Byla 1-288-655/2013
1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,
2sekretoriaujant Ligitai Kunigėlytei, Rūtai Pečkytei,
3dalyvaujant prokurorams Mindaugui Bliuvui, Rolandui Jurkevičiui, Linui Kuprusevičiui,
4gynėjams advokatams Vytautui Bučiui, Remigijui Merkevičiui,
5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
6L. A., asmens kodas ( - ) gim. ( - )Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, neteista, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – FNTT prie VRM) Vilniaus apskrities skyriaus vyriausioji tyrėja (nušalinta nuo pareigų), gyvenanti ( - ), Vilniuje, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 168 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje,
7P. B., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Alytaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, dirbantis advokato P. B. kontoroje advokatu, gyv. ( - ), Vilniaus rajone, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje, bei 24 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje padarymu,
8A. A., asmens kodas ( - ) gim. ( - ) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, dirbantis UAB „( - )" vadybininku, gyv. ( - ) Vilniaus rajone, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje, bei 24 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje padarymu.
9Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Nustatė
10L. A. buvo kaltinama tuo, kad be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Ji, būdama valstybės tarnautoja - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau - FNTT prie VRM VAS) vyriausioji tyrėja, siekdama kitokios asmeninės naudos - palaikyti draugiškus santykius su buvusiu bendradarbiu P. B., kuris kaip advokatas atstovavo jos tėvams civilinėse bylose, 2009 m. spalio mėnesį pataisė P. B. pateiktą “C. I.” pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodė jame kaip adresatą FNTT prie VRM VAS bei elektroniniu paštu pateikė jį P. B.. 2009-10-23 P. B. ir A. A. pateikus jos pataisytą pareiškimą FNTT prie VRM VAS ir šio skyriaus viršininkui V. V. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bei pavedus ikiteisminį tyrimą atlikti jai, ji, piktnaudžiaudama tarnyba, siekdama kitokios asmeninės naudos, nenusišalino nuo minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo.
11Tęsdama nusikalstamą veiką, ji laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21, piktnaudžiaudama tarnyba, siekdama kitokios asmeninės naudos, ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 atliko pagal P. B. ir A. A. sudarytą ir nuolat koreguojamą procesinių veiksmų atlikimo planą bei jų nurodytais terminais.
12Be to, ji 2010-02-12, Vilniuje, veikdama P. B. ir A. A. naudai ir interesais, parengė ir FNTT prie VRM VAS užregistravo raštą Nr. 25-1/28-500, adresuotą Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K., nagrinėjančiai UAB “V. s.” bankroto bylą Nr. B2-4794-258/2009 ir “C. Inc.” atstovui “Dėl informacijos pateikimo”, kurį elektroniniu paštu pateikė P. B. ir netiesiogiai - per P. B. - A. A., prašydama pastarųjų minėtą raštą savo nuožiūra taisyti bei koreguoti. Vėliau, nuo 2010-02-12 iki 2010-02-17, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, po to, kai A. A. nurodė P. B., o P. B. nurodė jai įtraukti į minimą raštą papildomą frazę: “suformuojant tariamus kreditorinius reikalavimus”, ji įrašė šiame rašte P. B. nurodytą frazę ir užregistravo papildytą raštą 2010-02-17 data ir tuo pačiu registracijos Nr. 25-1/28-500 pateikė Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K. ir “C. I..”
13Tęsdama nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudama tarnyba, siekdama kitokios asmeninės naudos, ji laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, metu, nuolat, be prokuroro leidimo, tiesiogiai P. B. ir netiesiogiai - per P. B. - A. A. perduodama duomenis apie atliktus procesinius veiksmus ir jų metu gautus rezultatus, taip pat perduodama procesinių veiksmų protokolų ir ikiteisminio tyrimo organizacinio pobūdžio dokumentų kopijas - atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis apie laikiną UAB „V. s." nuosavybės teisių apribojimą, patalpų, esančių “V. s.”, Vilniuje, apžiūrą, jos metu rastus UAB „V. s." dokumentus, informaciją apie R. A., L. M., V. M. atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 154 straipsnyje, t. y. nurodytų asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymą, pokalbių turinį, kitos šių asmenų naudojamų telefono abonentinių numerių informacijos kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą, duomenis apie planuojamą E. I. laikiną sulaikymą, duomenis apie L. M. paieškos rezultatus, įtariamosios L. M. apklausos duomenis, liudytojo V. M. apklausos duomenis, informaciją apie planus įteikti A. R. pranešimą apie įtarimą, 2010-02-12 tarnybinį pranešimą Nr. 4-1/288-102, kuris buvo perduotas faksu, 2010-03-18 FNTT prie VRM VAS viršininkui parengtą pažymą, su joje išdėstytais ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais: 2010-01-20 padarytas kratas UAB „G. a.", UAB „N.", UAB „E.", UAB „S.", UAB “M. c.” patalpose, D. K. automobilyje ir paminėtų kratų metu paimtus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-01-25, apklaustus liudytojus D. K., A. Š., K. Ž., J. K., B. Š., J. M., O V., M. J., J. A. ir apklausų metu gautus duomenis, bei numatomus pranešimų apie įtarimą įteikimus L. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str., 183 str. 2 d., 209 str., 300 str. padarymo, R. A. - dėl šių veikų padarymo organizavimo, J. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarymo, planuojamos UAB “V. s.” bankroto administratoriaus V. M. apklausos dėl kratos metu rastų buhalterinės apskaitos dokumentų ir klausimo sprendimo dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės, taip pat perdavė liudytojo M. K. 2010-04-23 apklausos protokolo kopiją.
14Tęsdama nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudama tarnyba, siekdama kitokios asmeninės naudos, ji laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose metu, be R. A., L. M., V. M., E. I. sutikimo A. A. ir P. B. labui panaudojo, t.y. atskleidė tiesiogiai P. B. ir netiesiogiai - per P. B. - A. A. informaciją apie R. A., L. M., V. M., E. I. privatų gyvenimą, kurią sužinojo atlikdama minėtą ikiteisminį tyrimą, o būtent - R. A. išvykimą iš Lietuvos, R. A., L. M., V. M. pokalbius apie varžytines, E. I. buvimą Baltarusijoje, R. A. ir L. M. išvykimą į užsienį.
15Taip veikdama L. A. pažeidė:
16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. nuostatą, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą; 29 str. nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu;
17Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis; 15 str. l d. l p., 4 p., 5 p., 9 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba;
18Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. l d. l p., 2 p., 3 p. reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
19Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 9 p. nuostatą, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumą. Šios asmens teisės baudžiamojo proceso metu gali būti apribotos šio Kodekso numatytais atvejais ir tvarka; 60 str. nuostatą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais; 170 str. nuostatą, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras; 177 str. nuostatą, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, o šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina;
20FNTT prie VRM poįstatyminių aktų ir pareigybės aprašymo nuostatas.
21Tokiais veiksmais ji, P. B. ir A. A. sukursčius bei organizavus, siekdama kitokios asmeninės naudos, sumenkino valstybės institucijos - FNTT prie VRM - autoritetą, diskreditavo FNTT prie VRM pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
22P. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė valstybės tarnautoją, be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, bei, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo ir sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: jis, atstovaudamas kaip advokatas „C. I..", veikdamas kartu su „C. I.." įgaliotu asmeniu A. A., 2009 m. spalio mėnesį pateikė FNTT prie VRM VAS vyriausiajai tyrėjai L. A. ,,C. I." pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį pastaroji pataisė, kaip adresatą nurodė FNTT prie VRM VAS bei 2009-10-20 elektroniniu paštu pateikė jam. 2009-10-23 jis, kartu su A. A. pateikė L. A. pataisytą pareiškimą FNTT prie VRM VAS, po ko šio skyriaus viršininkas V. V. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 pagal BK 222 str. l d. bei pavedė ikiteisminį tyrimą atlikti L. A.. Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis kartu su A. A. sukurstė FNTT prie VRM VAS vyriausiąją tyrėją L. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko pastaroji nenusišalino nuo minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo.
23Tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, jis, veikdamas kartu su A. A., organizavo FNTT prie VRM VAS vyriausiosios tyrėjos L. A. piktnaudžiavimą tarnyba, siekiant kitokios asmeninės naudos, o būtent: laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21 sudarydavo ir nuolat koregavo procesinių veiksmų atlikimo planą, nurodydavo jų atlikimo terminus, o L. A. ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 atliko pagal jų sudarytą ir nuolat koreguojamą procesinių veiksmų atlikimo planą bei jų nurodytais terminais. Be to, jo nurodymu L. A. 2010-02-12 Vilniuje veikiant jo ir A. A. naudai ir interesais parengus bei FNTT prie VRM VAS užregistravus raštą Nr. 25-1/28-500, adresuotą Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K., nagrinėjančiai UAB „V.s.“ bankroto bylą Nr. B2-4794-258/2009 ir „C. I.." atstovui „Dėl informacijos pateikimo", kurį elektroniniu paštu perdavus jam ir netiesiogiai - per jį - A. A., prašant minėtą raštą savo nuožiūra taisyti bei koreguoti, laikotarpiu nuo 2010-02-12 iki 2010-02-17, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, A. A. nurodė jam, o jis nurodė L. A. įtraukti į minimą raštą papildomą frazę: „suformuojant tariamus kreditorinius reikalavimus". Po ko L. A., vykdydama jo ir A. A. nurodymą, įrašė šiame rašte jo nurodytą frazę ir užregistravo papildytą raštą 2010-02-17 data bei tuo pačiu registracijos numeriu Nr. 25-1/28-500 pateikė Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K. ir „C. I.."
24Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, veikdamas kartu su A. A., laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21 sukurstė FNTT prie VRM VAS vyriausiąją tyrėją L. A. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko pastaroji, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, metu, nuolat, be prokuroro leidimo, tiesiogiai jam ir netiesiogiai - per jį - A. A. perduodama duomenis apie atliktus procesinius veiksmus ir jų metu gautus rezultatus, taip pat perduodama procesinių veiksmų protokolų ir ikiteisminio tyrimo organizacinio pobūdžio dokumentų kopijas - atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis apie laikiną UAB „V. s.'' nuosavybės teisių apribojimą, patalpų, esančių Etmonų g. 2/A. V. g. l, Vilniuje, apžiūrą, jos metu rastus UAB „V. s.” dokumentus, informaciją apie R. A., L. M., V. M. atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 str., t. y. nurodytų asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymą, pokalbių turinį, kitos šių asmenų naudojamų telefono abonentinių numerių informacijos kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą, duomenis apie planuojamą E. I. laikiną sulaikymą, duomenis apie L. M. paieškos rezultatus, įtariamosios L. M. apklausos duomenis, liudytojo V. M. apklausos duomenis, informaciją apie planus įteikti A. R. pranešimą apie įtarimą, 2010-02-12 tarnybinį pranešimą Nr. 4-1/288-102, kuris buvo perduotas faksu, 2010-03-18 FNTT prie VRM VAS viršininkui parengtą pažymą, su joje išdėstytais ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais: 2010-01-20 padarytas kratas UAB „G. a.", UAB „N.", UAB „E.", UAB „S.", UAB „M. c.'' patalpose, D. K. automobilyje ir paminėtų kratų metu paimtus dokumentus, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-01-25 apklaustus liudytojus D. K., A. Š., K. Ž., J. K., B. Š., J. M., O. V., M. J., J. A. ir apklausų metu gautus duomenis, bei numatomus pranešimų apie įtarimą įteikimus L. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str., 183 str. 2 d., 209 str., 300 str., padarymo, R. A. - dėl šių veikų padarymo organizavimo, J. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. l d., padarymo, planuojamos UAB „V.s.“ bankroto administratoriaus V. M. apklausos dėl kratos metu rastų buhalterinės apskaitos dokumentų ir klausimo sprendimo dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės, taip pat perdavė liudytojo M. K. 2010-04-23 apklausos protokolo kopiją.
25Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, veikdamas kartu su A. A., laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21 sukurstė FNTT prie VRM VAS vyriausiąją tyrėją L. A. be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, dėl ko pastaroji, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, metu be R. A., L. M., V. M., E. I. sutikimo jo ir A. A. labui panaudojo, t. y. atskleidė tiesiogiai jam ir netiesiogiai - per jį - A. A. informaciją apie R. A., L. M., V. M., E. I. privatų gyvenimą, kurią sužinojo atlikdama minėtą ikiteisminį tyrimą, o būtent - R. A. išvykimą iš Lietuvos, R. A., L. M., V. M. pokalbius apie varžytines, E. I. buvimą Baltarusijoje. R. A. ir L. M. išvykimą į užsienį.
26Tokiais veiksmais jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A., sukurstė ir organizavo L. A. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko pastaroji sumenkino valstybės institucijos - FNTT prie VRM - autoritetą, diskreditavo FNTT prie VRM pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
27A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė valstybės tarnautoją be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, bei, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo ir sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: jis, būdamas „C. I..'' įgaliotu asmeniu, veikdamas kartu su P. B., atstovavusiu kaip advokatas „C. I..", 2009 m. spalio mėnesį pateikė FNTT prie VRM VAS vyriausiajai tyrėjai L. A. „Casterbridge inc." pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį pastaroji pataisė, kaip adresatą nurodė FNTT prie VRM VAS bei 2009-10-20 elektroniniu paštu pateikė P. B.. 2009-10-23 jis kartu su P. B. pateikė L. A. pataisytą pareiškimą FNTT prie VRM VAS, po ko šio skyriaus viršininkas V. V. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 pagal BK 222 str. l d. bei pavedė ikiteisminį tyrimą atlikti L. A..
28Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis kartu su P. B. sukurstė FNTT prie VRM VAS vyriausiąją tyrėją L. A. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko pastaroji nenusišalino nuo minėto ikiteisminio tyrimo atlikimo.
29Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, veikdamas kartu su P. B., organizavo FNTT prie VRM VAS vyriausiosios tyrėjos L. A. piktnaudžiavimą tarnyba, siekiant kitokios asmeninės naudos, o būtent: laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21 sudarydavo ir nuolat koregavo procesinių veiksmų atlikimo planą, nurodydavo jų atlikimo terminus, o L. A. ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 atliko pagal jų sudarytą ir nuolat koreguojamą procesinių veiksmų atlikimo planą bei jų nurodytais terminais. Be to, P, Butkevičiaus nurodymu L. A., 2010-02-12 Vilniuje, veikiant jo ir P. B. naudai ir interesais, parengus bei FNTT prie VRM VAS užregistravus raštą Nr. 25-1/28-500, adresuotą Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K., nagrinėjančiai UAB „V.s.“ bankroto bylą Nr. B2-4794-258/2009, ir „C. I.." atstovui „Dėl informacijos pateikimo", kurį elektroniniu paštu perdavus P. B. ir netiesiogiai - per P. B. - jam, prašant minėtą raštą savo nuožiūra taisyti bei koreguoti, laikotarpiu nuo 2010-02-12 iki 2010-02-17, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu jis nurodė P. B., o pastarasis nurodė L. A. įtraukti į minimą raštą papildomą frazę: „suformuojant tariamus kreditorinius reikalavimus". Po ko L. A., vykdydama jo ir P. B. nurodymą, įrašė šiame rašte jo nurodytą frazę ir užregistravo papildytą raštą 2010-02-17 data bei tuo pačiu registracijos numeriu Nr. 25-1/28-500 pateikė Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K. ir „C. I.."'
30Tęsdami bendrą nusikalstamą veiką, jis, veikdamas kartu su P. B., laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21 sukurstė FNTT prie VRM VAS vyriausiąją tyrėją L. A. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko pastaroji, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, metu, nuolat, be prokuroro leidimo, tiesiogiai P. B. ir netiesiogiai - per P. B. - jam, perduodama duomenis apie atliktus procesinius veiksmus ir jų metu gautus rezultatus, taip pat perduodama procesinių veiksmų protokolų ir ikiteisminio tyrimo organizacinio pobūdžio dokumentų kopijas - atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis apie laikiną UAB „V.s.“ nuosavybės teisių apribojimą, patalpų, esančių Etmonų g. 2/A. V. g. l, Vilniuje, apžiūrą, jos metu rastus UAB „V.s.“ dokumentus, informaciją apie R. A., L. M., V. M. atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 str., t. y. nurodytų asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymą, pokalbių turinį, kitos šių asmenų naudojamų telefono abonentinių numerių informacijos kontrolę, jos fiksavimą bei kaupimą, duomenis apie planuojamą E. I. laikiną sulaikymą, duomenis apie L. M. paieškos rezultatus, įtariamosios L. M. apklausos duomenis, liudytojo V. M. apklausos duomenis, informaciją apie planus įteikti A. R. pranešimą apie įtarimą, 2010-02-12 tarnybinį pranešimą Nr. 4-1/288-102, kuris buvo perduotas faksu, 2010-03-18 FNTT prie VRM VAS viršininkui parengtą pažymą, su joje išdėstytais ikiteisminio tyrimo metu atliktais procesiniais veiksmais: 2010-01-20 padarytas kratas UAB „G. a.", UAB „N.", UAB „E.", UAB „S.", UAB „M. c." patalpose, D. K. automobilyje ir paminėtų kratų metu paimtus dokumentus, laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-01-25 apklaustus liudytojus D. K., A. Š., K. Ž., J. K., B. S., J. M., O. V., M. J., J. A. ir apklausų metu gautus duomenis, bei numatomus pranešimų apie įtarimą įteikimus L. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str., 183 str. 2 d., 209 str.. 300 str., padarymo, R. A. - dėl šių veikų padarymo organizavimo, J. I. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. l d., padarymo, planuojamos UAB „V.s.“ bankroto administratoriaus V. M. apklausos dėl kratos metu rastų buhalterinės apskaitos dokumentų ir klausimo sprendimo dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės, taip pat perdavė liudytojo M. K. 2010-04-23 apklausos protokolo kopiją.
31Tęsdami bendrą nusikalstamą veika, jis, veikdamas kartu su P. B., laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21 sukurstė FNTT prie VRM VAS vyriausiąją tyrėją L. A. be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, dėl ko pastaroji, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09, telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, metu, be R. A., L. M., V. M., E. I. sutikimo jo ir P. B. labui panaudojo, t. y. atskleidė tiesiogiai P. B. ir netiesiogiai per P. B. jam informaciją apie R. A., L. M., V. M., E. I. privatų gyvenimą, kurią sužinojo atlikdama minėtą ikiteisminį tyrimą, o būtent - R. A. išvykimą iš Lietuvos, R. A., L. M., V. M. pokalbius apie varžytines, E. I. buvimą Baltarusijoje, R. A. ir L. M. išvykimą į užsienį.
32Tokiais veiksmais jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. B., sukurstė ir organizavo L. A. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko pastaroji sumenkino valstybės institucijos - FNTT prie VRM - autoritetą, diskreditavo FNTT prie VRM pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
33L. A. nepripažino jai pareikštų kaltinimų pagrįstumo ir savo kaltės dėl jai įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo. Savo poziciją dėl jai pareikštų kaltinimų ir savo kaip tyrėjos veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00128-09 pagal BK 222 str. l d. L. A. teismui išdėstė raštu ( b.t. 31, b.l. 49-130). Kaltinamoji kategoriškai neigia kaltinimo teiginius, kad ji, atlikdama nurodytą ikiteisminį tyrimą, piktnaudžiavo tarnyba siekdama kitokios asmeninės naudos ir, kad ji be asmens sutikimo, kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos. Su P. B. yra anksčiau kartu dirbusi FNTT. Pastarajam tapus advokatu, jų santykių pobūdis nepasikeitė, todėl ji nepagrįstai kaltinama siekusi palaikyti su juo draugiškus santykius. Jų tarpusavio santykiai pakankamai draugiški dalykiniai -profesiniai. Tokius jos teiginius visiškai patvirtina faktai, kad nei vienas iš jos vykdytų ikiteisminių tyrimų, kuriuose advokatas P. B. atstovaudavo savo klientams, nebuvo nutrauktas, o visos bylos perduotos teismui. Atlikdama procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00128-09 su P. B. bendravo kaip su C. I. atstovu, o ne kaip su pašaliniu asmeniu, kuris suinteresuotas bylos baigtimi. L. A. neneigia mačiusi ir skaičiusi, galimai ir redagavusi advokato P. B. parengtą pareiškimą ENTS dėl galimai nusikalstamų veikų jo kliento civilinėje byloje atžvilgiu. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 str. dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo UAB „V.s.“ priėmė ne ji, o skyriaus viršininkas V. V.. Gavusi minėtą pareiškimą su pavedimu atlikti ikiteisminį tyrimą, skyriaus viršininką informavo, kad pareiškimo turinys jai žinomas. Nuo šio pareiškimo ir jame išdėstytų aplinkybių tyrimo nenusišalino, žinodama, kad pareiškėjui atvykus asmeniškai ir žodžiu išdėsčius savo įtarimus dėl nusikaltimo padarymo, ji privalėtų tai padaryti raštu, o ne todėl, kad siekė kitokios asmeninės naudos. Vėliau, atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, atlikti ikiteisminį tyrimą jai pavedė Vilniaus miesto apylinkės prokuroras. Be to, galiojantys įstatymai tyrėjui nesuteikia teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliavo prokuroras M. R., kuriam ji pateikdavo visus turimus duomenis apie asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas, dėl kurių ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Visus procesinius veiksmus, tame tarpe ir procesinių prievartos priemonių taikymo tikslingumo klausimus bei atlikimo terminus, derino su šį ikiteisminį tyrimą organizuojančiu ir jį kontroliuojančiu prokuroru, o ne su civilinio ieškovo atstovu advokatu P. B.. Be ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo ji jokių ikiteisminio tyrimo duomenų nei tiesiogiai P. B., nei netiesiogiai A. A. neperdavė, todėl nepagrįstai kaltinama tai dariusi telefoninių pokalbių ir susitikimų metu. Teismui pateikti jos ir P. B. telefoniniai pokalbiai yra parinkti tendencingai. Atlikdama ikiteisminį tyrimą, ji telefonu bendraudavo ne tik su advokatu, bet ir su tyrimą kontroliavusiais prokurorais, pradžioje su M. R., vėliau su R. M., tačiau šie pokalbiai yra sunaikinti ir teismui nepateikti. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus L. A. patvirtino, kad P. B. yra rengęs civilinius dokumentus jos tėvams, todėl jų pokalbiuose užfiksuotas žodis „nutartis“ gali būti susijęs su tėvų reikalais. Mano, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu pradėtas turint vienintelį tikslą nušalinti ją nuo UAB „V.s.“ bylos tyrimo. Tendencingai, tik siekiant apkaltinti, bet ne nustatyti tiesą, sudarytas ir šiame procese apklaustinų asmenų sąrašas. STT pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, ir tyrimą kontroliavę prokurorai ne kartą grubiai pažeidė jos teises. Prašymą advokatą P. B. pripažinti civilinio ieškovo C. I.. atstovu teikė ne advokatas, o atstovas A. A.. Taip pat buvo prašymas C. I.. pripažinti civiliniu ieškovu. Abu prašymai buvo pateikti tą pačią dieną, tikėtina, sausio 13. 2010-07-4 buvo parašytas analogiškas prašymas, kurio tikslingumą P. B. paaiškino patikslinta civilinio ieškinio suma. Pirmieji prašymai ir priimti nutarimai turi būti byloje. Tokių dokumentų buvimą byloje patvirtina „nusikalstamos veikos kortelė Nr.10“, kuri buvo užpildyta papildomai pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 straipsnį. Kortelėje yra grafa – pareikštos turtinės žalos dydis, kurioje įrašas daromas pagal pareikštą reikalavimą. Kortelė Nr. 10 buvo pildoma 2010-02-12, t.y. iškėlus bylą. Atsakydama į prokuroro klausimus, kaltinamoji išsamiai paaiškino ir nurodė savo bendravimo su įtariamais asmenimis aplinkybes, jų pasirinktą gynybos stilių, atliktas kratas ir tai, kad įtariamų asmenų advokatai prisistatydavo anksčiau, negu kad ji šiuos asmenis kviesdavo į apklausas, apie R. A. jai išsakytus grasinimus, L. M. skundus, kratų pas šiuos asmenis atlikimo eigą ir aplinkybes, procesinių priemonių taikymo tikslingumą šių asmenų atžvilgiu ir terminus. Raštus, kurių parengimu ir užregistravimu tuo pačiu numeriu ji yra kaltinama, pasirašė viršininkai N. Z. ir V. V., registravo raštinės darbuotoja, o ne ji asmeniškai. Atsakydama į teismo klausimus, kaltinamoji nurodė, kad atlikdama minimą ikiteisminį tyrimą, ji turėjo pagrįstų įtarimų, kad yra „nutekinama“ jos renkama medžiaga, apie tai kalbėjosi su kolegomis Gulbicku, Kumpeliu. Norėdama pasitikrinti savo įtarimus, savo kompiuteryje yra sukūrusi neegzistuojančių procesinių veiksmų atlikimo ruošinių ir tokia jos taktika pasitvirtino. Buvo dedamos labai didelės pastangos, kad bylos tyrimas būtų sustabdytas ir šiame procese dalyvavo ne tik įtariamų asmenų advokatai. „V. s.“ turto saugotojo pakeitimas ikiteisminio tyrimo eigai įtakos neturėjo, juolab, kad jis nebuvo pakeistas ( b.t. 31, b.l. 132-134, 174-182).
34Duodama parodymus po to, kai valstybinis kaltintojas BPK 256 straipsnio tvarka pakeitė kaltinimą, L. A. teismui paaiškino, kad pakeitus kaltinimą neliko informacijos, kurios paviešinimu ji kaltinama gavimo kilmės- jos profesijos, eliminuotas turtinės naudos siekimas, atsisakyta kaltinimo pagal BK 247 straipsnį, nebeliko kaltinime jos atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ir tariamo suinteresuotumo UAB „V. s.“ bankroto bylos baigtimi. Kitaip tariant, valstybinis kaltintojas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir tarnybos pareigų neatlikimo UAB „V.s. pradėtas ir vykdomas pagrįstai. L. A. teismui akcentavo, kad visiškai nepagrįstai jai pareikštame kaltinime egzistuoja frazės, kad ji ikiteisminį tyrimą atliko pagal P. B. ir A. A. sudarytą ir nuolat koreguojamą planą. Tokio dokumento byloje nėra, todėl kylą pagrįstų abejonių apie tokio dokumento egzistavimą. Neigdama kaltinimo dalį dėl to, kad ji telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, nuolat be prokuroro leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, kaltinamoji paaiškino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tokie susitikimai vyko ir koks jų turinys. Iki 2011-02-10 formaliai nebuvo apibrėžta ikiteisminių duomenų sąvoka, t.y. nebuvo atskiru dokumentu ar norma įtvirtintas domenų, laikytinų ikiteisminio tyrimo duomenimis, sąrašas. BPK nereglamentuoja ikiteisminio tyrimo planavimo, procesinių veiksmų atlikimo eiliškumo, taktikos ir pan. Galiojančio BPK normos nenumato, kad civilinio ieškovo atstovai gali būti apklausiami liudytojais dėl duomenų ir aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami savo tarnybines pareigas. Tačiau įstatymas nedraudžia jų žinojimo panaudoti atliekant ikiteisminį tyrimą, būtent tokias, jos manymu, sėkmingam nusikalstamos veikos ištyrimui reikalingas žinias ir duomenis ji ir gaudavo iš advokato P. B.. Tam, kad būtų konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimu padaryta didelė žala valstybei, diskredituotas pareigūno vardas ir tarnybos autoritetas, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių - objektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Dėl jai įkaltintos veikos žala valstybei nepadaryta, nes ikiteisminio tyrimo sėkmei nepakenkta. Priešingai, surinkta daug reikšmingų duomenų. Duomenų apie E. I., L. M. paieškas ir planuojamus sulaikymus ji neperdavė, nes šie asmenys arba nebuvo ieškomi, arba nebuvo planuojama sulaikyti. Iš pateiktų kaltinimų visiškai neaišku, kokią naudą iš to gavo P. B., ar kaip ją panaudojo realizuodamas savo tikslus ir juolab, kaip dėl to buvo pakenkta ikiteisminiam tyrimui. 2010-03- 18 rašto FNTT prie VRM VAS viršininkui parengtos pažymos ir liudytojo M. K. apklausos protokolo (2010-04-23) Butkevičiui neperdavė. Duomenų apie R. A., L. M., V. M., E. I. privatų gyvenimą, kurią sužinojo atlikdama minėtą ikiteisminį tyrimą nei panaudojo, nei juolab atskleidė kitiems asmenims. Analizuodama jai pareikštą kaltinimą pagal BK 228 str., L. A. išsamiai išdėstė ir teisiškai pagrindė visus kaltinime išvardintus teisės aktus, kuriuos ji neva pažeidė. Neigdama Konstitucijos 22 straipsnio nuostatų pažeidimą, nurodo, kad jos vykdytame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00128-09 nebuvo rinkta jokia informacija apie privačių asmenų susirašinėjimus, telegrafo pranešimus ar kitokį susižinojimą. Informacijos rinkimas apie šių asmenų telefoninius pokalbius buvo sankcionuotas nustatyta tvarka. Konstitucijos 29 straipsnio nepažeidė, nes kaltinime minimų asmenų teisių nevaržė, tirdama nusikalstamas veikas ir pareikšdama įtarimus, vadovavosi BPK straipsnio nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų taip pat nepažeidė, nes tirdama sunkias nusikalstamas veikas asmenų neskirstė pagal tautybę, rasę, lytį, kalbą, kilmę, jų socialinę padėtį, religinius įsitikinimus ir pan. Nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktų reikalavimų, kadangi savo kaip tyrėjos pareigas atliko tinkamai, asmeninių interesų neturėjo ir jų naudos gavimui nepanaudojo. BPK 44 straipsnio, 170 straipsnių reikalavimų nepažeidė, kadangi atlikdama ikiteisminį tyrimą, nusikalstamos veikos padarymu asmenų atžvilgiu jų teisės apribojamos ir procesinės prievartos priemonės buvo taikomos to paties kodekso nustatyta tvarka. Visų savo pasisakymų metu kaltinamoji L. A. išsamiai analizavo ikiteisminio tyrimo atlikimo šioje byloje kokybiškumą, akcentavo pareigūnų klaidas ir baudžiamojo proceso normų pažeidimus, įrodymų leistinumo ir kt. principus, teisiniais terminais ir konkrečiais pavyzdžiais analizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus. Byloje ne tik neišsaugoti jos pokalbių įrašai, bet nėra net išklotinių, patvirtinančių, jog per visą sekimo laikotarpį ji bendravo ne tik su P. B. (b.t. 33, b.l.14-26).
35P. B. su jam pareikštais kaltinimais nesutiko ir nepripažino savo kaltės dėl jam nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamasis teismui paaiškino, kad tuomet, kai A. A. kreipėsi į jį kaip advokatą dėl teisinės pagalbos UAB „( - )“ ir išdėstė reikalo esmę, jis suprato, kad procesas bus ilgas ir sudėtingas. Sudėtingumas pasireiškė tuo, kad buvo kalbama apie didelę pinigų sumą, tyčinį bankrotą ir pan. Taip pat jis pasidomėjo, kokie asmenys „už to stovi“. Paaiškėjo, kad viskam vadovauja R. A. - UAB „V.s. akcininkų įgaliotas atstovas ir šios bendrovės kreditorius, kuriam priklauso 90 procentų visų kreditorinių įsiskolinimų. P. B. teismui išsamiai ir nuodugniai paaiškino savo ir A. A. bendravimą ir bendradarbiavimą dėl UAB „V.s.“ bankroto bylos ir su tuo susijusiais klausimais. Išanalizavęs turimus duomenis nusprendė pasiūlyti klientui rašyti pareiškimą dėl R. A. nusikalstamos veikos, kadangi jam buvo akivaizdu, jog kreditoriniai įsipareigojimai didinami dirbtinai ir taip siekiama perimti bendrovės nekilnojamąjį turtą. Pradžioje planavo šį pareiškimą pateikti ENTS, tačiau vėliau nusprendęs, kad šiai tarnybai toks tyrimas bus per sunkus, jį pateikė FNTT, kadangi pats ten anksčiau dirbo. Pareiškimas nebuvo rašomas asmeniškai L. A., o tarnybai. Neįtakojo šios tarnybos vadovų, kam pavesti tyrimą, nors pažįsta ne mažiau kaip 80 procentų šios tarnybos darbuotojų. Tyrimo eigoje tyrėjos L. A. veiksmų neįtakojo, tiesiog naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, t.y. rašė prašymus, pareiškimus, skundus. Taip pat jis, kaip advokatas, elgėsi ir bankroto byloje, rašė prašymus įtraukti atstovaujamą juridinį asmenį į procesą, kitus prašymus bei skundus. Prašė nutraukti bankroto bylą ir teikė dokumentus patvirtinančius, kad vienas iš akcininkų, t.y. jo atstovaujamas juridinis asmuo - C. I.., yra finansiškai pajėgus atsiskaityti su visais kreditoriais. Kaltinamasis nuodugniai išdėstė UAB „V.s.“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, susirinkimo eigą, nurodė jame dalyvavusius asmenis, akcentuodamas tai, kad faktiškai susirinkimui vadovavo R., kuris nėra nei akcininkas, nei kreditorius. Tuo metu teismuose buvo pradėta daug civilinių bylų. Paraleliai jis domėjosi ir ikiteisminio tyrimo eiga, tačiau L. A. jokių nurodymų neduodavo, jokių planų nerengė ir juolab ji jam neteikė jokių ataskaitų. Ikiteisminiame tyrime figūruojančių asmenų asmens duomenys jo nedomino, apie A. buvimą užsienyje sužinojo iš savo kliento. Telefoninių pokalbių suvestines, specialisto išvadas ir pan. iš L. A. yra gavęs, tačiau visai ne šioje byloje, todėl galimai apie tai ir kalbama telefoninių pokalbių metu. Duomenų apie A. pokalbius ne tik kad negavo, tačiau jų net ir neprašė, kadangi jam to nereikėjo. Mano, kad telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotos frazės apie pinigus, yra ne kas kita kaip jo pokalbis su L. A. dėl šios tėvams uždėto arešto. Nuo to laiko, kai su L. A. kartu dirbo FNTT, tarp jų susiklostė draugiški santykiai, todėl ne kartą į ją kreipėsi patarimo, pagalbos ar panašiais klausimais. Visos L. A. tirtos bylos, kuriose jis atstovavo kaltinamiesiems, perduotos teismui. Niekada ir niekam nekilo įtarimų, kad jis reikalauja ar bent jau tikisi lengvatų savo ginamiesiems, todėl absurdiška kaltinti privilegijų siekimu nukentėjusiajam. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad duomenis apie R. A. ir L. M. turimą turtą ir lėšas jis rinko pats, kadangi tai buvo reikalinga civilinėje byloje. Prašymus pateikti duomenis apie ikiteisminio tyrimo yra rašęs. Tokių prašymų buvo ne vienas. Yra gavęs atsakymus iš prokurorės ir iš L. A.. Jokių ikiteisminio tyrimo planų su A. A. nerengė, terminų nenustatinėjo, juolab jų nekoregavo ir L. A. neteikė. Atlikdamas savo kaip advokato pareigas daugelyje sudėtingų civilinių bylų yra numatęs galimus tolimesnius veiksmus. Tokias veiksmų schemas ar planus sudaro pakankamai dažnai, nes daugelis tolimesnių veiksmų galimi tik po to, kai būna priimti vienokie ar kitokie teismo sprendimai. Tačiau tokio plano buvimas UAB „V.s.“ jo sudarymas, niekaip nesietinas su atliekamu ikiteisminiu įtyrimu ir jo eiga (b.t. 31, b.l. 40-47).
36Susipažinęs su pakeistu kaltinimu P. B. paaiškino, kad jis nepagrįstai kaltinamas tuo, kad atstovaudamas įmonei, kurioje dirba A. A., pateikė L. A. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaltinimas nepagrįstas, nes byloje nėra nei vieno elektroninio laiško, kurį L. A. neva siuntė kaltinamajam. Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo rengė pats, nesuprantama kaltinimo logika, kodėl nuo šio ikiteisminio tyrimo L. A. turėjo nusišalinti, tačiau nuo kitų, kuriuose jis atstovaudavo kaltinamiesiems, – ne. Nesuprantama kaltinimo esmė dėl to, kad L. A. ikiteisminį tyrimą atliko pagal jo ir A. A. sudarytą planą, kadangi tai neatitinka faktų. Ikiteisminis tyrimas L. A. pradėtoje baudžiamojoje byloje nėra užbaigtas iki šiol, nors, jo manymu, byla seniai turėjo būti teisme. R. A. ir L. M. privatus gyvenimas, kaip ir V. M., jo visiškai nedomino, o informaciją apie turto areštus jis rasdavo registruose. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, kaltinamasis pakartotinai išanalizavo jam pareikšto kaltinimo nepagrįstumą, akcentavo STT ir prokuratūros netinkamus veiksmus formuluojant jam kaltinimus ir atliekant ikiteisminį tyrimą (b.t. 33, b.l. 28-29,113).
37Kaltinamasis A. A. nepripažino savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų ir teismui paaiškino, kad UAB „( - )“ dirba nuo 2009 metų. Šiai bendrovei taip pat priklausė UAB „VS“ akcijos, kurios netrukus buvo parduotos kompanijai „C. I..“, tačiau atsiskaitymas nebuvo įvykęs, kadangi nebuvo baigti finansiniai ginčai su UAB „V.s.“ vyko teisminiai ginčai su R. A., L. M.. Pagal savo pareigas holdingo kompanijoje, jis nuo 2009-06-08 paskirtas įgaliotu „ C. I..“ atstovu. Iki to šios kompanijos atstovu buvo kitas asmuo, iš kurio jis perėmė visą dokumentaciją. Susipažinęs su perduotais dokumentais pasigedo UAB „V.s.“ veiklos ataskaitos už 2008 metus, todėl visais įmanomais būdais bandė susisiekti su direktore L. M., tačiau ji vengė bent kokio bendravimo. Iš pokalbių su buvusiais UAB „V.s.“ darbuotojais žinojo, kad R. A. netinkamai elgiasi su bendrovės pinigais ir turtu. Turėdamas šią informaciją intensyviai sekė bendrovės veiksmus, įtardamas, kad bendrovės turtą bandoma perimti. 2009 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirta UAB „P. i.“. Apie bankroto procedūrą elektroniniu paštu pranešė „C. I..“ vadovui ir gavo jo nurodymus dėl tolimesnių veiksmų. Asmeninės patirties neužteko, todėl kreipėsi į rekomenduotą advokatą P. B.. Jam pateikė visus turimus dokumentus, žinomą informaciją ir paprašė pastarojo susipažinti. Sutarė, kad jeigu advokatas imsis šio proceso, jis sudarys planuojamų veiksmų planą, numatys galimus, pasiūlys įvairius pažeistų teisių gynimo variantus, kad kaltinamasis galėtų išsamiai informuoti akcijų savininkus. Atstovavimo sutartį su advokatu p. B. pasirašė 2009-09-07 ir po kurio laiko P. B. pateikė planuojamų veiksmų schemas ir scenarijus, kurių vertimus į anglų kalbą išsiuntė akcininkui. Akcininkas sutiko pasirašyti sutartį su pasiūlytu advokatu, tuo pačiu kaltinamasis buvo įpareigotas visaip padėti advokatui, teikti turimus dokumentus, informaciją ir tikrinti advokato atliekamas paslaugas ir pan. Asmeniškai pats domėjosi bankroto byla, kadangi bankroto administratorius jokių duomenų neteikė. Teisme iš bylos duomenų sužinojo kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus. Bandė susisiekti su kreditoriais turėdamas tikslą perimti „V. s.“ kreditorinius įsipareigojimus, tačiau buvo labai nustebęs, kai kreditoriai atsisakinėjo pasiūlymo atgauti savo pinigus, o ryžosi laukti. Tokie kreditorių veiksmai sustiprino įsitikinus, kad tai yra tyčinis bankrotas siekiant perimti nekilnojamąjį turtą. Jis žinojo, kad ( - ) butus yra supirkęs R. A., kuris ketina perimti ir tame name turimas „V. s.“ patalpas. Surinktos informacijos pagrindu suprato, kad bendrovės bankroto siekia R. A. ir jo sugyventinė L. M., o V. M. šioje situacijoje atliko tik statisto vaidmenį. Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo bendravimo su UAB „V.s.“ kreditoriais aplinkybes ir motyvus, dėl kurių jie atsisakydavo visiško savo kreditorinių reikalavimų atlyginimo. Teismo posėdžiai bankroto byloje vyko visą rudenį, advokato P. B. kontoros darbuotojos jam atsiųsdavo labai daug visokių dokumentų. Kažkuriuo metu į susitikimą su Holdingo kompanijos darbuotojais buvo pakviestas advokatas P. B., su kuriuo buvo tariamasi ir svarstoma, į kurią iš teisėsaugos institucijų kreiptis: Mokesčių inspekciją, ENTS ar FNTT. Nuspręsti buvo pavesta advokatui, kuris paraleliai vedė ir civilines holdingo kompanijos bylas. Gavęs pranešimą iš FNTT apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, asmeniškai buvo apklaustas liudytoju. Kaltinamojo manymu šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau negu akivaizdžios, todėl jis ne kartą išsakė savo nepasitenkinimą, kad tyrimas vyksta pernelyg lėtai. Kai kuriuos duomenis, sužinotus iš savo „darbdavio“ M. K., jis pranešdavo advokatui, tikėdamasis, kad tie duomenys bus perduoti tyrėjams. Vieni iš tokių duomenų buvo kalba apie tai, kad R. A. su L. M. atostogauja užsienyje. Jam yra žinoma, kad R. A. tiesiogiai bendraudavo su M. K.. Su P. B. niekada ir niekaip nesitarė sukurstyti tyrėjos L. A., juolab už kažkokį atlygį, kadangi net nežinojo, jog pastarieji asmeniškai pažįstami. Pats tyrėjai niekada neskambino, nieko neklausė, juolab jo nedomino jokia informacija apie šių asmenų asmeninį gyvenimą. Tokios informacijos jis nei rinko, nei panaudojo ir to neprašė savo advokato. Pradėjęs dirbti L. M. kontaktų ieškojo internete – puslapyje klasė.lt, kadangi reikėjo su ja aptarti su UAB „V.s.“ susijusius reikalus. Kada ir kokius dokumentus ir kokiai teisėsaugos institucijai teikti, turėjo nuspręsti ir padaryti advokatas. Savaime suprantama, kad advokatui už jo teikiamas paslaugas buvo mokami pinigai, todėl jis, vykdydamas akcininko pavedimą, iš advokato reikalaudavo ataskaitų už atliktą darbą. Kaip taisyklė advokatui užduodavo vieną ir tą patį klausimą „kas naujo?“, kadangi jį faktiškai domino vienas vienintelis dalykas – kada visa tai baigsis. Šuo metu nebaigta nei bankroto byla, nei ikiteisminis tyrimas ekonominėje byloje. Kaltinamojo manymu, UAB „V.s.“ bankroto bylos organizatorius ir koordinatorius, o taip pat bylos prieš jį ir kitus kaltinamuosius iniciatorius yra R., kuris gyrėsi savo pažintimis ir ryšiais su įtakingais asmenimis. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad tikrasis „C. I..“ savininkas yra Z. J., o ne M. K., apie kurį labai daug kalbėjo R. A.. M. K. nėra „C. I..“ akcininkas ir todėl niekaip su ša kompanija nesusijęs. Jis yra tik UAB „( - )“ akcininkų įgaliotas asmuo. Jokių procesinių dokumentų, t.y. apklausos protokolų, nutarimų daryti kratas ir pan. nėra gavęs. Nei tiesiogiai, nei per P. B., tyrėjai, kad ši paskubintų tyrimą, jokių vokelių nei siuntė, nei siūlė. L. A. pavardę sužinojo gerokai vėliau, iš vieno jos rengto dokumento. Pamačius R. tiesiogiai bendraujant su STT darbuotojais, kaltinamajam nekilo abejonių, kad jis yra sekamas ir kad jo pokalbių klausomasi. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad buvo ir yra įsitikinęs, kad V. M. veikla buvo nusikalstama ( b.t. 31, b.l. 32-40).
38Pakeitus kaltinimą teisme A. A. teismui paaiškino, kad nesupranta naujo kaltinimo esmės, kadangi jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per P. B. nekurstė L. A. piktnaudžiauti tarnyba. Išskyrus teikiamą teisinę pagalbą, daugiau jokių reikalų su P. B. neturėjo. Nei jo, nei A. draugystės nesiekė ir neturėjo tokio tikslo. P. B., kaip advokatui mokėjo pinigus, todėl norėjo gauti ataskaitas, kas už juos padaryta. Jokio ikiteisminio tyrimo plano, kurį B. būtų perdavęs A., jis nerengė, kadangi tam neturi teisinio pasirengimo. Kadangi byloje tokio plano nėra, todėl sunku nuspręsti apie ką kalbama kaltinime. Nepripažįsta kaltinimo dėl informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, kadangi tokių žinių jam nereikėjo, todėl jų nei rinko, nei kaupė, nei sistemino. Net ir išklausius teismui pateiktus pokalbius, aiškiai matyti, kad jie savo pokalbiuose apie tai nekalba. Juolab jis niekada nėra bendravęs su L. A. (b.t. 33, b.l. 28). Visus veiksmus, susijusius su bankroto byla, derino ir aptarinėjo su visais Baltijos turto holdingo darbuotojais, todėl visas kolektyvas žinojo visas, net menkiausias smulkmenas. Kratos metu patys STT pareigūnai stebėjosi, kad jokios nušviestos bylos nėra. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pažeidžiamos jo teisės, sulaikymo metu neleista turėti gynėjo, atimtas telefonas, o po to leista skambinti advokatui ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu yra rašęs skundus dėl šių pažeidimų, tačiau visi jie buvo atmesti. Nepateisinamai ilgai, t.y. nepradedant ikiteisminio tyrimo, buvo klausomasi jo ir advokato pokalbių. Visoje V. s. istorijoje gynė ir tebegina teisėtus akcininko interesus tyčinio bankroto byloje ir baudžiamojoje byloje, kurios tyrimas toliau sėkmingai vilkinamas ENTS ( b.t.33, b.l. 114-115).
39Prieš perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisme gauti L. M. ir R. A. prašymai dėl jų pripažinimo nukentėjusiais. Bylos teisminio nagrinėjimo metu teismui šie asmenys pateikė civilinius ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Tiek L. M., tiek R. A. savo patirtą neturtinę žalą dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų įvertino po 150 000 Lt. Savo pareiškimuose nukentėjusieji identiškai nurodė, kad A. A. ir P. B., būdami UAB „V.s.“ akcininko C. I.. įgaliotais atstovais, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK nuostatas, veikdami akcininko interesais siekė neteisėtai įtakoti bankroto bylos procesą ir padaryti žalos asmeniškai jiems, kaip UAB „V.s.“ kreditoriams. Tuo tikslu jie į pagalbą pasitelkė FNTT vyriausiąją tyrėją L. A., kuri galimai nusikalstamai padėjo atlikti nukentėjusių teises ir teisėtus interesus akivaizdžiai pažeidžiančius ir galimai nusikalstamus veiksmus, o būtent: neteisėtai ir nepagrįstai pradėti nukentėjusiųjų baudžiamieji persekiojimai, neteisėtai taikomos procesinės prievartos priemonės, asmeninių telefoninių pokalbių pasiklausymas, kratos nekilnojamo turto objektuose, neteisėtai ir nepagrįstai nukentėjusiems įteikti sufabrikuoti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo. R. A. nepagrįsti įtarimai pareikšti pagal BK 24 str. 4d., 184 str. 2 d. padarymo, o L. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 str. 2 d., 209 str. padarymo. Be to tyrėja L. A., veikdama kitų kaltinamųjų interesais, pastariesiems neteisėtai, be prokuroro leidimo, atskleidė neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis apie jų asmeninį gyvenimą: išvykimą į užsienį, paieškas, telefoninių pokalbių turinį ir kt. Taip pat L. A., teikdama žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją įtikinėjo teisėją R. K., kad bankroto byloje kiekvienas kreditorinis reikalavimas, tame tarpe ir nukentėjusiųjų kreditoriniai reikalavimai, yra fiktyvūs.
