Byla 3K-3-73/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Z. S. ir A. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovams Z. S., A. S., Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas yra 1/2 dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkas. Kauno miesto mero 1992 m. balandžio 7 d. potvarkiu jam buvo paskirtas 669 kv. m žemės sklypas ( - ), kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir ūkio pastatas, pažymėtas indeksu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Šių pastatų teisinė registracija iki šiol nėra atlikta, nes nuo 1994 m. vykstant šalių ginčui dėl pripažinimo ginčo pastatų statytoju, valstybės institucijos atsisako įteisinti ginčo pastatus, kol nebus nustatytas jų statytojas. Teigdamas, kad ginčo pastatai pastatyti jo lėšomis, ir siekdamas jų įteisinimo savo vardu, ieškovas prašė pripažinti jį ginčo pastatų statytoju ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog šie pastatai buvo pastatyti ieškovo lėšomis; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96, 1996 m. kovo 6 d. išduotą atsakovei Z. S. pagal 1996 m. parengtą architektūrinį statybinį projektą tęsti ginčo pastatų statybai; įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją pašalinti savavališkos statybos padarinius – sudaryti komisiją pastatytiems ginčo pastatams pripažinti tinkamais naudotis.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovą ginčo gyvenamojo namo ir ūkio pastato statytoju ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad šie statiniai buvo pastatyti ieškovo lėšomis; įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją perregistruoti ieškovui netekusį galios statybos leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 31-7-96, 1996 m. kovo 6 d. išduotą atsakovei Z. S., pagal 1996 m. paruoštą architektūrinį statybinį projektą tęsti ginčo statinių statybai; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis pridėtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2952/1995 medžiaga, nustatė, kad 1994 m. kovo 11 d. ieškovas atsakovui A. S. išdavė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę valdyti ir tvarkyti visą savo turtą. Šio įgaliojimo pagrindu įgaliotinis 1994 m. gegužės 25 d. padovanojo ieškovui priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), savo sutuoktinei – atsakovei Z. S. Ieškovui kreipusis į teismą dėl įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, Kauno miesto apylinkės teismas 1995 m. rugsėjo 5 d. sprendimu reikalavimus patenkino. Iš pridėtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3628/1999 medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiais 1996 m. kovo 6 d. statybos leidimą, išduotą Z. S., Kauno apskrities valdytojo 1996 m. sausio 12 d. įsakymą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo Z. S., 1996 m. sausio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Z. S. ir Kauno apskrities valdytojos administracijos. Reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patenkinti, o reikalavimas dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu buvo paliktas nenagrinėtas. Remdamasis Kauno apygardos administracinio teismo bylos Nr. I4k-333/2001 medžiaga, teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo perregistruoti 1996 m. kovo 6 d. Z. S. išduoto ir 2000 m. kovo 17 d. atšaukto statybos leidimą ieškovo vardu buvo atmestas. Iš pridėtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1406-742/2006 medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją įforminti ieškovo vardu normatyvinius statybos dokumentus (tarp jų projektą ir leidimą) pastatytiems ginčo pastatams, priimti eksploatacijon ginčo pastatus, įpareigoti ŽKNTKR VĮ Kauno filialą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo pastatus; atsakovai A. S. ir Z. S. priešieškiniu prašė pripažinti, jog ginčo pastatai yra pastatyti jų lėšomis ieškovui leidus, bei nustatyti servitutą į žemės sklypo, kurio naudotojas yra ieškovas, dalį; teismas ieškinį ir priešieškinį 2006 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė.

7Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad šalys neturi ir negali gauti dokumentų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kas yra ginčo pastatų statytojas ir kieno lėšomis šie pastatai buvo pastatyti. Civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006 įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmetus atsakovų priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad ginčo pastatai pastatyti jų lėšomis ieškovui leidus, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ginčo pastatai nėra pastatyti atsakovų lėšomis su ieškovo leidimu, jau yra įrodyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas pripažino, kad egzistavo šalių susitarimas, jog atsakovai ieškovo lėšomis ir jo žemės sklype pastatys gyvenamąjį namą ir turės teisę jame gyventi, nemokėdami nuomos mokesčio, ieškovą prižiūrės ir padės rūpintis jo turtu. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis minėtos ieškovo pozicijos, egzistavusios nuo 1994 m. prasidėjusių šalių teisminių ginčų pradžios, nuoseklumu ir atsakovų pozicijos, iš pradžių teigiant, kad ginčo pastatus jiems finansiškai padėjo statyti tėvai, vėliau teigiant, jog lėšų statyboms jie turėję iš atsakovo A. S. verslo gaunamų pajamų, prieštaringumu. Remdamasis pridėtų ir nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, teismas padarė išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis leido vykdyti ginčo pastatų statybą, ir pripažino ieškovą ginčo pastatų statytoju bei ginčo pastatų įteisinimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo pastatai buvo pastatyti ieškovo lėšomis (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, remdamasis pridėtos civilinės bylos Nr. 2-1406-742/06 medžiaga, nustatęs, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2001 m. liepos 18 d., kai Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-5435 nebuvo patenkinti šalių prašymai atlikti ginčo pastatų teisinę registraciją. Spręsdamas reikalavimo dėl atsakovei Z. S. išduoto statybos leidimo perregistravimo ieškovo vardu pagrįstumo klausimą, teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę į tai, jog statybos leidimas, išduotas nesąžiningai jo turtą užvaldžiusios atsakovės vardu, būtų perregistruotas jo vardu. Reikalavimas įpareigoti atsakovą Kauno apskrities viršininko administraciją pašalinti savavališkos statybos padarinius – sudaryti komisiją pastatytiems statiniams pripažinti tinkamais naudotis, buvo atmestas, nustačius kad tokia komisija jau yra sudaryta, kartu pažymint, jog klausimo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis sprendimas priklauso ne teismo, bet minėtos komisijos kompetencijai (Statybos įstatymo 4 straipsnis).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, panaikindama sprendimo dalį, kuria atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota perregistruoti ieškovui atsakovei Z. S. išduotą netekusį galios leidimą vykdyti statybos darbus; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimu, išskyrus reikalavimo dėl statybos leidimo perregistravimo ieškovo vardu sprendimą. Teisėjų kolegija šį reikalavimą atmetė, pažymėjusi, kad teisės aktuose neįtvirtinta atšaukto statybos leidimo perregistravimo galimybės, ir nurodė, jog ieškovas turi teisę pasinaudoti statybos leidimų išdavimo tvarka, nustatyta Statybos įstatyme. Kaip nepagrįsti buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovo atstovai M. Č., advokatės R. N. ir M. V. neturėjo teisės ieškovo vardu pasirašyti ieškinio ir patikslintų ieškinių, nustačius, jog tokia teisė ieškovo atstovams buvo suteikta įgaliojimu ir atstovavimo sutartimis, be to, ieškovo išduotu įgaliojimu M. Č. buvo suteikta teisė ieškovo interesais sudaryti atstovavimo sutartis.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovai Z. S. ir A. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Kadangi ginčas yra turtinis, o ginčo pastatų vertė viršija 100 000 Lt, tai byla pirmąja instancija turėjo būti nagrinėjama apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, byla negalėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Kilus ginčui dėl to, kas yra pastatų statytojas ir už kieno lėšas pastatyti statiniai, būtina įrodinėti į statybą investuotų lėšų dydį. Jei asmuo leistinomis priemonėmis negali įrodyti lėšų panaudojimo, juridinę reikšmę turintis faktas dėl pripažinimo pastatų statytoju negali būti nustatytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatinėjami juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Galiojančių įstatymų siekiant įteisinti statinius nereikalaujama nurodyti, už kieno lėšas pastatytas statinys. Šie pažeidimai, kasatorių teigimu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

122. Buvo pažeista CPK 59 straipsnio 2 dalies norma, kad atstovo teisė pareikšti ieškinį, priešieškinį, atsisakyti ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptarta įgaliojime. Ieškovo atstovui M. Č. išduotame įgaliojime atskirai neaptarus įgaliotinio teisės pasirašyti ieškinį ir perįgalioti, M. Č. neturėjo teisės už ieškovą pasirašyti ieškinio ir sudaryti atstovavimo sutarties su advokate R. N., pasirašiusia patikslintą ieškinį. Kasatoriai pažymi, kad patikslintame ieškinyje nurodoma, jog advokatė R. N. veikia pagal pavedimą, nors pavedimo sutarties byloje nėra. Kasatorių manymu, teismai, išnagrinėję bylą, pažeidė imperatyviąją CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, kad jeigu pareiškimą ar ieškinį pareiškėjo ar ieškovo vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, tai pareiškimas ar ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas.

133. Teismai, neatsižvelgdami į įsiteisėjusiu ir šalims prejudicinę galią Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimu pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006 konstatuotą aplinkybę, kad ieškovo atstovai neįrodė aplinkybių, jog ginčo pastatai buvo pastatyti išimtinai už jo lėšas, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas. Teismams, remiantis tuo pačiu sprendimu nustatyta aplinkybe, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl jų pripažinimo ginčo pastatų statytojais, buvo atmesti, kartu nurodant, jog ši aplinkybė turi prejudicinę galią šalims, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovų iniciatyva procesas minėtoje civilinėje byloje yra atnaujintas. Kasatoriai pabrėžia, kad nurodytame sprendime yra padaryta techninė klaida – jų pareikštas priešieškinis turėjo būti ne atmestas, bet paliktas nenagrinėtas, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad priešieškinis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, neatitinka tokių procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų; teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai.

14Atsiliepimuose į kasacinį skundą ieškovas ir atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija teigia, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo. Atsiliepimai į kasacinį skundą grindžiami šiais argumentais:

151. Reikalavimo dėl pažeistų teisių gynimo, prašant ieškovą pripažinti ginčo pastatų statytoju, nėra pagrindo vertinti kaip turtinio reikalavimo. Teismai nepažeidė teisės normų pripažinę ieškovą ginčo pastatų statytoju ir ginčo pastatų įteisinimo tikslu nustatę juridinę reikšmę turintį faktą, kad statiniai buvo pastatyti ieškovo lėšomis.

162. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai, remdamiesi įsiteisėjusiu ir šalims privalomu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimu pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006, kuriuo buvo atmesti atsakovų Z. S. ir A. S. priešieškinio reikalavimai dėl pripažinimo, kad ginčo pastatai buvo pastatyti atsakovų lėšomis leidus ieškovui ir servituto naudojimuisi žemės sklypu nustatymo, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto normą. Ieškovas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais Z. S. ir A. S. ieškinius atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pripažinimo statytojais, konstatuota, jog savavališkai pastatyti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys ( - ), stovi žemės sklype, kurio teisėtas naudotojas yra P. S. Jis kartu yra ginčo pastatų statytojas.

17Ieškovo pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą papildomai nurodoma, kad kasatoriai nepagrįstai teigia, jog buvo pažeista CPK 59 straipsnio 2 dalies norma. Ieškinį pasirašęs ieškovo atstovas M. Č. ir patikslintą ieškinį pasirašiusi ieškovo atstovė advokatė R. N. tokią teisę turėjo. Tai patvirtina byloje esantis ieškovo M. Č. išduoto įgaliojimo ir su advokate R. N. sudarytos atstovavimo sutarties turinys. Ieškovo M. Č. išduoto įgaliojimo turinys suteikia teisę įgaliotiniui įgaliotojo vardu sudaryti atstovavimo sutartis, todėl M. Č. su advokatėmis R. N. ir M. V. sudarytos atstovavimo sutartys yra teisėtos.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasaciniame skunde keliami civilinės procesinės teisės taikymo ir aiškinimo klausimai dėl civilinių bylų teisenos ir rūšinio teismingumo taisyklių, procesinio atstovavimo bei įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės galios.

21Dėl civilinių bylų teisenos ir rūšinio teismingumo taisyklių

22Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoje nustatytą rūšinio teismingumo taisyklę, nes turtinį ginčą, kurio objektu esančių pastatų vertė viršija 100 000 Lt, pirmąja instancija turėjo nagrinėti apygardos, o ne apylinkės teismas. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo motyvą pripažįsta nepagrįstu. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas rūšinio bylos teismingumo atvejis yra susijęs su turtiniu nagrinėjamo ginčo pobūdžiu ir ieškinio suma – pagal šią teisės normą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti statytoju yra CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas civilinių teisių gynimo būdas. Statytojo teisinį statusą nustato specialūs statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240 2 straipsnio 1 dalies 41 punktą statytojas (užsakovas) – tai Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus statytojo teisę gali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statytojo teisė turi materialinį turtinį turinį – yra susijusi su turtiniais interesais, tačiau šios teisės, kaip ieškinio reikalavimo, vertės negalima apskaičiuoti pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles, įtvirtintas CPK 85 straipsnyje. Civilinės procesinės teisės normų prasme toks reikalavimas laikytinas neįkainojamu, todėl jam negali būti taikoma CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta rūšinio teismingumo taisyklė.

23Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, kad ginčo pastatai pastatyti jo lėšomis, negalėjo būti nagrinėjamas ir patenkintas ypatingosios teisenos tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi CPK 444 straipsnio 2 dalyje įvardyti juridiniai faktai, taip pat kitokie juridiniai faktai, jeigu įstatymai jiems nustatyti nenumato kitokios tvarkos. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. D. R. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. J. Š., byla Nr. 3K-3-269/2008). Nagrinėjamu atveju ginčo pastatų statybos finansavimo klausimas buvo įrodinėjimo dalykas sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ginčo pastatų statytoju pagrįstumo. Šis reikalavimas negali būti nustatinėjamas kaip juridinis faktas. Dėl šių aplinkybių skundžiamų teismų sprendimų dalis, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo pastatai pastatyti ieškovo lėšomis, naikintina ir civilinė byla dėl šios dalies nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Dėl atstovavimo civiliniame procese tinkamumo

25Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės procesinės teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnis) itin svarbiems atstovaujamojo teisių požiūriu procesiniams veiksmams atlikti (pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo) suteikiami įgalinimai turi būti atskirai aptarti įgaliojime (CPK 59 straipsnio 2 dalis).

