Byla 2-1376/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-402-154/2010 pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, A. Š. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių r. 1-ojo notarų biuro notarei N. M. , dėl administracinio akto, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-402-154/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl jo, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, teisių ir pareigų. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-402-154/2010 buvo nutraukta priėmus ieškovo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsisakymą nuo ieškinio atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, A. Š. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių r. 1-ojo notarų biuro notarei N. M. , dėl administracinio akto, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Minėta nutartimi Šiaulių apygardos teismas taip pat nutarė priteisti iš valstybės atsakovei A. Š. 1210,99 Lt, o trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijai – 772,96 Lt bylinėjimosi išlaidų, nutartį šioje dalyje pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Nurodė, jog teismas nepagrįstai, neįtraukdamas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos į bylos nagrinėjimą, nustatė jam pareigą atlyginti A. Š. ir LR Aplinkos ministerijos bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-402-154/2010. Teismas sprendė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos teisių ir pareigų, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką laimėjusios šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos, kai kita šalis yra prokuroras, ginantis viešąjį interesą, priteisiamos ne iš prokuroro, o iš valstybės biudžeto. Tokią teismo nutarties dalį pavedant vykdyti pareiškėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra konstatuojama tik valstybės biudžeto lėšas valdančios institucijos pareiga.

5Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-402-154/2010. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

61. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija valdo valstybės biudžeto lėšas. Pagal LR Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, valstybės piniginiai ištekliai laikomi valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, t.y. Lietuvos banko atidarytose sąskaitose. Pagal LR Valstybės iždo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, valstybės piniginius išteklius iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos išduoda finansų ministro įgalioti LR Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ar teisės aktų nustatyta tvarka kitų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal finansų ministro nustatyta tvarka patvirtintas mokėjimo paraiškas ar su LR Finansų ministerija suderinta tvarka pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuos LR Finansų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai (įstaigai) pateikia valstybės išteklius gaunantys subjektai. Todėl valstybės biudžeto lėšas valdo ne Valstybinė mokesčių inspekcija, bet LR Finansų ministerija. Valstybinė mokesčių inspekcija turi biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, t.y. sąskaitą, į kurią kaip numatyta LR Valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, mokamos privalomos įmokos ir iš kurios šios surinktos lėšos pervedamos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės iš biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos vykdyti jokių išmokų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (pvz., CPK 87 str. 3 d., LR Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 7 d.). Tam, kad nepažeidžiant LR Valstybės iždo įstatymo Valstybinė mokesčių inspekcija įvykdytų Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį, ji turėtų iš valstybės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą išmokėti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos administravimo funkcijoms vykdyti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti dengiamos iš LR prokuratūrai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

72. Kadangi pagal CK 2.36 straipsnio 2 dalį valstybė įgyja civilines teises, prisiima pareigas bei jas įgyvendina per atitinkamas valstybės institucijas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo nustatyta pareiga vykdyti (įgyvendinti) valstybei nustatytą pareigą kitiems bylos dalyviams išmokėti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

83. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netikslią informaciją, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į LR Finansų ministeriją dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjas savo 2007 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. (23.5-37)-R-11942 išdėstė viešojo intereso gynimo bylose susidariusią bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto lėšų problemą ir atkreipė dėmesį, kad teismai nepagrįstai sprendžia, jog minėtas išlaidas turi išmokėti VMI.

9Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Apeliantas neteisingai aiškina Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį, todėl daro nepagrįstas išvadas dėl proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidos priteistos iš valstybės, o ne iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Šioje nutartyje nurodyto pavedimo apeliantui įvykdyti teismo nutartį minėtoje dalyje negalima vertinti kaip pareigos iš valstybės priteistą pinigų sumą sumokėti iš savo paties asignavimų. Kadangi byloje pareikšti materialiniai reikalavimai nebuvo susiję su apelianto teisėmis ir pareigomis, nebuvo jo įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu pagrindo.

10Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Kadangi prokuroras, pareikšdamas ieškinį atstovavo ne prokuratūros, o viešąjį interesą, bylinėjimosi išlaidos iš jo negalėjo būti priteistos. Prokuratūrai skirtuose valstybės biudžeto asignavimuose nėra numatyta finansavimo bylinėjimosi išlaidų atliginimui tokiais atvejais. Pagal formuojamą praktiką tokiose bylose turėtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 str., 96 str.).

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Nagrinėjamu atveju yra kilęs proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu klausimas, kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

13Į Šiaulių apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu kreipėsi pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, nurodydamas, jog Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi, nutardamas priteisti iš valstybės atsakovės A. Š. ir trečiojo asmens LR Aplinkos ministerijos naudai jų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtas bylinėjimosi išlaidas, šią nutarties dalį pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai, nusprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, kadangi, remiantis minėta nutartimi, būtent jis turi pareigą sumokėti teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinei mokesčių inspekcijai administravimo funkcijoms vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė šį pareiškėjo prašymą, konstatavęs, jog minėta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidos priteistos iš valstybės.

14Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Viena iš proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, kaip ir kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, ypatybių yra ta, jog civilinė byla, kurioje procesą prašoma atnaujinti, turi būti išnagrinėta iš esmės ir užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (CPK 365 straispnio 1 dalis). Tai reiškia, kad suinteresuotieji asmenys gali kreiptis su prašymu atnaujinti procesą tik dėl teismo sprendimo, kuriuo materialusis ginčas išspręstas iš esmės, arba dėl teismo nutarties, kuria civilinė byla užbaigta be teismo sprendimo (nutartimi civilinė byla nutraukta ar ieškinys paliktas nenagrinėtas) teisėtumo ar pagrįstumo. Tuo tarpu šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atnaujinti procesą ne dėl teismo nutarties nutraukti civilinę bylą, ieškovui atsisakius ieškinio, teisėtumo ar pagrįstumo, bet dėl išvestinio procesinio klausimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo. Todėl vien šiais argumentais remiantis pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje negalėjo būti tenkinamas. Be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą ar su ginčo objektu susijusių pareigų, t.y. kai teismas nusprendžia dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti šių CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo sąlygų buvimo. Visų pirma, Šiaulių apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-402-154/2010 nebuvo išnagrinėta iš esmės, o buvo nutraukta, priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Be to, kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio dalyko, ginčo objektą minėtoje civilinėje byloje sudarė reikalavimas dėl administracinio akto, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Tiek iš ieškinio dalyko, tiek iš to, jog pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodė tai, jog nusprendimą dėl jo teisių ir pareigų sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas, akivaizdu, jog pareiškėjas neturėjo ir neturi teisių į ginčo objektą ar su ginčo objektu susijusių pareigų, t.y. pareiškėjas nėra ir nenurodo esąs ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis ir teismo nutartimi dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų nepasisakyta. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kuris savo esme yra procesinis klausimas, vienoks ar kitoks išsprendimas pats savaime negali būti pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos, nutraukus civilinę bylą, teismo nutartimi priteistos ne iš pareiškėjo, bet iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

15Siekiant išvengti neaiškumų, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-402-154/2010, dalį dėl dalyvaujančių byloje asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-85/2009, aiškindamas teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką tuo atveju, kai byloje buvo pareikštas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento ieškinys viešajam interesui ginti, o atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos iš valstybės biudžeto, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 14 d. protokoliniu nutarimu Nr. 69, išaiškino, jog tokiu atveju vykdomajame rašte skolininku turi būti nurodyta Lietuvos valstybė, o vykdomąjį raštą antstolis turi pateikti valstybę byloje atstovavusiai institucijai (nagrinėtu atveju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui), iš kurio įgyvendinamoms programoms patvirtintų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų turi būti atlygintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai