Byla e2-53-1022/2019

1Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei dalyvaujant ieškovo – Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovui prokurorui D. M., atsakovui S. Š. ir jo atstovei advokatei L. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – E. Z., T. M., V. D., D. P., S. J., A. A., M. J., V. B., A. M., V. K., A. B., D. R., J. S., S. B., trečiojo asmens Žemaitijos nacionalinio parko atstovui direktoriui R. L., trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei G. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui S. Š. dėl neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, S. B., J. B., Z. K., G. B., A. A., D. P., V. D., A. M., A. K., A. Ž., G. Č., E. P., R. A., E. Z., K. B., D. N., E. A., T. M., D. V., A. T., G. B., A. V., V. V., I. Ž., V. K., S. J., K. S., D. B., E. K., V. K., J. G. Č., A. S., R. N., A. A., H. L., R. F., I. D., V. K., B. V., V. D., M. J., V. K., D. Z., A. B., D. R., E. K., L. Ž., A. B., V. B., R. K., V. Š., J. S., J. K., L. R., I. N., N. T..

3Teismas

Nustatė

4Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas (1) įpareigoti atsakovą S. Š., savo lėšomis per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), Mažeikių r. sav., Sedos sen., Uikių k., nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę; (2) per nustatytą terminą sprendimo neįvykdžius, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo S. Š. lėšomis. Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 3 d. buvo gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo prašoma kreiptis į teismą dėl 58 statinių likvidavimo, esančių Mažeikių r. sav., Sedos šen., Uikių k., Plinkšių kraštovaizdžio draustinio miškų ūkio paskirties žemės sklype nuosavybės teise priklausančių S. Š.. Nustatyta, kad Žemės sklype stovi 58 nameliai (tikėtina, nesudėtingi statiniai). Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl Žemės sklype esančių 58 statinių nustatyta, kad: Telšių apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 61-6060 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu A. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 11,75 ha ploto žemės, esančios Mažeikių r. sav., Sedos sen., Uikių k. Sprendime nurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. XXIX – vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV – kraštovaizdžio draustinis, XXVI – privatūs miškai, XXX – pelkės. Nuosavybės atkūrimo metu 1998 m. gegužės 25 d. buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 nėra fiziniam ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte, numatančiame „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui“ nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę nėra. Aktą pasirašė A. Š. pagal įgaliojimą atstovavęs S. Š.. 1998 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. dovanojimo sutartimi žemės sklypą dovanojo sūnui S. Š.. Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo užregistruotos S. Š. vardu. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), Mažeikių r. sav., Sedos sen,, Uikių k., su jame stovinčiais 58 statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017 m. gegužės 1 d., 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Analogiškos nuostatos galioja ir šiuo metu. LR saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Asmenys turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, bet saugomose teritorijose jie gali jomis naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Minėto įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Be to, žemės sklypas yra ne tik draustinio teritorija, tačiau tuo pačiu tai yra ir miško žemė, kurioje nenumatyta galimybės statyti statinius. Pagal miškų įstatymą šioje vietoje yra ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių – zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Iš surinktų dokumentų matyti, kad nuosavybės atkūrimo metu žemės sklype jokių statinių nebuvo. 2000 m. spalio 6 d. draustinio būklės vertinimo akte nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje ties Uikių kaimu, S. Š. susigrąžino 3 ha žemės ir ją dalimis parduoda poilsiautojams. Kiekvienas iš poilsiautojų nusipirktame sklype statosi vos ne kapitalinius pastatus su kaminais, apsitveria juos tvoromis. Keletas įsikūrę vandens apsauginėje juostoje, užsitvėrę tvoromis iki pat vandens. Statybos apsilankymo metu dar plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje. Analogiška situacija užfiksuota 2001 m. birželio 18 d. akte ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. K1-93-2.1. 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte Nr. Kl-35-(2.1) prie pastebėtų pažeidimų 2 punkte nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje ties Uikių kaimu, preliminariais duomenimis S. Š. priklausančiame žemės sklype, miško žemėje dar statomi nauji nameliai. Jų teisėtumo patikrinti negalėjo, nes nesutiko savininkų. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas, matosi, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus. Keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje. Į ežerą nutiesti takeliai bei padaryti lieptai. Atsakovas yra tiesiogiai suinteresuotas šių statinių eksploatavimu, kadangi yra išsiėmęs ir verslo liudijimą Nr. ( - ) poilsio parkų ir paplūdimių veiklai, poilsinių transporto priemonių, turistinių stovyklų paslaugų teikimui ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikei nuomai. S. Š. paaiškinimas, kad statiniai priklauso kitiems asmenims ir jis nuomoja tik žemę, yra tik jo nepagrįsta versija, kadangi jokių nuomos ir nuosavybės dokumentų nepateikė, nors įsipareigojo tai padaryti. Pareiškėjui priklausančiame sklype statyti statinius planavimo dokumentuose nenumatyta – draustiniui tvarkymo planas tik pradėtas rengti, o Mažeikių rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje statybos nėra numatytos. Duomenų, jog šioje vietoje buvo sodyba, nėra, o pareiškėjo aiškinimai, kad jo žemės sklype esantys statiniai susiję su būsimo dar neįsteigto parko tikslais, nepagrįsti, t. y. nėra nė vienos sąlygos, kuriai esant būtų galimos prielaidos ir sąlygos statyti statinius. Kadangi statyba pareiškėjui priklausančiame sklype negalima, negali būti įteisinti ir naudojami savavališkai pastatyti 58 statiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, esantys 58 statiniai pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves. Draustinyje esantys statiniai yra naudojami nesuprojektavus nuotėkų šalinimo ir valymo įrenginių, pavojų kelia netinkamas elektros tinklų įvedimas apvyniojant aplink augančius medžius, neįvertintos ir kitos svarbios aplinkybės, kurios draustinyje kelią ypatingą pavojų saugomiems objektams. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas yra siejamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu draustinių steigimo tikslu – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Būtent tokiam tikslui – išsaugoti Plinkšių kraštovaizdį bei jo gamtinę ekosistemą ir yra įteigtas Plinkšių kraštovaizdžio draustinis. Pabrėžtina ir tai, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo. (1 t., e. b. l. 1–7).

6Atsakovas S. Š. savo atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime nurodė, kad 1998 m. gegužės 25 d. buvo sudarytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas. Šio akto surašymo metu buvo ženklinamos ir rodomos žemės sklypo, grąžintino A. Š., ribos. Aktą pasirašė A. Š. sūnus – atsakovas S. Š., veikiantis pagal įgaliojimą. Akto surašymo metu žemės sklype jau stovėjo poilsio nameliai (preliminariomis žiniomis, jų statybos data 1971 – 1972 metai). Akto surašymo metu atsakovui nebuvo žinoma, kam nuosavybės teise šie nameliai priklauso. Poilsio nameliai akto sudarymo metu nebuvo registruoti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Pažymėtina, kad akto 4 ir 8.2 punkte buvo reikalaujama pateikti duomenis apie tretiesiems asmenims priklausančius ūkinės – komercinės paskirties statinius. Poilsio namelių paskirtis buvo akivaizdžiai ne ūkinė – komercinė, todėl dėl šių priežasčių 1998 m. gegužės 25 d. akte (4 punkte ir 8.2 punkte) nebuvo padaryta žymų apie poilsio namelius. Kadangi ūkinės – komercinės paskirties statinių žemės sklype nebuvo, akte buvo nurodyta, kad tokių statinių nėra. 1998 m. birželio 10 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 61-6060, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises A. Š. į 11,75 ha ploto žemės sklypą. 1998 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo savininkė A. Š. dovanojimo sutartimi, sudaryta Telšių rajono 1-ajame notarų biure, padovanojo žemės sklypą savo sūnui – atsakovui S. Š.. Dovanojimo sutartyje nebuvo ir negalėjo būti žymos apie žemės sklype pastatytus poilsio namelius, kadangi, kaip minėta, jie nebuvo registruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Atsakovui tapus žemės sklypo savininku, jį susirado kai kurių poilsio namelių savininkai, teigdami, kad jau seniai naudojasi šiais nameliais ir toliau norėtų jais naudotis. Atsakovas sutiko sudaryti sutartis su kiekvienu poilsio namelių savininku, suteikdamas teisę jiems naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio nameliai. Rašytinės nuomos sutartys tarp atsakovo ir poilsio namelių savininkų buvo sudarytos kelių metų eigoje, kadangi atsakovui buvo objektyviai neįmanoma surasti visų poilsio namelių savininkų iškart. Jau 1998 m. spalio 6 d. atsakovas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Turto nuomos, pardavimo bei kitų pajamų deklaraciją. Joje atsakovas nurodė, kad 1998 m. rugpjūčio 22 d. gavo žemės nuomos Uikių k., Mažeikių rajone, pajamas iš fizinių asmenų – P., K., P., T., N., S., Ž., M., K., Š., K., M., Z., G., V., T., L., V.. Tai buvo pirmieji poilsio namelių savininkai, su kuriais atsakovas buvo sudaręs žemės nuomos sutartis. Jau tuomet atsakovui buvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, kurį atsakovas sumokėjo į valstybės biudžetą. 2000 m. gruodžio 5 d. atsakovas vėl pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Fizinio asmens deklaraciją, kurioje nurodė gavęs žemės nuomos pajamas iš 22 poilsio namelių savininkų, kurių išsamus sąrašas taip pat buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2000 m. vasario 25 d. Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento PDS viršininkė V. K. atsakovui suderino medinio liepto į Plinkšių ežerą statybos darbus žemės sklype. Nuo pat 1998 metų iki pat šiol atsakovas rūpinosi ir rūpinasi žemės sklypo priežiūra – atliekų išvežimu, nuotekų išvežimu iš žemės sklypo. Apie 2003 m. į žemės sklypą atvyko VTPSI bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos atstovai ir kitų suinteresuotų institucijų darbuotojai. Apžiūrėję žemės sklypą ir jame esančius poilsio namelius, nustatė, kad pagal požymius jie yra priskirtini nesudėtingiems statiniams. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė R. B. nurodė atsakovui, kad jam siūlytina atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus, užfiksuoti jame esančius poilsio namelius bei pateikti aplinkosaugos institucijoms suderinti. 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo užsakymu buvo sudarytas nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinys, kuriame buvo užfiksuoti 58 poilsio nameliai. Šis brėžinys buvo pateiktas Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūrai suderinimui. Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas N. K. 2006 m. rugsėjo 25 d. šį brėžinį suderino. Iki ieškinio šioje byloje padavimo atsakovas nėra gavęs nei vieno rašto, pretenzijos ar nurodymo pašalinti bet kokius pažeidimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu ar poilsio namelių buvimu žemės sklype. Šiai dienai tik trys poilsio nameliai nuosavybės teise priklauso atsakovui. Žemės sklype iš anksčiau jame stovėjusių 58 poilsio namelių šiuo metu liko tik 57 nameliai. Atsakovas S. Š. nesutinka su Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu dėl šių esminių priežasčių: (1) neegzistuoja materialinis teisinis pagrindas poilsio namelių griovimui; (2) ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui; (3) ieškovas yra praleidęs procesinius ir ieškinio senaties terminus. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnija pateikė atsakovui 2018 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. SIP-30, kurioje nurodyta: „Šiame privačiame žemės sklype, kuris yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, randasi 58 poilsio nameliai, 7 lauko tualetai ir 5 geriamo vandens šuliniai. Nesudėtingų statinių išdėstymas parodytas brėžinyje, kuris 2006 m. rugsėjo 15 d. suderintas su Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėju. Iki nuosavybės įteisinimo ši teritorija priklausė Mažeikių rajono Sedos seniūnijai. Tai patvirtina išlikusios pažymos apie naudotojų mokėtą metinį mokestį už naudojimąsi individualiais nameliais.“ Taigi Mažeikių rajono savivaldybės administracija taip pat besąlygiškai patvirtino, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, jame jau stovėjo poilsio nameliai. Dar daugiau, kadangi poilsio namelių savininkai mokėjo savivaldybei metinį mokestį už naudojimąsi individualiais poilsio nameliais, leidžia daryti išvadą, jog poilsio nameliais buvo naudojamasi legaliai, atvirai bei viešai. 2004 m. lapkričio 15 d. atsakovo užsakymu buvo sudarytas nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinys, kuriame buvo užfiksuoti visi 58 poilsio nameliai. Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas N. K. 2006 m. rugsėjo 25 d. šį brėžinį suderino. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos trys taisyklės, nustatančios, kad nuosavybė neliečiama, ją saugo įstatymai ir kad pastaroji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams bei teisingai atlyginama. Atsakovo teigimu poilsio nameliai buvo statyti legaliai dar sovietmečiu, tikėtina, kaip viena iš tuometinių poilsiaviečių. Be to, šioje byloje ieškovas atsakovu patraukė tik vieną asmenį – S. Š., kaip žemės sklypo savininką. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių yra akivaizdu, kad S. Š. yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015). Todėl vien jau šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Be kita ko prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, yra praleidęs 1 mėnesio terminą numatytą ABTĮ 33 straipsnyje. Dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eigos pradžios nustatymo LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Šiaulių apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 3 d. gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštą, kuriuo prašo prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Minėtame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte buvo išdėstytas išsamus situacijos įvertinimas bei teisinio pobūdžio argumentai ir pridėta medžiaga, kuria grindė savo prašymo pagrįstumą. Nors prokuroras kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą (prašydamas pateikti 1998 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį ir 1998 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą), į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, VTPSI, ŽNPD, tačiau pastarųjų institucijų pateikti duomenys nesuponavo jokio atsakovo S. Š. padaryto pažeidimo. Priešingai, ieškinys yra išimtinai paremtas vien tik 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštu, jame išdėstytomis aplinkybėmis ir teisine motyvacija. Šiuo atveju, kadangi ieškinys paremtas išimtinai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte (gautame 2018 m. balandžio 3 d.) išdėstytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, tai ir terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d. Ieškinys teismui buvo paduotas 2018 m. birželio 8 d., taigi vieno mėnesio terminas yra praleistas. Ieškovas neprašo jo atnaujinti.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos su ieškiniu sutiko visiškai ir atsiliepime nurodė, kad ginčo teritorijoje – miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), Mažeikių r. sav., Sedos sen., Uikių k., esančiame valstybiniame Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, IIA grupės ekosistemų apsaugos miško žemėje pastatyti 58 statiniai. Telšių apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 61-6060 A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nagrinėjamą žemės sklypą. Nuosavybės atkūrimo metu surašytame žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 pastatų ir statinių nėra. Žemės sklypui jau galiojo visi Draustiniui taikomi veiklos apribojimai ir tai buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Žemės sklypą 1998 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui S. Š.. Dovanojimo sutartyje jokie statiniai taip pat nebuvo nurodyti. Iš pateikto ieškinio matyti, kad S. Š. teigimu, jau 1998 metais žemės sklype stovėjo 50 namelių, kurių savininkai buvo skirtingi asmenys. S. Š. nurodė, kad su savininkais jis sudarė atskiras sutartis leisti naudotis žemės sklypu, tačiau prokurorui tyrimo metu sutartys nebuvo pateiktos. 2015 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrino situaciją vietoje ir nustatė, kad žemės sklype stovi jau 58 nameliai (nesudėtingi statiniai). Patikrinimo metu S. Š. pateikė 2004 m. lapkričio 15 d. darytą ir 2006 metais suderintą su Mažeikių aplinkos apsaugos agentūra statinių išdėstymo brėžinį su jame pažymėtais ginčo statiniais. Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. ( - )) žemės sklype įregistruotų statinių nėra. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. R8-2.32-1533 informavo prokuratūrą, kad nuo 2002 m. nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų statinių statybai žemės sklype. Pažymėtina tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo, galiojusio iki 2017 metų gegužės 1 d., 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas oficialioje konstitucinėje doktrinoje ne kartą yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra tautos gerovės pagrindas. Iš Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, kad žemė vertinama kaip visuotinė vertybė (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Turint galvoje tai, kad valstybė yra teisinis valstybės nuosavybės teisės subjektas, o ekonominis valstybinio turto savininkas yra visuomenė, valstybės nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama bendram (viešam) interesui (Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl valstybinės reikšmės miškų, yra išaiškinęs, kad ypatingą tokių miškų statusą lemia jų, kaip gamtinės aplinkos objektų, reikšmė, todėl valstybinės reikšmės miškams gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o miškų savininkams – tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai ar apribojimai (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Be to, rekreacinių ar poilsio paskirties statinių statyba konservacinėje teritorijoje (kraštovaizdžio draustinyje) iš esmės prieštarauja draustinio steigimo tikslams ir taip pažeidžia viešąjį interesą saugoti ypač vertingas teritorijas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui, todėl žemės sklypo naudojimas ne pagal teisės aktus taip pat suponuoja viešojo intereso pažeidimą. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Asmenys turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, bet saugomose teritorijose jie gali jomis naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Šio įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su (1) ieškinio reikalavimu, tačiau nesutinka su (2), vadovaujantis žemiau išdėstytų motyvų pagrindu. Lietuvos Respublikos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ (toliau – Instrukcija) 23 dalyje nustatyta, kad „teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją“. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, įstatymas nenustato Inspekcijai pareigos organizuoti ir vykdyti teismo sprendimų susijusių su statinių griovimu ir statybviečių tvarkymu. įstatymo nustatyta teisė negali būti sutapatinama su pareiga, todėl ieškinio (2) reikalavimas yra procesiškai ydingas. Šiuo atveju, būtų galima (2) ieškinio reikalavimą vertinti kaip sąlyginį, t. y. jei Inspekcija turės galimybę ir norės pasinaudoti jai suteikta teise organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymą, tada teismo sprendimas bus įvykdytas. CPK 267 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Atsižvelgiantį į tai, ieškinio (2) reikalavimas nenagrinėtas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat nagrinėjamu atveju pasiūlytina pareikšti reikalavimą dėl baudos skyrimo CPK 273 straipsnio pagrindu. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atitinkamai CPK 273 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog, <...> jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Inspekcijos vertinimu, būtent baudos skyrimas skatintų Atsakovą nutraukti teisės pažeidimą ir greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija palaikė ieškovo ieškinį visiškai ieškinyje nurodytais motyvais.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – E. Z. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 1972 m. Mažeikių Vykdomojo Komiteto ir Mažeikių KP komiteto nurodymu įkurta poilsiavietė prie Plinkšių ežero Uikių k. Buvo įrengti privažiavimo keliai, žiemą ant užšalusio ežero ledo sunkvežimiai vežė smėlį ir suformavo pliažą. Darbus vykdė tuometinė Mažeikių MSMV. 1973 m. leidimą poilsio nameliui statyti poilsiavietėje prie Plinkšių ežero Uikių k. gavo jo uošvis L. J.. Tais pačiais metais poilsinį namelį pasistatė. 1985 m. rugpjūčio mėn. L. J. padovanojo šį poilsinį namelį savo dukrai R. Z. ir jam (trečiajam asmeniui). Tačiau jokių dokumentų apie poilsinį namelį iš sovietinių laikų nėra išlikę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, poilsinę savo žinion perėmė Sedos seniūnija. Jai mokėjo mokesčius už namelio buvimą poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje. Poilsinės seniūnu buvo išsirinkę V. V., teritoriją prižiūrėjo R. B.. 1998 m. gegužės 25 d. gražinant žemės sklypą Nr. 26 A. Š., buvo surašytas gražinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26; unikalus Nr. ( - ) nėra fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2. punkte, numatančiame „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir teritorija, reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui“ nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę nėra. Nors tuo metu jam priklausantis poilsio namelis, pastatytas poilsinėje teritorijoje dar 1974 m., buvo minėtame žemės sklype. Už poilsio namelio buvimą poilsinėje teritorijoje mokėjo mokesčius Sedos seniūnijai. Tai įrodo Sedos seniūnijos 1995 liepos 5 d. išduota pažyma ir 1996 m. leidimas Nr. 1, išduotas Sedos seniūnijos, bei jam priklausančio poilsio namelio nuotraukos, darytos 1994 – 2000 m. m.

11Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodė, kad 1973 m. Mažeikių Vykdomojo komiteto ir Mažeikių KP komiteto nurodymu buvo įkurta poilsiavietė prie Plinkšių ežero, Uikių kaime. 1990 m. jo uošvis M. K., gavęs leidimą iš Sedos seniūnijos statyti poilsio namelį įrengtoje poilsiavietėje prie Plinkšių ežero, Uikių k., pastatė jį bei tais pačiai metais padovanojo jam – A. M. ir I. M.. Dokumentų, patvirtinančių leidimus statyti poilsinius namelius nėra išlikę. Po 1990 m. Plinkšių poilsiavietę perėmė Sedos seniūnija, su kuria ir buvo derinta dėl poilsinio namelio statybos, kuri ir suteikė leidimus bei buvo mokami mokesčiai, už Plinkšių teritorijoje esantį poilsio namelį, nes tuo metu A. Š. neturėjo nuosavybės teisės. Grąžinant žemės sklypą Nr. 26 A. Š., buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26, unikalus Nr. ( - ) nėra fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte, numatančiame, kad „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir teritorija, reikalinga suteikti paminėtą teisę, nėra. Pažymėtina, kad akte nėra nurodyti pastatyti nameliai, nors jie jau buvo ir apie juos buvo žinoma. Už poilsio namelio eksploataciją buvo mokami mokesčiai Sedos seniūnijai.

12Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. Z. savo atsiliepime nurodė, kad 2004 metais įsigijo poilsio namelį, esantį atsakovui S. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu Uikių k., Sedos sen., Mažeikių r. Poilsio namelį pirko iš E. Z. už 3700 litų. Buvo pasirašę laisvos formos ranka rašytą pirkimo – pardavimo sutartį. Įsigijus namelį pasirašė poilsinės teritorijos nuomos paslaugų teikimo sutartį su sklypo savininku S. Š.. 2016 metais, persikraustant iš buto Mažeikiuose į Klaipėdą poilsio namelio pirkimo – pardavimo sutartis pasimetė.

13Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – K. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Savo atsiliepime nurodė, kad 2016 m. birželio 12 d. iš S. Š. už 3 500,00 Eur įsigijo jo privačiame sklype esantį laikiną statinį – poilsio namelį. Tą pačią dieną buvo sudaryta ir paslaugų teikimo sutartis, kuria neribotam laikui buvo išnuomotas sklypas prie namelio.

14Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. A., G. B., V. K., A. K., A. A., A. S., H. L., E. K., V. D., G. B., E. P., E. A., Z. K., D. V., R. F., A. B., A. V., L. R., G. Č., D. R., S. B., J. S., I. D., D. N., V. B., L. Ž., V. D., V. K., D. B., V. K., K. S., A. B., B. V., R. A., R. K., E. K., J. K., V. S. ir I. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir praleidus procesinį bei ieškinio senaties terminus. Nurodė, kad 1998 m. gegužės 25 d. buvo sudarytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas. Šio akto surašymo metu buvo ženklinamos ir rodomos žemės sklypo, Uikių kaime, Sedos seniūnijoje, Mažeikių rajone, unikalus Nr. ( - ), kadastro numeris ( - ), plotas 11,75 ha, grąžintino A. Š., ribos. Aktą pasirašė A. Š. sūnus – atsakovas S. Š., veikiantis pagal įgaliojimą. 1998 m. birželio 10 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 61-6060, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises A. Š. į 11,75 ha ploto žemės sklypą. 1998 m. rugpjūčio 3 d. žemės sklypo savininkė A. Š. dovanojimo sutartimi, sudaryta Telšių rajono 1-ajame notarų biure, padovanojo žemės sklypą savo sūnui – atsakovui S. Š.. Dovanojimo sutartyje nebuvo ir negalėjo būti žymos apie žemės sklype pastatytus poilsio namelius, nes jie nebuvo registruoti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje. Priešingai, nei nurodoma pareikštame ieškinyje, akto surašymo metu trečiųjų asmenų valdomi poilsio nameliai žemės sklype jau stovėjo. Poilsio nameliai dar iki Akto sudarymo buvo pastatyti atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype. Tretieji asmenys duomenų apie poilsio namelių statybą žemės sklype neturi, kadangi jie pas juos nėra išlikę. Siekiant gauti dokumentus, patvirtinančius leidimą statyti poilsio namelius, ir jų buvimą žemės sklype dar iki atsakovui S. Š. tampant jo savininku, buvo kreiptasi į Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialą ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūniją. Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo pateiktų išlikusių dokumentų apie poilsio namelius Mažeikių rajone prie Plinkšių ežero matyti, jog dar 1970 – 1986 metais įvairiais sprendimais buvo nuspręsta Mažeikių rajone Plinkšių ežero pakrantėse įrengti vasaros poilsio stovyklas. Buvo rengiamos architektūrinės – planinės užduotys poilsio namelių statybai. Iš Mažeikių rajono savivaldybės Sedos seniūnijos pateiktų dokumentų matyti, jog: vienas iš namelių savininkų – (1) E. Z. dar 1995 m. sumokėjo 50,00 Lt mokestį už individualų namelį poilsinėje teritorijoje Mažeikių rajono seniūnijai. Apie šį faktą patvirtino 1995 m. liepos mėn. Mažeikių rajono Sedos seniūnijos seniūnas V. D.. Taip pat yra pateikti duomenys, jog šis asmuo sumokėjo metinį mokestį ir už 1996 metus; (2) pilietis G. Š. 1996 m. liepos 11 d. su Mažeikių rajono Sedos seniūnu sudarė sutartį Nr. 25 dėl individualaus poilsio namelio pastatymo prie Plinkšių ežero Uikių k.; (3) Sedos seniūnas 1996 m. liepos 11 d. leidimo Nr. 140 pagrindu leido G. Š. pasistatyti poilsinį namelį prie Plinkšių ežero, Uikių k., Sedos seniūnijoje; (4) G. Š. sumokėjo metinį 1996 metų mokestį (50,00 Lt) už individualų namelį, poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje. Šie išlikę archyviniai duomenys rodo, jog poilsio nameliai žemės sklype, kuris nuo 1998 m. rugpjūčio 3 d. priklauso atsakovui S. Š., jau buvo pastatyti ir juos tiek tretieji asmenys, tiek asmenys, kurie poilsio namelių valdymą perleido tretiesiems asmenims, dabartiniams poilsio namelių valdytojams, valdė ir disponavo iki atsakovui S. Š. tampant žemės sklypo savininku. Be to, išlikę duomenys archyviniuose dokumentuose rodo, jog poilsio nameliai žemės sklype buvo statomi tik sudarius sutartį su Mažeikių rajono Sedos seniūnu, be to, gavus iš jo leidimą statyti poilsio namelį ir atitinkamai namelio statybos pradžią suderinus su Mažeikių rajono gamtos apsaugos agentūra. Tai, jog poilsių namelių statybos pradžia buvo suderinta su Mažeikių gamtos apsaugos tarnyba, patvirtina Mažeikių rajono Sedos seniūno leidime uždėta viza. Poilsio nameliams žemės sklype stovint daugybę metų, tretieji asmenys niekada nemanė, jog jų nameliai pastatyti neteisėtai, todėl nerinko ir nesaugojo duomenų apie namelių statybą, jų valdymą. Trečiasis asmuo S. B., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 1, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė iš buvusio namelio valdytojo K. R. apie 1999 metus. Trečiojo asmens duomenimis K. R. namelį valdė nuo 1989 metų. S. B. jokių dokumentų susijusių su namelio statyba neturėjo, išskyrus 2003 m. spalio 31 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu buvo susitarta dėl elektros tiekimo į jam priklausantį poilsio namelį. Trečiasis asmuo Z. K., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 3, nurodė, jog namelio valdymą 2012 m. perėmė iš buvusio namelio valdytojo, kurio asmens duomenų nežinojo. Išlikusių dokumentų susijusių su namelio statyba, ar jo valdymo perėmimu nerado. Trečiasis asmuo G. B., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 4, nurodė, jog namelio valdymą 2012 m. perėmė iš buvusio namelio valdytojo. Trečiasis asmuo G. B. jokių dokumentų susijusių su poilsio namelio statyba neturėjo. Trečiasis asmuo A. A., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 5, nurodė, jog namelio valdymą 2008 metais perėmė iš buvusio namelio valdytojo R. V.. Trečiajam asmeniui pavyko surasti 2003 m. gegužės 10 d. paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu buvęs namelio valdytojas R. V. sutarė su atsakovu dėl mokesčio mokėjimo už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo V. D., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 9, nurodė, jog namelio valdymą perėmė apie 1998 metus iš buvusio namelio valdytojo. Trečiasis asmuo A. K., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 10, nurodė, jog namelio valdymą perėmė 2015 m. iš A. P., kuris jos žiniomis yra miręs. Trečiasis asmuo G. Č., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 12, nurodė, jog namelio valdymą perėmė iš buvusio namelio valdytojo G. Š. 2008 m. Trečiojo asmens žiniomis G. Š. šį namelį pasistatė su Mažeikių rajono Sedos seniūnu sudarius 1996 m. liepos 7-11 d. sutartį Nr. 25 dėl individualaus poilsio namelio pastatymo prie Plinkšių ežero Uikių k. ir gavus 1996 m. liepos 11 d. iš Sedos seniūno leidimą Nr. 140, kuriuo buvo leista pasistatyti namelį prie Plinkšių ež. Uikių k., Sedos seniūnijoje. Trečiajam asmeniui taip pat pavyko gauti dokumentus, jog G. Š. sumokėjo metinį 1996 metų mokestį (50,00 Lt) už individualų namelį, poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje. Pažymima, jog tokius pačius dokumentus, kaip išlikusius, pateikė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnija. Trečiasis asmuo tarp savo dokumentų rado 2008 m. liepos 11 d. paslaugų teikimo sutartį sudarytą taip jo ir atsakovo S. Š., kurios pagrindu G. Č. sutarė su atsakovu dėl mokesčio mokėjimo už teisę naudotis Žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi Poilsio namelis. Trečiasis asmuo E. P., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 13, nurodė, jog namelio valdymą 2015 metais perėmė iš buvusio namelio valdytojo G., kurio kitų asmeninių duomenų neprisimena. Trečiojo asmens turimais duomenimis, ankstesnis namelio valdytojas, prieš G., buvo asmuo pavarde V., kurio vardo neprisimena. 1998 m. spalio 6 d. atsakovas S. Š. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Turto nuomos, pardavimo bei kitų pajamų deklaraciją, kurioje nurodė, jog 1998 m. rugpjūčio 22 d. gavo žemės nuomos Uikių k., Mažeikių rajone, pajamas iš fizinių asmenų, tarp kurių buvo nurodyta ir V. (pavardė). Trečiasis asmuo R. A., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 15, nurodė, jog šį namelį valdė jo miręs tėvas B. A.. Po tėvo mirties poilsio namelį faktiškai pradėjo valdyti jis. Trečiojo asmens žiniomis, kiek jam yra pasakojęs jo miręs tėvas, jo valdomas poilsio namelis pastatytas apie 1980 metus. Trečiasis asmuo D. N., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 17, nurodė, jog šį namelį pastatė B. N. apie 1987 metus. Po B. N. mirties (2002 m. rugpjūčio 22 d.) namelį faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo sutuoktinė A. N., kuri apie 2010 metus valdymą perleido V. L., o ši 2011 m. birželio 30 d. namelio valdymo teisę perleido trečiajam asmeniui D. N.. B. N. mokėjo 1998 m. rugpjūčio 22 d. už žemės nuomą Uikių k., Mažeikių rajone, atsakovui S. Š.. Trečiasis asmuo tarp savo dokumentų rado 1998 m. rugpjūčio mėnesio sudarytos privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, kuriuos pagrindu atsakovas S. Š. susitarė su B. N. dėl žemės sklypo dalies, ant kurios stovi poilsio namelis, nuomos. Trečiasis asmuo taip pat rado 2002 m. rugpjūčio 22 d. privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, kuriuos pagrindu atsakovas S. Š. susitarė su A. N. dėl žemės sklypo dalies, ant kurios stovi poilsio namelis, nuomos. Trečiasis asmuo E. A., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 18, nurodė, jog namelio valdymą 2013 metais perėmė iš S. R., kuri šį namelį valdė nuo 2010 metų, kai namelio valdymo teisė buvo perleista J. B.. Trečiojo asmens turimomis žiniomis J. B. namelio valdymą perėmė dar 1991 metais iš veikusios įmonės „Kilnojama mechanizuota kolona 23“. Trečiasis asmuo tarp savo dokumentų rado 2013 m. gegužės 6 d. paslaugų teikimo sutartį sudarytą tarp trečiojo asmens ir atsakovo S. Š. dėl paslaugų suteikimo atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurios pagrindu A. V. sutarė su atsakovu dėl mokesčio mokėjimo už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo D. V., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 22, nurodė, jog namelio valdymą 2011 metais perėmė iš A. R.. Jokių rašytinių įrodymų išsaugojusi neturi. Trečiasis asmuo prisiminė, jog būdama maža, su savo tėvais vykdavo į šiuos poilsio namelius poilsiauti. Trečiasis asmuo G. B., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 24, nurodė, jog namelio valdymą perėmė iš buvusio namelio valdytojo V. R. 2002 metais. Trečiasis asmuo A. V., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 25, nurodė, jog namelio valdymą 2002 metais perėmė iš savo uošvio J. Č.. Trečiojo asmens žiniomis, jo uošvis J. Č. namelio valdymą perėmė iš V. V., kuriam 1996 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono Sedos seniūnas išdavė leidimą Nr. 165, kuriuo jam buvo suteikta teisė pasistatyti namelį prie Plinkšių ežero, Uikių k., Sedos seniūnijos teritorijoje. Trečiasis asmuo tarp savo dokumentų rado ir 2002 m. balandžio 7 d. paslaugų teikimo sutartį sudarytą tarp trečiojo asmens ir atsakovo S. Š. dėl paslaugų suteikimo atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurios pagrindu jis sutarė su atsakovu dėl mokesčio mokėjimo už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo L. R., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 27, nurodė, jog namelio valdymą šiais metais perėmė iš R. G.. Jos žiniomis R. G. namelio valdymą 2007 metais perėmė iš buvusio namelio valdytojo D. V.. Trečiasis asmuo V. K., kuris teisėtai valdo namelį Nr.28, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 1998 metais iš buvusios valdytojos A. N. (kuri jau mirusi). Trečiasis asmuo tarp savo dokumentų rado 2003 m. gegužės 1 d. paslaugų teikimo sutartį sudarytą taip trečiojo asmens ir atsakovo S. Š. dėl paslaugų suteikimo atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurios pagrindu V. K. sutarė su atsakovu dėl mokesčio mokėjimo už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo K. S., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 29, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė apie 1999 metus iš fizinio asmens, kurio asmens duomenų nepamena. Per porą metų K. S. atstatė apleistą namelį į dabartinę padėtį. Trečiasis asmuo D. B., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 30, nurodė, jog ji namelio valdymą šių metų birželio mėnesį perėmė iš buvusio namelio valdytojo R. S.. Dokumentų susijusių su namelio statyba trečiasis asmuo neturi. Trečiasis asmuo V. K., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 31, nurodė, jog namelio valdymą perėmė 2000 metais iš Č. V.. Trečiojo asmens teigimu, Č. V. yra miręs. Trečiasis asmuo A. S., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 34, nurodė, jog ji namelio valdymą 2016 m. gegužės mėn. perėmė iš buvusio namelio valdytojo J. R.. Trečiasis asmuo S. J., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 35, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2016 metais iš buvusio namelio valdytojo. Iš karto po namelio valdymo perėmimo 2016 m. balandžio 12 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui S. Š. buvo sumokėta už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo I. N., kuri teisėtai bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu R. N. valdo namelį Nr. 35, nurodė, jog ji namelio valdymą 2000 m. perėmė iš fizinio asmens, buvusio namelio valdytojo, kurio asmens duomenų neprisimena. Trečiasis asmuo A. A., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 37, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2013 metais iš buvusio namelio valdytojo K. N.. Trečiasis asmuo rado išsaugotą 2013 m. rugsėjo 27 d. paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui S. Š. buvo sumokėta už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo E. K., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 38, nurodė, jog namelio valdymą perėmė 2015 metais iš R. D.. Trečiojo asmens teigimu, namelis buvo kritinės būklės, prieangio pastoliai buvo supuvę, kas rodo, jog namelis buvo pastatytas prieš daug laiko. Trečiasis asmuo H. L., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 39, nurodė, jog namelio valdymą perėmė 2002 metais iš A. K.. Trečiojo asmens teigimu, jo valdyti perimtas namelis buvo kritinės būklės, matėsi, jog prieš daug metų statytas. Trečiasis asmuo R. F., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 40, nurodė, jog namelio valdymą perėmė 1999 metais iš fizinio asmens, kurio duomenų nepamena. Trečiasis asmuo turi išsaugojęs 2000 m. balandžio mėn. privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas S. Š. suteikė teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo I. D., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 41, nurodė, jog namelio valdymą perėmė iš buvusio namelio valdytojo V. V.. Trečiojo asmens žiniomis, V. V. yra miręs. Trečiasis asmuo V. K., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 42, nurodė, jog namelio valdymą 1998 metais perėmė iš ankstesnio valdytojo ir iš karto, tais pačiais metais, sudarė privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas S. Š. suteikė teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo B. V., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 43, nurodė, jog namelio valdymą perėmė iš S. B. 2004 m. Jokių dokumentų susijusių su namelio statyba neturi. Trečiasis asmuo V. D., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 44, nurodė, jog namelio valdymą 2002 m. rugpjūčio mėn. perėmė iš A. R.. Kiek trečiajam asmeniui žinoma, A. R. Mažeikių rajono Sedos seniūnas buvo išdavęs leidimą, leidžiantį žemės sklype pasistatyti poilsio namelį. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę neturi išsaugojęs. Trečiasis asmuo turi išsaugojęs 2002 m. rugpjūčio mėn. privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas S. Š. suteikė teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurio stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo V. K., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 46, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2002 metais iš buvusio namelio valdytojo A. L.. Trečiasis asmuo A. B., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 48, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2009 m. rugpjūčio 6 d. iš buvusio namelio valdytojo E. A., kuris namelio valdymą perėmė iš S. T.. Trečiojo asmens žinioje yra išlikę 2015 m. paslaugų teikimo sutartis, 2005 m. gegužės 28 d. paslaugų teikimo sutartis ir 2000 m. gegužės 9 d. privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartis, kurių pagrindu atsakovui S. Š. buvo sumokėta už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi Poilsio namelis. Trečiasis asmuo D. R., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 49, nurodė, jog ji namelio valdymą 2015 metais perėmė iš buvusio valdytojo A. Ž.. Jokių rašytinių įrodymų trečiasis asmuo savo žinioje neturi. Trečiasis asmuo E. K., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 50, nurodė, jog namelio valdymą 2003 m. perėmė iš buvusio namelio valdytojo V. G.. Trečiasis asmuo L. Ž., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 51, nurodė, jog namelio valdymą 1994 metais perėmė iš G. S.. Jokių rašytinių įrodymų išsaugojusi neturi. Trečiasis asmuo A. B., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 52, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2013 metais iš A. V.. Trečiasis asmuo V. B., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 53, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė apie 1973 – 1974 m., tikslios datos nepamena. Namelio valdymą jam perleido draugai. Trečiojo asmens teigimu, tuo laikotarpiu, kai jam buvo perleista namelio valdymo teisė – teritorijoje namelių buvo daug, tačiau tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Trečiasis asmuo V. B. nurodė, jog iki atsakovui S. Š. tampant žemės sklypo savininku, jis nuomos mokestį už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis, mokėdavo Mažeikių seniūnijai, vėliau nuomos rinkliavos teisė buvo perduoda Mažeikių rajono Sedos seniūnijai, kuriai trečiasis asmuo kiekvienais metais mokėdavo po 50,00 rublių. Jokių dokumentų apie mokėtus mokesčius trečiasis asmuo nėra išsaugojęs, kadangi niekada nemanė, jog nuo 1973 m. valdomas poilsio namelis galės kada nors būti laikomas kaip pastatytas neteisėtai. Po to, kai žemės sklypo savininkas patapo atsakovas S. Š., Sedos seniūnijos darbuotojas pasakė trečiajam asmeniui susirasti žemės sklypo savininką ir su juo tartis dėl teisės toliau naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo turi išsaugojęs tik 1998 m. privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu S. Š. trečiajam asmeniui suteikė teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Trečiasis asmuo R. K., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 54, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2006 metais iš fizinio asmens. Trečiasis asmuo V. S., kuris teisėtai valdo namelį Nr. 55, nurodė, jog jis namelio valdymą perėmė 2013 metais perėmė iš buvusio namelio valdytojo A. G.. Jokių rašytinių įrodymų išsaugojęs neturi. Trečiasis asmuo J. S., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 56, nurodė, jog ji namelio valdymą perėmė 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Trečiasis asmuo J. K., kuri teisėtai valdo namelį Nr. 57, nurodė, jog ji namelio valdymą perėmė 2016 metais iš buvusio namelio valdytojo V. N.. Trečiasis asmuo po namelio perėmimo valdyti 2016 m. birželio 27 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovui S. Š. buvo sumokėta už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio namelis. Šie anksčiau nurodyti trečiųjų asmenų paaiškinimai ir pateikti išsaugoti įrodymai, įrodo, jog poilsio nameliai atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype buvo pastatyti gerokai iki atsakovui S. Š. tampant žemės sklypo savininku. Kaip matyti iš išlikusių archyvinių dokumentų, dar 1970 metais buvo priimami sprendimai, kurių pagrindu prie Plinkšių ežero buvo įrenginėjamos Poilsinės zonos namelių, palapinių statybai, taip pat Mažeikių rajono Senos seniūno sudaromos sutartys ir jos pagrindu išduodami leidimai dėl namelių statybos, rodo, jog poilsio nameliai buvo statomi ne be valstybės administracinių subjektų žinios. Tretieji asmenys, iki ieškinio šioje byloje padavimo, nėra gavę nei vieno rašto, pretenzijos ar nurodymo pašalinti, kaip nurodoma ieškinyje, neteisėtai pastatytus ir valdomus namelius. Tretieji asmenys visada manė, jog poilsio nameliai yra pastatyti teisėtai, atsakovas S. Š. visada pateikdavo sudarytą nesudėtingų statinių išdėstymo brėžinį, kuriame buvo užfiksuoti 58 poilsio nameliai. Šis brėžinys buvo suderintas su Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūra. Taigi, tretieji asmenys iki ieškinio teismui pateikimo dienos niekada nemanė, jog jie valdomus poilsio namelius gali valdyti neteisėtai, t. y. kad poilsio nameliai yra pastatyti savavališkai. Tiek Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo pateikti išlikę dokumentai apie poilsio namelius Mažeikių rajone prie Plinkšių ežero, tiek Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos pateikti dokumentai, tiek ir trečiųjų asmenų išsaugoti dokumentai, įrodo, jog poilsio nameliai buvo statyti iki nuosavybės atkūrimo atsakovo S. Š. mamai momento. Nuomos mokestis už teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi poilsio nameliai, buvo mokama ne vien atsakovui S. Š.. Nuomos mokestis iki atsakovui S. Š. tampant žemės sklypo savininku, buvo mokamas Mažeikių rajono Senos seniūnijai, kas reiškia, jog poilsio namelių statyba ir jų buvimas žemės sklype buvo leidžiamas valstybės administracinių subjektų, tretieji asmenys, ar asmenys, kurie perdavė savo valdymo teisę tretiesiems asmenims, poilsio nameliais naudojosi legaliai, atvirai bei viešai. Tai, jog poilsio nameliai buvo valdomi legaliai ir atvirai patvirtina ir atsakovo S. Š. atsiliepime pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos 2018 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. SIP- 30, kurioje nurodyta, jog „Iki nuosavybės įteisinimo ši teritorija priklausė Mažeikių rajono Sedos seniūnijai. Tai liudija išlikusios pažymos apie naudotojų mokėtą metinį mokestį už naudojimąsi individualiais nameliais“. Taigi, poilsio nameliai buvo statyti daug anksčiau nei atsakovas S. Š. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą ir šių poilsio namelių valdytojai yra tretieji asmenys. Dauguma poilsio namelių statyti dar sovietiniais metais, kaip įvairių darboviečių stovyklavietės, kurios buvo skirtos darbuotojų poilsiui. Tiek Mažeikių rajono savivaldybė, tiek Mažeikių gamtos apsaugos agentūra ir daugybė kitų institucijų žinojo apie poilsio namelių buvimo faktą – net rinko su jų naudojimu susijusius mokesčius, derino poilsio namelių išsidėstymo planą, atsakovas S. Š. net mokėjo pajamų mokesčius nuo gautų žemės nuomos pajamų, tačiau niekada jokių pretenzijų nei atsakovas, nei tretieji asmenys dėl poilsio namelių buvimo niekada nebuvo sulaukę. Ieškovas ieškinyje cituoja teisės aktų nuostatas, kurios galiojo ne poilsio namelių pastatymo laikotarpiu. Saugomų teritorijų įstatymo 17 straipsnyje, kurio redakcija galiojo nuo 1993 m. lapkričio 24 d. iki 2001 m. sausio 28 d. (laikotarpiu, kai poilsio nameliai jau buvo pastatyti), buvo numatyta, jog draustinių teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė-ūkinė, statybinė, rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Tuo norima išsaugoti, atkurti ir propaguoti gamtinius, istoriškai susiklosčiusius socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus. Draustinių teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, stacionaraus poilsio įstaigas, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, suteikti žemę sodininkų bendrijoms, individualiems vasarnamiams statyti“. Iš šios normos matyti, jog draustinyje nebuvo absoliučiai draudžiama statyba. Tai, kad buvo išduodami leidimai statyti namelius, tik patvirtina, jog namelių statymo laikotarpiu žemės sklype buvo leidžiama ir galima poilsio namelių statyba. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 28-2.32-1533 paaiškino, kad nuo 2002 m. nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų žemės sklype, kurio unikalus Nr. 6170-0002-0011. Šiuo atveju, Ieškovas pateikė įrodymus, jog jokie leidimai nebuvo išduoti nuo 2002 metų, tačiau anksčiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog įvairūs leidimai statyti poilsio namelius žemės sklype Mažeikių rajono savivaldybės Sedos seniūno buvo suteikiami dar 1996 metais. Net jeigu laikyti, jog poilsio nameliai buvo pastatyti neteisėtai, tai šiuo atveju ne tretieji asmenys, o būtent įvairios valstybės institucijos, kurios žinojo apie poilsio namelių buvimą, nesiėmė laiku jokių veiksmų, kad pašalinti galimai atsiradusius neteisėtus pastatus, priešingai atliko eilę veiksmų, kurie suponuoja išvadą, jog nameliai pastatyti teisėtai. Šiuo atveju dalis trečiųjų asmenų, kurie poilsio namelius nepertraukiamai valdė nuo 1973 m., 1989 m., šiuos namelius atvirai, viešai valdydami, tik po trisdešimties – keturiasdešimties metų sulaukia nepagrįstų reikalavimų nugriauti jų valdomus poilsio namelius. Tokie valstybės institucijų uždelsti veiksmai laikytini nesąžiningais. Jeigu valstybės institucijos ir būtų padariusios klaidą leisdamos žemės sklype statyti poilsio namelius, tai šiuo atveju tokia padaryta klaida negali būti pataisoma trečiųjų asmenų sąskaita. Šiuo atveju, iš pateiktų įrodymų matyti, jog tretieji asmenys poilsio namelius atvirai, viešai valdė nuo 1973 metų. Iki Ieškovo kreipimosi į teismą dėl statinių nugriovimo, nei tretieji asmenys, nei atsakovas S. Š. jokių pretenzijų susijusių su statinių nelegalumo nebuvo gavę. Priešingai, įvairūs valstybės administraciniai subjektai eilę metų suteikė pagrindo, jog poilsio nameliai yra teisėti ir legalūs. Viešojo administravimo subjektai eilę metų žinojo, jog žemės sklype yra poilsio nameliai, tačiau jokių veiksmų, susijusių su namelių nugriovimu nesiėmė, kadangi, manytina, jog valstybės administraciniai subjektai laikė, jog poilsio nameliai žemės sklype yra pastatyti teisėtai. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir šio ginčo aplinkybes, manytina, jog turėtų būti taikoma ieškinio senatis ir ieškovo ieškinys atmestas. Be to, anksčiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju, priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų. Manoma, jog Ieškovas yra praleidęs 1 mėnesio terminą, per kurį jis turėjo teisę kreiptis su pareikštu šioje byloje ieškiniu į teismą. Ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašė.

15Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. B., D. P., A. Ž., T. M., N. T., V. V., I. Ž., S. J., J. G. Č., V. K., M. J., A. T. ir R. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

16Ieškovas, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad atsakovui S. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris ( - ), esančiame Mažeikių rajone, Uikių kaime, valstybės saugomoje teritorijoje – draustinyje, miške priskiriamame miškų ekosistemos apsaugos grupei, kur statybas vykdyti be leidimų draudžiama, pastatyti 58 statiniai griautini, kadangi jie pastatyti nesilaikant Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatų bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo imperatyvias nuostatas. Teismo prašo įpareigoti atsakovą S. Š. savo lėšomis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, minėtame žemės sklype pastatytus 58 statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, reikalauja, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nugriauti minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo S. Š. lėšomis. Atkreipė dėmesį, jog atsakovui S. Š. neįvykdžius teismo sprendimo, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos tektų ieškoti papildomų lėšų statinių griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbams atlikti, kas laiko atžvilgiu gali užtrukti, bei atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, patikslindamas antrąjį ieškinio reikalavimą prašo reikalavime nurodytą žodį – „įpareigoti“, pakeisti žodžiu – „leisti“. Pažymėjo, jog minėti 58 statiniai nors ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leidimai jiems statyti nebuvo išduoti, tačiau statiniai pastatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl ieškinio reikalavimai reiškiami būtent žemės savininkui – atsakovui S. Š., kuris ir turėtų būti įpareigotas dėl minėtų neteisėtai pastatytų statinių nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Taipogi pažymėjo, jog atsakovo pateiktas nesudėtingų statinių brėžinys, 2004 metais suderintas su aplinkos apsaugos agentūros vedėju, yra informacinio pobūdžio, derinimas tam, kad būtų aišku, jog šiame žemės sklype yra kažkokie statiniai, tačiau tai jokiu būdu nėra leidimas statyti. Nors dalis žemės sklypo išnuomota tretiesiems asmenims, tačiau minėtos nuomos sutartys apima tik patį žemės sklypą, o ne statinius. Kadangi tiek nuomos sutartys, tiek patys statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl nuomos sutartys išimtinai liečia tik atsakovą ir trečiuosius asmenis, jų tarpusavio santykius, susitarimus. Be kita ko, minėtos nuomos sutartys yra trumpalaikės, sudarytos vienerių ar dviejų metų laikotarpiui. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog dėl minėtų statinių įteisinimo jokie teisės aktai nepriimti, atskaitos taško, nuo kurio būtų galima skaičiuoti terminą ir spręsti, ar nebuvo praleistas terminas kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, galimybės nėra, todėl mano, kad senaties terminas šiuo atveju apskritai negali būti skaičiuojamas.

17Atsakovas S. Š. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad minimą žemės sklypą su jame pastatytais 58 statiniais įgijo 1998 m. dovanojimo sutarties pagrindu. Nors nameliai pastatyti kraštovaizdžio draustinyje, tačiau mano, kad draustinis taip pat gali būti skirtas žmonių poilsiui, kadangi ten eilę metų atvažiuoja poilsiauti žmonės. Teritorija prižiūrima, todėl jie neturėtų būti nugriauti. Paaiškino, jog grąžinamos žemės akte nepažymėjo, kad žemėje taip pat yra pastatyti nameliai, kadangi jie laikomi nesudėtingais statiniais, skirti poilsiui vasarą, todėl jų nebūtina registruoti. Pažymėjo, jog 2003 m. atvykusi inspekcija, taip pat jo kaltės neįžvelgė bei jam paaiškino, jog saugomų teritorijų tarnyba anksčiau turėjo suderinti minėtų namelių įteisimą, kadangi šie nameliai buvo pastatyti iki dovanojimo sutartimi įgyjant žemės sklypą. Nurodė, jog žemės sklypas trumpalaikėmis žemės nuomos sutartimis, dalimis, išnuomotas kitiems asmenims, tačiau nuomos sutartyse statiniai taip pat neminimi, t. y. tiesiog išnuomoti atskiri žemės sklypai. Dokumentų, kurie patvirtintų, jog 1998 m. dovanojimo sutartimi įgyjant žemės sklypą, jame jau buvo pastatyti 58 nameliai, nurodė neturįs. Patikslinęs, jog dovanojimo sutartimi įgijo tik žemės sklypą, paaiškino, jog ten iš seniau buvo pastatyti nameliai, kurių savininkai yra skirtingi asmenys, kuriems išnuomoti jam priklausančios žemės atskiri sklypai. Priimdamas žemės sklypą, esantį kraštovaizdžio draustinyje kaip dovaną, įsipareigojo laikytis visų tokiems žemės sklypams keliamų reikalavimų, sąlygų. Teigia, kad apie tai, jog statiniai, esantys žemės sklype yra neteisėti, nebuvo paaiškinta, nes buvo seniūnijos leidimai, kažkokie planai, todėl manė, kad to užtenka ir, kad viskas yra įteisinta, teisėta. Be to manė, kad nesudėtingiems statiniams įregistravimas nereikalingas ir leidimas nebūtinas, o apie tai, jog minėti statiniai – nameliai, pastatyti neteisėtai, suvokė tik pareiškus ieškinį teisme. Atkreipė dėmesį, jog minimi nameliai buvo pastatyti jau 1972 m., tačiau kas tiksliai statė tuos namelius, įvardinti negali. Iš pokalbių girdėjo, kad ten buvo kažkokios valstybinės įmonės poilsiavietė, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų, neturi. Dovanojimo pagrindu įgijęs žemės sklypą, naujų namelių nestatė, tik tie patys nameliai buvo renovuojami. Iki ieškovo kreipimosi į teismą, jokių reikalavimų iš kompetentingų institucijų nugriauti namelius nebuvo gavęs ir, kiek pats žino, tai iki 1998 m. minėtą žemės sklypą prižiūrėjo Sedos seniūnija, rinkdavo mokestį. Teigia, jog per žemės sklypo valdymo laikotarpį buvo gavęs tik porą nuobaudų dėl aplinkosauginių reikalavimų nevykdymo. Nurodė, jog šiuo metu su trečiaisiais asmenimis paruošęs geodezinius matavimus, pagal seniūnijos išvadą kreipsis į Nekilnojamojo turto registro centrą ir sieks, kad statiniai būtų įteisinti.

18Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklausantis namelis prie Plinkšių ežero stovi šalia atsakovo S. Š. namelio. Su ieškiniu nesutinka, kadangi, nors jokiais aplinkosaugos klausimais nesidomėjo, tačiau leidimą dėl namelio statybos buvo gavęs iš Sedos seniūnijos. Mano, jog dėl susiklosčiusios padėties kalta yra Sedos seniūnija, kuri tokį leidimą statytis namelį išdavė, kuriai taipogi buvo mokamas metinis mokestis. Paaiškino, jog statybą leidžiančių dokumentų neturi, šių dokumentų nėra matęs, kadangi visus su tuo susijusius reikalus tvarkė jo uošvis M. K., kuris prieš keletą metų mirė. Namelio valdymą perėmė iš uošvio M. K., tačiau tai patvirtinančio dokumento neturi, nes susitarimas su juo buvo tik žodinis. Nuo 1989 m. ar 1990 m., tiksliai neprisimena nuo kurių metų, kai buvo pastatytas minimas namelis, juo su šeima naudojosi. Suprato, kad namelis statomas miško žemėje, tačiau, kad žemė priklauso draustiniui, nežinojo. Taip pat nežinojo, jog teritorijai taikomi kažkokie apribojimai. Jokių priemonių įteisinti namelio valdymą nesiėmė, nes nemanė, jog tai būtina, kadangi tie nameliai buvo tik apie 20 m2 ploto, skirti daiktų saugojimui, priminė daugiau pavėsines, patalpas varikliams, irklams, žvejybos daiktams susidėti ir panašiai. Vėliau, po kokių 20 metų, kai žemės savininku jau buvo atsakovas, šie nameliai pačių namelių savininkų iniciatyva buvo atnaujinti, apkalti dailylentėmis, nudažyti ir, atsakovui leidus, toliau naudojami. Statybos, atnaujinimo darbai tęsėsi, tačiau ar naujų namelių buvo pastatyta, pasakyti negali, nesidomėjo. 1998 m. pasikeitus žemės sklypo savininkui, su nauju savininku S. Š. sudarė žemės nuomos sutartį, kuria įsipareigojo prižiūrėti aplinką, nešiukšlinti. Pažymėjo, jog namelio įteisinimo klausimai su S. Š. nebuvo sprendžiami, nes nameliai kažkokios organizacijos buvo pastatyti daug anksčiau, kaip poilsiavietė darbuotojams. Apie minimam žemės sklypui taikomus aplinkosauginius apribojimus sužinojo tik teisminio proceso metu. Visada manė, jog yra teisėtas savo namelio valdytojas, nors tai patvirtinančiu dokumentų teismui pateikti negali, kadangi jų neturi, jokie dokumentai jam nebuvo išduoti.

19Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teikdamas, jog 1973 m. jo uošvis J. L., gavęs Mažeikių vykdomojo komiteto žodinį ar rašytinį leidimą, tiksliai nežino, patvirtinančių dokumentų neturi, tais pačiai metais pastatė poilsinį namelį prie Plinkšių ežero, Uikių kaime, kurį vėliau 1985 m. žodine sutartimi padovanojo jam bei jo žmonai, t. y. savo dukrai. Atkreipė dėmesį, jog tuo metų ten jau buvo kitų pastatytų namelių, tačiau kiek tiksliai, pasakyti negali, neskaičiavo. Pažymėjo, jog apie tai, kad nameliai statomi draustinyje, žinojo ne tik jis, bet ir tuometės valdžios atstovai, kurie patys davė nurodymus suformuoti paplūdimį ir pan., o Sedos seniūnijai buvo mokamas metinis 50,00 litų mokestis. Paaiškino, jog domintis dėl namelio įteisinimo, seniūnijoje buvo paaiškinta, jog namelis atitinka nesudėtingą statinį, kuriam leidimas statyti nereikalingas, į Nekilnojamojo turto registrą nesikreipė, kadangi S. Š. tapus žemės sklypo savininku, gavo iš jo žodinį patvirtinimą, jog visi klausimai dėl namelių įteisinimo yra derinami su gamtosaugos inspekcija ir kitomis institucijomis, rengiami detalieji planai, tik todėl jokių papildomų veiksmų dėl namelio įteisinimo nesiėmė. Nurodė, jog suinteresuotas namelio įteisinimu buvo dėl tos priežasties, kad pasikeitus žemės savininkui nebūtų nugriautas jam priklausantis namelis. Nežinojo, jog teritorijai taikomi kažkokie apribojimai. Pažymėjo, jog iš pradžių su atsakovu buvo sudaręs žemės naudojimosi sutartį, vėliau ši sutartis buvo tik žodinė, jokių patvirtinančių dokumentų neturi. Atkreipė dėmesį, jog nuo 1998 m. papildomi nameliai minėtam žemės sklype nebuvo statomi, o buvo atliekami esamų namelių remontai, keičiami stogai ir pan. Teigia, tik gavęs ieškinį sužinojo, jog namelių toje žemėje apskritai negali būti ir, kad reikalaujama juos nugriauti. Paaiškino, kad pagal teisės aktus nesudėtingo statinio registravimas yra neprivalomas, tai patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakydama į užklausimą internetu.

20Trečiasis asmuo M. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teikdamas, jog sutartimi iš atsakovo nuomojasi žemės sklypą prie Plinkšių ežero, kuriame yra jam priklausantis namelis 2006 m. nusipirktas iš P. J.. Nurodė, jog pirkimo – pardavimo sutarties įsigydamas namelį nesudarė, minėtas asmuo, iš kurio jį nusipirko, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau pateikė ankstesnę žemės sklypo nuomos sutartį sudarytą su atsakovu S. Š., kuri jo manymu, patvirtina, jog būtent šiame sklype stovintis namelis priklausė P. J.. Teigia, nusipirktą namelį, kadangi buvo pastatytas labai senai, renovavęs, keitė stogą, todėl nesutinka, kad jis būtų nugriautas. Nurodė, jog sutvarkęs namelį norėjo jį apdrausti, tačiau draudikas atsisakė drausti, paaiškindamas, kad šis namelis nėra statinys, neturi pamatų, todėl nedraustinas. Savarankiškai buvo išsiaiškinęs, jog atsakovo žemės sklype, kuris yra miške prie Plinkšių ežero, negali būti statomi namai, tačiau žinodamas, kad jo įsigytas namelis yra be pamatų, jo įteisinimu, įregistravimu nesidomėjo, manydamas, jog tai nereikalinga. Pažymėjo, jog tame žemės sklype yra daug namelių, tačiau papildomai nameliai nestatomi, tvarkomi tie patys esami: renovuojami, remontuojami ir pan. Nesutinka, kad jo namelis būtų nugriautas, kadangi jis kilnojamas, be pamatų, skirtas poilsiui vasaros metu.

21Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko motyvuodamas tuo, kad dar 1974 m. 12 m2 ploto namelį, esantį atsakovo žemės sklype prie Plinkšių ežero, jam padovanojo šeimos draugas R. S.. Pažymėjo, jog tuo metu tame sklype buvo ir daugiau pastatytų skirtingo dydžio namelių, kurie priklausė kitiems asmenims. Nurodė, jog raštiška dovanojimo sutartis su namelio savininku nebuvo sudaryta, tačiau įsigijus namelį jį renovavo, remontavo, mokėjo kažkokį 5 rublių mokestį, vėliau Sedos seniūnijai buvo mokamas kažkoks metinis 50,00 litų mokestis, todėl nesutinka, kad namelis būtų nugriautas. Atkreipė dėmesį, jog su atsakovu S. Š. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį. Paaiškino, jog 2018 m. domėdamasis dėl namelio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, sužinojo, kad tokie statiniai kaip jo namelis, nėra registruojami, o apie tai, jog namelis stovi draustinio teritorijoje, nežinojo.

22Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko motyvuodamas tuo, kad 2001 m. iš Č. V. už 1 000,00 litų įsigijo apleistą, pastatytą ant polių, maždaug 30 m2 ploto namelį, esantį atsakovo žemės sklype prie Plinkšių ežero, kurį renovavo, remontavo, tvarkė. Nurodė, jog minėtą namelį įsigijo už skolą, tačiau tai patvirtinančio rašytinio dokumento neturi. Paaiškino žinojęs, kad namelis stovi draustinyje, tačiau tai, kad jis pastatytas galimai neteisėtai, nemanė, kadangi ten buvo pastatyta daugiau namelių, kiek tiksliai nežino, nes jie matomi tik vaikštant po draustinio teritoriją. Įsigyjant namelį žemės sklypo savininkas – atsakovas nedalyvavo, su juo, kaip žemės sklypo savininku tik vėliau pasirašė nuomos sutartį, už naudojimąsi sklypu mokėjo atsakovui mokestį. Nurodė, jog jokių namelio teisėto valdymo dokumentų neturi. Atkreipė dėmesį, jog anksčiau pretenzijų dėl draustinyje pastatyto namelio iš institucijų nebuvo gavęs.

23Trečiasis asmuo T. M. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad namelį jam žodiniu sutarimu apie 2004 metus padovanojo tėvas S. M., o tėvas šį namelį įgijo apie 1997 metus iš V. K.. Šio namelio nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neturi. Tėvas ir buvęs savininkas V. K. turėjo dokumentus, buvo pasirašę pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šiai dienai dokumentai neišlikę. Namelis yra kilnojamas, jis nesudėtingos statybos, neturintis pamatų. Mano, kad statybų specialistas patvirtintų, jog namelis tikrai stovi jau 30 metų. Dėl namelio įteisinimo jokių veiksmų nesiėmė. Patvirtino, kad jam įsigijus namelį, naujų namelių greta neatsirado, tačiau daug kas stengėsi juos tvarkyti, renovuoti. Keliems metams sudarė su atsakovu žemės nuomos sutartį, nepamena. Dėl namelių įteisinimo atsakovas bandė imtis kažkokių veiksmų, tačiau kokių konkrečių – nežino. Kodėl patys nesiėmė veiksmų dėl namelių įteisinimo, paaiškinti negalėjo. Kad namelis stovi draustinyje, nežinojo, tik žinojo, kad prie ežero. Iki kol atsakovas įsigijo žemės sklypą, žemė buvo valstybinė. Kiek žino, tėvas mokėjo kažkokius mokesčius už stovinčius namelius Sedos seniūnijai. Nameliai stovintys tame žemės sklype priklauso skirtingiems asmenims, tik keli iš jų priklauso atsakovui S. Š..

24Trečiasis asmuo A. A. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nuo 2008 ar 209 metų valdo namelį, kurį pirko iš kito asmens, kurio nežino nei vardo nei pavardės. Pirkimas vyko pasirašant pirkimo – pardavimo susitarimą ant lapo, kurio neturi. Eilę metų naudojosi nameliu, atvykdavo institucijos, matydavo, fotografuodavo, tačiau niekas niekada net neužsiminė, kad kažkas nelegalu ar neteisėta. Yra gavęs baudą už žvejybą be leidimo, yra gavęs įspėjimą dėl to, kad vaikas netvarkingai važinėjo kalnų dviračiu, tačiau niekas net neužsiminė apie nelegalius namelius. Namelį nuolat prižiūrėjo, rūpinosi juo ir jį renovavo. Su atsakovu sudarė neterminuotą žemės sklypo nuomos sutartį. Perkant namelį atsakovas nedalyvavo, o nuomos sutartį su juo pasirašė tik vėliau, susiskambinęs su juo, nes taip buvo nurodęs namelio pardavėjas. Kad namelį pirko draustinyje, nežinojo, nes ir tas ženklas atsirado tik prieš kokius keturis metus. Dėl namelio registravimo jokių veiksmų nesiėmė, nes net nemanė, kad kažkas reikalinga. Matė iš atsakovo kažkokį rusų laikų planą, tačiau nemanė, kad reikia imtis veiksmų dėl kažkokio kilnojamo namelio be pamatų registravimo. Patvirtino, kad naujų namelių, kiek jis pamena, neatsirado. Visi nameliai yra labai senų laikų. Visi nameliai turi atskirus savininkus. Ar kokie nors įspėjimai dėl namelių buvo duoti tiesiogiai atsakovui, negali pasakyti, nes nežino.

25Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad apie 2007 metus iš savo draugo E. A. įsigijo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype esantį namelį, kuris buvo labai senas. Įsigijo pasirašę pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jokių namelio dokumentų negavo, todėl ir jų neturi. Namelis stovi ant įkastų polių, jį galima iškelti. Įsigijęs namelį domėjosi dėl jo įregistravimo, tačiau gavęs atsakymą, kad tokiems nesudėtingiems statiniams nereikalinga registracija, daugiau nesidomėjo. Pirkdamas namelį nežinojo, kad jis draustinyje, o kad jis miške, tai buvo akivaizdu. Tačiau ar tai teisėta, net nebuvo klausimo, nes namelis jau senai ten stovėjo. Kiekvienas namelis, esantis atsakovo žemės sklype, priklauso skirtingiems asmenims. Iš kokių nors institucijų oficialių nurodymų ar paklausimų dėl namelių nėra gavęs.

26Trečiasis asmuo S. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad namelį įsigijo 1995 ar 1996 metais iš K. R., kuris jau miręs. Iš jo įsigijo pagal žodinį susitarimą. Namelį įsigijo jau su įvesta elektra, dėl kurios jis vėliau ir sutartį pasirašė. Kiek jam žinoma, šis namelis jau nuo 1988 ar 1989 metų yra pastatytas. Tą galėtų patvirtinti ir jo giminaitis J. B., kurio žemė ribojasi su atsakovo žemės sklypu ir kur giminaitis gyvena jau nuo senų laikų. Dėl namelio įteisinimo nesidomėjo, nes nelabai matė pagrindo tai daryti. Atvažiuodavo į namelį tik poilsio metu. Jokių dokumentų, patvirtinančių šio namelio priklausomybę jam, neturi. Turi tik sutartį dėl žemės po nameliu nuomos, sudarytą tarp jo ir atsakovo, kurios pagrindu atsakovas leido jam naudotis žeme po nameliu. Kiek namelių buvo jam įsigyjant namelį, pasakyti negali, tačiau jų ir nedaugėjo. Naudodamasis šiuo nameliu yra matęs gamtosaugininkus, tačiau jokių institucijų atstovų, kurie būtų atkreipę dėmesį dėl neteisėtų statinių, nebuvo.

27Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad apie 1 m2 namelį įsigijo 2015 metais žodiniu susitarimu iš pažįstamo A. Ž.. Teigia, kad A. minėjo, jog namelis čia stovi jau nuo kokių 1994 metų. Kad toje teritorijoje buvo ir daugiau namelių, matė pati jau nuo senų laikų. Įsigyjant žinojo, kad statinys stovi S. Š. žemėje, ir buvęs savininkas sakė, kad reikės tiesiog sudaryti žemės nuomos sutartį. Paaiškino, kad jos namelis stovi ant šaligatvio plytelių, jis neturi pamatų ir jį galima iškelti.

28Trečiasis asmuo J. S. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad namelį žodiniu sutarimu įsigijo 2010 metų rugpjūčio mėnesį iš žmogaus, vardu V.. Žmogus, pardavęs namelį, sakė, kad reikės sudaryti žemės nuomos sutartį su žemės savininku S. Š.. Įsigijusi namelį nesidomėjo dėl reikalavimų tokiems statiniams ir nesidomėjo dėl šios teritorijos. Paaiškino, kad namelį įsigijo seną, bet kažkiek aptvarkytą. Dėl namelių teisėtumo iš kokių nors institucijų ar kitų asmenų negirdėjo.

29Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad minėtame sklype turi namelį, kurį jam padovanojo P. K. apie 2014 metus. Kiek jam žinoma, P. K. buvo pirmas to namelio savininkas, kuriuo jis buvo nuo kokių 1980 metų. Tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, pasirašė ir neterminuotą žemės nuomos sutartį su atsakovu S. Š.. Kad sklypas draustinyje, konkrečiai nežinojo. Kad tai miškas, negalėtų pasakyti, nes tai labiau panašu į tvarkingai tvarkomą teritoriją. Kadangi šioje teritorijoje lankydavosi dar iki įsigyjant namelį, matė ir kitus namelius, ir galėtų pasakyti, kad jų tikrai nepadaugėjo.

30Atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovė advokatė L. Š. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė tą aplinkybę, kad 1998 metais atsakovo S. Š. mamai buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo objektą – žemės sklypą, esantį Uikių kaime, bei nurodė grąžinamos natūra žemės aktą, kuriame nebuvo nurodytas nei vienas tame sklype esantis namelis. Šia aplinkybe buvo įrodinėjamas faktas, kad visi 57 poilsio nameliai, esantys tame sklype, buvo pastatyti S. Š. jau esant žemės sklypo savininku. Tačiau mano, kad šios aplinkybės yra paneigtos liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – leidimais, mokėjimų patvirtinimais, fotonuotraukomis, taip pat ir N. K. patvirtintu statinių išdėstymo planu, nes akivaizdu, kad nameliai buvo pastatyti dar prieš nepriklausomybę ir turint tuo metu atsakingų administratorių leidimus, o du nameliai buvo pastatyti jau atgavus nepriklausomybę, t. y. Sedos seniūnijai išdavus leidimus. Taigi, esminė bylos aplinkybė yra ta, kad nameliai buvo pastatyti dar iki tol, kol atsakovas tapo žemės sklypo savininku. Šiai dienai nėra nei vieno teisės akto, kurio pagrindu būtų galima tenkinti ieškovo ieškinį, nes nėra galimybės griauti statinius, kuriems yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir kurie buvo pastatyti teisėtai. Nesuprantami ieškovo ieškinyje cituojami teisės aktai, kurie neįrodo statinių neteisėtumo. Be to, šiuo atveju turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes akivaizdu, kad bent nuo 2000 metų buvo žinoma apie atsakovo sklype esančius namelius. Mano, kad tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys buvo aktyvūs rinkdami įrodymus dėl namelių teisėtumo. Akivaizdu, kad 50 metų senumo namelių dokumentus sunku rasti, o ir įrodinėjimo prievolė yra ieškovui. Be to, svarbu paminėti, kad per tokį laiko tarpą labai ženkliai pasikeitė teisinė sąmonė ir teisinis reglamentavimas.

31Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė G. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinį su teismo posėdžio metu patikslintu antruoju reikalavimu. Papildomai paaiškino, kad sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatyvinė statyba, atitinkamai tokia pati nuosavybės teisė ir į statinius. Būtent todėl negalima sutikti su atsakovo atstovės pozicija, kad sovietmečiu galiojo paprastesnis teisinis reglamentavimas ir, kad ši sritis nebuvo taip griežtai reglamentuojama. Privati nuosavybė ir privačios teisės į statinius buvo leidžiamos tik asmeninėse namų valdose. Byloje pateikti sprendimai patvirtina, kad buvo nuspręsta steigti stovyklavietes, tam buvo rengiama ir architektūrinė planinė užduotis ir tai niekaip negalėtų būti laikoma leidimu ar statybą leidžiančiu dokumentu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal tuo metu galiojančias tvarkas, seniūnija nebuvo ta institucija, kuri buvo kompetentinga išduoti leidimus statyti. Dėl sužinojimo apie galimai neteisėtus statinius patikslino, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcija 2015 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Institucija pateikė atsakymą, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis ir 2015 m. rugsėjo 7 d. inspekcijos atstovams nuvykus į vietą, bei apžiūrėjus statinius, buvo surašytas aktas, kuriuo nustatyta, kad statyba vykdyta daugiau nei prieš 10 metų ir tai buvo pagrindas institucijai tyrimo neatlikti. Be Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, kuriai buvo adresuotas atsakymas, kitų institucijų neinformavo ir tik 2018 m. balandžio 18 d. prokurorui kreipųsis į instituciją dėl duomenų pateikimo, buvo prokuratūrai pateikta visa turėta informacija ir patikrinimo aktai. Teisės aktai numatė galimybę nutraukti tyrimą dėl statybų teisėtumo, jei statiniai statyti daugiau nei prieš dešimt metų. Kalbant apie statinių nugriovimą, svarbiausias turėtų būti teisės principas, kad iš ne teisės negali gimti teisė. Nesant byloje duomenų ir dokumentų apie tai, kad buvo išduoti statybą leidžiantys leidimai, negalima daryti prielaidos, kad statiniai pastatyti teisėtai. Nors šiuo metu tokių statinių registravimas nėra būtinas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu galiojantys teisės aktai numatė tokių statinių registravimo privalomumą. Be paminėto 2015 m. kreipimosi dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių, ankstesnių kreipimųsi nebuvo rasta elektroninėje duomenų bazėje.

32Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Ž. S. palaikė ieškovo ieškinį atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kaip juridinis asmuo, buvo įsteigtas tik 2002 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad buvo gauta informacija, jog valstybiniame Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, kuris yra valstybės saugomoje teritorijoje, yra statinių, kurių ten neturėtų būti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atkuriant nuosavybę atsakovui, sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo iš karto buvo pažymėta specialioji sąlyga – kraštovaizdžio draustiniai. Žemės reformos įstatymas numatė, kad žemės nuosavybė saugomose teritorijose yra išduodama tiksliniam naudojimui ir yra taikomi tam tikri reikalavimai. Ir nors nuosavybės atkūrimas tokiose teritorijose nėra draudžiamas, tačiau kiek tai pradeda liesti statybos klausimus, įsijungia Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Nors atsakovo atstovė teigia, kad 1993 m. Saugomų teritorijų įstatyme nebuvo apribojimų taikomų draustiniui, tačiau nuosavybės teisės atkūrimo metu galiojusi minėto įstatymo redakcija numatė pareigą žemės sklypo savininkui naudoti žemę pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atkūrus nuosavybę, ten jau buvo saugoma teritorija, ir žemės sklypas buvo suformuotas po to, kai visuose registruose buvo išviešintas draustinis, kas beje buvo numatyta ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumente, pirmiausia, ką turėjo padaryti žemės savininkas, tai pašalinti visus ten esančius statinius, kurių paskirtis ir pobūdis niekaip nesusijęs su saugomų teritorijų tikslais. Akivaizdus institucijų abejingumas buvo daug metų, o atsakovo veiksmai tai ne kas kita kaip civilinė apyvarta. Atkreiptinas dėmesys, kad nei direkcijos, nei Saugomų teritorijų tarnyba nėra tos institucijos, kurios tikrina statybos leidimų išdavimo teisėtumą ar tikrina legalius ar nelegalius statinius, tačiau įvertina saugomų teritorijų nustatytų ribojimų pažeidimus, apie kuriuos Tarnyba pranešė prokuratūrai savo kreipimesi dėl viešojo intereso gynimo. Klausimas dėl neteisėtų statinių yra keliamas atsakovui įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą.

33Trečiojo asmens Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovas R. L. palaikė prokuroro ieškinį pilnai atsiliepime nurodytais motyvais. Byloje esančios orto foto nuotraukos rodo bendrą vaizdą iš viršaus ir matomi lieptai į ežerą, o namelių nematyti dėl ten esančių medžių. Apžiūros metu buvo nustatyti tam tikri rekonstrukcijos darbai. Šių metų apžiūros metu nebuvo matyti vykdomų statybos darbų, tačiau buvo matyti namelių rekonstrukcijos. Įvertinti ar visi nameliai tik ant pastolių ar yra ir pamatų, negalima buvo nustatyti. Informacija buvo teikta kompetentingoms institucijoms, kurios ir rūpinasi klausimais dėl neteisėtų statinių. Aktyvūs veiksmai buvo atliekami jau nuo 2015 metų, nes akivaizdu, kad šie statiniai darko draustinį.

