Byla 2K-120/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, sekretoriaujant Marijui Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, išteisinantį G. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, G. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį devyniasdešimties parų arešto bausme. Valstybinei ligonių kasai iš G. A. priteista 584 Lt už nukentėjusiojo gydymą.

2Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

3G. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 22 d. apie 22 val. prie baro „Memelis“ Klaipėdoje, Žvejų g. 4, būdamas girtas, tarpusavio ginčo su A. S., kilusio dėl prieš tai vykusių lenktynių motoriniais kateriais laimėtojo nustatymo, metu tyčia pylė šiam į akis degtinę, padarydamas I–II laipsnio dešinės akies ir II–III laipsnio kairės akies ragenos ir jungties cheminius nudegimus, nuo kurių nesunkiai sutriko nukentėjusiojo A. S. sveikata.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu G. A. dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą buvo išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, pasirašytą neįgalioto prokuroro, todėl neatitinkantį BPK 312 straipsnio 1 dalies reikalavimų, paliko nenagrinėtą ir grąžino jį apeliantui.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi, tenkindama Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, pripažinto esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nutartyje kolegija nurodė, kad kaltinimas G. A. buvo grindžiamas ir telefoninių pokalbių tarp G. A. ir kitų asmenų įrašais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar šie duomenys buvo gauti teisėtu būdu ir priklausomai nuo to išanalizuoti pokalbių turinį lyginant su kitais bylos duomenimis bei juos motyvuotai įvertinti. Be to, dėl telefoninių pokalbių teismas turėjo išsiaiškinti ir išteisintojo poziciją, pripažįsta jis ar ne, kad užfiksuoti būtent jo pokalbiai, ir priklausomai nuo jos priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo atveju bylą išnagrinėjęs teismas užėmė nenuoseklią poziciją – telefoninio pokalbio įrašo turinį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertino ir juo grindė išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinamojo su kitais asmenimis telefoninių pokalbių įrašų patikimumu suabejojo. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas liudytoją A. G., neatkreipė dėmesio į tai, kad tarp jo parodymų, duotų atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme, yra esminių prieštaravimų, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė nematęs, kas pylė degtinę A. S. į akis, o teisme nurodė, kad tai padarė A. S. Vis dėlto teismas liudytojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neperskaitė ir nesiaiškino, kodėl atsirado esminis prieštaravimas bei jų nevertino. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tuomet, kai išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes abejonių nepavyksta pašalinti.

7Bylą iš naujo nagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu G. A. dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisino, kadangi nenustatė jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Šis teismas atmetė byloje esančius Operatyvinės veiklos pagrindu surinktus duomenis, nepripažino jų įrodymais, nes laikė juos neteisėtai gautais, todėl neleistinais. Nuosprendyje nurodyta, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog operatyvinėje byloje remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S buvo klausomasi telefono, kurio abonentinis Nr. ( - ). Yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp vyrų, o iš byloje esančių specialios ekspertų komisijos protokolo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad pagal minėtą teismo nutartį Nr. S1-273-S operatyvinėje byloje buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kuri 2005 m. spalio 6 d. protokolu išslaptinta ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-0613-05. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, koks operatyvinis veiksmas buvo atliktas, nes 2005 m. spalio 6 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo surašymo procesiniu pagrindu nurodytas BPK 154 straipsnis. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad nežinant, koks operatyvinis veiksmas buvo atliktas, nėra aišku, kokiomis Operatyvinės veiklos įstatymo normomis vadovaujantis buvo daromi telefoninių pokalbių įrašai, todėl neįmanoma patikrinti, ar tie įrašai yra teisėti.

8Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. išteisinamasis nuosprendis ir G. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį devyniasdešimties parų arešto bausme.

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad operatyvinėje byloje gauti įrodymai buvo gauti pažeidžiant leistinumo principą. Ši teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarytą techninę klaidą vertino formaliai, neatsižvelgdamas į visą byloje pateiktą informaciją apie Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų priemonių panaudojimą šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. rašte Nr. A4-150 nurodyta, kad 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A. nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Tai patvirtina, kad išteisintojo G. A. pokalbių buvo klausomasi teisėtai, kad minėto protokolo pavadinime yra aiškiai nurodytas operatyvinėje byloje atlikto operatyvinio veiksmo pavadinimas, o būtent telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymas. Toks operatyvinis veiksmas buvo atliktas vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, todėl nėra pagrindo teigti priešingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo išvada, kad minėtame protokole nepagrįstai nurodyta, jog buvo vadovautasi BPK 154 straipsnio nuostatomis, nes iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 30-S-8112 matyti, kad dalis operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos, kuri panaudota baudžiamajame procese, išslaptinta vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. BPK normų nurodymas minėtame protokole įvertintas kaip techninė klaida ir konstatuota, kad baudžiamojoje byloje panaudoti pokalbiai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, gauti nepažeidžiant leistinumo principo, teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinti BPK priemonėmis, todėl pripažino juos įrodymais.

10Kasaciniu skundu nuteistasis G. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų BPK pažeidimų ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė susiklosčiusios teismų praktikos, kadangi nuosprendį kaip įrodymais pagrindė telefoniniais pokalbiais, jų teisiamajame posėdyje neištyręs ir nepatikrinęs. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad 2005 m. spalio 6 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas surašytas neteisingai, nurodžius, jog buvo vadovautasi BPK 154 straipsnio nuostatomis, tačiau šį pažeidimą vertino kaip formalų. Ši teismo išvada prieštarauja BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teismas nekreipė dėmesio, jog kasatoriaus telefoninių pokalbių pasiklausymas sankcionuotas pagal teismui pateiktą operatyvinę medžiagą visiškai kitoje byloje, kurioje dėl kasatoriaus nebuvo atliktas joks ikiteisminis tyrimas ir priimtas procesinis sprendimas. Kasatoriaus pokalbių klausymasis galėjo būti sankcionuotas tik vadovaujantis BPK 154 straipsniu, nes tokia procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimo, kuriuo buvo įtariamas kasatorius, metu teismas negalėjo sankcionuoti telefoninių pokalbių pasiklausymo, nes šis nusikaltimas nepriklauso BPK 154 straipsnyje, reglamentuojančiame galimo telefoninių pokalbių pasiklausymo tvarką, išvardintų nusikaltimų kategorijai. Be to, Operatyvinės veiklos įstatymo 8 straipsnis nustato, jog pabaigus operatyvinį tyrimą, jeigu nepasitvirtino operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos tyrimo objektą, surinkta informacija turi būti sunaikinama per tris mėnesius. Šiuo atveju tai, kad nepasitvirtino surinkta operatyvinė informacija, įrodo Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 30–5–8112. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Ikiteisminis tyrimas kasatoriaus atžvilgiu pradėtas 2005 m. liepos 23 d., o telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos buvo klausomasi 2005 m. liepos 24–25 dienomis. Dėl šių priežasčių telekomunikacijų tinklais perduodama informacija apie kasatorių yra neteisėtai surinkti duomenys, o apeliacinės instancijos teismas įrodymais juos pripažino nepagrįstai. Šis teismas nurodė, jog liudytojų M. N., A. L., D. P., A. G. parodymus vertina kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių ir abejoja jų tikrumu, tačiau jų nepaneigė ir savo iniciatyva nesurinko jokių įrodymų, kad būtent kasatorius pylė degtinę A. S. į akis. Teismo manymu, šias aplinkybes patvirtina liudytojai A. M. ir A. L., tačiau šie liudytojai įvykio nematė ir pasakė tik tai, ką jiems sakė nukentėjusysis. Teismas netgi nurodo, kad A. S. į ligoninę nuvežė A. L., o pats A. S. nurodo, kad jį nuvežė A. M., atvykęs po įvykio. Teismas svarsto klausimą dėl nebuvimo įrodymų, jog A. S. pylė degtinę į akis savo vyrui, nors privalėjo svarstyti klausimą, ar yra įrodymų, kad tai padarė kasatorius. Be to, nuosprendyje konstatuota ir pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kasatorius padarė būdamas girtas, bet nenurodyta, kokiu pagrindu padaryta ši išvada. Byloje yra medicininių įrašų duomenys tik apie nukentėjusiojo neblaivumą. Dėl šios nepagrįstos išvados apie sunkinančią aplinkybę kasatoriui paskirta devyniasdešimties parų arešto bausmė tikrai neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų.