40Nukentėjusiuoju pripažintas R. A. paaiškino, kad visi kaltinamieji veikė jo buvusio partnerio M. K., su kuriuo dabar susipykę, užsakymu. Jis nukentėjo tuo, kad buvo terorizuojamas, tardomas, persekiojamas visokiais būdais. Nukentėjo jo reputacija, dėl to negali gauti kreditų. Kiti kaltinamieji A. A. ir P. B. susiję su L. A., juk iš garso įrašų viskas matosi, kaip buvo daroma. A. pradėtas ikiteisminis tyrimas tęsiamas, jis nenutrauktas. Kad viskas vyksta M. K. užsakymu, suprato, kai prasidėjo žmonių suėmimai. Pats K. iš jo reikalavo 2 mln. litų ir sakė, kad tada ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Iš kaltinamųjų patyrė moralinę žalą, nes suprato kad Lietuvoje galima „užsakyti tokį vaizdą“. Asmeniškai nuo A. A. ir P. B. nenukentėjo, tačiau nukentėjo nuo jų visų trijų kartu. Jeigu nebus įrodyta, kad visi kaltinamieji veikė kartu, tada reiškia, kad jis nukentėjo tik nuo vienos L. A., bet, nukentėjusiojo žiniomis, jie visi veikė kartu, nes visi siekė jam iškelti baudžiamąją bylą. Atsakydamas į teismo klausimus R. A. smulkiai išdėstė savo versiją apie M. K. ir juridiškai savo tėvų bendrą veiklą, tačiau kalbėdamas akcentavo savo vaidmenį, taip netyčia prasitardamas, kad verslas priklauso jam asmeniškai. Tai M. K. teigia, kad nukentėjusysis padarė dirbtiną bankrotą ir iki šiol reikalauja atiduoti investuotus pinigus. Dėl konflikto su K. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastarasis jam nuolat grasina, kas bus, jeigu jis negrąžins pinigų. Apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas sužinojo iš to, kad 6 val. ryto išvedė santechniką į apklausą, tačiau kada tai buvo, neprisimena. Tai galėjo būti apie pusę metų iki jo apklausos, o pats tyrimas buvo pradėtas prieš kokių pusantrų metų. Nenori išduoti žmonių, kurie jam sakė, kad jis yra sekamas FNTT, sakė, kad jam reikia tvarkytis, atsiskaitinėti, nes bus blogai. Greičiausiai tai buvo žmonės, veikiantys P. B. ir L. A. interesais. Matydamas, kad apklausiami su UAB „V.s.„ susiję asmenys, į FNTT išsiaiškinti, kas vyksta 2010 m. pavasarį nuvyko pats. Prieš atvykstant į apklausą jam kažkas buvo perdavęs pranešimą apie įtarimą, iš kurio jis viską ir sužinojo. Neatmeta galimybės, kad tuo įtarimu, kuris nebuvo skirtas konkrečiam asmeniui, jį tik norėjo pagąsdinti. Tai buvo atšviestas lapas, kuriame buvo kažkokios pavardės, t.y. pusė pavardžių. Mano, kad tuos įtarimus jam galėjo atsiųsti ir pats M. K., o gal P. B.. Su šiuo advokatu yra kalbėjęs apygardos teisme ir P. B. pasakė: „atiduok pinigus M. K.“. Atsakydamas į prokuroro klausimus, nukentėjusysis pripažino, kad kratos jo namuose metu buvo surastas L. M. skundas Generalinei prokuratūrai, kuriame buvo išdėstyta visa jų pozicija „dėl to, kas čia darosi“. Kitą dieną L. A. prašymu jie iš Generalinės prokuratūros skundą atsiėmė, nes A. pasižadėjo, kad daugiau nebefabrikuos bylos. A. pradėta tirti byla dabar yra mokesčių inspekcijoje, ten niekas nieko netiria ir laukia, kuo pasibaigs ši byla. Pareigūnai ten neranda jokio nusikaltimo, todėl jo į apklausas nekviečia. Atsakydamas į kaltinamosios L. A. klausimus, nukentėjusysis nurodė, kada, kieno vardu ir kaip buvo superkamos patalpos, esančios namo ( - ) Vilniuje, 2,3,4 aukštuose. Nurodė, kad šios patalpos priklauso jo tėvams. Atsakydamas į kaltinamosios L. A. klausimus, nukentėjusysis paaiškino kai kurias minimo pastato palėpių įgijimo aplinkybes. Į daugelį kaltinamosios klausimų, tame tarpe ir dėl UAB „V.s.“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorių ir akcininkų, nukentėjusysis atsakė arba žodžiu „nežinau“, arba „neatsimenu“. Nukentėjusysis pripažino, kad asmeniškai supirko visus UAB „V.s.“ kreditorinius įsipareigojimus, nors akcininkais buvo jo tėvai. Patvirtino, kad UAB „B. C. Group“ 300 000 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą nusipirko už 10 000 Lt. Atsakydamas į kaltinamosios L. A. klausimus, nukentėjusysis patvirtino, kad FNTT turėjo pažįstamų, kurie jam pranešdavo apie jos kaip tyrėjos atliekamus arba planuojamus atlikti veiksmus. Vieno iš jų vardas buvo Raimondas ar Rolandas, kuriam nukentėjusysis skolindavo pinigus. A. asmeniškai jam negrasino, tai darė kažkoks policininkas, todėl advokatas patarė rašyti skundą. Atsakydamas į kaltinamosios gynėjo klausimus apie tai, kokius jo asmeninius duomenis pagarsino kaltinamoji L. A., nukentėjusysis R. A. nurodė, kad dabar neprisimena, bet dar ir šiandien „Delfis“ apie jį rašo. A. A. jam asmeniškai negrasino, kad bus iškelta byla, kadangi su juo asmeniškai niekada nebendravo. P. B. jam yra sakęs: “Susitvarkyk su K.“. Atsakydamas į kaltinamųjų ir jų gynėjų klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad jis neturi įrodymų, kad A. A. apie jį rinko informaciją, bet taip mano, nes jis vykdė K. nurodymą, buvo jo vairuotojas. Kaltinamieji rinko informaciją apie nukentėjusįjį, klausėsi jo pokalbių, sekė jį. Nukentėjusiajam įtarimai buvo pareikšti ir kitoje byloje, tačiau tyrimą atliko ne A., jis buvo sulaikytas. Kad A. tirta byla sufabrikuota, supranta iš to, kad jis nieko netinkamo nedaro, o jam inkriminuoja tyčinį bankrotą. Kad renkama apie jį informacija, iš pažįstamų asmenų jis sužinojo dar prieš pusę metų iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Pareiškus įtarimą buvo išvykęs į užsienį, ten susitiko su M. K. (b.t. 30, b.l. 70-80).
41Nukentėjusioji L. M. teisme paaiškino, kad pažįsta tik L. A., tačiau nukentėjo nuo visų trijų kaltinamųjų. Nukentėjusia jaučiasi nuo to momento, kai pas ją pradėjo eiti UAB „V.s.“ darbuotojai ir pasakoti, kad pas juos buvo atliekamos kratos. Kratos pradėtos, kai buvo paskelbtas šios bendrovės bankrotas, paskirtas bankroto administratorius. K., kuris buvo jos darbdavys, sužinojęs, kad ji gyvena su R. A., išvijo ją iš darbo. Žinojo, kad K. grasina susidoroti su R., nes norėjo užvaldyti įmonę. Per pažįstamus sužinojo, kad tuomet, kai neveikia telefonas, reiškia, yra klausomasi pokalbių. Būdama restorane matė, kaip du vyrai su antrankiais išsivedė E. I., kuris buvo „S.“ patalpų nuomininkas. Paskui I. sakė, kad iš jo „išmušinėjo“ parodymus. Apklausose dalyvavo ir „S.“ direktorė O. V.. Iš R. A. žino, kad per savo pažįstamus, kurie dirbo kartu su A., jis buvo gavęs įtarimus. Tai buvo tiesiog lapas, be pavardės, be antraštės, su neteisingom kitom pavardėm. Gavęs tą lapą R. pasakė „ va kokius kaltinimus mums ruošia, gali nusirašyti.“ Ji buvo nufotografavusi tą lapą, bet dabar jau neturi. A. parašo ant to lapo nebuvo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, L. M. teismui paaiškino, kad jai pareikšti kaltinimai iki šiol nėra panaikinti, ta byla nepanaikinta. Dar iki apklausų žinojo, kad bylą tiria A., todėl pasikvietė advokatą R. M.. Jų su A. dar nebuvo kvietę į jokias apklausas, tačiau visi jau kalbėjo, kad juos tuoj suiminės, nes jie „tiek prisidirbę“, kad išsisukti nepavyks. Atsakydama į klausimus, kaip nukentėjo nuo A., L. M. paaiškino, kad jos nukentėjimas pasireiškė tuo, kad ji ėjo į apklausas, kurių metu tyrėja klausė, kada sutvarkys kelius į savo sodybą, tai buvo pasityčiojimas iš jos, be to, tyrėja pasakė, kad ji yra tik viena iš A. meilužių. Užduodavo tendencingus klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl pasirašei tą ar kitą sutartį? Neklausydavo paaiškinimų, o viską rašydavo. Apklausų metu buvo įbėgęs K., kuris ją taip pat vadino meiluže, kreipėsi vardu „L.“. Viešai buvo pagarsinti jos duomenys, kad ji gyvena su R. A., dabar tai rašoma laikraščiuose. Nukentėjusioji užtikrinta, kad jos asmeninių pokalbių klausėsi A., o paskui juos pagarsino A. ir B. Taip pat paskleidė ir kitą informaciją, kur ji yra, su kuo būna, kuo užsiima. Šiuos duomenis pagarsino K., kuris norėjo jiems pakenkti. Matė, kad buvo parengti dokumentai jos sulaikymui, tačiau neuždarė, nes buvo sulaužytas jos kojos pirštas. Tai, kad yra kažkoks B. ir kažkoks A., ji žino iš A. A. net buvo jai uždraudusi bendrauti su A., tačiau kai jie prižadėjo atsiimti skundą iš prokuratūros, daugiau nedraudė. Kol ši byla nebuvo perduota teismui, savęs nukentėjusia nelaikė, nes ji buvo FNTT tyrėja, o dabar, kai perskaitė bylos medžiaga, ji viską sužinojo, todėl laiko save nukentėjusiąja (b.t. 30, b.l. 80-86).
42Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras M. R. teismui paaiškino, kad jis asmeniškai kontroliavo „V. s.“ bylą, kuri buvo pradėta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Bylą buvo pavesta tirti L. A.. Vėliau, kai paaiškėjo, kad įtarimai turi būti pareikšti ir dėl turto iššvaistymo, byla pagal kompetenciją buvo perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tuo metu, kol jis kontroliavo ikiteisminį tyrimą, L. M. ir R. A. pavardės tikrai figūravo, tačiau dabar neprisimena tuo metu buvusios jų procesinės padėties. Atlikdamas ikiteisminį tyrimą, tyrėjas bylą kontroliuojančiam prokurorui teikia surinktus duomenis, tariamasi dėl tolimesnių procesinių veiksmų atlikimo ir pan. Šios bylos tyrimo metu su tyrėja L. A. bendravo telefonu, faksu, elektroniniu paštu, susitikdami asmeniškai. Nutarimą dėl kratų atlikimo UAB „V.s.“ rašė asmeniškai pats, pagal duomenis, gautus iš tyrėjos. Liudytojas nepaneigė, kad nemažai informacijos tyrėja yra gavusi iš atstovo B. Kuruodamas konkrečiai šį ikiteisminį tyrimą nėra draudęs tyrėjai L. A. pagarsinti kokius nors bylos duomenis. Atsakydamas į teismo, kaltinamosios ir proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad pagal galiojančias baudžiamojo proceso nuostatas nėra draudžiama tyrėjui bendrauti su ikiteisminio tyrimo proceso dalyviais ir šių veiksmų derinti su bylą kuruojančiu prokuroru nereikia. Kad šiuo konkrečiu atveju buvo aktyvus nukentėjusio juridinio asmens atstovas, ikiteisminiam tyrimui nekenkė. Liudytojo nuomone, ikiteisminis tyrimas, kurį atliko L. A., pradėtas teisėtai, nes buvo pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pati byla buvo įdomi tuo, kad tyrimo metu aiškėjo nusikalstamas bankroto modelis, o tokių veikų nėra daug, ir buvo įdomus pats nusikalstamos veikos modelis. Tyrėjos L. A. veiksmai jo, kaip tyrimą kontroliuojančio prokuroro vertinimu, buvo teisėti, procesinių pažeidimų ar piktnaudžiavimo faktų nebuvo. Atsakydamas į teismo klausimus, prokuroras paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos UAB „V.s“ buvo pradėtas pagal gautą pareiškimą, o ne L. A. iniciatyva (b.t. 30, b.l. 96-100).
43Prokuroro iniciatyva pakartotinai apklausiamas liudytojas M. R., atsakydamas į prokuroro klausimus, paaiškino kad FNTT vadovybė, o ne prokuroras spręsdavo, kuris tyrėjas atliks ikiteisminį tyrimą. Jau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ryškėjo, kad taip pat yra svetimo turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių, o tai jau yra apygardos prokuratūros straipsniai, todėl tik perdavus bylą galėjo būti reiškiami įtarimai ir atliekami kiti procesiniai veiksmai, susiję su šių nusikalstamų veikų tyrimu. Neprisimena, kiek laiko jis kontroliavo ikiteisminį tyrimą, kada byla perduota apygardos prokuratūrai. Perdavus bylą, jis ne kartą klausė tyrėjos L. A. apie tyrimo eigą, domėjosi rezultatais. Mano, kad nuo pat tyrimo pradžios buvo aišku, kad nusikalstama veika tikrai padaryta, tik nusikalstamos veikos schema buvo kitokia negu kitų FNTT tiriamų bylų, tuo šios bylos tyrimas ir buvo savotiškai įdomus. Liudytojas neprisimena, ar jam kontroliuojant ikiteisminį tyrimą kažkas buvo pripažintas civiliniu ieškovu, ar buvo pareikštas civilinis ieškinys. Mano, kad tokie procesiniai dokumentai byloje turėjo būti, nes priešingu atveju, negalėjo būti sprendžiamas nuosavybės teisių apribojimo klausimas. Atsakydamas į teismo klausimą, liudytojas patikslino, kad tyrėjas, atliekantis ikiteisminį tyrimą pats sprendžia kam, kada ir kiek informacijos suteikti, nes tikėdamasis išaiškinti nusikaltimą, turi bendrauti su ikiteisminio tyrimo dalyviais, siekti tarpusavio pasitikėjimo, todėl tam tikra ikiteisminio tyrimo duomenų dalis ne tik gali, bet ir turi būti jiems atskleista. Tuo pačiu metu tyrėja L. A. atliko dar kelis ikiteisminius tyrimus, tarp jų prisimena bylą dėl PVM grobstymo. Liudytojo nutarimą laikinai apriboti UAB „V.s.“ nuosavybės teises, Vilniaus apygardos teismas panaikino po to, kai byla buvo perduota apygardos prokuratūrai, todėl teismo sprendimo motyvai jam nėra žinomi (b.t. 32, b.l.193-197).
44Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė R. M., apklausiama liudytoja teismui paaiškino, kad ikiteisminį tyrimą dėl UAB „V. s.“ ji perėmė 2010 m. vasario mėnesį, kai atliekant ikiteisminį tyrimą buvo įžvelgta, jog yra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2d. Tyrėja L. A. 2010 m. balandžio mėnesį telefonu pranešė apie gautą advokato P. B. prašymą dėl informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą. Pati asmeniškai taip pat yra raštu teikusi informaciją šiam advokatui apie tai, kam pareikšti įtarimai, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami. 2010-04-14 P. B. prašymu yra rašiusi raštą Vilniaus apygardos teismui apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Informuoti advokatą apie tyrimo eigą L. A. yra leidusi taip pat ir žodžiu. Advokatas prašydamas informacijos nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys reikalingi nagrinėjant bankroto bylą. Niekada neturėjo įtarimų, kad tyrėja be jos leidimo ar netgi žinios, būtų paskelbusi kažkokius bylos duomenis. Apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą L. A. atžvilgiu, sužinojo 2010 m. rugsėjo mėnesį, kai jos buvo klausiama apie ikiteisminį tyrimą pagal įtariamųjų pavardes. Jai yra žinoma, kad A. ir M. skundė prokurorų skirtą įpareigojimą nebendrauti tarpusavyje, į skundus ji asmeniškai atsakinėjo. Taip pat prisimena, kad L. M. buvo atėjusi į prokuratūrą atsiimti savo iš vakaro paduoto skundo dėl tyrėjos veiksmų. Skundo turinio neatsimena, tačiau prisimena atsakiusi, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliekamas pagrįstai, kad kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami atlikus tyrimo veiksmus. Su tyrėja L. A. bendraudavo visomis ryšio priemonėmis, t.y. tiek faksu, tiek el. paštu ir juolab asmeniškai. Buvo atvejų, kai tyrėja rengdavo projektus procesinių dokumentų, kurie priskirti prokuroro kompetencijai. Atsakydama į prokuroro klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, liudytoja paaiškino, kad šie klausimai sprendžiami po įtariamųjų asmenų apklausos. Pagal nusistovėjusią praktiką, tyrėja elektroniniu paštu atsiųsdavo apklausos protokolus, ir ji galutinai nuspręsdavo dėl jų paskyrimo. Tyrėjos L. A. parengti įtarimų L. M. ir R. A. projektai visiškai atitiko byloje surinktą medžiagą. A. neįtakojo jos sprendimo dėl bankroto administratoriaus nušalinimo. Tokio sprendimo priėmimą įtakojo ikiteisminio tyrimo duomenys. Paskutinį ikiteisminio tyrimo veiksmų planą kartu su byla UAB „V.s.“ byloje ji gavo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, prieš atostogas. Tokius planus sudarydavo kartu tyrėjai ir prokurorai. Iki atostogų susipažinti su bylos medžiaga dėl didelio darbo krūvio nespėjo. Byla pakartotinai jai buvo pateikta po atostogų, tačiau tuo pat metu buvo sulaikyta tyrėja L. A. ir byla perduota kitam prokurorui. Liudytoja, atsakydama į kaltinamosios klausimus, patvirtino, kad bylos tyrimu ir konkrečiai R. procesine padėtimi domėjosi moteris, dirbanti Generalinėje prokuratūroje, kurios pavardės liudytoja nežino. Tyrėja niekada neprašė, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pavestas jai. Tiesiogiai su STT pareigūnais, atlikusiais ikiteisminį tyrimą A. atžvilgiu, nėra bendravusi. Jos tirtą bylą pagal STT pareigūno reikalavimą nunešė prokurorui G. N., kuris sprendė klausimą dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga. Liudytoja kategoriškai teigia, kad jokiais savo veiksmais tyrėja L. A. ikiteisminiam tyrimui nepakenkė, ji yra labai kruopšti, pareiginga, turinti tvirtą savo nuomonę. Pašalinei įtakai ji nepasiduoda. Jeigu P. B., kuris atstovavo nukentėjusiajai pusei ir sužinojo kokius nors ikiteisminio tyrimo duomenis, tuo nebuvo pakenkta ikiteisminiam tyrimui. Visi prašymai, kurie buvo pateikti toje byloje, buvo pasirašyti P. B., tačiau jis nerašė jokių tyrimo planų ar ikiteisminio tyrimo gairių. Nėra rašiusi nutarimo atmesti P. B. prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis, o tai reiškia, kad nebuvo jos draudimo informuoti apie ikiteisminio tyrimo eigą. Atsakydama į L. M. klausimus, liudytoja paaiškino procesinių prievartos priemonių paskyrimo tvarką ir nurodė asmenis, galinčius priimti sprendimus dėl jų paskyrimo. Taip pat kategoriškai paneigė nukentėjusios teiginius apie tai, kad ji matė parengtą dokumentą dėl jos sulaikymo, kadangi toks dokumentas iš viso neegzistavo, nebuvo tokio plano. Buvo ar nebuvo lūžęs M. kojos pirštas, liudytojai nežinoma, tai neįtakojo kardomosios priemonės paskyrimo (b.t. 30, b.l. 86- 93).
45Vilniaus apygardos teismo teisėja R. K., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje paaiškino, kad L. A. buvo atvykusi susipažinti su V. s. bankroto byla, prašė bylos dokumentų kopijų, minėjo, kad yra pagrindas baudžiamajam persekiojimui. Kadangi atvejai, kai įmonių bankroto bylas lydi ir ikiteisminiai tyrimai, pakankama dažni, išskirtinio dėmesio tokiam prašymui neteikė. Atvykusi A. nieko neprašė, nebandė daryti kokios nors įtakos dėl bankroto bylos, neprašė nušalinti bankroto administratoriaus. Pagal C. I. skundą, kad akcininkui neteikiama informacija, asmeniškai skambino bankroto administratoriui, tačiau atsakymų turinys sukėlė abejonių, kad šis asmuo yra įtakojamas. Prašymas nušalinti administratorių buvo pareikštas, tačiau jį pareiškė kreditorius. Konfliktas prasidėjo į bylą įstojus C. I. ir pradėjus ginčyti kreditorinius reikalavimus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja išsamiai paaiškino įmonių bankroto bylų procedūrą, esmę, kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tvarką. Teismui liudytoja patvirtino, kad bankroto bylos metu pagal teikiamus dokumentus buvo aišku, kad šios bylos ieškovas ir atsakovas bendradarbiauja, todėl kyla pagrįstų klausimų, kad šis bankrotas yra fiktyvus. Bankroto procedūra nėra baigta, neišnagrinėti kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimai, todėl kol kas negali atsakyti į klausimą, ar bankrotas yra tyčinis (b.t.30, b.l. 93-96).
46Liudytoja S. U. teismui paaiškino, kad pagal savo pareigas FNTT, būdama atsakinga už ikiteisminio tyrimo koordinavimą, ji žinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų UAB „V.s.“. Mano, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir visi procesiniai veiksmai šioje byloje buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai. Žino, kad P. B. šioje byloje atstovavo nukentėjusiajai pusei. Kaip ir visose bylose, taip ir šioje tyrėja L. A. su ja koordinavo ir įtarimų pareiškimą, ir kitų procesinių veiksmų atlikimą. Tyrimo grupė sudaryta nebuvo, tačiau, reikalui esant, tyrėjai padėdavo vienas kitam. L. A. jai yra pateikusi pažymą apie atliktus ir planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vėliau STT pareigūnų reikalavimu ji šią pažymą tarnybiniu elektroniniu paštu išsiuntė STT tyrėjai. Liudytoja paaiškino, kad jai žinoma, jog R. A. grasino A., apie tai ji informavo viršininką. Atsakydama į L. A. klausimus, liudytoja patvirtino, kad degalinėje yra mačiusi R. A. draugiškai bendraujant su STT Vilniaus skyriaus vadovu V. S. ( b.t. 30, b.l. 148-150).
47Liudytojas V. K. teismui patvirtino, kad jis kaip operatyvinis darbuotojas, klausėsi sankcionuotų L. M. ir R. A. pokalbių. Pokalbių klausėsi skyriaus vadovo, bet ne L. A. nurodymu. Gerai prisimena, kad girdėjo pokalbius, kurių metu R. A. primygtinai reikalavo advokato R. M. parašyti kažkokį labai svarbų raštą. Tie pokalbiai fiksuoti savaitgalį, vyko jie net ir nakties metu. Apie kokį raštą kalbama iš pokalbio nebuvo galima suprasti, kadangi pagal pokalbio manierą buvo galima spėti, jog kalbantieji žino apie tai, kad jų pokalbių klausomasi. Liudytojo manymu tokią informaciją R. A. galėjo perduoti FNTT pareigūnai S. U., N. Z. ar netgi pats viršininkas V. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kuo remiasi darydamas tokias išvadas, liudytojas paaiškino, kokie šių asmenų būdo bruožai ir veiksmai skatina daryti tokias išvadas. Liudytojas teismui išsamiai paaiškino, kad skyriaus vadovybės nurodymu jis su L. A. vyko pas prokurorą G. N., t.y. buvo vadovybės nurodymas L. A. pristatyti pas šį prokurorą. Tai buvo jau po jos sulaikymo ir ligos. Iš tos dienos įvykių, to, ką papasakojo L. A. po pokalbio su prokuroru G. N. ir STT pareigūnu, jis suprato, kad yra asmenų, kurie suinteresuoti tuo, kad UAB „V.s.“ byla nebūtų tiriama. Suinteresuotas buvo ne tik R. A., bet ir FNTT vadovybė. Pas prokurorą kabinete L. A. buvo be advokato. Atsakydamas į kaltinamosios L. A. klausimus, liudytojas patikslino, kad nei L. M., nei R. A. nebuvo planuojama sulaikyti, tačiau klausantis jų telefoninių pokalbių buvo aišku, kad kažkas iš FNTT pareigūnų yra informavęs juos apie rengiamą sulaikymą. Šitie pokalbiai buvo dar iki įtariamųjų apklausos FNTT (b.t. 30, b.l. 152-155).
48Liudytojas A. G. teismui paaiškino, kad kartu su L. A. dirbo FNTT tyrėju. Žino, kad buvo tiriama sudėtinga V. s. byla. Bylos sudėtingumas ir komplikuotumas pasireiškė tuo, kad L. A. buvo daromas didelis spaudimas iš vadovų V. ir U. pusės. Spaudimas pasireiškė tuo, kad šią bylą buvo reikalaujama stabdyti, o dirbti su kitomis bylomis. Tokius nurodymus susirinkimų metu duodavo S. U., kas atrodė ganėtinai keista, nes bylos tyrimas sėkmingai ėjo į pabaigą, prokurorai ragino baigti tyrimą, o FNTT vadovai elgėsi priešingai, L. A. pavesdavo visokias antraeiles užduotis. Susirinkimų metu buvo nepagrįstai sakoma, kad prokurorai reikalauja skubiau tirti kitas bylas, o po pokalbių su prokurorais paaiškėdavo, kad tokio reikalavimo nebuvo. Su L. A. ne kartą kalbėjosi apie tai, kad surinkti bylos duomenys yra perduodami įtariamiesiems. Liudytojas įtarė, kad visa bylos informacija yra perduodama R. A. ir tai daroma nežinant A., t.y., tai darė asmuo, kuris be tyrėjos žinios galėjo prieiti prie bylos medžiagos. Liudytojo nuomone, tai darė S. U., kuri FNTT jau nebedirba. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas patvirtino, kad yra matęs neprocesinį, šmeižikiško pobūdžio skundą dėl L. A. veiksmų, kurį buvo pasirašiusi L. M.. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytojas paaiškino, kad S. U., norėdama padaryti spaudimą pareigūnams, jeigu vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus išsiskirdavo jos ir tyrėjo pozicija, gąsdindavo prokurorais. U. vyras yra skyriaus vyriausiojo prokuroro A. D. pavaduotojas ir, neįtikus S. U., ji pati skambindavo liudytojo tiriamą bylą kontroliuojančiam prokurorui arba savo vyrui, o vyras atitinkamam prokurorui ir liudytojui asmeniškai buvo daromas spaudimas dėl vienokių ar kitokių veiksmų atlikimo. Liudytojas asmeniškai tai patyrė ne vieną kartą. Liudytojas girdėjo S. U. teigiant, kad jos darbu V. s. byloje nepatenkintas prokuroras A. D., nors jis šios bylos tyrimo nekuravo. Liudytojas pripažino skambinęs advokatui R. M. ir teiravosi, kodėl jis parengė neprocesinį, šmeižikišką skundą. Advokatas jam paaiškino, kad tai yra R. A. gynybos pozicija, o rašyti procesinius skundus dėl tyrėjos veiksmų, nėra teisinio pagrindo. Apie tai, kad ikiteisminis tyrimas L. A. atžvilgiu pradėtas STT iniciatyva, sužinojo savo apklausos metu. Atsakydamas į kaltinamosios klausimus liudytojas paaiškino, kad matė tyrėjos parengtą 20 lapų apimties pažymą apie atliktus ir planuojamus atlikti veiksmus V.s. byloje. Žino, kad ši pažyma buvo rengiama V. ir U. prašymu. Liudytoją suintrigavo tai, kad pažymos reikalavo vadovai ir kad buvo reikalaujama, jog ši pažyma neturėtų jokių rekvizitų, t.y. nenurodant, kam ji adresuojama. Pagal Generalinio prokuroro patvirtintą tvarką buvo numatyti pranešimai prokurorui, tačiau ne FNTT vadovams. Atsakydamas į kaltinamosios klausimus, liudytojas nurodė, kad be advokato R. M. byloje dalyvavo ir advokatas Z., kuris yra S. U. draugas. Mano, kad advokatas, ginantis įtariamąjį (kaltinamąjį), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas FNTT, tyrimo metu neturėtų lankytis pas vadovus (U.) tikslu išgerti kavos (b.t. 30, b.l. 155-158).
49Liudytojas R. M. teismui paaiškino, kad jį ir kaltinamuosius L. A. bei P. B. sieja išskirtinai darbo reikalai. Kaip advokatas jis V. s. byloje atstovavo R. A.. Apie galimus įtarimus R. A. sužinojo iš E. I. ir jo advokato, kuriuos atsitiktinai sutiko teismo pastate, po šio apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Su advokatu Z. dirba vienoje kontoroje, todėl natūralu, kad šis ėmėsi ginti L. M.. Liudytojas pripažino, kad būtent jis rašė neprocesinį skundą pagal tai, kokius duomenis ir informaciją jam pateikė R. A.. Tai R. A. teigė, kad advokatas B. anksčiau dirbo su tyrėja L. A., o dabar, atstovaudamas jo oponento M. K. interesams, derina pozicijas. Kitaip tariant R. A. teigė, kad byla yra pradėta M. K. užsakymu. Prašydamas parengti tokio turinio skundą R. A. tikėjosi, kad tyrėja jo išsigąs ir nutrauks bylą. A. visą laiką reikalavo imtis visų įmanomų priemonių bylai nutraukti, reiškė pretenzijas, kodėl advokatai nesugeba per mėnesį, paskui per tris mėnesius nutraukti bylos. Liudytojui buvo susidaręs įspūdis, kad jis nėra vienintelis R. A. advokatas, kadangi pagal savo charakterį, jis gali kito advokato paklausti, ar jo advokatas dirba taip, kaip reikia, tiesiogiai nueiti ir kažko reikalauti iš pareigūnų. Teigia, kad nenustebtų sužinojęs, kad R. A. pareigūnams galėjo pasiūlyti pinigų. R. A. visą laiką buvo suinteresuotas nušalinti tyrėją L. A. nuo bylos, tuo, kad byla patektų į kitą instituciją, nes, jo manymu, kol bus ši tyrėja, bylos nebus galima nutraukti. Atsakydamas į kaltinamosios klausimus, liudytojas paaiškino, kad jokių jos tiriamos bylos dokumentų kopijų neturėjo. Jis kaip advokatas buvo klientui paaiškinęs, kad BK 184 str. 2 d. yra sunkus nusikaltimas ir todėl neatmestina tikimybė, kad jis gali būti sulaikytas, todėl ir į apklausą FNTT R. A. atėjo su asmeniniais daiktais. Nemano, kad ikiteisminis tyrimas R. A. atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, kadangi tokių bylų dėl tyčinio bankroto yra daug. Ar su FNTT pareigūnais, išskyrus L. A., savarankiškai bendravo R. A., nežino. Iš jo kalbų buvo galima suprasti, kad jis turi pažįstamų STT, tačiau pavardžių jis nėra minėjęs. Mano, kad kaltinimai L. A. protegavus P. B. yra nepagrįsti vien jau todėl, kad R. A. sulaikymui buvo visi pagrindai, tačiau ji to nedarė. Asmeniškai skundo STT dėl A. veiksmų nerašė. Apie jį sužinojo būdamas FNTT, todėl tą pačią dieną išsikvietė R. A. ir klausė, ar jis rašė skundą, tačiau šis tai neigė. Vėliau iš paties A. girdėjo, kad „viskas gerai, kad STT viską išsiaiškins“. Iš šių pasakymų suprato, kad R. A. yra žinoma apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą L. A. atžvilgiu (b.t.30, b.l. 158-160).
50Liudytojas S. Z. teismui paaiškino, kad yra buvęs L. M. advokatu atliekant ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės veiklos. Prieš apklausą buvo suderinęs gynybos poziciją su kliente, nors bylos aplinkybes žinojo tik iš L. M. pasakojimų. Mano, kad tą kartą L. M. buvo apklausiama įtariamąja, lyg yra matęs pranešimą apie įtarimą. Dėl tyrėjos L. A. veiksmų rašto nerašė. Yra rašęs vieną prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Atsakydamas į kaltinamosios klausimus, liudytojas nurodė, kad neprisimena, ar jis pats asmeniškai skambino tyrėjai ir tarėsi dėl L. M. apklausos, bet tikėtina, kad taip galėjo būti. Neprisimena, ar R. A. sakėsi asmeniškai pažįstantis V. S., ką nors iš FNTT pareigūnų, o girdėtų kalbų komentuoti nenori. Neatmeta galimybės, kad būdamas su kliente FNTT, galėjo skambinti kolegai M. dėl jo kliento apklausos. Maždaug prieš metus laiko susitarimą su L. M. nutraukė, bet tuo laiku, kai teikė jai teisines paslaugas nėra girdėjęs nusiskundimų, kad tyrėja pagarsino jos asmeninius duomenis, ar kad jai padaryta kokia nors žala. Apklausos metu įtampos nebuvo, neprisimena, ar turėjo pastabų dėl apklausos protokolo, bet net jeigu jos ir buvo, tai redakcinio pobūdžio, ne esminės. L. A. apklausos protokolą spausdino, todėl visa tai, kas rašoma, jis matė monitoriuje. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patvirtino, kad iki L. M. apklausos šios bylos dokumentų ar jų kopijų nėra nei gavęs, nei matęs (b.t.30, b.l. 101-104).
51Liudytojas V. V. teismui paaiškino, kad tik dalinai prisimena ikiteisminį tyrimą dėl V. s., kadangi tiriama labai daug bylų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas atsakė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal gautą pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo, be jo dar teisę turėjo N. Z. ir S. U.. Pareiškimą dėl V. s. vizavo jis, tik neprisimena, pagal kokį BK straipsnį. Tyrimą atlikti pavedė tyrėjai L. A., kuri turėjo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešti prokurorui. Konkrečių priežasčių, kodėl šį ikiteisminį tyrimą pavedė L. A., neprisimena, bet mano, kad todėl, jog tuo metu jos darbo krūvis buvo mažiausias. Asmeniškai jokių procesinių veiksmų neatliko, tik vadovavo ir duodavo nurodymus. Tarnyboje buvo praktikuojama rinkti tyrėjų planus ir ataskaitas apie nuveiktą darbą, ši funkcija buvo pavesta S. U.. Įtarimų, kad bylos baigtimi rūpinasi ne tik L. A., nebuvo, pati A. jam nesakė apie jai daromą poveikį ar spaudimą (b.t. 32, b.l. 181-193).
52FNTT pareigūnų N. Z. ir N. V. parodymai susiję su V. s. bylos tyrimo aplinkybėmis ir darbo organizavimu bei metodais FNTT, todėl teismas jų atskirai nevertina ir dėl jų nepasisako ( b. t. 30, b.l. 150-152, b.t. 33 b.l. 206-207).
53Liudytoja R. Č. (M.) teismui paaiškino, kad kartu su P. B. dirbo UAB „T.“. Neprisimena tiksliai, bet P. B. pavedimu galėjo rengti kažkokius dokumentų projektus dėl UAB „V.s.“ bankroto. Neprisimena, kad dokumentuose būtų minimas vardas „M.“. Jos parengtus dokumentų projektus tikrindavo advokatas, o pasirašydavo juos advokatas arba klientas. Su tyrėja L. A. asmeniškai nėra bendravusi, neturėjo jokio kontakto, žinučių nerašė, telefonu nekalbėjo ( b.t. 30, b.l. 114).
54Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad su P. B. yra verslo partneriai ir tą dieną, kai vyko krata, ji dalyvavo kratos metu. Pradžioje krata buvo daroma advokato darbo vietoje, o paskui ir jos vadovaujamose įmonėse. Dokumento, pagrindžiančio kratų pagrįstumą UAB „T. p.“ ir „T. n. t.“, kratą atliekantys pareigūnai nepateikė. Tik vėliau surašė popierių dėl šių kratų. Dienos pabaigoje buvo išvežti visi kompiuteriai. Dokumentų, susijusių su kratos atlikimu, jos įmonėse jai net nedavė pasirašyti. Kažkokius protokolus pasirašė UAB „T.“ darbuotoja, bet tai skirtingos bendrovės (b.t. 30, b.l. 187-189).
55Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2010 m. dirbo FNTT Vilniaus valdybos direktoriaus pavaduotoju. Apie L. A. iškeltą bylą nieko nežino, išskyrus tai, kad dalyvavo atliekant kratą jos kabinete. Dalyvauti kratoje, kurią atliko STT pareigūnai, jam pavedė įstaigos vadovas V. G.. Su nutartimi daryti kratą susipažino, tačiau kokia buvo jos esmė, nežino. Kratos metu ėmė dokumentus, peržiūrėjo darbo stalčius. Prisimena, kad kažkas rodė A. nutartį dėl kratos, bet ar buvo jai aiškinamos jos teisės, neprisimena. Nematė, ar jai buvo pateiktas koks nors dokumentas dėl jos sulaikymo, neatsimena, ar jai buvo teikiamas kažkoks dokumentas pasirašyti, ar ji atsisakė pasirašyti. Neatsimena, ar A. kažką sakė apie advokatą (b.t. 30,b.l. 190-191).
56Vertindamas liudytoju apklausto V. M. parodymus, teismas konstatuoja, kad jie nėra tiesiogiai susiję su pareikštais kaltinimais, o iš esmės liečia liudytojo, kaip bankroto administratoriaus darbą ir funkcijas UAB „V.s.“ ir jo samprotavimus apie tai, kaip P. B. susijęs su L. A.. Liudytojas, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad neturi jokių duomenų apie tai, kad L. A. būtų pagarsinusi ar atskleidusi kokius nors duomenis. Į daugelį konkrečių kaltinamųjų klausimų liudytojas atsakė „neprisimenu“ (b.t. 30, b.l. 193-194).
57Liudytoja G. M. teismui paaiškino, kad kratos, STT pareigūnų atliekamos advokato P. B. kontoroje, metu ji dirbo UAB „T.“ administratore - juriste. Darant kratą advokato kabinete, ji nedalyvavo, todėl kas paimta iš jo kabineto, nežino. Apklausiama STT pareigūnų yra nurodžiusi, kad iš jos kompiuterio buvo išsiųstas dokumentas. Kas ir kada siuntė, nežino, nes jokie prisijungimo duomenys nebuvo reikalingi. Dokumento turinio nežino. Asmeniškai ji L. A. jokių dokumentų nesiuntė ir iš jos jokių dokumentų taip pat nėra gavusi. Atsakydama į kaltinamojo P. B. klausimus, liudytoja papasakojo kratos atlikimo aplinkybes ( b.t. 31, b.l, 5-6).
58Liudytojas D. K. teismui paaiškino savo, kaip įmonės „M.“ savininko, sutartis ir santykius su UAB „V.s.“ Šios bendrovės direktore buvo L. M., bet visus klausimus sprendė R. A.. Liudytojas paaiškino, kad tyrėjos Linos (pavardės neprisimena) buvo apklausiamas FNTT būtent dėl sutarčių ir skolų tarp šių įmonių, taip pat nurodė, kad V.s. 300 000 litų skolą pardavė R. A. už 30 000 litų ( b.t. 31, b.l. 7-8).
59Liudytojas A. R. teismui paaiškino, kad 2010 m. vasaros pradžioje, tyrėjos L. A. buvo apklausiamas įtariamuoju dėl sukčiavimo stambiu mastu iššvaistant V.s. turtą. Asmeniškai su šia bendrove jis nėra susijęs ir niekada jos vadovų L. M. ir R. A., nors juos pažįsta seniai, nekonsultavo, jokių sutarčių nesudarė. L. A. tirtoje byloje jam pareikšti įtarimai nėra panaikinti, kardomoji priemonė jam nepaskirta. 2004 metais buvo advokato padėjėju ir yra teikęs teisines paslaugas V. M. įmonei, bet ne bankrutuojančiai V.s. Atsakydamas į kaltinamojo P. B. klausimus, liudytojas neigė dalyvavęs V.s. kreditorių susirinkime, matęs tame susirinkime P. B. ir tuo labiau A. A., neprisiminė ir kitų aplinkybių. Atsakydamas į kaltinamosios L. A. ir jos gynėjo klausimus, liudytojas pripažino, kad kartu mokėsi su prokuroru M. B. ir su juo bendrauja. Apie tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V.s. ir jį ketinama apklausti, sužinojo iš R. A. arba L. M., todėl žinodamas savo procesines teises į apklausą atvyko su advokatu. Dėl to, kad yra kviečiamas į FNTT, pagalbos į pažįstamus prokurorus nesikreipė ( b.t. 31, b.l. 9-10).
60Liudytojas E. I. teismui paaiškino, kad jis taip pat yra vienas iš įtariamųjų baudžiamojoje byloje dėl V.s. turto iššvaistymo. Dėl to vieną kartą buvo apklausiamas L. A.. Tyrimas šioje byloje nėra užbaigtas, byla šiuo metu yra ENTT. Atsakydamas į advokato R. M. klausimus, liudytojas paaiškino, kad N. Z. pažįsta apie 10 metų, žino, kad jis FNTT tyrėjas, tačiau su juo apie V.s. bylą nekalbėjo. Liudytoją sulaikant šis pareigūnas nedalyvavo. Pasirašyti nuomos sutartį dėl patalpų Aušros g. ( - ), su V.s. pasiūlė šios bendrovės advokatas A. R.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas paaiškino jam žinomas aplinkybes, susijusias su bendrove A., didmenine prekyba vaistais, apie savo pažintį su V. M. ir A. R. ( b.t. 31, b.l. 11-14).
61Liudytojas R. V. teismui nurodė, kad dirba STT Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje vyriausiuoju specialistu. Viena iš kompleksinių jo darbo funkcijų yra klausyti įrašų. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai rašomi ne tą pačią dieną kaip klausomi įrašai. Iš dalies pokalbių sunku logiškai paaiškinti žmonių, kurių kontrolę jis vykdė, veiksmus. Užsakymą, kokių pokalbių klausyti, suformulavo jo paties asmeniškai įžvelgtos bylos esmė. Protokoluose nurodyti trys asmenys: tyrėja, advokatas ir trečias asmuo, kuris bendraudamas su advokatu siekė savo tikslų. Mano, kad advokato bendravimas su klientu yra normalu, tačiau jų pokalbių kontrolės metu liudytojas susidarė nuomonę, kad advokatui yra užduodami klausimai, pageidavimai, kuriuos advokatas perduoda FNTT tyrėjai, aptaria jų įvykdymo būdą, laiką, principus ir pan. Remdamasis šia savo nuomone atrinko pokalbius bei surašė protokolus. Atrinkdamas pokalbius, atsižvelgiant į tai, ką tiria ir į ką koncentruojasi, asmeniškai sprendė, kurie pokalbiai yra reikšmingi, o kurie - ne. Šią bylą tyrė jis vienas, o protokolus rašė techniniai darbuotojai. Nusprendęs, kad pokalbis reikšmingas, apie tai informuodavo savo vadovą. Šiuo atveju buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, apie atliekamų veiksmų sankcionavimą, nežino. Su ikiteisminį tyrimą atliekančiu prokuroru operatyvinio tyrimo bylos stadijoje nebendravo. Operatyvinio tyrimo pradėjimo vada buvo gauta operatyvinė informacija, kurią reikėjo patikrinti. Operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys buvo perduoti prie ikiteisminio tyrimo. Atsakydamas į kaltinamosios L. A. klausimus, liudytojas paaiškino, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai pradėti rašyti po 5 mėnesių todėl, kad operatyvinio tyrimo metu dalis pokalbių buvo padriki, ir pradžioje juos buvo sunku susieti į vieną grandinę tiek tema, tiek įvykiais. 2010 metų balandžio mėnesį buvo teikiami prašymai pratęsti, kadangi nebuvo surinkta įrodymų pradėti ikiteisminį tyrimą. Pratęsimas buvo remiamas liudytojo tarnybiniais pranešimais bei apibendrinančiomis pažymomis, su kuriomis buvo supažindintas prokuroras. Šiuo metu neprisimena, ar prašė leidimo vykdyti sekimą, tačiau taip galėjo būti, bet jeigu byloje nėra, tai, matyt, į tarnybines patalpas nebuvo patekta. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai K. pateikė protokolą, kurie užfiksuoti pokalbiai yra nereikšmingi. Patvirtina, kad buvo sunaikinta 4 tūkstančiai užfiksuotų pokalbių. Liudytojas paaiškino dalyvavęs atliekant kratą kaltinamosios darbo vietoje, tačiau neprisiminė, ar ji prieš kratą buvo sulaikyta, ar ne, neatsimena, ar kaltinamoji prašė iškviesti advokatą. Prisimena, kad kaltinamoji jautėsi blogai, ypatingai mažai kalbėjo, jai buvo atnešta vandens. Neatsimena, ar jai buvo pateiktas pasirašyti kratos protokolas, ar ji atsisakė pasirašyti. Liudytojas paaiškino jo ir kaltinamosios susitikimo prokuroro G. N. kabinete aplinkybes, susitikimo esmę, kokiu tikslu ir kieno iniciatyva, jis ten vyko. Patvirtino, kad į susitikimą jį siuntė V. S. ir tai, kad prokuroro kabinete su kaltinamąja buvo pasilikę dviese. Liudytojui nėra žinoma apie V. S. ir R. A. pažintis ir bendravimą. Nutarimų kratai daryti nerengė, tačiau neneigia, kad su juo dėl to buvo konsultuojamasi ir kad nutarimų fabula gali būti surašyta pagal kontroliuojamų pokalbių fabulą. Ar buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, nepamena, nes kratai vadovavo tyrėjas. Atsakydamas į kaltinamojo P. B. klausimus, liudytojas paaiškino, kad apie pokalbių reikšmingumą tyrimui nuspręsdavo pagal raktinius žodžius. Nemano, kad su tyrėja advokatas šnekėjosi ir apie kitas bylas, kadangi jis iš pokalbio turinio to nesuprato. Peržiūrėjus visus protokolus, matosi, kad visa seka eina logiškai: „susitinka, susiskambina, perduoda, užklausia, pasitikslina, atsako“. Kad tyrėjos pokalbiai su ikiteisminį tyrimą dėl V.s. kuravusiais prokurorais neturi reikšmės šiai bylai, nusprendė pats. Pokalbių su prokuroru M. R. neprisimena, pokalbiai su prokurore M. buvo. Atsakydamas į kaltinamojo A. A. klausimus, liudytojas paaiškino, kad neprisimena, ar yra girdėjęs kaltinamojo pokalbių su advokatu P. B. dėl kitų civilinių bylų, tačiau tokios galimybės neatmeta. Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas gavus operatyvinius duomenis. Liudytojas, remdamasis Operatyvinės veiklos įstatymu, atsisakė nurodyti, kokiu pagrindu pradėtas operatyvinis tyrimas. Nurodė, kad tai buvo duomenys apie daromą korupcinio pobūdžio nusikaltimą, t.y. papirkimą, piktnaudžiavimą. Su A. bylą tyrusia K. veiksmus derino, tačiau neprisimena, ar planavo kaltinamosios suėmimą. Kratos metu ieškojo dokumentų, susijusių su V.s. byla, tačiau kokius įrodymus paėmė, neprisimena. Galimai buvo paimta visa byla, ar išeidami užplombavo pastarosios kabinetą, neprisimena. Liudytojas neneigia padėjęs tyrėjai apklausti kaltinamąjį A. A., t.y. atliko technines funkcijas. Liudytojas nurodė dalyvavęs atliekant kratą ir L. A. gyvenamojoje vietoje. Apie jos sulaikymą asmeniškai niekam nepranešė, ar tai padarė kiti, nežino. Operatyvinio sekimo byloje darbo grupė sudaryta nebuvo, koks norminis aktas reglamentuoja operatyvinių veiksmų atlikimą ir protokolų surašymą, nežino. Kodėl teismui pateikti protokolai yra be jo parašų, nežino. Tuo metu, kai buvo atliekamos kratos, apžiūrimi kompiuteriai, imami dokumentai, ikiteisminiam tyrimui vadovavo prokuroras G. N.. Teikimą pradėti ikiteisminį tyrimą vadui V. S. rašė ne jis, o S. P., kadangi liudytojas tuo metu atostogavo. Jis, kaip ir A. K., kuri surašinėjo pokalbius, taip pat turėjo prisijungimo slaptažodžius. Duomenys gauti atliekant operatyvinį tyrimą, sunaikinti, o apie advokato prašymą nenaikinti duomenų, gautų tiek atliekant operatyvinį, tiek ir ikiteisminį tyrimą, nieko nežino (b.t. 32, b.l. 176-185).
62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tokie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos ir ar duomenys, gauti atliekant operatyvinį tyrimą yra patvirtinti duomenimis, gautais Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais bei tvarka. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2008 ).
63Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas; valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi Konvencijos 8 straipsnis garantuoja asmens teisę į susižinojimo (telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ir pan.) slaptumą. Pagal Konvenciją riboti šią teisę galima tik, kai tai numatyta įstatyme, ribojimu siekiama teisėto tikslo ir tai būtina demokratinėje visuomenėje.
64Vertinant teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismui pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai tiesiogiai susiję ne tik su BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų priimtinumą, duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rinkimo teisėtumą, bet ir su tarptautinės teisės aktuose įtvirtintomis žmogaus teisių garantijomis, kurių turi būti laikomasi renkant duomenis baudžiamajame procese. Tirdamas ir vertindamas kaltintojo pateiktą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės teismui yra pateikta tik kaltinamosios L. A. atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00128-09 medžiaga, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos dokumetų kopijos bei kaltinamųjų skundai, prašymai, įvairaus turinio prokurorų nutartys ir lydraščiai. Teismo vertinimu, pateiktos dokumentų kopijos, išskyrus tai, kad juose figūruoja kaltinamųjų pavardės, nelaikytinos tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais visiems kaltinamiesiems įkaltintų veikų padarymą ir juolab patvirtinančiais jų kaltę dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Likusi teismui pateiktų įrodymų dalis yra STT pareigūno R. V. nuožiūra atrinktų ir jo vertinimu korupcinių nusikaltimų padarymą patvirtinančių telefoninių pokalbių garso įrašai ir protokolai.
65Teismo išvadą, kad teismui kaip įrodymai yra pateiktos tik ikiteisminio tyrimo ir bankroto bylų kopijos visiškai patvirtina ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusių prokurorų prašymai dėl ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo: 2011-01-14 ONKT skyriaus prokuroras G. N. ir 2011-03-14 to paties skyriaus prokuroras M. B., prašydami pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus nurodo, kad nuo 2010-09-21, t.y. nuo tos dienos, kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą L. A., ir sulaikyti P. B. bei A. A., buvo sulaikyti ir apklausti įtariamieji, liudytojai, atliktos kratos, daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, apžiūros, padaryta ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-00128-09 apžiūra ir kopijos, UAB „V.s.“ bankroto bylos kopijos (b.t. 1, b.l. 4-5,6-7).
66Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto S. P. 2010-07-14 tarnybiniame pranešime Nr. 22-14-99, kuriuo remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d. ir 247 str. nurodyta, kad yra gauta informacija apie galimai vykdomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su FNTT organizuojamais ir vykdomais tyrimais. Atsižvelgiant į tai, nutarimu Nr. S8-14-47 pradėtas tyrimas operatyvinio tyrimo byloje Nr. OT-001-2-2010. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „pagal turimus duomenis, advokato P. B., kurį pasamdė vienas iš neoficialių UAB „V.s.“ savininkų M. K. atstovas A. A., iniciatyva, FNTT Vilniaus apskrities skyriaus tyrėja L. A. atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame Kazimieras A. A. ir V. M. įtariami sukčiaujant sukėlę fiktyvų UAB „V.s.“ bankrotą. Pranešime taip pat nurodyta, kad A. A. tikisi per P. B. pažintis FNTT pasiekti M. K. teigiamų rezultatų šioje byloje, kad pagal turimą informaciją L. A., piktnaudžiaudama einamomis pareigomis, galimai už neteisėtą atlygį, pastoviai informuoja P. B. apie tyrimo veiksmus, o advokatas, pasinaudodamas pažintimis su FNTT tyrėja, jai nurodinėja kada ir kokius veiksmus atlikti, kokius jam naudingus dokumentus parengti ir koks turėtų būti šių dokumentų turinys“ (b.t. 1, b.l. 1-2).
672011-03-02 prokuroras G. N. reikalavime pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos požymius nurodo, kad surinkti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-510-10 duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tyrėja L. A. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, be prokuroro leidimo atskleidė informaciją apie A. R., R. A., L. M., V. M., E. I. privatų gyvenimą be jų sutikimo. Prokuroro nuomone, nors ir nėra nukentėjusiųjų ar jų atstovų skundų, tačiau ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kadangi galėjo būti padaryta piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Reikalavime prokuroras nenurodo, kam ir kokią informaciją apie šių asmenų privatų gyvenimą, pateikė L. A.. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 168 str.1d. STT vyresnioji specialistė V. K. taip pat nenurodė faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nusprendė pakartotinai pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.t. 1, b.l. 8, 9). Analizuojant šiuos dokumentus visiškai neaišku, kas gi vis dėlto pradėjo ikiteisminį tyrimą, t.y. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnė. BPK 409 str. nustatyta, kad prokuroras pradeda baudžiamąjį procesą dėl visuomeninę reikšmę turinčios nusikalstamos veikos, nurodytos BPK 407 str. 1d. Šiuo konkrečiu atveju prokuroras ikiteisminio tyrimo nepradėjo, o tik vadovaudamasis BPK 167 str. normomis pareikalavo jį pradėti, tačiau pacituotose normose nėra numatyta, kad ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 str. nesant nukentėjusiojo asmens pareiškimo galėtų pradėti ikiteisminio tyrimo pareigūnas. BPK 167 str., kuriuo vadovaudamasis prokuroras pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą, nenumato, kad prokuroro reikalavimu ikiteisminis tyrimas galėtų būti pradėtas pagal BK 168 str. Prieš pradedant savo iniciatyva ikiteisminį tyrimą nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai net neapklausė A. R., R. A., L. M., V. M., E. I. ir nesužinojo jų nuomonės dėl baudžiamojo proceso pradėjimo.
68Pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2011-04-06 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą nustatyta, kad kaltinamųjų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinys fiksuojamas ir kontroliuojamas nuo 2010-01-19. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai: Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymai Šiaulių apygardos teismo pirmininkui pagal operatyvinio tyrimo bylą Nr. OT-001-2-2010 (faktinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas) (b.t. 1, b.l 60-65) bei Šiaulių apygardos teismo nutartys „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (teisinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus) (b.t. 32, b.l. 13-21).
69Iš nurodytų dokumentų turinio nustatyta, kad L. A. operatyvinis sekimas ir operatyvinio tyrimo veiksmai pradėti 2010-01-20, esant informacijos, apie pastarosios, kaip įtariama, rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str. 1-2 d, (kyšininkavimas), 226 str. 1d.(tarpininko kyšininkavimas), 227 str. 1d. (papirkimas), 228 str. 1-2d. (piktnaudžiavimas), 24 str.4 d. ir 228 str. 1-2d. (piktnaudžiavimo organizavimas), 24 str. 6 d. ir 228 str. 1-2 d. (padėjimas piktnaudžiauti), 300 str. 1d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). 2010-07-14 pradėjus ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis nuo 2010-07-15 iki 2010-10-15 sankcionuotas L. A. ir A. A. slaptas sekimas, telefoninių pokalbių kontrolė.
70P. B. operatyvinis sekimas ir operatyvinio tyrimo veiksmai pradėti 2010-01-20, esant informacijos, kad pastarasis moka kyšius FNTT atsakingiems pareigūnams už palankių sprendimų priėmimą ar pageidaujamų veiksmų vykdymą, t.y. esant operatyvinės informacijos apie rengiamas ir vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 1d. (tarpininko kyšininkavimas), 227 str. 1d. (papirkimas).
71A. A. operatyvinis sekimas ir operatyvinio tyrimo veiksmai pradėti 2010-04-21, esant informacijos, kad pastarasis rengia ir vykdo nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 str. 1d. (tarpininko kyšininkavimas), 227 str. 1 d. (papirkimas) (b.t. 1, b.l. 60-75).
72Nagrinėjant bylą advokatams pareiškus abejones dėl operatyvinių veiksmų, atliktų kaltinamųjų atžvilgiu, pagrįstumo bei teisėtumo, prokuroras 2012-05-30 pateikė išslaptintas Šiaulių apygardos teismo nutartis Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka.
73Iš teismui pateiktų Šiaulių apygardos teismo nutarčių Nr. 88KF, 81KF, 445KF, 443KF, 441KF išslaptintų išrašų (teisinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas) turinio negalima nuspręsti, kokia nusikalstama veika buvo tiriama (faktinis operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas), kadangi nutartyse yra nurodyta, kad pagrindas taikyti kaltinamųjų atžvilgiu specialiąsias technines priemones yra pateikta operatyvinės bylos medžiaga (b.t. 32, b.l.13-21).
74Siekiant objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo ir vengiant proceso vilkinimo dėl papildomų įrodymų rinkimo teismas kreipėsi į STT dėl nutarimu Nr. S8-14-47 pradėto operatyvinio tyrimo bylos Nr. OT-001-2-2010 medžiagos išslaptinimo. 2012-05-21 STT Vilniaus valdyba, atsakydama į teismo prašymą dėl Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu gautų duomenų įvertinimo, tokius duomenis pateikti teismui atsisakė. Atsisakydama tenkinti teismo prašymą, STT rėmėsi Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 2 d. nuostata, reglamentuojančia, kad operatyvinė informacija gali būti panaudojama baudžiamajame procese ir jeigu tokia informacija panaudojama, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Tarnybos vadovas teismui paaiškino, kad ši įstatymo nuostata neįpareigoja operatyvinės veiklos subjektų kaip įrodymus panaudoti visą operatyvinių veiksmų metu gautą informaciją. Būtent operatyvinės veiklos subjektas yra įpareigotas įvertinti, ar konkreti, operatyvinių veiksmų metu gauta informacija gali ar negali būti panaudota baudžiamojoje byloje (b.t. 32, b.l. 7-8).
75Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų turinį, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nuspręsti, koks buvo faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2010-07-15, bei tai, kad Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo naudojamos būtent šioje baudžiamojoje byloje.
76Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje baigtas ir byla perduota teismui, kaltinant:
77L. A. - nusikalstamų veikų, numatytų BK 168 str. 1 d. (informacijos, sužinotos dėl savo tarnybos, apie kito asmens privatų gyvenimą panaudojimas); 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos) bei BK 247 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo).
78P. B. ir A. A. - nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 str. 1 d. (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas); 24 str. 4-5 d. ir 228 str. 2d. (organizavimas ir kurstymas piktnaudžiauti siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos) bei BK 24 str. 4-5 d., 247 str. 1d. (organizavimas ir kurstymas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo).
79L. A. nėra pareikšti kaltinimai, numatyti BK 225 str. 1-2 d, (kyšininkavimas), 226 str. 1 d. (tarpininko kyšininkavimas), 227 str. 1d. (papirkimas), 24 str. 4 d. ir 228 str. 1-2 d. (piktnaudžiavimo organizavimas), 24 str. 6 d. ir 228 str. 1-2 d. (padėjimas piktnaudžiauti), 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), t.y. L. A. nebuvo kaltinama nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pradėtas ir vykdomas operatyvinis tyrimas, padarymu.
80A. A. ir P. B. nėra pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 226 str. 1 d. (tarpininko kyšininkavimas), 227 str. 1 d. (papirkimas), padarymo, nors operatyvinis tyrimas pradėtas ir specialiųjų priemonių taikymas sankcionuotas būtent dėl šių nusikalstamų veikų darymo.
81Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad teisme išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinimai L. A., P. B. ir A. A. pakeisti į naujus, pakeičiant kaltinimuose nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pakeitus kaltinimą L. A. nekaltinama ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimu be leidimo (BK 247 str. 1d.), A. A. ir P. B. nekaltinami neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu (BK 167 str. 1d.), tačiau kaltinami bendrininkų grupėje sukurstę valstybės tarnautoją be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą ( BK 24 str.5d. ir 168 str. 1d. padarymu) (b.t. 33, b.l. 2-8).
82Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar byloje esantys L. A., P. B. ir A. A. pokalbių įrašai buvo daromi šioje baudžiamojoje byloje, o ne galimai atliekant kitą operatyvinį tyrimą, kuris nesusijęs su paskutiniais kaltinamiesiems pareikštais kaltinimais. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, faktinis pagrindas – 2010-01-19 pradėtas operatyvinis sekimas dėl L. A. ir P. B. ir 2010-04-19 pradėtas operatyvinis sekimas dėl A. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų ir teisinis pagrindas, t.y. Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. 88 KF, 81KF, 445KF, 443KF dėl techninių priemonių panaudojimo, galimai nesusiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių 2010-07-14 ir 2011-03-02, ir 2011-03-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-510-10. Teismas, vertindamas įrodymus sutinka su advokato R. M. pozicija, kad visa gauta ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija, pareikštų kaltinimų atžvilgiu vertintina kaip atsitiktinė.
83Iš byloje esančių Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų turinio, atsižvelgiant į tai, kad pokalbiai ir/ar jų ištraukos, yra pateikti STT specialisto R. V. nuožiūra ir pagal jo nustatytus „raktinius“ žodžius, negalima vienareikšmiškai teigti, kad šiais pokalbiais padarytos nusikalstamos veikos, o ypač veikos, dėl kurių didelės žalos patyrė valstybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visiems kaltinamiesiems nurodytas tas pat nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis: nuo 2009-10-23 iki 2010-09-21, t.y. laikotarpis nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00128-09 pavedimo tyrėjai Andriuškevičienei iki jos nušalinimo nuo pareigų 2010-09-22. Atsižvelgtina ir į tai, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka Operatyvinio tyrimo byloje Nr. S8-14-47 L. A. ir P. B. atžvilgiu pradėtas 2010-01-20. Vėliau operatyvinio tyrimo veiksmai šių kaltinamųjų atžvilgiu pratęsti ir pradėti vykdyti A. A. atžvilgiu. Liudytojo R. V. teigimu operatyvinio tyrimo terminai buvo tęsiami, nes per nustatytą laiką nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių operatyvinę informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus FNTT. Atsižvelgiant į tai, net ir ištyrus visus įrodymus, liko neatsakyta į klausimus, kokiais duomenimis remiantis STT Vilniaus valdybos viršininkas V. S. 2010-07-14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2d. ir 247 str. padarymo, nes STT pareigūno S. P. tarnybiniame pranešime Nr. 22-14-99, kuriuo remiantis pradėtas ikiteisminis tyrimas, daugiau duomenų, negu prašymuose dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo, nėra.
84Analizuojant STT pareigūno vienasmeniškai selektyviai atrinktų telefoninių pokalbių, kurie teismui pateikti kaip įrodymai, patvirtinantys kaltinamiesiems įkaltintų nusikalstamų veikų padarymą, turinį, atkreiptinas dėmesys, kad teismui nepateikti įrodymai, kad P. B. telefoninių pokalbių su L. A. turinys bent iš dalies atitinka jos atliekamų procesinių veiksmų turinį ir tuo labiau terminus. Be to, klausantis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos nustatyta, kad L. A. įtaria, kad „nuteka“ informacija apie jos atliekamą ikiteisminį tyrimą ir apie tai ji kalba ne tik su P. B., bet ir su FNTT pareigūnu. Jai yra žinoma apie STT atliekamą tyrimą jos atžvilgiu dėl to, kad ji už ikiteisminio tyrimo nutraukimą reikalauja pinigų iš R. A.. (b.t. 1, bl. 76-78). Tokius kaltinamosios įtarimus visiškai patvirtina Generalinio prokuroro prašymų Šiaulių apygardos teismo pirmininkui turinys.
85Vertindamas kitus byloje surinktus įrodymus teismas vadovaujasi BPK nuostatomis. Šio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir reikšmingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų nustatyta tvarka; tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybė numatyta BPK 20 straipsnio 1 dalyje.
86BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaiškindamas, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus, nepradėjus ikiteisminio tyrimo duomenys apie nusikalstamą veiką gali būti renkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Atliekant ikiteisminį tyrimą, kitų įstatymų (Operatyvinės veiklos įstatymo) nustatyta tvarka tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008).
87Tiriant faktines įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei atliktų procesinių veiksmų teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojančios baudžiamojo persekiojimo normos nustato, kad paaiškėjus bent vienam nusikalstamos veikos požymiui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o vykdytas operatyvinis tyrimas nutraukiamas.
88Nesant BPK nustatyta tvarka surinktų įrodymų, tačiau darydamas prielaidą, kad vis dėl to kaltinamieji L. A., P. B. ir A. A., galimai padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami, teismas ištyrė bei įvertino ir kitus byloje esančius ar teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kuriais grindžiamas nusikalstamų veikų padarymas.
89Teismui pateiktų telefoninių pokalbių, užfiksuotų tiek vykdant operatyvinį tyrimą tiek ir pradėjus ikiteisminį tyrimą turinys vienareikšmiškai nepatvirtina kaltinimo, kurio esmė yra ta, kad, „L. A., būdama valstybės tarnautoja, siekdama kitokios asmeninės naudos - palaikyti draugiškus santykius su buvusiu bendradarbiu P. B., kuris kaip advokatas atstovavo jos tėvams civilinėse bylose, pataisė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodydama adresatą FNTT, pavedus jai atlikti ikiteisminį tyrimą, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama kitokios asmeninės naudos, nenusišalino nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo, kurį atliko pagal P. B. ir A. A. sudarytą ir nuolat koreguojamą procesinių veiksmų atlikimo planą bei jų nurodytais terminais. Šių asmenų nurodymu parengė ir užregistravo du raštus Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. K., telefoninių pokalbių ir susitikimų, vykusių Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose metu, nuolat be prokuroro leidimo tiesiogiai P. B. ir netiesiogiai - per P. B. - A. A. perduodavo duomenis apie atliktus procesinius veiksmus ir jų metu gautus rezultatus, perduodavo procesinių dokumentų kopijas, be R. A., L. M., V. M., E. I. sutikimo, kitų kaltinamųjų labui panaudojo, t.y., jiems atskleidė informaciją apie privatų nurodytų asmenų gyvenimą, kurią sužinojo atlikdama ikiteisminį tyrimą, t.y., siekdama kitokios asmeninės naudos sumenkino valstybinės institucijos autoritetą, diskreditavo pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
90Telefoninių pokalbių turinys taip pat nepatvirtina, kad A. A. ir P. B., veikdami bendrininkų grupėje, sukurstė valstybės tarnautoją be asmens sutikimo kitų asmenų labui panaudoti informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, bei veikdami bendrininkų grupėje organizavo ir sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.
91Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei operatyvinių veiksmų atlikimo metu, nėra užfiksuota jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad L. A. būtų paskelbusi, t.y, kitų kaltinamųjų labui panaudojusi informaciją, kurios apie įtariamuosius A. A. ir juolab P. B. nebūtų žinoję. Be to, informacija, kurios atskleidimu kitiems kaltinamiesiems yra kaltinama L. A., būtent apie kaltinamųjų išvykimą iš Lietuvos, vargu ar laikytina informacija apie privatų gyvenimą ir juolab atskleista viešai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamieji A. A. ir P. B., sukurstę valstybės tarnautoją kitų asmenų naudai panaudoti tokio pobūdžio informaciją, šią informaciją panaudojo siekdami savo interesų bankroto byloje.
92Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad asmuo, darantis nusikalstamas veikas, ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo, t.y. žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus.
93Apklausiami teisme nukentėjusieji L. M. ir R. A. vienareikšmiškai akcentavo, kad jie nukentėjo dėl to, jog L. A. nepagrįstai ir neteisėtai jų atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, neteisėtai apklausė, neteisėtai atliko kratas, neteisėtai atliko kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus.
94Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamieji A. A. ir P. B. nuosekliai teigė, kad atstovaudami „C. I.“ interesams naudojosi visomis nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovų teisėmis, numatytomis tiek civilinio proceso, tiek ir baudžiamojo proceso normose: A. A. pavedimu, advokatas P. B. rengė ieškinius, ginčijo sandorius, rašė pareiškimus ir prašymus, skambindavo civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai, ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai ir iš visų reikalavo kuo greitesnio ir kliento turtines teises pažeidžiančių interesų gynimo. L. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jai pavestą ikiteisminį tyrimą atliko savarankiškai, pagal asmeniškai pasirinktą taktiką, procesinių veiksmų atlikimo tikslingumą, laiką ir kitus kausimus derindama su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiais prokurorais, o ne su P. B.. Dirbo sąžiningai, savarankiškai, jokios „kitokios“ asmeninės naudos nesiekė.
95Teisminio bylos nagrinėjimo metu tokios kaltinamųjų versijos nepaneigtos ir įrodymų, kad buvo priešingai, byloje nėra. Tokią teismo nuomonę patvirtina liudytojo R. M. nedviprasmiški parodymai, apie tai, kad asmeniškai R. A. buvo suinteresuotas nušalinti tyrėją ir tam galimai panaudojo visas savo galimybes ir pažintis.
96Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinimai pareikšti pagal BK 228 str., yra konstatavęs, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, pasireiškia veiksmais, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas dirbdamas sąžiningai turėtų padaryti. Būtent taip elgdamasis jis iškraipo tarnybinės veiklos esmę, pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, menkina institucijos įvaizdį ir valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.
97Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-577/2011).
98Pacituotoje kasacinėje nutartyje taip pat pasisakyta dėl galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris lemia kito asmens (vykdytojo) veikas ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis, kartu reiškia ir atitinkamos savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes.
99Nagrinėjant kaltinimus, pareikštus dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant kitokios asmeninės naudos ir valstybės pareigūno sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant kitokios asmeninės naudos bei šios nusikalstamos veikos organizavimo visų pirm atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00128-09, kuriame piktnaudžiavimu tarnyba atliekant šį ikiteisminį tyrimą kaltinama L. A., nėra baigtas. Ikiteisminis tyrimas nenutrauktas, asmenys, be kurių sutikimo kitų asmenų labui L. A. kaltinama panaudojusi informaciją apie jų privatų gyvenimą, toliau įtariami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu. A. A. ir P. B. kaip atstovavo C. I.. interesams, taip ir toliau juos gina, todėl visiškai nesuprantamas ir teisiškai nepagrįstas kaltinimas, kad kaltinamieji savo nusikalstamomis veikomis sumenkino valstybinės institucijos - FNTT prie VRM - autoritetą, diskreditavo FNTT prie VRM pareigūno vardą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinimuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė L. A. korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, ir kokios „kitokios“ asmeninės naudos siekė pareigūnė tinkamai atlikdama jai pavestą darbą. Noras palaikyti draugiškus santykius su buvusiu bendradarbiu FNTT pareigūnu, o vėliau advokatu tapusiu P. B., kuris civilinėse bylose atstovavo jos tėvams, nelaikytinas L. A. įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo motyvu. Kaltinimuose nėra išsakyta prokuroro pozicija dėl kaltinamųjų A. A. ir P. B. nusikalstamų veikų tikslų ir motyvų.
100Pareiškiant kaltinimus kaltinamiesiems identiškai, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, įkaltinami konkretūs faktiniai veiksmai, o būtent: pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rengimas ir redagavimas, L. A. nenusišalinimas nuo ikiteisminio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo atlikimas pagal A. A. ir P. B. sudarytą ir nuolat koreguojamą procesinių veiksmų atlikimo planą ir nurodytus terminus, dviejų raštų Vilniaus apygardos teismui parengimas ir bendras redagavimas bei užregistravimas. Įvertinus pateiktus įrodymus konstatuotina, kad, išskyrus prokuroro prielaidas, kas ir kokiu tikslu tai padarė, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šių faktinių veiksmų atlikimus. Kitaip tariant, byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad buvo atlikti atskiri konkretūs veiksmai, kurių visetas sudaro vieną nusikalstamą veiką - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismo išnagrinėtoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų ištirtas elektroninis pirminio pareiškimo FNTT ruošinys, nustatyta pirminė jo redakcija ir pan., kas leistų teismui daryti kategorišką išvadą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinimas tyrėjai nenusišalinus nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo (BPK 60 str.) teisiškai nepagrįstas, kadangi BPK 58 straipsnyje nėra numatytas toks nusišalinimo pagrindas, kaip asmeninė pažintis su nukentėjusiam juridiniam asmeniui atstovaujančiu advokatu. Byloje teismas nerado įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja A. A. ir P. B. sudarytas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo planas, kad toks planas kokia nors rašytine forma būtų perduotas L. A. ir juolab, kad tyrėja procesinius veiksmus atliko šiame plane nustatyta tvarka ir terminais. Žodžio „planas“ vartojimas kaltinime, suteikiant jam kitą lingvistinę prasmę, nėra pakankamas pagrindas, leidžiantis patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnyba arba už valstybės pareigūno sukurstymą piktnaudžiauti ir organizuoti piktnaudžiavimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei kaltinimuose nėra nustatyta, kokių asmeninių tikslų siekė A. A. ir P. B., atstovaudami juridinio asmens interesams, ar L. A., atlikdama procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo L. A. yra tęsiamas, ne tik teisiškai nemotyvuotu, bet netgi logiškai nepaaiškinamu tampa kaltinimas, kurio esmė yra ta, kad pagal faktiškai neegzistuojantį, tačiau neteisėtą planą atliekamas teisėtas ir pagrįstas ikiteisminis tyrimas.
101Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-04-03 nutartyje Nr. 2K-161/2012 yra konstatavęs, kad požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.
102Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2012-05-09 raštu Nr. 1.101008 Vilniaus apygardos prokuratūra informavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00128-09, kuriame R. A., L. M., E. I., A. R. įtariami dėl didelės vertės UAB „V.s.“ turto iššvaistymo; V. M. įtariamas dėl tarnybos pareigų neatlikimo (b.t. 32, b.l. 97). 2012-05-18 raštu Nr. B2-1710-258/2011 Vilniaus apygardos teismas informavo, kad BUAB „V.s.“ bankroto byla nėra baigta, nebaigtos ir kitos civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo C. I.. ieškinius (b.t. 32, b.l. 99). Iki įrodymų tyrimo pabaigos papildomų duomenų apie šias bylas negauta, todėl, kruopščiai įvertinus byloje esančius duomenis, negalima konstatuoti didelės žalos valstybei padarymo.
103Nežiūrint į tai, teismas išklausęs pateiktus telefoninius pokalbius, daro išvadą, kad tarp FNTT tyrėjos L. A. ir advokato P. B. buvo susiklostę neformalūs santykiai, kas apsprendė ir kiekvieno iš jų pasirinktą bendravimo būdą ir stilių, telefoninių pokalbių leksiką, neretai nevengiant ir necenzūrinių išsireiškimų. Apie pasirinktą bendravimo stilių išsamiai pasakojo kaltinamoji L. A., motyvuotai paaiškindama tokio savo elgesio motyvus ir siekiamus tikslus. Pakankamai lakoniškai, tačiau išsamiai apie bendravimą su pasirinktu advokatu pasakojo kaltinamasis A. A.: „mokėjau nemažus pinigus, todėl ir reikalavau darbo rezultatų“. Šie kaltinamųjų parodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, o faktą, kad kaltinamasis P. B. leidžia sau elgtis arogantiškai, patvirtina jo laikysena ir elgesys teisiamojo posėdžio metu, dėl ko jam buvo reiškiamos pastabos.
104Analizuodamas telefoninių pokalbių turinį, kurie teismui pateikti kaip įrodymai, pagrindžiantys piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, teismas vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl kriterijų, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme. Šie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas. „Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Konstatuodamas, kad kaltinamųjų tarpusavio telefoninių pokalbių turiniu, jiems įkaltintos nusikalstamos veikos nepadarytos, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausio teismo 2012-04-03 nutarties Nr. 2K-161/2012 išvadas, kad „nepritartina praktikai, kai pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties“.
105Ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00128-09 medžiaga, kaip ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai bei rašytinė medžiaga, kurią prokuroras ir kiti proceso dalyviai pateikė teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 292 straipsnyje nustatyta tvarka, teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodomosios reikmės neturi, todėl teismas jos netiria ir atskirai dėl to nepasisako.
106Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito. Kaltinimai L. A., P. B. ir A. A. iš esmės buvo grindžiamas tik operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių ištraukomis, kurios valstybės kaltintojo nuomone visiškai patvirtina įkaltinamas veikas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintas nusikalstamas veikas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėliojimais, abejonėmis ar prielaidomis, net jeigu jos išsakytos prokuroro baigiamojoje kalboje.
107Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamųjų L. A., P. B. ir A. A. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė jiems įkaltinamas nusikalstamas veikas. Kaltinamiesiems neigiant savo kaltę dėl įkaltintų veikų padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl įkaltintų nusikalstamų veikų sudėties.
108Nusikalstamų veikų, įkaltintų kaltinamiesiems, įrodinėjimo požiūriu, byloje surinkti ir teismo ištirti operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys, kuriais iš esmės grindžiami kaltinimai, nėra pakankami nusikalstamų veikų padarymo konstatavimui ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems įkaltinamų veikų padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų naudai ir kaltinamieji išteisintini pagal pareikštus kaltinimus, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
109BPK 94 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka spręstinas teismui pateiktų laikmenų saugojimo kausimas.
110Kaltinamajai L. A. paskirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) ir procesinė prievartos priemonė (laikinas nušalinimas nuo pareigų) panaikintinos.
111Kaltinamiesiems A. A. ir P. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - panaikintinos.
112Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 302, 303, 307, 308 str., teismas
Nutarė
113Išteisinti kaltinamąją L. A. neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.
114Išteisinti kaltinamąjį P. B. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje.
115Išteisinti kaltinamąjį A. A. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 228 straipsnio 2 dalyje.
116Panaikinti kaltinamajai L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - ir procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo pareigų.
117Panaikinti kaltinamajam P. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
118Panaikinti kaltinamajam A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
119Laikmenas su informacija palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
120Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.