Byla 1A-14-557/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei, nuteistajam R. Š. ir jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui, nuteistajam R. J. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, nuteistosios J. A. gynėjui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J., nuteistosios J. A. ir jos gynėjo A. Jokūbausko bei nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo R. Skėrio apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3J. A. nuteista pagal 182 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 228 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, pagal BK 300 str. 3 d. – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir nuteistajai paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2017-02-17 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė J. A. paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos.

4R. Š. nuteistas pagal 182 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 300 str. 3 d. – 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos.

5R. J. nuteistas pagal 182 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 300 str. 3 d. 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir galutine subendrinta bausme R. J. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo suėmimo dienos.

6Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 682 str. 1 ir 2 d., J. A. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus. Vadovaujantis BK 72 str. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija ir konfiskuota: iš R. Š. 32205,75 Eur į valstybės biudžetą; iš R. J. 32205,75 Eur į valstybės biudžetą.

7Nuosprendžiu priteista iš J. A., R. Š. ir R. J. po 12,97 Eur proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9J. A., R. Š. ir R. J. nuteisti už tai, kad apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, suklastojo tikrus dokumentus, laikė juos ir panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, dėl to padarė didelės žalos valstybei, ir J. A. būdama prilyginta valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

10J. A., R. Š. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalinčią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – žemę ( - ) k., ( - ) r., iki nacionalizacijos priklausiusią E. R., kuris neturėjo giminystės ryšių su V. V.. J. A. iki 2010-07-14 eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus (toliau – NŽT prie ŽŪM ( - ) skyrius) vyresniosios specialistės pareigas, vykdydama funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse ir šias jai priskirtas funkcijas atlikdama ( - ) kadastro vietovėje, ( - ) rajone, ir tokiu būdu disponuodama informacija apie buvusius žemės savininkus, kuriems iki nacionalizacijos priklausė žemės ir miško sklypai ir į kuriuos jie patys ar jų artimieji neatkūrė nuosavybės teisių, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus patalpose, adresu ( - ) žinodama, kad R. Š. ir R. J. turi tikslą apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, iš R. Š. ir R. J. neteisėtai priėmė suklastotą, žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą, tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktą pirminį Prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją), bei siekdama įtvirtinti, kad prašymas buvo pateiktas 2001-12-28 ( - ) rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimą ir pati klastojo dokumentus:

11R. Š. veikdamas kartu su R. J., pasitelkdami L. V., nesuprantančią savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šiai parengiant ir pasirašant A. V. vardu 2010-05-31 Prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir 2010-05-27 Mokėjimo nurodymą pervesti grynuosius pinigus Nr. 434615, suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir jų pagrindu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinos A. J. turimo buto, adresu ( - ), gavo 2010-05-31 Pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1014, kurioje nurodomi duomenys apie E. R. turėtą žemę; R. Š. veikdamas kartu su R. J. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pagamino netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad ( - ) bažnyčia pažymi, kad V. V., dukra E. J. R. ir V. M. V., buvo pakrikštyta ( - ) bažnyčioje ( - ), kurioje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,( - )‘‘ datą atgaline data, ir nurodė žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašant už kunigą J. J., ir šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31 pateikė J. A., kuri šį pagamintą netikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

12Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn. tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus patalpose, adresu ( - ), R. Š. veikdamas kartu su R. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriui pateikė suklastotą, žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą, tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktą pirminį Prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją).

13J. A., siekdamas įtvirtinti, kad prašymas buvo pateiktas 2001-12-28 ( - ) rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimą ir pati suklastojo dokumentus – įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose, ši nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumentuose: registracijos žurnale ,, ( - ) rajonas ( - ) apylinkė Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m.‘‘ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 registracijos numeriu 1886 V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties ( - ) kaimu, 17 numeriu įrašė, kad ( - ) rajono žemėtvarkininkas ( - ) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. 29 lapų bylą ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. O J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,,( - ) km., ( - ), ( - ) km, ( - ) km., ( - ) km, ( - ) km.‘‘ įrašų skyriuje prie ( - ) kaimo, ties Nr. 29 įrašė savo ranka ,,E. R.‘‘ ir ,,V. V.‘‘ ir taip atgaline data įregistravus buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886‘‘ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 Prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimą atgaline data ir šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įrašą „( - ) km., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

14R. Š. ir R. J. pateikus tikrą dokumentą – ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją, dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumą 2010-06-14 patvirtino Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, parašu ir apvaliu Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. priėmė tikrą dokumentą ir savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.‘‘ ir pasirašė bei uždėjo ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus ( - ) antspaudą, tokiu būdu suklastodama šio dokumento gavimo datą atgaline data ir šį suklastotą tikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

15R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jos prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. priėmė pagamintą netikrą dokumentą: tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. pareiškimą, ant jo uždėjo spaudą patvirtinantį dokumento gavimą ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2003.12.31‘‘ ir gavimo registracijos numerį ,,V-84‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

16R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė ( - ) m. rugpjūtį“, J. A. jį priėmė ir uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2003.12.31‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-85‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

17R. Š. ir R. J. pateikus J. A. pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, J. A. priėmė netikrą dokumentą, uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2009.09.28‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-4‘‘ bei pasirašė jame tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

18R. Š. ir R. J. pateikus J. A. pagamintą netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad ( - ) bažnyčia pažymi, jog kad V. V., dukra E. J. R. ir V. M. V., buvo tariamai pakrikštyta ( - ) bažnyčioje ( - ), J. A. jį priėmė ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

19Taip pat ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės, priklausiusios E. R., nors faktiškai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, ją pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., kuriam pasirašius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams. Šiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn‘‘. Tuoj po to J. A. parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą, kurį pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasirašius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo ( - ) rajone Nr. Ž14-115“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesuprantanti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, bei savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą, ( - ) kaime, ( - ) rajone, į 59,49 ha žemės 85451 Lt (24737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško 13280 Lt (3846,15 Eur) vertės ir 9,63 ha vandens telkinio 12519 Lt (3625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės – svetimą turtą.

20Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2010-08-17 parengė raštą Nr. 14-R5-100-(1.7), kurį pasirašius skyriaus vedėjui D. V., minėtą Išvadą persiuntė ( - ) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Tuo metu R. Š. veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir šios Išvados Nr. IŠ-14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai ( - ) rajone ( - ) kaime 9,86 ha Nr. 0002/810-1 ir 4,10 ha 0002/810-2 ( - ) kaime 2,60 ha Nr. 0009/810-3 ir ( - ) kaime 81,60 ha Nr. 0003/810-4.

21Tokiu būdu J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniąja specialiste, veikdama bendrininkų grupe su R. Š. ir R. J., klastodama dokumentus, vykdydama neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio savininko E. R. žemės sklypą, ( - ) kaime, ( - ) rajone, rengdama neteisėtus dokumentų projektus tyčia apgaule už atlygį kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį – turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių visa išvadinė vertė – 111 250 Lt (32 220,23 eurų) ir tuo buvo padaryta didelė turtinė žala Lietuvos valstybei.

22R. Š. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, siekdami tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų naudai per V. V., dėl ligos negalinčią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – E. R. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę ( - ) k., ( - ) r., žinodami, kad V. V. neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į E. R. žemę, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-05-31, tyčia organizavo dokumentų suklastojimą ir patys suklastojo dokumentus:

23R. Š. veikdamas kartu su R. J., pasitelkdami L. V., nesuprantančią savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri A. V. vardu parašė 2010-05-31 Prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui dėl paieškos atlikimo ir E. R. turėto nekilnojamojo turto patvirtinančių dokumentų išdavimo ir jį pasirašė bei surašė 2010-05-27 Mokėjimo nurodymą pervesti grynuosius pinigus Nr. 434615, o jie šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdami Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

24R. Š. veikdamas kartu su R. J., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pagamino netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad ( - ) bažnyčia pažymi, kad V. V., dukra E. J. R. ir V. M. V., buvo pakrikštyta ( - ) bažnyčioje ( - ), kurioje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašant ,,( - )‘‘ datą atgaline data, nurodant žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašant už kunigą J. J., ir šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31, pateikė NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriui.

25Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, R. Š., veikdamas kartu su R. J., pasitelkdami tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie surašė V. V. vardu prašymus NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriui; R. Š. veikdamas su R. J. juos pateikė pasirašyti V. V.: 2001-12-28 V. V. pirminį Prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją), 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė ( - ) m. rugpjūtį“; 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, panaudojo. V. V. pasirašius šiuos dokumentus, jie šiuos žinomai suklastotus dokumentus laikotarpiu nuo 2010-05-31 iki 2010-08-12 pateikė NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriui.

26Pagal šiuos pagamintus netikrus dokumentus, suklastotus tikrus dokumentus, R. Š. ir R. J. pateiktus NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriui, neteisėtai buvo parengta 2009-10-02 Pažyma Nr. 2734, Išvada Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn bei 2010-08-17 įsakymas ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo ( - ) rajone Nr. Ž14-115“, pagal kuriuos buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas V. V. vardu, atkuriant nuosavybės teises į 59,49 ha žemės 85451 Lt (24737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško 13280 Lt (3846,15 Eur) vertės ir 9,63 ha vandens telkinio 12519 Lt (3625,75 Eur) vertės, kurių bendra vertė 111 250 Lt (32 220,23 Eur), t. y. buvusio savininko E. R. ( - ) kaime, ( - ) rajone valdytą žemę, bei buvo suprojektuoti žemės sklypai ( - ) rajone ( - ) kaime 9,86 ha ploto Nr. 0002/810-1 ir 4,10 ha ploto 0002/810-2, ( - ) kaime 2,60 ha ploto Nr. 0009/810-3 bei ( - ) kaime 81,60 ha ploto Nr. 0003/810-4, ir tuo padaryta didelė turtinė žala Lietuvos Respublikai.

27J. A. suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo pagamintus netikrus dokumentus, dėl to padarė didelės žalos valstybei:

28J. A. iki 2010-07-14 eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas, turėdama tikslą su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į buvusio savininko E. R. turėtą žemę, ( - ) kaime, ( - ) rajone, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, siekdama įtvirtinti, kad tariamai pateiktas 2001-12-28 V. V. pirminis Prašymas grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) buvo pateiktas 2001-12-28 ( - ) rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, tyčia organizavo dokumentų suklastojimą ir pati suklastojo dokumentus:

29– įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose, ši nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumentuose – registracijos žurnale ,, ( - ) rajonas ( - ) apylinkė Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m.‘‘ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 registracijos numeriu 1886 V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties ( - ) kaimu, 17 numeriu įrašė, kad ( - ) rajono žemėtvarkininkas ( - ) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylą iš 29 lapų ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. O J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,,( - ) km., ( - ), ( - ) km, ( - ) km., ( - ) km, ( - ) km.‘‘ įrašų skyriuje prie ( - ) kaimo, ties Nr. 29, įrašė savo ranka ,,E. R.‘‘ ir ,,V. V.‘‘ ir taip atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886‘‘ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 Prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimą atgaline data ir šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įrašą „( - ) km., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

30– iš R. Š. ir R. J. priėmusi tikrą dokumentą – ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją dėl V. V. ir P. V. santuokos, jo tikrumą 2010-06-14 patvirtino Skuodo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, parašu ir apvaliu Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.‘‘ ir pasirašė bei uždėjo ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus ( - ) antspaudą, tokiu būdu suklastodama šio dokumento gavimo datą atgaline data ir šį suklastotą tikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

31– iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jos prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. ant jo uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2003.12.31‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-84‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

32– iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė ( - ) m. rugpjūtį“, J. A. uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2003.12.31‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-85‘‘, bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą, ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

33– iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, J. A. uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai i tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2009.09.28‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-4‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

34– iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad ( - ) bažnyčia pažymi, kad V. V., dukra E. J. R. ir V. M. V., buvo tariamai pakrikštyta ( - ) bažnyčioje ( - ) ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

35Taip pat ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės, priklausiusios E. R., nors faktiškai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, ją pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., kuriam pasirašius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams. Šiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu buvo suformuota byla ,,Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn‘‘. Tuoj po to J. A. parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą, kurį pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasirašius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo ( - ) rajone Nr. Ž14-115“, kurį parengė teisininkė D. V., nesuprantanti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, bei savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. turėtą žemės sklypą ( - ) kaime, ( - ) rajone, į 59,49 ha žemės 85451 Lt (24737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško 13280 Lt (3846,15 Eur) vertės ir 9,63 ha vandens telkinio 12519 Lt (3625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės –111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės – svetimą turtą.

36Tuoj po to J. A., siekdama su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2010-08-17 parengė raštą Nr. 14-R5-100-(1.7), kurį pasirašius skyriaus vedėjui D. V., minėtą Išvadą persiuntė ( - ) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Tuo metu R. Š. veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir šios Išvados Nr. IŠ-14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai ( - ) rajone ( - ) kaime 9,86 ha Nr. 0002/810-1 ir 4,10 ha 0002/810-2, ( - ) kaime 2,60 ha Nr. 0009/810-3 ir ( - ) kaime 81,60 ha Nr. 0003/810-4.

37Tokiu būdu J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniąja specialiste, klastodama dokumentus, vykdydama neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio savininko E. R. žemės sklypą, ( - ) kaime, ( - ) rajone, rengdama neteisėtus dokumentų projektus, tyčia su R. Š., R. J. apgaule už atlygį kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį – turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių visa išvadinė vertė – 111 250 Lt (32 220,23 eurų) ir tuo padaryta didelė turtinė žala Lietuvos valstybei.

38Tokiu būdu J. A. tyčia priimdama iš R. Š. ir R. J. pagamintus netikrus bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus, organizuodama dokumentų klastojimą ir pati klastodama dokumentus, juos laikydama NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus patalpose ( - ) iki 2012-10-01, kol jie buvo pateikti NŽT prie ŽŪM žemės tvarkymo departamentui raštu Nr. TR-(5.34)-6461, taip pat neteisėtai juos naudodama nuosavybės teisų į E. R. turėtą žemę atkūrimo procese, padarė didelę žalą Lietuvos valstybei, nes suklastotų dokumentų pagrindu buvo pradėtas ir atliktas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, išduota žinomai neteisėta Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2, pagal kurią V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 59,49 ha žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, iš viso 12519 Lt (3625,75 Eur) vertės.

39J. A., iki 2010-07-14 eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus (toliau – NŽT prie ŽŪM ( - ) skyrius) vyresniosios specialistės pareigas, t. y. būdama prilyginta valstybės tarnautojui, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-06-11 įstatymo redakcija Nr. XI-286) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad „Valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.“, 15 straipsnio 1 d. 5 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> nepiktnaudžiauti tarnyba“, 15 straipsnio 1 d. 6 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių‘‘,15 straipsnio 1 d. 9 punktu, nustatančiu, kad „valstybės tarnautojai privalo <...> nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai‘‘; turėdama administravimo įgaliojimus ir vykdydama NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. 2P-55 patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) žemėtvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5 punkte numatytas funkcijas, kad ,,šias pareigas einantis darbuotojas ( - ) rajono savivaldybės visų seniūnijų teritorijoje vykdo šias pagrindines funkcines žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse‘‘: 5.1 punkte numatytą reikalavimą, kad ,,organizuoja ir koordinuoja kadastro vietovių žemės reformos projektų <...> rengimo darbus, atlieka žemės reformos projektų parengiamuosius darbus <...> tikrina šių žemės reformos projektų atitikimą teisės aktams‘‘, 5.5 punkto nuostatas „skyriaus vedėjo pavedimu pagal kompetenciją nagrinėja piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, <...> perdavimo neatlygintinai naudotis bei rengia atsakymų projektus fiziniams ir juridiniams asmenims“, 5.6 punkto nuostatas „konsultuoja asmenis nuosavybės teisių atkūrimo <...> klausimais“, 5.10 punkto nuostatas „siekiant įgyvendinti skyriaus uždavinius pagal kompetenciją vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas <...>“, „tyčia pažeidė šiuos įstatymus:

40Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490), 10 straipsnio 1 d. nuostatą, kad „Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. <...>“;

41Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (2005-04-11nutarimo redakcija Nr. 400) II dalies „Prašymų atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka“ 5 p. nuostatą, kad „Prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki 2001-12-31 pateikia <...> Piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...> “, III. dalies „Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai‘‘ 11 p. nuostatą, kad ,,<...> Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...>‘‘, o būtent:

42J. A., 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus patalpose, adresu ( - ), žinodama, kad R. Š. ir R. J. turi tikslą apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į buvusio savininko E. R. valdytą žemę, ( - ) kaime, ( - ) rajone, kuris neatkūrė nuosavybės teisių į turėtą žemę, iš R. Š. ir R. J. neteisėtai priėmė suklastotą žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą, tariamai 2001-12-28 V. V. pateiktą pirminį Prašymą grąžinti buvusio savininko E. R. žemę (išmokėti kompensaciją) bei siekdama įtvirtinti, kad prašymas buvo pateiktas 2001-12-28 ( - ) rajono ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku organizavo dokumentų suklastojimą ir pati klastojo dokumentus :

43– įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose, kuri nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dokumentuose: registracijos žurnale ,,( - ) rajonas ( - ) apylinkė Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m.‘‘ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 registracijos numeriu 1886 V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akte nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties ( - ) kaimu, 17 numeriu įrašė, kad ( - ) rajono žemėtvarkininkas ( - ) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylą iš 29 lapų ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. O J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale ,,( - ) km., ( - ), ( - ) km, ( - ) km., ( - ) km, ( - ) km.‘‘ įrašų skyriuje prie ( - ) kaimo, ties Nr. 29 įrašė savo ranka ,,E. R.‘‘ ir ,,V. V.‘‘ ir taip atgaline data įregistravus buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį ,,1886‘‘ savo ranka užrašė ant minėto 2001-12-28 Prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimą atgaline data ir šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29“ ir atlikusi įrašą „( - ) km., E. R.“ pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą;

44iš R. Š. ir R. J. priėmusi tikrą dokumentą – ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją dėl V. V. ir P. V. santuokos, kurio tikrumą 2010-06-14 patvirtino Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja A. B. vardiniu spaudu, parašu ir apvaliu Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu, J. A. savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkantį rankraštinį įrašą ,,2003.12.31 sutikrinta žemėtv. J. A.‘‘ ir pasirašė bei uždėjo ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus ( - ) antspaudą, tokiu būdu suklastodama šio dokumento gavimo datą atgaline data ir šį suklastotą tikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

45iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. pareiškimą, kuriame nurodoma, jos prašoma neatkurti nuosavybės teisių, nes neapsisprendė dėl lygiaverčių žemės sklypų, J. A. ant jo uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2003.12.31‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-84‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

46iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2003-12-31 V. V. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog ,,jos tėvas E. J. R. pasak mamos pasakojimų mirė ( - ) m. rugpjūtį‘, J. A. uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2003.12.31‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-85‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

47iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą 2009-09-28 V. V. prašymą, kuriame nurodoma, jog prašoma paruošti pažymą dėl nuosavybės teises įrodančių dokumentų, J. A. uždėjo spaudą, patvirtinantį dokumento gavimą, ir jame savo ranka užrašė žinomai tikrovės neatitinkančius rankraštinius įrašus, kad dokumentas gautas ,,2009.09.28‘‘, ir gavimo registracijos numerį ,,V-4‘‘ bei pasirašė jame, tokiu būdu suklastodama šio tariamai pateikto dokumento gavimo datą ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29,

48iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad ( - ) bažnyčia pažymi, kad V. V., dukra E. J. R. ir V. M. V., buvo tariamai pakrikštyta ( - ) bažnyčioje ( - ), ir jį įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29.

49Taip pat ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai atgaline data parengė 2009-10-02 Pažymą Nr. 2734, kurioje įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal V. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės, priklausiusios E. R., nors faktiškai E. R. iki nacionalizacijos, remiantis 1938-12-05 duomenimis, priklausė tik 27,1289 ha žemės, ją pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., kuriam pasirašius neteisėtai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams. Šiems 2010-08-12 apskaičiavus žemės vertę, parengus dokumentus anksčiau nurodytų žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu, buvo suformuota byla ,,Išvados parengimui dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn‘‘. Tuoj po to J. A. parengė Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. IŠ-14-2 projektą, kurį pateikė pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., o jam pasirašius, J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu ,,Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo ( - ) rajone Nr. Ž14-115“, kurį parengė teisininkė D. V., nesuprantanti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, bei savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. turėtą žemės sklypą, ( - ) kaime, ( - ) rajone, į 59,49 ha žemės 85451 Lt (24737,89 Eur) vertės, 10,88 ha miško 13280 Lt (3846,15 Eur) vertės ir 9,63 ha vandens telkinio 12519 Lt (3625,75 Eur) vertės, t. y. V. V. įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą 111 250 Lt (32 220,23 Eur) vertės.

50Tuoj po to J. A., siekdama kartu su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą, 2010-08-17 parengė raštą Nr. 14-R5-100-(1.7), kurį pasirašius skyriaus vedėjui D. V., minėtą Išvadą persiuntė ( - ) žemėtvarkos skyriui nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Tuo metu R. Š. veikdamas kartu su R. J., 2010-08-17 Išvadą Nr. IŠ-14-2 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo V. V. neatlygintinai nuosavybėn, pardavė 2010-09-02 V. K. už 64 411,49 Eur (222 400 litų) ir šios Išvados Nr. IŠ-14-2 pagrindu V. V. vardu buvo suprojektuoti miško sklypai ( - ) rajone ( - ) kaime 9,86 ha Nr. 0002/810-1 ir 4,10 ha 0002/810-2, ( - ) kaime 2,60 ha Nr. 0009/810-3 ir ( - ) kaime 81,60 ha Nr. 0003/810-4.

51Tokiu būdu J. A., būdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniąja specialiste, vykdydama neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio savininko E. R. žemės sklypą, ( - ) kaime, ( - ) rajone, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, klastodama dokumentus, rengdama neteisėtus dokumentų projektus tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir veikdama bendrai grupe su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių visa išvadinė vertė – 111 250 Lt (32 220,23 eurų ). Be to, ji piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi iškraipė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus, kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse politiką – uždavinius, funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu ir tuo padarė didelę žalą Lietuvos valstybei.

52Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. ir jos gynėjas A. Jokūbauskas prašo: panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir J. A. išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, ar kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes ją išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.); arba perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą; arba J. A. priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., dėl dokumento klastojimo perkvalifikuoti jos veiką į BK 300 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, nes suėjo BK 95 str. 1 d. 1 p. nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija); arba J. A. taikyti BK 75 str. 1 d. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą (2015-03-19 Įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

53Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. A. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes šiuo atveju akivaizdžiai pažeistas teisingumo įvykdymo principas. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo (BK 63 str.), baudžiamojo proceso (BPK 3 str., 7 str., 20 str. 1, 2, 3, 4 ir 5 d.; 44 str. 6 d., 57 str., 58 str. 1 d. 4 p.; BPK 301 str. 1 d.; 305 str. 1 d. 2 ir 3 p.) pažeidimai, pažeisti nešališkumo, objektyvumo ir teisingumo principai, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai ir sunkinančia prasme aiškinti įstatymai bei jie taikyti pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi duomenis privalėjo įvertinti objektyviai ir nešališkai, visapusiškai juos ištirti sudėjus į įrodymų visetą, taip pat pašalinti visus prieštaravimus, o nepavykus to padaryti įrodymus vertinti kaltinamosios naudai, be to, atlikti įrodymų tyrimą tokia apimtimi, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymi, kad nepagrįstas ir neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 str. pažeidimas, dėl to neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai ir nesant nusikaltimo sudėties priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teigia, jog nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos analogiškose bylose, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog J. A. veiksmuose yra šių veikų sudėčių požymių. Šioje baudžiamojoje byloje dėl J. A. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį yra pažeisti nekaltumo prezumpcijos principas, rungimosi principas, kadangi byloje priešingai nei nustatyta įstatyme kaltinamoji turėjo įrodinėti savo nekaltumą, o visos abejonės, kurias būtų galima pašalinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus, buvo aiškinamos jos nenaudai. Rungimosi principas buvo pažeistas ir dėl to, kad byloje tenkinant prokuratūros prieštaravimus, gynybos prašymai buvo atmetami, o byloje esantys kaltinamąją teisinantys duomenys nuosprendyje neanalizuoti ir nevertinti.

54Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teigia nustatęs tai, ką prokuratūra nurodė kaltinamajame akte bei 2017-12-05. Prašo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, t. y. analogiškai suformuluotus, neva J. A. atliktus vienus ir tuos pačius veiksmus (poelgius), kurie kartotinai nurodyti net pagal trijų BK straipsnių dispozicijas: 182 str. 2 d. (sukčiavimas, veikiant bendrininkų grupe su R. Š. ir R. J., siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą kitų asmenų naudai); 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas, padarant didelę žalą valstybei, bet veikiant vienai ir nesiekiant jokios turtinės sau ir kitiems ar kitokios asmeninės naudos); 300 str. 3 d. (dokumentų suklastojimas ir laikymas, veikiant vienai ir padarant didelę žalą valstybei). Mano, jog vien tai, kas nurodyta, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos pagal prokuratūros kaltinimus suformuluotos aplinkybės prieštarauja logikos dėsniams. Asmuo negali tuos pačius veiksmus (poelgius) pagal BK 182 str. 2 d. kvalifikavimą atlikti veikdamas bendrininkų grupe, o pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. kvalifikavimą atlikti jau veikdamas vienas. Teiginys, jog nustatyta ir įrodyta J. A. „...siekiamybė įgyti svetimą turtą kitų asmenų naudai...“ reikalauja jį taikyti tiek sukčiavimo, tiek piktnaudžiavimo veikų kvalifikavimo J. A. atvejais bei suponuoja išvadą, kad apylinkės teismas nebuvo kompetentingas nagrinėti tokią baudžiamąją bylą, nes baudžiamąsias bylas dėl veikų pagal BK 228 str. 2 d. kaip pirmoji instancija gali nagrinėti tik apygardų teismai (BPK 225 str. 1 d.). Prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas bei 2017-12-05 dokumentas Nr. 4-1-15681 prieštarauja BPK 219 str. 1 d. 3 ir 5 p. nuostatoms, todėl byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (BPK 234 str. 2 d.). Pažymi, jog gynyba jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu prašė baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu grąžinti prokurorui, bet pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė.

55Nurodo, kad iš skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad apylinkės teismas kvalifikavo J. A. tris idealių sutapčių nusikalstamas veikas. Tokiu atveju taikytina, kaip ir nurodyta nuosprendyje, BPK 63 str. 5 d. 1 p. nuostata bei paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Šią nuostatą pirmosios instancijos teismas pažeidė, nes bausmes subendrino ir dalinio apėmimo būdu bei visiškai nepagrįstai J. A. paskyrė subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, apylinkės teismas sukčiavimo epizode J. A. inkriminavo veikimą iš anksto bendrai susitarusių asmenų grupe su R. Š. ir R. J., tyčia apgaule už piniginį atlygį kitų asmenų naudai per V. V., dėl ligos negalėjusią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgyjant turtines teises į didelės vertės svetimą turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 str. nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios – esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo – konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

56Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) – požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 str. 3 d.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009).

57Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teigia, jog liudytojų J. V., V. K. parodymai paneigia kaltinamųjų R. J. ir R. Š. parodymus, kad jiems nėra nieko žinoma apie nuosavybės atkūrimą į E. R. žemę ir jie nepažįsta J. A., nes nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra V. V. vardu rašyti prašymai ir pareiškimai, kurie yra pasirašyti pačios V. V., tačiau šių prašymų ir pareiškimų pateikimo Žemėtvarkos skyriui datos yra suklastotos ir V. V. pasirašė šiuos prašymus bei pareiškimus, negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl konstatuoja, kad R. Š., R. J. veikdami bendrai grupe su J. A., ( - ) žemėtvarkos specialiste, be kurios nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010-08-17 klastojant dokumentus, neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko E. R. ( - ) kaime, ( - ) rajone, valdytą žemę ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą. Pažymi, jog J. V., V. K. bei visi kiti byloje apklausti asmenys neparodė, kad jiems kas nors būtų žinoma apie kokias nors, kaip nepagrįstai teigiama apkaltinamajame nuosprendyje, J. A., iki 2010 m. birželio 30 d. dirbusios ( - ) rajono žemėtvarkos skyriuje žemėtvarkininke bei po dviejų savaičių pertraukos, t. y. nuo 2010 m. liepos 14 d., pradėjusios dirbti NŽT prie ŽŪM ( - ) žemėtvarkos skyriuje vyresniąja specialiste, pažintis ar kokį kitą santykį su R. J. bei R. Š.. J. V. parodymų teisme net nėra davusi. Objektyvios aplinkybės, kada, kas ir kokiu būdu jos pasirašytus dokumentus pateikė kompetentingai institucijai (ne asmeniškai J. A.) į nuosavybės atkūrimo bylą, taip pat nenustatytos. Liudytojų D. V., D. V., K. Ž. parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais ( - ) apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-10-02 protokolu Nr. 4 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio žemės savininko E. R. valdytą žemę ( - ) apskrities ( - ) valsčiaus ( - ) kaime“, kurį patvirtino asmeniškai pasirašę D. V. ir D. V., bei ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-10-02 pažyma Nr. 2734 „Dėl pilietės V. V. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurią patvirtino asmeniškai pasirašęs D. V., kategoriškai paneigiama Kretingos rūmų teismo nuosprendyje iškelta hipotezė, neva J. A., laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio 17 d., klastodama dokumentus, darė nusikaltimas veikas. Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė LAT suformuota praktika būtinų nustatyti aplinkybių dėl tariamo J. A. bendrininkavimo su R. J. bei R. Š. pagal inkriminuotą jai sukčiavimo epizodą, t. y. subjektyviųjų (susitarimo) ir objektyviųjų (veikos bendrumo) bendrininkavimo požymių. Nes nesant susitarimo negalima teigti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

58Pažymi, kad LAT priimtomis nutartimis kasacinėse bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012 yra išaiškinęs, kad „<...>galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris sąlygoja kito asmens (vykdytojas) veikas (nagrinėjamu atveju sukčiavimas) yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytomis nusikalstamomis veikoms, kartu reiškia ir atitinkamos savarankiškos veikos (nagrinėjamu atveju inkriminuotas piktnaudžiavimas ar aplaidumas) padarymą. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Antai, jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik daromos veikos požymiai, bet kartu susiję priežastiniu ryšiu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą <...>“. Pagal J. A., R. J., R. Š. prokuratūros inkriminuotas bei pirmosios instancijos teismo patvirtintas nusikalstamas veikas susiklostė tokios teisinės situacijos, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo objektyviai nustatyti visų asmenų elgesį, tarpusavio priežastinio ryšio (ne)buvimą, asmenų (ne)sąsajas, galimos tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias inkriminuotų veikų (ne)padarymo aplinkybes. Tokie veiksmai ir analizė nepadaryti, todėl dėl J. A. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 1 d. yra nepagrįstas. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad J. A. iki pradedant bylą nagrinėti teisme būtų bent mačiusi pirmosios instancijos teismo bendrininkais įvardytus asmenis, bei kad pastarieji būtų matę ją, o visi būtų bendrai susitarę daryti nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta aplinkybių, nurodytų BK 24, 25, 26 str. dispozicijose. Nėra įvykdyti LAT suformuluoti reikalavimai, kuriais turėtų būti grindžiamos (bet taip nėra) J. A., R. J., R. Š. bendrininkavimo aplinkybės. Apkaltinamojo nuosprendžio teiginiai, neva J. A. priiminėjo dokumentus iš R. Š. ir R. J., yra deklaratyvūs ir jų nepatvirtina jokie bylos faktiniai duomenys.

59Teigia, jog pirmosios instancijos teismo suformuluoti teiginiai, kaltinantys J. A. nusikalstamų veikų padarymu, prieštarauja vieni kitiems. Kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. formuluotėje teigiama, neva „<...> J. A. apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę <...>“. Teigiant apie „turtinę naudą“, tai neabejotinai turėtų būti neva padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d. dispozicijoje, dalykas, bet J. A. inkriminuota BK 228 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta veika. Iš to darytina išvada, kad J. A. nėra kitų asmenų naudai apgaule įgijusi turtinės teisės. Todėl neliekant sukčiavimo eliminuojama ir piktnaudžiavimą inkriminuojanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotė „<...> J. A. per V. V., dėl ligos negalinčią suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą <...>“ ir faktas, kad pastarajai jokios bylos nebuvo ir nėra pradėtos ar išskirtos, suponuoja išvadą, kad pats kaltinamasis aktas surašytas netinkamai (BK 219 str.), todėl baudžiamoji byla grąžintina prokurorui. Ekspertizių metu patvirtinta, kad dokumentus pasirašė pati V. V.. Tokiu atveju neatsiejamai nuo J. A. veiksmų teisinio vertinimo būtinas V. V. padarytų veiksmų, taip pat jos psichinės būsenos 2003–2018 metų laikotarpiu teisinis vertinimas bei prognozuotinas atlikimas kitų procesinių veiksmų, numatytų BK 17, 18, 98 str., dispozicijose. Jeigu pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad J. A. per V. V. apgaule įgijo turtinę teisę, piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus baudžiamojoje byloje, tada neatsiejamai privalomas ir V. V. veiksmų teisinis įvertinimas, kaip tą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso normos. Kol neištirti ir neįvertinti V. V. veiksmai, pirmosios instancijos teismui tiesiogiai siejant juos su J. A., R. J., R. Š. inkriminuotais veiksmais, nebejotinai pakenkta bylos išnagrinėjimo teisme išsamumui (BPK 254 str. 1 d.).

60Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, neva „<...> J. A. neteisėtai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, 2010-08-17 įsakymu „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo ( - ) rajone Nr. Ž14-115“, kurį parengė ir suderino teisininkė D. V., nesuprantanti savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, bei savo parašu patvirtino skyriaus vedėjas D. V., V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą ( - ) kaime, ( - ) rajone <...>“. V. V. nuosavybės teisės į E. R. žemę niekad nebuvo atkurtos. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos išvados, pažymos ir kiti dokumentai yra tik tarpinio-procedūrinio statuso, o nuosavybė į žemę iki 2010 m. liepos 1 d. buvo atkuriama iki tol egzistavusių apskričių viršininkų sprendimais; nuo 2010 m. liepos 1 d. yra atkuriama NŽT prie ŽŪM direktoriaus įgaliotų asmenų – rajonų Žemėtvarkos skyrių vedėjų – sprendimais. Tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ skirsniuose „Prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarka“ (102–110 p.); „Sprendimų dėl nuosavybės teisių priėmimas“ (111–121 p.). 2011-08-17 vedėjo D. V. pasirašyta išvada Nr. IŠ-14-2 „Dėl nuosavybės teisių V. V. atkūrimo“ buvo išsiųsta į ( - ) žemėtvarkos skyrių, bet sprendimas atkurti nuosavybės teises nebuvo priimtas, o NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus vedėjo 2013-02-18 ir 2013-02-21 įsakymais Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-92 ir 14VĮ-(14.14.2.)-107 panaikinti ir pripažinti netekę galios tarpiniai procedūriniai dokumentai – 2009-10-02 pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“, parengta V. V. vardu; NŽT prie ŽŪM ( - ) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-17 išvada Nr. IŠ-14-2 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Pažymi, kad šių įsakymų projektai dėl dokumentų pripažinimo netekus ir panaikinimo buvo parengti J. A.. Šios aplinkybės, priešingai negu konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad V. V. vardu niekad nebuvo įgytos turtinės teisės į didelės vertės svetimą turtą 111 250 Lt (32 220,23 eurų) vertės ir deklaruojama procesiniame dokumente turtinė žala Lietuvos Respublikos valstybei padaryta nebuvo.

61Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad dar 2011-09-12 Generalinėje prokuratūroje pagal ( - ) rajono žemdirbių asociacijos gautą pareiškimą „Dėl nusikalstamų veikų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese“ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00688-11 dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 str. 1 d., iš jo ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V.. 2015-03-06 prokuroro V. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V. konstatuojant, jog „<...> atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus NŽT ( - ) žemėtvarkos skyriaus 2010-08-17 parengta išvada Nr. IŠ-14-2 pripažinta netekusi galios, laikytina, jog teisės aktų pažeidimai pašalinti. Be to ikiteisminio tyrimo metu apklausti specialiaisiais liudytojais asmenys (apklausta ir J. A.) nurodė, jog už giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų teisingumą ir tikrumą yra atsakingi juos pateikę asmenys. Nepaisant to, NŽT ( - ) skyriaus darbuotojai, jų teigimu, siekdami patikrinti V. V. ir E. R. giminystės ryšį, kreipėsi į ( - ) bažnyčią, kas leidžia daryti išvadą, jog buvo imtasi veiksmų siekiant patikrinti abejones sukėlusius duomenis. Mano, jog visa tai leidžia daryti išvadą, kad BK 228 str. bei 229 str. numatytos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos <...>“. Šios aplinkybės taip pat patvirtina apeliaciniame skunde anksčiau gynybos išsakytus argumentus.

62Apkaltinamajame nuosprendyje skirtingai teigiama, vienur, kad <...J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniąja specialiste (neva) nusikalstamas veikas atliko 2010 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais, tiksli data ir laikas nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, o (neva) suklastotus dokumentus NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus patalpose laikė iki 2012-10-01, kol jie buvo pateikti NŽT prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamentui raštu Nr. TR-(5.34)-6461...>, o kitur jau teigiama, kad <...J. A. nusikalstamas veikas padarė 2010-05-31 - 2010-08-17 laikotarpiu...>. Dar kitur teigiama, kad „<...> J. A. nusikalstamas veikas padarė iki 2014-07-14 eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas <...>. Toks prokuratūros pareikštame kaltinime bei apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų aplinkybių nenuoseklumas aiškiai prieštarauja bylos medžiagoje esančių faktinių aplinkybių visetui dėl J. A. pareigybių, darbinių funkcijų ir įgalinimų kaitos laiko ir erdvės atžvilgiu. Į bylą pateiktas ( - ) apskrities viršininko administracijos 1997-12-23 įsakymas Nr. 24K, 2001-05-08 įsakymas Nr. 89K, iš kurių matyti, kad J. A. dirbo žemėtvarkininke ( - ) seniūnijoje iš pradžių visu etatu, o nuo 2001-05-08 0,5 etato. Iš VSDFV ( - ) skyriaus 2017-05-15 pažymos Nr. P21-5080 matyti, jog J. A. nuo ( - ) iki ( - ) buvo išėjusi motinystės, vaiko priežiūros (VSD fondas) atostogų, ( - ) gimus sūnui S. R., o nuo ( - ) iki ( - ) motinystės, vaiko priežiūros (VSD fondas) atostogų, ( - ) gimus dukteriai R. R.. Taigi 2001-12-28 V. V. prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) fiksuotos datos metu J. A. iš viso nedirbo. Pagal tų pačių įsakymų duomenis nurodytu laiku žemėtvarkininke ( - ) dirbo R. R., kuri 2017-03-31 apklausta teisme kaip liudytoja patvirtino, kad „V. V. prašymą užregistravo 2001 metais, įrašas „1886“ įrašytas jos ranka, iš darbo išėjo 2005 metais ir įrašo atgaline data įrašyti negalėjo, J. A. neįkalbinėjo jos padaryti įrašus registracijos žurnale atbuline data. padariusi įrašą prašyme apie dokumento priėmimą bei datos tikrai neklastojo. K. K. prašė padėti atspausdinti bylų perdavimo aktą (2009-09-30 dokumentą), tai taip ir buvo, jeigu prašė, padėjo, ar aktą keitė, tikslino nepamena“. Teigia, jog tuo kategoriškai paneigiamos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų padarytos išvados, kad tik J. A. disponavo E. R. nuosavybės atkūrimo byla, kad „ tik ji galėjo suklastoti ir organizuoti dokumentų suklastojimą, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo jos žinioje ir tik ji žinojo kur ir kokius duomenis reikia pakeisti bei kokiomis datomis įrašyti“ bei paneigti nuosprendžio teiginiai, kad J. A. neva „įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose, kuri nesupratusi J. A. nusikalstamų veikų pobūdžio, dokumentuose: registracijos žurnale „( - ) rajonas ( - ) apylinkė Gyventojų pareiškimų registracija 1991 m“ 62 lape atgaline data užregistravo 2001-12-28 registracijos numeriu 1886 V. V. prašymą kaip gautą, taip pat ji 2009-09-30 Nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo - priėmimo akte, nenustatytu kompiuteriu ir spausdintuvu parspausdino pirminius dokumentus apie perduodamas bylas 13 lape, įrašuose ties ( - ) kaimu, 17 numeriu įrašė, kad ( - ) rajono žemėtvarkininkas ( - ) seniūnijai K. K. tariamai perdavė E. R. bylą iš 29 lapų ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V.. J. A. ne vėliau kaip 2010-08-12 žurnale „( - ) km. ( - ), ( - ) km, ( - ) km., ( - ) km., ( - ) km.“ įrašų skyriuje prie ( - ) kaimo, ties Nr. 29 įrašė savo ranka „E. R.“ ir „V. V.“ ir taip atgaline data įregistravusi buvusį žemės savininką bei pretendentę atkurti nuosavybę, tuoj po to numerį „1886“ savo ranka užrašė – ant minėto 2001-12-28 Prašymo, tokiu būdu neteisėtai patvirtino šio prašymo gavimo atgalinę datą ir šį prašymą įsegusi į seną segtuvo viršelį, ant jo užrašiusi pieštuku nuosavybės bylos numerį „29 ir atlikusi įrašą „( - ) km., E. R.“, pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo bylą“.

63Iš į bylą pateiktų ( - ) apskrities viršininko 2006-02-02 įsakymu Nr. K-71 patvirtinto „( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigybės aprašymo, su kuriuo J. A. susipažino 2009-01-13, bei ( - ) apskrities viršininko 2010-06-17 įsakymo Nr. P-137-(3.1) matyti, kad J. A. laikotarpiu nuo 2009-01-13 iki 2010-06-30 dirbo ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke ir jai pareigybės aprašymo IV skyriaus 1 ir 12 p. priskirtos darbinės funkcijos: „<...> nagrinėti dokumentus ir rengti įsakymų projektus dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo mieste (t. y. tik ( - ) ir ( - )) ir teikti išvadas bei pasiūlymus vedėjui bei žemės tvarkymo departamentui“ (1 punktas), „atlikti kitus skyriaus vedėjo pavedimus žemėtvarkos srityje“ (12 punktas). Iš žemėtvarkininkės pareigų J. A. buvo atleista 2010-06-30 ir į NŽT prie ŽŪM ( - ) žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės pareigas priimta tik nuo 2010-07-14 (2010-07-14 įsakymas Nr. 2P-132). NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. 2P-35 patvirtinto „( - ) žemėtvarkos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo“, su kuriuo J. A. pasirašytinai susipažino 2010-07-14, V skyriaus 5.5 p. J. A. priskirta pagrindinė funkcija „skyriaus vedėjo pavedimu pagal kompetenciją nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis bei rengti atsakymų projektus fiziniams ir juridiniams asmenims“. Pažymi, kad apkaltinamojo nuosprendžio 7 lape nurodytos 2010-06-30 įsakymo Nr. 2P-55 5.1, 5.6, 5.10 p. nuostatos neturi nieko bendro ir nesietinos su J. A. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis. Mano, jog šia faktine medžiaga paneigiami J. A. priimto apkaltinamojo nuosprendžio teiginiai, neva ji: a) 2010 m. gegužės– rugpjūčio 17 d. laikotarpiu (nepertraukiamai) dirbo NŽT prie ŽŪM ( - ) žemėtvarkos skyriaus vyresniąja specialiste bei turėjo įgalinimus net ir atkurti nuosavybės teises asmenims, vienasmeniškai priimti dokumentus, juos registruoti, disponuoti skyriaus archyviniais dokumentais bei netrukdomai galėjo juos klastoti; b) žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei pagamintų netikrų dokumentų pagrindu suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29 ir neteisėtai, atgaline data parengė 2009-10-02 pažymą Nr. 2734, pateikė ją pasirašyti skyriaus vedėjui D. V. bei jam pasirašius vienasmeniškai tęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neteisėtai suformuotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-08-02, pateikė VĮ Žemėtvarkos instituto specialistams; parengė 2010-08-17 išvados Nr. IŠ-14-2 projektą, pateikė jį pasirašyti skyriaus vedėjui D. V., suderino jį su teisininke D. V., neva nesuprantančia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, įteigė, kad tai savo parašu patvirtintų vedėjas D. V. ir tokiais savo veiksmais V. V. neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į E. R. žemę.

64J. A. 2009 m. sausio 13 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpiu dirbant ( - ) apskrities viršininko ( - ) žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininke, faktiškai buvo suteikti įgalinimai nagrinėti dokumentus bei rengti įsakymų projektus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo mieste. Dirbti su nuosavybės teisių atkūrimu ( - ) seniūnijos ( - ) kaimo teritorijoje J. A. įgalinimų neturėjo. Todėl E. R. nuosavybės atkūrimo bylą pavestų procedūrų atlikimui ji galėjo gauti tik iš skyriaus vadovo – vedėjo D. V.. J. A. vienasmeniškai prieiti prie apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų dokumentų, žurnalų ir juos suklastoti neturėjo galimybių. 2010 m. liepos 1 d. – liepos 14 d. laikotarpiu J. A. nedirbo, todėl jokių žemėtvarkininko ar vyresniojo specialisto funkcijų negalėjo atlikti. Kaltinimo teiginiai, kad ji ir šiuo laikotarpiu vykdė nusikalstamas veikas ( - ) žemėtvarkos skyriuje, yra absoliučiai nelogiški. Nuo 2010 m. liepos 14 d. J. A. tik skyriaus vedėjo pavedimu pagal kompetenciją nagrinėjo piliečių prašymus dėl nuosavybės atkūrimo. Kadangi J. A. niekada nebuvo suteiktos vienasmeniškos funkcijos dėl nuosavybės į žemę procedūrų vykdymo, tuo labiau sprendimų priėmimo, darbus ji galėjo atlikti tik skyriaus vedėjo pavedimu, daro išvadą, jog 2018-06-26 jai priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2017-03-31 teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. parodė, kad „2009 metais bylų perdavimo priėmimo aktą spausdino jis, bet jam nelabai sekėsi, nes ne kažkiek mokėjo dirbti kompiuteriu, todėl jam padėjo R. R.. Jis skaičiavo bylas, o spausdino R. R.. Akte jis pasirašė, kiek bylų perdavė, vėliau jo niekas nekvietė akto papildyti. Bylų priėmimo - perdavimo akto buvo atspausdinti du egzemplioriai. J. A. bylų sutikrinime nedalyvavo. Bylas nuvežė ir sudėjo archyve. Tą dieną jų niekas netikrino. Archyve buvo ir kitų bylų“. Bylų priėmimo–perdavimo aktas buvo surašytas 2009-09-30. Dėl šios datos abejonių nekyla. Akto egzempliorius pasirašė K. K. bei vedėjas D. V.. Taigi tik jie ir disponavo nurodytais dokumentais. J. A. neturėjo jokios galimybės vienasmeniškai disponuoti 2009-09-30 priėmimo–perdavimo akto egzemplioriais, o tuo labiau ji neturėjo jokios galimybės perspausdinant atitinkamus lapus suklastoti dokumentą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent J. A. perspausdino priėmimo–perdavimo akto tam tikrus lapus, yra visiškai nepagrįsta, nes neparemta baudžiamosios bylos medžiaga.

65Pabrėžia, jog E. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje yra 2009-10-02 posėdžio protokolas Nr. 4, konstatuojant apie V. V. 2009-09-28 prašymą, pageidaujant gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą ( - ) rajone, bei nutarta priimti išvadą dėl lygiaverčių sklypų suteikimo ( - ) rajone. Posėdyje dalyvavo D. V., D. V., K. Ž., J. A.. Dokumentą pasirašė D. V. ir D. V.. Be to, tos pačios dienos data surašyta pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurią pasirašė vedėjas D. V.. 2017-03-31 teisiamojo posėdžio metu liudytojai D. V., D. V., K. Ž. patvirtino, kad dėl mirusio E. R. nuosavybės teisių atkūrimo V. V. 2009-10-02 buvo surengtas posėdis ir priimti sprendimai, atgalinėmis datomis nieko nebuvo daroma. Pažymėtina, kad pačiame 2009-10-02 posėdžio protokole įrašyti duomenys apie 2009-09-28 V. V. prašymą, dėl kurio pirmosios instancijos teismas inkriminuoja dokumento suklastojimą J. A.. Mano, jog nurodyta faktine bylos medžiaga paneigiamos teismo išvados dėl, kaip teigiama, įrodytų J. A. nusikalstamų veikų, neva padarytų 2010 m. gegužės–rugpjūčio 17 d. laikotarpiu. Teismas priimdamas nuosprendį privalo vadovautis faktinių duomenų visetu. Byloje yra prokurorės D. Stonienės 2016-10-11 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam D. V.. Teigiama, kad nenustatyta, jog D. V., pasirašydamas 2009-10-02 pažymą Nr. 2734 bei kitus dokumentus, žinojo ar galėjo numatyti, kad jam pateiktoje byloje yra suklastoti dokumentai, kurių pagrindu jis priėmė sprendimą atkurti V. V. nuosavybės teises, ir konstatuota, kad ne D. V. netinkamas pareigų atlikimas buvo pagrindinė priežastis, dėl to buvo neteisėtai suteikta teisė V. V. atkurti nuosavybės teises, o kitų įtariamųjų (tačiau neįvardijama, kurių) tyčiniai veiksmai. Taip pat pažymima, kad byloje yra panaikintas R. J. civilinis ieškinys, nes nenustatyta, kad jis patyrė turtinės žalos, o 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-92 panaikinta 2009 m. spalio 2 d. pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ bei 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-107 panaikinta 2010-08-17 išvada Nr. IŠ-14-2 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, suprojektuoti žemės sklypai perduoti į valstybės fondą. Konstatuota, kad D. V. veikoje nenustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. 1 d., požymiai, todėl ikiteisminis tyrimas jam nutraukiamas. Dėl to mano, kad esant neginčijamam faktinių duomenų visetui, kad ne J. A. 2010 m. gegužės–rugpjūčio 17 d. laikotarpiu teikė vedėjui D. V. neva suklastotą E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, bet ji 2009 m. rugsėjo 30 d.–spalio 2 d. laikotarpiu pati šią bylą gavo iš vedėjo D. V. pastarojo pavedimo, tai reglamentuota žemėtvarkininko pareigybės aprašo IV skyriaus 12 punkte, įvykdymui, taikant prokurorės D. Stonienės 2016-10-11 priimto nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį prieš D. V. argumentus ir analogiją, būtent J. A. veiksmuose nėra tyčios dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 ir 2 d., 300 str. 3 d., dispozicijose padarymo.

66Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai J. A. padarytos nusikalstamos veikos pradžią tapatina su 2010-05-31 Lietuvos centriniam archyvui A. V. vardu rašytu prašymu ir archyvinių dokumentų iš ten gavimu. E. R. nuosavybės atkūrimo byloje yra savarankiškas archyvinis dokumentas – 1938-03-14 „Mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytas žemių sąrašas“, įrašu Nr. 147/4504, fiksuojant, kad E. R. ( - ) dv. turi 80 ha žemės. Šiuo dokumentu disponavo ( - ) žemėtvarkos skyrius bei vadovavosi priimant procedūrinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jis A. V. vardu neprašytas bei Lietuvos centrinio archyvo pareiškėjams nepateiktas. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad būtent šiuo dokumentu vadovavosi ( - ) apskrities viršininko 2009-01-20 įsakymu Nr. 4-370-(1.3) paskirta Komisija, 2009-10-02 priėmusi protokolinį sprendimą Nr. 4, kuriuo „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pretendentei V. V. nuosavybės teisės atkūrimui į 80 ha žemės ( - ) kaime, priimta išvada dėl lygiaverčių sklypų suteikimo ( - ) rajone“. Tarp J. A. veiksmų bei kaltinamojo R. Š. 2010-06-10 rašyto prašymo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui nėra priežastinio ryšio. J. A. paaiškino, o liudytojas D. V. 2017-03-31 teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad E. R. nuosavybės atkūrimo byloje buvo nekokybiška V. V. santuokos liudijimo kopija. Daug vėliau byloje atsirado Skuodo civilinės metrikacijos skyriaus pažyma ir jos kopija. Kadangi nekokybiškoje santuokos liudijimo kopijoje buvo 2003 metų patvirtinimas apie dokumento sutikrinimą, J. A. šiuos duomenis perkėlė ir ant Skuodo civilinės metrikacijos skyriaus išduotos pažymos. Gynyba yra pateikusi į baudžiamąją bylą iš Skuodo žemėtvarkos skyriaus gautą V. V. nuosavybės atkūrimo byloje esančio santuokos liudijimo kopiją. Akivaizdu, kad ši kopija yra nekokybiška ir tuo patvirtinamas J. A. bei D. V. parodymų pagrįstumas. 2017-04-14 teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas J. V. parodė, kad „kaltinamoji J. A. jam nežinoma. Mama V. V. 2000 - 2005 metais gyveno ( - ) kaime, prieš 17 metų ji dar buvo savarankiška, neprivalėjo jam atsiskaitinėti kur važiuodavo, kur eidavo, nežino ar su R. Š. mama be jo galėjo bendrauti. (Jo ir mamos bendravimas su R. Š.) buvo prieš daug metų ir kada tai buvo tiksliai nepamena“. Taigi, J. V. parodymais, kitais apkaltinamajame nuosprendyje nurodytais argumentais nepagrindžiama, ką nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad J. A. 2010 m. gegužės 31 d. –rugpjūčio 17 d. ar kokiu kitu laikotarpiu bendrininkavo su R. Š. ir R. J. bei darė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 ir 2 d., 300 str. 3 d.

67Pabrėžia, kad baudžiamojo įstatymo galiojimui privalu nustatyti padarinių atsiradimo laiką (BPK 3 str.). Skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje bei prokuratūros kaltinamajame akte tas laikas dažniausiai fiksuotas tik kaip ne vėlesnis negu konkreti data (pvz., nuosprendžio antrame lape nurodyta: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12), bet visiškai nepasisakyta dėl laiko, ne ankstesnio kaip konkreti data. Atsižvelgiant į tai, jog inkriminuotų nusikalstamos veikų tinkamam kvalifikavimui, nuosprendžio priėmimo, senačių nustatymo ir kitiems terminams svarbu nustatyti konkrečias datas, o jeigu tai neįmanoma, laiką ne ankstesnį kaip konkreti data, nes visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Apkaltinamajame nuosprendyje ir prokuratūros kaltinamajame akte abejonės dėl laiko fiksuotos nuteistųjų (kaltinamųjų) nenaudai, tuo iš esmės pažeista jų teisė į objektyvų procesą ir gynybą. Teisme skyriaus vedėjas D. V. patvirtino, kad dokumentai buvo laikomi archyve, o J. A. niekad nedirbo archyvare. Be to, J. A. nesuteikti įgalinimai vienasmeniškai teikti dokumentus kontrolės funkcijas atliekančiam subjektui. Dėl to teigia, kad pirmosios instancijos teismas dokumentų suklastojimą ir jų laikymą J. A. inkriminavo visiškai nepagrįstai. 2010 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais ne vieną kartą keitėsi Baudžiamojo kodekso normų taikymo nuostatos, terminai. Taip pat tuo laikotarpiu kito J. A. darbovietės ir pareiginės funkcijos. Dalį nurodyto termino ji visiškai nedirbo. Pirmosios instancijos teismas 2018-06-26 procesiniame dokumente visiškai nepagrįstai šių esminių bylos aplinkybių nevertino.

68Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie J. A. pareigybes, darbo vietas, suteiktus įgalinimus laikotarpiu nuo 2000 metų iki 2012 metų. Patvirtinta, kad ji nuo 2006 metų dirbo ne ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, bet ( - ) žemėtvarkos skyriuje, ir jai buvo suteikti įgalinimai dėl tam tikrų funkcijų atlikimo atkuriant nuosavybę į žemę ( - ) miesto bei ( - ) miestelio teritorijose. Tuo paneigti galbūt dviprasmiškai suvoktini D. V. parodymai teisme, neva „už ( - ) kadastrinę teritoriją ir dokumentų vedėjui pateikimą buvo atsakinga specialistė J. A.“. J. A., kaip ir kiti specialistai, dirbę ( - ), vykdė šias funkcijas, bet tai buvo iki 2006 metų, o už nurodytą laikotarpį nusikalstamų veikų padarymas J. A. neinkriminuotas. 2017-12-05 teismo posėdžio metu atsakingas NŽT Centrinio aparato specialistas A. B. kategoriškai patvirtino, jog „pažyma, kurią pasirašo skyriaus vedėjas yra pagrindinis nuosavybės teisę atkuriantis procedūrinis dokumentas. Šiuo atveju pažymą pasirašė skyriaus vedėjas D. V.. Tvarką, pagal kurią turėjo būti ruošiama pažyma, kiekvienas skyrius turėjo būti nustatęs pats. Ruošiant nuosavybės atkūrimą visų pirma išrašoma vedėjo patvirtinta ir pasirašyta pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o po to rengiama išvada atsižvelgiant į piliečio norą ir į šią pažymą“. Bet pirmosios instancijos teismas 2018-06-26 nuosprendyje šių parodymų, ne kaip kitų teisme apklaustų liudytojų, neaprašė bei visiškai nevertino, todėl mano, jog tai rodo teismo šališkumą. Tokia pažyma byloje egzistuoja – tai 2009 m. spalio 2 d. pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų“, ją pasirašė vedėjas D. V.. Tą pačią dieną buvo susirinkusi komisija ir ji 2009 m. spalio 2 d. protokolu Nr. 4 patvirtino, kad pretendentei V. V. nuosavybės teisės atkūrimui į 80 ha žemės ( - ) kaime priima išvadą lygiaverčių sklypų suteikimui ( - ) rajone. 2017-03-31 posėdyje kaip liudytojai apklausti D. V., D. V., K. Ž. patvirtino, kad pažyma Nr. 2734 bei protokolas Nr. 4 surašyti ir pasirašyti būtent 2009 m. spalio 2 d. Tai patvirtina, kad jau 2009 m. spalio mėnesio pradžioje realiai egzistavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 29 ir ji buvo ne išimtinai J. A. dispozicijoje. 2017-03-31 posėdyje kaip liudytojas apklaustas K. K. patvirtino, kad 2009-09-30 nuosavybės atkūrimo bylų priėmimo–perdavimo aktą spausdino pats, taip pat jam padėjo R. R.. Nurodytu laiku bylas atvežė į ( - ) rajono žemėtvarkos skyrių bei paliko archyve. J. A. sutikrinime nedalyvavo.

69Mano, kad visa šia faktine medžiaga paneigiamas apylinkės teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas, nes: a) nuosavybės atkūrimo V. V. proceso esminis etapas buvo baigtas 2009 m. spalio 2 d., jame aktyviai dalyvavo ir tai teisme patvirtino liudytojai D. V., D. V., K. Ž.. Netikėti jais ir teigti, kad jie melavo, nėra jokio pagrindo. Visi liudytojai buvo pasirašytinai įspėti bei prisiekė teismui sakyti tiesą; b) nuosavybės atkūrimo bylas K. K. iš ( - ) į ( - ) žemėtvarkos skyrių pristatė 2009 m. rugsėjo 30 d. (trečiadienį). Jos buvo perduotos į archyvą ir su tuo J. A. niekaip nesusijusi. V. V. nuosavybės atkūrimo bylą J. A. gavo iš archyvo vedėjo D. V. pavedimu. Tokias aplinkybes patvirtina faktinė medžiaga, nes jau 2009-10-02 (penktadienį) pažyma Nr. 2734 pasirašyta paties D. V., be to, jis pirmininkavo tos pačios dienos komisijos posėdžiui, kada buvo surašytas ir pasirašytas protokolas Nr. 4. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nurodytų duomenų nevertino. J. A. inkriminuojamas R. R. įkalbinėjimas atgalinėmis datomis registruoti dokumentus bei nenustatytu kompiuteriu perspausdinti 2009-09-30 nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akto 13 lapą, kuri, neva nesupratusi J. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, taip ir padarė. Bet R. R. tokių parodymų net nėra davusi. 2017-03-31 posėdžio metu R. R. kategoriškai patvirtino, kad jokių dokumentų atgalinėmis datomis nėra pildžiusi, o su nuosavybės atkūrimu ( - ) kadastrinėje vietovėje dirbo tik iki 2005 metų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nurodytų duomenų nevertino. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. A. iki bylos nagrinėjimo teisme būtų pažinojusi R. Š. bei R. J.. Teiginiai, kad J. A. priiminėjo iš jų pagamintus netikrus dokumentus, nepagrįsti jokia baudžiamosios bylos medžiaga, todėl vertintini kritiškai, nes prilyginami išsigalvojimui.

70Ekspertizių metu nustatyta, kad dokumentuose V. V. pasirašė pati, kas įrašė rankraštinius įrašus, nenustatyta. Jeigu teigiama apie tokių dokumentų suklastojimą, byloje būtina išsiaiškinti visas aplinkybes su V. V. dokumentų, įskaitant pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirašymu bei tinkamai nustatyti jos procesinę padėtį byloje. J. A. proceso metu nurodė dokumentus, kuriuose rankraštiniai įrašai bei parašai yra ne jos. Prašymas skirti rašysenos ekspertizes pirmosios instancijos teismo buvo atmestas ir tuo parodytas procesinis šališkumas. Nuosprendyje teigiama, kad 2009-10-02 pažymą Nr. 2734 neteisėtai atgaline data parengė J. A.. Bet ją yra pasirašęs vedėjas D. V., kategoriškai paneigdamas pasirašymo atgaline data aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo duomenys, jog J. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų metu ( - ) skyriuje archyvare dirbo vedėjo D. V. sutuoktinė. Teismas atmetė pagrįstus gynybos prašymus iškviesti apklausoms D. V. ir jo sutuoktinę bei išsiaiškinti E. R. nuosavybės į žemę atkūrimo bylos disponavimo skyriuje 2009–2010 metais aplinkybes. Teigia, kad tuo teismas parodė savo šališkumą. Pirmosios instancijos teismas J. A. kaltę grindžia aplinkybe, kad ji 2010-06-14 santuokos sudarymo įrašo kopijoje įrašė: „2003-12-31 sutikrinta“ ir pasirašė. Bet į bylą yra pateikta ir santuokos tarp V. V. ir P. V. sunkiai įskaitoma kopija. Būtent toks dokumentas buvo pateiktas į V. V. nuosavybės atkūrimo bylą ( - ) rajone. J. A. nuosekliai paaiškino, kad pas juos esančioje nuosavybės atkūrimo byloje taip pat buvo tokia sunkiai įskaitoma kopija. Byloje atsiradus aiškesnei tą faktą patvirtinusiai kopijai, ant jos įrašas paprasčiausiai buvo perkeltas. Šią aplinkybę apklausiamas teisme patvirtino liudytojas D. V.. V. V. nuosavybės atkūrimo byloje yra Lietuvos centrinio valstybinio archyvo dokumentų kopijos, kurios išduotos 2010 m. birželio 4 d., t. y. jau po to, kada vedėjas D. V. buvo pasirašęs 2009-10-02 pažymą Nr. 2734. Teigia, jog tuo patvirtinama, kad ne J. A. disponavo V. V. nuosavybės atkūrimo byla, todėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinta kalta dėl jos suklastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule. J. A. inkriminuojamas priėmimas iš R. Š. ir R. J. netikro dokumento – ( - ) Krikšto sakramento pažymos. Bet tiek šią pažymą, tiek kitus V. V. nuosavybės atkūrimo bylos dokumentus prieš išvadų ( - ) rajone realizaciją tikrino NŽT prie ŽŪM specialistai. Esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. J. A. taip pat negalėjo suvokti tokių pažeidimų. Nurodo, jog 2009-10-02 pažyma Nr. 2734, 2010-08-17 išvada Nr. IŠ-14-2 panaikintos ( - ) skyriaus vedėjo D. V. 2013-02-18 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-92 bei 2013-02-21 Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-107. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jokia žala J. A. veiksmais nepadaryta, o visame šiame procese ji yra atlikusi tik techninio darbuotojo funkcijas ir niekad neturėjo įgalinimų priimti sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu.

71Pažymi, jog remiantis formuojama teismų praktika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-895/2015) ir sprendžiant klausimą, ar J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 str. 2 d. kaip piktnaudžiavimas, jos veiką pirmiausia reikėjo įvertinti pagal J. A. suteiktų teisių, pareigų ir jų įgyvendinimo kontekstą. Turėjo būti nustatyta, ar bylos duomenys patvirtina (nepatvirtina), kad ji, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, elgėsi priešingai tarnybos interesams, suvokė tokį savo elgesio pobūdį ir norėjo taip elgtis. Šiame kontekste pažymi, kad valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimas (neveikimas), kuris teismų (ar kitų tam įgaliotų valstybės institucijų) yra pripažįstamas neteisėtu, dar pats savaime nereiškia BK 228 str. 2 d. prasme piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo. Šiuo atveju turėjo būti įvertintas tokio veikimo (neveikimo) pobūdis (pvz., iš teisės aktų kylančių reikalavimų pažeidimų šiurkštumo laipsnis, pažeidimų akivaizdumas, intensyvumas), kaltininko tyčios turinys (pvz., veikimo (neveikimo) priešingai tarnybos interesams suvokimas, tyčios kryptingumas), veikimo (neveikimo) motyvai, tikslai. Apylinkės teismas šia LAT suformuota praktika nesivadovavo, o byloje surinktų faktinių duomenų visuma paneigiama, kad J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 ar 2 d. Pagal BK 300 str. 3 d. atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą arba disponavo suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Taigi šiuo atveju reikia nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Atkreipia dėmesį, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes. Nusikaltimai, numatyti BK 300 str. ir 228 str., yra skirtingo pobūdžio, savarankiškos nusikalstamos veikos, ir didelės žalos požymis, esantis BK 300 str. 3 d., bei požymis, esantis BK 228 str. 1 d., negali būti tapatinami.

72Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. V. nuosavybė į E. R. žemę nebuvo atkurta, ši žemė visada buvo ir liko valstybinė, todėl Lietuvos Respublikos valstybei jokia turtinė, o tuo labiau didelė žala nepadaryta. ( - ) žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-92 panaikinta 2009 m. spalio 2 d. pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ bei 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-107 panaikinta 2010-08-17 išvada Nr. IŠ-14-2 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Suprojektuoti žemės sklypai perduoti į valstybės fondą. J. A. 2010-06-14 išduotoje Skuodo civilinės metrikacijos skyriaus pažymoje įrašiusi „2003-12-31 sutikrinta“ tik formaliai buvo neteisi. Įrašo neteisingumu didelė žala nepadaryta, o ir jos formalios pasekmės panaikintos ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 18 ir 21 dienų įsakymais. Duomenų, kad J. A. būtų tyčia klastojusi kitus dokumentus ar disponavusi žinomai suklastotais dokumentais, byloje nėra. Apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad J. A. niekur nedirba. Ji teisiamojo posėdžio metu buvo informavusi teismą, kad dirba UAB „( - )“ viešųjų pirkimų specialiste. 2017-12-05 posėdžio metu prokurorė pateikė ir pirmosios instancijos teismas pridėjo prie bylos, kaip teigiama, J. A. charakterizuojančiu tikslu Skuodo apylinkės teismo 2017-02-17 apkaltinamąjį nuosprendį. J. A. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. dėl veikų 2011 m. birželio–liepos mėnesiais padarymo. Pažymi, kad abiejose bylose faktiškai tuo pačiu metu ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami toje pačioje ikiteisminio tyrimo institucijoje, o Skuodo apylinkės teisme, kaip ir Kretingos rūmų teisme kaltinimą palaikė ta pati prokurorė D. Stonienė. J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra identiškos. Plungės apylinkės Kretingos rūmų teismas pripažindamas J. A. kalta bei subendrindamas jai bausmes pagal abu nuosprendžius turėjo, bet nevertino, ar J. J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra kaip viena tęstinė nusikalstama veika (BK 63 str. 10 d.).

73Atkreipia dėmesį, kad skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į J. A. asmenį charakterizuojančius duomenis ir jų nevertino. LAT senato 2007-12-01 „Teismų praktikos skiriant bausmes“ apžvalgos Nr. 27, punkte 7 nurodyta, kad vertindami nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismai išskiria asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Įvertindami kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdami bausmės rūšį ir dydį, teismai atkreipia dėmesį ir į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pažymi, kad J. A. nuteista už tris savo pobūdžiu mažareikšmes idealios sutapties nusikalstamas veikas (kurias ji neigia padariusi), kvestionuota žala net nepadaryta, ji dirba ir iš gaunamo 500 Eur atlygio viena išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus (tai patvirtina gimimo liudijimų kopijos). Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 59 str. 1 d. nustatytų lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi įstatymų leidėjas BK 52 str. 2 d. nurodė, jog teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai yra sprendžiamas jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Atkreipia dėmesį, kad LAT plenarinėje sesijoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012 įtvirtino asmens teisę į greitą ir nešališką teismą, tai yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teismo sprendimuose: Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011; Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Ilijkov v. Bulgaria, no. 33977/96, judgement of 26 July 2001 ir kt. Europos žmogaus teisių teismas daugumoje šių bylų pažymėjo, kad pagal Teismo praktiką proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, konkrečiai į bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų, tiriančių bylą, elgesį.

74Šioje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00688-11 pagal BK 228 str. 1 d. pradėtas dar 2011-10-05 Generalinėje prokuratūroje gavus ( - ) rajono žemdirbių asociacijos pareiškimą. J. A. šioje byloje buvo apklausta kaip specialioji liudytoja ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro V. K. 2015-03-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V. nebuvo nutrauktas, nenustačius jog padarytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje atnaujintas 2015-07-03 ir byla sujungta su 2014 metais Telšių policijos komisariate pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 86-1-01287-14 dėl to paties epizodo pagal BK 182 str. 2 d., 228 str. 1 d. Taigi procesas ikiteisminiame tyrime ir teisme iki apkaltinamojo nuosprendžio J. A. paskelbimo tęsėsi net šešerius metus ir aštuonis mėnesius. J. A. niekada baudžiamojo proceso nevilkino ir netrukdė, tačiau vertinant trijų pagal idealią sutaptį epizodų bylos apimtį, baudžiamasis procesas buvo neadekvačiai ištęstas, o J. A. teisė į greitą teisminį procesą (greitą ir nešališką teismą) neabejotinai buvo suvaržyta. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo turėjo būti pripažinta J. A. atsakomybę švelninančia aplinkybe (BPK 59 str. 2 d.) bei jai skirta bausmė nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. J. A. ir šiuo metu atlieka bausmę (jos vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams) pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2017-02-17 nuosprendį. Yra prižiūrima probacijos tarnybos. Pažeidimų neturi. LAT Baudžiamųjų bylų skyrius 2008-02-15 yra išaiškinęs, jog paskyręs nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, teismas subendrina bausmes vadovaudamasis BK 63 str. nustatytomis taisyklėmis ir esant BK 75 str. 1 d., 92 str. 1 dalyje išvardytoms sąlygoms, gali vėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą. J. A. atveju taikytina laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2017-10-05 galiojusi švelnesnė BPK 75 str. redakcija, numačiusi, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

75Nurodo, kad BPK 44 str. 5 d. nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas iš esmės reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas su visomis proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas vienai iš jų palankumo, nebūti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų aplinkybių. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (žr. Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį – Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kartu pažymi, kad objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009). Sprendžiant klausimą, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; V. F.?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010).

76Pabrėžia, kad J. A. turėjo objektyvią teisę tikėtis, kad jos bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas. 2017-12-05 teisiamojo posėdžio metu teisėjas Valdas Alška nagrinėjo ir atmetė J. A. gynėjo advokato A. Jokūbausko pareikštą nušalinimą. Posėdžio protokole nurodyta, kad teisėjas paskelbė nutartį, bet advokatui 2018-06-29 susipažinus su visa baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad 2017-12-05 nutartis prie baudžiamosios bylos Nr. I-8-474/2018 medžiagos nepridėta. Jau ši aplinkybė J. A. ir jos gynėjui kelia pagrįstas abejones teisėjo V. Alškos nešališkumu (BPK 58 str. 1 d. 4 p.). 2017-12-05 posėdžio metu atskirą rašytinį nušalinimą teisėjui V. Alškai pareiškė kaltinamasis R. J., nurodęs, jog 2015 m. ( - ) mėnesį teisėjas V. Alška ( - ) kavinėje „( - )“ dalyvavo privačiame ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, turėjusio įtariamojo statusą bei turinčio liudytojo statusą šioje byloje, D. V. jubiliejinio gimtadienio šventėje. Pobūvis, kuriame dalyvavo teisėjas V. Alška, buvo privatus, tai reiškia, kad santykiai tarp vedėjo D. V. ir teisėjo V. Alškos yra artimi ir sprendžiant klausimą dėl papildomos D. V. apklausos kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo V. Alškos nešališkumo nagrinėjant baudžiamąją bylą bei priimant joje sprendimus. Nors teisėjas V. Alška turėjo iš karto priimti kaltinamojo R. J. pareikštą nušalinimą ir jį išspręsti, jis posėdžio metu toliau nagrinėjo prašymus – atmetė prašymą dėl papildomos D. V. apklausos, iš prokurorės D. Stonienės priėmė ir pridėjo prie baudžiamosios bylos Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl J. A., Šiaulių apygardos prokuratūros kaltinamąjį aktą dėl R. J.. Tada byloje paskelbė pertrauką iki 2018-01-25 10.00 val. bei nurodė, kad nutarties dėl teisėjo V. Alškos nušalinimo paskelbimas atidedamas iki 2018-01-25 10.00 val. 2018-01-25 posėdžio metu teisėjas V. Alška paskelbė tos pačios dienos nutartį, nurodydamas, kad „kaltinamojo R. J. nurodyti pagrindai, kad teisėjas buvo liudytojo D. V. gimtadienio renginyje, visiškai nesusiję su šioje byloje pareikštais įtarimais kaltinamiesiems. Liudytojas D. V. nėra šioje byloje kaltinamasis, liudytojas yra apklaustas ir davė parodymus, kaltinamojo pareiškimą teismas vertina kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą“ ir pareikštą jam nušalinimą atmetė.

77Teisėjas V. Alška nepaneigė, kad dalyvavo privačiame ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. jubiliejiniame pobūvyje, taigi juos sieja artimas ir privatus ryšys. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vienas iš pagrindinių motyvų - aiškinimas faktinių aplinkybių, susijusių su ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir paties vedėjo D. V. veiksmais, atkuriant V. V. nuosavybės teises į E. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Dėl nurodyto proceso dalyviams byloje kilo pagrįstų abejonių teisėjo V. Alškos nešališkumu. Jų 2018-01-25 priimta nutartis neišsklaidė, net dar daugiau sustiprino. Procesas teisme vyksta rungtyniškumo principu, neapsiribojant įtarimų, kurių veikimas pasibaigia dar ikiteisminiame tyrime, nagrinėjimu, nes teisme nagrinėjami kaltinimai bei su tuo susijusios faktinės aplinkybės. 2018-06-26 nuosprendyje plačiai pasisakoma ir dėl D. V.. Pažymėtina, jog 2016-12-23 nutartimi teisėjas E. J. nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo vien dėl to, kad pažįsta J. A. ir su ja bendravo ruošiant pažymas dėl žemės pirkimo–pardavimo. Mano, jog šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvusios NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus vyresniosios specialistės J. A. baudžiamąją bylą teisėjo V. Alškos asmenyje išnagrinėjo šališkas Plungės apylinkės Kretingos rūmų teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

78Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. J. nuteisimo ir jį išteisinti. Taip pat prašo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: paskirti L. V. tyrimą poligrafu; paskirti teismo ekspertizę, užduodant ekspertams klausimus: ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje rankraštinius įrašus padarė ( - ) bažnyčios kunigas J. J.? ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje yra atspaustas ( - ) bažnyčios antspaudo atspaudas? ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje spausdintas tekstas yra atspausdintas rašomąja mašinėle, kuria atspausdinti ir kiti ( - ) bažnyčios dokumentai? Nurodo, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Pasisakydamas dėl teisės į tinkamo teismo procesą neužtikrinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. pažeidimo, nurodo, jog teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 str. 5 d. reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą, teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Teigia, jog teismas sudarė situaciją, kurioje proceso dalyviams sukėlė abejonę dėl teismo šališkumo, nes nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, suvaržė jų teises.

79Nuo 2014 metų STT Klaipėdos valdyboje buvo atlikinėjamas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-01287-14 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2. d., 300 str. 3 d., 228 str. 1 d., kur dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, kartu su kitais asmenimis, įtarimai buvo pareikšti ir ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vadovui D. V.. Kaip nuteistajam 2017 metų gruodžio mėnesį tapo žinoma, 2015 m. gegužės mėnesį įtariamasis D. V. ( - ) rajone esančioje kavinėje „( - )“ šventė savo gimtadienį, į kurio neformalų pobūvį pasikvietė savo bičiulį Kretingos rajono apylinkės teismo teisėją V. Alšką. Teisėjas, žinodamas apie D. V. pareikštus įtarimus baudžiamojoje byloje, kuri gali būti perduota nagrinėti jam (kaip vėliau ir buvo), tokio savo neformalaus bendravimo ir ryšio su šiuo asmeniu nedeklaravo, dalyvavo nurodytame privačiame gimtadienio pobūvyje. Vėliau įtariamajam D. V. prokuroro nutarimu 2016 metais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jis buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. 2017 metų sausio mėnesį baigus ikiteisminį tyrimą byla buvo perduota ( - ) rajono apylinkės teismui ir paskirta nagrinėti teisėjui V. Alškai. Bylos dalyviai, kaltinami asmenys ir jų advokatai, susipažinę su teisėjo V. Alškos interesų deklaracija, nežinodami apie tokį teisėjo V. Alškos ir byloje, kuriam buvo pareikšti įtarimai ir kurio atlikti veiksmai bus nagrinėjami bei vertinami, asmens ryšio ir artimo bičiuliško neformalaus bendravimo, nematė pagrindo pareikšti teisėjui V. Alškai nušalinimo šiuo pagrindu, tačiau kaltinamojo advokatas teikė teismui prašymą grąžinti bylą prokurorui ir pateikti, papildomai įvertinus aplinkybes, D. V. įtarimus, ir perduoti bylą teismui kartu su kaltinimu D. V.. Teisėjas tokį prašymą atmetė, taip priimdamas procesinį sprendimą dėl D. V.. Vėliau nagrinėjant bylą ir apklausiant kaip liudytoją D. V., pats uždavinėjo jam klausimus bei aiškinosi jo paties galbūt nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad rašant nuosprendį jis turės vertinti ir pasisakyti ir dėl šio asmens, su kuriuo palaiko, tačiau deklaracijoje nenurodo, neformalius santykius ir bendravimą, veiksmų ir nustačius nusikaltimo požymius šio asmens veiksmuose, priimti procesinį sprendimą pranešti apie galbūt padarytą nusikaltimą prokurorui. Šios D. V. apklausos metu bylos dalyviams dar nebuvo žinoma šios aplinkybės, todėl ir nebuvo galima pasisakyti dėl tokios teisėjo vykdytos jo bičiulio D. V. apklausos. Šias aplinkybes visiškai atsitiktinai sužinojus kaltinamajam R. J. prieš pat 2017 metų gruodžio 5 dienos teismo posėdį, teismo posėdžio metu teisėjui Valdui Alškai pranešant posėdžio dalyviams apie jam kaltinamosios J. A. advokato pareikštą nušalinimą ir jo motyvus, leidus pasisakyti kaltinamajam R. J., jis pranešė teismui, kad jis taip pat reiškia teismui nušalinimą dėl savarankiškų motyvų (posėdžio garso įrašo 7 min. 25 sek.) ir prašė teismo jį priimti ir spręsti kartu su šiuo pareiškimu. Teisėjas V. Alška neleido pareikšti jam nušalinimo (posėdžio garso įrašo 8 min. 15 sek.) sakydamas, kad pareiškimas turi būti pareikštas raštu, teisėjas jį pertraukdamas neleido pareikšti nušalinimo, sakydamas, kad byla jau išnagrinėta, įrodymų tyrimas jau baigiasi. Taip pasakęs teisėjas jam nebeleido pareikšti nušalinimo ir atsisakė išklausyti jo motyvus ir argumentus. Pasisakius visiems bylos dalyviams, jis vėl prašė teismą leisti pareikšti nušalinimą (posėdžio garso įrašo 10 min. 45 sek.), tačiau teisėjas jį nutraukė ir neleido pareikšti nušalinimo ir paskelbė posėdžio pertrauką.

80R. J., matydamas, kad teisėjas neleidžia pareikšti nušalinimo žodžiu, per pertrauką surašė paskubomis rašytinį pareiškimą dėl teisėjo V. Alškos nušalinimo nuo bylos, nurodydamas, kad jau po teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustas, jam tapo žinoma, kad ikiteisminiame tyrime šioje byloje kaip įtariamuoju buvęs D. V., ir kuriame apklausą atliko teismo posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas V. Alška, tapo žinoma, kad ikiteisminiame tyrime šioje byloje kaip įtariamasis buvęs D. V. 2015 metų ( - ) mėnesį šventė savo gimtadienį ( - ) rajone, ( - ) esančioje kavinėje „( - )“, užsakydamas kavinę privačiam pobūviui, kuriame kartu šventė ir bylą Nr. 1-8-474/2017 nagrinėjantis teisėjas V. Alška, atlikęs apklausą ir pirmininkavęs teismo posėdžiui. Kadangi jis norėjo teismui pateikti prašymą dar kartą papildomai apklausti D. V., šio procesinio prašymo sprendimas, galima apklausa ir byloje priimami sprendimai, kuriuos priims teisėjas V. Alška, gali sukelti ir viešųjų bei privačių interesų konfliktą ir pažeisti procesinio bylos nagrinėjimo nešališkumo, objektyvumo principą, todėl šiais pagrindais reiškė teisėjui V. Alškai nušalinimą. Tokio nušalinimo pareikšti anksčiau negalėjo, nes teisėjas V. Alška, net ir žinodamas apie D. V. pareikštus įtarimus 2015 metais, taip pat apie jam paskirtą 2016–2017 metais nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje tiriami ir D. V. veiksmai ir kur jis bus apklausinėjamas kaip liudytojas ar vertinant jo veiksmus jis turės pareigą apsispręsti dėl pranešimo prokurorui apie galbūt padarytą D. V. nusikaltimą, šio savo ryšio ir bendravimo su D. V. nedeklaravo ir todėl R. J. bei kiti bylos dalyviai negalėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą tarp D. V. ir V. Alškos. Taip pat šiame rašytiniame pareiškime jis nurodė, kad teisėjas V. Alška savo deklaracijoje nenurodo jokios informacijos apie savo sugyventinį (partnerį) ar sutuoktinį. Šį raštišką pareiškimą užregistravo ir pateikė teismo raštinėje 2017-12-05 Nr. DOK-5684.

81Kadangi teisėjas V. Alška R. J. neleido pareikšti nušalinimo, pateikus pareiškimą raštu, po pertraukos, teismui paskelbus nutartį, paprašė teismą remiantis BPK leisti jam (posėdžio garso įrašo 12 min. 01 sek.) duoti paaiškinimus, tačiau teisėjas neleido R. J. pasisakyti ir paaiškino, kad leis pasisakyti tik tuomet, kai baigs įrodymų tyrimą, po liudytojų apklausos. Nesutikdamas su tokia posėdžio vedimo tvarka advokatas A. Jokūbauskas kreipėsi į Teismą (posėdžio garso įrašo 12 min. 20 sek.) tačiau teisėjas V. Alška jį pertraukė neleisdamas pasisakyti, advokatas mėgino paaiškinti, kad dar liepos 3 dieną raštu teismui buvo pateiktas prašymas, kurio išsprendimas svarbus įrodymų tyrimui iš tolimesnei liudytojų apklausai, teisėjas šiurkščiai pertraukė advokatą reikalaudamas sėstis ir netrukdyti savo prašymais, ignoruodamas argumentus dėl reiškiamo prašymo. Tuomet advokatas paprašė jį pašalinti iš posėdžio (posėdžio garso įrašo 13 min.10 sek.) jeigu teisėjas mano, kad jo procesiniai prašymai trukdo posėdžiui, tačiau teisėjas atsakė, kad jo nepašalins. Teismui apklausus ir baigus liudytojos G. K. apklausą R. J. vėl posėdžio metu kreipėsi į pirmininkaujantį teisėją V. Alšką (posėdžio garso įrašo 18 min. 35 sek.) pranešdamas, kad R. J. yra pateikęs per pertrauką teismui pareiškimą dėl teisėjo V. Alškos nušalinimo su nurodytais motyvais ir prašė, kad Teismas išspręstų šį klausimą. Teisėjas V. Alška jam pasakė, kad jis netrukdytų teismo posėdžiui, nes dabar teismas vykdo liudytojų apklausą. Tokiu būdu teisėjas neleido R. J. pareikšti jam nušalinimo.

82Tęsiant liudytojų apklausą teismo posėdyje buvo apklausiamas NŽT specialistas, vertinęs kaltinamosios J. A. ir teisėjo V. Alškos bičiulio liudytojo Žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. veiksmus neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, liudytojas A. B.. Šio 2017-12-05 teismo posėdžio garso įrašo 1.19 min. 05 sek. užfiksuota, kaip apklausiant liudytoją A. B. kaltinamasis R. J., prašydamas įvertinti D. V. atliktus veiksmus, kai jis, privalėjęs patikrinti pirminę nuosavybės teisių atkūrimo bylą, iš kaltinamosios J. A. gavęs, pasirašė ir patvirtino nuosavybės teisę patvirtinančią pažymą, liudytojo paklausė: „Ką turėtų daryti skyriaus vedėjas (D. V.) gavęs iš specialisto pažymą pasirašytą specialisto (J. A.)?“ , į tai liudytojas atsakė: „Skyriaus vedėjas (D. V.) tokios pažymos turėjo netvirtinti, nepasirašyti“. Apklausos metu 1.19 min. 40 sek. posėdžio garso įraše liudytojas konkrečiai įvardija skyriaus vedėjo D. V. neteisėtą veiksmą pasirašant minėtą pažymą, sakydamas: „Vedėjas deda parašą savo, jis yra atsakingas, ne specialistas“. 1.20 minutę sukonkretinus klausimą liudytojui „Ar šiuo konkrečiu atveju tvirtinant šitą pažymą, tuo aspektu, ar dokumentai yra atitinkantys įstatymo reikalavimus atsakingas yra vedėjas (D. V.)?“, į tai liudytojas atsakė: „Taip, jis deda parašą, be abejo“. Teigia, jog šie liudytojo A. B. parodymai sudaro pagrindą abejoti valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės ikiteisminio tyrimo metu priimtam procesiniam sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėjo V. Alškos bičiuliui Žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V. ir bylą paskubomis perduoti nagrinėti teismui, kur ją nagrinėja teisėjas V. Alška. Atsiradus šioms abejonėms ir atsiradus būtinybei siūlyti teismui vertinti liudytojo D. V. nusikalstamą pareigų neatlikimą, dar labiau sustiprėjo būtinybė reikšti nušalinimą teisėjui V. Alškai.

83Pabaigęs liudytojų apklausą teismas padarė pertrauką. Po pertraukos teisėjas V. Alška pranešė, jog dabar išspręs gautus prašymus. Teismui išsprendus advokato A. Jokūbausko 2017-07-03 prašymą teisėjas pareiškė (posėdžio garso įrašo 1.48 min. 01 sek.), jog gautas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, tačiau teismas jo nesvarsto, nes jis paduotas ne laiku, nes jis turi būti pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios. Atsisakydamas svarstyti nušalinimo pareiškimą teisėjas tokiu būdu akivaizdžiai pademonstravo savo šališkumą ir neobjektyvumą bei norą nuslėpti savo bičiuliškus santykius su D. V.. R. J. mėginant pasakyti, kad duomenys, dėl kurių reiškiamas nušalinimas teisėjui gauti tik prieš keletą dienų, todėl turi būti priimtas pareiškimas, teismui atsisakius, R. J. prašė leisti jam pateikti paaiškinimą, tačiau jį pertraukė teisėjas neleisdamas apie tai kalbėti, sakydamas, kad teismo posėdžiui vadovauja pirmininkaujantis ir jis R. J. neleidžia kalbėti. Kaltinamajam paklausus, ar jis gali prašyti, jam liepė sėstis ir nekalbėti, tuomet (posėdžio garso įrašo 1.48 min. 45 sek.) R. J. pareiškus, kad teisėjas nepagrįstai jam neleidžia reikšti nei pareiškimo, nei prašymo, nei duoti paaiškinimų, teisėjas R. J. nutraukė ir pareikalavo nekalbėti. Teismo posėdžio metu, pabaigus įrodymų tyrimą, kaltinamiesiems suteikus teisę pareikšti prašymus, R. J. pateikė prašymą papildomai iškviesti apklausti liudytoją D. V. ir pasinaudodamas šia teise R. J. (posėdžio garso įrašo 2.02 min. 50 sek.) pareiškė teisėjui V. Alškai nušalinimą, nurodydamas jau minėtus motyvus ir argumentus. Pareiškime akcentavo, kad susipažino su teisėjo V. Alškos deklaracija, tačiau ten nėra informacijos apie teisėjo santykius su D. V., taip pat nėra informacijos apie teisėjo sutuoktinį, sugyventinę, partnerę ar kitus asmenis, todėl teisėjui priimant sprendimą dėl D. V. papildomos apklausos (posėdžio garso įrašo 2.05 min. 02 sek.) ar jo veiksmų vertinimo nusikaltimo padarymo kontekste priimant sprendimą pranešti prokurorui dėl šio asmens padaryto nusikaltimo, neišvengiamai kils interesų konfliktas ir pagrįstų abejonių dėl pirmininkaujančiojo šališkumo.

84Po tokio R. J. pareiškimo, suteikus žodį kaltinamajai J. A., ji (posėdžio garso įrašo 2.06 min. 10 sek.) pateikė prašymą papildomai iškviesti liudytoją D. V. į apklausą. Teisėjas V. Alška pasakė (posėdžio garso įrašo 2.08 min. 37 sek.), kad dėl pareikšto pareiškimo dėl nušalinimo pasisakys ir priims atskirą nutartį kitą posėdį. Vėliau teisėjas V. Alška, neišsprendęs klausimo ir nepriėmęs nutarties dėl nušalinimo, išsprendė procesinį klausimą dėl liudytojų A. B. ir dėl liudytojo D. V., dėl kurio apklausos ir procesinių veiksmų byloje pareikšto nušalinimo teisėjo sprendimo priėmimą bei paskelbimą teisėjas nukėlė kitam posėdžiui, papildomos apklausos, sakydamas (posėdžio garso įrašo 2.12 min. 40 sek.), kad dėl papildomų liudytojų (D. V. ir A. B.) teismas prašymų netenkina, kadangi naujų aplinkybių dėl liudytojo A. B. nepaaiškėjo, o dėl visų liudytojų veiksmų įvertinimo teismas pasisakys nuosprendyje. Taigi, nors ir buvo pateiktos naujos aplinkybės dėl liudytojo D. V. ir teisėjo V. Alškos bendravimo ir neformalių santykių, teisėjas, neišsprendęs nušalinimo klausimo, nemotyvuotai nusprendė, t. y. priėmė procesinį sprendimą dėl papildomos D. V. apklausos, taip padarydamas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimo pažeidimą, sukeldamas interesų konfliktą ir pažeisdamas įstatymo reikalavimą interesų deklaracijoje nurodyti visus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

85Taip pat nurodo, kad Plungės apylinkės teismo teisėjas V. Alška nei iki naujos interesų deklaracijos pateikimo (iki 2018-04-12), nei pateiktoje 2018-04-12 interesų deklaracijoje nenurodė savo sugyventinės (partnerės) valstybės tarnautojos D. J., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį Plungės rajone, nenurodo jos turimų turtinių ir bendrų turtinių įsipareigojimų ar artimų asmenų ar kitų asmenų, su kuriais ji susijusi ir dėl kurių gali kilti interesų konfliktas teisėjui V. Alškai priimant sprendimus. Teigia, jog tokiu būdu teisėjas V. Alška slepia savo ryšį su sugyventine D. J., taip padarydamas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimo pažeidimą. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjo V. Alškos pateiktoje ir viešai skelbiamoje Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodyta nei deklaruojančio asmens sugyventinis (partneris), nei kiti asmenys, su kuriais deklaruojantysis turi ryšį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas tarnyboje priimant sprendimus. Tokiu būdu teisėjas V. Alška slepia savo ryšį su sugyventine taip pat valstybės tarnautoja D. J., su kuria, kaip patvirtino pati D. J., kartu veda bendrą ūkį bei kartu gyvena ( - ) rajone ne vėliau kaip nuo 2014 metų. Taip pat teisėjas V. Alška nenurodo ir savo ryšio, t. y. artimų draugiškų santykių ir neformalaus bendravimo su kitu valstybės tarnautoju – ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju (Nacionalinės žemės tarnybos ( - ) rajono) D. V., ne vėliau kaip nuo 2015 metų gegužės mėnesio, nors savo teisėjo darbe ir priima sprendimus, susijusius su šiuo asmeniu ir jo interesais.

86Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei LAT kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad „teismo nešališkumo principas reiškia, jog teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek ir objektyviai“. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000) yra teigiama: „Teismas primena, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę <...>. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir, visų pirma, bylos šalims <...>“. (LAT nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009). Taip pat LAT suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, kad „objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Pabrėžtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu“ (LAT nutartis Nr. 2K-243/2009). Teigia, jog pirmosios instancijos teisme R. J. nebuvo užtikrinta teisė į nešališką teismą ir kartu teisė į tinkamą teismo procesą, kadangi bylą išnagrinėjęs teisėjas bylos nagrinėjimo metu buvo siejamas asmeniniais santykiais su byloje dalyvaujančiais asmenimis, taip pat asmenimis, suinteresuotais bylos baigtimi. Be to, teisėjas šiurkščiai pažeidė įstatymą, nes nedeklaravo savo privačių interesų, susijusių su nagrinėjama byla.

87Pasisakydamas dėl pareigos motyvuoti nuosprendį nevykdymo, nurodo, kad tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje nurodyta, kad R. J. kartu su R. Š. suklastojo, po to R. J. ir R. Š., rankomis laikydami ( - ) Krikšto sakramento pažymą, atnešė ją į NŽT prie ŽUM ( - ) skyriaus patalpas, adresu ( - ) kur pateikė ją J. A.. Teigia, jog tokios teismo išvados yra nelogiškos, kadangi dviem žmonėms nešti vieną A4 formato, o juo labiau A5 formato dokumentą yra neįmanoma – neįmanoma būtų įsėsti į automobilį arba įlipti į viešojo transporto priemonę. Taip nešant dokumentas neabejotinai būtų buvęs suplėšytas, o byloje nustatyta, kad dokumentas yra be išorinių pažeidimų. Tokiu būdu teismo išvados yra neginčijamai paneigtos bylos medžiaga ir byloje yra įrodyta, kad dokumentus NŽT prie ŽUM ( - ) skyriaus pateikė vienas asmuo. R. J. negalėjo būti ( - ) kadangi tuo laikotarpiu gyveno ir dirbo Baltarusijos Respublikoje. Analogiškai teismas konstatavo dėl kitų dokumentų: 2001-12-28 V. V. prašymo, 2003-12-31 V. V. pareiškimo, 2009-09-28 V. V. prašymo, ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopijos, kad juos neva pateikė R. J.. Išsamus nuosprendžio motyvavimas buvo būtinas ir dėl to, kad kaltinamajame akte nebuvo konkrečiai nurodyti asmenys, kurie atliko veiksmus su kokiais konkrečiais dokumentais. Kaltinamajame akte visais atvejais, kai kalbama apie dokumentų suklastojimą, apgaulės panaudojimą, nurodyta, kad tai padarė R. J. ir R. Š. kartu, nors akivaizdu, kad tai yra fiziškai neįmanoma.

88Nurodo, jog tokiu būdu teismas surašydamas nuosprendį pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p., kur numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat surašant teismo nuosprendį keliami reikalavimai, kad išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina ar paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Aprašant dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. Aprašant procesinį veiksmą, nurodomas ne tik jo pavadinimas, bet ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia (LAT senato nutarimas 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.6. punktas). 1997-10-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime pateikti išaiškinimai, kad teismo nuosprendis turi būti surašytas įtikinamai, būtent „Spręsdamas konfliktą, teismas, kaip valstybės valdžios institucija, priima teisingumo aktą. Priimdamas jį, teismas remiasi specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų reikalauja, kad teismas, nustatydamas asmens teises ir pareigas, nurodytų aiškius ir įtikinamus priimamo sprendimo motyvus. Nesutinkančiam su jo atžvilgiu priimtu teismo sprendimu asmeniui įstatymai garantuoja galimybę skųsti jį hierarchine linija, t. y. garantuojamas priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas aukštesnės instancijos teisme.“ Šie Konstitucinio Teismo teisiniai išaiškinimai bendrosios kompetencijos teismams yra privalomi. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d. numatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

89Pirmosios instancijos teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, nes nevykdė BPK 20 str. 5 d., nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismui nevykdant pareigos motyvuoti nuosprendį buvo pažeista R. J. teisė į gynybą, nes R. J. neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus. Pažymi, kad turėjo būti pateikti tiek faktiniai, tiek teisiniai motyvai, kadangi baudžiamojoje byloje apklausti L. V., V. K., kurie atliko identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams – rašėsi įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą. Bylos aplinkybių kontekste buvo reikšminga, kodėl vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų – ne. Analogiškai turėjo būti pateikti motyvai, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi patikimesniais negu kitų. Nebuvo pateikti motyvai, kodėl teismas vadovaujasi kaip patikimais L. V. parodymais, nors, bylos duomenimis, ji yra atlikusi identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmus. L. V. yra įgijusi didelės vertės butą Vilniaus mieste, iš prekybos teise į nuosavybės atkūrimą gavo pajamas. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį bei vertindamas jo ir L. V. parodymus, visiškai ignoravo R. J. teikiamus duomenis ir įrodymus apie tai, kad L. V. pati iki jiems susipažįstant 2008 metais aktyviai dalyvaudavo padedant ir tarpininkaujant asmenims atsikurti nuosavybės teisę, o būtent – dirbdama ( - ) greitosios med. pagalbos brigadoje savo darbe ieškodavo senų, pagyvenusių asmenų, kuriems iškvietimuose suteikdama pagalbą kaip felčerė, su jais išsikalbėdavo jų klausinėdama apie atsikurtą nuosavybę ir siūlydavo savo arba kito asmens pagalbą padedant ją atsikurti. Jiems pradėjus bendrauti ji ir R. J. yra siūliusi užsidirbti padedant atkurti jos tėvo vardu nuosavybės teisę ir tarpininkaujant šių ir kitų išvadų pardavime. Iš šios veiklos L. V. uždirbo dideles sumas pinigų, kuriuos naudojo savo ir savo šeimos narių vardu perkant nekilnojamąjį turtą (žemes) ( - ) rajone ir (butą bei namą) ( - ) ir ( - ) rajone bei už palūkanas skolinant pinigus kitiems asmenims. 2011 m. rugsėjo 22 dieną Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje santuokos nutraukimo tarp ieškovės N. M. ir atsakovo R. M. byloje pateiktas L. V. prašymas ir pridedami dokumentai – vekselio kopijos ir banko pavedimus patvirtinantys dokumentai, prašyme bylą nagrinėjančiam teismui L. V. teigia: „2008 m. gruodžio mėnesį į mane kreipėsi R. M. ir N. M. su prašymu paskolinti 100000 lt. (vieną šimtą tūkstančių litų). <...> po keletos dienų kavinėje “ ( - ) ” R. M. perdaviau 100000 lt. (vieną šimtą tūkstančių litų). Savo ruožtu R. M. man išdavė šiai sumai skolos faktą patvirtinantį neprotestuotiną vekselį. Nors šiuo metu vekselis nėra pilnai apmokėtas, dėl skolos ir jos grąžinimo su skolininkais aš esu susitarusi, pagal galimybes reguliariai gaunu pinigų ir pretenzijų dėl vekselio apmokėjimo nekeliu. Praėjus maždaug 2 metams nuo vekselio išrašymo ( - ) šeima man dalimis pradėjo grąžinti skolą. Pinigus grąžindavo N. M., R. M. ir D. M. banko pavedimais į mano sąskaitą (banko išrašai pridedami) ir R. M. grynais pinigais. Pavedimu į mano sąskaitą buvo grąžintos tokios piniginės lėšos: 2011-02-15 N. M. grąžino 2000 Lt.; 2011-03-17 N. M. grąžino 1000 Lt.; 2011-03-22 R. M. grąžino 1000 Lt.; 2011-04-11 D. M. grąžino 2000 Lt.; 2011-05-25 R. M. grąžino 2000 Lt.; 2011-06-30 R. M. grąžino 1000 Lt. Dar 16000 Lt (šešiolika tūkstančių litų) R. M. man yra grąžinęs įvairiomis dienomis ir įvairiomis sumomis grynais pinigais. 2011-09-22 dienai R. M. ir N. M. man yra skolingi 75000 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius litų). Pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pasirašo L. V.“

901) L. V. bendraudavo ir turėjo verslo reikalų su byloje minimais asmenimis – R. Š., V. K. ir kitais; 2) STT Klaipėdos valdybos atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 86-1-01287-14 ir 2016-04-13 specialisto išvadoje nustatyta, kad Lietuvos centriniam archyvui kito asmens vardu 2010-05-31 rankraštinius įrašus dėl nuosavybės atkūrimo dokumentų pateikimo padarė ir už kitą asmenį pasirašė L. V., kaip ir 2010-05-27 sumokėdama už šią paslaugą iš savo sąskaitos 85 litus ir už kitą asmenį mokėjimo dokumente pasirašė L. V.; 3) Šioje byloje kaip liudytojas apklaustas V. K. 2011 m. lapkričio 11 dienos rašytiniu raginimu L. V. nurodo, kad „Mes, V. K., ir L. V., 2008 m. žodžiu susitarėme dėl žemės sklypo pirkimo.“ Šį dokumentą jis pateikia ir Šiaulių miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-8776-79/2011, kurioje priimami procesiniai sprendimai, patvirtinantys šią aplinkybę, kuriai neprieštarauja ir atsakovė L. V., ir patvirtina šią aplinkybę teismui pateikdama pinigų grąžinimo aktą, kuriuo patvirtina, kad 2009-12-02 ( - ) L. V. perduoda V. K. jai 2008-12-23 dieną sumokėtą 97000 litų avansą, ir tai liudijantį dokumentą patvirtina savo parašais. Šie dokumentai patvirtina, kad L. V. buvo pažįstama, bendravo, susitikinėdavo ir turėjo sandorių bei piniginių reikalų su V. K. ne vėliau kaip nuo 2008 metų; 4) 2012 metais Mažeikių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1639-785/2012 buvo nustatyta, kad L. V. priėmė iš savo mamos jai dovanotą didelę (ne mažesnę nei 50000 litų) pinigų sumą, dėl kurios dovanojimo buvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis. Taip pat šios aplinkybės buvo patvirtintos ir 2011–2013 metais Šiaulių miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8090-79/2011; 5) 2011 m. birželio 13 dienos Vienintelio akcininko sprendimu, UAB „( - )“ vienintelė akcininkė L. V. nuo 2011 m. birželio 14 dienos atleido UAB „( - )“ direktorių R. Š. ir į pareigas priėmė kitą asmenį; 6) šios aplinkybės ir jas patvirtinantys dokumentai, kurie buvo teikiami teismui nagrinėjant bylą, įrodo, jog nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta L. V. veika šioje byloje.

91Nurodo, jog kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodoma, kad R. J. apgaule įgijo turtinę teisę, tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). Turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 str.), įgijimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Kaltinamajame akte nenurodyti jokie R. J. veiksmai, sudarantys nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. 300 str. 3 d., sudėtį. Nenurodyta, kad R. J. būtų įrašęs neteisingus duomenis į kokį nors dokumentą, pakeitęs tikro dokumento turinį, pagaminęs netikrą dokumentą. Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, kad R. J. būtų ką nors suklaidinęs, pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją tam, kad įgytų svetimą turtinę teisę arba turtą, t. y. R. J. neatliko veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos vykdymas. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai teisės turėtojas ar valdytojas perleidžia ją kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtine teise naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta R. J., todėl kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Taip pat R. J. nekaltinamas tuo, kad būtų kam nors padėjęs padaryti nusikalstamą veiką ar organizavęs nusikalstamos veikos padarymą. Teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu visiškai nebuvo įvykdytas BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimas pateikti išvadas ir motyvus dėl bylos faktų. Dėl to, kas paminėta, konstatuotina, kad BPK reikalavimus atitinkantis nuosprendis byloje nebuvo surašytas. Nuosprendis naikintinas dėl šio esminio baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo, kuris suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises ir kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

92Pasisakydamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, nurodo, kad nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad R. J. būtų parengęs dokumentus, kurie sudaro pagrindą atkurti arba inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo R. J. bendravo su J. A. ar kitais asmenimis, turinčiais įgaliojimus vykdyti procesą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Teismas savo išvadas, kad R. J. neva dalyvavo parengiant ir pateikiant 2001-12-28 V. V. prašymą, 2003-12-31 V. V. pareiškimą, 2009-09-28 V. V. prašymą, pateikiant ( - ) Santuokos sudarymo įrašo Nr. 173 kopiją, grindė L. V. parodymais. Teigia, jog tokios teismo išvados aiškiai nepagrįstos dėl šių priežasčių: 1) L. V. nenurodė mačiusi, kad būtų spausdinami ar kitaip gaminami konkretūs dokumentai arba kad apskritai būtų kas nors daroma su dokumentais, susijusiais su V. V.; 2) L. V. yra sudariusi ne vieną nuosavybės teisės perleidimo sandorį su V. K., kuris įsigijo ir V. V. atkuriamą žemę, bendravo su V. K. ir vykdė jo pavedimus, yra skolinga V. K.. Nebuvo paneigti R. J. paaiškinimai, kad L. V. užklausė archyvą V. K. pavedimu, siekiant apsaugoti V. K. interesus prieš įsigyjant teises iš V. V.; 3) V. V. ir R. J. santykiai yra konfliktiški, L. V. suinteresuota duoti melagingus parodymus, taip pat siekia pati išvengti savo veiklos, susijusios su nuosavybės atkūrimu, tyrimo. L. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-00320-14, vėliau dėl jos veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vėliau L. V. jau esant apklaustai kaip liudytojai prokuroras suteikė leidimą susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00320-14 medžiaga. Ikiteisminiame tyrime apklausti ir dalyvavo procese tie patys asmenys: R. Š., R. J., V. K., A. P.. L. V. parodymus apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 40-9-00320-14 ir 86-1-01287-14 davė būdama susipažinusi su visa ikiteisminiame tyrimo Nr. 40-9-00320-14 medžiaga. Įstatymai nenumato ikiteisminiame tyrime nedalyvaujančiam asmeniui arba asmeniui, kuris apklaustinas kaip liudytojas, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tai sudaro pagrindą L. V. parodymus vertinti kritiškai, kadangi ji gali duoti parodymus apie savo galbūt padarytą nusikaltimą ir tuo siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

93Be to, L. V. parodymus, kad ( - ) Krikšto sakramento pažyma galėjo būti suklastota ją atspausdinant mašinėle, paneigia tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad ( - ) Krikšto sakramento pažymoje „( - ) bažnyčios“ antspaudo atspaudas būtų suklastotas, taip pat nenustatyta, kad dokumentas nebuvo surašytas minėtos bažnyčios kunigo J. J.. Be to, ( - ) Krikšto sakramento pažymoje nebuvo tiriamas joje nurodyto kunigo J. J. rankraštis ir parašas, todėl teigti, kad parašas ir pažyma yra suklastoti, negalima. Taip pat L. V. 2015-04-01 apklausoje nurodo, kad kartu su R. J. gyveno iki 2008 metų galo, todėl ji 2009–2010 m. nebuvo ir negalėjo būti namuose pas A. J. ( - ). Be to, R. Š. buvo UAB „( - )“ direktorius. Nors L. V. teigia, kad matė R. Š. tik keletą kartų, L. V. į asmeninę banko sąskaitą gavo pinigų pervedimus tokiu būdu grąžinant R. Š. jo paties UAB „( - )“ suteiktą paskolą, t. y. L. V. buvo ir galbūt yra skolinga R. Š.. Be to, L. V. galimai yra pervedusi R. Š. į banko sąskaitą pinigus, ir gavusi iš jo pinigus į savo banko sąskaitą, taip pat galbūt iš R. Š. sutuoktinės. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. V. su R. Š. yra gerai pažįstama, bendravo su juo įvairiais klausimais. Atsižvelgiant į L. V. prieštaringus parodymus, suinteresuotumą duoti melagingus parodymus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nutraukto jai ikiteisminio tyrimo, taip pat į tai, kad aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinti L. V. dirba Kalėjimų departamente ir susipažįsta su įslaptinta informacija, vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymu turėtų būti skiriamas L. V. tyrimas poligrafu, užduodant jai klausimus: ar L. V. yra davusi melagingus parodymus R. J. atžvilgiu? ar L. V. matė spausdinimo mašinėlę namuose pas A. J., adresu ( - ), būtent 2010 metais? ar yra mokėjusi pinigus R. Š. ir ar yra gavusi pinigus iš R. Š. arba R. Š. nurodymu mokėjimai buvo vykdomi L. V.? ar L. V. yra bendravusi su R. Š. nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų pirkimo pardavimo, paskolų suteikimo ir grąžinimo, UAB „( - )“ valdymo klausimais?

94Pabrėžia, jog liudytojas V. K., priešingai, nei konstatavo teismas, nenurodė jokių duomenų, kad R. J. būtų dalyvavęs perleidžiant V. V. nuosavybės teisę – nei nuosavybės teisės atkūrimo procese, nei ją perleidžiant. Nors V. K. perpasakojo jam tariamai R. Š. sakytus žodžius, kad su V. V. nuosavybės atkūrimu susijęs R. J., teismo posėdyje R. Š. šių parodymų nepatvirtino. Taip pat teismas savo išvadas grindė specialisto išvada, kur nurodyta, kad ( - ) bažnyčios ( - ) Krikšto sakramento pažymoje R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus įrašydamas ,,( - )“ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašydamas už kunigą J. J.. Teismas nepagrįstai nevertino R. J. paaiškinimų, kad R. J. minėtų įrašų nedarė ir kad specialisto išvada yra duota nekvalifikuotai atlikus tyrimą ir dėl specialisto klaidos. Šiuos R. J. parodymus patvirtina tai, kad ( - ) Krikšto sakramento pažymoje yra originalus katalikų bažnyčios antspaudo atspaudas, patvirtino pats bylą išnagrinėjęs teisėjas, atmesdamas prašymą skirti ekspertizę dėl antspaudo atspaudo autentiškumo, nurodė, kad byloje nekeliama abejonių dėl to, kad antspaudas yra autentiškas. Be to, 2014-07-23 Kauno metropolijos ( - ) vyskupijos ( - ) parapijos raštu Nr. 3 nurodoma, kad ( - ) parapijos išduodamų raštų registracijos knygos už 1993 metus nėra, todėl Katalikų bažnyčia negali nei patvirtinti, nei paneigti rašto autentiškumo. Taigi mano, jog tai leidžia konstatuoti, kad yra esminiai prieštaravimai tarp specialisto išvados, kurioje konstatuojama, kad ( - ) Krikšto sakramento pažymoje įrašus darė R. J., ir kitų bylos duomenų, kad pažymoje yra autentiškas katalikų bažnyčios antspaudas ir R. J. pažymos surašymą neigia, bei nėra atliktas tyrimas dėl kunigo J. parašo. Tai prieštarauja ekspertizės atlikimo metodikai, kadangi asmens, kurio vardu pasirašyta, autentiškas parašas nebuvo sugretintas su tiriamuoju parašu.

95Pasisakydamas dėl BPK 219 str. 3 p. pažeidimo, nurodo, kad baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį (BPK 369 str. 3 d.). Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jokie R. J. veiksmai, kuriais būtų tiesiogiai realizuota nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, tačiau R. J. veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojo. Kuo pasireiškė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitarimas su kitais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis, akte nebuvo nurodyta. Teigia, jog dėl to iš kaltinamojo akto negalima spręsti kokių konkrečiai objektyvių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atliktų veikų padarymu yra kaltinamas R. J.. Ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi R. Š., J. A., kurių veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti pagal susitarimą su R. J., tokias aplinkybes neigia.

96Pasisakydamas dėl kitų argumentų perduoti bylą prokurorui, nurodo, kad teisėjas V. Alška, nagrinėdamas bylą 2017-03-10 teismo posėdžio metu, be pagrindo atsisakė tenkinti R. J. prašymą grąžinti bylą prokurorui. Pateiktame prašyme jis nurodė, kad baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui dėl padaryto esminio Baudžiamojo kodekso reikalavimo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 254 str. 3 d.). Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga teisme R. J. pastebėjo, kad baudžiamojoje byloje yra dalis dokumentų, su kuriais jis nebuvo supažindintas. Taip nebuvo pateikti susipažinti: 2 t. b. l. 187; t. 4 b. l. 84-85, 128, 125; t. 7 b. l. 152; t. 9 b. l. 59, taip pat kiti bylos dokumentai, kurių negali nustatyti, kadangi byla jam buvo pateikta susipažinti be apyrašų, o esami apyrašai neatitinka jam pateiktos susipažinti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad bylos 9 tome lapų numeriai kartojasi: 58, 59, 59, 60, faktiškai 9 tome susiūta iš viso ne 72 lapai, kaip nurodyta, o 73 lapai. Tai patvirtina, kad dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos R. J. nebuvo pateikta susipažinti, ir R. J. negalėjo tinkamai pasinaudoti teise prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, jog 7 tome apyraše nurodyta, kad b. l. 150–152 yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, nors faktiškai yra R. J. skundas, kuris apyraše nenurodytas. Bylos dokumentų apyraše t. 2 b. l. 187 nurodytas Nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo asmens atžvilgiu, nors faktiškai yra tik 2016-09-12 pranešimas Nr. 4S-22670 R. R. apie tai, kad ikiteisminis tyrimas asmeniui baudž. byloje Nr. 86-1-00278-14 nutrauktas. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą R. R. nepateiktas. Remiantis supažindinimo su bylos medžiaga, baigus ikiteisminį tyrimą protokolas surašytas, nenurodant, iš kiek tomų ir kiek lapų susidedanti ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta susipažinti, nors vadovaujantis Generalinio prokuroro patvirtintu procesinių dokumentų blankų pavyzdžiu pateiktos susipažinti bylos tomų ir lapų skaičius privalo būti nurodytas. Be to, tuo pažeistas ir BPK 36 str., kur numatyta, kad protokolas yra dokumentas, kuriame BPK nustatyta tvarka patvirtinamas ikiteisminio tyrimo arba teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai. Kadangi nenurodyta, kokios apimties ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta susipažinti, laikytina, kad nenurodyti atlikto ikiteisminio tyrimo veiksmo turinys ir rezultatai. Be to, jau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prie baudžiamosios bylos buvo pridėti nauji ikiteisminio tyrimo duomenys, 2016-11-04 pateikti NŽT dokumentai (t. 9, l. 47–72), kurie R. J. nebuvo pateikti susipažinti ir dėl kurių R. J. negalėjo pateikti prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, taip pažeidžiant R. J. teisę į gynybą.

97Pažymi, jog visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija jam nebuvo įteikta. Tokiu būdu nebuvo įvykdyti BPK 218 str. 3 d. reikalavimai supažindinti įtariamąjį su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat nebūdamas susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga R. J. neturėjo galimybės pareikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neužtikrinus teisės į gynybą ir rungimosi principo ikiteisminiame tyrime, nebūtų užtikrinama teisė į nešališką teismą ir tinkamą teismo procesą. Be to, pabaigus ikiteisminį tyrimą R. J. prašė papildyti ikiteisminį tyrimą. Prašė atlikti L. V. tyrimą poligrafu, paskirti teismo ekspertizę užduodant ekspertams klausimą, ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje rankraštinius įrašus padarė ( - ) bažnyčios kunigas J.; taip pat su prašymu buvo pateiktos dokumentų kopijos, patvirtinančios L. V. ir R. Š. turtinius santykius, kurie yra reikšmingi vertinant L. V. duodamus parodymus kaip melagingus, nes L. V. teigia jokios veiklos, susijusios su prekyba žemės sklypais, nevykdžiusi. Taip pat prašyme grąžinti bylą prokurorui, R. J. nurodė, kad būtina ištirti ir tas aplinkybes, jog pranešime apie įtarimą, o vėliau ir kaltinamajame akte nurodyta, kad 2010-09-02 R. J. ir R. Š. gavo iš V. K. 222400 litų. Šią aplinkybę paneigia R. J. LR piliečio paso Nr. 20318274 15 lape esančios Baltarusijos Respublikos daugkartinės (galiojančios nuo 2010-03-16 iki 2011-03-15) vizos su 2010-03-25 įvažiavimo ir vizos atidarymo spaudu ir 17 paso puslapyje esantis įvažiavimo į Baltarusijos Respubliką 2010-08-30 bei tame pačiame puslapyje esantis išvažiavimo iš Baltarusijos Respublikos 2010-09-05 spaudai ir įrašai, iš kurių matyti, kad 2010-09-02 R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje ir įtarime nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Kadangi šios svarbios tirtinos aplinkybės dar buvo nurodytos R. J. prašyme papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau 2016-11-28 prokurorės nutarimu prašymas atmestas, bylą grąžinti prokurorui prašė teismą nagrinėjant bylą 2017 metų kovo 10 dieną, tačiau teisėjui R. J. prašymą nepagrįstai atmetus, mano, kad apeliacinėje instancijoje būtina bylą grąžinti prokurorui šių veiksmų atlikimui.

98Nurodo, jog perdavus baudžiamąją bylą prokurorui būtina atlikti tokius veiksmus: 1) L. V. tyrimą poligrafu, užduodant jai klausimus: ar L. V. yra davusi melagingus parodymus R. J. atžvilgiu? ar L. V. matė spausdinimo mašinėlę namuose pas A. J., adresu ( - ), būtent 2010 metais? ar L. V. yra mokėjusi pinigus R. Š. ir ar yra gavusi pinigus iš R. Š. arba R. Š. nurodymu mokėjimai buvo vykdomi L. V.? ar L. V. yra bendravusi su R. Š. nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų pirkimo–pardavimo, paskolų suteikimo ir grąžinimo, UAB „( - )“ valdymo klausimais? 2) paskirti teismo ekspertizę , užduodant ekspertams klausimą, ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje rankraštinius įrašus padarė ( - ) bažnyčios kunigas J. J.? 3) paskirti teismo ekspertizę, užduodant ekspertams klausimą, ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje yra atspaustas ( - ) bažnyčios antspaudo atspaudas? 4) paskirti teismo ekspertizę, užduodant ekspertams klausimą, ar ( - ) Krikšto sakramento pažymoje spausdintas tekstas yra atspausdintas rašomąja mašinėle, kuria atspausdinti ir kiti ( - ) bažnyčios dokumentai? Mano, jog remiantis BPK 254 str. 3 d., baudžiamoji byla perduotina prokurorui, kadangi surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (pagal BPK 218 str. 3 d., su visa baudžiamosios bylos medžiaga nesupažindinti įtariamieji, negalima nustatyti, su kokia, kiek lapų, kiek tomų sudarančia ikiteisminio tyrimo medžiaga įtariamieji buvo supažindinti, be pagrindo atmesti prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą), kurie trukdo nagrinėti bylą.

99Pasisakydamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nurodo, jog pagal BK 182 str. 2 d. sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „asmuo, turintis banko sąskaitą, įgyja ir turi teisę į turtą, esantį sąskaitoje. Jis bet kuriuo momentu gali pareikalauti banko išmokėti jam sąskaitoje esančius pinigus. Taigi, pervedus pinigus į sąskaitą, kasatoriai įgijo teisę į turtą“ (kasacinė byla Nr. 2K-682/2001). Analogiškai atkuriamos nuosavybės teisės įgijimo momentą kvalifikavo Lietuvos apeliacinis teismas, kuris nurodė, kad „iš S. V. įvykdytos nusikalstamos veikos aprašymo apkaltinamajame nuosprendyje matyti, kad S. V. paskutinio nusikalstamo veiksmo pabaigos laikas, siejamas su 2009-03-13 sprendimu Nr. ( - ) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo momentu, todėl ir nusikalstamos veikos vykdytojo padėjėjo nusikalstamos veikos pabaiga yra 2009-03-13“ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-93-165/2017). Atsižvelgiant į tai, privalo būti atribotas baigtas sukčiavimas nuo nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimo (BK 189str. 2 d.), nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo (BK 216 str. 1 d.). Sandoriai su atkurtomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą yra atliekami po to, kai tokios teisės yra įgytos ir sukčiavimas yra baigtas. Šiuo atveju asmuo įgyja atkuriamą teisę į nuosavybę nuo pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašymo momento ir gali ja disponuoti ją perleisdamas kitiems asmenims. Sukčiavimo įgyjant atkuriamas nuosavybės teises baigtumo momentas yra pažymų apie nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus surašymo momentas. Kaltinime nurodytos pažymos dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų surašytos. Atitinkamai, sudarant tolimesnius sandorius su atkuriamos nuosavybės teisės perleidimu apgaulė atkuriamą nuosavybės teisę suteikiančio asmens atžvilgiu nėra naudojama ir nuosavybės teisė kaskart pakartotinai nėra vėl įgyjama iš naujo, todėl vėlesni sandoriai su atkurtomis nuosavybės teisėmis neatitinka sukčiavimo sudėties. Teigia, jog kadangi nei R. J. neatkūrė nuosavybės teisių savo vardu, turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę į nuosavybės atkūrimą, veikimas pagal įgaliojimą, kitokie veiksmai su nuosavybės teise, kuri jau pripažinta, kaip įrodyta, neturi apgaulės požymių ir negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Be to, 2017 metų kovo 10 dieną teismo posėdyje R. J. pateiktame prašyme grąžinti bylą prokurorui, nurodė, kad pranešime apie įtarimą, o vėliau ir kaltinamajame akte nurodyta, kad 2010-09-02 R. J. ir R. Š. gavo iš V. K. 222400 litų. Šią aplinkybę paneigia R. J. LR piliečio paso Nr. 20318274 15 lape esančios Baltarusijos Respublikos daugkartinės vizos su 2010-03-25 įvažiavimo ir vizos atidarymo spaudu ir 17 paso puslapyje esantis įvažiavimo į Baltarusijos Respubliką 2010-08-30 bei tame pačiame puslapyje esantis išvažiavimo iš Baltarusijos Respublikos 2010-09-05 spaudai ir įrašai, iš kurių matyti, kad 2010-09-02 R. J. buvo Baltarusijos Respublikoje ir įtarime nurodytų veiksmų atlikti negalėjo.

100Pasisakydamas dėl BK 300 str. 3 d., nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2010-08-12, R. J. pagamino netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą, kurioje nurodoma, kad ( - ) bažnyčia pažymi, kad V. V., dukra E. J. R. ir V. M. V., buvo pakrikštyta ( - ) bažnyčioje ( - ), dokumente R. J. savo ranka atliko rankraštinius įrašus ,,( - )“ atgaline data, nurodydamas žinomai neteisingą registracijos numerį Nr. 87 ir pasirašydamas už kunigą J. J., ir šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo – tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, bet ne vėliau kaip 2010-05-31, pateikė J. A., kuri šį pagamintą netikrą dokumentą įdėjo į E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyta, jog visas pažymos tekstas kartu su jo turiniu ir uždėtas bažnyčios spaudas būtų suklastoti ar atspausdintas bei uždėtas ne kunigo J. J.. Visas kaltinimas R. J. remiasi tik specialisto išvada, kurią keletą ranka rašytų skaičių ir tris nepilnus žodžio fragmentus tyręs rašysenos ekspertas pripažino kaip padarytus R. J.. Tokia aplinkybių visuma leidžia neabejotinai teigti, jog nepakanka įrodymų konstatuoti, kad ( - ) Krikšto sakramento pažymą, inter alia (be kita ko), pagamino ir suklastojo R. J..

101Teigia, jog net pripažinus, kad ( - ) Krikšto sakramento pažyma tariamai galėjo būti suklastota, ji neatitinka dokumento sąvokos dėl šių priežasčių: 1) dokumentas sudarytas juridinio asmens, kuris veikia eksteritoriniu principu ir atskiri jo veiklos aspektai nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją; 2) su šiuo dokumentu Lietuvos įstatymai nesieja jokių teisinių pasekmių. Konstitucijos 43 str. 4 d. numatyta, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. 2000-05-05 Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartyje dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų nustatyta, kad Lietuvos Respublika ir Šventasis Sostas sutinka, jog tiek Katalikų Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo srityje; Sutarties 4, 5, 11, 13 str. nustatyta, kad katalikų bažnyčia be valstybės įsikišimo tvarko savo dokumentaciją, sprendžia dėl bažnyčios vidaus struktūros, o valstybė pripažįsta tik tuos katalikų bažnyčios veiksmus, kurie numatyti sutartyje arba įstatymuose. Kad ( - ) Krikšto sakramento pažymoje yra originalus katalikų bažnyčios antspaudo atspaudas, patvirtino pats bylą išnagrinėjęs teisėjas, atmesdamas prašymą skirti ekspertizę dėl antspaudo atspaudo autentiškumo, nurodė, kad byloje nekeliama abejonių dėl to, kad antspaudas yra autentiškas. Be to, 2014-07-23 Kauno metropolijos ( - ) vyskupijos ( - ) parapijos raštu Nr. 3 nurodoma, kad ( - ) parapijos išduodamų raštų registracijos knygos už 1993 metus nėra, todėl katalikų bažnyčia negali nei patvirtinti, nei paneigti rašto autentiškumo. Dėl to, kas paminėta, Lietuvos Respublika katalikų bažnyčios veiklos atžvilgiu nustatė ribotą jurisdikciją, todėl katalikų bažnyčios dokumentai negali būti vertinami pagal jų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams, išskyrus atvejus, kai įstatymai imperatyviai su katalikų bažnyčios dokumentais sieja teisines pasekmes. Šiuo atveju tai nebuvo nustatyta. Be to, katalikų bažnyčia nesikreipė su prašymu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl jos jurisdikcijai priskiriamo dokumento tariamo suklastojimo. Su ( - ) Krikšto sakramento pažyma Lietuvos įstatymai nesieja jokių teisinių pasekmių.

102Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (Žin., 1997, Nr. 90-2256), 14 p. nurodyta, kad jei nuosavybės teisės atkuriamos šios tvarkos 2.2–2.5 p. nurodytiems piliečiams, pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant – išrašai iš bažnyčios dokumentų. Byloje nėra nustatyta, kad būtų suklastotas išrašas iš bažnyčios dokumentų. Pažymoje nėra konstatuojamas gimimo faktas, taip pat nedaroma nuoroda į gimimą registruojančius bažnyčios dokumentus. Teigia, jog šiuos apeliacinio skundo argumentus patvirtina ir papildo 2017 m. gruodžio 5 dieną vykusios NŽT specialisto liudytojo A. B. apklausa ir šios apklausos teismo posėdžio garso įrašas. Šis specialistas tikrino nuosavybės atkūrimo bylą ir vertino žemėtvarkininkų atliktus veiksmus. Apklausinėjamas liudytojas A. B. pasakojo, kad kaltinamosios Žemėtvarkos skyriaus specialistės J. A. ir liudytojo Žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. yra pasirašyta pažyma, pažyminti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentų pakankamumą. Liudytojas 1.11 min. 25 sek. posėdžio garso įraše pažymėjo, kad: „Pažymose žemėtvarkos skyriai nenurodydavo konkrečių dokumentų, tik būdavo frazė, kad dokumentai patvirtinantys giminystės ryšį.“ Iš šio liudytojo liudijimo akivaizdu, kad pažyma galėjo būti surašyta ir visiškai nesivadovaujant bei nesiremiant bažnytine Krikšto sakramento pažyma, arba galėjo būti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teisę remiantis visiškai kitu dokumentu ar kitais dokumentais. Tai liudytojas patvirtina ir garso įrašo 1.11 min. 45 sek., sakydamas: „manau, kad įvertinant tą pažymą, kur šnekėjom (Krikšto sakramento pažymą), tai turėjo specialistui kilti abejonių, kad tai nėra išrašas iš bažnyčios knygų“, o į prokurorės klausimą, kokie jo veiksmai turėjo būti, liudytojas atsakė: „Jis turėjo nerengti pažymos ir informuoti pretendentą, kad pateiktų papildomus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba paprasčiausiai kreipkitės į teismą nustatyti juridinį faktą“, į klausimą – tai pasiūlymas turėjo būti iš karto pretendentui – liudytojas atsako: „Taip“. Taigi šį teiginį tik patvirtina tolimesni liudytojo liudijimai ir vertinimai apie pateiktos Krikšto sakramento pažymos netinkamumą kaip dokumento, patvirtinančio giminystės ryšį. Apklausos 1.25 min. 35 sek. liudytojas pasakodamas, kodėl Krikšto sakramento pažyma neatitinka giminystės ryšį patvirtinančio dokumento formos ir reikalavimo, teigia: „Cituoju, tai neatitinka išrašo, nenurodyti šaltiniai“. Kaltinamajam R. J. 1.26 min. 05 sek. paklausus: „Kadangi Jūsų išsakytas reikalavimas (Krikšto sakramento pažymai) atitikti išrašą atitinka įstatymo reikalavimą, ar jie galėjo būti nežinomi skyriaus vedėjui (D. V.), juk Jūs vertinote kiekvieno darbuotojo veiksmus?“ liudytojas 1.26 min. 50 sek. atsakydamas teigia: „skyriaus vedėjas aišku gali praversti bylą ir pasižiūrėti ant ko deda parašą (patikslinus klausimą ar gali ar privalo, liudytojas teigia:) – privalo, bet gyvenimas yra gyvenimas.“. Toliau apklausinėjant liudytoją 1.27 min. 50 sek. posėdžio garso įraše užfiksuotas kaltinamojo R. J. klausimas liudytojui A. B.: „Kadangi šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą įtarimai buvo pareikšti žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V., man labai svarbu išsiaiškinti D. V. pareigas, tai apibendrinant, jūs kalbat apie dokumentą (kalbama apie R. J. inkriminuojamo suklastotą dokumentą – Krikšto sakramento pažymą), kad jis savo forma neatitinka įstatyme keliamų dokumentui reikalavimų – kad jis nėra išrašas, tai todėl ir pateikiau šį klausimą..“, o liudytojas atsako: „Noriu pridurti, kad ir specialistas, rengiantis pažymos projektą – lygiai tą patį turi pažiūrėti ką ir vedėjas“.

103Pabrėžia, jog LAT suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, kad kvalifikuojant veiką dėl disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti (LAT). Taip pat LAT yra nurodęs, kad atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos teisiniams gėriams ir todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi, vadovaujantis LAT suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, dokumentu pripažįstamas tik toks dokumentas, kuris nustato juridinį faktą, su kuriuo įstatymai sieja konkrečias teisines pasekmes. Tokiu būdu ( - ) Krikšto sakramento pažyma pagal Lietuvos įstatymus nesukuria jokių teisinių pasekmių, be to, yra surašyta organizacijos, kuri veikia pagal eksteritorinį principą ir atskiriems jos veiklos aspektams Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi.

104Pasisakydamas dėl aiškiai per griežtos bausmės, nurodo, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Pažymi, kad realių laisvės atėmimo bausmių skyrimas, kad nuteistieji netektų laisvės praėjus daugiau kaip aštuoneriems ir daugiau metų po nusikalstamų veikų padarymo, kartu tai reikštų riziką pažeisti Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje BPK 2 str., 44 str. 5 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-337-489/2017). LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad praėjus tokiam dideliam laiko tarpui realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesislėpusiems nuo teisingumo ir nekeliantiems tiesioginio pavojaus visuomenei, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-8-788/2018). Teigia, jog net pripažinus teismo išvadas tariamai pagrįstomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Byloje nenustatyti jokie konkretūs R. J. veiksmai: dokumentų pateikimas įgaliotiems priimti sprendimus pareigūnams, pinigų gavimas, nuosavybės teisės į atkuriamą nuosavybę įgijimas. Net jei būtų pripažinta, kad R. J. suklastojo ( - ) Krikšto sakramento pažymą, toks vaidmuo BK 182 str. objektyviosios pusės prasme yra antraeilis. Teismas savo išvadų šiuo aspektu nemotyvavo. Be to, teismas nepagrįstai netaikė BK 75 str. ir nesvarstė galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nors pagal teismo nustatytas aplinkybes toks pagrindas buvo: R. J. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko mažamečius vaikus.

105Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2016 metų balandžio 16 dieną įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl BK 182 str. 2 d. nuteisė buvusią Vilniaus apylinkės teismo teisėją A.Š. dėl sukčiavimo suklastojant dokumentą – teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atkuriant nuosavybės teisę. Kaltinamajai skirdamas bausmę pažymėjo, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 2 d., yra priskiriama prie ekonominių nusikaltimų kategorijos ir nėra smurtinio pobūdžio, todėl nuteistojo atžvilgiu būtų adekvatu taikyti būtent ekonominio pobūdžio sankcijas. Remiantis šia teismų praktika, galima konstatuoti, kad, skiriant bausmę ir ją tinkamai individualizuojant būtina įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet atsižvelgti ir į tai, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2009 metų arba ne vėliau nei nuo 2010 m. gegužės mėnesio, t. y. praėjo didelis laiko tarpas nuo nusikaltimo darymo pradžios, atlikimo bei jo ištyrimo, bylos išnagrinėjimas taip pat užsitęsė, per tą laiką kaltinamasis R. J. nepadarė kitų nusikaltimų, tai rodo proceso prevencinę reikšmę. Taikant bendrą teismų praktiką, konstatuotina, kad kaltinamojo R. J. izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, nenutrūkstamai nuteistojo darbinei veiklai bei galimų socialinių priedermių vykdymui, t. y. skiriant R. J. laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio. Teigia, jog R. J. gali būti taikytos ir BK 54 str. 3 d. nuostatos ir jam paskirta kitokia bausmė (bauda), nei numatyta BK 182 str. 2 d., skiriant pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai, taip pat ir taikytinos BK 75 str. nuostatos, leidusios taikyti už sunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

106Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas R. Skėrys prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. Š. nuteisimo ir jį išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., padarymo bei panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 32205,75 Eur vertės turto konfiskavimą arba pakeisti nuosprendį ir R. Š. paskirti švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę bei taikyti BK 75 str. 1 d. ir nuteistajam R. Š. atidėti nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nurodo, kad su tokiu teismo nuosprendžiu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos teismo išvados nebuvo paremtos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių nustatymu, o teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas abejonių dėl apelianto R. Š. kaltės nepašalino, taip pat ir nenustatė jo kaip tariamo bendrininko vaidmens, neišsiaiškino kiekvieno iš nuteistųjų prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo apimties. Teigia, jog teismas skundžiamą nuosprendį grindė iš esmės tik prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, kurie galėjo pagrįsti tik tam tikrų tarpinių faktų buvimą, kurie tarpusavyje nebuvo sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Todėl teismo išvados dėl apelianto kaltės ir dalyvavimo bendrininkų grupėje buvo absoliučiai nepagrįstos ir prieštaraujančios kitiems byloje esantiems duomenims. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė pačiam apeliantui ir jį nepagrįstai nuteisė, nesant tvirtų ir patikimų R. Š. kaltės įrodymų dėl jam pareikštų kaltinimų. Taigi teismas dėl R. Š. kaltės klausimą sprendė ir visus kitus byloje esančius R. Š. teisinančius įrodymus atmetė neargumentuotais motyvais, bylą išnagrinėjo šališkai, turint išankstinį nusistatymą apelianto ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitiko realių faktinių bylos aplinkybių.

107Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir pirmą kartą teisiamam apeliantui paskyrė aiškiai per griežtą bausmę – realų laisvės atėmimą 3 metams, tokio savo sprendimo niekaip nemotyvuodamas ir neindividualizuodamas apeliantui paskirtos bausmės. Apelianto nuomone, šališkai bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai neatsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, apeliantui inkriminuoto nusikaltimo padarymo laiką bei nepagrįstai netaikė BK 75 str. nuostatų, kuriomis vadovaudamasis asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, skundu nesutinkama su išdėstytais skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl R. Š. turto konfiskavimo. R. Š. nuomone, byloje nenustačius, jog jis gavo ir pasiliko sau pinigus už V. V. parduotą žemės išvadą, jam pritaikytas 32205,75 Eur turto konfiskavimas taip pat yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir siaurinamai aiškindamas BK 72 str. nuostatas, visiškai neatsižvelgė į apelianto materialinę padėtį ir nesivadovavo gausiai išplėtota Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl proporcingumo principo taikymo nustatant, ar nagrinėjamu atveju viešojo intereso poreikiams gali būti suteikiamas prioritetas prieš asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimus. Teigia, jog dėl anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, skundžiamas teismo nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas (BPK 326 str. 1 d. 2 p.).

108Pasisakydami dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms ir nepagrįsto apelianto nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d., nurodo, jog vienas iš pamatinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. Nekaltumo prezumpcija reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo / kaltinamojo naudai. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas tik tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d., LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 p.) Be to, BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Vidinis teismo įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta norma įpareigoja teismą išanalizuoti, patikrinti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus kaip bendrą visumą, konstatuoti, kokius įrodymus teismas pripažįsta leistinais ir kodėl jais vadovaujasi, bei motyvuotai paaiškinti, kodėl nesivadovauja kitais byloje esančiais įrodymais. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai. Tik atlikęs išsamią visų bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analizę, motyvavęs, kodėl remiasi vienais ir atmeta kitus įrodymus, teismas gali padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų įrodytumo ir kaltinamųjų kaltės klausimo. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006 ir kt.). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

109Pasisakydami dėl teismo išvadų, susijusių su apelianto dalyvavimu bendrininkų grupėje ir veikos kvalifikavimo kaip sukčiavimo nepagrįstumo, nurodo, kad pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, BK 25 str. nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Teigia, jog jokio susitarimo veikti bendrai tarp bendrininkų šioje byloje nebuvo nustatyta, nes teismas neturėdamas tiesioginių įrodymų dėl nusikaltimo padarymo, rėmėsi vien tik netiesioginiais įrodymais, kurie įrodo tik tam tikrus tarpinius faktus ir neleidžia matyti visumos, tai yra nesudaro visumos įrodymų grandinės bei tik vadovaudamasis prielaida formaliai konstatavo bendrininkų grupės požymius. Todėl mano, kad atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog apeliantas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su nuteistaisiais J. A. ir R. J.. Apelianto nuomone, R. Š. veiksmuose anksčiau nurodytų bendrininkavimo požymių nustatyta nebuvo ir jie realiai neegzistavo. Byloje nebuvo nustatyta, jog nuteistieji J. A., R. J. ir R. Š. veikė bendru susitarimu, organizuotai, kada nors bent vienu epizodu būtų pasiskirstę vaidmenis ir / ar užduotimis. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog apeliantas būtų dalyvavęs aptariant, suderinant svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, kad R. Š. su nuteistaisiais J. A. ir R. J. būtų aptarę kokį nors veiklos planą, pasiskirstę vaidmenimis, sutarę ar apskritai susitarę veikti bendrai.

110Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji J. A. aiškiai nurodė, jog R. Š., kuris tik tarpininkavo tarp J. V. (žemės išvados tariamos savininkės V. V. sūnaus) ir žemės išvados turėtojo R. J., ji nepažįsta. J. A. taip pat nurodė, jog nepažįsta ir nuteistojo R. J., kuris disponavo V. V. žemės išvada, vėliau perleista pirkėjui V. K.. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas R. Š. atitinkamai parodė, kad jis pažįsta J. V., kuris paprašė pagalbos atkuriant nuosavybės teises į žemę jo motinai V. V.. Jis tuo metu kaip fizinis asmuo teikė tarpininkavimo paslaugas, žinojo, kas supirkinėja žemės išvadas, todėl ir padėjo parduoti V. V. vardu išduotą žemės išvadą V. K.. Jis jokių nuosavybės į žemę atkūrimo dokumentų netvarkė, o tik padėjo parduoti išvadą. Nors R. Š. su R. J. buvo ir yra pažįstami, tačiau jie kartu jokių dokumentų neruošė, R. Š. nėra žinomos nuosavybės atkūrimo į E. R. žemę aplinkybės, jis nėra buvęs ( - ) žemėtvarkos tarnyboje ir nepažįsta kaltinamosios J. A., su ja jokių reikalų neturėjo. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis R. J. atitinkamai parodė, kad jis R. Š. pažįsta kaip jo buvusios sutuoktinės L. V. bendradarbį (R. Š. buvo samdomas direktorius L. V. įmonėje) tačiau jokių verslo reikalų su juo nėra turėjęs. Anot R. J., dėl V. V. žemės išvados pardavimo jis bendravo su J. V.. ( - ) rajono žemėtvarkos skyriuje nėra buvęs ir nežino, kur šis yra. Jis nuteistosios J. A. nepažįsta ir nėra matęs, pirmą kartą susitiko tik teisme. Kaip liudytojas apklaustas žemės išvados tikrasis pirkėjas V. K. parodė, jog pažįsta ir R. J., ir R. Š.. Dėl V. V. išvados pirkimo jis susitiko su R. Š. ( - ) m., susitarė dėl kainos, R. Š. sumokėjo avansą ir paėmė skolos raštelį, tačiau R. Š. nurodė, jog toliau reikės bendrauti su R. J., kuris disponavo žemės išvada. Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji ir R. J. kartu gyveno ir susilaukė vaikų. V. K. jai yra žinomas, tai asmuo, kuris pirkdavo išvadas. Iš pradžių R. Š. dirbo su V. K., o vėliau su juo pradėjo dirbti R. J.. Teigia, kad iš šių faktinių aplinkybių visumos buvo akivaizdu, jog nei apeliantas, nei nuteistasis R. J. nepažinojo nuteistosios J. A., nesilankė NŽT ( - ) skyriuje ir neprisidėjo prie žemės išvados parengimo.

111Vadovaujantis bylos medžiaga bei liudytojų parodymais buvo nustatyta, jog apelianto R. Š. vaidmuo žemės išvados pardavime buvo tik epizodinis. R. Š. suvedė J. V. (žemės išvados tariamos savininkės V. V. sūnų) su nuteistuoju R. J. bei susitiko su žemės išvados pirkėju V. K., iš kurio gavo 25 000 Lt avansą pagal paskolos raštelį, o vėliau visus žemės išvados pardavimo reikalaus tvarkė R. J.. Be to, bylos duomenimis, buvo nustatyta, jog apeliantas savo automobiliu vežė J. V. ir jo motiną V. V. į notarinę kontorą įgaliojimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymui. Nors nuteistasis R. J. taip pat nurodė, jog jis tik tarpininkavo tarp J. V. ir V. K. parduodant V. V. vardu išduotą žemės išvadą, bylą išnagrinėjęs teismas taip ir neišsiaiškino, kurio iš nuteistųjų vaidmuo tarpininkaujant tarp žemės išvados pirkėjo V. K. ir savininkės V. V. buvo pagrindinis, o kurio tik antraeilis. Šališkai bylą nagrinėjęs teismas neišsiaiškino, iš ko ir kokiu būdu buvo gauta žemės išvada, kaip ji buvo perduota J. V. ir / ar R. J., kaip ir kas suorganizavo žemės išvados išdavimą ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos suformavimą, kodėl iš 27,1289 ha E. R. turėtos žemės buvo atkurta 80 ha ir būtent ( - ) rajone, kur veiklą vykdė V. K. valdoma UAB „( - )“, kas siejo V. K. ir NŽT ( - ) skyriaus vadovą D. V. ir t. t. Net tuo atveju, jeigu teismas matytų, kad apelianto veiksmuose yra nusikaltimo požymių, tik teismui išnagrinėjus bylą išsamiau ir detaliau, R. Š. veiksmai daugiausia galėjo būti įvertinti kaip padėjėjo, o ne bendravykdžio, kaip šiuo atveju. Tai tiesiogiai būtų turėję įtakos bausmės motyvavimui ir individualizavimui. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų buvo nustatyta, jog pinigai už žemės išvadą buvo sumokėti iki notarinių sandorių sudarymo. Už išvadą su V. V. ir J. V. buvo visiškai atsiskaityta ir iš V. K. gauti pinigai už žemės išvadą buvo perduoti J. V.. Nors kaip liudytojas apklaustas J. V. teismo posėdžio metu šias faktines aplinkybes neigė ir nurodė, jog jokių pinigų negavo, šie J. V. parodymai vertintini itin kritiškai. Pažymi, jog V. V. dukterys D. M. ir N. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog J. V. savo mamai V. V. apie būtinybę sudaryti testamentą R. J. nieko nesakė, vežėsi mamą į notarų biurą prieš jos valią, po notarų biuro mama verkė, nes bijojo J. V., kuris liepė mamai atiduoti gautus dokumentus. Be to, faktines aplinkybes, jog J. V. buvo perduoti pinigai, gauti iš V. K., patvirtino ir pats faktas, jog po žemės išvados panaikinimo V. K., kaip R. J. įgaliotas atstovas, siuntė raginimus grąžinti už išvadą grąžintus pinigus būtent J. V. ir jo motinai.

112Nurodo, kad šališkai bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas taip pat visiškai neatskleidė kaip liudytojų byloje apklaustų R. J. ir V. K. vaidmens dalyvaujant žemės išvados pirkimo–pardavimo sandoryje, už tai faktiškai ir buvo nuteistas apeliantas. UAB „( - )“ pateikė į bylą 2010-08-22 Paskolos sutarties patvirtintą kopiją, kurioje nurodoma, kad UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „( - )“ darbuotojas R. J. sudarė paskolos sutartį. Pagal šią paskolos sutartį R. J. UAB „( - )“ suteikė 222 500 litų paskolą, kuri buvo skirta pirkti žemės išvadą Nr. IŠ-14-2, t. y. tą pačią išvadą, kuria V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą ( - ) kaime, ( - ) rajone. Be to, iš bylos medžiagos buvo nustatyta, jog 2010-08-23 V. V. ( - ) miesto 10-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju žemės sklypus ( - ) ir ( - ) rajonuose ir turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės, kuri jai priklauso pagal išvadą Nr. IŠ-14-2, paliko R. J. ir tą pačią dieną įgaliojo R. J. jai atstovauti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal išvadą Nr. IŠ 14-2. Liudytojas V. K. (UAB „( - )“ direktorius bei akcininkas) teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės, todėl jis pasamdė (įdarbino įmonėje vadybininku) R. J., kuris tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos už žemės išvadą. Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba UAB „( - )“ vadybininku ir ši bendrovė supirkinėja išvadas dėl nuosavybės atkūrimo, t. y. realiai verčiasi neteisėta ūkine komercine veikla. R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartą imdavo paskolas iš įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo išvadas, ir jis sumokėdavo už išvadas. Dėl V. V. išvados pirkimo R. J. nurodė, jog tik paėmė iš įmonės paskolą, o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimą. Įgaliojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasirašydavo. Jis ( - ) miesto 10-ajame notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasirašydavo V. K. atvežtus dokumentus. Teigia, kad iš šių faktinių aplinkybių visumos matyti, jog pinigai pagal paskolos sutartį R. J. galbūt net nebuvo perduoti, kadangi su R. Š. ir R. J. susitiko tik V. K., veikęs kaip R. J. įgaliotas atstovas. Būtent V. K. vyko į ( - ) miesto 10-ąjį notarų biurą ir jam buvo perduoti E. R. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai bei V. V. testamentas. Teismui neišsiaiškinus anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių visumos bei buvusių prieštaravimų, nebuvo atskleista baudžiamosios bylos esmė ir tai sudarė atskirą pagrindą grąžinti bylą tyrimui papildyti.

113Apibendrinant tai, kas anksčiau išdėstyta, pažymi, jog skundžiamo nuosprendžio išvados, kad visi nuteistieji buvo pažįstami ir veikė bendrininkų grupėje, yra absoliučiai nepagrįstos ir neįrodytos. Byloje nebuvo nustatyta, jog R. Š. ir kitus nuteistuosius atskiruose epizoduose būtų sieję vienas bendras sumanymas ir tyčia. Kaip jau buvo minėta, esminė sąlyga pripažįstant veiką, padarytą bendrininkų grupe, yra susitarimas daryti nusikaltimus ir veikimas bendrai. Vertindamas įrodymus teismas nesivadovavo įrodymų visumos taisykle, kad vienas ar kitas netiesioginis įrodymas, įrodęs tarpinį faktą, sudarytų tam tikrą įrodymų visumos sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl teismo išvadų pagrįstumo, paremtų netiesioginiais įrodymais, jų vertinimu. Tai, kad teismas nenustatė, kas ir kokį vaidmenį iš veikos bendrininkų atliko, nenustatė susitarimo turinio, leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad neįrodytas R. Š. vaidmuo sukčiavimo padaryme. Vertinant veiką kaip sukčiavimą būtina įrodyti ne tik objektyvius požymius, bet ir subjektyvius požymius, o būtent kaltininko kaltės turinį. Tai yra, kad apeliantas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, o tai šiuo atveju ne tik neįrodyta, bet apskritai nenustatyta.

114Pasisakydami dėl teismo išvadų, susijusių su apeliantui inkriminuotu dokumentų klastojimu, nepagrįstumo nurodo, kad taip pat nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina, jog R. Š. E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos ar žemės išvados rengimo ir patvirtino aplinkybės apskritai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog nuteistoji J. A. nuo 2007 metų dirbo ( - ) rajono žemėtvarkos skyriuje ir vykdė darbus, susijusius su nuosavybės teisų atkūrimu ( - ) mieste ir ( - ) miestelyje. Jokių funkcijų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu ( - ) seniūnijoje, ji nevykdė, tai darė kita skyriaus darbuotoja. Seniūnijoms perduodant archyvinę medžiagą, ji šių darbų neatliko ir tokiais dokumentais nedisponavo. Nuosavybės teisių atkūrimo bylą į E. R. žemę, anot nuteistosios J. A., ji vykdė tiesioginiu NŽT ( - ) skyriaus vedėjo D. V. nurodymu nuo 2009 metų rudens. Visus klausimus dėl dokumentų rinkimo, atitikties norminiams aktams, J. A. derino tik su skyriaus vedėju D. V.. J. A. 2009-10-02 parengė pažymą, kurią pateikė skyriaus vedėjui D. V., kuris ją pasirašė ir patvirtino. Pagrindinėje E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 29 buvo neaiški santuokos liudijimo kopija, todėl ji pareikalavo D. V. kitos kopijos ir iš viršininko gavusi ją, perkėlė duomenis, kurie buvo užrašyti ankstesnėje santuokos liudijimo kopijoje. Pagal vedėjo D. V. nurodymus J. A. parengė išvados ir įsakymo projektus, galutinai suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29. Visus šiuos dokumentus peržiūrėjo skyriaus teisininkė ir jai pasirašius, perdavė vedėjui D. V.. Vėliau žemės išvada buvo nusiųsta į ( - ) žemėtvarkos skyrių. Ši išvada buvo patikrinta ir nacionalinės žemės tarnybos specialistų, kurie nenustatė esminių pažeidimų. Dėl to V. V. buvo suteikta teisė atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės ( - ) rajone, nors remiantis 1938-12-05 duomenimis buvusiam žemės savininkui E. R. iki nacionalizacijos priklausė tik 27,1289 ha žemės ( - ) kaime, ( - ) rajone. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes mano, jog akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkūrimo bylą į E. R. žemę nuteistoji J. A. vykdė tiesioginiu NŽT ( - ) skyriaus vedėjo D. V. nurodymu, todėl prie šių procesų apeliantas neprisidėjo ir negalėjo prisidėti. Eidama NŽT ( - ) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, J. A. nedisponavo jokia archyvine medžiaga, ja galėjo disponuoti tik pats skyriaus vedėjas D. V.. Be to, pažymi, jog V. V., kaip E. R. teisių perėmėjai, galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės tik į 27,1289 ha bendro ploto žemės sklypą, o realiai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 80 ha bendro ploto žemės sklypus. J. A. vykdydama NŽT ( - ) skyriaus vadovo D. V. nurodymus pati neturėjo jokios kompetencijos nustatyti, kur ir koks žemės sklypas pagal išvadą po nuosavybės teisių atkūrimo proceso atiteks tariamai E. R. teisių perėmėjai V. V.. Tam galėjo daryti įtaką tik pats NŽT ( - ) skyriaus vedėjas D. V. bei jo tiesioginis vadovas. Dėl to, R. Š. nuomone, teismas privalėjo išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta nuosavybės teises į E. R. žemę V. V. atkurti būtent ( - ) rajone, kur veiklą vykdė žemės išvados pirkėjo V. K. vadovaujama įmonė UAB „( - )“. Be to, iš nuteistosios J. A. parodymų buvo akivaizdu, jog E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo suformuota ir žemės išvados bei įsakymo projektai buvo parengti D. V. nurodymu, patikrinti NŽT ( - ) skyriaus teisininkės ir perduoti D. V. tolimesniam derinimui.

115Teigia, jog iš bylos medžiagos buvo akivaizdu, jog būtent D. V. buvo nusikalstamos veikos neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę į E. R. turėtą žemę galimas organizatorius. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas į šių faktinių aplinkybių visumą visiškai neatsižvelgė ir baudžiamąją bylą D. V. nepagrįstai nutraukė. Be to, bylą išnagrinėjęs teismas netenkino daugelio nuteistųjų gynėjų prašymų dėl kitų NŽT ( - ) skyriaus darbuotojų ir pakartotinės D. V. apklausos. Dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kaip ir kieno iniciatyva buvo suformuota E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla, iš ko J. A. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio gavo pirminius dokumentus, patvirtinančius V. V. teisę į E. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir t. t. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas V. Alška yra galbūt pažįstamas su D. V. ir, kitų proceso dalyvių teigimu, dalyvavo jo jubiliejaus šventėje. Atsižvelgiant į šį faktą bei baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo V. Alškos priimtus procesinius sprendimus byloje, buvo akivaizdu, jog teisėjas užėmė neobjektyvią, šališką poziciją, neslėpdamas to rodė palankumą D. V., tiesiogiai užsiėmė jo protekcija, o tai leido suabejoti teisėjo nešališkumu priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir visą kaltę suverčiant apeliantui bei kitiems nuteistiesiems. Teigia, jog dėl anksčiau išdėstytų motyvų taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog apeliantas su nuteistuoju R. J. per V. V. (R. J. kaimynę) tariamos E. R. teisių perėmėjos V. V. vardu parengė prašymą Lietuvos centriniam archyvui. Liudytoja L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji sugyventinio R. J. paprašyta savo ranka 2009–2010 metais yra pildžiusiu prašymus Lietuvos centriniam archyvui, o prašymo tekstą diktavo pats R. J.. Tai yra dariusi ir ant popieriaus lapo, ir ant blanko. Galėjo užpildyti dokumentą ir V. V. vardu tikslių aplinkybių to dokumento užpildymo neatsimena, jį užpildė tik R. J. paprašyta. Šio prašymo pagrindu iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo R. J. motinos A. J. turimo buto, adresu ( - ), R. J. gavo 2010-05-31 pažymą apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1014, joje nurodomi duomenys apie E. R. turėtą žemę. Teigia, kad iš šių faktinių aplinkybių matyti, jog R. Š. neprisidėjo prie šio prašymo parengimo, t .y. dokumento suklastojimo. Prašymą Lietuvos centriniam archyvui V. V. galėjo parengti arba savo iniciatyva (kadangi pažinojo V. K.), arba nuteistojo R. J. prašymu.

116Teigia, jog taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog R. Š., veikdamas kartu su R. J., pagamino netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto sakramento pažymą. R. Š. pažymi, jog įrašai ( - ) V. V. (V.) sakramento pažymoje nebuvo ištirti techninėmis priemonėmis ir šios pažymos sukūrimo (pasirašymo) terminas nebuvo nustatytas. Be to, yra abejotina ir pačios sakramento pažymos įrodomoji reikšmė baudžiamajai bylai. Vadovaujantis 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 14 punktu, bažnytinė krikšto sakramento pažyma negalėjo būti laikoma V. V. (V.) ir E. R. giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu. Priešingai, į nuosavybės teisių atkūrimo bylą privalėjo būti pateiktas pretendentės V. V. (V.) gimimo akto išrašas, kuriuo būtų galima nustatyti, kad pretendentė V. V. yra mirusio savininko dukra. Galiausiai bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog R. Š. prisidėjo ir prie kitų dokumentų, kurių gavimą patvirtino J. A., suklastojimo, t. y. jų pateikimo J. A.. Iš bylos medžiagos matyti, jog visi pagrindiniai registracijos žurnalai yra dingę, todėl įrašų autentiškumo juose neįmanoma nustatyti. Šį faktą savo baigiamojoje kalboje patvirtino ir kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė D. Stonienė. Be to, nuteistoji J. A. aiškiai nurodė, jog visus reikalingus dokumentus E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylai jai parūpindavo skyriaus vadovas D. V.. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojos R. R. parodymus, prokurorė nepagrįstai prašė juos pripažinti kritiškai vertinamais. Objektyviai iš R. R. liudijimo matyti, kad jokie dokumentai atgaline tvarka nebuvo ir negalėjo būti pateikti. Teigia, kad atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių visumą darytina išvada, jog teismo išvados dėl apelianto prisidėjimo prie dokumentų klastojimo neatitinka realių faktinių aplinkybių.

117Pasisakydami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai R. Š. paskirtos bausmės, nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto atmestų apelianto argumentus dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms aplinkybėms ir netenkintų apelianto reikalavimo jį išteisinti, R. Š. taip pat atskirai pasisako dėl jam pirmosios instancijos teismo neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. LAT yra pažymėjęs, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Motyvuodamas konkrečią bausmę nuosprendyje, teismas turi aprašyti konkrečioje byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos reikšmę ir nurodyti, kurios iš jų ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį, o individualizuodamas bausmę privalo atsižvelgti į visas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį (LAT nutartis Nr. 2K-594/2005). Skiriant bausmę turi būti siekiama visų anksčiau aptartų BK 41 str. 2 d. įtvirtintų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, kuris turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis 2K-137/2013).

118Nurodo, kad nagrinėjamu atveju valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė D. Stonienė visiems kaltinamiesiems nepagrįstai paprašė taikyti vienodo dydžio bausmes, t. y. už BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 str. 3 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausmę, šias bausmes subendrinant apėmimo būdu. Nei valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, nei šališkai bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas neatsižvelgė į faktą, jog skirtingai nei nuteistieji R. J. ir J. A., R. Š. buvo teisiamas pirmą kartą. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai neindividualizavo apeliantui ir kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas lakoniškai ir konstatavo, jog visų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jie veikė bendrininkų grupe, teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino, koks konkrečiai buvo visų nuteistųjų vaidmenų pasiskirstymas tariamai veikiant bendrininkų grupe. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, jog byloje buvo įrodytos apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl dalyvavimo bendrininkų grupe. R. Š. paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog kaltinamasis R. Š. anksčiau nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, dirba trijose darbovietėse (t. y. eina UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ direktoriaus pareigas, UAB „( - )“ plėtros direktoriaus pareigas), yra vedęs, vienas pats išlaiko šeimą, kurioje yra du jo mažamečiai vaikai ir vienas vaikas globojamas. Šilutės r. savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai yra pareiškę padėką I. ir R. Š. už meilę vaikams ir tiekiamą jiems materialinę paramą. 2017-11-20 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi apeliantas su žmona paskirti nepilnamečio vaiko globėjais. Tiek ankstesnėse, tiek dabartinėse darbovietėse R. Š. charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas ir drausmingas darbuotojas. Taigi byloje nesant ginčo dėl šių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo nesuvokti, jog skyrus realią laisvės atėmimo bausmę R. Š. būtų padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis netektų darbo, negalėtų rūpintis šeima finansiškai, jo žmonai tektų vienai auginti ir prižiūrėti 3 mažamečius vaikus. Neatsižvelgdamas į visumą šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą realią laisvės atėmimo bausmę ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – t. y. neatsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias, vadovaujantis BK 54 str. 2 d., privalėjo atsižvelgti. Nors BK 61 str. aiškinant gramatiškai, daugiau akcentuojama atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių reikšmė skiriant bausmę, tačiau LAT savo praktikoje yra nurodęs, kad skiriant bausmę vienodą reikšmę turi visos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios. Kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta bei motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-201/2007). Be to, pastebi ir tai, kad R. Š. paskirtos subendrintos bausmės dydis (laisvės atėmimas 3 metams) buvo tik vos mažesnis už jo tariamai padarytų nusikaltimų sankcijoje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo vidurkį.

119Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nepagrįstai netaikė R. Š. BK 75 str. 1 d. nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. BK 75 str. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartys Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-386-746/2015). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d.. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

120Pabrėžia, kad nuo R. Š. inkriminuotų apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymo praėjo jau tikrai ilgas beveik aštuonerių metų laiko tarpas. Per šį laikotarpį iki dabar R. Š. jokių nusikalstamų veikų nepadarė, o tai rodo jo mažą inkriminuotų nusikaltimų ir asmenybės pavojingumą. Iš bylos duomenų yra akivaizdu, jog anksčiau neteistas R. Š. toliau dirba, yra vedęs, išlaiko 5 asmenų šeimą. Tai reiškia, jog R. Š. inkriminuoti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o ir pats apeliantas nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjus bylos aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir apelianto asmenybę, darytina išvada, kad aptariamu atveju R. Š. paskirtos bausmės tikslai tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės subendrintos bausmės, nustatyti BK 41 str. 2 d., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokios pat pozicijos laikomasi ir nuoseklioje teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-172-354/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-130-531/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-167-449/2018 ir kt.). Taigi mano, kad pritaikius BK 75 str. 1 d. nuostatas, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pagrindas atidėti, paskiriant nuteistajam vieną iš BK 75 str. 2 d. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo keistina BPK 328 str. 1 p. numatytu pagrindu.

121Pasisakydami dėl nepagrįsto R. Š. turto konfiskavimo (BK 72 str.), nurodo, kad vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Šiuose nutarimuose nėra išskirta ar suskirstyta, kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o kalbama apskritai apie visas valstybės nustatomas poveikio priemones, tiek imperatyvias, tiek ir alternatyvias. LAT taip pat laikosi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 str. nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304/2016).

122Teigia, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė, jog R. Š. kartu su kitais nuteistaisiais J. A. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tyčia apgaule už piniginį atlygį V. V. naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – E. R., neturėjusiam giminystės ryšių su V. V., iki nacionalizacijos priklausiusią žemę ( - ) k., ( - ) r. Apeliantui iš kitiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 182 str. 2 d. momentą teismas siejo su kito asmens naudai įgytos svetimos turtinės teisės atsiradimu, t. y. suklastotų pirminių dokumentų pagrindu parengtos ir patvirtintos Žemės išvados Nr. IŠ-14-2, kuri vėliau buvo panaikinta, atsiradimu (paleidimu į teisinę apyvartą). Nors teismas ir konstatavo, jog šiais veiksmais Lietuvos Respublikos valstybei buvo padaryta didelė žala, Žemės išvada Nr. IŠ-14-2 buvo panaikinta ir jos pagrindu atkurti (( - ) rajone) naujai suformuoti žemės sklypai liko Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog reali turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Taip pat pažymi, jog UAB „( - )“ pateikė į bylą 2010-08-22 Paskolos sutarties patvirtintą kopiją, kurioje nurodoma, kad UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus V. K., ir UAB „( - )“ darbuotojas R. J. sudarė paskolos sutartį. Pagal šią paskolos sutartį R. J. UAB „( - )“ suteikė 222 500 litų paskolą, kuri buvo skirta pirkti žemės išvadą Nr. IŠ-14-2, t. y. tą pačią išvadą, kuria V. V. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko E. R. žemės sklypą ( - ) kaime, ( - ) rajone. Liudytojas V. K. (UAB „( - )“ direktorius bei akcininkas) teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės ir jam buvo žinoma, kad žemės išvadų pirkimas apskritai yra neteisėtas dalykas. Atsižvelgdamas į tai, V. K. parodė, jog jis pasamdė (įdarbino įmonėje vadybininku) R. J., kuris tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos R. Š., tarpininkavusiam tarp žemės išvados tikrojo pirkėjo V. K. ir išvados savininkės V. V.. Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirba UAB „( - )“ vadybininku ir ši bendrovė supirkinėja išvadas dėl nuosavybės atkūrimo, t. y. realiai verčiasi neteisėta ūkine komercine veikla. R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartą imdavo paskolas iš įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo išvadas, ir jis sumokėdavo už išvadas. Dėl V. V. išvados pirkimo R. J. nurodė, jog tik paėmė iš įmonės paskolą, o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimą. Įgaliojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasirašydavo. Jis ( - ) miesto 10-ajame notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasirašydavo V. K. atvežtus dokumentus. Pažymi, jog iš šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, jog tikrasis Žemės išvados Nr. IŠ-14-2 pirkėjas, sumokėjęs pinigus už Išvadą, buvo UAB „( - )“ direktorius bei akcininkas V. K.. 2010-08-22 paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „( - )“ ir R. J., iš esmės yra tariamas sandoris (CK 1.86 str.), nes R. J. ir V. K. valdomą UAB „( - )“ siejo pavaldumo santykiai, o R. J. darbo funkcijas iš esmės apėmė tik žemės išvadų supirkimas už UAB „( - )“ pinigus pagal V. K. sugalvotą schemą. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu R. J. atsiskaitydavo su UAB „( - )“ pagal gautas paskolas išvadų pirkimui, kokius dar sklypus V. K. ar jo vadovaujama įmonė yra įgijusi pagal žemės išvadas ir kokiu būdu jie iš R. J. būdavo perleidžiami V. K. ar UAB „( - )“. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog V. K. už žemės išvadą R. J. sumokėtų pinigų pareikalavo iš R. Š., o šis V. K. pasiuntė pas R. J.. Civilinio ieškinio nei tariamas išvados pirkėjas R. J., nei tikrasis pirkėjas V. K., nei paskolą R. J. suteikusi UAB „( - )“ nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sumokėti pinigai už negaliojančia pripažintą žemės išvadą V. K. ar jo vadovaujama įmonė galbūt yra atgavusi, nes R. J. ir toliau dirba UAB „( - )“, o dėl jo nėra pradėti jokie skolos išieškojimo veiksmai. Taigi nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl BK 72 str. nuostatų R. Š. taikymo, darytina išvada, kad spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, Plungės apylinkės teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktiką, nesivadovavo baudžiamosios teisės principais ir priėjo prie nepagrįstos ir klaidingos išvados, jog R. Š. už V. V. parduotą išvadą gautus pinigus (t. y. iš neteisėtos veikos gautus pinigus) pasisavino. Byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad apeliantas pinigų neperdavė ir juos pasisavino. Todėl turto konfiskavimo taikymas yra ne tik neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, bet apskritai pritaikyta šioje byloje visiškai be pagrindo.

123Teismo posėdyje nuteistieji R. Š., R. J. ir jų bei nuteistosios J. A. gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

124Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

125Dėl teismo nešališkumo principo reikalavimų pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme

126Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką teisė į tai, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

127Teismo nešališkumo principas teismų praktikoje pirmiausia suvokiamas kaip asmens, ypač kaltinamojo, teisės į teisingą teismą sudėtinė dalis, ir suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Įgyvendinant šio principo reikalavimus viena reikšmingiausių nešališko teismo nuostatų yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso šaliai, rodytų vienodą iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant pagrįstus prašymus ir teikiant įrodymus, taip pat vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo aktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2010).

128Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-396/2014, 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73–78) teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais. Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015).

129Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). EŽTT praktikoje pažymima, kad vertinant nešališkumą objektyviąja prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, par. 32).

130Viena iš esminių visų byloje paduotų apeliacinių skundų argumentų grupių yra ta, kad, pasak apeliantų, baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas.

131Nuteistoji J. A. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teisėjo šališkumą grindžia tuo, kad 2017-12-05 teisiamojo posėdžio metu teisėjas V. Alška nagrinėjo ir atmetė J. A. gynėjo pareikštą nušalinimą. Nors 2017-12-05 posėdžio protokole nurodyta, kad teisėjas paskelbė nutartį, tačiau 2017-12-05 nutartis prie baudžiamosios bylos Nr. I-8-474/2018 medžiagos nepridėta. Jau vien ši aplinkybė J. A. ir jos gynėjui kelia pagrįstų abejonių teisėjo V. Alškos nešališkumu. Be to, 2017-12-05 posėdžio metu atskirą rašytinį nušalinimą teisėjui pareiškė ir kaltinamasis R. J., nurodydamas, jog 2015 m. gegužės mėnesį teisėjas V. Alška Vydmantuose kavinėje „Delfai“ dalyvavo privačiame ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V., turėjusio įtariamojo statusą bei turinčio liudytojo statusą šioje byloje, jubiliejinio gimtadienio šventėje. Tačiau teisėjas V. Alška toliau nagrinėjo prašymus ir, be kita ko, atmetė prašymą dėl papildomos D. V. apklausos. Tada byloje paskelbė pertrauką ir nurodė, kad nutartis dėl teisėjui pareikšto nušalinimo bus skelbiama 2018-01-25 10.00 val. 2018-01-25 posėdžio metu teisėjas V. Alška paskelbė nutartį, nurodydamas, jog „kaltinamojo R. J. nurodyti pagrindai, kad teisėjas buvo liudytojo D. V. gimtadienio renginyje, visiškai nesusiję su šioje byloje pareikštais įtarimais kaltinamiesiems. Liudytojas D. V. nėra šioje byloje kaltinamasis, liudytojas yra apklaustas ir davė parodymus, kaltinamojo pareiškimą teismas vertina kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą“ ir pareikštą jam nušalinimą atmetė. Teisėjas V. Alška nepaneigė, kad dalyvavo privačiame ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. jubiliejiniame pobūvyje, o tai rodo, kad juos sieja artimas ir privatus ryšys. Dėl to proceso dalyviams byloje kilo pagrįstų abejonių teisėjo V. Alškos nešališkumu. Šių abejonių 2018-01-25 nutartis neišsklaidė, priešingai – dar daugiau sustiprino.

132Šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme vienas iš pagrindinių motyvų – aiškinimas faktinių aplinkybių, susijusių su ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir paties vedėjo D. V. veiksmais, atkuriant V. V. nuosavybės teises į E. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę. J. A. ir jo gynėjas pažymi, kad E. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje yra 2009-10-02 posėdžio protokolas Nr. 4, konstatuojant apie V. V. 2009-09-28 prašymą pageidaujant gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą ( - ) rajone, ir priimtas sprendimas dėl lygiaverčių sklypų suteikimo ( - ) rajone. Posėdyje, be kitų asmenų, dalyvavo ir D. V., jis ir D. V. pasirašė dokumentą. Be to, tą pačią dieną buvo surašyta pažyma Nr. 2734 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir ją pasirašė vedėjas D. V.. Taigi nuosavybės atkūrimo V. V. proceso esminis etapas buvo baigtas 2009-10-02. Nuosprendyje teigiama, kad 2009-10-02 pažymą Nr. 2734 neteisėtai atgaline data parengė J. A.. Tačiau 2017-03-31 teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti D. V., D. V. ir K. Ž. patvirtino, kad pažyma Nr. 2734 buvo surašyta ir pasirašyta būtent 2009-10-02, ją pasirašė vedėjas D. V., kategoriškai paneigdamas pasirašymo atgaline data aplinkybę. 2017-12-05 teismo posėdžio metu atsakingas NŽT Centrinio aparato specialistas A. B. taip pat patvirtino, jog „pažyma, kurią pasirašo skyriaus vedėjas, yra pagrindinis nuosavybės teisę atkuriantis procedūrinis dokumentas. Šiuo atveju pažymą pasirašė skyriaus vedėjas D. V.“ (nuosprendyje šie parodymai, skirtingai nei kitų teisme apklaustų liudytojų parodymai, nebuvo aprašyti ir įvertinti). Tai patvirtina, kad jau 2009 m. spalio mėnesio pradžioje realiai egzistavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 29 ir, J. A. teigimu, būtent D. V. 2009 m. rugsėjo 30 d. – spalio 2 d. laikotarpiu pateikė jai E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, su kuria, pasak J. A., ji niekaip nėra susijusi (2017-03-31 teismo posėdyje liudytojas K. K. patvirtino, kad 2009-09-30 nuosavybės atkūrimo bylų priėmimo–perdavimo aktą spausdino pats, taip pat jam padėjo R. R.; nurodytu laiku bylas atvežė į ( - ) rajono žemėtvarkos skyrių bei paliko archyve; J. A. sutikrinime nedalyvavo, tai patvirtina, kad jau 2009 m. spalio mėnesio pradžioje realiai egzistavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 29 ir ji buvo ne išimtinai J. A. dispozicijoje). Nepaisant šių aplinkybių, buvo atmestas prašymas dėl papildomos liudytojo D. V. apklausos. Be to, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo duomenys, jog J. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų metu ( - ) skyriuje archyvare dirbo vedėjo D. V. sutuoktinė (nuosavybės atkūrimo bylas K. K. iš ( - ) į ( - ) žemėtvarkos skyrių pristatė 2009-09-30 ir jos buvo perduotos į archyvą; teisme D. V. patvirtino, kad dokumentai buvo laikomi archyve (J. A. niekada nedirbo archyvare)), tačiau prašymas dėl V. apklausos taip pat buvo atmestas. J. A. ir jos gynėjo teigimu, atmesdamas prašymą iškviesti papildomai apklausai D. V. bei apklausti kaip liudytoją jo sutuoktinę, siekiant išsiaiškinti E. R. nuosavybės į žemę atkūrimo bylos disponavimo skyriuje 2009–2010 metais aplinkybes, teismas parodė savo šališkumą. Be to, nors proceso metu J. A. nurodė dokumentus, kuriuose rankraštiniai įrašai bei parašai yra ne jos ir prašė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė, tuo parodydamas procesinį šališkumą.

133Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde teisėjo šališkumą taip pat grindžia tuo, kad teisėjas V. Alška yra pažįstamas su D. V. (kitų proceso dalyvių teigimu, dalyvavo jo jubiliejaus šventėje). Atsižvelgiant į šį faktą bei teisėjo V. Alškos priimtus procesinius sprendimus nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, jog teisėjas užėmė neobjektyvią, šališką poziciją, neslėpdamas to rodė palankumą D. V., tiesiogiai užsiėmė jo protekcija. Teigia, jog bylos duomenimis nepaneigti J. A. parodymai, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylą į E. R. žemę ji vykdė tiesioginiu NŽT ( - ) skyriaus vedėjo D. V. nurodymu nuo 2009 metų rudens ir visus klausimus dėl dokumentų rinkimo, atitikties norminiams aktams ji derino tik su skyriaus vedėju D. V..

134J. A. nurodė, kad ji 2009-10-02 parengė pažymą, kurią pateikė skyriaus vedėjui D. V., jis pažymą pasirašė ir patvirtino. Pagrindinėje E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 29 buvo neaiški santuokos liudijimo kopija, todėl ji pareikalavo D. V. kitos kopijos ir iš viršininko gavusi ją, perkėlė duomenis, kurie buvo užrašyti ankstesnėje santuokos liudijimo kopijoje. Pagal vedėjo D. V. nurodymus J. A. parengė išvados ir įsakymo projektus, galutinai suformavo E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 29. Visus šiuos dokumentus peržiūrėjo skyriaus teisininkė ir jai pasirašius, perdavė vedėjui D. V.. Vėliau žemės išvada buvo nusiųsta į ( - ) žemėtvarkos skyrių. Ši išvada buvo patikrinta ir nacionalinės žemės tarnybos specialistų, kurie nenustatė esminių pažeidimų. Dėl to V. V. buvo suteikta teisė atsikurti nuosavybės teisę į 80 ha žemės ( - ) rajone, nors remiantis 1938-12-05 duomenimis buvusiam žemės savininkui E. R. iki nacionalizacijos priklausė tik 27,1289 ha žemės ( - ) kaime, ( - ) rajone. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkūrimo bylą į E. R. žemę nuteistoji J. A. vykdė tiesioginiu NŽT ( - ) skyriaus vedėjo D. V. nurodymu. Eidama NŽT ( - ) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, J. A. nedisponavo jokia archyvine medžiaga, ja galėjo disponuoti tik pats skyriaus vedėjas D. V.. J. A., vykdydama NŽT ( - ) skyriaus vadovo D. V. nurodymus, pati neturėjo jokios kompetencijos nustatyti, kur ir koks žemės sklypas pagal išvadą po nuosavybės teisių atkūrimo proceso atiteks tariamai E. R. teisių perėmėjai V. V.. Tam galėjo daryti įtaką tik pats NŽT ( - ) skyriaus vedėjas D. V. bei jo tiesioginis vadovas. Dėl to teismas privalėjo išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta nuosavybės teises į E. R. žemę V. V. atkurti būtent ( - ) rajone, kur veiklą vykdė žemės išvados pirkėjo V. K. vadovaujama įmonė UAB „( - )“. Be to, iš nuteistosios J. A. parodymų buvo akivaizdu, jog E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo suformuota ir žemės išvados bei įsakymo projektai buvo parengti D. V. nurodymu, patikrinti NŽT ( - ) skyriaus teisininkės ir perduoti D. V. tolimesniam derinimui. R. Š. teigimu, būtent D. V. buvo nusikalstamos veikos neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę į E. R. turėtą žemę galimas organizatorius. Tačiau teismas į šių faktinių aplinkybių visumą visiškai neatsižvelgė. Be to, teismas netenkino daugelio gynėjų prašymų dėl kitų NŽT ( - ) skyriaus darbuotojų ir pakartotinės D. V. apklausos. Dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta, kaip ir kieno iniciatyva buvo suformuota E. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla, iš ko J. A. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. rugpjūčio gavo pirminius dokumentus, patvirtinančius V. V. teisę į E. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir t. t. Kadangi teisėjas V. Alška yra pažįstamas su D. V. ir dalyvavo jo jubiliejaus šventėje, atsižvelgiant į šį faktą bei baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo V. Alškos priimtus procesinius sprendimus byloje buvo akivaizdu, jog teisėjas užėmė neobjektyvią, šališką poziciją, neslėpdamas to rodė palankumą D. V., tiesiogiai užsiėmė jo protekcija, nors J. A. aiškiai nurodė, jog visus reikalingus dokumentus E. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylai jai parūpindavo skyriaus vadovas D. V., o tai leido suabejoti teisėjo nešališkumu priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

135Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde teisėjo šališkumą taip pat grindžia tuo, kad teisėjas V. Alška nedeklaravo savo ryšio ir bendravimo su šioje byloje įtariamuoju buvusiu ir liudytojo statusą turinčiu D. V.; bylos nagrinėjimo metu neleido pareikšti teisėjui nušalinimo žodžiu, todėl jis per pertrauką surašė rašytinį nušalinimo pareiškimą nurodydamas, kad po teismo posėdžio jam tapo žinoma, kad teisėjas 2015 m. gegužės mėnesį dalyvavo ikiteisminiame tyrime šioje byloje kaip įtariamuoju buvusio ir šioje byloje kaip liudytoju apklausto D. V. gimtadienyje Vydmantuose esančioje kavinėje „Delfai“. Kadangi jis norėjo teismui pateikti prašymą dar kartą papildomai apklausti D. V., šio prašymo sprendimas, galima apklausa ir byloje priimami sprendimai, kuriuos priims teisėjas V. Alška, gali sukelti ir viešųjų bei privačių interesų konfliktą ir pažeisti procesinio bylos nagrinėjimo nešališkumo, objektyvumo principą, todėl šiais pagrindais reiškė teisėjui V. Alškai nušalinimą. Tokio nušalinimo pareikšti anksčiau negalėjo, nes teisėjas V. Alška, net ir žinodamas apie D. V. pareikštus įtarimus 2015 metais, taip pat apie jam paskirtą 2016–2017 metais nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje tiriami ir D. V. veiksmai ir kur jis bus apklausinėjamas kaip liudytojas ar vertinant jo veiksmus jis turės pareigą apsispręsti dėl pranešimo prokurorui apie galbūt padarytą D. V. nusikaltimą, šio savo ryšio ir bendravimo su D. V. nedeklaravo, ir todėl R. J. bei kiti bylos dalyviai negalėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą tarp D. V. ir V. Alškos. Šį raštišką pareiškimą užregistravo ir pateikė teismo raštinėje 2017-12-05 Nr. DOK-5684. Po pertraukos, teismui paskelbus nutartį, R. J. paprašė teismo leisti jam duoti paaiškinimus, tačiau teisėjas neleido pasisakyti ir paaiškino, kad leis pasisakyti tik tuomet, kai baigs įrodymų tyrimą, po liudytojų apklausos. Gynėjui nesutikus su tokia posėdžio vedimo tvarka, teisėjas V. Alška jį pertraukė ir neleido pasisakyti. Advokatas mėgino paaiškinti, kad dar liepos 3 d. teismui buvo pateiktas prašymas, kurio išsprendimas svarbus įrodymų tyrimui iš tolimesnei liudytojų apklausai, tačiau teisėjas šiurkščiai pertraukė advokatą, reikalaudamas sėstis ir netrukdyti savo prašymais, ignoruodamas argumentus dėl reiškiamo prašymo. Teismui apklausus liudytoją G. K., R. J. vėl kreipėsi į teisėją, kad šis išspręstų per pertrauką teismui pateiktą jo pareiškimą dėl teisėjo V. Alškos nušalinimo, tačiau teisėjas jam pasakė, kad jis netrukdytų teismo posėdžiui, nes dabar teismas vykdo liudytojų apklausą. Tokiu būdu teisėjas neleido R. J. pareikšti jam nušalinimo.

136Tęsiant liudytojų apklausą teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas NŽT specialistas A. B., vertinęs kaltinamosios J. A. ir teisėjo V. Alškos bičiulio liudytojo Žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. veiksmus neteisėtai atkuriant nuosavybės teisę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodė, kad Krikšto sakramento pažyma neatitinka giminystės ryšį patvirtinančio dokumento formos ir reikalavimo, todėl dėl jos turėjo kilti abejonių, kad tai nėra išrašas iš bažnyčios knygų, patvirtinantis giminystės ryšį, ir vedėjas D. V., kuris yra atsakingas ir deda savo parašą, turėjo nerengti pažymos (nurodė, kad „Skyriaus vedėjas (D. V.) tokios pažymos turėjo netvirtinti, nepasirašyti“) bei informuoti pretendentą, kad pateiktų papildomus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Šie liudytojo A. B. parodymai sudaro pagrindą abejoti prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėjo V. Alškos bičiuliui Žemėtvarkos skyriaus vedėjui D. V. ir bylą paskubomis perduoti nagrinėti teismui, kur ją nagrinėja teisėjas V. Alška. Atsiradus šioms abejonėms ir atsiradus būtinybei siūlyti teismui vertinti liudytojo D. V. nusikalstamą pareigų neatlikimą, dar labiau sustiprėjo būtinybė reikšti nušalinimą teisėjui V. Alškai.

137Po liudytojų apklausos teisėjas paskelbė pertrauką, o po jos pranešė, jog spręs gautus prašymus, tačiau, išsprendęs advokato A. Jokūbausko 2017-07-03 prašymą pareiškė, jog gauto pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo teismas nesvarstys, nes jis paduotas ne laiku, nurodydamas, kad jis turi būti pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios. Tokiu būdu teisėjas akivaizdžiai pademonstravo savo šališkumą ir neobjektyvumą bei norą nuslėpti savo bičiuliškus santykius su D. V.. R. J. mėginant pasakyti, kad duomenys, dėl kurių reiškiamas nušalinimas teisėjui, gauti tik prieš keletą dienų, todėl turi būti priimtas pareiškimas, teisėjas jį pertraukė neleisdamas apie tai kalbėti. Baigus įrodymų tyrimą, kaltinamiesiems suteikus teisę pareikšti prašymus, R. J. pateikė prašymą papildomai iškviesti apklausti liudytoją D. V. ir pasinaudodamas šia teise pareiškė teisėjui V. Alškai nušalinimą, nurodydamas jau minėtus motyvus ir argumentus. Pareiškime akcentavo, kad susipažino su teisėjo V. Alškos deklaracija, tačiau ten nėra informacijos apie teisėjo santykius su D. V., todėl teisėjui priimant sprendimą dėl D. V. papildomos apklausos ar jo veiksmų vertinimo nusikaltimo padarymo kontekste priimant sprendimą pranešti prokurorui dėl šio asmens padaryto nusikaltimo, neišvengiamai kils interesų konfliktas ir pagrįstų abejonių dėl pirmininkaujančiojo šališkumo. Po tokio R. J. pareiškimo kaltinamoji J. A. taip pat pateikė prašymą papildomai iškviesti liudytoją D. V. į apklausą. Teisėjas V. Alška pasakė, kad dėl pareikšto pareiškimo dėl nušalinimo pasisakys ir priims atskirą nutartį, tačiau, neišsprendęs klausimo ir nepriėmęs nutarties dėl nušalinimo, išsprendė procesinį klausimą dėl liudytojų A. B. ir D. V., nurodydamas, kad netenkina prašymų dėl papildomos liudytojų apklausos, kadangi naujų aplinkybių dėl liudytojo A. B. nepaaiškėjo, o dėl visų liudytojų veiksmų įvertinimo teismas pasisakys nuosprendyje. Taigi, nors ir buvo pateiktos naujos aplinkybės dėl liudytojo D. V. ir teisėjo V. Alškos bendravimo ir neformalių santykių, teisėjas, neišsprendęs nušalinimo klausimo, nemotyvuotai nusprendė, t. y. priėmė procesinį sprendimą dėl papildomos D. V. apklausos, taip padarydamas Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimo pažeidimą, sukeldamas interesų konfliktą ir pažeisdamas įstatymo reikalavimą interesų deklaracijoje nurodyti visus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Pirmosios instancijos teisme R. J. nebuvo užtikrinta teisė į nešališką teismą ir kartu teisė į tinkamą teismo procesą, kadangi bylą išnagrinėjęs teisėjas bylos nagrinėjimo metu buvo siejamas asmeniniais santykiais su byloje dalyvaujančiais asmenimis, taip pat asmenimis, suinteresuotais bylos baigtimi. Be to, teisėjas šiurkščiai pažeidė įstatymą, nes nedeklaravo savo privačių interesų, susijusių su nagrinėjama byla.

138Kaip matyti, savo poziciją dėl teismo šališkumo apeliantai grindžia tokiais pagrindiniais gynybiniais argumentais:

1391. J. A. inkriminuoti veiksmai negalėjo būti atlikti be ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. žinios ir nurodymo, žemės nuosavybės atkūrimo byla buvo D. V. ir jo sutuoktinės – archyvo vedėjos – žinioje, todėl ikiteisminis tyrimas D. V. nutrauktas nepagrįstai, o dėl galimai D. V. padarytų nusikalstamų veiksmų bandoma apkaltinti šios bylos nuteistuosius,

1402. teisėjas V. Alška palaikė artimus asmeninius tarpusavio santykius su D. V., tame tarpe ir laikotarpiu, kuomet D. V. šioje byloje buvo įtariamuoju. Susipažinus su byla teisėjui V. Alškai buvo akivaizdu, kad nagrinėjant bylą, jam neišvengiamai teks vertinti savo bičiulio D. V. veiksmus, tačiau nuo bylos nagrinėjimo jis nenusišalino,

1413. bylos nagrinėjimo eigoje proceso dalyviams sužinojus apie teisėjo V. Alškos asmeninius ryšius su D. V. ir pareiškus nušalinimą teisėjui, jis vis tiek nenusišalino ir tęsė procesą, proteguodamas D. V. ir jo sutuoktinę (atmetė D. V. ir jo sutuoktinei nepalankius prašymus dėl D. V. papildomos apklausos ir V. apklausos, nuosprendyje įrodymus vertino išimtinai kaltinamųjų nenaudai, tuo siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės D. V.),

1424. prašymus dėl nušalinimo, dėl D. V. ir jo sutuoktinės apklausos teisėjas sprendė nesilaikydamas proceso įstatymo nustatytos tvarkos, akivaizdžiai susierzinęs ir rodydamas nepasitenkinimą bei nepagarbą proceso dalyviams, tuo demonstruodamas savo išankstinį nusistatymą nekvestionuoti D. V. atsakomybės klausimo ir tuo pačiu priimti kaltinamiesiems nepalankų sprendimą, tai ir buvo padaryta.

143Pažymėtina, kad nutartyje, kuria netenkintas kaltinamojo R. J. pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, teisėjas V. Alška nepaneigė dalyvavęs ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. jubiliejinio gimtadienio šventėje 2015 m. (tuo metu vyko šios bylos ikiteisminis tyrimas, kuriame D. V. buvo pareikšti įtarimai). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – Komisija) 2018-10-26 sprendime konstatuota, kad savo paaiškinimuose komisijai teisėjas V. Alška pripažino dalyvavęs D. V. asmeninėje šventėje, negana to, nurodė, kad minimoje šventėje kartu su juo dalyvavo ir nagrinėjamos bylos kaltinamoji J. A.. Taigi apeliantų versija dėl bičiuliškų teisėjo V. Alškos ir ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. santykių nėra paneigta, ji iš esmės pasitvirtino. Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentų, apeliantai teisėjo V. Alškos šališkumą sieja būtent su tuo, jog teisėjas, būdamas asmeniškai pažįstamas su D. V., kuris, proceso dalyvių teigimu, buvo nusikalstamos veikos, neteisėtai atkuriant V. V. nuosavybės teises į E. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, galimas organizatorius ir kuriam, pasak jų, nepagrįstai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, nors, kaip pats pripažino, jį asmeniškai pažinojo. Teisėjas V. Alška nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir gavęs proceso dalyvių pareiškimus dėl nušalinimo būtent tuo pagrindu, kad jis asmeniškai pažįsta D. V., netenkindamas proceso dalyvių pareikštų prašymų tiek dėl nusišalinimo minėtu pagrindu, tiek dėl papildomos D. V. bei jo žmonos apklausos. 2017-12-04 J. A. gynėjas A. Jokūbauskas pateikė teismui prašymą dėl teisėjo nušalinimo BPK 58 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu ir, kaip matyti iš 2017-12-05 teisiamojo posėdžio protokolo, teisėjas V. Alška, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl pareikšto nušalinimo, neleido kaltinamajam R. J. pareikšti prašymų, nurodydamas, kad „<...> teismas sprendžia pareikštą prašymą dėl nušalinimo ir kaltinamajam bus leista prašymą patiekti vėliau“ (t. 12, b. l. 4 (antra pusė) bei nurodė, kad po pertraukos skelbia nutartį, tačiau 2018-12-05 nutarties netenkinti gynėjo A. Jokūbausko prašymo dėl teisėjo nušalinimo byloje nėra (ji nepridėta ir prie Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų). Po pertraukos kaltinamajam R. J. pareiškus prašymą duoti paaiškinimus BPK nustatyta tvarka, teisėjas nurodė, kad: „papildomus paaiškinimus kaltinamieji galės teikti baigiant įrodymų tyrimą po liudytojų apklausos“ (t. 12, b. l. 5); J. A. gynėjui pareiškus: „kadangi šiuo metu yra parengiamoji posėdžio dalis ir aš noriu prašyti išspręsti klausimą dėl 2017-07-03 pateikto prašymo prijungti prie bylos įrodymus, kurie yra svarbūs šiai bylai“, teisėjas nurodė laikytis įrodymų tyrimo tvarkos (t. 12, b. l. 5) ir pradėjo liudytojų apklausą. Po liudytojų apklausos teisėjas paskelbė pertrauką, po jos pranešė, kad atmeta advokato A. Jokūbausko 2017-07-03 prašymą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos, o proceso dalyviams pareiškus pageidavimą pateikti prašymus, nurodė: „rašytiniai bylos įrodymai buvo ištirti 2017-06-02 teisiamojo posėdžio metu“ ir pareikalavo laikytis posėdžio tvarkos, nurodydamas, jog „papildomi prašymai bus teikiami pabaigus įrodymų tyrimą“; J. A. gynėjui A. Jokūbauskui paprašius pridėti prie bylos įrodymus, teisėjas nurodė: „šis prašymas jau yra išspręstas ir pasisakymą šiuo klausimu nutraukia“ (t. 12, b. l. 8 (antra pusė). Dėl 2017-12-05 R. J. pareiškimo „Dėl nušalinimo baudž. b. Nr. 1-8-474/2017“ (t. 12, b. l. 1–2) teisiamojo posėdžio metu teisėjas nurodė, kad dėl pareikšto pareiškimo dėl nušalinimo pasisakys ir priims atskirą nutartį kitą posėdį, tačiau kartu atmetė prašymą dėl liudytojo D. V. papildomos apklausos, nors gynėjas R. J. teisėjui nušalinimą motyvavo paaiškėjusioms aplinkybėmis dėl liudytojo D. V. ir teisėjo V. Alškos bendravimo ir neformalių santykių, o kaltinamoji J. A. po liudytojų apklausos 2017-12-05 posėdyje pareiškė, kad papildoma D. V. apklausa būtina, nes iškilo klausimų. Taigi, kaip matyti, teisėjas V. Alška, neišsprendęs posėdžio metu jam pareikšto nušalinimo būtent dėl to, kad jis asmeniškai pažįsta D. V., atmetė prašymą dėl šio liudytojo papildomos apklausos, motyvuodamas tuo, kad „<...> apklausus A. B. naujų aplinkybių nepaaiškėjo, o dėl visų patikrinimų teismas pasisakys nuosprendžiu“ (t. 12, b. l. 8 (antra pusė). 2018-01-25 nutartį, kuria netenkintas kaltinamojo R. J. pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, teisėjas V. Alška motyvavo tuo, kad: „Kaltinamojo R. J. nurodyti pagrindai, kad teisėjas buvo liudytojo D. V. gimtadienio renginyje, visiškai nesusiję su šioje byloje pareikštais įtarimais kaltinamiesiems. Liudytojas D. V. nėra šioje byloje kaltinamasis, liudytojas yra apklaustas ir davė parodymus, kaltinamojo pareiškimą teismas vertina kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą“ (t. 12, b. l. 18–19). Tačiau po šios nutarties paskelbimo, tęsiant bylos nagrinėjimą, kaltinamosios J. A. gynėjui A. Jokūbauskui paprašius atnaujinti įrodymų tyrimą ir, be kita ko, pareiškus prašymą dėl pakartotinės liudytojo D. V. apklausos, nurodant, jog: „J. A. aiškiai parodė savo santykį su Rutzeno byla ir vedėju D. V.. Dėl šių aplinkybių D. V. nebuvo apklaustas. Teisėjas nenusišalino dėl turimų ryšių su D. V. dėl to, kad D. V. byloje tik liudytojas, todėl prašome jį iškviesti ir apklausti.“ (t. 12, b. l. 30), teisėjas V. Alška šį prašymą bei prašymus dėl papildomų įrodymų rinkimo atmetė, formaliai nurodydamas, kad „<...> užtenka duomenų procesinio sprendimo šioje byloje priėmimui“ (protokolinė nutartis t. 12, b. l. 30 (antra pusė). Iš aptartų duomenų matyti, kad teisėjas V. Alška bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo korektiškas proceso dalyvių atžvilgiu. Tai konstatuota ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – Komisija) 2018-10-26 sprendime, kuriame, išnagrinėjus R. J. skundą dėl teisėjo V. Alškos elgesio dėl galbūt padarytų Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymo ir Teisėjų etikos kodekse nustatytų principų pažeidimų, konstatuota, kad teisėjo V. Alškos elgesys nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo nepriekaištingas. Komisija pažymėjo, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą, 2017-12-05 teismo posėdžio metu pirmininkaujantysis teisėjas V. Alška neišvengė balso pakėlimo, ne itin pagarbiai nutraukė pareiškėją (kaltinamąjį byloje) R. J., reiškiant jam prašymą dėl teisėjo nušalinimo, irzliu balso tonu, nemandagiai nutraukė pasisakyti norėjusį kitos kaltinamosios J. A. advokatą, kalbėjo irzliai, nekantriai. Šias aplinkybes patikrinimo išvadoje nurodė ir Plungės apylinkės teismo komisija. Atlikusi tyrimą ši komisija nustatė, kad teisėjas V. Alška, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neišvengė balso pakėlimo, kaltinamąjį pageidaujant pareikšti nušalinimą, nutraukė ne itin pagarbiai, irzliu balso tonu, liepė sėstis neleisdamas pasisakyti; taip pat teisėjas ganėtinai nekorektiškai, pakeltu balso tonu, nemandagiai nutraukė pasisakyti norėjusį kaltinamosios J. A. advokatą A. Jokubauską, kalbėjo irzliai, nekantriai. Atsižvelgusi į tai, komisija konstatavo, kad teisėjas V. Alška nesilaikė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 3 punkte, 14 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų (pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas, dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai; teismo posėdžio metu nerodyti susierzinimo, pykčio, vengti balso pakėlimo; posėdžio metu būti oficialiu, kantriu ir mandagiu). Tačiau atsižvelgusi į tai, kad teisėjas V. Alška nuoširdžiai pripažįsta padarytus pažeidimus, kritiškai vertina savo elgesį teismo posėdžio metu, apgailestauja dėl savo elgesio, užtikrina, jog ateityje pažeidimų nedarys, komisija nusprendė, kad apsvarstymas bus pakankamas poveikis teisėjui ir rekomendavo teisėjui atkreipti ypatingą dėmesį į savo elgesį teismo posėdžių metu, kontroliuoti savo veiksmus ir vengti panašių situacijų kilimo, taip pat dalyvauti teisėjų psichologiniuose, etikos ir kituose mokymuose.

144Be to, Komisija pažymėjo, kad Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 6 punkte nustatyta, jog vadovaudamasis teisingumo ir nešališkumo principais teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra interesų konfliktas arba turima informacijos, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti bylos nagrinėjimui. Bangaloro teisėjų elgesio principų, priimtų 2002 m. Hagoje vykusiame teismų pirmininkų posėdyje, 2.5 punkte nustatyta, kad teisėjas turi nusišalinti nuo teismo proceso, jeigu jis negali išnagrinėti bylos nešališkai arba jeigu protingam stebėtojui gali atrodyti, kad teisėjas negali nešališkai išnagrinėti bylos, o 2.5.1–2.5.3 punktuose yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurie galėtų apimti minėtus veiksmus. Tais atvejais, kai įstatyme nenurodyta imperatyvi pareiga nusišalinti, teisėjas kiekvienu atveju sprendžia, ar yra įstatyme nenustatytos aplinkybės, kurios gali kelti abejonių teisėjo nešališkumu, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai pašaliniam stebėtojui. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, teisėjas, nors pripažino, kad asmeniškai pažįsta ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją D. V., nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, to nepadarė ir proceso dalyviams pareiškus nušalinimo pareiškimą, jį motyvuojant šia aplinkybe.

145Kolegijos nuomone, aptarti duomenys parodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas. Kaip minėta, byloje iš esmės pasitvirtino proceso dalyvių nurodyta aplinkybė apie bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo V. Alškos ir ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo D. V. bičiuliškus asmeninius tarpusavio santykius. Taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. nagrinėjamoje byloje buvo įtariamuoju. Nors prokurorės 2016-10-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas D. V. buvo nutrauktas, D. V. byloje liko liudytoju ir buvo įtrauktas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą. Nekyla abejonių, jog susipažinus su gauta nagrinėti baudžiamąja byla teisėjui V. Alškai buvo akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu jam teks ne tik apklausti liudytoją D. V., bet ir priimant procesinį sprendimą dar kartą vertinti D. V. veiksmų teisėtumą, kadangi kaltinamųjų gynybos versija, be kitų argumentų, buvo grindžiama ir tuo, jog jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus galimai organizavo bei atliko pats D. V.. Vienok, net ir esant tokioms aplinkybėms, teisėjas nei pats savo iniciatyva, ne vėliau proceso eigoje proceso dalyviams pareiškus nušalinimus nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino. Negana to, proceso dalyvių pareiškimus dėl nušalinimo motyvuojant teisėjo sąsajomis su D. V., taip pat prašymus dėl D. V. ir jo sutuoktinės apklausos teisėjas sprendė rodydamas aiškų nepasitenkinimą, susierzinimą ir nepagarbą proceso dalyviams, nesilaikydamas proceso įstatymo nustatytos tvarkos (nepriėmė rašytinės nutarties dėl gynėjo A. Jokūbausko pareikšto nušalinimo, R. J. pareiškus nušalinimą, sprendė dėl proceso dalyvių prašymų, neišsprendęs nušalinimo klausimo), kas neabejotinai dar labiau sustiprino proceso dalyvių nuogastavimus dėl teisėjo šališkumo. Teisėjas V. Alška tinkamai neįvertino ir jo paties nurodytos aplinkybės, kad kartu su juo D. V. asmeninėje šventėje dalyvavo ir kaltinamoji J. A., kuriai betarpiškai stebėtos asmeninės teisėjo sąsajos su D. V. taip pat galėjo sukelti pagrįstų įtarimų dėl teisėjo nešališkumo jos atžvilgiu, galimai proteguojant D. V.. Taigi nagrinėjamoje byloje ne tik paaiškėjo faktai, keliantys pagrįstų abejonių bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu, tačiau nustatytas ir netinkamas nagrinėjusio bylą teisėjo procesinis elgesys, dar labiau sustiprinęs paminėtų faktų proceso dalyviams keliamas abejones teismo nešališkumu.

146Pažymėtina ir tai, kad surašius šioje byloje kaltinamąjį aktą Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2016-12-07 perdavė šią baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teismui tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl šios bylos perdavimo iš Kretingos rajono apylinkės teismo kitam apylinkės teismui. Šį savo prašymą prokuroras motyvavo tuo, jog šioje baudžiamojoje byloje viena iš kaltinamųjų yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresnioji specialistė J. A., kuri taip pat kaltinama ir kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-1-00278-2014-9, nuo kurios nagrinėjimo 2016-04-13 nutartimi nusišalino Kretingos rajono apylinkės teismas. Prokuroras pažymėjo, kad nors ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjai procese nedalyvavo, tačiau įvertinus tai, kad viena iš kaltinamųjų J. A. yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vyresnioji specialistė, kuri abiejose baudžiamosiose bylose kaltinama sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu, neteisėtai asmenims atkuriant nuosavybės teises į žemę, ir dėl šios kaltinamosios Kretingos rajono apylinkės teismas savo poziciją išreiškė 2016-04-13 nutartyje, t. y. nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino, todėl, siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, baudžiamoji byla Nr. 86-1-01287-14 turi būti perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. (t. 9, b. l. 91). Taigi, kaip matyti, ir prokuroras įžvelgė, jog proceso dalyviams gali kilti abejonių Kretingos rajono apylinkės teismo nešališkumu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kurioje viena iš kaltinamųjų buvo J. A.. Pažymėtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas ir pirmininkas E. J. 2016-12-23 nutartimi nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad „Atsižvelgiant į tai, jog šioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-666/2016 reikšmingos bylai nagrinėti aplinkybės susijusios su tuo, jog Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas E. J. ir kaltinamoji J. A., eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkės pareigas, o po to eidama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus (toliau - NŽT prie ŽŪM ( - ) skyrius) vyresniosios specialistės pareigas, vykdydama funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse ir šias jai priskirtas funkcijas atlikdama ( - ) ir ( - ) kadastro vietovėje, ( - ) rajone, ruošė teisėjui Erikui Jurgučiui išvadas dėl žemės sklypų pirkimo ir pardavimo bei teisėjas pažįsta J. A., nes su asmeniu ir NŽT prie ŽŪM ( - ) skyriaus vyr. specialiste bendravo ruošiant išvadas, pažymas, reikalingas žemės sklypų pardavimui ir pirkimui“ (t. 9, b. l. 119–128), ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti kitam Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjui. Tačiau teisėjas V. Alška, gavęs nagrinėti šią baudžiamąją bylą, kurioje, be kitų asmenų, buvo kaltinama ir J. A., kuri, kaip savo paaiškinimuose Teisėjų etikos ir drausmės komisijai nurodė pats teisėjas V. Alška, kartu su juo dalyvavo ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, turėjusio įtariamojo statusą bei turinčio liudytojo statusą šioje byloje – D. V. - jubiliejinio gimtadienio šventėje, nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

147Iš aptartų duomenų visumos kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant J. A., R. Š. ir R. J. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamiesiems nebuvo užtikrinta teisė į teisingą ir nešališką teismą, buvo pažeistos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažeisti BPK 44 straipsnio 5 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 59 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šie BPK pažeidimai pripažįstami esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

148Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nuosprendis naikinamas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nustačius, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, jų kaltės nustatymu, jiems skirtinomis bausmėmis, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumu bei dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų klausimų. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti. Todėl kiti, su teismo šališkumu nesusiję, apeliacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti.

149Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, svarstytinas klausimas ir dėl galimumo toliau dalyvauti procese kaltinamosios J. A. gynėjui advokatui A. Jokūbauskui. Ikiteisminio tyrimo metu pagal 2016-06-18 atstovavimo sutartį (t. 7, b. l. 156) advokatas A. Jokūbauskas gynė įtariamąjį D. V.. Šiuo metu advokatas A. Jokubauskas gina kaltinamąją J. A., kurios gynybos pozicija, kaip aukščiau minėta, grindžiama D. V. kaltinančiais argumentais. Tuo tarpu BPK 61 str. nuostatos draudžia advokatui dalyvauti procese gynėju, jeigu jis toje pačioje byloje anksčiau teikė pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams.

150Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

151panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. J. A. nuteista pagal 182 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 228... 4. R. Š. nuteistas pagal 182 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 300... 5. R. J. nuteistas pagal 182 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 300... 6. Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 682 str. 1 ir 2 d., J. A. taikyta baudžiamojo... 7. Nuosprendžiu priteista iš J. A., R. Š. ir R. J. po 12,97 Eur proceso... 8. Teisėjų kolegija... 9. J. A., R. Š. ir R. J. nuteisti už tai, kad apgaule kitų naudai įgijo... 10. J. A., R. Š. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, tyčia... 11. R. Š. veikdamas kartu su R. J., pasitelkdami L. V., nesuprantančią savo... 12. Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn. tyrimo metu tiksli data ir laikas... 13. J. A., siekdamas įtvirtinti, kad prašymas buvo pateiktas 2001-12-28 ( - )... 14. R. Š. ir R. J. pateikus tikrą dokumentą – ( - ) Santuokos sudarymo įrašo... 15. R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą... 16. R. Š. ir R. J. pateikus pagamintą netikrą dokumentą – tariamai pateiktą... 17. R. Š. ir R. J. pateikus J. A. pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 18. R. Š. ir R. J. pateikus J. A. pagamintą netikrą dokumentą – ( - )... 19. Taip pat ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei... 20. Tuoj po to J. A., siekdama apgaule per V. V. įgyti turtinę teisę į didelės... 21. Tokiu būdu J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 22. R. Š. ir R. J. iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, siekdami tyčia... 23. R. Š. veikdamas kartu su R. J., pasitelkdami L. V., nesuprantančią savo... 24. R. Š. veikdamas kartu su R. J., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir... 25. Be to, 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas... 26. Pagal šiuos pagamintus netikrus dokumentus, suklastotus tikrus dokumentus, R.... 27. J. A. suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė... 28. J. A. iki 2010-07-14 eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus... 29. – įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose, ši nesupratusi J. A.... 30. – iš R. Š. ir R. J. priėmusi tikrą dokumentą – ( - ) Santuokos... 31. – iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 32. – iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 33. – iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 34. – iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – ( - )... 35. Taip pat ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei... 36. Tuoj po to J. A., siekdama su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti turtinę... 37. Tokiu būdu J. A., dirbdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 38. Tokiu būdu J. A. tyčia priimdama iš R. Š. ir R. J. pagamintus netikrus bei... 39. J. A., iki 2010-07-14 eidama ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus... 40. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 41. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 42. J. A., 2010 m. birželio–rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksli data ir laikas... 43. – įkalbėjo R. R. padaryti įrašus dokumentuose, kuri nesupratusi J. A.... 44. iš R. Š. ir R. J. priėmusi tikrą dokumentą – ( - ) Santuokos sudarymo... 45. iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 46. iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 47. iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – tariamai... 48. iš R. Š. ir R. J. priėmusi pagamintą netikrą dokumentą – ( - ) Krikšto... 49. Taip pat ji iš žinomai tikrovės neatitinkančių suklastotų tikrų bei... 50. Tuoj po to J. A., siekdama kartu su R. Š. ir R. J. apgaule per V. V. įgyti... 51. Tokiu būdu J. A., būdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 52. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. ir jos gynėjas A. Jokūbauskas prašo:... 53. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. A. nuteisimo pagal... 54. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teigia nustatęs tai, ką... 55. Nurodo, kad iš skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad apylinkės teismas... 56. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros... 57. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teigia, jog liudytojų J. V., V. K.... 58. Pažymi, kad LAT priimtomis nutartimis kasacinėse bylose Nr. 2K-577/2011,... 59. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo suformuluoti teiginiai, kaltinantys J.... 60. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai... 61. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad dar... 62. Apkaltinamajame nuosprendyje skirtingai teigiama, vienur, kad <...J. A.,... 63. Iš į bylą pateiktų ( - ) apskrities viršininko 2006-02-02 įsakymu Nr.... 64. J. A. 2009 m. sausio 13 d.–2010 m. birželio 30 d. laikotarpiu dirbant ( - )... 65. Pabrėžia, jog E. R. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje yra... 66. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai J. A.... 67. Pabrėžia, kad baudžiamojo įstatymo galiojimui privalu nustatyti padarinių... 68. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie J. A.... 69. Mano, kad visa šia faktine medžiaga paneigiamas apylinkės teismo priimto... 70. Ekspertizių metu nustatyta, kad dokumentuose V. V. pasirašė pati, kas... 71. Pažymi, jog remiantis formuojama teismų praktika (LAT nutartis baudžiamojoje... 72. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. V. nuosavybė į E. R. žemę... 73. Atkreipia dėmesį, kad skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę pirmosios... 74. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00688-11 pagal BK 228 str. 1 d.... 75. Nurodo, kad BPK 44 str. 5 d. nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs... 76. Pabrėžia, kad J. A. turėjo objektyvią teisę tikėtis, kad jos bylą... 77. Teisėjas V. Alška nepaneigė, kad dalyvavo privačiame ( - ) rajono... 78. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl... 79. Nuo 2014 metų STT Klaipėdos valdyboje buvo atlikinėjamas ikiteisminis... 80. R. J., matydamas, kad teisėjas neleidžia pareikšti nušalinimo žodžiu, per... 81. Kadangi teisėjas V. Alška R. J. neleido pareikšti nušalinimo, pateikus... 82. Tęsiant liudytojų apklausą teismo posėdyje buvo apklausiamas NŽT... 83. Pabaigęs liudytojų apklausą teismas padarė pertrauką. Po pertraukos... 84. Po tokio R. J. pareiškimo, suteikus žodį kaltinamajai J. A., ji (posėdžio... 85. Taip pat nurodo, kad Plungės apylinkės teismo teisėjas V. Alška nei iki... 86. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei LAT... 87. Pasisakydamas dėl pareigos motyvuoti nuosprendį nevykdymo, nurodo, kad tiek... 88. Nurodo, jog tokiu būdu teismas surašydamas nuosprendį pažeidė BPK 305 str.... 89. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso... 90. 1) L. V. bendraudavo ir turėjo verslo reikalų su byloje minimais asmenimis... 91. Nurodo, jog kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodoma, kad R. J.... 92. Pasisakydamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos... 93. Be to, L. V. parodymus, kad ( - ) Krikšto sakramento pažyma galėjo būti... 94. Pabrėžia, jog liudytojas V. K., priešingai, nei konstatavo teismas,... 95. Pasisakydamas dėl BPK 219 str. 3 p. pažeidimo, nurodo, kad baudžiamoji byla... 96. Pasisakydamas dėl kitų argumentų perduoti bylą prokurorui, nurodo, kad... 97. Pažymi, jog visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija jam nebuvo įteikta.... 98. Nurodo, jog perdavus baudžiamąją bylą prokurorui būtina atlikti tokius... 99. Pasisakydamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nurodo, jog... 100. Pasisakydamas dėl BK 300 str. 3 d., nurodo, kad teismas nuosprendyje... 101. Teigia, jog net pripažinus, kad ( - ) Krikšto sakramento pažyma tariamai... 102. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 103. Pabrėžia, jog LAT suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, kad... 104. Pasisakydamas dėl aiškiai per griežtos bausmės, nurodo, kad teisingumo... 105. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2016 metų balandžio 16 dieną... 106. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas R. Skėrys prašo... 107. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė... 108. Pasisakydami dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms ir... 109. Pasisakydami dėl teismo išvadų, susijusių su apelianto dalyvavimu... 110. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji J. A. aiškiai nurodė, jog R. Š.,... 111. Vadovaujantis bylos medžiaga bei liudytojų parodymais buvo nustatyta, jog... 112. Nurodo, kad šališkai bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas taip... 113. Apibendrinant tai, kas anksčiau išdėstyta, pažymi, jog skundžiamo... 114. Pasisakydami dėl teismo išvadų, susijusių su apeliantui inkriminuotu... 115. Teigia, jog iš bylos medžiagos buvo akivaizdu, jog būtent D. V. buvo... 116. Teigia, jog taip pat atmestinos kaip nepagrįstos teismo išvados, jog R. Š.,... 117. Pasisakydami dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai... 118. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė D.... 119. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog nėra pagrindo... 120. Pabrėžia, kad nuo R. Š. inkriminuotų apysunkio ir sunkaus nusikaltimų... 121. Pasisakydami dėl nepagrįsto R. Š. turto konfiskavimo (BK 72 str.), nurodo,... 122. Teigia, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė, jog... 123. Teismo posėdyje nuteistieji R. Š., R. J. ir jų bei nuteistosios J. A.... 124. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 125. Dėl teismo nešališkumo principo reikalavimų pažeidimų nagrinėjant... 126. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5... 127. Teismo nešališkumo principas teismų praktikoje pirmiausia suvokiamas kaip... 128. Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)... 129. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra... 130. Viena iš esminių visų byloje paduotų apeliacinių skundų argumentų... 131. Nuteistoji J. A. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde teisėjo šališkumą... 132. Šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme vienas iš pagrindinių motyvų –... 133. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde teisėjo šališkumą taip pat... 134. J. A. nurodė, kad ji 2009-10-02 parengė pažymą, kurią pateikė skyriaus... 135. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde teisėjo šališkumą taip pat grindžia... 136. Tęsiant liudytojų apklausą teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas NŽT... 137. Po liudytojų apklausos teisėjas paskelbė pertrauką, o po jos pranešė, jog... 138. Kaip matyti, savo poziciją dėl teismo šališkumo apeliantai grindžia... 139. 1. J. A. inkriminuoti veiksmai negalėjo būti atlikti be ( - ) rajono... 140. 2. teisėjas V. Alška palaikė artimus asmeninius tarpusavio santykius su D.... 141. 3. bylos nagrinėjimo eigoje proceso dalyviams sužinojus apie teisėjo V.... 142. 4. prašymus dėl nušalinimo, dėl D. V. ir jo sutuoktinės apklausos... 143. Pažymėtina, kad nutartyje, kuria netenkintas kaltinamojo R. J. pareiškimas... 144. Be to, Komisija pažymėjo, kad Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 6 punkte... 145. Kolegijos nuomone, aptarti duomenys parodo, kad bylą nagrinėjo šališkas... 146. Pažymėtina ir tai, kad surašius šioje byloje kaltinamąjį aktą Klaipėdos... 147. Iš aptartų duomenų visumos kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant J. A.,... 148. Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nuosprendis naikinamas ir byla... 149. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, svarstytinas... 150. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 151. panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 26 d....