Byla 2-85/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino (pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio V. M. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105-623/2007, iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, vykdymo išaiškinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas antstolis V. M. CPK 589 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsakovui UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ iš valstybės biudžeto priteista 6 986,75 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, vykdymo tvarką.

4Nurodė, kad, vykdant nutartį, jis Finansų ministerijai įteikė raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau Finansų ministerija jį vykdyti atsisakė, motyvuodama tuo, kad vykdomajame rašte ministerija nėra nurodyta skolininke, o, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies, t. y. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, kuris, teikdamas ieškinį dėl gamtai padarytos žalos, užteršiant žemės paviršių, teisme atstovavo valstybę. Remdamasis šia informacija, antstolis įteikė raginimą įvykdyti sprendimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau ši institucija jį vykdyti taip pat atsisakė, motyvuodama tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeitė ir nustatė, kad atsakovo UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų. Antstolis kreipėsi į Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą įvykdyti taip pat atsisakė, motyvuodama, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi yra priteistos iš valstybės bylinėjimosi išlaidos, o ne išspręstas klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

5Nutarties vykdymas išaiškintinas.

6Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Ši nuostata kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio, sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.

7Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ 236 632,65 Lt už gamtai padarytą žalą. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakovui 1 032,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o 2008 m. lapkričio 26 d. nutartimi iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakovui UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ priteisė 6 986,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį ir atsakovui UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ 6 986,75 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisė iš valstybės biudžeto. Teisėjų kolegija nurodė, kad, teismui atmetus ieškinį, CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie kreipėsi į teismą, siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą, neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes tuo atveju atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos ne iš ieškovo, o iš valstybės biudžeto lėšų. Antstolis V. M. , siekdamas įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, kreipėsi į tris institucijas: Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau visos šios institucijos atsisakė įvykdyti teismo sprendimą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties vykdymo tvarka išaiškintina.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-123/2005, suformulavo teisminį precedentą, kad valstybės institucija, siekusi apginti viešąjį interesą, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2, 4 d.). Teismui atmetus ieškinį byloje, kurioje valstybės institucija, atstovaudama valstybę, gina viešąjį interesą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos iš antrosios šalies – valstybės. Remdamasi šia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ir pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9Pagal CPK 51 straipsnio 4 dalį valstybei teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota ar kita institucija. Kas atstovauja valstybę kaip kreditorių ar skolininką tam tikruose procesiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, apibrėžta visoje eilėje teisės aktų – įstatymų, Vyriausybės nutarimų (pvz. Civilinio proceso kodekso 638 str. 2 d., Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5¹ str. 1, 2, 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ ir kt.). Tačiau teisės aktuose nėra reglamentuota, kas turi atstovauti valstybę kaip skolininką, išieškant bylinėjimosi išlaidas, teismo priteistas iš valstybės biudžeto, kai yra atmestas valstybės institucijos, ginančios viešąjį interesą, ieškinys. Kadangi pagal įstatymą Vyriausybė yra valstybės atstovas civiliniame procese, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu informuoti, kokia valstybės institucija atstovauja Lietuvos valstybę tais atvejais, kai, teismo sprendimu atmetus asmens, ginant viešąjį interesą pareikštą ieškinį, iš valstybės biudžeto yra priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui, ir iš kokiai valstybės institucijai skirtų asignavimų tokiu atveju yra vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnyba 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 12-5556 informavo, kad Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 14 d. protokoliniu nutarimu Nr. 69 nusprendė pritarti nuostatai, kad jeigu atmestas valstybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš ieškinį pareiškusiai valstybės institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

10Pagal CK 2.35 straipsnio 1 dalį valstybė yra juridinis asmuo, kuris, remiantis CK 2.36 straipsnio 2 dalimi, įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas. Valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifika lemia tai, kad valstybė pati negali vesti bylos teisme, o privalo būti atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų. Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 751, nuostatomis, valstybės institucijos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Taisyklių 17 ir 18 punktuose yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos programų sąmatos. Programų sąmatos tvirtinamos pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus. Programų sąmatas sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ar jo įgalioti asmenys tvirtina pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatas. Tai reiškia, kad valstybės institucijos turi teisę naudoti valstybės biudžeto lėšas savo vadovaujamai įstaigai išlaikyti bei sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti, t. y. valstybės funkcijoms atlikti. Kai teisės aktais valstybės institucijai yra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, tokiai valstybės institucijai yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos tokiai valstybės funkcijai vykdyti. Todėl priteisus bylinėjimosi išlaidas iš valstybės biudžeto byloje ginant viešąjį interesą, tokias bylinėjimosi išlaidas turi apmokėti ta valstybės institucija, kuri gynė viešąjį interesą iš jos įgyvendinamoms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų.

11Šioje byloje Lietuvos valstybę, ginant viešąjį interesą, atstovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl teisėjų kolegija, nekeisdama 2009 m. sausio 29 d. nutarties turinio, remdamasi nurodytais argumentais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 14 d. protokoliniu nutarimu Nr. 69, išaiškina, kad atsakovui UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš valstybės biudžeto, vykdomajame rašte skolininku nurodant Lietuvos valstybę, o vykdomąjį raštą antstolis turi pateikti valstybę šioje byloje atstovavusiai institucijai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, iš kurio įgyvendinamoms programoms patvirtintų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų turi būti atlygintos atsakovo UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

13Išaiškinti, kad, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, kuria atsakovui UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ iš valstybės biudžeto, atmetus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, pareikštą viešajam interesui ginti, priteista 6 986,75 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, bylinėjimosi išlaidas atsakovui UAB ,,Avižienių nekilnojamas turtas“ turi atlyginti ieškinį viešajam interesui ginti pareiškęs asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.