Byla 2-1639-785/2012
Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,

3dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovės UAB „SPV-6“ atstovams V. K. ir advokatui Gyčiui Janiliauskui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei UAB „SPV-6“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

5Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

6ieškovė I. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti galiojančia 2008-09-08 tarp jos ir UAB „SPV -6“ sudarytą 0,068 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį, pripažinti UAB „SPV – 6“ nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1997-12-02 įsigytą 0,068 ha žemės sklypą norėjo padovanoti savo dukrai, tačiau 2008 m. pakilus nekilnojamojo turto kainoms dukters draugas R. J. pasiūlė parduoti žemės sklypą tretiesiems asmenims. Jai sutikus, R. J. surado pirkėją ir 2008 m. rugsėjo pradžioje paprašė banko sąskaitos numerio, į kurį atsakovė pervedė 98000 Lt. Nuo pinigų gavimo ji suteikė UAB „SPV – 6“ visas galimybes naudotis įsigytu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai mano, kad šalys sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

7Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jokie rašytiniai susitarimai ar preliminari sutartis dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo sudaryta nebuvo. Atsakovas tarėsi dėl žemės pirkimo - pardavimo ir kaip įrodymą apie ketinimą pirkti žemę, 2008-09-08 į ieškovės sąskaitą pervedė 98000 Lt, tačiau tai nebuvo apmokėjimas už ieškovės nurodytą žemės sklypą, žodinis šalių susitarimas dėl žemės sklypų pirkimo taip ir nebuvo realizuotas. Atsakovė nei raštu, nei žodžiu nėra išreiškusi valios pirkti ieškovės 0,068 ha žemės sklypo už 98000 Lt, atsakovės atstovai nėra buvę minimame žemės sklype, jokie žemės sklypo priėmimo - perdavimo veiksmai atlikti nebuvo. Be to, ieškovė nepateikia įrodymų, kad buvo atliekami kokie nors veiksmai jos prašomo pripažinti sandorio įforminimui. Atsižvelgiant į tai, ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

8Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad ginčo žemės sklypas buvo padovanotas jos dukrai L. V., tačiau dovanojimo sandoris įformintas nebuvo. Jos faktinis žentas R. J. sugalvojo sklypą parduoti, jis vykdė ir visas derybas, ji tik nuvyko į banką ir atsidarė sąskaitą, į kurią buvo pervesti 98000 Lt. Gautus pinigus iš karto atidavė R. J.. Su atsakovų atstovu nei žodžiu nei raštu apie jokio žemės sklypo pirkimą – pardavimą nesitarė. Atsakovės atstovų sutikusi nebuvo iki tol, kol atsakovė nesikreipė į Šiaulių miesto apylinkės tesimą dėl be pagrindo įgytų 98000 Lt iš jos priteisimo. Nurodė, jog kito žemės sklypo, dėl kurio būtų buvę tartasi su atsakovu ji neturėjo, gerokai anksčiau iki sandorio su atsakovu turėjo 4 ha žemės sklypą, kurį dovanojo dukrai ir ši ten ūkininkauja, tačiau šis sklypas negalėjo būti pardavinėjamas, nes jo vertė daug didesnė. Ji nebuvo paveldėjusi teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus Joniškio r., Šiaulių r. buvo pateikęs jos sutuoktinis, tačiau atkūrimo procesas yra sustabdytas, be to, sandorio sudarymo metu apie tai šeimoje nebuvo kalbama.

9Ieškovės atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys Registrų centro duomenys apie tai, kad 2008-09-08 ieškovė I. K. iš tikrųjų turėjo 6,8 aro žemės sklypą ( - ), bei buhalterinis dokumentas, patvirtinantis, kad „UAB SPV-6“ pervedė į I. K. sąskaitą 98 000 Lt ir mokėjimo paskirtyje nurodyta: už žemę, rodo, kad šalys iš tiesų ketino sudaryti pirkimo - pardavimo dėl žemės sklypo sandorį. Nors ieškovės ir atsakovės atstovo nuomonės dėl sandorio objekto skiriasi, atsakovas būdamas juridinis asmuo, besiverčiantis komercine veika, turėjo visas galimybes įvertinti, už ką perveda tokią didelę pinigų sumą. Pinigų sumokėjimas, sudarymas galimybės faktiškai naudotis atsakovui žemės sklypu rodo, kad sandoris galutinai įvykdytas. Todėl prašo pripažinti galiojančią 2008-09-08 tarp ieškovės I. K. ir atsakovės UAB „SPV-6“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „SPV-6“ už 98 000 Lt nuosavybės teise įsigijo 6,8 aro žemės ūkio paskirties žemės sklypą sodo bendrijoje ( - ), bei pripažinti atsakovei UAB „SPV-6“ nuosavybės teisę į 6,8 aro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą sodo bendrijoje ( - ).

