Byla e2-1265-344/2017
Dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei, dalyvaujant ieškovės J. B. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, atsakovui S. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. D., tretieji asmenys – B UAB „Samantlita“, atstovaujamai bankroto administratoriaus K. U., UADBB „Colemont draudimo brokeris“, ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS, dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė 1. ieškovė J. B., atstovaujama advokatės Donatos Motiejūnės, kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė iš atsakovo antstolio S. D. priteisti 3 800 Eur neteisėtais veiksmais padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-344-715/2016 iš skolininkės UAB „Samantlita“ ieškovės naudai buvo priteista 5 473,80 Eur skola ir 81 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui S. D.. 2016 m. kovo 15 d. antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0156/16/00323 ir areštavo skolininkės UAB „Samantlita“ turtą ir banko sąskaitas. 2016 m. balandžio 11 d. trečiasis asmuo Norvegijos įmonė „Overlegen-Eiendom“ AS, į areštuotą skolininkės UAB „Samantlita“ banko sąskaitą pervedė 3 800 Eur. 2016 m. balandžio 12 d. skolininkė UAB „Samantlita“ atsiuntė atsakovui antstoliui S. D. prašymą panaikinti areštą sąskaitai (atblokuoti sąskaitą), kad UAB „Samantlita“ galėtų grąžinti buvusiam klientui Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS, per klaidą gautus 3 800 Eur. 2016 m. balandžio 19 d. Norvegijos įmonė „Overlegen-Eiendom“ AS, taip pat parašė prašymą atsakovui grąžinti 3 800 Eur į įmonės sąskaitą, nes ši suma pervesta į UAB „Samantlita“ sąskaitą dėl buhalterinės personalo klaidos. 2016 m. balandžio 22 d. atsakovas antstolis S. D. į Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, sąskaitą pervedė 3 784,61 Eur, nurodė mokėjimo paskirtį – piniginių lėšų grąžinimas. Piniginės lėšos buvo grąžintos neturint teismo nutarties. 2016 m. gegužės 16 d. Šiaulių apygardos teismas UAB „Samantilta“ iškėlė bankroto bylą. Pažymėjo, kad vykdymo metu buvo areštuota skolininko sąskaitą, į kurią patekus pinigams ir neįsitikinus prašymų pagrįstumu bei teisėtumu, pinigai buvo grąžinti pavedimą atlikusiai įmonei. Iškėlus bankroto bylą UAB „Samantlita“, ieškovei buvo išieškota maža dalis skolos sumos – 249,54 Eur. Atsakovas antstolis S. D. pažeidė įstatymų reikalavimus ir savo pareigų tinkamai neatliko, nes nesielgė sąžiningai ir rūpestingai. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, nesiekė apsaugoti išieškotojos – ieškovės interesų, tenkino skolininko nepagrįstą prašymą grąžinti pinigus, todėl atliko neteisėtus veiksmus, t. y. be teismo nutarties pervedė kitai įmonei, (ne kreditorei), pinigus iš skolininkės areštuotos sąskaitos. Antstolis neatsižvelgė į tai, kokiu būdu pinigai pateko į skolininkės sąskaitą, kad pinigus pervedusi Norvegijos įmonė „Overlegen-Eiendom“ AS galimai turėjo suinteresuotumą, jog pinigai neatitektų ieškovei ar kitiems kreditoriams. Ieškovė įtaria, kad grąžinus pinigus Norvegijos įmonei, pastaroji ir skolininkė atsiskaitymo klausimą išsprendė neoficialiu būdu. Ieškovės įsitikinimu, galimai atsakovas buvo suinteresuotas skubiai grąžinti pinigus, o ne atstovauti išieškotojos interesus. Be to, antstolis neturi jokių įrodymų, kad pavedimą atlikusi Norvegijos įmonė, pervestą pinigų sumą turėjo sumokėti kitoms įmonėms, iš ko būtų galima preziumuoti, jog pavedimas atliktas dėl buhalterinės klaidos. Antstolis nepakankamai atidžiai vykdė savo pareigas, todėl išieškotojai skola nebuvo padengta, o UAB „Samantlita“ bankrutavus, ieškovė nesitiki, kad sprendimu priteista skola jai bus kada nors grąžinta. 2. Ieškovės J. B. atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad antstolis pažeidė įstatymų reikalavimus ir neapsaugojo išieškotojos interesų. Antstolis be pagrindo, neįsitikinęs pateiktų prašymų pagrįstumu, grąžino pinigus Norvegijos įmonei, todėl ieškovė negavo teismo įsakymu priteistų pinigų ir jų negaus, nes skolininkei yra iškelta bankroto byla. Trečiojo asmens UAB „Samantlita“ buvo suinteresuoti, kad Norvegijos įmonei būtų grąžinti pinigai, todėl į antstolį kreipėsi jau tą pačią dieną, nors pačios Norvegijos įmonės atstovai į antstolį dėl pinigų grąžinimo kreipėsi tik po savaitės. Bandoma įrodyti, kad minima suma turėjo būti pervesta UAB „Baltic houses group“, tačiau ši įmonė į antstolį iš viso nesikreipė. Ieškovei nežinoma, ar įmonė UAB „Baltic houses group“ Norvegijos įmonei buvo išrašiusi sąskaitų, kurios paliudytų faktą, jog pinigai turėjo būti pervesti minėtai įmonei. Norvegijos įmonė su UAB „Samantlita“ ilgą laiką buvo partnerės. Ieškovė antstolio veiksmo neskundė ypatingosios teisenos tvarka, nes nežinojo apie pinigų pervedimo ir grąžinimo faktą. Antstolis savo pareigų neatliko atidžiai ir rūpestingai, todėl ieškovė nukentėjo ir jai padaryta žala. 3. Atsakovas antstolis S. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad vykdomoji byla užvesta 2016 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymo pagrindu dėl 5 554,80 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Samantlita“ išieškotojos J. B. naudai. Areštavus skolininkės banko sąskaitą ir turtą, 2016 m. balandžio 12 d. gauta 3 784,61 Eur, (nors faktiškai 2016 m. balandžio 11 d. gauta 3 800 Eur suma), iš Norvegijoje veikiančios įmonės. Tą pačią dieną skolininkės atstovai atvyko į antstolio kontorą ir paprašė gautus pinigus grąžinti Norvegijos įmonei, nes suklydo buhalterė, kuri pinigus turėjo pervesti UAB „Baltic House Group“. Paskambinus telefonu, pastaroji įmonė patvirtino šį faktą. 2016 m. balandžio 19 d. gautas UAB „Tostina“ vertimų biuro išverstas prašymas grąžinti lėšas Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS, ir antstolis 2016 m. balandžio 22 d. grąžino Norvegijos įmonei 3 784,61 Eur. Skolininkė žinojo apie sąskaitos areštą iki gauto pavedimo, nuo skolininkės sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos anksčiau nei gautos lėšos iš Norvegijos. Skolininkė, žinodama, kad areštuota sąskaita, turėjo galimybę pavedimo negauti, tačiau buvo nustatyta, kad lėšų patekimo į areštuotą sąskaitą įvykis neišvengtas, nes pavedimo skolininkė nesitikėjo ir nelaukė, nes jo neturėjo būti. Be to, išieškotojai dalis skolos jau buvo išieškota, buvo areštuota transporto priemonė. Tai, kad po trijų savaičių skolininkei bus iškelta bankroto byla, antstolis neturėjo galimybės įvertinti, o ir iškėlus bankroto bylą išieškojimas nesibaigė, nes įmonė turėjo turto. Antstolis ėmėsi visų reikalingų priemonių skolai išieškoti, veikė rūpestingai, atidžiai, nepažeisdamas nei ieškovės, nei skolininkės, nei trečiųjų asmenų teisių. Išieškojimas vyko tik du mėnesius, nes po to vykdomasis dokumentas buvo persiųstas bankroto bylą nagrinėjusiam teismui. Ieškovė siūlė antstoliui sudaryti taikos sutartį, kuria prašyta atlyginti padarytą žalą, t. y. iš savo lėšų pervesti 3 784,61 Eur, tačiau antstolis mano, kad dėl jo veiksmų ieškovė žalos nepatyrė, nes žalą ieškovė patyrė dėl skolininkės veiksmų. Antstoliui negali būti perkelta skolos neišieškojimo rizika už tai, kad skolininkei buvo iškelta bankroto byla, nebent skola neišieškota antstolio tyčiniais, kaltais ir neteisėtais veiksmais. Antstolis aktyviais veiksmais stengėsi išieškoti skolą, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie skolininkės UAB „Samantlita“ ir trečiojo asmens ryšį. Ieškovė iškraipo faktus, nurodydama, kad Norvegijos įmonę su UAB „Samantlita“ sieja verslo santykiai. Ieškovė neįrodė 3 800 Eur žalos atsiradimo fakto, tik formaliai cituoja teismų sprendimus, prideda hipotetinius teiginius, kuriuos pateikia kaip tiesą. Lėšų grąžinimas trečiajam asmeniui nėra neteisėtas veiksmas ir tokiam veiksmui nereikalingas teismo sprendimas. Antstolis pats priima sprendimus vertindamas situaciją. Be to, ieškovė dėl galimai neteisėtų antstolio veiksmų neteikė skundo. 4. Atsakovas antstolis S. D. teisme prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad vykdomojoje byloje atliekant skolos išieškojimą, visus veiksmus atliko teisėtai ir pagrįstai. Gavus pinigines lėšas iš Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS į areštuotą skolininkės UAB „Samantlita“ banko sąskaitą, pinigai iš karto nebuvo grąžinti pinigus pervedusiai įmonei. Pinigai buvo grąžinti tik įsitikinus, kad tokių pinigų į skolininkės banko sąskaitą pervesta neturėjo būti. Jis nuo prašymo grąžinti pinigus gavimo dienos, per dešimt dienų priėmė sprendimą, grąžinti pinigus, juos pervedusiai Norvegijos įmonei. Sprendimą priėmė atidžiai ir pagrįstai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Antstoliui nebuvo žinoma ir jis negalėjo numanyti, kad skolininkei bus iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo antstolis vykdomąją bylą ir išieškojimą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Ieškovė skundo dėl antstolio veiksmų, vykdomojoje byloje nepateikė, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Visus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje atliko tinkamai ir laiku bei ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl už ieškovei esą atsiradusią žalą antstolis neatsako. Tam, kad būtų nustatyta antstolio civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas – žalą, kaltę ir priežastinį ryšį. Šiuo atveju, nėra nė vienos sąlygos. Ieškovė nepagrįstai skolos grąžinimą, bando perkelti atsakovui. 5. Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pinigų pervedimo įvykis nepatenka į 2017 m. Antstolių privalomojo draudimo sutarties Nr. B0572IF16FQ90 draudimo apsaugą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nėra suinteresuotas dėl šio bylos. 6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovė tariamus antstolio neteisėtus veiksmus grindžia neturinti nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovė nepateikė duomenų apie savo kreditorinių reikalavimų patvirtinimą skolininkės bankroto byloje. Nepateikė jokių įrodymų dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Įvykis laikotarpiu 2016 m. balandžio 22 d., kai lėšos gražintos suinteresuotam asmeniui, buvo apdraustas „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, (draudimo polisas PCAD Nr. 032964, galiojęs nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Antstolį ir draudiką sieja draudiminiai sutartiniai santykiai, o pareiga atlyginti žalą tretiesiems asmenims kyla iš delikto, todėl draudikui gali atsirasti tik tuomet, jei bus konstatuotos visos būtinos sąlygos antstolio civilinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsnius (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai), o tada įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. 7. Trečiojo asmens Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, atsiliepimas į ieškinį negautas. Ieškinys ir jo priedai su vertimu į anglų kalbą buvo siųsti ir įteikti pagal 1965 m. lapkričio 15 d. „Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ 5 straipsnio 4 dalį. 2017 m. rugpjūčio 10 d. telefonu teismui paskambinęs trečiojo asmens Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, direktorius informavo, kad procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. rugpjūčio 10 d., tačiau neturi jos nuomonės dėl civilinės bylos nagrinėjimo ir prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Kiti teismo procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui su vertimais buvo siųsti elektroniniu paštu, gaunant patvirtinimą apie tokių dokumentų gavimą. 8. Teismo posėdyje trečiųjų asmenų B UAB „Samantlita“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir Norvegijos įmonė „Overlegen-Eiendom“ AS, atstovai nedalyvavo, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

5Ieškinys netenkinamas.

6Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir jų vertinimas 9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-344-715/2016 iš skolininkės UAB „Samantlita“, į. k. 302847207, nutarta išieškoti 3 127,88 Eur skolą, 2 345,92 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 5 473,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 11 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 81 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškotojos J. B. naudai. 10. Iš vykdomosios bylos Nr. 156-323/2016 matyti, kad 2016 m. vasario 26 d. išieškotoja J. B., atstovaujama įgalioto atstovo A. B., antstoliui S. D. pateikė Prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo bei Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymą (28-29, 26-27 vykd. b. l.). 2016 m. kovo 15 d. antstolis S. D. surašė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (25 vykd. b. l.). Antstolis surašė Raginimą įvykdyti sprendimą; apskaičiavo vykdymo išlaidas; nurodė skolininkei UAB „Samantlita“ per 10 dienų raštu pateikti duomenis apie turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą (22, 23, 24 vykd. b. l.). 11. 2016 m. kovo 25 d. išieškotojos J. B. įgaliotas atstovas A. B. pateikė prašymą areštuoti skolininkės UAB „Samantlita“ turtą, nelaukiant pranešimo įteikimo (21 vykd. b. l.). 12. 2016 m. kovo 29 d. antstolis priėmė Patvarkymą areštuoti lėšas ir areštavo 6 285,80 Eur sumą, priklausančią skolininkei UAB „Samantilta“, bei surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo kelių transporto priemonę (18, 16-17 vykd. b. l.). 13. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-684-357/2016, skolininkei UAB „Samantlita“ iškelta bankroto byla (14 vykd. b. l.). 14. 2016 m. balandžio 14 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotojai J. B. pervesta 249,54 Eur suma (10 vykd. b. l.). 15. 2016 m. balandžio 11 d. į skolininkės UAB „Samantlita“ areštuotą depozitinę sąskaitą buvo gautas Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, 3 800 Eur pavedimas. 2016 m. balandžio 12 d. antstolis areštavo skolininkės UAB „Samantlita“ gautas pinigines lėšas ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą (7 vykd. b. l.). 16. 2016 m. balandžio 12 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Samantlita“ direktorės I. U. prašymas grąžinti 3 800 Eur Norvegijos įmonės atliktą klaidingą pavedimą, nurodant, kad sąskaita areštuota, todėl paprašė „atblokuoti“ sąskaitą, kad galėtų grąžinti per klaidą gautus pinigus Norvegijos įmonei (5 b. l.). 2016 m. balandžio 19 d. antstolio kontoroje gautas Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, vadovo E. A. rašyto prašymo grąžinti 3 800 Eur sumą į Norvegijos įmonės sąskaitą, nes suma buvo pervesta į UAB „Samantlita“ sąskaitą dėl buhalterijos personalo klaidos, vertimas į lietuvių kalbą (4 vykd. b. l.). Duomenų, kada gautas Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, vadovo prašymas grąžinti pinigines lėšas, byloje nėra. 17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas antstolis S. D., galimai atlikęs neteisėtus veiksmus ieškovės – išieškotojos J. B. atžvilgiu, privalo atlyginti 3 800 Eur žalą, nes klaidingai gautus pinigus į skolininkės UAB „Samantlita“ banko sąskaitą iš Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS, Norvegijos įmonei grąžino nepagrįstai, nes juos turėjo paskirstyti vykdomojoje byloje. 18. Kaip nurodė atsakovas antstolis S. D., tą pačią dieną, kai į skolininkės sąskaitą buvo gauti pinigai, skolininkės atstovai atvyko į antstolio kontorą. Jie paaiškino, kad lėšos iš Norvegijos įmonės, gautos per klaidą, nes suklydo buhalterė, o pavedimas turėjo būti daromas įmonei UAB „Baltic House Group“. Antstolis teigė, jog susisiekė telefonu su šią įmone, kuri minėtą informaciją patvirtino. 2016 m. balandžio 22 d. antstolis S. D. trečiajam asmeniui Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS, pervedė 3 784,61 Eur sumą. 19. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. 20. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011 ir kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). 21. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui S. D. civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). 22. Vertindamas atsakovo antstolio S. D. veiksmus, teismas pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog antstolis, pervesdamas pinigus – 3 784,61 Eur sumą – trečiajam asmeniui Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS, tyčia elgėsi neteisėtai ir taip ieškovei padarė 3 800 Eur žalą. 23. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės instituto kontekste tai reiškia, kad atsakovas galėjo (turėjo) žinoti, jog jo veiksmai neteisėti ir yra dėl jų kaltas. 24. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši teisės norma įpareigoja vertinti nuostolių prigimtį, siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys. Nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodyta teisės norma įpareigoja teismą vertinti atsiradusios žalos prigimtį ir, tik ją įvertinus, priimti sprendimą dėl priežastinio ryšio sąlygos konkrečiu atveju, tada, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai. 25. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). 26. Iš vykdomosios bylos Nr. 156-323/2016 matyti, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą iš ieškovės J. B., pradėjo vykdymo veiksmus, areštavo skolininkės turtą. Nustatęs, kad skolininkės sąskaitoje atsirado pinigų, nedelsdamas 2016 m. balandžio 12 d. į savo depozitinę sąskaitą pervedė 3 784,61 Eur sumą. Tą pačią dieną antstolis gavo skolininkės atstovės prašymą grąžinti klaidingai pravestą sumą, kuriame nurodoma, kad Norvegijos įmonė „Overlegen-Eiendom“ AS susisiekė su ja ir prašė grąžinti per klaidą pervestus pinigus (5 vykd. b. l.). 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekdamas išsiaiškinti, ar ši suma tikrai pervesta per klaidą, antstolis delsė ir pinigų negrąžino tol, kol negavo jį tenkinančio patvirtinimo iš Norvegijos įmonės apie tai, kad pinigai į skolininkės UAB „Samantlita“ sąskaitą iš tiesų buvo pervesti nepagrįstai. Iš 2016 m. balandžio 19 d. rašto matyti, kad vertėja K. K. išvertė iš Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS gautą raštą, kuriuo įmonės vadovas E. A. patvirtino, kad 3 800 Eur suma į UAB „Samantlita“ sąskaitą buvo pervesta dėl buhalterijos personalo klaidos. Teismas, naudodamasis Google paieškos sistema, nustatė, kad būtent šis asmuo tuo metu buvo įmonės direktoriumi (https://www.regnskapstall.no/kunngjoringer-for-overlegen-eiendom-as). Vertindamas tai, kad antstolis neturėjo minėto dokumento originalo, teismas pažymi, kad nėra pagrindo netikėti, kad tokio turinio laiškas buvo gautas iš minimos Norvegijos įmonės. Tai patvirtina faktas, jog UAB „Tostina“ vertimų biuro vertėja liudija šio vertimo tikslumą į lietuvių kalbą, būdama žinodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio taikymo pasekmes. Teismas pripažįsta, kad formos prasme minėtas dokumentas negali būti pripažintas neginčijamu įrodymu, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jis nebuvo paneigtas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis dokumentas yra klaidingas. 28. Teismų praktikoje nustatyta, kad nuostolių (negautų pajamų) buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-8-916/2015 ir kt.). 29. Sprendžiant, ar tokia, grynai ekonominio pobūdžio žala yra priteistina, būtina nustatyti nukentėjusiojo ir pažeidėjo interesų balansą. Siekiant tinkamos šalių ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, užtikrinančios nesuvaržytą elgesio laisvę ir garantuojančios visuomenės narių pakankamą atidumo laipsnį, siekiant apsisaugoti nuo galimo žalos atsiradimo, grynai ekonominio pobūdžio žala pripažintina savita atlygintinos žalos kategorija. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakomybė dėl grynai ekonominio pobūdžio žalos galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų konstatuota tyčinė pažeidėjo kaltės forma, pažeidėjo turėtas ekonominis interesas, nukentėjusiojo finansinio praradimo svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1274/2002). 30. Analizuodamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, antstolio veiksmus šios bylos kontekste, teismas pažymi, jog ieškovė neįrodė antstolio kaltės dėl jos neva patirtos 3 800 Eur ekonominio pobūdžio žalos, kaip ir neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų. 31. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog antstolis tyčia, pažeisdamas išieškotojos interesus, siekdamas, kad areštuotoje UAB „Samantlita“ gauti pinigai nebūtų panaudoti išieškotojos interesams užtikrinti, turėdamas ekonominį suinteresuotumą, juos grąžino Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS, neįsitikinęs pinigų pervedimo per klaidą fakto teisingumu. Iš Vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolis apskaičiavo 731,00 Eur vykdymo išlaidas, kurių didžiąją dalį – 561,42 Eur sudaro atlygis antstoliui (19 vykd. b. l.). Nuo vykdymo pradžios antstolis iš skolininkės buvo išieškojęs 334,10 Eur ir ieškovei paskyręs 249,54 Eur sumą, o sau kaip atlyginimą paskyręs tik 14,97 Eur, be to, areštavo skolininkei priklausančią transporto priemonę (10, 15 vykd. b. l.). Šis faktas leidžia teismui spręsti, jog antstolis ėmėsi teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojos interesus, tačiau kartu siekė nepažeisti skolininko bei trečiųjų asmenų teisių ir vykdė pareigą užtikrinti teisėtumo principą įgyvendinimą vykdymo procese. Per klaidą skolininkei pervesta suma nebuvo grąžinta spontaniškai, antstolis aiškinosi jos pervedimo į skolininkės areštuotą sąskaitą aplinkybes, kaip nurodė atsakovas, ryšių priemonių pagalba bendraudamas tiek su skolininkės, tiek su UAB „Baltic House Group“, o taip pat Norvegijos įmonės „Overlegen-Eiendom“ AS atstovais, ir pinigus grąžino Norvegijos įmonei, būdamas įsitikinęs, kad tai daro teisėtai. Nepaskirstydamas į skolininkės UAB „Samantlita“ sąskaitą gautos pinigų sumos, antstolis neteko galimybės gauti vykdymo išlaidų, tame tarpe ir jam priklausančio atlyginimo. Teismas vertina ir tą faktą, kad ieškovė siekia prisitiesti iš antstolio 3 800 Eur sumą jos patirtai žalai atlyginti, tačiau iš skolininkės areštuotos sąskaitos į savo depozitinę sąskaitą antstolis pervedė tik 3 784,61 Eur sumą. 32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK LV skyrius nustato išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką. Reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas numatytas CPK 753 straipsnyje. Šio straipsnio pagrindu visų pirma išieškotas suma privalo būti skiriamas 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams CPK 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą <...>. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad antstolis, grąžindamas pinigus, neteko galimybės išsiieškoti vykdymo išlaidų ir jam priklausančio atlyginimo, kas leidžia teismui spręsti, kad jokio materialinio suinteresuotumo jis neturėjo. 33. Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotina, jog nėra įrodymų, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad atsakovas galėjo (turėjo) žinoti, jog jo veiksmai neteisėti ir yra dėl jų kaltas. Nenustačius visų antstolio civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, padarytos žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, o taip pat kaltės, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Pažymėtina, kad net jeigu ir būtų nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, neatsirastų teisinis pagrindas ieškovei priteisti prašomo dydžio žalos atlyginimą dėl to, kad ieškovė neįrodė žalos egzistavimo fakto ir dydžio, jos teisinės prigimties, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų. 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas antstolis S. D. nepateikė dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl laikytina, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Mažeikių rajono apylinkės teismas už teismo procesinių dokumentų vertimus į užsienio kalbą trečiajam asmeniui – Norvegijos įmonei „Overlegen-Eiendom“ AS patyrė 50,38 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 91 straipsnio 4 dalis).

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

9ieškinio netenkinti.

10Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. ( - ) 50,38 Eur (penkiasdešimt eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630,

11Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai