Byla 2A-2366-264/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-723-587/2015 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį P. R., tretieji asmenys antstolis R. B., notarė R. V., UAB DK „PZU Lietuva“, IF P&C Insurance AS sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K., atstovaujamos įstatyminio atstovo – globėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-723-587/2015 pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį P. R., tretieji asmenys antstolis R. B., notarė R. V., UAB DK „PZU Lietuva“, IF P&C Insurance AS sandorių pripažinimo negaliojančiais,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovai A. K. ir L. K. atstovaujama įstatyminio atstovo M. K. ieškinyje prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2006-11-10 Kauno 20-ajame notarų biure tarp P. R. ir L. K. sudarytą paskolos sutartį, registro Nr. 15040, bei 2008-09-10 susitarimą, registro Nr. 11221, su 2006-11-10 paskolos sutarties punkto pakeitimais; 2) pripažinti negaliojančia 2006-11-16 sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas ( - ) su vėlesniais pakeitimais. Nurodė, kad ginčijami sandoriai sudaryti pasinaudojant ieškovų neišprusimu bei neturėjimu žinių teisiniuose santykiuose. Dėl ieškovės sveikatos būklės, ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovai yra lengvai apgaunami, gali nesuprasti, kad pasirašydami bet kokio pobūdžio analogiškas sutartis jie prisiima atsakomybę. Atsakovas, turėdamas patirtį tokių sandorių sudaryme bei pasinaudodamas apgaule, neteisėtai įgijo nuosavybėn didelės vertės turtą. Pagal ginčijamą paskolos sutartį ieškovams pinigai nebuvo perduoti. Ginčijamas hipotekos lakštas buvo pasirašytas ieškovams nurodžius, jog tokio sandorio sudarymas reikalingas apsaugoti jų naują turtą, kadangi ieškovai turėjo įsiskolinimų už suvartotą elektros energiją. Ieškovai atsakovu pasitikėjo, todėl pastarajam nurodžius tokį sandorio sudarymo pagrindą, ieškovai nesuprato tikrųjų atsakovo ketinimų, darė įrašus negalvodami apie kilsiančias pasekmes.

6Atsakovo P. R. atstovas advokatas G. G. atsiliepime į ieškinį, prašė civilinę bylą nutraukti, o jeigu byla nebus nutraukta – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nepateikia jokių įrodymų ar net teiginių, kad ieškovė galėjo būti paveikta ar įtikinta apgaulės pasėkoje sudaryti sandorius bei įrodymų, kad pinigai nebuvo gauti. Ieškovės psichiatrinės ekspertizės išvada, kad ji galėjo būti paveikiama ar įtakojama kitų asmenų tenurodo tokią galimybę, tačiau neleidžia daryti išvados apie atsakovo poveikį ieškovei, kurio pasėkoje ji buvo apgauta ir sudarė ginčijamus sandorius. Nėra įrodyta, jog hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Ieškinys grindžiamas išimtinai civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 ištirtomis aplinkybėmis.

7Trečiasis asmuo notarė R. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį patenkinus – nustatyti prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais notarė nėra atsakinga.

8Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

9Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nenustačius draudžiamojo įvykio sąlygų/kriterijų, trečiajam asmeniui kaip notarės R. V. civilinės atsakomybės draudikui, negali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį atmetė.

12Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų A. K. ir L. K. atsakovui P. R. po 280 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, trečiajam asmeniui Kauno miesto 20-o notaro biuro notarei R. V. – iš kiekvieno po 101,36 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – iš kiekvieno po 10,36 Eur pašto išlaidų.

13Teismas nurodė, kad ieškovai tvirtina, jog pinigų pagal ginčo paskolų sutartis jie negavo. Tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad pinigus ieškovė L. K. gavo. Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad ši aplinkybė yra prejudicinis faktas, kuris negali būti kvestionuojamas šioje byloje ir toliau tyrė aplinkybes išimtinai susijusias su pagrindu, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamus sandorius (CK 1.91 str.).

14Dėl sandorių, kaip sudarytų dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiais. Atsakovas P. R. Kauno apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimu yra pripažintas neveiksniu. Nesant galimybės teismo posėdyje apklausti atsakovą, teismas laikė, jog ieškovų pateiktas internetinio dienraščio www.kaunodiena.lt straipsnis „Šešėlinių bankelių tinklas apraizgė Lietuvą“, kuriame minima P. R. pavardė, negali būti laikomu pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog P. R. užsiėmė nelegalia veikla. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nebuvo iškelta bylų P. R. atžvilgiu dėl galimai neskaidrios finansinės veiklos, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus P. R. atžvilgiu taip pat nėra. Byloje nėra įrodymų ieškovų atstovės teiginiams pagrįsti, kad ieškovams buvo paaiškinta, jog ginčijamas sandoris turi būti sudarytas siekiant apsaugoti jų naująjį turtą. Teismo nuomone, ieškovų prielaida, kad ieškovei 2006 m. pasiskolinus 20 000 Lt ir jų negrąžinus dvejus metus, atsakovas, kaip protingas asmuo, neturėdamas tyčios apgauti kito asmens, papildomai neskolintų dar 20 000 Lt ir net trumpesniam terminui, savaime neįrodo atsakovo siekio apgauti ieškovę, kadangi sandoriai, kaip, beje, konstatuota civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013, nebuvo savaime žalingi L. K..

15Teismas, vertindamas ieškovų elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, pažymėjo, kad ieškovai neginčijo, jog ieškovė 2006 metais sudarydama namo pardavimo ir buto pirkimo sandorius suprato šių sandorių prasmę. Teismas civilinėje byloje 2-1751-894/2013 padarė išvadą, kad praėjus nepilnai dviem su puse mėnesio, sudarant 2006-11-10 ginčo paskolos sutartį, L. K. taip pat galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismo ekspertizės, atliktos civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 išvada, jog L. K. veiksmus galėjo paveikti, įtakoti tretieji asmenys savaime neįrodo atsakovą P. R. atlikus tyčinius nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu, siekiant ją įtakoti pasirašant sandorį. Jokių įrodymų, patvirtinančių buvus apgaulės ar prievartos faktą į bylą nėra pateikta. Tai, kad ieškovei sudarant ginčo sandorius dalyvavo ir jos sutuoktinis, teismo nuomone, taip pat paneigia ieškovo atstovės advokato padėjėjos J. R. išsakytą prielaidą, jog L. K. sandorius sudarė apgaulės įtakoje. Ieškovės įstatyminis atstovas M. K., ieškovų dukra L. S. bei jos sutuoktinis L. S. patvirtino aplinkybę, kad jo tėvai A. K. ir L. K. vedė asocialų gyvenimo būdą, išlaidavo. Teisme liudytoja apklausta atsakovo P. R. sutuoktinė D. R. paaiškino, kad pinigai ieškovams buvo skolinami esant jų primygtiniam prašymui. Teismas laikė, kad šios aplinkybės kaip tik patvirtina tą faktą, jog ieškovams pinigai buvo būtini leidžiant pinigus alkoholiui ir kitaip išlaidaujant ir, kad ginčo sandorių sudarymas, priešingai negu teigiama, atitiko jų interesus. Iš sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad ieškovai skolinosi pinigus ir iš greitųjų kreditų. Nors A. K. nuo 2002 m. iki 2003 m. lankėsi medicinos įstaigose dėl mišraus nerimo, depresijos sutrikimo, sandorių sudarymo metu pokyčių ieškovo būsenoje, dėl kurių jis būtų tapęs išskirtinai paveikus trečiųjų asmenų įtakai nestebima. Be to, nepateikta jokių įrodymų, jog hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

16Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas P. R. ieškovams prieš sandorių sudarymą buvo suteikęs klaidinamos informacijos apie sudaromo sandorio esmę, sąlygas. Byloje nenustatyta, kad ieškovai pasirašydami sandorius buvo tokios būsenos, kad nesuvokė sandorių turinio. Šios aplinkybės ir jas patvirtinančių argumentų visuma teismui nesudarė pagrindo spręsti, kad ieškovai sudarydami ginčo sandorius, buvo suklaidinti. Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Ieškovai A. K. ir L. K. atstovaujama įstatyminio atstovo M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

191. Teismas pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimą ir taikymą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų normas, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neteisingai vertino įrodymus. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nesilaikė įrodymų naštos paskirstymo taisyklių, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį bei 270 straipsnio 4 dalį.

202. Teismui nekėlė abejonių ta aplinkybė, kad 2006 m. skolinantis 20 000 Lt ir neva jų negrąžinus iki nustatyto termino per dvejus metus, joks protingas asmuo, neturėdamas tyčios apgauti kito asmens, neskolintų dar 20 000 Lt trumpesniam terminui, t.y. mėnesiui, kuomet ieškovė L. K. neturėdama neva 20 000 Lt., turėtų po mėnesio grąžinti 40 000 Lt. ir dar su 0,5 procentų palūkanomis.

213. Teismas nepasisakė dėl kreditoriaus - atsakovo P. R. duotų parodymų civ. byloje Nr. 2-1751-894/2013, kuriuose jis teigė kategoriškai, kad jis apskritai skolino ieškovei tik 20 000 Lt., jokių kitų veiksmų neatliko.

224. Civilinėje byloje Nr. 2-1751- 894/2013 (ja rėmėsi teismas) pati notarė pripažino teisme, kad P. R. yra sudaręs ne vieną analogišką sandorį ko teismas net nevertino ir ieškovai negali turėti duomenų ar nebuvo iškelti analogiški civiliniai ieškiniai atsakovui teisme.

235. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovai neginčijo ankstesnio pirkimo - pardavimo sandorio, tačiau apie jį ieškovams buvo žinoma ir jis nebuvo nenaudingas. Apklausos metu tiek ieškovės L. K. įstatyminis atstovas - globėjas M. K. bei apklausta liudytoja L. S. patvirtino, kad šiam sandoriui užtikrinti, jie dėjo visas pastangas, kad nebūtų apgauta jų mama - ieškovė L. K..

246. Teismui nekėlė abejonių kokiu tikslu reikėjo L. K. skolintis pinigus, jei ji jų turėjo. Taip pat teismui nekėlė abejonių, kad nusipirkus butą jame buvo keičiami baldai, buvo atliekami kiti mokėjimai.

257. Teismas sąskaitos išrašą vertino atsakovui naudinga linkme. Paskolos dieną t.y. 2006-11-10 į L. K. sąskaitą pervedami 11 300 Lt, bet ne 20 000 Lt, o 2008-09-10 (susitarimo dieną), ieškovei į sąskaitą padaromas vienintelis pavedimas - 372,79Lt nedarbingumo pašalpa. Kitokių duomenų apskritai nėra. Akivaizdu, kad jei L. K. būtų gavusi pinigus grynais ir pavedimu, tai būtų aptarta sutartyje. Jei ji gavo pinigus ir juos gavo paskolos dieną į sąskaitą sąskaitoje turėtų būti 20 000 Lt. Teismas šių aplinkybių neanalizavo. Jei ir tikėti, kad sandoris įvyko, ieškovė yra gavusi 11 300 Lt, bet ne 40 000 Lt. Faktiškai turint 20 000 Lt koks tikslas imti greituosius kreditus, t.y. praėjus mėnesiui. Analizuojant teismo motyvus apie ieškovų išlaidumą, tai logiškai nepaaiškinama.

268. Teismas net nevertino ir tos aplinkybės, kad tiek ieškovės atstovas, tiek liudytoja L. S. nurodė, kad ieškovai turėjo skolą LESTO, už suvartotą elektros energiją, o ieškovė L. K. aiškino, kad rado „gerą žmogų“ ir dabar niekas ieškovų buto neatims.

279. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, ar atsakovas turėjo tokių pajamų, kad galėtų skolinti tokiomis sumomis. Teismui turėjo sukelti abejones tai, kad tokių aplinkybių nebuvo nustatyta net teismo priimtame sprendime jau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013, kuriuo rėmėsi teismas. Atstovė paaiškino, kad atsakovui atmintis pradėjo blogėti jau 2008m. tai teismui turėjo sukelti abejones, nes šios aplinkybės yra naujos, jos nebuvo nustatinėtos anksčiau ir turėjo sukelti abejones dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pagrįstumo. Atstovė net paaiškino apie procentus, tai teismui turėjo sukelti abejones, kad jei ir tikėti, kad 2006-11-10 sandoris įvyko ir buvo sudarytas ieškovė gavo tik 11 300 Lt, o 8700 Lt buvo iš karto atskaičiuoti kaip procentai, t.y. palūkanos.

2810. Teismas netinkamai vertino liudytoja apklaustos gydytojos K. parodymus. Teismui nekėlė abejonių ir beje teismas rėmėsi liudytojo Š. S. parodymais. Ieškovai teismui buvo nurodę, kad šio liudytojo parodymai vertinti kritiškai. Teismui nekėlė abejonių ir Š. R. parodymai. Teismas visiškai nevertino ir netyrė liudytojo L. S. parodymų. Jų neanalizuoti ir nevertinti teismas negalėjo, nes tai pažeidžia nurodytas įrodymų vertinimo taisykles.

2911. Teismui nekėlė abejonių ir ta aplinkybė, kad ieškovė atėjo neva skolintis pinigų įmonėje, o P. R., dirbdamas šioje įmonėje eiliniu elektriku, paskolino ieškovei pinigų. Teisme atsakovas patvirtino, kad kiek pamena, ieškovė jam skolą gražino. Teismas nesirėmė šiais atsakovo parodymais ir jų net nevertino kaip pagrindu ieškiniui tenkinti. Be to, atsakovas minimoje civilinėje byloje nurodė, kad ieškovo A. K. apskritai nepamena ar matė. Nesikreipė ir dėl priverstinio išieškojimo. Tad teismas privalėjo vertinti visus įrodymus.

3012. Nuo 2010 metų blogėjo atsakovo atmintis, prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovui buvo iškelta civilinė byla dėl jo pripažinimo neveiksniu, tai kaip teismas galėjo vertinti ir remtis atsakovo atsiliepimu, remtis aplinkybėmis nurodytomis tik advokato, kuomet visi pateikti duomenys nuo 2013m. iki teismo sprendimo priėmimo dienos liudija tik tai, kad atsakovo pozicija neaiški, nesuprantama ir grindžiama tik atstovų pateikta informacija. Tačiau toks atstovavimas neteisėtas ir pažeidžia teisėtus ieškovų interesus, tokie gauti duomenys neinformatyvūs, nes gauti iš asmens, kuris jau nuo 2008m. turi analogiškų sveikatos sutrikimų. Teismas tokių aplinkybių nevertino.

3113. Atsakovas sudarė 2006m. paskolos sutartį be jokių delspinigių. Negrąžinus paskolos, kažkodėl skolinama dar analogiška suma ir trumpesniam terminui, bet tik su delspinigiais. Jei vis tik teismas manytų, kad ieškovai skolinosi iš atsakovo pinigus, bet ne didesnę nei 11 300 Lt sumą, teismas turėjo sumažinti delspinigių sumą remiantis vyriausybės nustatyta tvarka, įstatymų nustatyta tvarka. Juolab, kad teismas šiuo klausimu atnaujino įrodymų tyrimą ir buvo aiškiai išreikšta pozicija, jog ieškovai ginčija visą sandori t.y. visa apimtimi, tad reikšti papildomą ir išvestinį reikalavimą, būtų tiesiog teisiškai ir logiškai neteisinga. Tad šioje dalyje, teismas, manydamas, kad sandoriai įvykę, negali būti panaikinti, privalėjo šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

3214. Iš ieškovės reikalaujamų palūkanų dydis turi atitikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ar aiškinimo praktiką. Palūkanų priteisimas už laikotarpį nuo 2008-09-10 iki 2010-06-10 aiškiai neprotingos, nepaisant to, kad jos įtvirtintos sutartyje pasirašiusio asmens, kuris nesuprato savo veiksmų esmės. Nurodytu laikotarpiu infliacija Lietuvoje buvo labai nedidelė, kreditorius pats labai ilgą laiką nesikreipė dėl negrąžintos paskolų priteisimo (nuo 2006-11-10), vieną paskolą suteikė be palūkanų, todėl, vadovaudamasi CK 1.5 straipsniu, CK 6.73 ir 6.258 straipsniais, susitarime nurodytos 0,5 procento palūkanos neatitinka formuojamos teisminės praktikos kriterijų. Teismas nesprendė ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad neva šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) yra neprotingai didelės, sudaro 182,5 proc. metinių delspinigių. Teismas nevertino, kad šiuo atveju 0,5 procentų dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos leistų atsakovui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir dėl netesybų nesumažinimo.

3315. Ieškovai ir A. K. atstovė advokato padėjėja J. R. įrodinėjo, kad L. K. pagal ginčo paskolų sutartis pinigų nebuvo gavusi, o jei ir gavusi, ne daugiau kaip nurodyta pateiktoje sąskaitos išraše, t.y. 11 300 Lt., bet ne du kartus ir ne 40 000 Lt.

34Atsakovo P. R. atstovas advokatas G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

351. Visi šioje byloje reikšmingi įrodymai ar argumentai byloje įrodymai kaip teismo ekspertizė ar P. R. parodymai yra ištirti civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-1751- 894/2013 tiek šioje byloje ieškinio pagrindas yra tapatus, todėl ieškovų veiksmai, iš esmės revizuojant civilinės bylos Nr. 2-1751-894/2013 sprendimą, formaliai prisidengiant ieškinio pareikšimu dėl kito dalyko yra vertinti kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesine teise.

362. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 buvo nustatyta, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog pagal paskolos sutartį pinigai buvo perduoti - ieškovai nepateikė jokių įrodymų, jog pinigai perduoti nebuvo, sandoriai buvo patvirtinti notaro, pinigai suskaičiuoti ir perduoti notarės akivaizdoje. Toje pačioje byloje teismas pažymėjo, kad apgaulės atsakovo veiksmuose nebuvo.

373. Civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 atliktoje L. K. psichiatrinėje ekspertizėje buvo nustatyta, kad sandorių sudarymo metu L. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip buvo nustatyta, kad hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovas galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir prasmę, nelaikytina, kad jis buvo neveiksnus.

384. Kadangi šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013, jų įrodinėti nereikia, nes jos yra laikomos įrodytomis -prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.). Iš to seka, kad ginčo dėl pinigų gavimo fakto pagal ginčijamus sandorius bei L. K. ir L. K. veiksnumo negali būti šioje byloje, atitinkamai nėra jokio pagrindo laikyti P. R. apgaulės būdu įtikinus ieškovus sudaryti ginčijamus sandorius.

39Trečiasis asmuo notarė R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

401. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus bei padarė teisingas išvadas, nepadarė jokių procesinės teisės normų pažeidimų dėl ko buvo ar galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismo sprendime išdėstytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Aplinkybių, kurias teismas nepilnai išaiškino nėra, nežiūrint to, kad apeliantai skunde nurodė, kad teismas vertino atskirus įrodymus, o ne įrodymų visumą. Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką (sandorių negaliojimas dėl apgaulės) ir faktines aplinkybes, kurios būtinos nustatyti siekiant teisingai išspręsti bylą. Įrodymų vertinimas yra nepalankus ieškovams, tačiau tai nereiškia, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Apie tai, kad teismas neteisingai taikė įstatymus, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl laikytina, kad sprendimas yra teisėtas.

412. Nors Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja apeliacinio skundo turinį, tačiau apeliantai nukopijavo dalį ieškinio, pateikė citatas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, nenurodydami teisinių argumentų dėl konkretaus Kauno apylinkės teismo sprendimo neteisėtumo, kurį skundžia, nenurodė kurie bylos dalyviai kokias aplinkybes turėjo įrodinėti, nekonkretizavo, kurių įrodymų teismas nevertino. Svarstymai per kiek laiko protingas asmuo turi kreiptis į teismą dėl negrąžintos skolos neatitinka nei Konstitucijos nuostatų, nei Civilinio kodekso normų dėl ieškinio senaties.

423. Sandoriai ir jų pakeitimai ieškovų pasirašyti, jų esmę, pasekmes išaiškino notarė. Todėl ieškovų (atstovų) argumentai, kad abu ieškovai galėjo būti įtakojami trečiųjų asmenų: L. K. dėl sveikatos, o A. K. - dėl alkoholio vartojimo yra atmestini. Aplinkybės, kad ieškovė sirgo, o ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, neįrodo, kad jie buvo apgauti. Ieškovai net neįrodinėjo kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovas, kurių pasėkoje ieškovai buvo apgauti. Apeliaciniame skunde ieškovai pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimus kuo pasireiškė apgaulė. Apie tai, kad ieškovai buvo „apgauti“, jų vaikams M. K. ir liudytojai L. S. „tapo žinoma“ tik po to, kai pirmasis ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-1751-894/2013). Tuomet buvo kreiptasi į teismą, suformulavus tą patį ieškinio dalyką kitu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš ieškovų neišsakė nei teisme tiesiogiai, nei netiesiogiai savo vaikams, kad jie buvę apgauti. Aplinkybę dėl apgavystės įrodinėja ieškovės globėjas, pateikdamas tokius samprotavimus kaip jis pats supranta apgavystę jo tėvų atžvilgiu.

434. Tai nebuvo ieškovų spontaniškas sprendimas skolintis pinigų, jie iki sutarties patvirtinimo surinko dokumentus ir juos pateikė notarei, apdraudė nekilnojamąjį turtą ir kt., todėl akivaizdu, kad sutarties pasirašymui jie ruošėsi, turėjo pakankamai laiko kreiptis į vaikus ar kitus asmenis, jei nesuprato atliekamų veiksmų ar būtų norėję patarimo. Rašytiniais įrodymais dėl greitųjų kreditų tik patvirtina, kad ieškovė skolinasi pinigus nebe pirmą kartą, ji turėjo skolų ir anksčiau.

445. Išrašas iš banko sąskaitos akivaizdžiai patvirtino, kad paskolos sudarymo metu ieškovai pinigų už anksčiau parduotą nekilnojamąjį turtą jau nebeturėjo. Tik tuomet ieškovai nurodė iki tol nenagrinėtą aplinkybę, kad paskolinti P. R. pinigai ne visi buvo įnešti į sąskaitą, iš to darytina išvada, kad ieškovė gavo mažesnę pinigų sumą, nors iki šios aplinkybės paaiškėjimo, ieškovų atstovų pozicija buvo tvirta, esą ieškovai jokių pinigų nėra skolinę ir gavę. Toks procesinis šalies elgesys tik patvirtina tai, ką paaiškino teismo posėdyje M. K., kad jis nori išsaugoti butą tėvams. Tikėtina, kad tik dėl šios priežasties teisme yra užvedamos ir nagrinėjamos bylos, nesiekiant ir realiai neįrodinėjant aplinkybių, nurodytų ieškiniuose, dėl kurių sandoriai pripažintini negaliojančiais.

456. Teismas bylos nagrinėjimo metu neprivalo aiškintis, ar kreditorius turėjo ar neturėjo pinigų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nenuginčijo prezumpcijos, kad jie pinigų negavo ar gavo mažiau.

467. Teismas priima sprendimą vertindamas išnagrinėtas aplinkybes ir vertindamas įrodymus, bet jis negali remtis abejonėmis, todėl nesuprantamas ieškovų pasikartojantis „teismui turėjo sukelti abejones“, - teismas sprendimą grindė savo vidiniu įsitikinimu, o ne abejonėmis. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. Sprendimas yra išsamus. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas išdėstė teismo padarytų išvadų motyvus, o iš įrodymų analizės aišku, kodėl vienas aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas - nenustatytomis. Tai, kad teismas vertino įrodymus nepalankiai ieškovams, nereiškia, kad jis padarė išvadas nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.

47Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovų ieškinyje išdėstytos aplinkybės/suformuluotas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su Lietuvos notarų rūmais sudarytas notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis NPCA Nr. 100242 bei NPCA Nr. 100839, nes neatitinka visų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2003-05-08 nutarimu Nr. 580, 8 punkte nurodytų draudžiamojo įvykio sąlygų/kriterijų, todėl trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva” negali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką.

48IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

50Dėl bylos nagrinėjimo ribų

51Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

52Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2006-11-10 tarp P. R. ir L. K. buvo sudaryta ir notaro patvirtinta paskolos sutartis, pagal kurią P. R. paskolino L. K. 20 000 Lt iki 2007-05-10, sutartyje numatant 0,5 % dydžio delspinigius (prijungtos civ. bylos Nr. 2-1751-894/2013 t. 1, b. l. 102). Kitoje sutarties pusėje L. K. savo ranka įrašė, kad 20 000 Lt gavo ir pasirašė. Prievolės pagal 2006-11-10 paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2006-11-10 hipotekos lakštu, pagal kurį L. K. ir A. K. įkeitė jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) (prijungtos civ. bylos Nr. 2-1751-894/2013 t. 1. b. l. 103). 2008-09-10 notaro patvirtintu susitarimu P. R. ir L. K. susitarė pakeisti 2006-11-10 tarp jų sudarytos paskolos sutarties punktą Nr. 1, nurodant, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2008-10-10 (prijungtos civ. bylos Nr. 2-1751-894/2013 t. 1, b. l. 119). Kitoje sutarties pusėje ieškovė savo ranka įrašė, kad ji iš viso pasiskolino 40 000 Lt ir pasirašė. 2008-09-10 ieškovai ir atsakovas susitarė pakeisti sutartinės hipotekos lakšto 6 ir 7 punktus, atitinkamai nurodant, kad prievolės dydis yra 40 000 Lt, o prievolės įvykdymo terminas yra 2008-10-10 (t. 1, b. l. 39-40, 43, prijungtos civ. bylos Nr. 2-1751-894/2013 t. 1, b. l. 120). Ieškovai prašė pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės (CK 1.91 str.), teigiant, kad dėl ieškovės sveikatos būklės, ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu ieškovai yra lengvai apgaunami, neišprusę, neturėjo teisinių žinių, faktiškai pinigų negavo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, kaip neįrodytą, su kuo nesutinka ieškovai. Dėl įrodymų vertinimo

53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK178straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK178 straipsnyje įtvirtinta tik bendroji įrodinėjimo taisyklė, kuri gali būti netaikoma, jei kitose teisės normose nustatyta šios taisyklės išimčių. Paprastai tokios išimtys gali būti nustatytos materialiosios teisės normose. Šiuo atveju ginčo dalyku yra tarp bylos šalių sudarytų sutarčių dėl paskolos ir įkeitimo galiojimas.

54Nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovai neįrodė sandorių nuginčijimo pagrindo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus dėl sekančių priežasčių.

55Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

56Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriais grindžiami ieškovų reikalavimai, aplinkybes, susijusias su paskolos, hipotekos sutarčių sudarymu bei jų įgyvendinimu, atsižvelgdama į CK 1.91 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė sandorių nuginčijimo pagrindų: ieškovai neįrodė, jog atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti ieškovų valią, kad ieškovė L. K. pasirašytų 2006-11-10 sutartį dėl 20 000 Lt paskolos ir 2008-09-10 susitarimą dėl 2006-11-10 sudarytos paskolos sutarties punkto Nr. 1, nurodant, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, abu ieškovai - užtikrindami 2006-11-10 paskolos grąžinimą - 2006-11-10 hipotekos sandorį dėl jiems jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), įkeitimo hipotekos sandorį bei jo pakeitimą 2008-09-10, tai susiejant su ieškovų neišprūsimu, sveikatos būkle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ginčijamo sandorių sudarymą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas byloje kilusį ginčą pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinėmis (CPK 182 str. 2 p.), tyrė ir vertino byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.). Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas A. R. ankstesnėje byloje teigė, kad ieškovei paskolino tik 20 000 Lt, kad yra sudaręs ir daugiau analogiškų sandorių, kad ieškovė 2006-11-10 turėjo 65 000 Lt asmeninių lėšų, gautų pardavus namą, todėl skolintis nereikėjo, nepakankami konstatuoti atsakovo tyčinius nesąžiningus veiksmus.

58Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, teisingai atsižvelgė, kad ieškovai neginčijo, jog ieškovė 2006 metais sudarydama namo pardavimo ir buto pirkimo sandorius suprato šių sandorių prasmę, rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 konstatuota aplinkybe, kad praėjus nepilnai dviem su puse mėnesio, sudarant 2006-11-10 ginčo paskolos sutartį, L. K. taip pat galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad ieškovei L. K. sudarant ginčo sandorius dalyvavo ir jos sutuoktinis A. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovams reikėjo iki ginčijamų sandorių sudarymo surinkti dokumentus ir juos pateikti notarei, apdrausti nekilnojamąjį turtą, paskolos ir įkeitimo sandoriai sudaryti vienu metu. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose neteigė, kad jiems nebuvo leista susipažinti su ginčo sutarčių sudarymo sąlygomis. Nors ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad A. K. dažnai vartojo alkoholį, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jis buvo neblaivus. Sandoriai ir jų pakeitimai ieškovų pasirašyti, jų esmę, pasekmes išaiškino notarė. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai neteikia pagrindo konstatuoti ieškovų valios trūkumų sudarant ginčijamus sandorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytų ieškovės L. K. sąskaitų išrašai (2 t.b.l. 3-5) nei patvirtina, nei paneigia pinigų gavimo fakto pagal ginčijamus 2006-11-10 ir 2008-09-10 sandorius ir vertintini atsižvelgiant į visumą įrodymų. Šalių kilusiam ginčui taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai, paskolos gavėjui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

59Bylos duomenys patvirtina, kad abi šios paskolos sutartys sudarytos ir patvirtintos notarės R. V., ginčo sandoriai (paskolos ir hipotekos) buvo pasirašomi ir tvirtinami vienu metu, dalyvaujant ir ieškovės sutuoktiniui A. K.. 2006-11-10 paskolos sutarties 1 punkte yra įrašas, kad pinigai perduoti paskolos gavėjai L. K. šios sutarties pasirašymo metu, sutarties antroje lapo pusėje yra ieškovės ranka padarytas įrašas, ji gavo 20 000 Lt ir parašas, kurių ieškovai neginčija. Tai leidžia spręsti, kad grynieji pinigai pagal paskolos sutartį L. K. buvo perduoti notaro biure. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantų pozicija dėl pinigų gavimo aplinkybių yra nenuosekli, todėl kelia abejonių. Ieškovai ieškinį grindė aplinkybe, kad pinigų pagal ginčijamus sandorius iš viso negavo, apeliaciniame skunde nurodo, kad gavo ne visus, o tik 11 300 Lt, nutylėdami aplinkybę kas vis gi įnešė į L. K. sąskaitą šią sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant iš banko sąskaitos 2006-11-10 įrašo – L. K. - tai atliko pati L. K., todėl labiau tikėtina, kad ji gavo 20 000 Lt grynais pinigais.

60Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas sudarė 2006 m. paskolos sutartį be jokių delspinigių, tačiau 2006-11-10 paskolos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad laiku negrąžinus, t.y. iki 2007-05-10, paskolos už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė L. K. privalo mokėti 0,5 % dydžio delspinigius (prijungtos civ. bylos Nr. 2-1751-894/2013 t. 1, b. l. 102). Ieškovai neįrodinėjo, kad iki 2007-05-10 grąžino skolą, todėl kolegijos vertinimu, šalims sudarant 2008-09-10 susitarimą dėl 2006-11-10 sudarytos paskolos sutarties punkto Nr. 1, nurodant, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, galėjo būti priskaičiuoti ir delspinigiai. 2008-09-10 susitarimas dėl 2006-11-10 paskolos sutarties 1 p. pakeitimo nurodant, kad ieškovė pasiskolino iš atsakovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2008-10-10, kitoje sutarties pusėje ieškovė savo ranka taip pat įrašė, kad ji iš viso pasiskolino 40 000 Lt ir pasirašė. Šios aplinkybės neteikia pagrindo konstatuoti, jog ieškovė iš atsakovo negavo 40 000 Lt. Ieškovai neginčija aplinkybės, kad ieškovė skolinosi pinigus nebe pirmą kartą, naudojosi greitaisiais kreditais, išlaidavo.

61Kolegijai patikrinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad atsakovo P. R. atžvilgiu būtų priimta apkaltinamųjų nuosprendžių dėl sukčiavimo ar analogiško pobūdžio civilinių bylų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu ieškovai neįrodė, kad iš viso pinigų negavo ar jų gavo mažiau (CPK 178, 185 str.).

62Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai vertino teisme apklaustų liudytojų gydytojos K., Š. S., Š. R. parodymus, nevertino ir netyrė liudytojo L. S. parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad skundžiamame teismo sprendime konkrečiai nepasisakyta dėl šių liudytojų parodymų reikšmės, nereiškia, kad teismas jų nevertino. Nei vienas iš apeliantų nurodytų liudytojų nedalyvavo sudarant ginčijamus sandorius, todėl jų sudarymo aplinkybių negalėjo žinoti.

63Apeliantai teigia, kad jei vis tik teismas manytų, kad ieškovai skolinosi iš atsakovo pinigus, bet ne didesnę nei 11 300 Lt sumą, teismas turėjo sumažinti delspinigių sumą remiantis vyriausybės nustatyta tvarka, įstatymų nustatyta tvarka, nes ieškovai ginčija visą sandorį t.y. visa apimtimi, tad reikšti papildomą ir išvestinį reikalavimą, būtų tiesiog teisiškai ir logiškai neteisinga.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo, ieškinyje nebuvo išdėstyta jokių aplinkybių, susijusių su delspinigiais, ieškinys pareikštas CK 1. 91 str. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl delspinigių dydžio. CPK 312 str. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su delspinigių dydžio sumažinimu, kadangi šis reikalavimas negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

65Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė teisės aktuose įtvirtintų ir teismų praktikoje išplėtotų įrodymų vertinimo taisyklių. Kaip teisingai nurodo apeliantai, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs nustatyti, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovai prieš savo valią sudarė ginčo sandorius.

66Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

67Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundų bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

68Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

69Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K., atstovaujamos globėjo M. K., ieškinį atsakovui P. R. dėl paskolos, hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės(CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

70Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

72Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

73Trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R. V. atstovė advokatė D. P. pateikė prašymą bei rašytinius įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. b. l. 98-104, 106). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1.3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 928,07 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,9). Trečiojo asmens atstovės prašomos priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš ieškovų po lygiai.

74LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, iš jų po lygiai į valstybės biudžetą priteisiamos 13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

752015 08 31 nutartimi (2 t. b. l. 88-89) atidėtas 347, 42 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, valstybei iš jų po lygiai iš kiekvieno priteisiamas 347, 42 Eur žyminis mokestis Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. K. (a.k. ( - ) ir L. K. (a.k. ( - ) trečiajam asmeniui Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R. V. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

78Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. K. (a.k. ( - ) ir L. K. (a.k. ( - ) po 173,71 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, ir po 6, 50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovai A. K. ir L. K. atstovaujama įstatyminio atstovo M. K. ieškinyje... 6. Atsakovo P. R. atstovas advokatas G. G. atsiliepime į ieškinį, prašė... 7. Trečiasis asmuo notarė R. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti... 8. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 9. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apylinkės teismas 2015-07-10 sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų A. K. ir L. K. atsakovui P. R. po 280... 13. Teismas nurodė, kad ieškovai tvirtina, jog pinigų pagal ginčo paskolų... 14. Dėl sandorių, kaip sudarytų dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiais.... 15. Teismas, vertindamas ieškovų elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir... 16. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas P. R. ieškovams... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Ieškovai A. K. ir L. K. atstovaujama įstatyminio atstovo M. K. apeliaciniame... 19. 1. Teismas pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimą ir... 20. 2. Teismui nekėlė abejonių ta aplinkybė, kad 2006 m. skolinantis 20 000 Lt... 21. 3. Teismas nepasisakė dėl kreditoriaus - atsakovo P. R. duotų parodymų civ.... 22. 4. Civilinėje byloje Nr. 2-1751- 894/2013 (ja rėmėsi teismas) pati notarė... 23. 5. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovai neginčijo ankstesnio pirkimo -... 24. 6. Teismui nekėlė abejonių kokiu tikslu reikėjo L. K. skolintis pinigus,... 25. 7. Teismas sąskaitos išrašą vertino atsakovui naudinga linkme. Paskolos... 26. 8. Teismas net nevertino ir tos aplinkybės, kad tiek ieškovės atstovas, tiek... 27. 9. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, ar atsakovas turėjo tokių pajamų,... 28. 10. Teismas netinkamai vertino liudytoja apklaustos gydytojos K. parodymus.... 29. 11. Teismui nekėlė abejonių ir ta aplinkybė, kad ieškovė atėjo neva... 30. 12. Nuo 2010 metų blogėjo atsakovo atmintis, prasidėjus šiam teisminiam... 31. 13. Atsakovas sudarė 2006m. paskolos sutartį be jokių delspinigių.... 32. 14. Iš ieškovės reikalaujamų palūkanų dydis turi atitikti Lietuvos... 33. 15. Ieškovai ir A. K. atstovė advokato padėjėja J. R. įrodinėjo, kad L.... 34. Atsakovo P. R. atstovas advokatas G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą... 35. 1. Visi šioje byloje reikšmingi įrodymai ar argumentai byloje įrodymai kaip... 36. 2. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 buvo... 37. 3. Civilinėje byloje Nr. 2-1751-894/2013 atliktoje L. K. psichiatrinėje... 38. 4. Kadangi šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu... 39. Trečiasis asmuo notarė R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos... 40. 1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas teisėtas ir... 41. 2. Nors Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja apeliacinio skundo turinį,... 42. 3. Sandoriai ir jų pakeitimai ieškovų pasirašyti, jų esmę, pasekmes... 43. 4. Tai nebuvo ieškovų spontaniškas sprendimas skolintis pinigų, jie iki... 44. 5. Išrašas iš banko sąskaitos akivaizdžiai patvirtino, kad paskolos... 45. 6. Teismas bylos nagrinėjimo metu neprivalo aiškintis, ar kreditorius turėjo... 46. 7. Teismas priima sprendimą vertindamas išnagrinėtas aplinkybes ir... 47. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 49. Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d.... 50. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 51. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 52. Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2006-11-10 tarp P. R.... 53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 54. Nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu,... 55. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų ieškinyje, apeliaciniame skunde... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios... 58. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų elgesį tiek prieš... 59. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šios paskolos sutartys sudarytos ir... 60. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas sudarė 2006 m. paskolos sutartį... 61. Kolegijai patikrinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis,... 62. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai vertino teisme apklaustų liudytojų... 63. Apeliantai teigia, kad jei vis tik teismas manytų, kad ieškovai skolinosi iš... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl... 65. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 66. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 68. Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo... 69. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 70. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme... 72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 73. Trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R. V. atstovė... 74. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 75. 2015 08 31 nutartimi (2 t. b. l. 88-89) atidėtas 347, 42 Eur žyminio... 76. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 77. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. K. (a.k. ( - ) ir L. K. (a.k. ( - )... 78. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. K. (a.k. ( - ) ir L. K. (a.k. ( - )...