Byla 2K-161/2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai, išteisintajam J. L. , gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

2Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, palaikiusio kasacinį skundą, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4J. L. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. kovo 20 d., VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro patalpose, esančiose Panevėžyje, Nemuno g. 75, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Panevėžio apskrities viršininko administracijos VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro vyriausiuoju gydytoju (dirbančiu viešąsias paslaugas teikiančioje valstybinėje įstaigoje, veikiančiu jos vardu ir turinčiu administracinius įgaliojimus) ir šios įstaigos viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – veikdamas priešingais tarnybai interesais, neteisėtai sudarė sąlygas L. R. firmai „Statybos tempas“ ir UAB „Statybos progresas“ laimėti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro organizuojamus keturis viešuosius pirkimus statybos paslaugoms pirkti. Dėl to VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras ir valstybė patyrė didelės neturtinės žalos – buvo pažemintas vyriausiojo gydytojo vardas kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, o būtent:

51) organizuojant viešąjį pirkimą dėl VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro patalpų laiptinės remonto darbų 2008 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, susitaręs su L. R., veikiančiu UAB „Statybos progresas“ interesais, kad būtent ši įmonė atliks šiuos darbus, J. L. neteisėtai sudarė jam sąlygas pačiam pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir leido jam susitarti su įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų darbų atlikimo kainomis nei UAB „Statybos progresas” ir taip ši įmonė būtų neteisėtai pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. L. R. pristačius UAB „Statybos progresas“, L. R. firmos „Statybos tempas“ ir UAB „Stapora“ komercinius pasiūlymus, J. L. leido suprasti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojui T. J., tiesiogiai atsakingam už šio pirkimo vykdymą, kad šios įmonės buvo apklaustos žodžiu. Pastarajam surašius tiekėjų atrankos pažymą į ją įrašant neteisingas žinias, kad buvo apklausti trys tiekėjai, J. L., žinodamas, jog šis paslaugų pirkimo procesas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2008 m. spalio 2 d. pasirašė sutartį su UAB „Statybos progresas“ 19 162,02 Lt sumai;

62) organizuojant viešąjį pirkimą baseino remonto darbų 2008 metų rugsėjo–spalio mėnesiais, susitaręs su firmos „Statybos tempas“ vadovu L. R. , kad būtent ši įmonė atliks šiuos darbus, J. L. neteisėtai sudarė jam sąlygas pačiam pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir leido jam susitarti su įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų darbų atlikimo kainomis nei firma „Statybos tempas“ ir taip ši įmonė būtų neteisėtai pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. L. R. pristačius firmos „Statybos tempas“, UAB „Ekonomiškos statybos centras“ ir UAB „Kriautė“ komercinius pasiūlymus, J. L. 2008 m. spalio 3 d. suklastojo „Tiekėjų atrankos pažymą“, savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtindamas melagingas žinias, kad žodžiu buvo apklausti trys tiekėjai, o ne vienas, ir žinodamas, kad šis paslaugų pirkimo procesas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2008 m. spalio 6 d. pasirašė sutartį su L. R. firma „Statybos tempas“ 141 200 Lt sumai.

73) organizuojant viešąjį pirkimą dėl langų keitimo darbų 2008 metų gruodžio–sausio mėnesiais, susitaręs su firmos „Statybos tempas“ vadovu L. R., kad būtent ši įmonė atliks šiuos darbus, J. L. neteisėtai sudarė jam sąlygas pačiam pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir leido jam susitarti su įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų darbų atlikimo kainomis nei firma „Statybos tempas“ ir ši įmonė būtų neteisėtai pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. L. R. pristačius firmos „Statybos tempas“, UAB „Valresta“ ir S. G. individualios įmonės komercinius pasiūlymus, J. L. leido suprasti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojai V. L., tiesiogiai atsakingai už šio pirkimo vykdymą, kad šios įmonės buvo žodžiu apklaustos. Pastarajai surašius tiekėjų atrankos pažymą į ją įrašant neteisingas žinias, kad buvo apklausti trys tiekėjai, J. L. 2009 m. sausio 16 d. suklastojo „Mažos vertės pirkimo pažymą“, savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtindamas melagingas žinias, kad žodžiu buvo apklausti trys tiekėjai, o ne vienas, ir žinodamas, kad šis paslaugų pirkimo procesas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2009 m. sausio 16 d. pasirašė sutartį su firma „Statybos tempas“ 49 691 Lt sumai.

84) organizuojant viešąjį pirkimą dėl kabinetų remonto darbų 2009 m. vasario–kovo mėnesiais susitaręs su L. R., veikiančiu UAB „Statybos progresas“ interesais, kad būtent ši įmonė atliks šiuos darbus, J. L. neteisėtai sudarė jam sąlygas pačiam pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir leido jam susitarti su įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų darbų atlikimo kainomis nei UAB „Statybos progresas“ ir taip ši įmonė būtų neteisėtai pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. L. R. pristačius UAB „Statybos progresas“, UAB „Kriautė“ ir UAB „Jurgstata“ komercinius pasiūlymus, J. L. leido suprasti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojai V. L., tiesiogiai atsakingai už šio pirkimo vykdymą, kad šios įmonės buvo žodžiu apklaustos. Pastarajai surašius tiekėjų atrankos pažymą į ją įrašant neteisingas žinias, kad buvo apklausti trys tiekėjai, J. L. 2009 m. kovo 18 d. suklastojo „Mažos vertės pirkimo pažymą“, savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtindamas melagingas žinias, kad žodžiu buvo apklausti trys tiekėjai, o ne vienas, ir žinodamas, kad šis paslaugų pirkimo procesas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2009 m. kovo 20 d. pasirašė sutartį su UAB „Statybos progresas“ 26 832,41 Lt sumai.

9Taip pat J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. liepos 31 d. siekdamas turtinio pobūdžio naudos – kad viešąjį pirkimą laimėjusios įmonės vadovas L. R. kuo pigiau atliktų jam priklausančio namo, esančio Panevėžyje, ( - ), remontą – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. veikdamas priešingais tarnybai interesais neteisėtai sudarė sąlygas firmai „Statybos tempas“ laimėti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro organizuojamą viešąjį pirkimą statybos paslaugoms pirkti. Dėl to valstybė ir VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras patyrė didelės neturtinės žalos: buvo pažemintas vyr. gydytojo vardas kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, apribotos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau. Organizuojant viešąjį pirkimą dėl stogo remonto darbų 2009 m. liepos 8 d. susitarė su firmos „Statybos tempas“ vadovu L. R. , kad būtent ši įmonė atliks šiuos darbus bei jo namo remontą, tikėdamasis, kad už iš anksto duotą pažadą, jog viešąjį pirkimą laimės L. R. firma, ši firma jo namą suremontuos pigiau. L. R. sutikus su pasiūlymu, J. L. neteisėtai sudarė jam sąlygas pačiam pasirinkti kitas viešajame pirkime dalyvaujančias įmones ir leido jam susitarti su įmonių atstovais, kad šie pateiktų komercinius pasiūlymus didesnėmis perkamų darbų atlikimo kainomis nei firma „Statybos tempas“ ir taip ši įmonė būtų neteisėtai pripažinta viešojo pirkimo laimėtoja. L. R. pristačius firmos „Statybos tempas“, UAB „Valresta“ ir UAB „Kriautė“ komercinius pasiūlymus, J. L. leido suprasti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro darbuotojai V. L., tiesiogiai atsakingai už šio pirkimo vykdymą, kad šios įmonės buvo žodžiu apklaustos. Pastarajai surašius tiekėjų atrankos pažymą, į ją įrašant neteisingą informaciją, kad žodžiu buvo apklausti trys tiekėjai, J. L. 2009 m. liepos 30–31 dienomis suklastojo „Mažos vertės pirkimo pažymą“, savo parašu ir įmonės antspaudu patvirtindamas melagingas žinias, kad žodžiu buvo apklausti trys tiekėjai, o ne vienas, ir žinodamas, kad šis paslaugų pirkimo procesas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, 2009 m. liepos 31 d. pasirašė sutartį su firmos „Statybos tempas“ savininku L. R. 47 197,87 Lt sumai. L. R., atsilygindamas už laimėtą viešąjį pirkimą, apskaičiuodamas J. L. namo remonto vertę, į šią sumą neįtraukė mokesčių, transporto išlaidų, firmos „Statybos tempas“ pelno. Dėl to J. L. sumokėjo L. R. firmai maždaug 3500 Lt mažesnę sumą nei būtų sumokėjęs įprastai.

10Tokiais veiksmais J. L. pažeidė: Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio reikalavimą, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo viešųjų pirkimų principų bei siekti racionaliai naudoti viešiesiems pirkimams skirtas lėšas; Panevėžio apskrities viršininko įsakymu patvirtintų VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro įstatų 23.7 punkto bei vyr. gydytojo pareigybės aprašymo 8.1 ir 8.8 punktų reikalavimus tikslingai ir teisėtai panaudoti lėšas ir turtą, tinkamai valdyti, naudoti bei disponuoti steigėjo perduotu turtu; Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro viešųjų pirkimų tvarkos aprašo 3.1 punkto reikalavimus, kad organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus Perkančioji organizacija užtikrina, jog nebūtų pažeisti tiekėjo lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, taip pat pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principai, 74.1 punkto reikalavimus, kad pirkimo vykdytojas raštu ar žodžiu kreipiasi į potencialius tiekėjus su prašymu pateikti pasiūlymus ir kad tokių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip du.

11Taip pat J. L. buvo kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad, įrašydamas melagingas žinias apie tiekėjų apklausą į Tiekėjų atrankos pažymą ir Mažos vertės pirkimo pažymas bei antspaudu jas patvirtindamas, suklastojo šiuos dokumentus.

12Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų: pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 255 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, priešingai viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslui ir elementariems logikos dėsniams traktavo sampratą apie tiekėjų apklausą, kardinaliai priešingai, nei yra užfiksuota apklausose, aprašė liudytojų parodymus, peržengė nagrinėjimo teisme ribas, padarė viešuosius pirkimus reguliuojančio teisinio instituto prasmei, teismų praktikai, logikai, tiesai bei tarpusavyje prieštaraujančias išvadas. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

14Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pažymose įrašytos žinios apie trijų tiekėjų apklausą nelaikytinos melagingomis, nepagrįsta, priimta neišsamiai išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, neįsigilinus į viešuosius pirkimus reglamentuojančių norminių aktų prasmę ir principus, pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Ši išvada buvo vienas iš pagrindinių teismo argumentų, kuris lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pripažino įrodyta, kad, organizuojant kaltinime nurodytus penkis viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras pats apklausė tik laimėjusiosios viešuosius pirkimus įmonės atstovą L. R. , o kitų dviejų tiekėjų, kurie į tiekėjų atrankos pažymas (mažos vertės pirkimo pažymas), buvo įrašyti kaip apklausti subjektai, neapklausė. J. L. pasiūlius, juos pasirinko pats L. R. . Teismas padarė išvadą, kad šiais veiksmais J. L. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taip pat nutartyje teismas padarė ir priešingą išvadą – kad minimose pažymose įrašytos žinios, jog perkančioji organizacija apklausė ne tik laimėjusią viešuosius pirkimus tiekėją, bet dar po du tiekėjus, kuriuos išsirinko ne Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras, o L. R. , nėra melagingos. Pasak prokuroro, pastaroji apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik pirmajai, bet ir elementariems logikos dėsniams bei viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo prasmei, tikslams (racionaliam lėšų panaudojimui, korupcijos prevencijai, tiekėjų neiškraipytos konkurencijos skatinimui) ir atveria kelius neteisingam viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės normų traktavimui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad ši informacija nelaikytina melaginga, nes buvo pateikti ne tik laimėjusios viešuosius pirkimus tiekėjo, bet ir kitų dviejų tiekėjų komerciniai pasiūlymai ir kad pastarieji būtų atlikę darbus, jei būtų pripažinti laimėtojais, nepaneigia to fakto, jog perkančioji organizacija apklausė tik po vieną tiekėją. Šie teismo argumentai yra visiškai nesusiję su įrodinėjimo dalyku, nes įrodinėjama ne tai, ar kelių įmonių komerciniai pasiūlymai buvo pateikti, bet tai, kiek tiekėjų buvo apklausta. Todėl pažymose įrašyta informacija, kad perkančioji organizacija apklausė ne po vieną tiekėją, o po tris tiekėjus, yra neabejotinai neatitinkanti tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuojama, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog J. L. organizuojant viešuosius pirkimus veikė priešingais tarnybai interesais ir kartu pripažįstama, kad J. L. pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šios dvi išvados, pasak kasatoriaus, prieštarauja viena kitai, nes minėtų principų pažeidimas automatiškai reiškia, kad J. L. savo neteisėtais veiksmais sumenkino vadovaujamos įstaigos prestižą ir veikė priešingais tarnybai interesais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje tvirtinama, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kitų tiekėjų teisės niekaip nebuvo ribojamos, ir kartu pripažįstama įrodyta, kad J. L. apklausė tik laimėjusio pirkimus tiekėjo atstovą ir sudarė jam sąlygas savo nuožiūra pasirinkti kitus du tiekėjus. Kasatoriaus nuomone, šios dvi išvados taip pat prieštarauja viena kitai, nes minėtas sąlygų sudarymas pasirinkti kitus du tiekėjus reiškia, kad buvo apribotos kitų tiekėjų teisės sąžiningai konkuruoti dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal viešuosius pirkimus reguliuojančius norminius aktus kvietimus pateikti pasiūlymus gali duoti tik perkančiosios organizacijos atstovas, kuris negali kuriam nors iš potencialių tiekėjų atskleisti kitų kviečiamų tiekėjų pavadinimų. Tiekėjų apklausa yra perkančiosios organizacijos atstovo pareiga ir šios pareigos perleidimas vienam iš potencialių tiekėjų sudaro sąlygas tiekėjams tarpusavyje susitarti dėl pasiūlymų kainos ir taip trukdyti konkurencijai. Ši nuostata nėra užfiksuota kuriame nors viename konkrečiame viešuosius pirkimus reglamentuojančių norminių aktų straipsnyje, ją suponuoja pati viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo prasmė, tikslai ir principai, viešuosius pirkimus vykdančių asmenų nešališkumo ir konfidencialumo pasižadėjimai. Todėl pavedimas vienam iš potencialių tiekėjų be savo komercinio pasiūlymo pristatyti dar ir kitų dviejų tiekėjų pasiūlymus, pasak prokuroro, vienareikšmiškai laikytinas tiekėjų apklausos imitacija.

15Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai priešingai, nei užfiksuota pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, aprašė komercinius pasiūlymus pateikusių įmonių atstovų S. J. ir R. I. parodymus. Nutartyje rašoma, kad nė vienas iš apklaustų tiekėjų nenurodė, kad jie teikė fiktyvius komercinius pasiūlymus neturėdami tikslo laimėti pirkimo ar kad sąmoningai pateikdami pasiūlymus aukštesnėmis kainomis siekė padėti laimėti L. R.. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje užfiksuota, kad liudytojas S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog dėl 2009 m. VŠĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre organizuoto konkurso patalpų remonto jam paskambino L. R. ir paprašė padėti dalyvauti konkurse. Po kurio laiko L. R. pateikė jam UAB „Jurgstata“ vardu surašytą pasiūlymą ir sąmatą, o jis šį pasiūlymą pasirašė. Pasirašytus dokumentus pasiėmė L. R.. Tame pačiame teismo posėdžio protokole ir nuosprendyje užfiksuota, kad liudytojas R. I. parodė, jog L. R. atvežė ir pateikė Reabilitacijos centro baseino remonto darbų kiekių skaičiavimus, pasakė savo kainą ir prašė kainos nemažinti. R. I. suprato, kad kainos reikia nesumažinti tam, jog laimėtų L. R.. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu dauguma tiekėjų atstovų, taip pat ir laimėjusio viešuosius pirkimus tiekėjo atstovas L. R., davė parodymus, atitinkančius S. J. ir R. I. parodymus, iš kurių galima daryti nedviprasmišką išvadą, jog visiems iš anksto buvo suprantama, kad laimėtoja bus pripažinta L. R. įmonė, o kiti tiekėjai pirkimuose dalyvauja tik formaliai.

16Kasatorius nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl didelės neturtinės žalos buvimo ar nebuvimo, neišanalizavo visų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų ir nepateikė pagrįstų išvadų, kodėl skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimai, sąlygų nesąžiningai konkurencijai plisti sudarymas bei kiti kaltinime išdėstyti J. L. veiksmų padariniai nelaikytini didele neturtine žala, nors teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad žala, patirta dėl skaidrumo principo pažeidimo ir trukdymo konkurencijai, yra pripažįstama didele neturtine žala. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais teiginiais, kad, argumentuodamas didelės žalos buvimą, prokuroras „apsiribojo įmonių, kurios dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, skaičiaus aptarimu ir išteisintojo autoriteto įtaka jam pavaldiems darbuotojams, kurie dalyvavo organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus“. Pasak prokuroro, ši teismo išvada neatitinka apeliacinio skundo turinio. Jame, be to, kas nurodyta nutartyje, buvo aptarta išteisintojo autoriteto įtaka ne tik jam pavaldiems darbuotojams, bet ir viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių ir imitavusių dalyvavimą įmonių vadovams, pažymėta, kad tai nebuvo pavienis atvejis – pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus organizuoti net penki pirkimai, buvo pateikti argumentai, pagrindžiantys, jog dėl J. L. veiksmų nebuvo išnaudotos galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, buvo apribotos kitų tiekėjų teisės sąžiningai konkuruoti, J. L. pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir prisidėjo prie korupcinės sistemos vystymo viešųjų pirkimų srityje.

17Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjo šališkai (išteisintojo J. L. naudai), neišsamiai ir atsainiai, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašymo skunde, nutartyje atsakė ne į visus apeliacinio skundo argumentus. Pažeisdamas BK 20 straipsnio reikalavimus, išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė neišanalizavęs bei neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Šie BPK pažeidimai, pasak kasatoriaus, pripažintini esminiais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nutartyje pasisakydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertintas pažymas surašiusios V. L. bei komercinius pasiūlymus pateikusių įmonių atstovų atsakomybės klausimas ir taip buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas. Pagal BPK 225 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, išsakydamas savo nuomonę, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nepateikė jokių konkrečių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, jog dėl nurodytų asmenų reikėjo priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą. Be to, prokuroras pažymi, kad šis klausimas ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiamas, tačiau įvertinus surinktus duomenis buvo prieita prie išvados, jog minimų asmenų veikoje nėra visų būtinų nusikalstamos veikos požymių ir todėl nėra pagrindo jiems reikšti įtarimus.

18Kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl išteisinimo pagal kaltinimus piktnaudžiavimu pagrįstumo

20Prokuroras skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad šis teismas, palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, neteisingai vertino įrodymus ir pateikė prieštaringus nelogiškus ir teismų praktikai prieštaraujančius motyvus. Šie teiginiai nepagrįsti.

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius. Nagrinėjamoje byloje J. L. inkriminuojami veiksmai reiškėsi kaip netinkamas viešųjų pirkimų organizavimas. Pažymėtina, kad už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 1713 straipsnis). Nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

22Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas – palikdamas jį galioti, pagrįstai atkreipė dėmesį į didelės žalos požymio nustatymo ir motyvavimo svarbą piktnaudžiavimo bylose. Šis požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės (šiuo atveju – ir administracinės), turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Nagrinėjamoje byloje teismų išvada dėl negalimumo konstatuoti didelės žalos padarymą padaryta kruopščiai įvertinus byloje esančius duomenis bei pateikiant išsamius motyvus.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. L., sudarydamas išskirtines sąlygas L. R. įmonėms „Statybos tempas“ ir UAB „Statybos progresas“ laimėti VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro organizuojamus viešuosius pirkimus, pažeidė viešųjų pirkimų įstatymą ir įstaigos patvirtintas Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisykles, neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Kita vertus, teismas atmetė kaltinimo teiginį, kad J. L. kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, apribojo kitų ūkio subjektų teises sąžiningai konkuruoti viešųjų pirkimų konkursuose, neišnaudojo galimybės perkamas paslaugas įsigyti pigiau, taip pažemino VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ir vyriausiojo gydytojo vardą, taigi padarė įstaigai didelę žalą. Atmesdamas šias kaltinime nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė į tai, kad J. L. nėra valstybės tarnautojas, o tik valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Centro vyriausiasis gydytojas, kurio pagrindinis tikslas yra organizuoti ambulatorinių fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugų teikimą, gerinti gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas; vyr. gydytojo veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio; kaltinamąjį ir L. R. sieja tiek darbiniai, tiek gydytojo ir paciento santykiai; duomenų, kad jis veikė savanaudiškais tikslais, byloje nėra; kaltinamasis iš tiesų siekė ūkiškumo ir kad remonto darbai būtų atlikti kokybiškai; pažeidimai padaryti atliekant supaprastintus mažos vertės pirkimus; nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad L. R. įmonės remonto darbus atliko nekokybiškai, o remonto paslaugos buvo įsigytos aiškiai aukštesne kaina. Šių aplinkybių visuma lėmė teismo išvadą, kad J. L. veikose nėra būtino piktnaudžiavimo požymio – didelės žalos (šiuo atveju – jo vadovaujamai viešajai įstaigai). Iš teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta ir kaltinamojo tyčia tokiai žalai padaryti. Kaltinimo nurodytą aplinkybę dėl L. R. palankiomis sąlygomis atlikto J. L. namo remonto (atlygis už laimėtą viešąjį pirkimą), teismas atmetė kaip neįrodytą ir prielaidomis pagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, padarė iš esmės tokias pat išvadas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų ir konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis pagal kaltinimus piktnaudžiavimu pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, išsamiai ir logiškai motyvuotas.

24Dėl išteisinimo pagal kaltinimus dokumentų suklastojimu pagrįstumo

25Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. išteisinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį lėmė tai, jog teismai nesureikšmino tam tikrų neatitikimų tarp Tiekėjų atrankos ir Mažos vertės pirkimų pažymose įrašytos informacijos ir to, kaip realiai buvo vykdoma viešųjų pirkimų procedūra. Teismas nustatė, kad pažymose nurodyta informacija, jog VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras telefonu apklausė visus tris tiekėjus, tik iš dalies atitinka tikrovę, nes iš tikrųjų pasiūlymas sudalyvauti pirkimų konkurse buvo pateiktas tik L. R. firmai „Statybos tempas“ ir pačiam L. R. buvo pavesta apklausti kitus tiekėjus. Teismas tai įvertino kaip netinkamą apklausos būdą ir kad dokumentų esmė dėl to nebuvo pakeista. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad pasirinktas tiekėjų apklausos būdas buvo netinkamas, tačiau, atlikęs bylose esančių įrodymų analizę, konstatavo, jog pažymose užfiksuoti duomenys apie atrankose dalyvaujančius tiekėjus ir pagal pasiūlymus išrinktą laimėtoją yra teisingi ir nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, J. L. veiksmai – pirmiau aptartų dokumentų patvirtinimas savo parašu ir VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro antspaudu – savo esme negali būti vertinami kaip klastojimas.

26Teismų išvadoms pritartina. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.).

27Nagrinėjamoje byloje teismai išteisino J. L. dėl kaltinimų suklastojus dokumentus kruopščiai įvertinę įrodymus ir atsižvelgę į labai svarbių aplinkybių visumą: į tai, kad Tiekėjų atrankos ir Mažos vertės pirkimų pažymos buvo parengtos ir patvirtintos pagal pateiktus tiekėjų dokumentus, dėl kurių tikrumo nekilo jokių abejonių; netinkamas tiekėjų apklausos būdas buvo pasirinktas dėl laiko stokos ir užimtumo; konkurso nelaimėjusių įmonių vadovai jokių pretenzijų dėl apklausų, jų rezultatų ar jų pateiktų dokumentų suklastojimo nereiškė, be to patvirtino, kad savo pateiktuose pasiūlymuose nurodė realias paslaugų atlikimo kainas ir, kad jei laimėtų konkursą, būtų atlikę atitinkamus remonto darbus; šiuos jų teiginius patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. komerciniai siūlymai, lokalinės sąmatos, juridinių asmenų registravimo pažymėjimų kopijos, atestatai, patvirtinantys, kad konkrečiai įmonei suteikta teisė atlikti statinio statybos darbus. Jau minėta, kad šioje byloje teismai konstatavo, jog vyr. gydytojo J. L. veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio; duomenų, kad jis veikė savanaudiškais tikslais, byloje nėra; kaltinamasis iš tiesų siekė ūkiškumo ir kad remonto darbai būtų atlikti kokybiškai. Turint galvoje teismų pabrėžtas aplinkybes ir bylos kontekstą, konstatuotina, kad J. L. pagal kaltinimus dokumentų suklastojimu išteisintas pagrįstai.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokuroro, palaikiusio... 4. J. L. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo... 5. 1) organizuojant viešąjį pirkimą dėl VšĮ Panevėžio fizinės medicinos... 6. 2) organizuojant viešąjį pirkimą baseino remonto darbų 2008 metų... 7. 3) organizuojant viešąjį pirkimą dėl langų keitimo darbų 2008 metų... 8. 4) organizuojant viešąjį pirkimą dėl kabinetų remonto darbų 2009 m.... 9. Taip pat J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad... 10. Tokiais veiksmais J. L. pažeidė: Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio... 11. Taip pat J. L. buvo kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 300... 12. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 13. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas... 14. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pažymose... 15. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai... 16. Kasatorius nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl didelės neturtinės... 17. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį... 18. Kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl išteisinimo pagal kaltinimus piktnaudžiavimu pagrįstumo ... 20. Prokuroras skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad... 21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos... 22. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, o... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J.... 24. Dėl išteisinimo pagal kaltinimus dokumentų suklastojimu pagrįstumo ... 25. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. L. išteisinimą pagal BK 300 straipsnio 1... 26. Teismų išvadoms pritartina. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis saugo tokią... 27. Nagrinėjamoje byloje teismai išteisino J. L. dėl kaltinimų suklastojus... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 29. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo...