Byla 2A-349/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant: ieškovo atstovui J. G., atsakovo atstovui advokatui Arvydui Peneliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-71/2010 pagal ieškovo bankrutavusios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys byloje J. B., R. G., R. P., R. P..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovo bankrutavusios Rozalimo ŽŪB bankroto administratorius patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 28 d. sutartinės hipotekos sandorį dėl nekilnojamojo turto - buto, esančio P. M. g. 61-10, Pakruojyje, įkeitimo, sudarytą tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos (sutartinės hipotekos kodas 05120080003043). Nurodė, kad Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB 2009 m. sausio 16 d. iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nustatyta tvarka peržiūrėjo bendrovės sudarytus sandorius. Paaiškėjo, kad 2008 m. gegužės 12 d. Rozalimo ŽŪB visuotinis pajininkų-narių susirinkimas, kuriame dalyvavo R. P. ir R. P., turintys 99 procentus bendrovės pajų, nutarė Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeisti Rozalimo ŽŪB priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą P. M. g. 61-10, Pakruojyje, užtikrinant fizinio asmens J. B. įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 06-00547 vykdymą. Vadovaujantis šiuo nutarimu J. B. 2008 m. gegužės 23 d. pasirašė papildomą susitarimą prie paskolos sutarties su atsakovu Pakruojo ūkininkų kredito unija dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo. 2008 m. gegužės 28 d. Rozalimo ŽŪB įgaliotas asmuo pasirašė hipotekos lakštą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo. Įkeitimo sandoris prieštaravo juridinio asmens tikslams, kurie nustatyti Rozalimo ŽŪB įstatuose. Be to, pagal buhalterinius dokumentus sandorio pasirašymo dieną bendrovė turėjo dideles skolas kreditoriams, tačiau su jais neatsiskaitinėjo, o vengdama atsiskaitymo turtu sudarė įkeitimo sandorį su atsakovu dėl visiškai nesusijusio su bendrove asmens kredito grąžinimo užtikrinimo. Pasirašant įkeitimo sandorį nebuvo užtikrinimo, kad J. B. vykdys paskolos sutarties įsipareigojimus. J. B. paskolos sutarties sąlygų nevykdė ir jau 2008 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius tenkindamas atsakovo prašymą areštavo pagal ginčo sandorį įkeistą turtą. Atsakovas paskolos J. B. išdavimo momentu apsiribodamas fizinių asmenų laidavimu, žinojo tikrąją laiduotojų turtinę padėtį ir buvo užtikrintas, kad ir skolininkas, ir laiduotojai gali užtikrinti kredito grąžinimą. Rozalimo ŽŪB savininkai ir atsakovas piktavališkai susitarė tarpusavyje ir sudarė sandorį, pažeidžiantį Rozalimo ŽŪB kreditorių interesus.

5Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė ieškovo ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiu 2008 m. gegužės 28 d. sutartinės hipotekos sandorį dėl buto, esančio P. M. g. 61-10, Pakruojyje, įkeitimo, sudarytą tarp Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimą dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia sandorio prieštaravimu kreditorių interesams. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. 2008 m. gegužės 12 d. Rozalimo žemės ūkio bendrovės visuotiniame pajininkų-narių susirinkime (iš penkių pajininkų susirinkime dalyvavo tik šie du asmenys), užtikrinant J. B. įsipareigojimus pagal 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutartį Nr. 06-00547, nutarė Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeisti Rozalimo žemės ūkio bendrovės nekilnojamąjį turtą - butą, esantį P. M. g. 61-10, Pakruojyje. Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija 2008 m. gegužės 23 d. pasirašė papildomą susitarimą prie J. B. paskolos sutarties dėl papildomo paskolos grąžinimo užtikrinimo, o Rozalimo ŽŪB direktorius R. G. 2008 m. gegužės 23 d. pasirašė hipotekos lakštą dėl minėto buto įkeitimo. Įkeitimo sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, kurie nurodyti žemės ūkio bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatuose numatyta bendrovės veikla - žemės ūkio produkcijos gamyba, perdirbimas, pardavimas, paslaugų teikimas ir kita ūkinė komercinė veikla, siekiant pelno. Įstatuose nėra numatyta, kad bendrovė gali įkeisti savo turtą už fizinio asmens paimtą paskolą. Pagal buhalterinius dokumentus, turto įkeitimo dieną bendrovė turėjo didžiules skolas kreditoriams (2008 m. sausio 1 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 078 871 Lt, o 2008 m. rugsėjo 8 d - 5 506 033 Lt, iš jų skolos tiekėjams sudarė 3 313 818 Lt). Nevykdydama įsipareigojimų kreditoriams, bendrovė sudarė įkeitimo sandorį su atsakovu už visiškai nesusijusio su bendrove asmens kredito grąžinimo užtikrinimą. Pasirašant sandorį nebuvo užtikrinimo, kad J. B. vykdys paskolos sutarties įsipareigojimus. J. B. paskolos sutarties sąlygų nevykdė, o jau 2008 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius atsakovo prašymu areštavo įkeistą turtą. Paskola J. B. buvo suteikta 2006 m. spalio 26 d., o bendrovės turtas už šią paskolą buvo įkeistas tik 2008 m. gegužės 28 d., t.y. praėjus pusantrų metų. Už paskolos grąžinimą laidavo R. P., kuris buvo Rozalimo ŽŪB pajininkas. Be to, paskolos sutartyje yra įrašytas ir kitas laiduotojas A. L.. Atsakovas, išduodamas paskolą ir apsiribodamas laidavimu, žinojo tikrąją laiduotojų turtinę padėtį ir buvo įsitikinęs, kad skolininkas ir laiduotojai gali užtikrinti kredito grąžinimą. Paskolos sutartyje papildomų sąlygų dėl turto įkeitimo nebuvo numatyta. Teismo įsitikinimu, Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkas A. A., kuris metu buvo Rozalimo ŽŪB pajininkas, privalėjo žinoti, kokia yra bendrovės finansinė padėtis. Bendrovės pajininkai, nutardami įkeisti bendrovės turtą už fizinio asmens, kuris visiškai nesusietas su bendrove, prievoles net negalvojo atsiskaityti su kreditoriais. Teismo sprendimu, Rozalimo ŽŪB pajininkai (byloje tretieji asmenys) R. P. bei R. P. ir atsakovas - ūkininkų kredito unija, žinodami, kad sandoris pažeis bendrovės kreditorių teises bei bendrovės interesus, piktavališkai susitarė tarpusavyje ir sudarė sandorį, prieštaraujantį kreditorių interesams bei bendrovės tikslams. Tretieji asmenys - bendrovės pajininkai nesivadovavo bendrovės įstatais, neturėjo tikslo, kad bendrovė dirbtų pelningai ir tokiais veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nurodytas pagrindines juridinio asmens valdymo organo narių pareigas. Tretieji asmenys R. P. ir R. P. priimdami sprendimą įkeisti bendrovei priklausantį turtą užtikrinant J. B. 2006 m. spalio 26 d. paskolos sutarties įsipareigojimus atsakovui, veikė priešingai Rozalimo ŽŪB interesams, nesaugodami bendrovei priklausančio turto ir rizikuodami jį prarasti. Tokie jų veiksmai įvertinti kaip pažeidžiantys bendrovės tikslą dirbti pelningai. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudarytas turto įkeitimo sandoris neatitiko įstatyme numatytų komercinių sandorių kriterijų, prieštaravo bendrovės įstatams ir bendrovės veiklos tikslams, pažeidė kreditorių interesus, todėl patenkino ieškinį.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad ginčo santykiams taiko CK 1.82, 1.92 ir 2.87 straipsnius, tačiau iš tolesnio sprendimo turinio visiškai neaišku, kodėl teismas taikė CK 1.92 straipsnį ir kaip jį siejo su byloje tirtomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas paviršutiniškai tyrė bylos aplinkybes, iš esmės perrašė ieškinį, rėmėsi tik ieškovo argumentais, bet neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus. Teismas pažeidė ginčo šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo bei rungimosi principus.
  2. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apsiribota nurodymu, jog ginčo sandorio šalys - Rozalimo ŽŪB pajininkai R. P. bei R. P. ir atsakovas kredito unija piktavališkai susitarė tarpusavyje ir sudarė sandorį, kuris prieštarauja kreditorių interesams bei bendrovės tikslams (CK 1.92 str). Piktavališku susitarimu laikomas tik tyčinis atstovo susitarimas su kita šalimi, dėl kurio sudaryto sandorio sąlygos nenaudingos atstovaujamajam. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad toks šalių atstovų piktavališkas susitarimas egzistavo ir buvo ginčijamų sandorių sudarymo pagrindu. Teismas neargumentavo, kodėl šiuo atveju rėmėsi CK 1.92 straipsniu, nors iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas turėtų vadovautis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi. Nurodytos aplinkybės liko teismo netirtos ir sprendime dėl jų nepasisakyta. Tai yra esminiai civilinio proceso pažeidimai, turintys reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas sprendime dėl piktavališko susitarimo vartoja sąvoką “atsakovas kredito unija“, tačiau unija yra juridinis asmuo bei abstrakti sąvoka. Dėl šios aplinkybės fiziškai negalimas toks veiksmas, kaip piktavališkas susitarimas.
  3. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atmeta atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, jog J. B. išduotos paskolos užtikrinimui priimti ginčo buto įkeitimą nusprendė ne unijos valdybos pirmininkas A. A., o unijos paskolų komitetas, įpareigodamas unijos valdybą priimti minėtos paskolos užtikrinimui ginčo buto įkeitimą, o unijos valdyba savo 2008 m. gegužės 23 d. posėdyje nusprendė minėtos paskolos užtikrinimui priimti buto įkeitimą. Unijos valdymo organų įstatyminė pareiga ir prievolė yra rūpintis išduotų paskolų užtikrinimu ir grąžinimu, todėl teigti apie unijos piktavališkumą dėl įkeitimo sandorio pasirašymo reiškia paneigti įstatyme nustatytas imperatyvias unijos valdymo organų pareigas. Dėl šių faktinių aplinkybių teismas nepasisakė.
  4. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad toks sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas atsakovo nesąžiningumo net neįrodinėjo ir su CK 2.74, 2.83-2.85 straipsnių nuostatų pažeidimais nesiejo. Vien dėl šių aplinkybių teismo sprendimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju nesąžiningumo prezumpcija negalioja. Nei ieškovas, nei teismas nenurodė, kuo pažeistos CK 2.74, 2.83-2.85 straipsnių normos, o atsakovo nesąžiningumą bandė įrodinėti tik tuo, kad unijos valdybos pirmininkas buvo žemės ūkio bendrovės pajininkas. Ieškovas teismui pateikė Rozalimo ŽŪB 2008 m. gegužės 12 d. visuotinio pajininkų-narių susirinkimo (kurio metu buvo nuspręsta įkeisti ginčo butą) protokolo Nr. 6 kopiją. Iš jo matyti, kad susirinkime dalyvavo du pajininkai, kuriems priklauso 99 procentai pajų, todėl bet kokia kitų pajininkų įtaka šių dviejų pajininkų priimamiems sprendimams negali turėti ir neturėtų įtakos. Jau vien šiomis aplinkybėmis remiantis teigti apie unijos nesąžiningumą nėra pagrindo.
  5. Teismas konstatavo, kad įkeitimo sandoris prieštarauja Rozalimo ŽŪB tikslams, nurodytiems bendrovės įstatuose. Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad įkeitimo sandorio sudarymo metu bendrovės turimi įsipareigojimai neviršijo turimo turto ir apie galimą bankrotą nebuvo svarstoma. Niekas tuo metu negalėjo įtarti, kad už kelių mėnesių vienas kreditorių nuspręs bendrovei kelti bankroto bylą. Šių aplinkybių teismas sprendime neaptarė ir dėl jų nepasisakė. Teismas neanalizavo atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl CK 1.82 straipsnio l dalies, 2.74, 2.83-2.85, 1.91 straipsnių taikymo, nemotyvavo, kodėl šiuos argumentus atmeta. Teismas vertino tik ieškovo argumentus, o tai neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą, pažeidžiami šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo bei dispozityvumo principai. Teismas netinkamai vykdė proceso teisės normų nuostatas, įpareigojančias užtikrinti, kad būtų nustatytos byloje reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti įrodymų atmetimą, taip pat pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą procesą principus.

8Ieškovo bankrutavusios Rozalimo ŽŪB bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad byloje buvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir remiantis jomis priimtas pagrįstas sprendimas. Panaikintas įkeitimo sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, kurie nurodyti bendrovės įstatuose. Be to, sandorio pasirašymo dieną bendrovė turėjo didžiules skolas kreditoriams, tačiau neatsiskaitinėjo su jais, o vengdama atsiskaityti turtu, sudarė įkeitimo sandorį su atsakovu už visiškai nesusijusio su bendrove asmens kredito grąžinimo užtikrinimą. Pasirašant sandorį nebuvo užtikrinimo, kad J. B. vykdys paskolos sutarties įsipareigojimus. Šiuo atveju ŽŪB, negalėdama atsiskaityti su savo kreditoriais, sumažino turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tai turėjo įtaką bendrovės bankroto bylos iškėlimui, dėl kurios kreipėsi vienas iš kreditorių, ieškinį pateikdamas 2008 m. liepos 29 d., t.y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Tiek unijos valdyba, tiek jos valdybos pirmininkas, sudarant ginčo sandorį, turėjo būti atidūs ir rūpestingi, išsiaiškinti, ar kita sutarties šalis neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šios pareigos atsakovas neįvykdė, tuo labiau, kad jo valdybos pirmininkas, būdamas bendrovės akcininku, galimai nenorėjo pateikti visą turimą informaciją jo vadovaujamai unijos valdybai. Toks kredito unijos darbuotojų elgesys įrodo, kad sudarydami sandorį jie nebuvo sąžiningi, ką teismas pagrįstai konstatavo sprendime.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

10Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius gali pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus administratorius gali reikšti ieškinius, tačiau Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Iš to darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais atitinkamais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Tokiais atvejais laikytina, kad administratorius apie ginčytinus sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

11Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį konstatuotina, kad ieškovo bankroto administratorius reikalavimą pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį grindžia dviem faktiniais pagrindais – šio sandorio priešingumu ieškovo Rozalimo ŽŪB veiklos tikslams ir ieškovo kreditorių teisių ir interesų pažeidimu. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo motyvus ir atitinkamai teisiškai kvalifikuodama ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą (pagrindus), teisėjų kolegija toliau pasisako dėl to, ar nuspręsdamas tenkinti ieškinį pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisingą procesinį sprendimą.

12Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo ieškovo veiklos tikslams

13CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privataus juridinio asmens sudaryti sandoriai, prieštaraujantys to asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais. Šiuo teisiniu pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Ieškinys, be kita ko, grindžiamas tuo, kad ginčijamas hipotekos sandoris prieštarauja Rozalimo ŽŪB, kaip privataus juridinio asmens, tikslams, nurodytiems bendrovės įstatuose, kur numatyta, jog bendrovė yra įsteigta vykdyti gamybinę bei komercinę veiklą ir gauti pelną (pajamas) iš šios veiklos. Ieškovo teigimu, Rozalimo ŽŪB valdymo organai bendrovės turto įkeitimu suvaržydami jos daiktines teises užtikrinant su bendrove nesusijusio asmens skolinių prievolių atsakovui vykdymą, veikė priešingai bendrovės įstatuose numatytiems šio juridinio asmens įsteigimo tikslams. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutinka su tokia ieškovo pozicija. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir išanalizavusi rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad nuspręsdami įkeisti bendrovės nekilnojamąjį daiktą užtikrinant kito asmens skolinių įsipareigojimų atsakovui įvykdymą, taip pat sudarydami ginčijamą hipotekos sutartį buvę ieškovo valdymo organai veikė priešingai bendrovės tikslams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo teigti, jog sandorio priešingumą bendrovės veiklos tikslams lemia jau vien tas faktas, esą bendrovės įstatuose nenumatyta bendrovės turto įkeitimo galimybė užtikrinant fizinių asmenų prievoles pagal gautas paskolas. Bendrovės nuosavo turto įkeitimo galimybė yra nustatyta tiek Žemės ūkio bendrovių įstatyme (4 str. 1 d. 4 p.), tiek Rozalimo ŽŪB įstatų 13.8 punkte. Nei įstatyme, nei bendrovės įstatuose nekonkretizuota, kad įkeisti turtą bendrovė gali tik užtikrindama savo prievolių vykdymą. Tačiau su išvada dėl ginčijamo sandorio priešingumo bendrovės veiklos tikslams teisėjų kolegija sutinka įvertinusi šio sandorio sudarymo aplinkybes ir sandorio turinį.

14Iš Rozalimo ŽŪB įstatų matyti, kad šios bedrovės valdymo organais buvo narių susirinkimas ir bendrovės direktorius (Rozalimo ŽŪB narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas - įstatų 59 p., o vykdomuoju bendrovės valdymo organu yra direktorius - įstatų 67 p.). Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos narių bei pajininkų naudai, tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši valdymo organų pareiga išplaukia ir CK antros knygos VII skyriaus normų, taip pat žemės ūkio bendrovių veiklą reguliuojančio Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) nuostatų bei ieškovo įstatų turinio (CK 2.82 str. 4 d., 2.87 str., ŽŪBĮ 18 str. 3 d., 25 str. nuostatos, įstatų 53.1 p., 71 p.). Rozalimo ŽŪB įstatų II dalyje nustatytų šio juridinio asmens tikslų – gauti ekonominę naudą, gerinti bendrovės narių gyvenimo ir darbo sąlygas, turi siekti tiek bendrovės nariai - pajininkai, tiek jos valdymo organai. Taigi įstatymai ir bendrovės įstatai draudžia bendrovės valdymo organams (šiuo atveju Rozalimo ŽŪB narių susirinkimui ir direktoriui) priimti sprendimus ir/ar atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra rizikingi, akivaizdžiai nenaudingi arba nuostolingi. Nurodytų teisės aktų (CK, ŽŪBĮ, bendrovės įstatų) normos įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti tik bendrovės ir jos narių interesais, nesudarinėti sandorių, priešingų įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams. Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio, jų pažeidimas lemia juridinio asmens valdymo organo priimto sprendimo ir/ar atlikto veiksmo neteisėtumą. Rozalimo ŽŪB valdymo organas – visuotinis pajininkų-narių susirinkimas 2008 m. gegužės 12 d. nutarė įkeisti atsakovui didelės vertės bendrovės nekilnojamąjį turtą (butą), užtikrinant su bendrove nesusijusio fizinio asmens (ne bendrovės nario ir ne pajininko) prievolių atsakovui vykdymą. Tokio sprendimo priežastys ir paskatos susirinkimo nutarime ir protokole neįvardintos (b. l. 24-25). Byloje esančių duomenų analizė ir vertinimas leidžia daryti išvadą, kad Rozalimo ŽŪB valdymo organai nutarė sudaryti ir sudarė neatlygintinį turto įkeitimo sandorį, kuriuo buvo užtikrintas kito asmens prievolių atsakovui vykdymas, nes įrodymų, jog viena sandorio šalis - įkaito davėjas Rozalimo ŽŪB iš šio sandorio gavo ar galėjo gauti kokią nors ekonominę naudą, byloje nėra. Turto įkeitimo hipoteka sandoris, sudarytas kito asmens ar kitų asmenų turtiniais interesais be jokio atlygio už tai, nenustačius jokių sąlygų, kurios šį sandorį leistų kvalifikuoti kaip naudingą bendrovei, teikiančiai įkeitimą (pvz., suteikiantį jai kokių nors lengvatų ar privilegijų, palengvinantį prievolių vykdymą ar nuo jų atleidžiantį ir pan.), vertintinas kaip priešingas įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams. Kaip jau pažymėta, Rozalimo ŽŪB įstatų I ir II dalių nuostatų turinys įtvirtina, kad šio privataus juridinio asmens įsteigimo tikslas buvo gamybinės ir komercinės veiklos pagrindu gauti pajamas (pelną), siekti kuo didesnės ekonominės naudos bendrovei, tenkinti jos narių ir pajininkų privačius turtinius interesus. Bendrovės įstatuose apibrėžtos veiklos kryptys ir pobūdis neapima labdaros ar paramos teikimo ne bendrovės nariams (pajininkams), nors ginčo sandoris kvalifikuotinas kaip neatlygintinė bendrovės parama su bendrove nesusijusiam asmeniui pagal šio asmens prievoles atsakovui. Vertinant šiuo aspektu, ginčijamas sandoris prieštarauja bendrovės tikslui siekti ekonominės naudos ir aukščiau nurodytoms imperatyviosioms teisės normoms. Ginčijamo sandorio šalies – Rozalimo ŽŪB visuotinio narių-pajininkų susirikimo sprendimas įkeisti bendrovės turtą ir šio sprendimo pagrindu bendrovės direktoriaus atliktas juridinis veiksmas - hipotekos sutarties sudarymas, negali būti pripažįstami normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes tokiu sprendimu ir jį realizuojančiais veiksmais buvo sudarytas be objektyvaus pagrindo bendrovės daiktines teises suvaržantis, ūkiškai neracionalus, rizikingas, bendrovei ekonomiškai nenaudingas, jos turtinę padėtį apsunkinantis ir kreditorių teisėtus interesus pažeidžiantis sandoris. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės narių-pajininkų susirinkime sprendimą įkeisti turtą priėmę R. P. ir R. P., taip pat bendrovės direktorius R. G. (byloje - tretieji asmenys), sudaręs hipotekos sutartį, veikė nesąžiningai ir elgėsi priešingai bendrovės veiklos tikslams, todėl pagrįstai spręstas jų sprendimo ir veiksmų pasekmėje sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Kaip jau nurodyta aukščiau, šiuo teisiniu pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Ieškinį pareiškęs ieškovo bankroto administratorius kitos sandorio šalies nesąžiningumą sieja su atsakovo valdymo organo vadovo - valdybos pirmininko A. A. sąsajomis su ieškovu Rozalimo ŽŪB. Ginčijamo įkeitimo sandorio šalies – įkaito gavėjo vardu sandorį sudarė ir pasirašė atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkas A. A. (b. l. 68-70). Sandorio sudarymo metu jis buvo kitos ginčijamo sandorio šalies – įkaito davėjo Rozalimo ŽŪB narys ir pajininkas (b. l. 162). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, tačiau iš esmės neanalizavo atsakovo (sandorio šalies) atstovo elgesio sąžiningumo ar nesąžiningumo aspektu. Dėl šios priežasties kolegija sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kuriais remiantis nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo (jo atstovo) nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį padaryta be išsamesnės byloje esančių įrodymų analizės ir įvertinimo.

15Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra ta aplinkybė, kad ginčo sandorio šalies Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkas ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu buvo ir Rozalimo ŽŪB narys-pajininkas. Sandorio šalies (jos atstovo) veiksmai lyginami su protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartu. Pirmiausia išsiaiškinama, ar sutarties šalis turėjo atitinkamą pareigą, o po to – kaip ji šią vykdė: taip, kaip ją būtų vykdęs protingas žmogus, ar nukrypdamas nuo protingo žmogaus elgesio standarto. Būdamas sąžiningas teisinių santykių dalyvis, hipotekos sandorį sudaręs ir sutartį pasirašęs A. A. turėjo pareigą veikti ne tik jo vadovaujamos kredito unijos interesais, bet ir pareigą rūpestingai elgtis kitos sandorio šalies, su kuria šį asmenį siejo narystės santykiai, atžvilgiu, t. y. pasidomėti bei įvertinti, ar sudaromas sandoris bus naudingas jį sudarančiai Rozalimo ŽŪB, ar sudaromo sandorio sąlygos atitinka šios bendrovės veiklos tikslus, ar juo nebus pakenkta bendrovės, jos narių ir kreditorių turtiniams interesams. Ginčijamą sandorį sudaręs A. A., vienu metu būdamas susijęs su abiem ginčijamo sandorio šalimis, t. y. eidamas atsakovo valdybos pirmininko pareigas ir būdamas Rozalimo ŽŪB dalyvis – šios bendrovės narys ir pajininkas, buvo įgijęs atitinkamas prievolines teises ir pareigas, susijusias su abiem šiais juridiniais asmenimis (CK 2.45 str.). ŽŪBĮ įvirtintos ne tik šio juridinio asmens valdymo organų, bet ir bendrovės narių prievolės laikytis bendrovės įstatų, dalyvauti bendrovės veikloje, tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu (18 str. 3 d. 1 ir 2 p. nuostatos). Sandorio šalies atstovui, prievolinėmis teisėmis ir pareigomis susijusiam su abiem sandorio šalimis, taikytini apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai, nes sudarydamas sutartį, jis analogiškomis aplinkybėmis privalėjo elgtis taip, kad sudaromas sandoris ne tik būtų apskritai teisėtas, bet ir atitinkantis abiejų sandorio šalių tikslus ir interesus, būtų naudingas abiem šalims, o ne vienai iš jų. Elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai atsakovo atstovas turėjo bendradarbiauti su kita sandorio šalimi, pareikalauti informacijos, ar sudaromas sandoris (jo sąlygos) atitinka Rozalimo ŽŪB veiklos tikslus, ar jis atitinka bendrovės ir jo narių interesus, tačiau nėra įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąžiningai elgęsis ir tinkamai įvykdęs savo pareigas. Priešingai, bylos aplinkybės rodo, kad atsakovo atstovo A. A. vadovaujama kredito unija tuoj po ginčijamo sandorio sudarymo ėmėsi veiksmų kredito gavėjo J. B. prievolių įvykdymui nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą Rozalimo ŽŪB turtą, nors kredito gavėjo prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir kitomis priemonėmis (b. l. 106). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolinių teisinių santykių apyvartoje nesąžiningumo prezumpcija galioja ir tais atvejais, kada skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 str. 7 p.). A. A. buvo vieno iš dviejų sandorį sudarančių juridinių asmenų atstovas ir šio asmens valdybos pirmininkas (b. l. 96). Pagal Kredito unijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą į kredito unijos valdymo organus turi teisę būti išrinkti tik kredito unijos nariai. Kredito unijos narys privalo turėti ne mažesnio kaip Kredito unijos įstatymo ir įstatų reikalaujamo dydžio pajų (įstatymo 19 str. 4 d. 1 p.). Taigi darytina išvada, kad ginčijamo sandorio, kurį sudarė du juridiniai asmenys, vienos šalies atstovas buvo tos šalies valdymo organo vadovas, turintis abiejų juridinių asmenų pajų. Esant tokiai faktinei situacijai nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, jog šiuo atveju preziumuojamas kitos ginčo sandorio šalies sąžiningumas, o nesąžiningumo prezumpcija negalioja. Ta aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo klausimą prieš tai sprendė ne kredito unijos valdybos pirmininkas A. A. vienvaldiškai, bet unijos paskolų komitetas ir valdyba, esminės reikšmės neturi, nes šiuo atveju analizuojamas ir vertinamas sandorio šalies atstovo A. A., sudariusio hipotekos sandorį ir pasirašiusio hipotekos lakštą, elgesio (veikimo) (ne)sąžiningumas kitos sandorio šalies, kurios dalyviu (pajininku) jis buvo tuo pačiu metu, atžvilgiu.

16Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinant byloje esančių įrodymų visumą buvo pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas dėl sandorio prieštaravimo ieškovo Rozalimo ŽŪB tikslams. Teisėjų kolegija sutinka su tais atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais remiantis teigiama, kad nebuvo pagrindo ginčo sandorį pripažinti sudarytą esant piktavališkam vienos šalies atstovo susitarimui su antrąja šalimi. Piktavališku susitarimu laikytinas tik tyčinis kaltas atstovo susitarimas su kita šalimi siekiant sudaryti nenaudingą atstovaujamajam sandorį. Sandorio, sudaryto suklydus arba neapdairiai, neatidžiai, nerūpestingai (nesant piktavališko susitarimo su kita šalimi) negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, nes tokiu atveju nėra kitos šalies kaltės. Byloje neįrodytos aplinkybės dėl Rozalimo ŽŪB pajininkų R. P. ir R. P. piktavališko susitarimo su atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininku A. A. arba kitu jos atstovu fakto siekiant tyčia sudaryti Rozalimo ŽŪB interesams kenkiantį sandorį, todėl šiuo teisiniu pagrindu sandoris pripažintas negaliojančiu nepagrįstai.

17Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismo sprendime nurodyta norma – CK 1.92 straipsnis niekaip nesiejama ne tik su ieškinio pagrindu, bet ir su sprendimo motyvais dėl sandorio negaliojimą sudarančių aplinkybių, todėl šios normos įrašymą teismo sprendime vertina kaip rašymo apsirikimą.

18Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo ginčo teisiniams santykiams

19Šioje nutartyje jau pažymėta, kad pagal byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas) matyti, kad ieškovo bankroto administratorius reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį grindžia ne tik sandorio priešingumu ieškovo Rozalimo ŽŪB tikslams, bet ir ieškovo kreditorių teisių ir interesų pažeidimu. Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu pirmiausia siekiama atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus (-ių) šansai gauti visišką ar bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto.

20Sandoriai, kurie yra sudaryti po skolininko prievolės kreditoriams atsiradimo momento, gali pažeisti kreditorių teises ir interesus, jeigu: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant šias actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui arba kitam asmeniui ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas ginčo įkeitimo sandorį pripažino negaliojančiu dėl Rozalimo ŽŪB kreditorių teisių ir interesų pažeidimo, o tai atitinka CK 6.66 straipsnio dispoziciją. Aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir tuoj po jo sudarymo Rozalimo ŽŪB turėjo didelį kreditorinį įsiskolinimą, patvirtina bendrovės finansinės apskaitos dokumentai, sudaryti 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. būklei (b. l. 52-56). Praėjus vos dviem mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo kreditoriaus, turinčio 2 727 677 Lt dydžio pradelstus kreditorinius reikalavimus, pareiškimu buvo inicijuotas bankroto bylos Rozalimo ŽŪB iškėlimo procesas. Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje iškelti Rozalimo ŽŪB bankroto bylą (b. l. 158-159) akcentuota, kad bendrovė nevykdo kreditorinių įsipareigojimų (nemoka skolų), jos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, 2008 m. birželio 30 d. bendrovės veiklos nuostoliai sudarė 2 434 798 Lt, skolų iš jos išieškojimas nukreiptas vykdyti priverstine tvarka, o turtas areštuotas. Rozalimo ŽŪB buvo įsiskolinusi dideliam kreditorių skaičiui, geruoju su jais neatsiskaitė, jos finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko faktinio nemokumo būseną. Nežiūrint to, ginčijamu sandoriu bendrovė prisiėmė prievolę užtikrinti su ja nesusijusio asmens įsipareigojimus atsakovui, taip suvaržydama savo daiktines teises, apsunkindama finansinę padėtį ir kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš atsakovui įkeisto turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog ieškovas Rozalimo ŽŪB turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą hipotekos sandorį. Byloje nekonstatuota jokių imperatyvų, kurie būtų riboję ginčo sutarties sudarymo laisvę, bet būtų apsprendę būtinybę (teisinę prievolę) ieškovui sudaryti ginčo sutartį. Rozalimo ŽŪB dalyviai (pajininkai) ar valdymo organai žinojo arba turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises. Pažymėtina tai, kad vertinant ginčo sandorį sudariusio asmens (šiuo atveju - Rozalimo ŽŪB) atstovų nesąžiningumą nėra reikalaujama, kad jų žinojimas būtų nukreiptas į konkretų bendrovės kreditorių, užtenka žinojimo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą.

21Pripažindamas negaliojančiu sandorį dėl jo prieštaravimo Rozalimo ŽŪB kreditorių interesams (Rozalimo ŽŪB kreditorių teisių ir interesų pažeidimo), pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo kitos ginčo sandorio šalies – atsakovo (jo atstovų) nesąžiningumą sudarant šį sandorį. Apeliantas nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis teigia, kad byloje ne tik neįrodytas, bet ir nebuvo įrodinėjamas atsakovo nesąžiningumas sudarant hipotekos sandorį, o tuo pačiu nėra nustatytos visos sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu egzistavimo sąlygos. Teisėjų kolegija byloje vertindama faktines ginčo sandorio sudarymo aplinkybes konstatuoja, kad sandorio šalies - atsakovo nesąžiningumo, kaip vienos iš sandorio negaliojimo sąlygų, įrodinėjimas šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes konstatuoja ginčijamą įkeitimo sutartį esant neatlygintiniu sandoriu (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 4.170 straipsnio 1 dalis). Esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad Rozalimo ŽŪB įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama užtikrinti su įkaito davėju nesusijusio fizinio asmens (byloje – trečiojo asmens J. B.) skolinių įsipareigojimų atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įvykdymą. Taigi šiuo atveju buvo registruojama sutartinė svetimo daikto hipoteka (CK 4.175 str. 3 d., 4.181 str.). Pripažintina, kad neatlygintinis sandoris yra svetimo daikto hipoteka ar įkeitimas, nes tokiu atveju įkaito davėjas užtikrina svetimą prievolę, o pats jokios naudos iš tokio sandorio negauna. Esant tokiai situacijai svarbu konkrečiai nustatyti, ar įkaito davėjas, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą kito asmens skolinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti, gavo iš skolininko, įkaito gavėjo ar kokio kito asmens atlyginimą arba kitokią turtinę naudą. Nesant duomenų apie ieškovo gautą atlyginimą ar kitokią naudą iš ginčo sandorio, galima konstatuoti, kad ginčo sandoris buvo neatlygintinis, todėl įrodinėjant jo negaliojimą CK 6.66 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu, kitos įkeitimo sandorio šalies – įkaito gavėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo konstatavimas teisinės reikšmės neturi, nes neatlygintinis sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, kvalifikuodama ginčo teisinius santykius sprendžia, kad būtent tokios faktinės situacijos susidarymas konstatuotinas šioje byloje, įvertinant tai, jog nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas, ginčijamo sandorio pagrindu įgijęs daiktinių teisių įkaito davėjo atžvilgiu, būtų turėjęs kokių nors turtinio (finansinio, ekonominio) pobūdžio pareigų įkaito davėjui arba kad įkaito davėjas būtų įgijęs kokių nors tokio pobūdžio teisių, lengvatų ir pan. Darydama išvadą dėl ginčo sandorio neatlygintinumo teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad įkaito davėjo Rozalimo ŽŪB ir įkaito gavėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos tarpusavio santykiai nesiejami su šiuo įkeitimu užtikrinta trečiojo asmens J. B. prievole kredito unijai pagal paskolos (kredito) sutartį.

22Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinės teisės pažeidimų

23Apeliantas teiginius dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo taip pat grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais procesinės teisės normų pažeidimais: netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nepakankamu arba netinkamu teismo išvadų motyvavimu, nepaaiškinamu ginčo šalių santykių teisiniu kvalifikavimu, paviršutiniu bylos aplinkybių ištyrimu, apsiribojimu ieškinio teksto perrašymu teismo sprendime, neatsižvelgimu ir nevertinimu atsakovo argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose ir išsakytų teismo posėdžių metu, nenurodymu, kodėl atmetami atsakovo argumentai ir pan. Apeliantas akcentuoja, kad tokie teisminio proceso ir teismo sprendimo trūkumai reiškia šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, teisės į teisingą teismą reikalavimo pažeidimą.

24CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs ar nepilni, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tas faktas, kad skundžiamame teismo sprendime esantys motyvai įvertinant ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir taikant atitinkamus sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus yra glausti (neišsamūs) arba kad yra klaidingų išvadų teisiškai kvalifikuojant ginčo šalių teisinius santykius, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog sprendime visiškai nebuvo atsakyta į atsakovo pateiktus paaiškinimus ir visiškai neįvertinti jo argumentai bei pateikti įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino didžiąją dalį pagrindinių (esminių) bylos faktinių bei teisinių aspektų, todėl negalima konstatuoti, jog jis pažeidė pareigą motyvuoti priimtą sprendimą.

25Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apelianto nurodyti procesinės teisės pažeidimai turi būti vertinami CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. kad nurodytas atitinkamas proceso teisės normos pažeidimas gali būti pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šios bylos atveju reikšminga tai, kad apelianto nurodyti skundžiamo teismo sprendimo trūkumai nedaro esminės įtakos materialiosios tiesos šiame ginče nustatymo tikslui, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinį yra iš esmės teisingas, nors šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dalis išvadų ir yra pripažintos netinkamomis (klaidingomis) ar neteisėtomis. Nagrinėjamos bylos kontekste atsakovo teisė būti išklausytam, kaip teisės į teisingą teismą realizavimo sąlyga, buvo įgyvendinta per galimybę išsakyti visus argumentus apskundžiant teismo sprendimą apeliacine tvarka, taip pat išdėstant atitinkamus motyvus dėl atsakovo teisinės pozicijos šiame ginče pagrindimo jo atstovui teikiant paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apelianto išvardintų procesinių pažeidimų pobūdį, jų įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą vis dėlto išsprendė teisingai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išvardinti teismo sprendimo procesiniai trūkumai laikytini neesminiais, formaliais, nes neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesudaro savarankiško pagrindo jį panaikinti. Priešinga pozicija prieštarautų CPK 328 straipsnyje nustatytam draudimui vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (nutartį). Kadangi patenkinant ieškovo ieškinį byla buvo išspręsta teisingai, o procesinės teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.), šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovo bankrutavusios Rozalimo ŽŪB bankroto administratorius patikslintu... 5. Atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė ieškovo ieškinį... 6. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovas apeliaciniu skundu prašo... 8. Ieškovo bankrutavusios Rozalimo ŽŪB bankroto administratoriaus įgaliotas... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai... 10. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą... 11. Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinį konstatuotina,... 12. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo ieškovo veiklos tikslams... 13. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privataus juridinio asmens sudaryti... 14. Iš Rozalimo ŽŪB įstatų matyti, kad šios bedrovės valdymo organais buvo... 15. Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra ta aplinkybė, kad ginčo sandorio... 16. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad... 17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog... 18. Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo ginčo teisiniams santykiams... 19. Šioje nutartyje jau pažymėta, kad pagal byloje pareikšto ieškinio faktinį... 20. Sandoriai, kurie yra sudaryti po skolininko prievolės kreditoriams atsiradimo... 21. Pripažindamas negaliojančiu sandorį dėl jo prieštaravimo Rozalimo ŽŪB... 22. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinės teisės pažeidimų... 23. Apeliantas teiginius dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo... 24. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo... 25. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apelianto nurodyti procesinės... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti...