Byla 2-564-284/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

2gavusi ieškovų R. Š. ir A. B. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui Pakruojo rajono notarų biuro notarei N. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Nustatė

3Pakruojo rajono apylinkės teisme gautas ieškovų R. Š. ir A. B. ieškinys atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui Pakruojo rajono notarų biuro notarei N. D., kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2014-10-10 A. B. pareiškimu Pakruojo rajono notarų biure, registro Nr. ( - ), įgaliojimo, išduoto 2008-12-03, registro Nr. ( - ), įgaliotiniui R. Š. panaikinimą, pripažinti negaliojančiu 2014-10-10 A. B. dovanojimo sutartį, sudarytą Pakruojo rajono notarų biure, registro Nr. ( - ), dėl neatlygintino perleidimo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio S. kaime, Pakruojo rajone, R. Š. bei taikyti vienašalę restituciją ir šį žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise perduoti ieškovei A. B.. Ieškinį pasirašė tik ieškovas R. Š.

4Ieškinį atsisakytina priimti, nes ieškinys suinteresuoto asmens vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

5Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą, o atstovų pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymo nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str.). Fizinio asmens atstovavimo civiliniame procese instituto ypatumus ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, kur nurodė, jog atstovavimo civiliniame procese sutartis kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014), o pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Kasacinis teismas pabrėžė, jog tai reiškia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Būtent 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, kasacinis teismas pažymėjo, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka.

6Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, jį pasirašė tik ieškovas R. Š., t.y. tiek už save, tiek už ieškovę A. B., nurodydamas esąs jos rūpintojas. Tačiau tiek iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, tiek iš pirmojo ieškinio reikalavimo, akivaizdu, jog 2008-12-03 įgaliojimas, išduotas ieškovės A. B. įgaliotiniui R. Š., yra pačios ieškovės 2014-10-10 pareiškimu panaikintas (CK 2.146 str.), o iš prie ieškinio pateikto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad advokatas yra paskirtas ne ieškovei A. B., o R. Š. Taigi, iš prie ieškinio pateiktų dokumentų akivaizdu, jog ieškovė A. B. – fizinis asmuo, kuris turi tiek materialiųjų, tiek ir procesinį, civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą ir veiksnumą), ir šiuo metu neturinti jokio atstovo pagal pavedimą, kuris turėtų teisę atstovauti jos interesus teisme, tame tarpe pasirašyti jos vardu ieškinį (CPK 56-57 str.), nes, kaip minėta, savo sūnui (rūpintojui) – ieškovui R. Š. 2008-12-03 išduotą įgaliojimą ji yra 2014-10-10 pareiškimu panaikinusi (kurio panaikinimą ginčija). Jokio kito dokumento, kuriame R. Š. būtų pavedama atstovauti A. B. teisme (CPK 57 str.), nepateikta. Kita vertus, fizinis asmuo, kuris atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 1 d. 4 p.), tačiau tokių duomenų prie ieškinio taip pat nėra. Beje, iš prie ieškinio pateiktos 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo nutarties akivaizdu, jog įpareigojimas tokį dokumentą pateikti jau buvo duotas ieškovui R. Š., tačiau šis trūkumas nebuvo pašalintas. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog įgaliojimas, kaip žinia, yra vienašalis sandoris (jį sudaro viena teisiškai aktyvi šalis, kurios tam tikri veiksmai sukuria teisinius padarinius), kuriam sudaryti būtent įgaliotojas vienašališkai išreiškia savo valią (CK 2.137 str.). Įgaliotojas taip pat gali panaikinti įgaliojimą ir šis sandoris – taip pat vienašalis (CK 2.146 str.). Tuo tarpu kaip matyti iš ieškinio turinio, tiek pirmasis, tiek ir antrasis reikalavimai, t. y. dėl 2014-10-10 pareiškimo panaikinti 2008-12-03 įgaliojimą ir 2014-10-10 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, ginčijami CK 1.91 straipsnio pagrindu, t.y. jog sandoriai sudaryti dėl apgaulės. Toks sandoris teisės doktrinoje laikomas nuginčijamuoju, o ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.), t.y. būtent ieškinį dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio pagrindu) gali pareikšti nukentėjusysis (CK 1.91 str. 1 d.). Todėl iš esmės nėra aišku net kieno interesais šis ieškinys yra reiškiamas, nes tokiu atveju, kaip šiuo atveju, būtent A. B. būtų tinkamas ieškovas byloje (turinti tiek materialųjį, tiek ir procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi), o esant paskirtam atstovui pagal pavedimą (CPK 56-57 str.), - toks atstovas veiktų jos vardu ir interesais.

7Kadangi prie ieškinio nepateikta jokių dokumentų, suteikiančių teisę R. Š. atstovauti A. B. teisme, tame tarpe pasirašyti ieškinį ir vesti inicijuojamą byla jos vardu ir interesais (CPK 56-57 str.), ieškovų R. Š. ir A. B. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui Pakruojo rajono notarų biuro notarei N. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsisakytina priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Kartu išaiškintina teisė, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 137 str. 4 d.).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 8 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

Nutarė

9Atsisakyti priimti ieškovų R. Š. ir A. B. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui Pakruojo rajono notarų biuro notarei N. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

10Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Ryšiai