Byla 3K-3-363/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. C. ir G. C. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. C. ir G. C. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M. , V. A. , K. J. , V. A. , K. B. , D. G. , A. J. , J. J. , J. A. , dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui, dėl patalpos pripažinimo buto priklausiniu ir leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami priklausinio kaip antraeilio daikto privatizavimo ir ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimai.

6Ieškovai V. C. ir G. C. pirminiu ieškiniu prašė teismo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į palėpę, pažymėta plane indeksu 8-1, prie buto Nr. 5, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (šio ieškinio reikalavimo ieškovai atsisakė).

7Patikslintu ieškiniu atsakovai prašė teismo pripažinti, kad gyvenamojo namo ( - ) 19,98 kv. m palėpė yra buto Nr. 5, unikalus Nr. ( - ), priklausinys ir pripažinti ieškovų bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į šią patalpą; leisti teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti iš Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus savavališką statybą įteisinti leidžiantį dokumentą.

8Ieškovai nurodė, kad šalia jų buto buvo neįrengta palėpė, kuria jie sąžiningai naudojasi nuo pat buto jiems suteikimo 1985 m. (patenkama tik iš jų buto). Ieškovai butą privatizavo 1993 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pagal Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktą buto bendrąjį plotą sudarė kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butu bendrą funkcinį ryšį, plotas. Lietuvos centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4 punkte nustatyta, kad patalpos, įrengtos rūsiuose, palėpėse ir įtrauktos į buto inventorizavimo bylą, turėjo būti privatizuotos kaip buto priklausiniai. Ginčo palėpė buvo pažymėta buto plane, todėl laikytina buto priklausiniu (1964 m. CK 153 straipsnis, 2000 m. CK 4.14 straipsnis). Kadangi palėpėje nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir patalpa neturėjo savo žymėjimo indekso, tai jos plotas į bendrąjį buto plotą nebuvo įtrauktas. Privatizuodami butą ieškovai turėjo pagrindą laikyti, kad kartu jie nusipirko ir palėpę.

9Remiantis aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01.1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 14 punktu į buto bendrąjį plotą turi būti įskaičiuojamas palėpės patalpų, į kurias patenkama tiesiogiai iš buto, plotas. Gyvenamojo namo butų savininkai iki pat ieškovų kreipimosi į teismą nereiškė jokių pretenzijų į palėpę, ja nesinaudojo, todėl šią laikyti visų bendraturčių bendrąja daline nuosavybe nėra pagrindo. Palėpę ieškovai suremontavo, sujungdami su buto virtuve. Dėl statybą leidžiančio dokumento ir statybos įteisinimo ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių, kuris 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr.40-2-1983 atsisakė išduoti ieškovams statybą leidžiantį dokumentą, nes jie nepateikė šių patalpų valdymo ar naudojimosi teises patvirtinančių dokumentų.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį – pripažino, kad gyvenamojo namo ( - ) 19,98 kv. m bendrojo ploto palėpė, pažymėta plane indeksu 8–1, unikalus Nr. ( - ), yra 5-ojo buto, unikalus Nr. ( - ), priklausinys. Kitą ieškinio dalį teismas paliko nenagrinėtą, o civilinę bylą pagal pradinį ieškinį nutraukė.

12Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ( - ) yra daugiabutis, ieškovams nuosavybės teise priklauso 64,58 kv. m bendrojo ploto butas Nr. 5 1993 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Byloje yra pateiktas ieškovams priklausančio buto planas, į kurį yra įtraukta ginčo palėpė. Ji nėra savavališka statyba, statybos metai – 1935, baigtumas – 100 procentų; palėpei, pažymėtai plane indeksu 8-1, suteiktas unikalus Nr. ( - ), kadastrinių matavimų data – 2009 m. gegužės 18 d., suteiktas formuojamo daikto statusas, palėpės bendrasis plotas – 19,98 kv. m, ji nėra galutinai suformuotas daiktas, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise kieno nors vardu neįregistruota. Be to, ginčo palėpė yra šalia ieškovų buto Nr. 5, į ją patenkama tik iš ieškovų buto, su butu Nr. 6, taip pat esančiu mezonine, kaip ir su kitais butais, funkcinio ryšio neturi. Taigi palėpė turi funkcinį ryšį tik su butu Nr. 5. Ieškovai nugriovė pertvarą kartu su durimis, skiriančius jų butą nuo palėpės, tačiau kapitalinių sienų nelietė, taigi atliko paprastąjį remontą, kuris nelaikomas rekonstrukcija, tačiau remontą atliko be atitinkamų dokumentų, t. y. savavališkai. Bendra šio namo palėpė yra virš gyvenamojo namo ( - ) pažymėta indeksu C-1, kurios bendrasis plotas 46,40 kv. m. Atsakovai nepateikė įrodymų apie galimybę patekti į ginčo patalpą, taip pat įrodymų, kad naudojosi ja ir kad turi galimybę naudotis šia patalpa be rekonstrukcijos. Kadangi ginčo palėpės kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2009 m. gegužės 18 d., iki šios datos ji nebuvo pažymėta mezonino plane indeksu, jai nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, ji buvo įtraukta į buto Nr. 5 planą, tai ji negalėjo būti įskaitoma į namo bendrąjį plotą. Nustatytų aplinkybių pagrindu, remdamasis CK 4.82 straipsniu, teismas konstatavo, kad palėpė nėra bendrojo naudojimo daiktas, priklausantis visiems namo bendraturčiams proporcingai turimam plotui. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad jie gali padaryti skylę lubose arba įėjimą iš lauko pusės per kapitalinę sieną ir naudotis palėpe arba pasidalyti ją ir gauti atitinkamą atlygį už jos dalis, nes nėra techninių duomenų, ar įmanoma tokia šios patalpos rekonstrukcija ir ar nepakenks laikančiosioms namo konstrukcijoms, kapitalinėms sienoms, namo patvarumui, ar nesugrius mezoninas ant antro aukšto, be to, atsakovai nepateikė priešieškinio ieškovams dėl nuostolių atlyginimo neva už jiems priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise palėpę. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ginčo palėpė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip suformuotas daiktas, todėl jos negalima pripažinti priklausiniu, nes palėpės statusas nurodytas kaip formuojamo, be to, ji niekieno vardu neįregistruota. Teismas sprendė, kad palėpė yra priklausinys, skirtas buto Nr. 5 poreikiams tenkinti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 15 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis, CK 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnio 1, 2 dalys, 4.14 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnis).

13Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad palėpei ieškovų buto privatizavimo metu nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, ji plane nepažymėta indeksu, tačiau įtraukta į mezonino ir buto Nr. 5 planus. Teismas, remdamasis aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 14, 16, 17 punktais, sprendė, kad perkant butą lengvatinėmis sąlygomis ginčo palėpė galėjo būti įtraukta į ieškovų buto plotą, ji buvo įtraukta į šio buto planą, tačiau jai nebuvo atlikti kadastriniai matavimai (atlikti tik 2009 m. gegužės 18 d.). Taigi ieškinio senaties terminas nepraleistas.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl palėpės pripažinimo buto Nr. 5 ( - ) priklausiniu ir priėmė naują sprendimą –ieškinio reikalavimą atmetė.

15Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai, 1993 m. rugsėjo 27 d. privatizavę butą Nr. 5 ( - ) kartu įsigijo ginčo palėpę ir kad ieškovų nuomotas butas Nr. 5 funkciškai susijęs su palėpe, nes ši patalpa buvo atskirta nuo ieškovų buto siena. Remiantis Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu, ieškovai, privatizuodami butą Nr. 5, galėjo į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą (64,58 kv. m) įtraukti palėpės plotą (19,98 kv. m) ir tuo pagrindu atlygintinai įsigyti daugiau patalpų, tačiau to ieškovai nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai, privatizuodami butą, įgijo nuosavybės teises į palėpę (Butų privatizavimo įstatymo 2, 10, 11 straipsniai). Tai, kad patalpa yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nenurodant savininko, patvirtina, kad ieškovai nėra jos savininkai, ir, šio įrašo nenuginčijus, laikoma, kad jis teisingas (CPK 185 straipsnis). Ginčo atveju netaikytinos 1964 m. CK 153 straipsnio nuostatos, nes palėpė į privatizuoto buto sudėtį nei kaip viena iš patalpų, nei kaip buto priklausinys nebuvo įtraukta nei buto privatizavimo metu, nei šiuo metu. Ginčo patalpa neatitinka CK 4.13 straipsnyje įtvirtintų požymių, nes nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui; butas be jos gali funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Net ir laikant ginčo patalpą antraeiliu daiktu, CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.82 straipsnį 1 dalį, Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSB įstatymo) 2 straipsnio 15 (klaidingai tekste nurodyta 5 dalis) dalies 3 punktą ginčo palėpė priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms, todėl nepagrįstai pripažinta ieškovams priklausančio buto priklausiniu. Ginčo palėpė buvo izoliuota nuo ieškovų buto, kol ieškovai savavališkai nepašalino palėpę ir ieškovų butą skiriančios pertvaros. Kadangi ieškovai tokiam patalpų pertvarkymui kitų namo bendraturčių sutikimo neturėjo, veikė savavališkai, tai be pagrindo ginčo palėpė teismo sprendimu kvalifikuojama kaip antraeilis daiktas, ieškovų buto priklausinys (CK 4.19 straipsnis), o ne bendrojo naudojimo patalpa, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso namo patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovai atliko patalpos pagerinimo darbus be kitų bendraturčių leidimo, nesukūrė ieškovams nuosavybės teisių į palėpę, nes jie veikė savavališkai, išlaidų turėjo savo rizika. Be to, ieškovai laikėsi pozicijos, kad ši palėpė nebuvo privatizuota, nes tuo metu jie neturėję pakankamai pinigų išsipirkti šią patalpą, o pertvarą ieškovai likvidavo 1990 m. Palėpė buvo visiškai atskira patalpa, kuri, remiantis mezonino planu, turėjo atskirą įėjimą iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 5-2, taigi palėpė 1981 m. nebuvo priskirta prie ieškovų buto. Teismas sprendė, kad nėra reikšmingi argumentai dėl tariamo namo konstrukcijų pažeidimo (skylės išmušimo grindų dangoje), kad būtų įrengtas įėjimas į palėpę kitiems namo bendraturčiams, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, byloje nėra įrodymų, kad įėjimo įrengimas pakenks pastato konstrukcijai ir pablogins jo būklę.

16Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad, nustačius, jog ieškovai ginčo patalpas užvaldė dar 1990 m., šioje byloje turėtų būti taikomas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovai yra praleidę.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

191. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą tinkamai motyvuoti savo išvadas. Remiantis 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu ir Lietuvos centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4 punktu neįrengta ginčo palėpė neturėjo būti įtraukta į bendrąjį buto plotą ir pagal 1993 m. rugsėjo 27 d. buto privatizavimo sutartį buvo perduota kaip buto priklausinys neatlygintinai (1964 m. CK 153 straipsnis). Teismas nepagrįstai taikė CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio l dalies, DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto nuostatas, kurios privatizavimo metu negaliojo. Pagal DNSB įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2000 m. liepos 12 d.) l straipsnio 2 dalį bendrojo naudojimo patalpomis laikomos patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Kadangi buto pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad prie buto Nr. 5 esanti palėpė priskirta prie šio buto, tai teismas turėjo vertinti buto planą, buvusį privatizuojant butą, ir kitų bendraturčių paaiškinimus. Palėpės funkcinis ryšys su butu Nr. 5 aiškiai matyti iš byloje esamo buto plano, funkcinis ryšys patvirtintas kitų bendraturčių (išskyrus V. M. ). Teismas neatribojo palėpės ir palėpės patalpų sąvokų, nustatytų aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte. Ieškovai pirko neįrengtą palėpę, todėl, privatizuojant butą, jai negalėjo būti taikomas patalpos statusas, o jos plotas negalėjo būti įtrauktas į bendrąjį buto plotą. Teismas pažeidė CPK 6 straipsnyje įtvirtintą šalių lygybės principą, nes sprendė, kad palėpė galėjo pereiti ieškovų nuosavybėn tik atlygintinai ir jos plotą įtraukus į buto bendrąjį plotą, o tenkindamas atsakovo V. M. apeliacinį skundą, konstatavo, kad ginčo palėpė perėjo bendrojon namo savininkų nuosavybėn neatlygintinai.

202. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13, 4.14 straipsnių taikymo. Teismas atgaline data taikė 2000 m. birželio 20 d. DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą, nors ir jame nustatyta, kad palėpės priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų, jei jos nepriklauso nuosavybės teisėmis atskiriems patalpų savininkams. Taigi teismas turėjo spręsti, ar palėpė nepriklauso ieškovams, o ne konstatuoti faktą, kad nuosavybės teisės išspręstos įstatymu. Vien kadastrinių matavimų atlikimas bylos nagrinėjimo metu nelemia bendrosios nuosavybės fakto. Teismo išvada, kad palėpė buvo visiškai atskira patalpa ir turėjo įėjimą iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 5-2, ir kad nebuvo 1981 m. priskirta prie buto Nr. 5, neatitinka CPK 185 straipsnio reikalavimų. Ieškovai bute apsigyveno 1985 m. ir pagal byloje pateiktą privatizavimo planą patalpa, plane pažymėta indeksu 5-2, priklausė ir dabar priklauso šiam butui; į palėpę ieškovai galėjo patekti tik per jiems priklausantį koridorių ir tik jie naudojosi palėpe. Ginčo palėpė yra susijusi tik su ieškovų butu ir skirta tarnauti tik jų butui, todėl atitinka buto priklausinio sąvoką (1964 m. CK 153 straipsnis, 2000 m. CK 4.19 straipsnis).

21Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl palėpės priskyrimo buto priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-530/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).

223. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovų teisė į palėpę iki 2008 m. nebuvo ginčijama, jie vieni naudojosi palėpe. Ieškovai, norėdami įteisinti palėpės įrengimą ir jos sujungimą su virtuve, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tačiau buvo pareikalauta kitų namo butų savininkų sutikimo. Tik tuomet atsakovas V. M. , kuris nusipirko butą tik 2005 m., atsisakė duoti tokį sutikimą ir pareiškė pretenzijas į dalį palėpės. Dėl to ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. M. prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal Vyriausybės 1991 liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktą ieškovams privatizuojant butą Nr. 5, į bendrąjį plotą nebuvo įtrauktas palėpės plotas, todėl nepagrįstas jų argumentas, kad privatizavo ir palėpę. Pažymėtina, kad palėpė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nenurodant patalpos savininko, o pagal Lietuvos centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4 punktą palėpės patalpos turėjo būti privatizuotos kaip buto priklausinys. Remiantis šio teisės akto 4.2, 4.2.1, 4.2.1.2 punktais ieškovams neprivatizavus palėpės patalpų, kaip buto priklausinių, jiems palėpė negalėjo būti perduota neatlygintinai. Be to, remiantis aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 14 punktu į buto bendrąjį plotą yra įskaičiuojama palėpės patalpos, į kurias patenkama tiesiogiai iš buto. Ieškovai nereiškė pageidavimo įsigyti (privatizuoti) asmeninės nuosavybės teise palėpės, todėl vien tai, kad jos plotas galėjo būti įskaičiuotas į ieškovų buto bendrąjį plotą ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre nenurodytas patalpos savininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovai teisėtai užvaldė palėpę.

252. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio 1 dalies, DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto taikymo. Daikto priklausinio sąvoka yra išaiškinta kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Ginčo patalpa neatitinka CK 4.13 straipsnyje nustatytų požymių, nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui; butas be jos gali funkcionuoti ir buto kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Ginčo palėpė neatitinka CK 4.19 straipsnyje nurodytų požymių. Net ir laikant ginčo patalpą antraeiliu daiktu, CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi ginčo palėpė priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms. Teismas vadovavosi galiojančios DNSB įstatymo redakcijos 2 straipsnio 15 dalies 3 punktu, tačiau ta pati nuostata buvo įtvirtinta ir DNSB įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2000 m. liepos 12 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negali būti iš esmės paneigta bendraturčiams pagal įstatymą priklausanti nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo patalpas (CK 4.82 straipsnio 1. 5 dalys), taigi jie turi teisę (kiekvienas proporcingai savo nuosavybės teise valdomų patalpų plotui) į tokią dalį palėpės, kuri pagal vertę atitinka iki rekonstrukcijos buvusią palėpės vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB Turto nuostolių draudimo biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2011).

26Atsakovo nuomone, palėpė nebuvo neatskiriamai konstrukciškai susijusi su ieškovų butu iki jie savavališkai nepašalino pertvaros. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-422/2011, atsakovas nurodo, kad ginčo palėpė negali būti pripažinta ieškovų buto antraeiliu daiktu, nes ieškovai negyvenamąja patalpa naudojosi neteisėtai.

27Ieškovai nepagrįstai remiasi aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu patvirtintu Organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, kuris atgaline data negalioja. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą (inventorinis Nr. 9609) visas aukštas nuo 1981 m. buvo įvardytas kaip mezoninas. Pirmojo bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisminio nagrinėjimo metu) pareiškėjai teigė, kad ginčo patalpa nebuvo privatizuota, nes tuo metu jie neturėję pakankamai pinigų. Be to, vietos apžiūros metu G. C. nurodė, kad pertvarą likvidavo 1990 m., taigi ginčo patalpa 1981 m. nebuvo ir negalėjo būti priskirta ieškovų butui.

28Atsakovas, remdamasis Konstitucijos 23 straipsniu, Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu, nurodo, kad ieškovai neteisėtai nori pasisavinti tai, kas jiems nepriklauso nuosavybės teise. Palėpės įsigijimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tarpusavio susitarimo būdu su kitais bendraturčiais. Pažymėtina, kad ieškovė G. C. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovui V. A. priklauso apie 2 kv. m. Ieškovams turint galimybę privatizuoti palėpę kartu su butu, bet to nepadarius, laikytina, kad ginčo palėpė nėra buto Nr. 5 priklausinys, nes ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais 1993 m. patvirtino, jog neturi pretenzijų į palėpės patalpas. Nesant duomenų, kad ieškovai įstatymo nustatyta tvarka atliko statybos darbus, laikytina, kad nėra teisėto pagrindo laikyti palėpę buto priklausiniu, nes iš savavalinės statybos negali atsirasti teisėtas statinys.

293. Dėl ieškinio senaties taikymo. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. V. ir kt. v. Druskininkų miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1071/2003, ir nurodo, kad ieškovai ginčo patalpas užvaldė dar 1990 m., todėl šioje byloje turėtų būti taikomas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovai yra praleidę. Iš neteisės negali atsirasti teisė, taigi, ieškinio senaties termino pradžia šioje byloje negali būti siejama su kadastrinių matavimų atlikimu, nes tai subjektyviai priklausė tik nuo ieškovų veiksmų. Kreipimasis į savivaldybę dėl rekonstrukcijos įteisinimo nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti data, kai ieškovai nusprendė, kad palėpė yra jų buto priklausinys, t. y. kai jie 1990 m. sujungė savo butą su palėpe.

30Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes ieškovai remiasi kasacinio teismo bylomis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo išaiškinimų.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

321. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. 1993 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai 64,58 kv. m butą ( - ) įsigijo iš Kauno miesto valdybos; buvo įkainotas tik privatizuojamo buto plotas, t. y. 64,58 kv. m, buto priklausiniai, pagalbiniai ūkiniai pastatai ar pan. įkainoti nebuvo. Būtent tokio ploto butas, kaip priklausantis V. C., yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Remiantis Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo palėpės nepripažino ieškovų buto priklausiniu, nes, nustačius, kad ieškovai turėjo realias galimybes privatizuoti ginčo palėpę įstatymų nustatyta tvarka kartu su butu, tačiau šia teise nepasinaudojo, tenkinti jų reikalavimo nebuvo teisinio pagrindo. Ieškovai savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad neturi pretenzijų į palėpės patalpas.

332. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio 1 dalies, DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto taikymo. Atsakovas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktu, nurodo, kad ginčo palėpė laikytina namo bendrojo naudojimo patalpa ir turi priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise namo butų ir kitų patalpų savininkams. Į privatizuoto buto sudėtį nei kaip viena iš patalpų, nei kaip buto priklausinys ši palėpė nebuvo įtraukta nei buto privatizavimo metu, nei dabar (1964 m. CK 153 straipsnis, 2000 m. CK 4.14 straipsnis). Ginčo patalpa neatitinka CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, pagrindinis daiktas be jos gali funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Ši patalpa nebuvo konstrukciškai susijusi su ieškovų butu iki jie savavališkai nepašalino jų virtuvę ir palėpę skyrusios pertvaros. Net ir laikant ginčo patalpą antraeiliu daiktu, CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Šiuo atveju palėpė priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms, priklausančioms butų savininkams bendrosios nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas). Tokia pati išvada darytina ir remiantis 1964 m. CK 153 straipsniu. Remiantis kasacinio teismo praktika negali būti iš esmės paneigta bendraturčiams pagal įstatymą priklausanti nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB „Turto nuostolių draudimo biuras“ ir kt., Nr. 3K-3-315/2011).

34Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes ieškovai remiasi kasacinio teismo bylomis, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo išaiškinimų. Kasacinis teismas dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu jau yra pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

353. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio reikalavimas pripažinti palėpę buto priklausiniu keliamas argumentuojant, kad 1993 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo privatizuota ir ši patalpa, todėl tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas 1964 m. CK 84 straipsnio pagrindu. Ieškovai žinojo, kokio ploto butas buvo privatizuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesiekė palėpės ploto įregistruoti kaip savo nuosavybės. Net ir taikant CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, laikytina, kad jis praleistas, nes nuo buto privatizavimo praėjo daugiau kaip 18 metų.

36Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

371. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal 1993 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktą ir 1993 m. rugsėjo 23 d. buto įkainojimo aktą Nr. 4145 ieškovas nupirko trijų kambarių butą Nr. 5, kurio bendrasis plotas 64,58 kv. m, jokie buto priklausiniai nebuvo įkainoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu neįrengta ginčo palėpė buvo ieškovams perduota kaip buto priklausinys neatlygintinai. Svarbi aplinkybė, kad palėpė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nenurodant patalpos savininko. Pagal Lietuvos centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4 punktą palėpės patalpos turėjo būti privatizuotos kaip buto priklausinys, o pagal aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 14 punktą į buto bendrąjį plotą yra įskaičiuojamos palėpės patalpos, į kurias patenkama tiesiogiai iš buto. Ieškovai nepareiškė pageidavimo įsigyti (privatizuoti) asmeninės nuosavybės teise palėpės, todėl vien tai, kad jos plotas galėjo būti įskaičiuotas į ieškovų buto bendrąjį plotą ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre nenurodytas palėpės savininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai teisėtai užvaldė patalpą.

382. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio 1 dalies, DNSB įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto taikymo. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. R. V. ir kt., Nr. 3K-3-12/2012, ir nurodo, kad palėpė nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui–butui, kuris gali funkcionuoti savarankiškai ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų. Be to, palėpė pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tiek DNSB įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2000 m. birželio 19 d., 1 straipsnio 2 dalyje, tiek galiojančio DNSB įstatymo redakcijos, kurią taikė apeliacinės instancijos teismas, 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte nustatyta, kad palėpė laikoma bendrojo naudojimo patalpa, neturinčia tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.), nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas, kad palėpė funkciškai susijusi su ieškovų butu, nes jie savavališkai pašalino pertvarą.

393. Dėl ieškinio senaties taikymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, spręsdamas, kad ieškovai palėpę užvaldė dar 1990 m., todėl šioje byloje turėtų būti taikomas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovai yra praleidę.

40Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

411. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Ieškovai 2011 m. lapkričio 14 d. patikslintame ieškinyje pripažino, kad atliko savavališkos statybos darbus: ginčo palėpę apšiltino, įdėjo grindis ir išardė buvusią virtuvės ir palėpės pertvarą. Tai reiškia, kad palėpė buto privatizavimo metu buvo atskira patalpa, neturėjusi funkcinio ryšio su ieškovų privatizuotu butu. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje P. U. v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2012, kurioje išaiškinta daikto priklausinio sąvoka, atsakovas nurodo, kad ne visos negyvenamosios patalpos galėjo būti įgytos privatinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovai turėjo galimybę įsigyti ginčo palėpę, nes jos plotas galėjo būti įskaičiuotas į ieškovų buto bendrąjį plotą, tačiau, bylos duomenimis, jie privatizavo tik butą. Svarbi aplinkybė, kad ginčo palėpė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai patvirtina, kad ieškovai nėra jos savininkai, o šio įrašo nenuginčijus, laikoma, kad jis yra teisingas (CK 4.262 straipsnis).

422. Dėl 2000 m. CK 4.13 straipsnio, DNSB įstatymo taikymo. DNSB įstatymas įsigaliojo tik 1995 m. vasario 21 d., todėl pagal ieškovų buto privatizavimo metu galiojusius teisės aktus ir dabar galiojančio CK 4.13 straipsnį ginčo patalpa negali būti laikoma buto priklausiniu ir antraeiliu daiktu, nes privatizavimo metu nebuvo funkciškai susijusi su ieškovų butu; palėpė priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

45Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kadangi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta, tai ši byla kasacine tvarka nagrinėjama pasisakant tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų teisės normų taikymo prasme.

46Dėl priklausinio kaip antraeilio daikto privatizavimo

47Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir nagrinėjamos bylos atveju aktualaus 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

48Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – fakto klausimas, nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mūsų laikas“ v. UAB „Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. R. V. , bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

49Pasisakydamas dėl pagalbinių patalpų kartu su butais privatizavimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai, 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 830–oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Lazdynų būstas“, bylos Nr. 3K-3-200/2007). 1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos buvo apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis. Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30 4.2.3 punktas). Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Šova ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2005; kt.).

50Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 64,58 kv. m bendrojo ploto butas Nr. 5 daugiabučiame gyvenamajame name ( - ). Šį butą ieškovai privatizavimo būdu įsigijo iš valstybės 1993 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Byloje yra pateiktas ieškovams priklausančio 5-ojo buto planas, iš kurio matyti šalia jų buto esanti ginčo patalpa, nenurodant jos kadastrinių duomenų (kadastriniai matavimai atlikti tik 2009 m. gegužės 18 d.). Taigi ginčo patalpa buvo šalia ieškovų buto, tačiau buvo atskirta nuo ieškovų buto siena su durimis; kitų patekimo būdų, kaip tik per ieškovų butą, į šią palėpę nebuvo. Ieškovai nugriovė pertvarą kartu su durimis, skiriančius jų butą nuo palėpės, tačiau šis faktas nelemia išvados, kad ginčo palėpė traktuotina kaip ieškovų buto priklausinys, nes remiantis CK 4.19 straipsnio 2 dalimi dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrindinio daikto priklausiniui įstatymo nustatytų požymių.

51Ieškovų buto privatizavimo metu palėpės plotas (19,98 kv. m) į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą (64,58 kv. m) nebuvo įtrauktas, nors remiantis Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą buvo įtraukiamos kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Be to, pagal inventorizacinius duomenis ginčo palėpė nebuvo priskirta prie ieškovų buto. Byloje nenustatyta, kad ginčo palėpė būtų suteikta naudotis ieškovams, t. y. jų naudojimosi ginčo palėpe teisinis pagrindas, taip pat kad ieškovai būtų nustatyta tvarka kreipęsi dėl palėpės privatizavimo kartu su butu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pripažino, kad ginčo palėpės neprivatizavo, už ją nemokėjo, pirminiu ieškiniu prašė nustatyti jiems nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ginčo palėpę. Bylos nagrinėjimo metu jų pozicija keitėsi – ieškovai prašė teismo pripažinti, kad ginčo palėpė yra jų buto priklausinys, privatizuotas kartu su butu (neatlygintinai) ir pripažinti jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į šią patalpą. Taigi, bylos duomenimis, ieškovams nebuvo suteikta teisė į ginčo palėpę, apie jos suteikimą ar priklausinio statusą nefiksuota buto inventorizacinėje byloje, byloje apeliacinės instancijos teismo nenustatyta, kad ginčo palėpės paskirtis – tarnauti ieškovų butui kaip pagrindiniam daiktui.

52Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Minėta, tokia pareiga, esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovams. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

53Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir remdamasi byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo patalpą naudoja teisėtai ir (ar) kad jie kaip nuomininkai buto privatizavimo metu turėjo teisę naudotis ginčo patalpa ir ją privatizuoti, t. y. kad ieškovai neįrodė visų būtinų sąlygų ginčo patalpą pripažinti jiems nuosavybes teise priklausančio buto priklausiniu (antraeilio daikto–ginčo palėpės atsiradimo pagrindo ir jo ryšio su pagrindiniu daiktu–butu), tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepripažinti, jog ginčo palėpė yra ieškovų buto priklausinys, privatizuotas kartu su butu, ir jog ši patalpa jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra teisėtas ir pagrįstas tinkamu materialiosios ir proceso teisės normų taikymu, formuojama kasacinio teismo praktika (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnis, 1964 m. 153 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 4.19 straipsnis, Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunktis, CPK 178, 185 straipsniai).

54Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo šioje byloje

55Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011; kt.). Faktinių aplinkybių nustatymas nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai, pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Argumentų, kuriais, ginčijant nustatytą ieškinio senaties termino pradžią, būtų keliami teisės klausimai, kasaciniame skunde nepateikta. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio senaties terminio pradžios netinkamo nustatymo šioje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nepriklausomai nuo ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo, ieškovų reikalavimai byloje pagrįstai atmesti kitais šioje nutartyje išdėstytais pagrindais.

56Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą byloje nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 20 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 193,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš kasatorių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Atsakovas V. M. pateikė prašymą priteisti iš kasatorių 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu ir 8.14 papunkčiu, sprendžia šį atsakovo prašymą tenkinti.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti atsakovui V. M. (a.k. ( - ) iš kasatorių V. C. (a.k. ( - ) ir G. C. (a.k. ( - ) po 600 (šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

62Priteisti iš kasatorių V. C. (a.k. ( - ) ir G. C. (a.k. ( - ) po 96,62 Lt (devyniasdešimt šešis Lt 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami priklausinio kaip antraeilio daikto privatizavimo ir ieškinio... 6. Ieškovai V. C. ir G. C. pirminiu ieškiniu prašė teismo nustatyti... 7. Patikslintu ieškiniu atsakovai prašė teismo pripažinti, kad gyvenamojo namo... 8. Ieškovai nurodė, kad šalia jų buto buvo neįrengta palėpė, kuria jie... 9. Remiantis aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu patvirtinto... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu tenkino... 12. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ( - ) yra daugiabutis, ieškovams... 13. Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad palėpei ieškovų buto... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas,... 16. Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad, nustačius, jog ieškovai... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 19. 1. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.... 20. 2. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13, 4.14 straipsnių taikymo.... 21. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl palėpės... 22. 3. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovų teisė į palėpę iki 2008 m.... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas V. M. prašo apeliacinės... 24. 1. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal... 25. 2. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio... 26. Atsakovo nuomone, palėpė nebuvo neatskiriamai konstrukciškai susijusi su... 27. Ieškovai nepagrįstai remiasi aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.... 28. Atsakovas, remdamasis Konstitucijos 23 straipsniu, Konstitucinio Teismo 1997 m.... 29. 3. Dėl ieškinio senaties taikymo. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo... 30. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes ieškovai... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo... 32. 1. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. 1993... 33. 2. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio... 34. Teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes ieškovai... 35. 3. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio reikalavimas pripažinti palėpę... 36. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir... 37. 1. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pagal... 38. 2. Dėl 1964 m. CK 153 straipsnio, 2000 m. CK 4.13 straipsnio, 4.82 straipsnio... 39. 3. Dėl ieškinio senaties taikymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą... 40. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 41. 1. Dėl turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.... 42. 2. Dėl 2000 m. CK 4.13 straipsnio, DNSB įstatymo taikymo. DNSB įstatymas... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 45. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 46. Dėl priklausinio kaip antraeilio daikto privatizavimo... 47. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro... 48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 49. Pasisakydamas dėl pagalbinių patalpų kartu su butais privatizavimo,... 50. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise... 51. Ieškovų buto privatizavimo metu palėpės plotas (19,98 kv. m) į buto... 52. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 53. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir remdamasi byloje teismų... 54. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo šioje byloje... 55. Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 56. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 20 d.... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 61. Priteisti atsakovui V. M. (a.k. ( - ) iš kasatorių V. C. (a.k. ( - ) ir G. C.... 62. Priteisti iš kasatorių V. C. (a.k. ( - ) ir G. C. (a.k. ( - ) po 96,62 Lt... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...