34Liudytojas N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Mažeikių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. Paaiškino, kad atsakovą pažįsta kaip pažeidėją ir ne kartą yra lankęsis šioje teritorijoje, nes prižiūri draustinio teritoriją, tikrina žvejus. Aplinkosaugos srityje dirba nuo 1999 metų, o viršininko pareigose nuo 2006 metų. Jau nuo 2000 metų tikrai lankėsi Plinkšių teritorijoje ir jam žinoma, kad nameliai, esantys atsakovo sklype, stovi jau labai senai, dar nuo sovietinių laikų. 2004 m. lapkričio 17 d. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos buvo parašę raštą, kuriame buvome pateikę informaciją, kad S. Š. sklype stovintys nameliai su pavėsinėmis buvo įrengti apie 1970 metus. Rašte taip pat buvo minima, kad 1996 metais, iš naujo įteisinant Plinkšių kraštovaizdžio draustinį, į valstybinėje žemėje pastatytus statinius nebuvo kreipiama dėmesio ir nebuvo apspręstas jų likimas. 1998 metais šis plotas buvo grąžintas teisėtam savininkui su visais jame esančiais nameliais. Rašte buvo paminėta, kad iš pradžių S. Š. norėjo statinius iškelti, tačiau vėliau apsigalvojo ir ėmėsi kurti poilsiavietės infrastruktūrą – pastatė šiukšliadėžes, išvalė maudyklą, instaliavo elektros apskaitą. Nameliai buvo nušiurę, todėl šeimininkai juos kasmet patvarkydavo, padažydavo. Visi statiniai priskiriami nesudėtingiems statiniams, iki 80 m2. Dauguma namelių pastatyta ant polių, be pamatų. Mažeikių gyventojai labai mėgsta šią vietą ir ten dažnai lankosi. Paaiškino, kad šiuo metu S. Š. yra pateikęs paraišką atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus ir detalųjį planą, kad būtų galima įteisinti ten esančius statinius. Dėl šios poilsiavietės ne kartą buvo kreiptasi į Mažeikių rajono savivaldybės vadovus, rajono architektą, statybos inspektorius, tačiau iki šiol statinių problemos nebuvo išspręstos. Atsakymo iki šios dienos negavo, todėl nežino realios situacijos šiai dienai. Pažymėjo, kad S. Š. ne kartą baudė dėl naujai pastatytų vagonėlių, ne kartą yra traukę naujai pastatytus vagonėlius iš atsakovo žemės sklypo, tačiau niekad nebuvo nurodymų dėl seniai pastatytų ir stovinčių namelių, galimai dėl to, kad jie jau nuo senų laikų ten stovėjo. Tai, kad nameliai yra apie 1970 metų, duomenys buvo gauti remiantis liudininkų parodymais, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nebuvo. S. Š. dėl neteisėtų statybų nėra baudę. Ar S. Š. žemės sklype esančių namelių kiekis nuo 1998 metų iki šios dienos išliko nepakitęs, pasakyti negali, nes tokių duomenų neturi. Jo institucijos vienas iš tikslų – prižiūrėti ar draustinio teritorijoje neatsiranda naujų statinių. Pamačius tai, būtų atliekamas tyrimas, surašomi protokolai ir informacija perduodama statybos inspekcijai. Šiuo atveju, dėl naujai atsiradusių statinių, atsakovo S. Š. atžvilgių, tyrimų nebuvo pradėta. 2006 metais, buvo atliekami geodeziniai matavimai ir jis, kaip viršininkas, pasirašė ant nesudėtingų statinių išdėstymo plano. Tikslas buvo nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio būtų matyti, jei atsirastų naujų statinių. Jų institucija bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir jam žinoma, kad nuo 2000 metų įvairių institucijų buvo tikrinama draustinio teritorija, tuo pačiu ir atsakovo žemė, tačiau naujų statybų atsakovo žemėje nebuvo nustatyta. Mano, kad įstatymai negali galioti atgaline tvarka ir seniau pastatytiems statiniams negali galioti nauji teisės aktai, pagal kuriuos, šiuo metu nauji statiniai negali būti statomi draustinio teritorijoje. Atsakovo sklype esančių namelių atsiradimo teisėtumo netikrino. Namelių savininkų prašė dokumentų, tačiau niekas negalėjo jų pateikti. Žino, kad atsakovo teritorijoje buvo vienas gaisras, kurio pasekmes atsakovas sutvarkė ir atstatė namelį, buvusį ant polių. Jų institucija nėra nei atsakovui nei namelių savininkams pateikę pretenzijų dėl naujų statinių. Paskutinis patikrinimas buvo 2016 metais ir tuo metu naujų statinių atsakovo sklype nebuvo.

35Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra Žemaitijos nacionalinio parko kraštotvarkos skyriaus vyresnysis specialistas. Paaiškino, kad 2000 metais, patikrinimo metu buvo surašytas aktas, kuriame ir išdėstytos visos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Papildomai gali paaiškinti, kad patikrinimo metu buvo matyti senos stovyklavietės vaizdas – seni nameliai, iš kurių keletas buvo pradėti šiek tiek tvarkyti, rekonstruoti. Tuo metu jų pagrindinė veiklos funkcija buvo aplinkos būklės vertinimas, o ne inspektorių pareigos. Patikrinimo metu teritorija buvo vertinama gamtiniu aspektu. Paskutinį kartą šioje teritorijoje teko būti šį pavasarį – vaizdas vizualiai nelabai nepasikeitęs, naujų namelių nepastebėjo. Patvirtino tai kas surašyta patikrinimų aktuose ir informaciją teikė kitoms kompetentingoms institucijoms apie atsakovo teritorijoje pamatytus polius, tvoras, rekonstruojamus statinius. Tiek 2000 metais tiek 2001 metais patikrinimų metu buvo apžiūrima tam tikra draustinio teritorija. Ar statiniai buvo senos statybos tiksliai pasakyti negali, bet asmeniniu požiūriu, tai buvo senesnio tipo statiniai. Iš žmonių žodinių pasakymų buvo surašyta vietos apžiūros situacija. Nei sklypų savininkų nei konkrečių namelių priklausomybių nebuvo nustatyta, buvo pasivadovauta asmenų žodiniais paaiškinimais. Nepamena ar buvo kokių nors veiksmų po apžiūros aktų pateikimo kitoms kompetentingoms institucijoms. Jie nebuvo kompetentingi vertinti legalių ar nelegalių statinių, jų kompetencija buvo vertinti draustinio būklę ir siūlymai dėl statinių buvo tik kaip siūlymai o ne nurodymai.

36Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į šią teritoriją atsikraustė 1983 ar 1984 metais, atsivežė ten namelį ir gavęs iš vykdomojo komiteto leidimą, pasistatė jį ten. Iki nepriklausomybės niekam jokių pinigų už namelį ar už žemę nemokėjo. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Sedos seniūnijai mokėjo daugmaž po 50,00 litų į metus už žemės nuomą ar už šiukšlių išvežimą, o žemės savininku tapus S. Š., tuos pačius 50,00 litų mokėdavo jam. Šiai dienai jokių dokumentų ar leidimų dėl namelio neturi. Jo namelis toje teritorijoje nebuvo pirmas, nes iki tol, toje teritorijoje jau buvo koks penkiolika namelių pastatyta. Kodėl nameliai nebuvo registruoti, negali pasakyti, bet niekas to nereikalavo ir niekas net nežinojo, kad tai reikėtų daryti. Tik gal praėjusiais metais atvyko kažkokie valdžios žmonės, kurie užsiminė, kad nameliai bus iškelti iš čia, vyko susirinkimas. Ar atsakovui S. Š. tapus žemės savininku sklype buvo statomi nauji nameliai, pasakyti negali, nes tikrai to nepastebėjo. Šiuo metu jis jau nėra namelio savininkas, nes daugmaž prieš tris metus, dovanojimo sutartimi perleido minėtą namelį savo kolegai D. P.. Pažymėjo, kad per pakankamai ilgą – 30 metų laikotarpį, jokia institucija niekada nėra užklaususi dėl namelių šioje teritorijoje teisėtumo.

37Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau nuo 1972 metų į šią teritoriją vykdavo stovyklauti. Nameliai ten stovėjo ir buvo skirti ne nuolatiniam gyvenimu, o atostogavimui. Apie 1996-1998 metus ten jau vykdavo su šeima, poilsiaudavo, žvejodavo. Pats ten jokio namelio neturėjo, gyvendavo palapinėje. Jo manymu, visi ten esantys nameliai stovi iš senų laikų ir naujų namelių ten nepastebėjo. Kokia sklypo teritorija priklauso atsakovui, tiksliai nežino. Kiek tiksliai tų namelių ten yra, nežino ir nesidomėjo, bet mano, kad būtų kokie 15 ar 20, bet tikrai ne daugiau.

38Teismo nustatytos aplinkybės

391998 m. birželio 10 d. Telšių apskrities sprendimu Nr. 61-6060 A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą 11,75 ha ploto žemės sklypą, grąžinant natūra 2,68 ha žemės ir 9,07 ha miško. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXIX – vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos; XXXV – kraštovaizdžio draustinis; XXVI – privatūs miškai; XXX – pelkės (1 t., e b. l. 20–21). 1998 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi A. Š. jai priklausantį 11,75 ha ploto žemės sklypą, esantį Uikių k., Mažeikių r., kadastro Nr. ( - ), padovanojo savo sūnui S. Š.. Dovanojimo sutartyje buvo numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXIX – vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos (1,0 ha ir 11,75 ha); XXXV – kraštovaizdžio draustinis (11,75 ha); XXVI – privatūs miškai (9,07 ha); XXX – pelkės ir šaltiniai (1,7 ha) (1 t., e. b. l. 22–23). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 20 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad patikrinus turimus archyvinius dokumentus Mažeikių rajono savivaldybės administracija nuo 2002 metų nėra išdavusi statybą leidžiančių dokumentų žemės sklype, unikalus Nr. ( - ). Administracijos žiniomis sklype nuosavybės teise priklausančiame fiziniam asmeniui keletas namelių galimai buvo pastatyti apie 1983 metus, tačiau Administracija skundų, prašymų ar kitos informacijos dėl šioje teritorijoje stovinčių namelių nėra gavusi. Informacijos, kad pionierių stovykla veikė būtent šiame sklype, patvirtinti negali. Turimais duomenimis Lietuvos okupacijos laikotarpiu pionierių stovykla veikė prie rašto pridėto priedo teritorijoje (1 t., e. b. l. 24–26). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2018 m gegužės mėnesio rašto matyti, kad duomenų apie žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), buvusius statinius nėra. Statiniai žemės sklypo eksplikacijos duomenyse užfiksuoti nebuvo, o ar A. Š. buvo žinomi minimi statiniai – nežinoma (1 t., e. b. l. 27). Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. atlikus patikrinimą dėl galimai savavališkai pastatytų statinių Uikių k., Sedos sen., Mažeikių r. sav., remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso S. Š. ir jame nėra įregistruotų statinių. Nuvykus į vietą užfiksuota, kad sklype pastatytas 103 m2 užstatyto ploto statinys. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso S. Š. ir jame nėra įregistruotų statinių. Nuvykus į vietą nustatyta, kad žemės sklype yra 58 statiniai, priklausantys I ir II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Sklypo savininko teigimu, jis sklypą paveldėjo 1998 metais ir šie statiniai jau buvo pastatyti. Taip pat sklypo savininkas pateikė 2004 m. lapkričio 15 d. darytą sklypo topografinę nuotrauką, kurioje pažymėti visi jame esantys statiniai (1 t., e. b. l. 54–55, 56–63). Iš S. Š. 2015 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimo matyti, kad asmuo nurodė, jog žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1998 m. įgijo dovanojimo sutarties pagrindu kartu su jame esančiais statiniais, kurie priklauso skirtingiems asmenims. Nurodyta, jog 2004 m. buvo padaryti šio sklypo geodeziniai matavimai ir 2006 m. planas suderintas su aplinkos apsaugos agentūra. Naujų statinių nestatyta (1 t., e. b. l. 65). Iš 2000 m. spalio 6 d. draustinio būklės vertinimo akto matyti, kad rytinėje ežero pakrantėje ties Uikių kaimu, S. Š. susigrąžino 3 ha žemės ir ją dalimis parduoda poilsiautojams. Kiekvienas iš šių poilsiautojų nusipirktame sklype statosi vos ne kapitalinius pastatus su kaminais, apsitveria juos tvoromis. Keletas įsikūrę vandens apsauginėje juostoje, užsitvėrę tvoromis iki pat vandens. Statybos apsilankymo metu buvo dar plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje (1 t., e. b. l. 76–77). Analogiška situacija užfiksuota 2001 m. birželio 18 d. draustinio būklės vertinimo akte ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. draustinio būklės vertinimo akte (1 t., e. b. l. 78–79, 80–81). 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte Nr. Kl-35-(2.1) prie pastebėtų pažeidimų 2 punkte nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje ties Uikių kaimu, preliminariais duomenimis S. Š. priklausančiame žemės sklype, miško žemėje dar statomi nauji nameliai. Jų teisėtumo patikrinti negalėjo, nes nesutiko savininkų. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas, matosi, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus. Keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje. Į ežerą nutiesti takeliai bei padaryti lieptai (1 t., e. b. l. 82–83). Iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos rašto dėl įtariamų statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų Plinkšių valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje matyti, kad Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atliko Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio draustinio būklės patikrinimą ir informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (1 t., e. b. l. 97–99), kuris 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog minėtuose sklypuose esantys statiniai pastatyti seniau kaip prieš 10 metų, buvo priimtas sprendimas pranešimo nagrinėjimą nutraukti (1 t., e. b. l. 100–101). Iš turto nuomos, pardavimo bei kitų pajamų deklaracijos matyti , kad S. Š. planuojamos gauti pajamos už turto nuomą 1998 m. spalio 6 d. sudarė 300,00 litų (1 t., e. b. l. 130–131). 2000 m. gruodžio mėnesio fizinio asmens S. Š. pajamų deklaracijoje nurodytos gautos pajamos už žemės sklypo nuomą – 740,00 litų (1 t., e. b. l. 132–133). Pateiktos sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad S. Š. mokėjo už atliekų šalinimą ir nuotekų išvežimą (1 t., e. b. l. 136–138). Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos 2018 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. SIP-30 matyti, kad S. Š. priklausančiame 11,75 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. 6170/0002:11), esančiame Uikių k., Mažeikių r. sav., kuris yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, randasi 58 poilsiniai nameliai, 7 lauko tualetai ir 5 geriamo vandens šuliniai. Nesudėtingų statinių išdėstymas parodytas brėžinyje, kuris 2006 m. rugsėjo 15 d. suderintas su Mažeikių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėju. Iki nuosavybės įteisinimo ši teritorija priklausė Mažeikių rajono Sedos seniūnijai (1 t., e. b. l. 139, 140). Iš pateiktų privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutarčių ir paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad atsakovas S. Š. buvo sudaręs sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių nuomos sutartis su fiziniais asmenimis bei sutartis dėl poilsinės teritorijos ir inventoriaus nuomos (2 t., e. b. l. 3–100; 3 t., e. b. l. 98–99; 4 t., e. b. l. 39–64, 89). Iš pateiktų Mažeikių rajono Sedos seniūno leidimo Nr. 1, galiojusio nuo 1996 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. gegužės 1 d. ir 1995 m. pažymos matyti, kad trečiasis asmuo E. Z. yra sumokėjęs 1996 m. ir 1995 m. metinius 50,00 litų mokesčius už individualų namelį poilsinėje Plinkšių teritorijoje (2 t., e. b. l. 186–188). Mažeikių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. birželio 23 d. sprendimu patvirtintas Mažeikių miesto dirbantiesiems poilsio stovyklos komplekso vietos parinkimo 1970 m. gegužės 6 d. aktas (4 t., e. b. l. 15–16). 1978 m. birželio 20 d. priimtas Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Sprendimas Nr. 198 „dėl žemės sklypo skyrimo Baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ Mažeikių filialui poilsio stovyklai prie Plinkšių ežero įrengti (4 t., e. b. l. 18). 1978 m. gruodžio 29 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Sprendimu Nr. 477 patvirtinta Mažeikių autotransporto įmonės poilsio namelių statybai dislokavimo vieta (4 t., e. b. l. 19). 1980 m. gegužės 7 d. sudaryta architektūrinė planinė užduotis dėl poilsio bazės (4 t., e. b. l. 20–23). 1986 m. rugpjūčio 12 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 261 „Dėl Bugenių praplovimo – garinimo stoties darbuotojams poilsio vietos įrengimui dislokavimo vietos tvirtinimo“ (4 t., e. b. l. 24). 1996 m. liepos 11 d. sutartimi Nr. 25 Mažeikių rajono Sedos seniūnas ir Š. G. sudarė sutartį dėl individualių poilsinių namelių pastatymo Uikių k., prie Plinkšių ežero, namelio Nr. 10a (4 t., e. b. l. 31). Iš pateikto Mažeikių rajono Sedos seniūno leidimo Nr. 24, galiojusio nuo 1996 m. birželio 1 d. iki 1997 m. birželio 1 d. matyti, kad Š. G. sumokėjo metinį 50,00 litų mokestį už individualų namelį, poilsinėje Plinkšių draustinio teritorijoje (4 t., e. b. l. 32). 2003 m. spalio 31 d. buvo pasirašyta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta tarp Lesto ir S. B. dėl energijos tiekimo adresu Pušynės g., Uikių k., Sedos sen., Mažeikių r. sav. (4 t., e. b. l. 34–38). Iš pateiktos Plinkšių kraštovaizdžio draustinio orto foto nuotraukos matyti teritorijos vaizdas iš viršaus (5 t., e. b. l. 18).

40Aplinkybių teisinis įvertinimas

41Dėl ieškinio senaties termino

42Nagrinėjamojoje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį remdamasis tuo, jog prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, yra praleidęs 1 mėnesio terminą numatytą ABTĮ 33 straipsnyje. Atsakovo teigimu, ieškinys išimtinai paremtas vien tik 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos rašte išdėstytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, todėl terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 3 d. Anot atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad apie ginčijamų statinių buvimą, jų toleravimą, valstybės institucijoms buvo žinoma jau nuo 1999 metų, kuomet buvo surašomi draustinio būklės vertinimo aktai, kuriuose minimi ginčo statiniai, yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas, t. y. dvidešimt metų, įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas ir teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo negali būti neribota laike, todėl teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą.

43Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminui asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

44Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamoje byloje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo iš valstybės saugomos teritorijos kreipėsi prokuroras, kaip asmuo, kuris įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gina ir pažeistas valstybės teises bei teisėtus interesus (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

45Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A-261-1502/2009). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).

46Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad toks pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar padarytas teisės akto pažeidimas yra susijęs su viešuoju interesu, o nustatęs tokio teisės akto pažeidimą, ar jis pažeidžia viešąjį interesą.

47Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 5 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31–40 punktai). Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą.

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. birželio 7 d. padavė ieškinį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (1 t., b. l. 1-7), reikalaudamas įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius iš jam priklausančio žemės sklypo, patenkančio į valstybės saugomą teritoriją. Pagrindas inicijuoti kreipimąsi į teismą buvo Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 3 d. gautas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštas (1 t., b. l. 8-11), kuriuo prašo prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kuriame išdėstytas situacijos įvertinimas ir argumentai bei pridėta medžiaga, kuria grindė savo prašymo pagrįstumą. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškinys išimtinai paremtas vien tik 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštu bei jame išdėstytomis aplinkybėmis ir jo priedais. Byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašte ir jo prieduose išdėstytais duomenimis (reikalavo papildomos medžiagos apie ginčo teritorijoje esančią situaciją iš atitinkamų institucijų, derino apklausos su atsakovu laiką ir jį apklausė). Vieni iš paskutinių prokuroro gautų dokumentų, susijusių su byla yra 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pateiktas raštas dėl ginčo statinių bei pateikta žemės sklypo tvarkymo bylos kopija (24 lapų apimties, 1 t., b. l. 27-69) bei 2018 m. gegužės 15 d. iš valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo gautos ginčo sklypo dovanojimo sutarties bei sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą kopijos (1 t., b. l. 19-23). Be to, prokuroras, tikrindamas gautą informaciją, 2018 m. gegužės 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros patalpose, apklausė ir atsakovą S. Š. ir priėmė jo paaiškinimą dėl nuosavybės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 103-104). Delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, nenustatyta. Įvertinus 2018 m. balandžio 3 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštu ir jo priedų suinteresuotos institucijos pateiktą prokurorui bei paties prokuroro surinktą medžiagą, jos reikšmingumą bylai, laiką, per kurį ji surinkta, teismas sprendžia, kad vien Šiaulių apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 3 d. gauto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rašto su pateiktais duomenimis viešajam interesui konstatuoti nepakako, o be to, pati situacija pakankamai sudėtinga. Tam, kad būtų konstatuotas viešojo intereso pažeidimas, situacija reikalavo išsamaus papildomų aplinkybių tyrimo ir gautų duomenų įvertinimo siekiant visapusiškai apginti pažeistą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus prokuroro galimybę nustatyti viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties eigos pradžia buvo 2018 m. gegužės 15 d., kuomet prokuroras, tikrindamas ir analizuodamas situaciją iš valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo gavo vieną paskutiniųjų dokumentų, susijusių su nagrinėjama byla, tai yra kuomet buvo gauta pakankamai duomenų ir prokuroras galėjo susiformuoti nuomonę apie viešojo intereso buvimą ir jo pažeidimą (nepažeidimą), todėl ieškinį teisme pareiškus 2018 m. birželio 8 d., prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino viešajam interesui ginti. Faktas, kad valstybės institucijos, įgaliotos įgyvendinti ir ginti valstybės interesus, susijusius su savavališka statyba saugomose teritorijose, nevykdė savo pareigų, nesudaro pagrindo pareikštam ieškiniui atmesti.

49Dėl ginčo žemės sklypui taikomų ribojimų, susijusių su statyba

50Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (Registro Nr. ( - )) atsakovo S. Š. 1998 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartimi nuosavybės teise įgytam 11,75 ha žemės sklypui, esančiam Mažeikių r. sav., Sedos šen., Uikių k, yra nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, t. y. XXIX - vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV - kraštovaizdžio draustinis, XXVI - privatūs miškai, XXX – pelkės. Žemės sklype nėra įregistruotų statinių. (1 t., b. l. 17-18) Taigi, atsakovui priklausantis žemės sklypas su jame stovinčiais 58 statiniais yra valstybės saugomoje teritorijoje – valstybiniame Plinkščių kraštovaizdžio draustinyje. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad aptariamas žemės sklypas, kuriame stovi ginčo statiniai, patenka į Plinkščių kraštovaizdžio draustinio teritoriją.

51Draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl gamtos draustinių įsteigimo ir jų tvarkymo Lietuvos TSR“. Steigimo tikslas: išsaugoti raiškų Rytų Žemaičių moreninės plynaukštės kraštovaizdį su Plinkšių ežeru. Draustinyje saugomi Rytų Žemaičių plynaukštės gamtiniai kompleksai, gamtos ir kultūros paminklai. Teritorijoje vyrauja banguotos priemolingos lygumos su Plinkšių ežeru, esančiu termokarstinėje lėkštoje rinoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ buvo įtvirtintos Plinkščių draustinio ribos galiojančios ir šiuo metu.

52Konstitucijoje žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl ypač svarbu, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei taip reglamentuoti žemės teisinius santykius, kad būtų suderinti jų visų subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės funkcija (Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

53Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draustiniai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, kraštovaizdžio draustiniai yra priskiriami kompleksiniams draustiniams ir yra skirti vertingo gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio vietovėms saugoti. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 32 punktą, saugomoms teritorijoms teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Kartu Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

54Bendroji nuostata yra ta, kad saugomose teritorijose draudžiama statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, buvo įtvirtinta šio įstatymo skirtingose redakcijos (Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2001 m. gruodžio 28 d., 17 straipsnis; Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2001 m. gruodžio 28 d., 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). LR saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gegužės 1 d.), 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Analogiškos nuostatos galioja ir šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje.

55Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), XXXV skirsnyje Kraštovaizdžio draustiniai 143 numatyta, kad kraštovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje, 143.7. įtvirtintas draudimas statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius: namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius (išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose, ir teisės aktų nustatyta tvarka masinių renginių organizavimo tikslu naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius). Šiose specialiose žemės ir miško naudojimosi sąlygose (akto redakcija galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 9 d. iki 2002 m. liepos 11 d. ) kraštovaizdžio draustiniuose taip pat buvo įtvirtinti draudimai, be kita ko, 145.6 statyti statinius, jeigu jie pažeidžia reljefo raiškumą; 145.7 statyti naujus rekreacinius pastatus; 145.10. statyti bei rekonstruoti statinius arba įrenginius, tiesti arba rekonstruoti kelius, vamzdynus, elektros tiekimo ir ryšių linijas, taip pat įrengti pažintinius takus, turistines trasas, poilsio ir transporto aikšteles, nesuderinus šių darbų su Aplinkos apsaugos ministerija.

56Be to, ginčo žemės sklypas priskirtas ne tik draustinio teritorijai, tačiau tuo pačiu tai yra ir miško žemė, kurioje nenumatyta galimybės statyti statinius. Pagal miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą šioje vietoje yra ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.

57LR saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Asmenys turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, bet saugomose teritorijose jie gali jomis naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Minėto įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Taigi, atsakovas turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Taip pat pažymėtina, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalį saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

58Apibendrinant teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose numatytas imperatyvus draudimas statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, o ginčo statiniai pastatyti atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame Plinkščių kraštovaizdžio draustinyje, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimas, o būtent Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatoms, Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms.

59Dėl atsakovui priklausančiame sklype, esančių statinių teisėtumo

60Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo iš atsakovo S. Š. asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuriame be kita ko, įrodinėjo, jog statiniai žemės sklype atsirado S. Š. tapus šio sklypo savininkui. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu įrodinėjo aplinkybę, jog jis nėra ginčo statinių statytojas, visi žemės sklype esantys poilsio nameliai, priklausantys tretiesiems asmenims buvo pastatyti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininkui, poilsio nameliai statyti sovietmečiu teisėtai, todėl ieškinys turėtų būti atmetamas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, nes ginčo statiniai priklauso tretiesiems asmenims, kurie yra teisėti ginčo namelių valdytojai, kuriuos atvirai nepertraukiamai valdo daugiau nei 40 metų.

61Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracija 1998 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 61-6060 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu A. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusios savininkės J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 11,75 ha ploto žemės, esančios Mažeildų r. sav., Sedos šen., Uikių k. Sprendime nurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai, t. y. XXIX - vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV - kraštovaizdžio draustinis, XXVI - privatūs miškai, XXX - pelkės. Nuosavybės atkūrimo metu 1998 m. gegužės 25 d. buvo surašytas grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 26 nėra fiziniam ir juridiniams asmenims priklausančių ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių, o 8.2 punkte, numatančiame „sutinka leisti servituto teise naudotis žemės plote esančiais kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ūkinės – komercinės paskirties pastatais ir statiniais bei teritorija reikalinga šių objektų tiesioginiam eksploatavimui“ nurodyta, kad tokių asmenų, kuriems reikalinga suteikti paminėtą teisę nėra. 1998 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. dovanojimo sutartimi Nr. TZB-7745 žemės sklypą dovanojo sūnui atsakovui S. Š.. Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre buvo užregistruotos S. Š. vardu (Registro Nr. ( - )). Iš šio išrašo matyti, kad atsakovas įgijo 11,75 ha žemės ploto sklypą, esantį Mažeikių r. sav., Sedos šen., Uikių k, kurį sudaro 9,07 ha miško žemės plotas, 0,14 ha kelių plotas, 2,54 ha kitos žemės plotas, ir kuriam nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, t. y. XXIX - vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, XXXV - kraštovaizdžio draustinis, XXVI - privatūs miškai, XXX – pelkės. Žemės sklype nėra įregistruotų statinių. Žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyta, kad miško plotas sudaro 9,07 ha, kelių plotas 0,14 ha, 1,70 ha pelkės, 0,84 ha nenaudojamos žemės. Duomenų apie nekilnojamąjį turtą (statinius ir inžinierinius įrenginius) šiame žemės sklype nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek A. Š. nuosavybės atkūrimo metu, tiek dovanojimo sutarties pagrindu atsakovui įgyjant žemės sklypą, ginčo sklype jokių statinių nebuvo, o žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir jų imperatyvus galiojimas, galiojo. Tai, kad ginčo statiniai (ar jų didžioji dalis) pastatyti atsakovui tapus šio sklypo savininku neabejotinai patvirtina Draustinio būklės vertinimo aktai, iš kurių matyti, kad jau 2000 metais atliekant draustinio būklės vertinimą nustatyta, kad rytinėje ežero pakrantėje ties Uikių kaimu, S. Š. priklausančiame žemės sklype vykdomos statybos, statomi pastatai, tveriami tvoromis, statybos plečiamos vakarų kryptimi – suleisti namelių pastoliai, nutiesta elektros linija, retinamas miškas bei kertami krūmai apsauginėje vandens juostoje (1 t., e. b. l. 76–77). Analogiška situacija užfiksuota 2001 m. birželio 18 d. draustinio būklės vertinimo akte ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. draustinio būklės vertinimo akte (1 t., e. b. l. 78–79, 80–81). 2007 m. rugsėjo 25 d. draustinio būklės vertinimo akte Nr. Kl-35-(2.1) prie pastebėtų pažeidimų be kita ko nurodyta, kad rytinėje ežero pakrantėje ties Uikių kaimu, preliminariais duomenimis S. Š. priklausančiame žemės sklype, miško žemėje dar statomi nauji nameliai. Palyginus ankstesnių metų ir 2006 metų orto – foto nuotraukas, matosi, kad namelių skaičius yra išaugęs kelis kartus, keletas namelių yra pastatyti vandens apsauginėje juostoje. Į ežerą nutiesti takeliai bei padaryti lieptai (1 t., e. b. l. 82–83). Šios aplinkybės leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnis), kad ginčo statiniai atsakovui priklausančiame sklype, jei ne visi 58 statiniai, tai didžioji jų dalis, pastatyti atsakovui tapus šio žemės sklypo savininkui, ne vėliau kaip 2004 metais, kuomet minėtame žemės sklype buvo atlikti geodeziniai matavimai ir 2006 metais suderinus su Aplinkos apsaugos ministerijos suderintas šių nesudėtingų statinių išdėstymo planas, kuriame ir buvo fiksuoti visi 58 ginčo statiniai, jų dislokacijos vietos. (1 t., b. l. 106). Taigi, teismas įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, saugomose teritorijoje ir nustatytas faktines aplinkybes, atmeta atsakovo teiginį, kad 58 ginčo statiniai buvo pastatyti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku ir priklausė tretiesiems asmenims. Nustatyta, kad tiek nuosavybės atkūrimo A. Š. į žemės sklypą metu, tiek šiuo metu ginčo statiniai privačiame žemės sklype esančiame draustinyje ir miško žemėje negalėjo būti statomi, todėl laikytina, kad jų statyba yra neteisėta.

62Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu įrodinėjo, kad visi 58 ginčo statiniai statyti apie 1971- 1972 metus poilsio stovyklos teritorijoje sovietmečiu.

63Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007). Taigi Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis).

64Poilsio namelio statybą sovietmečiu reglamentavo Ministrų Tarybos 1968 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 238 „Dėl poilsio stovyklų steigimo Respublikos teritorijoje" galiojęs iki 1990 m., kurio 3 punktu buvo nustatyta miestų ir rajono vykdomiesiems komitetams pavesta paruošti poilsio stovyklų išplanavimo schemas ir, suderinus su Valstybinių statybos reikalų komitetu, Sveikatos apsaugos ministerija, Gamtos apsaugos komitetu ir žemės naudotojais, jas patvirtinti; 6 punktu leista poilsio stovyklose statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų poilsio, pagalbinius ir visuomeninės paskirties pastatus, taip pat palapines. Šie pastatai stovyklose statomi pagal paruoštą stovyklos statybos projektą, suderintą su rajono priešgaisrinės apsaugos bei sanitarinėmis tarnybomis, miesto landšafto ar rajono architektų ir gavus jo leidimus.

65Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl profilaktoriumų ir poilsio stovyklų statybos eigos Respublikoje“ buvo pritarta profilaktoriumų ir poilsio stovyklų išdėstymo schemai. Profilaktoriumų išplanavimo schemas rengia TSRS institutai pagal VSRK užsakymus. Žemės plotai. Statybos leidimai išduodami kaip gyvenamųjų namų statybai.

661976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtinta tvarka, galiojusi iki Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo" dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektu įforminimo. Minimo įsakymo priede nurodoma, kad leidimai išduodami tik pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, parengus ir pateikus tvirtinti techninį projektą ir darbo brėžinius, sąmatas, pažymą apie lėšų skyrimą objekto statybai, bei objekto nužymėjimo statybos aikštelėje aktą.

67Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintos taisyklės „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo statybos leidimus išduoda savivaldybių įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Šių taisyklių 7 punkte nurodyti statiniai, kurių statybai statybos leidimai nebuvo reikalingi tvoros atraminės sienutės, vaikų žaidimo įrenginiai, geodeziniai įrenginiai ir kt.

68Apibendrinant sovietmečiu galiojusi teisinį reglamentavimą, susijusį su poilsio namelių statyba matyti, kad ne tik valstybės saugomoje teritorijoje, bet visoje Lietuvoje nuo 1968 m. poilsio stovyklų steigimui galiojo reikalavimai numatantys, kad siekiant įrengti poilsio stovyklas, be kita ko privalo būti 1) pagal vykdomųjų komitetų užsakymus, projektavimo organizacijų, parengtos stovyklų išplanavimo schemos; 2) parengiami statinių projektai; 3) gaunami statybos leidimai. Duomenų, kad ginčo sklypo vietoje ginčo statiniams būtų išduoti vykdomųjų komitetų užsakymų, projektavimų organizacijų parengtos stovyklų išplanavimo schemos, šių statinių projektai bei leidimai jiems statyti, pastatytų objektų pridavimo aktai, byloje nėra.

69Be to, pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio d. 4 nutarime Nr. 2 įtvirtintas nuostatas „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“, galiojusias iki 1991 m. liepos 25 d., buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Nutarimas pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, numačiusi, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios Instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas - tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 punktas). 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas - 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Duomenų, kad ginčo statiniai (jų dalis), įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui (1998 m sausio 1 d.), į būtų perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės atkūrimo į žemės sklypą A. Š. metu ginčo statinių nebuvo, arba jie nebuvo pripažinti nekilnojamu turtu.

70Įrodinėdami, kad ginčo poilsio namelių statyba buvo teisėta, atsakovas be kita ko, rėmėsi ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 6RTE-610(2.3.6) ir pateiktomis archyvinių dokumentų kopijomis apie poilsio namelius Mažeikių rajone prie Plinkšių ežero, o būtent Mažeikių rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970 m. birželio 23 d. sprendimu patvirtintas Mažeikių miesto dirbantiesiems poilsio stovyklos komplekso vietos parinkimo 1970 m. gegužės 6 d. aktas, 1978 m. birželio 20 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Sprendimu Nr. 198 „Dėl žemės sklypo skyrimo Baldų gamybinio susivienijimo „Venta“ Mažeikių filialui poilsio stovyklai prie Plinkšių ežero įrengti, 1978 m. gruodžio 29 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Sprendimu Nr. 477, kuriuo patvirtinta Mažeikių autotransporto įmonės poilsio namelių statybai dislokavimo vieta, 1980 m. gegužės 7 d. sudaryta architektūrine planine užduotimi dėl poilsio bazės, 1986 m. rugpjūčio 12 d. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komiteto sprendimu Nr. 261 „Dėl Bugenių praplovimo – garinimo stoties darbuotojams poilsio vietos įrengimui dislokavimo vietos tvirtinimo“ (4 t., e. b. l. 15-24).

71Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nesutiktina su atsakovo, jo atstovės argumentais, kad pateiktų archyvinių dokumentų kopijos įrodo ginčų namelių teisėtumą, jų pastatymo metus, kiekį, dislokacijos vietas. Pateiktos minėtos archyvinių dokumentų kopijos patvirtina tik tą aplinkybę, jog laikotarpyje nuo 1978 m. iki 1986 m., Mažeikių rajono vykdomųjų komitetų priimamais sprendimais Mažeikių rajone buvo parenkamos vietos poilsio stovyklaviečių (skirtingoms organizacijoms) įrengimui. Tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina nei įrengtų poilsio stovyklų dislokacijos vietų, nei konkrečių statinių vietos, nei statinių skaičiaus. Be to, neįrodo aplinkybės, kad būtent atsakovui priklausančiame žemės sklype ir buvo numatytos bei įrengtos poilsiavietės, bei pastatyti ginčo statiniai. Pažymėtina, kad tik 1980 m. gegužės 7 d. architektūrinėje planinėje užduotyje Nr. 7 dėl poilsio bazės įrengimo numatyta įrengti 20 namelių po 3-4 vietas, tačiau duomenų, kad tie nameliai buvo įrengti (pastatyti), nėra. Ką patvirtina ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. RS-2.3.2.-153 nurodoma informacija apie ginčo sklype esančius statinius, kurio be kita ko taip pat, atsakovas įrodinėja aplinkybe apie ginčo statinių pastatymą, nurodoma, jog administracijos žiniomis sklype nuosavybės teise priklausančiame fiziniam asmeniui keletas namelių galimai buvo pastatyti jau apie 1983 metus. Atsakovo pateikti dokumentai nelaikyti įrodymais, patvirtinančiais, aplinkybę, kad visi 58 ginčo statiniai pastatyti iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku, kadangi tai prieštarauja byloje esantiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, kurie turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) įrodymams.

72Tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys nesutikdami su ieškiniu įrodinėjo aplinkybę, jog jie yra teisėti ginčo namelių valdytojai, kuriuos atvirai nepertraukiamai valdo daugiau nei 40 metų. Nagrinėjamojoje byloje, atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nustatytus juridinius faktus, susijusius su statinių teisėtu valdymu (CPK 185 straipsnis). Nors tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų teikdami paaiškinimus nurodė, kad valdo ginčo statinius, esančius atsakovui priklausančiame žemės sklype, tačiau nepateikė jokių su statinių teisėtu valdymu ar nuosavybe patvirtinančių įrodymų, dauguma jų nurodė, kad šiuos ginčo statinius valdo įgiję pagal žodines sutartis su ankstesniais šių namelių valdytojais, kurių dauguma yra įgiję jau po 1998 metų, kuomet žemės sklypo savininkas jau buvo atsakovas. Atsakovo ir trečiųjų asmenų nurodyti paaiškinimai apie teisėtą namelių valdymą bei jų nuosavybę, aplinkybės apie mokamą žemės nuomos mokestį, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos, kadangi nesant statinių perleidimo, jų įgijimo ir įregistravimo sandorio faktų, tretiesiems asmenims tokie sandoriai (žodiniai) jokių teisių nesukuria. Byloje pateikti Mažeikių rajono Sedos seniūno 1996 m. liepos 11 d. leidimas Nr. 140 G. Š. ir 1996 m. rugpjūčio 22 d. leidimas V. V. pasistatyti namelius prie Plinkščių ež., Uikių k., Sedos seniūnijoje, taip pat neįrodo šių namelių teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu. Aplinkybė, susijusi su nuomos sutarčių sudarymu su trečiaisiais asmenims, bei jų pagrindu gaunamoms ir deklaruojamos nuomos pajamos, neturi reikšmės nuosavybės ir (ar) teisėto valdymo teisių atsiradimui. Kita vertus, byloje nustatyta, kad iki atsakovui tampant ginčo sklypo savininku, šis žemės sklypas priklausė valstybei. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdomas 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Duomenų, kad ginčo statiniai, būtų privatizuoti ir perduoti atsakovo ar trečiųjų asmenų vardu įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Būtina įvertinti ir tai, kad 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos draudė perleisti valstybinį turtą piliečiams, išskyrus atskirų rūšių turtą, kurį piliečiams parduoti leido įstatymai. Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 1993 m. lapkričio 24 d. iki 2001 m. gruodžio 28 d., 7 straipsnyje be kita ko, buvo įtvirtinta, kad privatizavimo tarnybos, įtraukdamos į privatizavimo programas komercines-ūkines įmones, poilsio namus, esančius saugomose teritorijose, privalo kartu paskelbti ir šių objektų naudojimo privalomas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Duomenų, kad ginčo statiniai, būtų privatizuoti ir perduoti atsakovo ar trečiųjų asmenų vardu įstatymo nustatyta tvarka, nėra, taip pat byloje nėra jokių ginčo statinių statybos dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Teismas spręsdamas ginčą vertina ir tai, kad, remiantis ginčijamų statinių metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, nėra galima situacija, jog tretieji asmenys būtų buvę teisėti ginčo turto savininkais.

73Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, 58 ginčo statiniai atsakovui nuosavybės priklausančiame sklype, esančiame valstybės saugomojoje teritorijoje pastatyti neteisėtai (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

74Dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių

75CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančią Statybos įstatymo 32 straipsnio redakciją savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje numatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą, be kitų – ir nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pastatytas statinys nugriaunamas, be kita ko kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai arba kai tokia statyba pagal teisės aktus negalima, – per teismo sprendime nurodytą terminą.

76Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

77Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui kriterijai išdėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007, konstatuota, kad visuomenė yra vis labiau suinteresuota apsaugoti aplinką, kuri turi ypatingą vertę; ekonominiai imperatyvai ir netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje; tokiu atveju valstybės institucijos turi pareigą tinkamu laiku imtis veiksmų, kad nuspręstos įgyvendinti aplinkosaugos priemonės netaptų neveiksmingos; nuosavybės teisių apribojimai leistini su sąlyga, kad bus nustatyta teisinga individualių ir kolektyvinių interesų pusiausvyra.

78Bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra specifinis. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Šiuo atveju viešojo intereso gynimas yra siejamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu draustinių steigimo tikslu – išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus (vertybes), vietoves. Būtent tokiam tikslui – išsaugoti Plinkšių kraštovaizdį bei jo gamtinę ekosistemą ir yra įteigtas Plinkšių kraštovaizdžio draustinis. Tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje iš viso negalima, valstybės įsikišimas į nuosavybės teisę pasireiškia statinio nugriovimu ar įpareigojimu nugriauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui S. Š. priklausančiame žemės sklype, Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, esantys 58 statiniai pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves. Atsakovui priklausančiame sklype statyti statinius planavimo dokumentuose nenumatyta, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2018 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-260 Plinkščių kraštovaizdžio draustiniui tvarkymo planas tik pradėtas rengti, o Mažeikių rajono bendrajame plane nagrinėjamoje vietoje statybos nėra numatytos. Nėra nė vienos sąlygos, kuriai esant būtų galimos prielaidos ir sąlygos statyti statinius. Todėl siekiant pašalinti teisės pažeidimą, apginti viešąjį interesą ir ginčo teritorijoje atkurti pirminę padėtį, atsakovui priklausančiame sklype, esančiame saugomojoje valstybės teritorijoje statiniams pastatytiems pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas , nėra teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į šiuos statinius atsirasti ir juos įregistruoti (legalizuoti), todėl ginčo statiniai turi būti nugriauti, įpareigojant atsakovą, kaip žemės sklypo savininką nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę. Įvertinus pastatų (statinių) kiekį ir apimtį, teismas sprendžia, jog dvylika mėnesių – pakankamas terminas, kad būtų įvykdytas teismo įpareigojimas.

79Atsakovo argumentai, jog jis negali būti įpareigotas nugriauti statinius, kurių jis nestatė ir kurie jam nepriklauso, o atvirai ir teisėtai yra valdomi trečiųjų asmenų, pažeidžia šių asmenų tesėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą pagrįstai tikėtis, jog teisėtai ir atvirai valdant statinius šios teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendintos nepaisant vėliau pasikeitusio reglamentavimo, yra nepagrįsti. Vertinant šiuos atsakovo, ir trečiųjų asmenų argumentus, visų pirma pažymėtina, jog niekas negali turėti (nei atsakovas, nei byloje įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) teisėtų lūkesčių statyti ir (ar) naudotis statiniais valstybės saugomojoje teritorijoje, kurioje tokių statinių statyba (buvimas) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normomis. Antra, net ir pripažinus, kad dalis statinių galimai buvo statyti dar iki atsakovui tampant šios žemės sklypo savininkui, šis faktas savaime nereiškia, visos neteisėtos statybos gali būti įteisintos statytojų (valdytojų) teisinių lūkesčių bei teisinių interesų apsaugos vardan. Pažymėtina, kad teisė į statybą valstybės saugomojoje teritorijoje negali būti įgyvendinta, o faktas, kad žemės sklype, valstybės saugomojoje teritorijoje - draustinyje yra statinių, negali sukurti teisinių padarinių. Pažymėtina, kad atsakovui pareiga laikytis veiklos Draustinyje reikalavimų dar iki atsakovui įgyjant žemės sklypą buvo nustatyta sprendime dėl Draustinio įsteigimo. Be to, atsakovas tapęs šio žemės sklypo savininku, turėdamas pareigą saugomose teritorijose laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų, neužtikrino šios pareigos laikymosi, nesidomėjo ir nesiėmė priemonių statinių legalizavimui ir (ar) pašalinimui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įsigydami statinius, o atsakovas, suteikdamas teisę asmenims, eksploatuoti šiuos neteisėtus statinius, veikė savo rizika, tokia faktinė ir teisinė situacija sudarė pakankamas prielaidas tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims veikiant atidžiai ir rūpestingai suvokti galimus neteisėtos statybos padariniu ir jų išvengti. Vienas pagrindinių teisės principų nustato, kad iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus). Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad nei atsakovas, nei tretieji asmenys teisės į neteisėtus statinius neįgijo, o įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba (statyba pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus) pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.

80Siekiant pašalinti teisės pažeidimą ir ginčo teritorijoje atkurti pirminę padėtį, atsakovui priklausančiame sklype, esančiame saugomojoje valstybės teritorijoje statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas ir nėra teisėtas pagrindas nuosavybės teisei į šiuos statinius atsirasti ir juos įregistruoti (legalizuoti), todėl ginčo statiniai turi būti nugriauti.

81Įvertinus pastatų (statinių) kiekį ir apimtį, teismas sprendžia, jog dvylika mėnesių – pakankamas terminas, kad būtų įvykdytas teismo įpareigojimas.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų

83Prokuroras CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškė ieškinį gindamas viešąjį interesą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Prokuroras atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį pareikštą siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

84Teisme patirta 122,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tenkinus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

85Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 301 straipsniais, teismas

Nutarė

86Ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti visiškai.

87Įpareigoti atsakovą S. Š., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis žemės sklype Uikių kaime, Sedos seniūnijoje, Mažeikių rajone, unikalus Nr. ( - ), nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę; o tuo atveju, jei teismo sprendimas nustatytu terminu nebus įvykdytas - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, juridinio asmens kodas 288600210, nugriauti 58 statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo S. Š. lėšomis.

88Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo S. Š., asmens kodas ( - ) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 122,64 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

89Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas (1)... 6. Atsakovas S. Š. savo atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų... 11. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. M. su... 12. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. Z.... 13. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – K. B. su... 14. Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. A.,... 15. Suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – J. B.,... 16. Ieškovas, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 17. Atsakovas S. Š. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas... 18. Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklausantis... 19. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė... 20. Trečiasis asmuo M. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė... 21. Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 22. Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 23. Trečiasis asmuo T. M. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 24. Trečiasis asmuo A. A. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 25. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 26. Trečiasis asmuo S. B. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 27. Trečiasis asmuo D. R. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 28. Trečiasis asmuo J. S. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 29. Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais... 30. Atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovė advokatė L. Š. teismo posėdžio... 31. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 32. Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Ž. S.... 33. Trečiojo asmens Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovas R. L.... 34. Liudytojas N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Aplinkos apsaugos... 35. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra Žemaitijos... 36. Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į šią teritoriją... 37. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau nuo 1972 metų į... 38. Teismo nustatytos aplinkybės... 39. 1998 m. birželio 10 d. Telšių apskrities sprendimu Nr. 61-6060 A. Š. buvo... 40. Aplinkybių teisinis įvertinimas ... 41. Dėl ieškinio senaties termino ... 42. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį remdamasis... 43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 1... 44. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią,... 45. Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos... 46. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos... 47. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 49. Dėl ginčo žemės sklypui taikomų ribojimų, susijusių su statyba... 50. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (Registro Nr. ( - ))... 51. Draustinis įsteigtas LTSR Ministrų Tarybos 1974 m. gegužės 16 d. nutarimu... 52. Konstitucijoje žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė... 53. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą,... 54. Bendroji nuostata yra ta, kad saugomose teritorijose draudžiama statyti... 55. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos... 56. Be to, ginčo žemės sklypas priskirtas ne tik draustinio teritorijai, tačiau... 57. LR saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės... 58. Apibendrinant teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad gamtiniuose... 59. Dėl atsakovui priklausančiame sklype, esančių statinių teisėtumo... 60. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, gindamas viešąjį interesą, pareiškė... 61. Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracija 1998 m.... 62. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu įrodinėjo, kad visi 58 ginčo statiniai... 63. Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti... 64. Poilsio namelio statybą sovietmečiu reglamentavo Ministrų Tarybos 1968 m.... 65. Ministrų tarybos 1972 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl... 66. 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtinta tvarka, galiojusi iki... 67. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249... 68. Apibendrinant sovietmečiu galiojusi teisinį reglamentavimą, susijusį su... 69. Be to, pagal Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio d. 4 nutarime Nr. 2... 70. Įrodinėdami, kad ginčo poilsio namelių statyba buvo teisėta, atsakovas be... 71. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 72. Tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys nesutikdami su ieškiniu įrodinėjo... 73. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, 58 ginčo statiniai... 74. Dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių... 75. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios... 76. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas... 77. Statinio nugriovimo kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės... 78. Bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą,... 79. Atsakovo argumentai, jog jis negali būti įpareigotas nugriauti statinius,... 80. Siekiant pašalinti teisės pažeidimą ir ginčo teritorijoje atkurti pirminę... 81. Įvertinus pastatų (statinių) kiekį ir apimtį, teismas sprendžia, jog... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 83. Prokuroras CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškė ieškinį gindamas... 84. Teisme patirta 122,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 85. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270,... 86. Ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 87. Įpareigoti atsakovą S. Š., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), per 12 (dvylika)... 88. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija,... 89. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas...