Byla 2A-722-569/2015
Dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-456-841/2015 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui AB „Šiaulių energija“ dėl patalpų, esančių ( - ), pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos šildymo prietaisų sistemos.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas V. P. ieškiniu prašė remiantis 2010-10-07 Deklaracija, kuri kartu yra ir atliktų darbų Perdavimo – Priėmimo aktas, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, pripažinti patalpas ( - ), nuo 2010-10-07 teisėtai atjungtomis nuo atsakovo centralizuotos šildymo sistemos (išskyrus bendrojo naudojimo patalpas). Nurodė, kad patalpas ( - ), įsigijo 2007 m. gruodžio mėnesį. Prieš tai, 2007 m. birželio mėnesį, gyventojų susirinkimas pritarė patalpų atjungimui nuo miesto šilumos tinklų, t. y. gavo gyventojų pritarimą atsijungimui.Visi veiksmai atjungiant patalpas nuo centralizuoto šildymo buvo teisėti, todėl prašo ieškinį tenkinti.

6Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti atsijungimo teisėtu, nes ieškovas nesilaikė atsijungimo tvarkos, pagal galiojančią tvarką turėjo surašyti ne statybos darbų užbaigimo deklaraciją, o statybos užbaigimo aktą. Deklaracija nėra atsijungimo nuo šildymo sistemos aktas. Ieškovas akto apie tinkamą atsijungimą šiai dienai nėra pateikęs, todėl jis laikomas vartotoju.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas ieškovo argumentus, kad statybos darbus teisėtai reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis statybos techninis reglamentas, o ne Šilumos ūkio ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinti atsijungimo akto atitikmeniu, kadangi minėta deklaracija nepatvirtina fakto, kad ieškovas laikėsi teisėtos atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos. Pažymėjo, kad neteisėtą ieškovo atsijungimo nuo atsakovo šildymo sistemos patvirtina Valstybinės energetikos inspekcijos 2012-02-21 nurodymas Nr. 15-1103, kuriuo ieškovas iki 2012-03-30 buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus, padarytus savavališkai atsijungiant nuo centralizuotis šildymo sistemos. Teismas pripažino, kad 2014 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės (neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos) turi įrodomosios reikšmės šiai bylai.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pripažinti patalpas, esančias ( - ), nuo 2010 m. spalio 7 d. teisėtai atjungtomis nuo atsakovo AB „Šiaulių energija“ centralizuoto šildymo sistemos (išskyrus bendro naudojimo patalpas).

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

121.Teismas iš esmės ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 260 punkte nurodyto atjungimo akto, ir tai teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, jog atsijungimas nėra teisėtas. Taip nuspręsdamas teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-10-31 dienos sprendimą, priimtą byloje Nr. I (858)-13/2014, kur buvo išaiškinta, jog inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui ir patenka į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį. Statybos įstatyme aiškiai nurodyta, kad paprastojo remonto darbų užbaigimą fiksuoja dokumentas – deklaracija apie statybos užbaigimą.

132. Teismas, spręsdamas, kad ieškovas neteisėtai atsijungė nuo šildymo sistemos, nepagrįstai vadovavosi Taisyklėmis, o ne Statybos įstatymu. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto, kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį; butų ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą.

143. Teismas atsijungimo akto, numatyto LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, nebuvimą neteisėtai aiškino kaip įrodymą, jog ieškovo atsijungimas nuo šildymo sistemos yra neteisėtas, nors pagal šiam ginčui taikytiną Statybos įstatymą byloje esanti 2010-10-07 Deklaracija patvirtina ieškovo teisėtą atsijungimą nuo šildymo sistemos.

154. Teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybės energetikos inspekcijos 2012-02-21 nurodymu Nr.15-1103. Apelianto nuomone, Valstybinei energetikos inspekcijai nesuteikta kompetencija konstatuoti šildymo įrenginių atjungimo procedūros įvykdymo tinkamumą ar teisėtumą.

165. Neteisingai teismas vertino Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimo reikšmę šiai bylai. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas skolos priteisimo klausimas, ieškovas toje byloje buvo atsakovu, priešpriešinių reikalavimų, įskaitant reikalavimą pripažinti atsijungimą nuo šilumos sistemos teisėtu, nebuvo pareiškęs.

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad patalpų šildymo įrenginių atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra neteisėtas, o AB „Šiaulių energija“ ir ieškovo šilumos tiekimo santykiai yra nenutrūkę iki šiol. Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Taisyklėse. Į bylą pateikta 2014-04-16 faktiniu aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuota, kad centrinio šildymo tinklų vamzdynų galai užsukti, tai, kad šis vamzdynas yra patalpose, matosi ir šiame akte pateiktose nuotraukose. Per šiuos vamzdžius patalpos gauna šilumos energiją. 2012-02-21 Energetikos inspekcijos nurodymas Nr.15-11-03 tik patvirtina, kad apeliantas nėra atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos, nes nėra įvykdęs reikalavimų, numatytų atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisės aktuose. Statybos įstatyme numatyta, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (ne nuo pagal deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre) laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjo sutartys. Šios nuostatos ieškovas neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisėtai vadovavosi tuo, kad 2014-07-25 Šiaulių apylinkės teismo sprendime ieškovo atsijungimo nuo centralizuotos šildymo tiekimo sistemos teisinis įvertinimas yra prejudicinis faktas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

19ir teisiniai argumentai

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Byloje kilo ginčas dėl patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

23Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo reikalavimą dėl patalpų ( - ), atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos pripažinimo teisėtu, konstatavo, kad šis klausimas buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš bylos duomenų matyti (b.l. 83), kad 2014m. liepos 25d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl skolos priteisimo ieškovui AB ,,Šiaulių energija‘‘ iš atsakovų V. P. ir V. P. už šilumos energiją. Minėtas teismo sprendimas buvo paliktas galioti 2014m. gruodžio 18d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (b.l. 88). Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo reikalavimą dėl patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos pripažinimo teisėtu, nepagrįstai vadovavosi faktais, nustatytais kitoje byloje dėl skolos priteisimo, nes ieškinio dalykas abiejose bylose yra skirtingas.

24Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Kasacinio teismo praktiką tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

25Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl patalpų ( - ), atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos pripažinimo teisėtu, motyvuodamas tuo, kad byloje dėl skolos priteisimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos teisinę reikšmę šioje byloje turinčios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) – ieškovo patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumas. 2014m. liepos 25d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime, be skolos už šilumos energiją priteisimo AB ,,Šiaulių energija‘‘ naudai iš V. P. ir V. P., buvo konstatuota, kad atsakovai nėra teisėtai atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos ir turi prievolę mokėti šilumą tiekiančiai įmonei už šilumos energiją. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad patalpų ( - ), atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumas jau buvo teisminio bylos nagrinėjimo dalyku minėtoje byloje. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Pažymėtina, kad ieškovas byloje dėl skolos priteisimo, prašydamas atmesti AB ,,Šiaulių energija‘‘ ieškinį, vadovavosi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir šioje byloje. Ieškovas įrodinėjo, kad inžinerinių sistemų įrengimas priskiriamas paprastajam remontui ir patenka į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį, o Statybos įstatyme aiškiai nurodyta, kad paprastojo remonto darbų užbaigimą fiksuoja dokumentas – deklaracija apie statybos užbaigimą. Tačiau minėti ieškovo argumentai buvo įvertinti nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2014m. liepos 25d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo reikšmę šiai bylai, nes jis toje byloje buvo atsakovu, priešpriešinių reikalavimų, įskaitant reikalavimą pripažinti atsijungimą nuo šilumos sistemos teisėtu, nebuvo pareiškęs. Tačiau pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, jei atsakovas mano, jog ieškovo prašoma ginti teisė neegzistuoja arba jos atsiradimo pagrindas yra defektinis, jis, priklausomai nuo ginčo pobūdžio, gali ją ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. spalio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Taigi, byloje dėl skolos AB ,,Šiaulių energija‘‘ priteisimo atsakovai V. P. ir V. P. savo teises gynė pateikdami atsiliepimą į ieškinį.

26Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje byloje, nurodo, kad 2014m. spalio 31d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I 858 -13/2014, pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo ieškinį, nepagrįstai vadovavosi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra priimtas 2014m. spalio 31d. Byloje nėra ginčo, kad patalpos ( - ), buvo atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos iki šio teismo sprendimo priėmimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kadangi ieškovo patalpos nuo centrinio šildymo sistemos buvo atjungtos iki 2014m. spalio 31d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, jis negali būti taikomas sprendžiant patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumo klausimą šioje civilinėje byloje. Todėl ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, nesivadovavo 2014m spalio 31d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I 858 -13/2014, yra teisiškai nepagrįsti.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti ieškovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 30d. sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Šiaulių apylinkės teismo 2015m. kovo 30d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas V. P. ieškiniu prašė remiantis 2010-10-07 Deklaracija, kuri kartu... 6. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 12. 1.Teismas iš esmės ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė... 13. 2. Teismas, spręsdamas, kad ieškovas neteisėtai atsijungė nuo šildymo... 14. 3. Teismas atsijungimo akto, numatyto LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.... 15. 4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybės energetikos inspekcijos 2012-02-21... 16. 5. Neteisingai teismas vertino Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimo... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „Šiaulių... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 19. ir teisiniai argumentai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1... 22. Byloje kilo ginčas dėl patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos... 23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo... 24. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar... 25. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl... 26. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti ieškovo nurodyti apeliacinio skundo... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Šiaulių apylinkės teismo 2015m. kovo 30d. sprendimą palikti nepakeistą....