26Kasatoriai teigia, kad ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovo vardu pareiškę atstovai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti šiuos procesinius veiksmus, nes ieškovo atstovui M. Č. išduotame įgaliojime atskirai neaptarus įgaliotinio teisės pasirašyti ieškinį ir perįgalioti, jis neturėjo teisės už ieškovą pasirašyti ieškinio ir sudaryti atstovavimo sutarties su advokate R. N., pasirašiusia patikslintą ieškinį. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš 2006 m. spalio 26 d. notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo teksto matyti, kad juo ieškovo P. S. suteikiami M. Č. įgalinimai nurodomi taip: ,,atstovauti mane bet kurioje byloje visose teismo instancijose, paduoti pareiškimus apylinkės, apygardos, apeliaciniam, aukščiausiam teismui su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškinių reikalavimų, keisti ieškinio pagrindą, sudaryti taikos sutartį, taip pat apskųsti teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka, už mane pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu“. Civilinė byla gali būti pradedama skirtingais procesiniais dokumentais: ieškinio pareiškimu ginčo teisenos atveju, pareiškimu, skundu ar prašymu – ypatingosios teisenos atvejais. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad įgaliojime įvardyta atstovo teisė paduoti pareiškimus teismams, be kito, apima ir įgaliotojo valią suteikti atstovui teisę paduoti ieškinio pareiškimą teismui. Aptariamu įgaliojimu atstovui taip pat buvo suteikta teisė atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimo vykdymu. Atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas yra veiksmas, susijęs su pavedimo atstovauti teisme vykdymu, šis veiksmas atitinka atstovaujamojo interesus ir procesinės teisės atstovavimo instituto tikslus, nes juo siekiama užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą atstovavimą. Atstovavimo sutarties su advokatu sudarymas nereiškė perįgaliojimo, bylos medžiaga rodo, jog M. Č. sudaręs atstovavimo sutartį toliau pats vykdė ieškovo atstovo funkcijas byloje. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėję teismai ėmėsi priemonių kasatorių iškeltoms abejonėms dėl to, kad atstovų turimi įgaliojimai neatspindi tikrosios įgaliotojo valios, patikrinti.

27Dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės galios

28Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškinant procesinės teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galia turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje.

29Kasatorių teigimu, prejudicinę galią šioje byloje turi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1406-742/2006 konstatuota aplinkybė, kad ieškovo atstovai neįrodė aplinkybių, jog ginčo pastatai buvo pastatyti išimtinai už jo lėšas. Teisėjų kolegija vertina, kad tai nėra prejudicinis faktas nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatorių teiginį, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai prejudicinio fakto reikšmę suteikė to paties sprendimo teiginiui, kad kasatoriai (toje byloje atsakovai) neįrodė, jog ginčo pastatai pastatyti už jų lėšas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tai neturi įtakos galutinei išvadai dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo, nes teismų sprendimai pagrįsti ne šia aplinkybe, o kitų byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma. Skundžiamais sprendimais teismų nustatytos aplinkybės, kad ginčo pastatai buvo pastatyti už ieškovo lėšas, teisingumas yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl nepatenka į kasacinės instancijos teismo kompetenciją. Argumentų dėl neteisingo įstatymų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, taikymo, sudarančių pagrindą konstatuoti procesinės teisės pažeidimą CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, kasatoriai nepateikė.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

31Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu ( - ), ir ūkio pastatas, pažymėtas indeksu ( - ), esantys ( - ), pastatyti P. S. lėšomis, panaikinti ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti.

32Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistas.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas yra 1/2 dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkas. Kauno... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį... 7. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas pripažino, kad šalys neturi ir... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovai Z. S. ir A. S. prašo panaikinti Kauno miesto... 11. 1. Teismai pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Kadangi ginčas yra... 12. 2. Buvo pažeista CPK 59 straipsnio 2 dalies norma, kad atstovo teisė... 13. 3. Teismai, neatsižvelgdami į įsiteisėjusiu ir šalims prejudicinę galią... 14. Atsiliepimuose į kasacinį skundą ieškovas ir atsakovas Kauno miesto... 15. 1. Reikalavimo dėl pažeistų teisių gynimo, prašant ieškovą pripažinti... 16. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai, remdamiesi... 17. Ieškovo pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą papildomai nurodoma, kad... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasaciniame skunde keliami civilinės procesinės teisės taikymo ir aiškinimo... 21. Dėl civilinių bylų teisenos ir rūšinio teismingumo taisyklių... 22. Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 27 straipsnio 1... 23. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentu, kad ieškovo reikalavimas... 24. Dėl atstovavimo civiliniame procese tinkamumo... 25. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos,... 26. Kasatoriai teigia, kad ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovo vardu... 27. Dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės galios... 28. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių,... 29. Kasatorių teigimu, prejudicinę galią šioje byloje turi Kauno miesto... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno... 32. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Kauno... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...