12Kasacinis skundas tenkintinas.

13Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

14Byloje esančių dokumentų analizė rodo, kad skirtingus šią baudžiamąją bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus lėmė pozicija, užimta vertinant G. A. pokalbių telefonu įrašų įrodomąją reikšmę. Būtent šis klausimas kaip vienas iš svarbiausių buvo pabrėžtas ir kasacinėje nutartyje, kuria byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dar kartą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pripažinęs šiuos įrašus neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, gautais neteisėtai, t. y. neleistinais ir todėl neturinčiais įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, pripažino, kad minėti įrašai, nepaisant tam tikrų formalių techninio pobūdžio pažeidimų, padarytų juos procesiškai įforminant, yra gauti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir todėl laikytini įrodymais.

15Šioje baudžiamojoje byloje BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų požiūriu G. A. pokalbių telefonu įrašus tiksliau įvertino pirmosios instancijos teismas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2007 m. liepos 5 d. raštais kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl informacijos pateikimo, ar 2005 m. birželio 1 d. buvo priimta nutartis Nr. S1–273–S operatyvinėje byloje dėl komunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir G. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių įrašų darymo; į Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybą, ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas operatyvinėje byloje, kurioje teisėjas priėmė nutartį Nr. S1–273–S dėl komunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir G. A. telefono Nr. ( - ) pokalbių įrašų darymo, kada ir pagal kokį BK straipsnį, kas kreipėsi dėl šių dokumentų išslaptinimo ir kokiu pagrindu.

16Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 16 d. rašte Nr. A4-150, kuriuo atsakoma į minėtą pirmosios instancijos teismo raštą, nurodyta, kad 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A. nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

17Atitinkamame Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 30-S-8112 nurodyta, kad nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 3-jo poskyrio viršininkas atliko operatyvinį tyrimą dėl grupės asmenų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A., tuo metu naudojusiam mobiliojo ryšio telefoną Nr. ( - ). Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnyje numatyti veiksmai buvo sankcionuoti pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2005 m. birželio 1 d. motyvuotą teikimą Nr. 3.2.–232S, parengtą pagal Klaipėdos m. VPK viršininko 2005 m. birželio 1 d. raštu Nr. 6/1446S pateiktus duomenis. Šių techninių priemonių naudojimo specialia tvarka G. A. telefoniniams pokalbiams metu gauta ikiteisminiam tyrimui Nr. 31–1–00613–05 reikšminga informacija, todėl tyrimą atlikęs pareigūnas tarnybiniu pranešimu Nr. 6/2171S apie tai informavo Klaipėdos m. VPK viršininką. Klaipėdos m. 2005 m. spalio 6 d. VPK viršininko ir Specialiosios ekspertų komisijos 2005 m. spalio 6 d. sprendimais, išdėstytais akte Nr. 30–OV–41 ir protokole Nr. SEK–19, dalis operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos išslaptinta vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi ir ji panaudota baudžiamajame procese. 2005 m. rugsėjo 26 d. operatyvinis tyrimas nutrauktas kaip realizuotas, kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o detalūs duomenys apie realizuoto operatyvinio tyrimo organizavimą, eigą bei rezultatus, operatyvinės veiklos priemonių ir metodų panaudojimą gali būti pateikti susipažinti valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

18Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams turi būti apygardos teismo motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba, jei juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, jų išrašas, kuriame tokių duomenų nebūtų. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje spręsti klausimai dėl G. A. atsakomybės už jam inkriminuotą veiką, padarytą 2005 m. liepos 22 d., to nėra. Be teisinio pagrindo byloje turi būti ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, numatytą Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Kaip matyti iš byloje esančio Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. 30-S-8112, nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos m. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos poskyrio viršininkas atliko operatyvinį tyrimą dėl grupės asmenų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Būtent šios veikos buvo nurodytos kaip faktinis pagrindas, dėl kurio Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. S1-273-S nuo 2005 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. leistas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A., tuo metu naudojusiam mobiliojo ryšio telefoną Nr. ( - ). Taigi faktinis pagrindas 2003 m. rugsėjo 26 d. pradėti operatyvinį tyrimą ir teisinis pagrindas - 2005 m. birželio 1 d. apygardos teismo nutartis dėl operatyvinio veiksmo - yra niekaip nesusiję su veika, dėl kurios 2005 m. liepos 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 31–1–00613–05 ir vėliau skundžiamu nuosprendžiu už ją yra nuteistas G. A.3 Taip pat pažymėtina, kad veika, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas kasatorius, nepatenka į kategoriją veikų, nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio nuostatose ir sudarančių pagrindą pradėti operatyvinį tyrimą ir atlikti operatyvinį veiksmą.

19Pagal BPK 4 straipsnio nuostatas baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir reikšmingi bylai duomenys renkami BPK nustatyta tvarka. Ikiteisminis tyrimas dėl veikos, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas kasatorius, pradėtas 2005 m. liepos 23 d. Vėliau, Klaipėdos m. VPK 2005 m. spalio 6 d. viršininko aktu Nr. 30–OV–41, Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. SEK–19 ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu buvo išslaptinti ir prie ikiteisminio tyrimo prijungti, vadovaujantis BPK 154 straipsnio nuostatomis, G. A. pokalbių telefonu Nr. ( - ) įrašai, padaryti nuo 2005 m. liepos 22 d. 23.21 val. iki liepos 23 d. 18.32 val. Tačiau byloje nėra BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka priimtos tokiam veiksmui reikalingos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Tokios nutarties ir negalėjo būti. Ikiteisminis tyrimas dėl G. A. padarytos veikos pradėtas 2005 m. liepos 23 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Įtarimas jam pareikštas 2005 m. spalio 27 d. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Ši veikos kvalifikacija įrašyta ir 2005 m. gruodžio 12 d. kaltinamajame akte. G. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nė viename iš atitinkamų procesinių sprendimų veika, už kurią nuteistas kasatorius, nėra nurodyta asmenų pokalbių pasiklausymą reglamentuojančio BPK 154 straipsnio 1 dalyje kaip tokia, kuri sudaro pagrindą klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais. Atitinkamame protokole visiškai nėra nuorodos į tai, apie kokią nusikalstamą veiką buvo siekiama gauti duomenų. Be to, G. A. pokalbių telefonu įrašai buvo padaryti apskritai dar net nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Taikant tokią priemonę neišvengiamai skverbiamasi į Konstitucijos lygmeniu garantuojamą žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybę. Todėl nustačius, kad pokalbių įrašai gauti pažeidžiant BPK 154 straipsnio nuostatas, taikant šią priemonę surinkta informacija paprastai nelaikytina įrodymu.

20Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje netiksliai nurodo, kad Operatyvinės veiklos įstatyme numatytos priemonės buvo panaudotos būtent šioje baudžiamojoje byloje. Specialioji ekspertų komisija 2005 m. spalio 6 d. posėdyje nutarė pritarti įslaptintų dokumentų išslaptinimui ir juos prijungė prie baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0613-05. Byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, nesusijusį su G. A. ir A. S. konfliktu 2005 m. liepos 22 d. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas BPK 162 straipsnio nuostatomis. Duomenų apie tai, kad pokalbių įrašų perdavimas prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0613-05 atliktas būtent pagal šias nuostatas, byloje nėra. Priešingai, sprendimą išslaptintus dokumentus prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0613-05 priėmė Specialioji ekspertų komisija, tokiam sprendimui neturinti kompetencijos. Šiuo konkrečiu atveju tai rodo, kad padarytas esminis BPK pažeidimas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame procese nagrinėjimo dalyką sudaro nemažesnio pavojingumo nusikalstama veika.

21Dėl visų nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad informacija garso įrašų pavidalu šioje baudžiamojoje byloje surinkta nesilaikant nei BPK, nei Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. Taip padaryta esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas atitinkamų duomenų pagrįstai nepripažino įrodymais. Eliminavus garso įrašų įrodomąją reikšmę, darytina išvada, kad įrodinėjimo požiūriu kitų byloje surinktų duomenų traktuotė, kurią išteisinamajame nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismas, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

22Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.

23Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

24panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį.