Byla e2-1539-221/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,

2sekretoriaujant Editai Vazgienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Mariui Grucei ir advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei, atsakovui J. K. ir atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mono Status“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

6Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 557 321,94 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–10).

7Ieškinyje nurodoma, kad BUAB „Mono Status“ įsteigta 2008 m. balandžio 2 d. Bendrovės pagrindinė veikla – statybos darbai. Bendrovės vienintelis akcininkas yra J. K., kuris praktiškai nuo pat bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo ėjo ir bendrovės vadovo pareigas. Bendrovei 2017 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2235-390/2017 iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismas, iškeldamas bankroto bylą, nustatė, kad bendrovės turtas yra ne didesnės nei 743 999 Eur vertės, pradelsti įsipareigojimai (661 327,91 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl sprendė, kad bendrovė nemoki, negalės įvykdyti įsipareigojimų. Bankroto administratorė, išanalizavusi atsakovo perduotus bendrovės dokumentus, nustatė, kad 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje bendrovės kasoje buvo 493 494,96 Eur. Tačiau jau 2017 m. sausio 2 d. visą šią sumą, kaip avansą ūkio išlaidoms, sau išsimokėjo bendrovės vadovas, t. y. atsakovas. 2017 m. sausio 18 d. bendrovės vadovas (atsakovas) gavo avansą ūkio išlaidoms 497 808,89 Eur ir tą pačią dieną ją grąžino. Analogiško pobūdžio ūkinės operacijos buvo atliekamos iki 2017 m. liepos 27 d. Suvedus bendrovės vadovo 2017 metais iš bendrovės kasos išimtų ir į ją įneštų pinigų operacijas, matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. kasoje liko 30,43 Eur, o bendrovės vadovui ūkio išlaidoms iš kasos paimtų pinigų likutis yra 557 321,94 Eur, kurių atsakovas bendrovei negrąžino, nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų šios sumos panaudojimą bendrovės naudai ir interesams. Pažymi, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. atsakovas. Kadangi bankroto administratorei nepavyko rasti jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovas 557 321,94 Eur grąžino ieškovei arba panaudojo bendrovės interesams, daro išvadą, kad atsakovas 557 321,94 Eur sumą pasisavino ir taip padarė bendrovei žalą, nes šia suma sumažino bendrovės turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, masę. Atkreipia dėmesį, kad, atsakovui atliekant aukščiau nurodytus veiksmus, ieškovė buvo faktiškai nemoki ir neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su savo kreditoriais, atotrūkis tarp jos įsiskolinimų ir turto nuolat didėjo. Ieškiniu siekiama atstatyti BUAB „Mono Status“ mokumą – grąžinti įmonę į finansinę padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo, ir tokiu būdu apginti kreditorių interesus.

8Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti (1 t., b. l. 56–62). Atsakovas nesutinka, kad pasisavino pinigus ir padarė ieškovei žalą. Jis pažymi, kad 2017 m. liepos 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 008 nurodytos 557 321,94 Eur pinigų sumos įmonės kasoje nebuvo, todėl ieškovės reikalaujama pinigų suma negalėjo būti išvaistyta ar pasisavinta. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis atliko tariamus neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei neva padarė žalą. Atsakovo teigimu, jis nepažeidė įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), taip pat nėra akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo arba suteiktų įgaliojimų viršijimo. Atsakovas reikalaujamą priteisti pinigų sumą išmokėjo darbuotojams, todėl veikė įmonės interesais. Neįrodyta žala ir priežastinis ryšys.

9Ieškovė dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais (1 t., b. l. 64–67). Teigia, kad atsakovo pozicija, nurodant, jog 2017 m. liepos 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 008 nurodytos pinigų sumos įmonės kasoje nebuvo, yra niekuo neparemta ir nepagrįsta, nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų šios sumos panaudojimą ieškovės naudai ir interesams. Kritiškai vertina atsakovo teiginius dėl tokios sumos ieškovės kasoje nebuvimo, teigia, kad, atsakovo teiginiui pasitvirtinus, tai galimai reikštų, jog atsakovas padarė dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo nusikalstamas veikas.

10Atsakovas triplike su ieškovės dubliku nesutinka (1 t., b. l. 111–113). Atsakovas nurodo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovės kasoje susidarė 493 494,96 Eur likutis, nes 2016 metais ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo įformintas pinigų gražinimas iš J. K., kaip atskaitingo asmens, o 2017 m. sausio 2 d. vėl ši suma išimta ir išduota J. K., tačiau faktiškai šių pinigų J. K. neturėjo. Atsakovas neturėjo 493 494,96 Eur sumos pas save, kaip atskaitingą asmenį, nes visa nurodyta pinigų suma buvo panaudota ieškovės darbuotojų neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti: darbuotojams dalis darbo užmokesčio, t. y. apskaitytas darbo užmokestis, buvo mokamas bankiniais pavedimais, o kita dalis darbo užmokesčio (neapskaitytas darbo užmokestis) buvo mokamas grynaisiais pinigais. 557 321,94 Eur suma ieškovės buhalterinėje apskaitoje susidarė, siekiant nuslėpti ieškovės darbuotojams išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, nes tokios sumos nei ieškovės kasoje, nei pas atsakovą, kaip atskaitingą asmenį, nebuvo ir negalėjo būti, todėl kasos išlaidų orderis Nr. 008 neatspindi finansinės operacijos turinio. Šį kasos išlaidų orderį atsakovas išrašė prieš bankroto bylos iškėlimą klaidingai manydamas, neturėdamas kompetencijos ir buhalterinių žinių, jog tokiu būdu kasoje bus panaikintas neegzistuojantis pinigų likutis. Pažymi, jog šiame kasos išlaidų orderyje nėra buhalterės parašo, kas dar kartą patvirtina, jog atsakovas išrašė nepagrįstą ir jokių finansinių operacijų nepatvirtinantį dokumentą. Nurodo, kad atsakovas, mokėdamas į rankas darbuotojams darbo užmokestį, siekė išsaugoti įmonės darbuotojus tam, kad būtų galima vykdyti veiklą ir išvengti nemokumo bei bankroto, todėl kaip vieną iš prioritetų laikė užmokestį už darbą. Pripažįsta, kad atsakovo pasirinktas įmonės modelis mokėti darbo užmokestį į rankas ir neapskaityti galbūt tam tikra prasme buvo neteisėtas (gali būti vertinamas baudžiamąja ar mokestine prasme), bet jis nesukėlė jokios žalos įmonei ir jos kreditoriams, nes 552 321,94 Eur suma nedingo, tokios sumos kasoje 2017 m. liepos mėnesį nebuvo. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės prasme neteisėto veiksmo nėra arba jis buvo toks, kad nesukėlė žalos.

11Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį. Atstovai aiškino, kad padarius iš kasos išimtų ir grąžintų pinigų suvestinę, 2017 m. liepos 27 d. atsakovui išdavus 557 552,37 Eur, į kasą nebuvo grąžinta 557 321,94 Eur suma (2017 m. rugpjūčio 24 d. kasoje buvo 30,43 Eur likutis). Kritiškai vertina atsakovo teiginius, kad jis nemokėjo tvarkyti buhalterijos, pasirašyti dokumentų. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pinigai panaudoti darbuotojų atlyginimams, o jei ir panaudoti, toks panaudojimas yra neteisėtas. Atsakovas pateikė patikslintas ataskaitas, tačiau nepateikia pradinių ataskaitų. Pateikti žiniaraščiai nėra įrodymai apie priskaičiuotus ir išmokėtus atlyginimus. Kasos išlaidų orderiai įtraukti į buhalterinę apskaitą. Nesutinka su atsakovu, kad kasoje nebuvo pinigų, nes atsakovas pats teigia, kad pinigus išmokėjo darbuotojų atlyginimams. Didelis pinigų išėmimas iš kasos yra netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

12Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko. Jis aiškino, kad nuo 2009 metų iki bendrovės bankroto buvo jos vadovu. Jo išsilavinimas – aukštasis inžinerinis. Jis buvo dar vienos įmonės (UAB „Modusta“), kuri taip pat bankrutuoja, vadovu. Ieškovės apskaitą tvarkė buhalterė V. J., tačiau ji atsisakydavo pasirašyti ant orderių, nes faktiškai nedalyvavo pinigų priėmime ir išdavime. Orderius išrašydavo jis pats. Jis pinigus nuimdavo iš banko sąskaitos. Orderius išrašydavo tikslu padaryti prielaidą, kad kasoje pinigų nėra. Kasoje pinigų ir nebuvo, nes juos naudojo neapskaitytam darbuotojų darbo užmokesčiui, dalį atlyginimų deklaruodavo, apskaitydavo, kitos dalies – ne. Kad darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, patvirtina darbuotojų parašai jo paties sudarytuose neapskaitytuose žiniaraščiuose, VMI deklaracijos. Darbuotojų parašai jo sudarytuose žiniaraščiuose surinkti iki bankroto bylos iškėlimo, kada tiksliai negali pasakyti. Pripažįsta, kad apskaita buvo vedama netinkamai ir kad ieškovės nurodyta ieškinio suma susidarė mokant darbuotojams neapskaitytą atlyginimą nuo 2014 metų.

13Atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu. Jo teigimu, atsakovas, išmokėdamas neapskaitytą darbo užmokestį bendrovės darbuotojams, žalos nepadarė, nes netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu žala nepadaroma.

14Ieškinys tenkintinas.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mono Status“ įsteigta 2008 m. balandžio 2 d. Ieškovės steigėjas bei vienintelis akcininkas yra J. K., kuris laikotarpiais nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2009 m. balandžio 20 d., nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2014 m. vasario 4 d. ir nuo 2014 m. gegužės 19 d., iki įmonei buvo iškelta bankroto byla ėjo šios bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas (1 t., b. l. 11–19). Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą (1 t., b. l. 20–22). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį (1 t., b. l. 23–27). Iš ieškovės 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovės kasoje buvo 493 494,96 Eur suma (1 t., b. l. 9–10). 2017 m. sausio 2 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad iš ieškovės kasos visa 493 494,96 Eur suma buvo išimta ir išduota atsakovui (1 t., b. l. 75). Tuo metu ieškovė turėjo ne mažiau kaip 487 582,83 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (1 t., b. l. 91–104). 2017 m. sausio 18 d. – 2017 m. liepos 27 d. kasos pajamų ir išlaidų orderiai patvirtina atsakovo atliktas finansines operacijas, kurių metu buvo disponuojama ieškovės kasoje buvusiomis piniginėmis lėšomis (1 t., b. l. 76–89). Pateikto bendrovės balanso (1 t., b. l. 28), sąskaitų aktyvumo ataskaitų (1 t., b. l. 29–31), kasos knygos (1 t., b. l. 90) duomenis, 2017 m. rugpjūčio 24 d. kasoje liko 30,43 Eur atsakovo grąžintų, jam iš kasos 2017 m. liepos 27 d. ūkio išlaidoms išduotų pinigų (557 552,37 Eur; 1 t., b. l. 32, 33) negrąžintas likutis yra 557 321,94 Eur (557 552,37 – 30,43 – 200 Eur 2017 m. rugpjūčio 4 d. panaudotų darbo užmokesčio išmokėjimui).

16Bankroto administratorės teigimu, 557 321,94 Eur suma ieškovei nėra grąžinta, nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų šios sumos panaudojimą ieškovės naudai ir interesams, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovo (bendrovės vadovo) kaip bendrovei padarytą žalą CK 2.87, 6.246–6.249, 6.263 straipsniuose numatytais pagrindais.

17Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti pagal protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 ir 10 punktai nustato pareigą bendrovės vadovui organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 išaiškino, kad remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle, preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

19Vadovo rūpestingumo pareiga nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; kt.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui ūkio išlaidoms išduota 557 552,37 Eur, tačiau atsakovas 2017 m. rugpjūčio 24 d. grąžino tik 30,43 Eur. Iš administratorei perduotų dokumentų matyti, kad 200 Eur 2017 m. rugpjūčio 4 d. panaudoti darbo užmokesčio išmokėjimui. Taigi negrąžinta 557 321,94 Eur, nepateikti jų panaudojimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovas ieškovės nurodytos sumos neginčijo, tik aiškino, kad kasoje tokios pinigų sumos niekada nebuvo, visa ieškovės nurodyta suma susidarė per eilę metų (nuo 2014 metų) mokant darbuotojams neapskaitytus atlyginimus. Atsakovas pripažino, kad orderius išrašydavo ir pasirašydavo jis, buhalterė orderių nepasirašydavo, nes, kaip aiškino atsakovas, nedalyvavo nei pinigų įnešime į kasą, nei jų išdavime atsakovui. Atsakovo teigimu, jis pinigų neišvaistė, nepasisavino, tik, siekdamas išvengti bankroto, norėjo išlaikyti darbuotojus, todėl jiems mokėjo dalį neapskaityto atlyginimo.

21Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėti buvo atsakovo veiksmai paimant iš bendrovės grynus pinigus ir juos panaudojant atsakovo nurodytu būdu, ar šiais veiksmais bendrovei yra padaryta žala. Todėl taikant įrodymų vertinimo taisykles yra svarbios CPK 177 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios įrodinėjimo priemonių leistinumą (CK 2.74 straipsnio 3 dalis, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9, 10 straipsniai).

22Atmestini atsakovo argumentai, kad jis orderius išrašydavo, nes neturėjo pakankamai buhalterinių žinių.

23Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ), kuris reglamentuoja bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, 4 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laiku pateikiama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalį grynieji pinigai yra priimami, išmokami, apskaitomi bei laikomi pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Šis įstatymas nustato, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus (BAĮ 9, 19, 21 straipsniai). Sutinkamai su CK 2.82 straipsnio 3 dalimi bei 2.4 straipsnio 3 dalimi, juridinių asmenų valdymo organas be kitų įstatymu reglamentuotų pareigų, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens veiklos organizavimą, privalo taip tvarkyti turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Darbo užmokesčio apskaičiavimo, mokėjimo bei šių operacijų apskaitymo tvarka įstatyme taip pat yra griežtai reglamentuota (Darbo kodeksas, Darbo sutarties įstatymas, Socialinio draudimo įstatymas).

24Griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai išvengiant privalomų mokėjimų (atsiskaitymas už darbą ,,vokeliais“, pajamų slėpimas ir kt.).

25Taigi atsakovas turėjo žinoti paminėtus imperatyvius įstatymų reikalavimus, privalėjo juos vykdyti ir tinkamai įforminti finansines operacijas. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog, išmokėdamas neapskaitytus atlyginimus, pažeidė įstatymo reikalavimus.

26Savo teiginiams (kad buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas) pagrįsti atsakovas su 2018 m. gegužės 16 d. rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 129–131) pateikė jo paties sudarytas lenteles (1 t., b. l. 129–134), darbuotojų sąrašą (1 t., b. l. 135–143), 2018 m. birželio 6 d. pateikė patikslintų deklaracijų (Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija), pildytų 2017 m. birželio 19 d., 20 d. (2 t., b. l. 3–38, 60–128), paties atsakovo sudarytų atlyginimų žiniaraščių kopijas (2 t., b. l. 39–59, 129–170). Jokių kitų įrodymų neteikė. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami jo teiginiams pagrįsti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad jis tokių dokumentų neperdavė bankroto administratorei, nors, kaip galima spręsti pagal sudarymo datas, juos turėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys į atsakovo aiškinimą, kad darbuotojų parašai yra surinkti prieš bankroto bylos iškėlimą, kai į bylą pateikti 2014, 2015, 2016 metų žiniaraščiai. Dalies parašų iš viso nėra. Iš pateiktų patikslintų deklaracijų taipogi negalima spręsti apie apmokestintas sumas, nepateiktos pradinės deklaracijos.

27Tačiau, jei ir sutinkant su atsakovu, kad ieškovės nurodyta pinigų suma buvo išmokėta darbuotojams kaip neapskaitytas atlyginimas, tai nereikštų, jog dėl neteisėtų papildomų priedų darbuotojams bendrovė gavo papildomą naudą, t. y. bendrovės veikla tapo efektyvesnė ar darbuotojai, kuriems buvo mokami neteisėti priedai, dirbo produktyviau ir pan. Neteisėtai pinigai darbuotojams buvo mokami ne bendrovės interesams tenkinti, bet darbuotojų interesams tenkinti. Tokia išvada darytina ir iš to, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nors, atsakovo aiškinimu, mokėdamas neapskaitytus atlyginimus, siekė išlaikyti darbuotojus, kad įmonei nebūtų iškelta bankroto byla. O tai tik patvirtina, kad jokios naudos iš neteisėtos veiklos bendrovė negavo. Taigi, atsakovas nenurodė priežasčių, kurios pagrįstų atsiradusią būtinybę su darbuotojais atsiskaityti grynais neapskaitytais pinigais. Tai atsakovas padarė savo iniciatyva, kadangi įmonės veiklą organizuoja vadovas. Atsakovas neįrodė, kad minėti jo atlikti veiksmai traktuotini kaip sąžiningi, atitinkantys maksimalaus atidumo reikalavimus. Atsakovas, matydamas, kad įmonės padėtis vis blogėja, turėjo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti bendrovės kreditorių interesus ar dar labiau pabloginti įmonės finansinę būklę. Minėti atsakovo veiksmai, pasireiškiantys imperatyvių įstatymo reikalavimų, pažeidimu, laikytini neteisėtais. Teismo vertinimu, ūkio lėšoms skirtų lėšų paėmimas, negrąžinimas, jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikimas laikytinas fiduciarinių valdymo organų pareigų pažeidimu. Minėta, kad atsakovas žalos dydžio neginčijo. Kadangi dėl minėtų atsakovo veiksmų bendrovė neteko lėšų, spręstina, kad įrodytas ir priežastinis ryšys (pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius), tiek žalos dydis tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

28Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti žalą tenkintinas. Kartu tenkintinas ir reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė advokato padėjėjai už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1 210 Eur sumą (500 Eur už susipažinimą su dokumentais, įrodymų rinkimą, ieškinio parengimą (1 t., b. l. 34–35), 210 Eur už dubliko parengimą (1 t., b. l. 107–108), 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. birželio 6 d. teismo posėdyje (1 t., b. l. 147–148), 250 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje (2 t., b. l. 188–189). Ieškovės prašoma priteisti 1 210 Eur suma už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 7, 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.

29Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 5 155 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), taip pat 3,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

31Ieškinį tenkinti visiškai.

32Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono Status“, įm. k. 301672662, iš atsakovo J. K., a. k. ( - ), 557 321,94 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 210 Eur už advokato teisinę pagalbą.

33Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. ( - ), valstybei 5 155 Eur žyminį mokestį ir 3,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš viso 5 158,45 Eur.

34Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,... 2. sekretoriaujant Editai Vazgienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Mariui Grucei ir advokato... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 5. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 6. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 557... 7. Ieškinyje nurodoma, kad BUAB „Mono Status“ įsteigta 2008 m. balandžio 2... 8. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti (1 t., b. l.... 9. Ieškovė dublike nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais... 10. Atsakovas triplike su ieškovės dubliku nesutinka (1 t., b. l. 111–113).... 11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį. Atstovai... 12. Atsakovas J. K. su ieškiniu nesutiko. Jis aiškino, kad nuo 2009 metų iki... 13. Atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu. Jo teigimu, atsakovas, išmokėdamas... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mono Status“ įsteigta 2008 m.... 16. Bankroto administratorės teigimu, 557 321,94 Eur suma ieškovei nėra... 17. Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje... 19. Vadovo rūpestingumo pareiga nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. kasos išlaidų orderiu... 21. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėti buvo atsakovo... 22. Atmestini atsakovo argumentai, kad jis orderius išrašydavo, nes neturėjo... 23. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ), kuris reglamentuoja bendrovės... 24. Griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir... 25. Taigi atsakovas turėjo žinoti paminėtus imperatyvius įstatymų... 26. Savo teiginiams (kad buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas) pagrįsti... 27. Tačiau, jei ir sutinkant su atsakovu, kad ieškovės nurodyta pinigų suma... 28. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas priteisti žalą... 29. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo... 30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais,... 31. Ieškinį tenkinti visiškai.... 32. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mono... 33. Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. ( - ), valstybei 5 155 Eur žyminį... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...