10Atsakovės atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, jog dirba UAB „SPV-6“ vadybininku nuo 2008-2009 m. Įmonės savininkas Danijos pilietis ieškojo pirkti žemės sklypų tik Radviliškio r., kad ten galėtų įkurti ūkį, jis tarpininkaudavo surandant žemės sklypus ir įforminant jų pirkimą - pardavimą. Ieškovės faktinis žentas R. J. jį susirado ir pasiūlė pirkti žemės sklypus, maždaug 50 ha Radviliškio rajone Pašušvio kadastrinėje vietovėje, kurioje jie ir pirko žemės sklypus, paaiškinęs, kad jo uošvienei I. K. bus atkurtos nuosavybės teisės į tuos žemės sklypus ir paprašė pervesti 98000 Lt avansą. Atsakovė pervedė pinigus į R. J. nurodytą banko sąskaitą ir laukė kada I. K. bus atkurtos nuosavybės teisės kaip ir buvo žadėjęs R. J.. Nesulaukdami pažadėto rezultato, kreipėsi į R. J., šis pradžioje žadėjo, aiškino, kad atliekami tam tikri nuosavybės teisių atkūrimo veiksmai, tačiau iš tikrųjų nieko nebuvo daroma. Vėliau jo pareikalavo grąžinti pinigus, o jam nesutikus kreipėsi į teismą. Tik susitikus Šiaulių miesto apylinkės teisme, jie sužinojo apie neva jiems siūlytą pirkti 0,068 ha sodo sklypą, esantį Šiaulių r., tačiau įmonė jokiu būdu negalėjo tartis dėl sodo sklypo pirkimo už 98000 Lt, nes tokio dydžio sklypo sodo sklypo, esančio Šiaulių r. jiems iš viso nereikėjo, be to netgi ir esant pačioms aukščiausioms nekilnojamojo turto kainoms, toks žemės sklypas galėjo kainuoti ne daugiau nei 14000 Lt. Dėl analogiškų R. J. ir jo partnerio veiksmų siekiant tarpininkauti įsigyjant žemės sklypus jų įmonė yra kreipusis ieškiniais ir į kitus teismus.

11Atsakovės atstovas advokatas Gytis Janiliauskas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad ieškovė kokiu nors būdu įvykdė sutartį, t.y. perdavė sutarties objektą atsakovui, todėl negali remtis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. ir prašyti pripažinti sandorį galiojančiu. Tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, kvalifikuojant juos kaip preliminarų susitarimą dėl nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo toks sandoris būtų niekinis ir negaliojantis dėl privalomos preliminariosios sutarties formos nesilaikymo, kvalifikuojant kaip pirkimo-pardavimo sutartį, toks sandoris vėl būtų niekinis dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo. Kaip bevertintum santykius tarp šalių, joks teisėtas sandoris, susitarimas, sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovė yra nepagrįstai praturtėjusi atsakovo sąskaita. Liudytojo R. J. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, kadangi jis yra ieškovės faktinis žentas, be to pagal jo parodymus jis tebeturi gautus pinigus, todėl jis yra asmeniškai suinteresuotas, kad be pagrindo ieškovės gauti pinigai nebūtų gražinti atsakovei. Pagrindo abejoti V. K. parodymais nėra. Taip pat nurodė, kad 2012-11-02 registrų centro išrašo duomenimis, ieškovės nurodomo žemės sklypo vertė yra 286 litai, todėl neabejotina, kad pinigų suma, ieškovės gauta iš atsakovo, niekaip negalėtų būti laikoma šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, ieškinį prašo atmesti.

12Liudytojas R. J. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė yra jo faktinė uošvė, nors su jos dukra ir nėra susituokęs, tačiau su ja kartu gyvena ir augina du vaikus. Ieškovė jų šeimą parėmė atiduodama jiems ginčo sodo sklypą, tačiau jie nusprendė sklypą parduoti. Iš draugų sužinojo, kad atsakovės atstovą V. K. domina žemės sklypai ir pasiūlė jam jį pirkti. Norėjo parduoti maždaug už 100 000 Lt. Panašią kainą ir sutarė, o kadangi sklypas priklausė I. K. pinigai ir buvo pervesti į jos sąskaitą, o ji juos iš karto perdavė jam. Kodėl tinkamai neįformino sandorio paaiškinti negalėjo. Paaiškino, jog pirkėjui nurodė ir sklypo plotą, ir vietovę ir sutarė galutinę 98000 Lt kainą. Sumokėjus pinigus, t.y. vienai šaliai įvykdžius įsipareigojimus, ir ieškovei panaikinus kliūtis disponuoti perleistu turtu, mano, kad sandoris laikomas baigtu. Kodėl V. K. teismo posėdyje nurodo visai kitas aplinkybes dėl ko į I. K. banko sąskaitą buvo pervesti 98000 Lt, nurodyti negalėjo. Patvirtino, kad dėl jo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tačiau šiuo metu jam įtarimai yra panaikinti.

13Ieškinys netenkintinas.

14Lietuvos Respublikos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, apibrėžianti pirkimo-pardavimo sutartį kaip vienos šalies (pardavėjo) įsipareigojimą perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, ir pirkėjo įsipareigojimą priimti daiktą (prekę) bei sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Lietuvos Respublikos CK 6 knygos 8 skirsnis reglamentuoja nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis. Tam, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis būtų laikoma sudaryta Lietuvos Respublikos CK numato būtinas tokio sandorio sąlygas: 1) nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, nurodyta daikto vieta atitinkamame žemės sklype <...> (LR CK 6.396 str.); sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (LR CK 6.397 str.); sutarčiai privaloma notarinė forma (LR CK 6.393 str.); nekilnojamojo daikto perdavimas ir priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo perdavimo aktu ar kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (LR CK 6.398 str.).

15Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma. Notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro tokią sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159 str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d). Kita vertus, jeigu pagal faktines aplinkybes būtų konstatuota, kad šalys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iš šalių vengia sutartį patvirtinti notariškai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės galėtų būti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio normų pagrindu, o tokia sutartis galėtų būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu. Šios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t.y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).

16Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei 1997-12-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,068 ha žemės sklypas, esantis ( - ) (b.l. 4), atsakovė 2008-09-08 pavedimu pervedė ieškovei 98000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimas už žemę“. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis byloje nėra.

17Ieškovės teigimu, sutartis laikytina sudaryta, kadangi atsakovė pervedė į jos sąskaitą pinigus, o ji nuo pinigų gavimo momento panaikino visas kliūtis naudotis 0,068 ha žemės sklypu.

18Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

19Spręsdamas ar tarp šalių iš tiesų buvo susitarimas parduoti 0,068 ha žemės sklypą, esantį ( - ), už 98000 Lt, teismas atsižvelgia tiek į ikisutartinius šalių santykius, tiek į šalių nurodytas sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes.

20Iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia pagrindinės sutarties pasirašymu. Nagrinėjamu atveju, šalių teigimu derybos vyko ne tarp ieškovės ir atsakovės atstovo, o tarp liudytojo R. J. ir atsakovės atstovo V. K.. Liudytojo R. J. ir atsakovės atstovo V. K. parodymai apie derybų objektą skiriasi, liudytojo teigimu buvo tartasi dėl 0,068 ha žemės sklypo, o atsakovės atstovo teigimu – dėl 50 ha bendro ploto kelių žemės sklypų. V. K. parodymais su R. J. buvo tariamasi dėl 50 ha ploto žemės sklypų, į kuriuos ieškovei I. K. tariamai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Ieškovės teigimu ji nebuvo paveldėjusi teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus Joniškio r., Šiaulių r. buvo pateikęs jos sutuoktinis, tačiau atkūrimo procesas yra sustabdytas, be to, sandorio sudarymo metu apie tai šeimoje nebuvo kalbama.

21Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. J. yra ieškovės faktinis žentas, jam buvo perduoti iš atsakovės ieškovei pervesti 98000 Lt, kuriuos jis patvirtino, kad su sugyventine tebeturi, laikytina, kad jis yra šališkas, ir jam asmeniškai yra naudinga, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas ir būtų pripažinta galiojančia tarp ieškovės ir atsakovės neva sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, ir iš atsakovės ieškovei pervesti pinigai nebūtų gražinti. Atsižvelgiant į tai bei, kad liudytojo R. J. parodymai, duoti teismo posėdyje jam pačiam laisvai pasakojant ir teismui bei proceso dalyviams uždavus klausimus, nėra nuoseklūs ir išsamūs, be to jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl liudytojo R. J. parodymai vertintini kritiškai. Sprendžiant ar šalys iš tiesų tarėsi dėl 0,068 ha žemės sklypo pirkimo, vertintina ir minėto žemės sklypo kaina. R. J. teigimu jie norėjo parduoti 0,068 ha sodo sklypą maždaug už 100 000 Lt, panaši kaina ir buvo sutarta, nes tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo labai didelės. Atsakovės atstovo teigimu, net ir esant labai aukštoms nekilnojamojo turto kainoms, toks žemės sklypas daugiausia galėjo kainuoti iki 14 000 Lt. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad toje pačioje vietovėje - ( - ) – kaip ir ginčo objektas esančio 0,0658 ha žemės ūkio (sodų) paskirties sklypo, taip pat priklausiusio ieškovei, 2008-04-25 nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 3514 Lt (74 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad paminėtas ir ginčo sklypas yra toje pačioje vietovėje, beveik tokio paties ploto, vidutinė rinkos vertė nustatyta laikotarpiu, artimu nurodomam sandorio sudarymo laikotarpiui, tikėtina, kad ir ginčo sklypo rinkos vertė galėjo buvo panaši, t.y. apie 4000 Lt, be to iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo 0,068 ha žemės sklypo vertė yra 286 Lt (72 b.l.), kitų įrodymų, patvirtinančių minėto žemės sklypo rinkos kainą, teismui nebuvo pateikta. Juolab, kad tiek ieškovė, tiek R. J. nurodė, jog tame 0,068 ha sklype nėra statinių ar kitų objektų, dėl kurių sklypo kaina būtų didesnė. Byloje esantys duomenys apie atsakovei UAB „SPV – 6“ Radviliškio rajone priklausiusius žemės sklypus, jų dydį (15,4 ha, 11,1477 ha, 2,2 ha, 42,5 ha, 29,5 ha, 34,76 ha, 26,2 ha, 19,8 ha, 9,84 ha, 25,15 ha ir kt.) sudaro pagrindo abejoti ta aplinkybe, kad atsakovę galėjo dominti tokio nedidelio ploto (0,068 ha) sodų paskirties žemės sklypas, esantis Šiaulių r., o ne toje teritorijoje, tai yra Radviliškio rajone, kuriame atsakovė ir buvo įsigijusi visus žemės sklypus.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano esant labiau tikėtina, kad ieškovės faktinis žentas R. J. ir atsakovės atstovas V. K. vedė derybas ne dėl 0,068 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), o dėl kito objekto. Jei šalys nesusitarė dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo pardavimo ar dėl kurios nors šalies suklydimo buvo neteisingai suvokiama dėl kokio objekto tariamasi, darytina išvada, kad šalių valia sudaryti sandorį nebuvo tinkamai išreikšta ir galutinai susiformavusi.

23Kad šalių derybos nepasiekė rezultato patvirtina ir tai, kad jokia rašytinė sutartis, nei preliminari žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė būtų įsipareigojusi parduoti, o atsakovė - nupirkti konkretų žemės sklypą ateityje, nei pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

24Ieškovė pripažįsta, kad rašytinė sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, tačiau mano, jog šalių veiksmai patvirtina sutarties įvykdymą, todėl atsakovei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, yra pagrindas remtis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. ir pripažinti sandorį galiojančiu.

25Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

26Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, jog atsakovė vengia įforminti sandorį, nes ji nuo pinigų gavimo momento suteikė visas galimybes naudotis nusipirktu žemės sklypu, t.y. sutartį įvykdė.

27Lietuvos Respublikos CK 6.317 str. 1 d. numato bendrą pardavėjo pareigą pagal pirkimo pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos CK 6.393 str. 4 d. numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu ar kitu sutartyje nurodytu dokumentu (LR CK 6.398 str. 1 d.).

28Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės atstovas niekada nebuvo nuvykęs prie ieškovei priklausančio žemės sklypo, žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktas ar koks kitas tokio pobūdžio dokumentas tarp šalių nėra pasirašytas. Ieškovė pripažino, kad visi žemės sklypo nuosavybės dokumentai tebėra pas ją, nei R. J., nei atsakovės atstovui jų perdavusi nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vien tai, kad ieškovė nuo pinigų gavimo momento nebesinaudojo žemės sklypu, nelaikytina tinkamu nekilnojamojo daikto perdavimu – sutarties įvykdymu. Vadinasi, ieškovė nėra įvykdžiusi sutarties, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. Priešingai, jei įrodymų visuma leistų daryti išvadą, kad šalys vis dėlto sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, būtent atsakovė turėtų teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, kadangi ji yra pervedusi pinigus. Pažymėtina, kad ieškovė laikotarpiu 1997- 2011 m. yra sudariusi ne vieną jai priklausiusio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutartį, kurias, kaip ji teigė teismo posėdyje, įformino notarine forma, vadinasi 2008 m. ieškovė buvo pakankamai informuota apie tai, kaip turi būti įforminta nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis, nekilnojamojo daikto perdavimas, todėl veikdama kaip rūpestinga ir atidi daikto pardavėja turėjo siekti, kad sandoris būtų tinkamai įformintas. Tačiau ieškovė to nedarė, į atsakovės atstovus nesikreipė, o ieškinį padavė tik tada, kai atsakovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.

29Byloje esančių ir teismo įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp šalių sutartiniai santykiai nesusiklostė, ieškovė nėra įvykdžiusi pardavėjos pareigos tinkamai perduoti daiktą, byloje nėra duomenų, kad atsakovė vengė įforminti sandorį notarine forma, todėl nėra pagrindo vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. pripažinti sandorį galiojančiu. Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu, ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovei UAB „SPV – 6“ nuosavybės teisę į 0,068 ha žemės sklypą, esantį ( - ), taip pat laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys atmestinas.

30Ieškinį atmetus, 2740,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas 2012-05-14 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, bei 27,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, priteistina iš ieškovės I. K. valstybei (LR CPK 84 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 271 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. ( - ) 2740,00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 27,94 Lt (dvidešimt septynis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybei.

34Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,... 3. dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovui advokatui Sauliui Alysui,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 6. ieškovė I. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti... 7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi... 8. Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad... 9. Ieškovės atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdyje ieškinį... 10. Atsakovės atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, jog dirba UAB „SPV-6“... 11. Atsakovės atstovas advokatas Gytis Janiliauskas teismo posėdyje su ieškiniu... 12. Liudytojas R. J. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė yra jo faktinė... 13. Ieškinys netenkintinas.... 14. Lietuvos Respublikos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji... 15. Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir... 16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei 1997-12-02 valstybinės žemės... 17. Ieškovės teigimu, sutartis laikytina sudaryta, kadangi atsakovė pervedė į... 18. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 19. Spręsdamas ar tarp šalių iš tiesų buvo susitarimas parduoti 0,068 ha... 20. Iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo... 21. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. J. yra ieškovės faktinis žentas,... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano esant labiau tikėtina,... 23. Kad šalių derybos nepasiekė rezultato patvirtina ir tai, kad jokia... 24. Ieškovė pripažįsta, kad rašytinė sutartis su atsakove nebuvo sudaryta,... 25. Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai... 26. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, jog atsakovė vengia įforminti... 27. Lietuvos Respublikos CK 6.317 str. 1 d. numato bendrą pardavėjo pareigą... 28. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės atstovas niekada nebuvo... 29. Byloje esančių ir teismo įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindą... 30. Ieškinį atmetus, 2740,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas 2012-05-14... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268,... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. ( - ) 2740,00 Lt (du tūkstančius... 34. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...