Byla 2A-510-198/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, atsakovo atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietkabelis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui AB „Lietkabelis“ dėl darbo sutarties nutraukimo, išmokų pagal darbo santykius priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė jos atleidimą iš darbo pas atsakovą pripažinti neteisėtu, nustatyti, jog ji negali grįžti į darbą, priteisti jai trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 845,92 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki ieškinio padavimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji dirbo pas atsakovą AB „Lietkabelis“ inžiniere – technologe. Sveikatos priežiūros specialistė Z. J. atėjo į jų skyrių, paprašė jos, kad ji atspausdintų įsakymo dėl darbuotojų sveikatos tikrinimo projektą, nes ji neturi spausdintuvo. Ji sutiko. Rašydama šį tekstą, užgaišo apie 15 minučių, atspausdinusi ir pataisiusi klaidas, atidavė Z. J., ši išėjo. Po pietų atėjo technikos direktorius, parodė du tarnybinius pranešimus dėl šio įvykio, ji parašė pasiaiškinimą. Rinkdama tekstą jokių įmonės paslapčių niekam neatskleidė, savo darbų neapleido. Jos kompiuteris yra su slaptažodžiu, prie jo duomenų niekas kitas negali prieiti, o tik ji. Niekam nedavė su jos kompiuteriu dirbti. Atspausdinusi tekstą pagal pateiktą pavyzdį truputėlį jį pakeitė. Nuo 2009-01-01 atsakovas siūlė pereiti į kitas pareigas, bet ji nesutiko. Neturtinė žala pasireiškė, tuo, kad ją apšmeižė, gėda darbo biržoje registruotis, nes atleista už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Sveikata sutriko, nervinasi. Dabar neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Užsiregistravus į Darbo biržą, pašalpą mokėtų tik po 3 mėnesių.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, jog A. S. iš darbo AB „Lietkabelis“ pagal įmonės vadovo 2009-04-07 įsakymą Nr. 203 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. atleista neteisėtai; panaikino AB „Lietkabelis“ generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ Nr. 203 ir grąžino A. S. į ankstesnį technologijos skyriaus inžinieriaus – technologo AB “Lietkabelis“ darbą; priteisė ieškovei iš atsakovo nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos vidutinio darbo užmokesčio 3 105 Lt (neatskaičius mokesčių) bei po 51,75 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 133,33 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atmetė.

6Nustatė, jog ieškovė pas atsakovą pradėjo dirbti inžiniere – technologe pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2005-10-19 įsakymą ir atitinkamą darbo sutartį. 2009-04-07 atsakovo vadovo įsakymu Nr. 203 darbo sutartis su ja nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 4 p.). Ieškovės ir liudytojos Z. J. paaiškinimais nustatė, kad 2009-03-06 technologijos skyriuje ieškovės naudojamu kompiuteriu buvo surinktas ir bendrovės spausdintuvu atspausdintas 2009-03-06 Įsakymas dėl privalomojo sveikatos tikrinimo tvarkos Nr. 22. Iš liudytojos Z. J. parodymų teismas sprendė, jog reikiamą tekstą kompiuteriu surinko pati Z. J., o jį po to papildė (patikslino) ieškovė. Tokiu būdu ieškovė pažeidė darbo tvarką, t. y. pati rinkdama tekstą ji dirbo jai nepriklausantį darbą ir tuo metu nevykdė savo tiesioginių funkcijų, o jeigu ji leido kompiuteriu tekstą rinkti pačiai Z. J., ji vėlgi tuo metu nevykdė savo darbinių funkcijų, pažeidė ir technikos direktoriaus 2003-09-22 potvarkio “Dėl bendrovės gamybinių komercinių paslapčių apsaugos“ 3 p. draudimą. Dėl šių aplinkybių, teismas sprendė, kad darbdavys pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė pažeidė darbo drausmę (pareigas) ir už tai darbdavys galėjo taikyti jai drausminę atsakomybę. Teismo manymu, ieškovė iš kolegiškumo padėjo liudytojai atlikti veiksmus darbdavio naudai, dėl to nenukentėjo nei jos darbiniai, nei darbdavio interesai, todėl skirti už formalų pažeidimą griežčiausią drausminę nuobaudą yra prieštaravimas CK 1.5 str. nurodytiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Kadangi ieškovė nepateikė konkrečių teiginių ir įrodymų, kodėl jai būtų sudarytos nepalankios darbui sąlygos sugrąžinus ją į ankstesnį darbą pas atsakovą, teismas laikė, jog ieškovę grąžinant į darbą jos interesai nenukentės, ji galės gauti darbines pajamas, turės pragyvenimo šaltinį.

7Teismas sprendė, jog yra pagrindas išvadai, kad ieškovė dėl atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą, o būtent – ji buvo atleista neteisėtai, nes jos padarytas darbo tvarkos pažeidimas be pagrindo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas, todėl tai negalėjo nesukelti žmogui neigiamų išgyvenimų, nepatogumų. Pažymėjo, jog neįrodyta, kad dėl atleidimo iš darbo ieškovė būtų patyrusi išskirtinį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Laikė, kad motyvas (gėda registruotis darbo biržoje), dėl kurio ieškovė nebando susirasti darbo per darbo biržą, nepagrįstas, tėra ieškovės emocinio išgyvenimo pasekmė. Dėl šių aplinkybių, 10 000 Lt prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, nepagrįstas, neįrodytas, todėl jos atlyginimui iš atsakovo ieškovei priteisė 2 000 Lt.

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas ir priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmesti. Nurodo, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendime pats patvirtino, kad neįrodyta, jog ieškovė patyrė išskirtinį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas, nurodydamas, kad asmuo, neteisėtai atleistas iš darbo, negali nepatirti nepatogumų ar neigiamų išgyvenimų, remiasi tik prielaida, o ne šioje byloje esančiais įrodymais. Be to, teismas nevertino pačios ieškovės veiksmų, dėl kurių pati ieškovė iš dalies yra kalta ir dėl jos pačios veiksmų jai galėjo atsirasti neturtinė žala. Priteistas 2 000 Lt neturtinės žalos dydis apskritai nėra motyvuotas ir pagrįstas kokiais nors argumentais ar byloje esančiais įrodymais. Teigia, jog pati ieškovė, tyčia pažeisdama darbo drausmę, galėjo numanyti ir tikėtis atsakomybės už daromą pažeidimą, ko teismas taip pat nevertino.

9Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgė į jos pasekmes, ieškovės kaltės laipsnį, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes panašaus pobūdžio bylose priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos atlyginimas. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo jai (ieškovei) pablogėjo sveikata, sutriko miegas, atsirado depresija, patyrė stresą, vartojo ir iki dabar vartoja vaistus antidepresantus, be to, patyrė emocinį sukrėtimą, prarado dvasinę pusiausvyrą, stabilumą, pasitikėjimą savo jėgomis, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi. Į visas šias bylos aplinkybes teismas atsižvelgė ir tinkamai jas įvertino.

10Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

11Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šios dalies teismo sprendimo argumentų ir motyvų išsamiai nekartoja.

12DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt., byla Nr. 3K-3-204/2007). Kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. ir kt. v. UAB ,,Plungės lagūna“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-27/2006). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“; byla Nr. 3K-3-351/2006). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį ir sumažindamas ieškovės ieškinyje reikalautos neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Lt iki 2 000 Lt, atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus, o būtent – teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

13Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje apskritai nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, be to, teismas nevertino pačios ieškovės veiksmų, dėl kurių pati iš dalies yra kalta ir dėl jos pačios veiksmų jai galėjo atsirasti neturtinė žala, pati ieškovė tyčia pažeisdama darbo drausmę galėjo numanyti ir tikėtis atsakomybės už daromą pažeidimą. Priešingai, teismas šiuo aspektu pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ištyrė įrodymus ir teisingai sprendė, kad ieškovė dėl atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą, t. y. ji buvo atleista neteisėtai, nes jos padarytas darbo tvarkos pažeidimas be pagrindo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas, todėl tai negalėjo nesukelti žmogui neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, kas, šiuo atveju, priešingai, nei teigia apeliantas, nelaikytina, kaip rėmimasis prielaidomis nesant byloje įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, t. y. sumažindamas nuo ieškiniu prašomo 10 000 Lt dydžio, būtent ir pažymėjo, kad po atleidimo iš darbo ieškovė A. S. nesirgo, pas medikus nesilankė, neįrodyta, jog dėl atleidimo iš darbo ji būtų patyrusi išskirtinį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl darbdavio atsakomybės už darbuotojui padarytą neturtinę žalą nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo apskritai nepriteisti neturtinę žalą. Teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SPI-0728 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 160 Lt ( b.l.137). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos išlaidos - 160 Lt už teisinę pagalbą ( b.l. 136, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.), teismo turėtos išlaidos – 5,50 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) bei 160 Lt išlaidų valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą ( b.l.137, CPK 96 str., 99 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš AB „Lietkabelis“, į. k. ( - ), 160,00 Lt (šimtą šešiasdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidų A. S., a. k. ( - ) ir 165,50 Lt ( šimtą šešiasdešimt penkis litus 50 centų) išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai