Byla 2A-1929-527/2015
Dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo ir naujos ribos tarp žemės sklypų nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-80-633/2015 pagal J. B. ieškinį atsakovams S. Č., L. Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų panaikinimo ir naujos ribos tarp žemės sklypų nustatymo,

Nustatė

2 I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 4–5) prašė: 1) panaikinti kaip pažeidžiančius jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teises atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus (toliau – NŽT) individualaus pobūdžio administracinius aktus: a) 2013-07-25 vyr. specialistės L. K. atlikto atsakovų Č. žemės sklypo, ( - ), kadastro duomenų, nustatytų UAB „( - )“ matininko V. R. 2013-05-03 atliktais kadastriniais matavimais, bylos tikrinimo aktą Nr. 19KAM-62365 (toliau – bylos tikrinimo aktas), b) 2013-07-25 skyriaus vedėjos V. B. atliktą minėtų a) punkte kadastro duomenų suderinimą rezoliucija (toliau – duomenų suderinimą); 2) nustatyti ribą tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo( - ), ir atsakovų Č. žemės sklypo pagal 1999-12-13 nustatytus Teritorijų planavimo vyr. specialisto R. G. atliktais preliminariais matavimais jos, ieškovės, žemės sklypo kadastro duomenis ir jų pagrindu parengtą ir suderintą jos, ieškovės, žemės sklypo planą M 1:500 CK 4.45 straipsnio tvarka; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2005 m. ieškovė iš liudytojo D. B. asmeninėn nuosavybėn notarine sutartimi nusipirko 25 arų ploto namų valdos žemės sklypą( - )., kurį iki tol valdė R. N., paveldėjęs jį iš savo tėvo, kuriam jis buvo paskirtas gyvenamojo namo statybai. Šiam sklypui 1999 m. buvo atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai, nustatyti sklypo duomenys (plotas, ribos) yra teisingi, 2005 m. sklypo ribos, tame tarpe ir riba su atsakovų Č. sklypu, pagal 1999 m. planą buvo pažymėtos VĮ Registrų centro (toliau – RC) tvarkomame vietovės kadastro žemėlapyje. 2006 m. gretimą sklypą (( - ).) nusipirko ir ėmė valdyti atsakovai Č., iki 2013 m. ginčų dėl ribos tarp šių sklypų su atsakovais nebuvo, faktiškai dar iki sklypų įsigijimo nusistovėjusią ribą tarp sklypų vietoje žymėjo eilė buvusių savininkų pasodintų tujų ir eglių atkarpoje nuo gatvės iki jos lauko rūsio statinio bei toliau nuo jo į laukų pusę iki sklypų galo ėjusi metalinių segmentų tvora. Ar augalai buvo susodinti ir nutverta tvora pagal teritorijos planavimo dokumentus, ji nežino, tačiau ginčų dėl to nekilo. Kai atsakovų sklype buvo atlikti 2013 m. kadastriniai matavimai, riba tarp sklypų matininko buvo nužymėta dviem riboženkliais sklypų galuose ir vienu maždaug per vidurį. Sulyginusi duomenis apie sklypų ribą savojo sklypo 1999 m. ir atsakovų sklypo 2013 m. planuose, ji kategoriškai netvirtina, jog atsakovų plane ir kt. jų sklypo dokumentuose ginčo riba yra pažymėta neteisingai, tačiau vietoje matininkas riboženkliais ją yra nužymėjęs tikrai neteisingai, ribos gale prie gatvės pirmasis riboženklis yra įkaltas teisingai, tačiau kitame gale (laukuose) kitas riboženklis yra įkaltas ir riba perkelta į ieškovės sklypo gilumą apie 2,20 metro nuo senos ribos, taip neteisėtai nusavinus dalį jos žemės. Pagal dabar vietoje nužymėtą ginčo ribą jai žemės už jos lauko rūsio pastato į atsakovų pusę nebeliko, nors anksčiau buvo praėjimas, tiesa, įėjimas į rūsį yra iš jos kiemo pusės, požeminė dalis sutampanti su antžeminės ribomis. Atsakovų sklypo 2013 m. kadastrinius matavimus atlikusio matininko V. R. veiksmus, taip, kaip jis vietoje nužymėjo ginčo ribą, ji yra apskundusi NŽT, atsakymo dar negavo.

4A. S. Č. ir L. Č. atsiliepime (t. 1, b. l. 55–57) prašė ieškinį atmesti, nes 2013 m. atliktais jų sklypo kadastriniais matavimais riba su ieškovės sklypu nustatyta ir vietoje nužymėta teisingai ir neprieštarauja jos pažymėjimui ieškovės sklypo 1999 m. preliminarių matavimų pagrindu parengtame plane, ribos nepersidengia, ieškovė žemės sklypo plotas prie ginčo ribos ne tik kad nesumažėjo, bet netgi tikėtina padidėjo, natūroje riba laukų gale buvo paslinkta apie 70 cm į jų, atsakovų, pusę, o ne į ieškovės, tačiau ribos liniją ištiesinant, kitose jos atkarpose riba galėjo labai nežymiai kirsti senąją ir į ieškovės pusę. Savąjį sklypą jie nusipirko 2006 m., buvęs savininkas vietoje jiems parodė faktiškai naudojamos žemės ribas, tame tarpe ir ribą su ieškovės sklypu. Sklypą jie pirko suformuotą taip pat tik preliminariais 2002 m. matavimais, sudarant sandorį ir perimant sklypo valdymą nei patys nei su specialistų pagalbą sklypo ploto ir ribų, tame tarpe ir su ieškovės sklypu, netikrino – pasitikėjo specialistų atliktais preliminariais matavimais. Ieškovei iškėlus ginčą dėl sklypų ribos, 2013 m. jie užsakė tikslius kadastrinius matavimus, kuriuos atliko matininkas V. R., jais nustatyti sklypo duomenys (plotas ir ribos) buvo suderinti su NŽT ir RC pažymėti vietovės kadastro žemėlapyje 2002 m. Kadangi 2005 m. ten pat buvo pažymėtos ir ieškovės sklypo ribos, jos sklypo ribų paskesnio pažymėjimo tame pačiame žemėlapyje metu nesikirto, nes priešingu atveju ieškovės prašymas pažymėti būtų atmestas, sklypai nepersidengia, 2013 m. ginčo matavimais nustatyta riba tarp jų yra visiškai aiški, teisinga ir netgi palankesnė ieškovei nei buvo iki tol. Vietoje matininkas ribą tarp sklypų pažymėjo teisingai, anksčiau augalų eilė ir tvora, žymėjusios faktinę ribą, buvo laužytos formos, o dabar riba nužymėta tiesiai, galuose įkasti du riboženkliai, o per vidurį jų prašymu matininkas įkalė dar vieną papildomą orientyrui, ieškovės fotonuotraukose nė vienas matininko riboženklis neužfiksuotas, o medinis kuoliukas tikrai nėra matininko riboženklis, jį bus įsikalusi savo sklype pati ieškovė, riba per ieškovės lauko rūsį tikrai neina, yra likęs dar pakankamas apie 1–2 m. praėjimas tarp ginčo ribos ir šio statinio išorinės sienos, kad juo naudotis, prižiūrėti ir pan.

5A. N. žemės tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 68–73) prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes nepasinaudota išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta 2009-09-03 atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 24 ir 25 punktais; reikalavimą panaikinti duomenų suderinimą atmetant kaip nepagrįstą ir kaip pareikštą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustatytą 1 mėn. senaties terminą po atsakovės 2014-05-09 rašto Nr. 1SS-(10.5)-1167 (atsakymo į ieškovės skundą) gavimo; reikalavimą nustatyti kitokią ribą tarp sklypų atmesti kaip nepagrįstą. Vilkaviškio r. Bartninkų sen. tarybos sprendimais šiuo metu ginčo šalių valdomi žemės sklypai buvo skirti pirmiesiems jų naudotojams gyvenamiems namas statyti, 1992-07-10 sprendimu dabartiniam atsakovų valdomam sklypui skirta 0,2833 ha žemės, ieškovės – 0,2500 ha. Ginčo sklypų plotai teisėtai keičiami nebuvo. Atlikus atsakovų sklypui 2013 m. kadastrinius matavimus, buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka jais nustatytų kadastro duomenų patikra, pažeidimų nenustačius, buvo priimti skundžiami administraciniai aktai, ieškovei toliau skundžiantis, buvo patikrinta dar kartą, tame tarpe ir padėtis vietoje, tačiau trūkumų sklypo kadastro duomenų byloje ir pažeidimų matininko veiksmuose nerasta. Tokių trūkumų ir (ar) pažeidimų nerado ir ieškovės skundą tyrusi atsakovės centrinės įstaigos specialistai Vilniuje. Pagal abiejų sklypų kadastro duomenis 2013 m. atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatyti faktiniai duomenys, susiję su riba tarp ginčo sklypų, niekuo neprieštarauja 1999 m. preliminariais ieškovės sklypo kadastriniais matavimais nustatytiems jos sklypo kadastro duomenims, kuriais ši remiasi, kaip jos įsitikinimu, teisingais, kartu pirmuosius (atsakovų) vertindama priešingai, neteisingais. Be to, ginčo sklypai nepersidengia, riba tarp jų yra tiksli ir aiški, kitaip RC atsakovų sklypo ribų pagal 2013 m. ginčo matavimų planą vietovės kadastro žemėlapyje objektyviai nebūtų galėjusi pažymėti. Ginčo matavimuose riba tarp sklypų nužymėta iš to paties atsakovų sklypo ribos posūkio koordinačių sistemoje taško Nr. 1 ir tiksliai tokio paties ilgio, kaip ji buvo užfiksuota ankstesniais 2002 m. preliminariais matavimais, su kuriais sutiko ankstesni ieškovės sklypo savininkai ir kurių pagrindu atsakovai įgijo žemę nuosavybėn. Jeigu žemės savininkai tarpusavio susitarimu ir buvo nusistatę, nusižymėję vietoje ribą tarp sklypų kitaip (kita vieta), tai neturėjo teisėto pagrindo ir negali sukelti teisinių padarinių nagrinėjamam ginčui.

6

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-05-13 sprendimu (t. 2, b. l. 19–27) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. Č. ir 27,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ginčo 2013-05-03 kadastrinių matavimų (atsakovų sklypo) ir jais nustatytų kadastro duomenų tikrinimo ir derinimo neteisėtumo bei kad kadastro duomenys, kuriais nustatyta ginčo riba tarp sklypų, ir juos patvirtinę skundžiami NŽT administraciniai aktai pažeidžia ieškovės, teises ir teisėtus interesus, įrodinėjimo našta byloje tenka ieškovei, nes būtent ji teigia egzistuojant tokias aplinkybes ir jomis remiasi. Byloje kilo ginčas dėl pastarųjų ieškovės įrodymų vertinimo, jų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo. Teismas sprendė, jog bylos faktinių duomenų, nustatytų ieškovės rašytinių ir žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų, dokumentų (žemės sklypų kadastro duomenų bylų, sklypų planų, Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenų ir kt.) visuma neduoda pagrindo išvadai, jog ieškovės teisės tikrai yra pažeistos ir turi būti teismo ginamos. Teismas nustatė, kad atsakovų žemės sklypo plotas nuo pat jo suteikimo 1992-07-10 nepasikeitė ir visuose lig šiol sudarytuose teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitant skundžiamų 2013-05-03 matavimų, išliko tiksliai vienodas – 0,2833 ha (t. 1, b. l. 33, 34, 37, 40, 41–42, 79–80), todėl sprendė, kad ši dalis skundžiamų kadastro duomenų yra akivaizdžiai teisinga ir ieškovės teisių pažeisti negali. Antrasis reikšmingas kadastro duomuo yra atsakovų sklypo ribos, kiek jos susiję su ieškovės teisėmis – šiuo atveju sklypo šoninė riba šiaurės rytų pusėje, skirianti pastarąjį ir ieškovės sklypus. Kadangi tarpe sklypų jokių savarankiškų nekilnojamų daiktų nėra, pastaroji riba pagal žemėnaudos racionalumo ir protingumo principus turi sutapti su ieškovės sklypo riba pietvakariuose. Apie ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimą, atsižvelgiant į ieškinio argumentus, būtų pagrindas teigti tik nustačius, kad sklypai prasikeičia, o ieškovės sklypo dalis uždengta atsakovų žeme. Tačiau to teigti nėra pagrindo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad yra teisingi kadastriniai duomenys, žymintys ginčo ribą, tie, kurie yra nustatyti atliekant jos sklypo 1999 m. preliminarius matavimus ir užfiksuoti jos sklypo plane M 1:500. To kita ginčo pusė (atsakovai) ir neginčijo, teigti priešingai faktinio pagrindo byloje iš esmės nenustatė ir teismas. Ieškovės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti tik preliminariais matavimais, kurie nėra tikslūs, nes nėra atliekami valstybinėje koordinačių sistemoje, jų metu nėra naudojama speciali technika, užtikrinanti duomenų tikslumą GPRS pagrindu ir pan. Būtent dėl tokių matavimų nevisiško tikslumo, įskaitant ir tokius matavimus 2002 m. atsakovų sklype, byloje turimuose teritorijų planavimo dokumentuose – sklypų planuose, šiek tiek skiriasi sklypų ribų posūkių sąlyčio prie gatvės (ginčo ribos pradžios, atskaitos) taško vieta: ieškovės plane taškas pažymėtas Nr. 4 (t.1, b. l. 20), atsakovų – 2002 m. plane Nr. 2 (t. 1, b. l. 34), o skundžiamų 2013 m. matavimų plane, Nr. 1 (t.1, b. l. 41). Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo aspektu negalima nepaisyti aplinkybės, kad lyginant tarpusavyje visus tris sklypų planus, aptariamo taško buvimo vieta slinkosi visais atvejais ne į ieškovės, tačiau į atsakovų pusę, kas akivaizdu iš to, koks kiekvienu atveju buvo nustatytas artimiausias tiesia linija atstumas nuo ginčo šalių gyvenamųjų namų iki aptariamo taško. Ieškovei, atstumo iki ribos pradžios prie gatvės atskaitos taško kitimą teismas atvaizdavo būtent nuo ieškovės gyvenamojo namo pietvakarinės kertės (kampo), šis atstumas buvo: a) 1999 m. – 9,41 m. (b. l. 20, 1 tome), b) 2002 m. – 10,20 m. (b. l. 34, 1 tome), c) 2013 m. iki bylą nagrinėjant teisme – 10,87 m. (2015-02-05 antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 135-15-2 – t.1, b. l. 106–110). Nuo 1999 m. iki dabar ginčo riba tarp sklypų savo gale prie gatvės teritorijų planavimo dokumentuose pasislinko į atsakovų sklypą 1,46 metro. Antrasis kadastro duomuo, identifikuojantis ribą tarp gretimų žemės sklypų, yra šios ribos ilgis nuo aukščiau jau minėto pradžios taško. Šis duomuo planuose kito taip : a) 1999 m. ieškovės sklypo plane jis pažymėtas – 66,57 m., b) 2002 m. – 66,25 m., c) 2013 m. – 66,25 m. Skundžiamų kadastrinių matavimų metu matininkui ištiesinant lig tol vietoje kreivai buvusią nužymėtą ginčo ribą, jos ilgis sumažėjo apytiksliai 32 cm. Kadangi priešingame gale ribos linijos galas į atsakovų pusę pasislinko net 146 cm, teigti, jog sumažėjo ieškovės sklypo plotas, ieškovė neturi pagrindo. Teismas sutiko su atsakovų teiginiu, kad ir šiame sklypų sąlyčio linijos gale ginčo riba tarp sklypų faktiškai taip pat turėjo pasislinkti į atsakovų sklypo pusę, o ne į ieškovės, nes ginčo ribos tiesės vieną galą (prie gatvės) slenkant į atsakovų sklypo pusę, priešingam galui liekant ten pat, ginčo ribos ilgis tolygiai tik didėja, o tuo pat metu ir antrąjį tiesės galą slenkant, kaip teigia ieškovė į jos sklypo gilumą, bendras ribos ilgis turi didėti dar labiau, kai tuo tarpu jis ne tik kad nepadidėjęs, tačiau netgi sutrumpėjęs. Teismas sprendė, kad dėl atsakovų sklypo kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. kadastriniais matavimais ieškovės faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas niekaip nesumažėjo, jis objektyviai turėjo tik padidėti, todėl ginčo matavimai, jais nustatyti patikslinti atsakovų sklypo kadastro duomenys ir atsakovės NŽT sprendimai juos patvirtinti ir suderinti ieškovės teisių niekaip nepažeidžia. Jie neprieštarauja ir ieškovę tenkinantiems jos sklypo 1999 m. preliminariems kadastriniams matavimams, juos patikslina ir, kas svarbiausia, pačios ieškovės naudai. Teismas nurodė, kad jeigu ieškovė turinti pagrindo manyti, kad skundžiamus matavimus atlikęs matininkas ne vietoje įkalė ginčo ribą žyminčius riboženklius, ji dėl atitinkamo patikrinimo turi teisę kreiptis administracine, o ne civilinio proceso, matininkų veiklos priežiūros tvarka. Tiek ieškovės sklypo 1999 m., tiek skundžiamų atsakovų sklypo 2013 m. matavimų planai yra vienodo mastelio – M 1:500. Abejuose masteliniuose planuose tiesus (artimiausias) atstumas nuo ginčo ribos tarp sklypų iki ieškovės rūsio pastato pietvakarinės sienos yra 2 mm, kas atitinka apytiksliai 1 m. atstumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pastato paskirtį ir eksploatavimo ypatumus (pagal tikslinę paskirtį naudojama požeminė dalis), toks atstumas yra pakankamas šiam pastatui eksploatuoti, jį prižiūrėti ir jokiu požiūriu neapriboja ieškovės galimybių naudoti pagal paskirtį požeminę jo (pastato) dalį, dėl to teismas sprendė, kad ir šis atsakovų sklypo kadastro duomuo ieškovės teisių nepažeidžia, atsižvelgiant į tai, kad ji pati žemės sklypą įsigijo taip pat tik su tokia riba nuo rūsio iki kaimyninio atsakovų sklypo (žr., - pirkimo pardavimo sutartis ir planas t.1, b. l. 13–20). CK 4.45 str. 1 dalyje įstatymo leidėjo imperatyviai yra nustatyta, kad teismas savo sprendimu nustato ribą tarp susiginčijusių dėl jos gretimų sklypų savininkų tik tokiu atveju, kai ši riba nėra aiški iš esamų dokumentų. Šio ginčo atveju riba tarp bylos šalių sklypų yra visiškai aiški iš atsakovų sklypo kadastro duomenų, teisės aktų nustatyta tvarka nustatytų (patikslintų po preliminarių), patikrintų ir suderintų 2013-05-03 kadastriniais matavimais bei atsakovės NŽT administraciniais aktais. Teismas pripažino teisingais ieškinio reikalavimų ribose atsakovų sklypo kadastro duomenis ir nurodė, kad nėra faktinio pagrindo naikinti atsakovės NŽT administracinius aktus, kuriais šie duomenys buvo pripažinti teisingais, suderinti ir patvirtinti, todėl nustatymas ribos tarp sklypų pagal ieškovės sklypo kadastrinius duomenis, nustatytus netiksliais preliminariais 1999 m. matavimais, niekaip neatitiktų ir teisingumo bei protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str. 4 d. Ateityje turės būti patikslinti ir pačios ieškovės sklypo kadastro duomenys, tame tarpe ir sklypo plotas bei ribos, atliekant tikslius šio sklypo kadastrinius matavimus, kaip tai buvo padaryta atsakovų sklype.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 31–32) prašo panaikinti 2015-05-13 teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui arba ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas į tai, kad yra pažeidžiama ieškovės teisė į gynybą, kad ieškovė pensininkė, neturi kvalifikuoto gynėjo bylos nagrinėjimo metu, matydamas, kad ieškovė nesugebės pati tinkamai ir kvalifikuotai apginti savo teisių, nagrinėjo ieškovės reikalavimą, nedalyvaujant gynėjui ir tuo pažeidė ieškovės procesines teises į užtikrintą ir tinkamą gynybą. Teismas nagrinėjo 2013-05-03 kadastrinių matavimų, jų duomenų teisingumą, nors ieškinio reikalavimas buvo: panaikinti 2013-07-25 atsakovų Č. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą ir 2013-07-25 sklypo suderinimą, nes ieškovė juos laikė neteisėtais ir nepagrįstais, pažeidžiančiais ieškoves teises ir teisėtus reikalavimus. Teismas, analizuodamas 2013-05-03 kadastrinius matavimus, neįžvelgė, kad ieškovės žemės sklypas po atsakovų samdyto žemėtvarkininko matavimų aiškiai akivaizdžiai sumažėjo 2,20 m.; kad 2012-05-24 surašytame „Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte“ buvo suklastotas ieškovės parašas. Teismas nesiėmė veiksmų, numatytų CPK 300 str. 1 d., t. y. informuoti prokurorą apie galimus nusikalstamos veikos požymius. Ieškovei liko neaiški teisėjo pozicija, ieškinį atmetus, žodžiu po sprendimo paskelbimo paaiškinus, kad abu sklypai turi būti permatuoti iš naujo. Žemės ribų su atsakovais Č. ginče ieškovė dalyvauja aktyviai (tiek, kiek leido sveikata, žinios ir pajamos) nuo pat pradžių, t. y. nuo 2012-05-10, nuo tada yra ginčijusi ne vieną priimtą dokumentą, todėl ieškovės pozicija dėl teisių gynimo daugelio netenkino. Neatsitiktinai klastotas ieškovės parašas, nors UAB Vilkaviškio architektūros biuro direktorė I. M. tvirtinusi, kad 2012-05-24 raštą ieškovė yra pasirašiusi. Tokius dokumentus teismas atsisakė priimti. Prieš tai atsisakiusi pasirašyti 2012-04-10 to paties V. R. surašytą atsakovų Č. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kaip akivaizdžiai neteisėtą. Teismas buvo pareikalavęs ieškovės pateikti sklypo raudonųjų linijų planą, kurį teismui ir pateikė, tačiau paštu teismas grąžino. Šį teismo veiksmą vertina kaip neteisėtą, galimai suinteresuotą bylos baigtimi, kadangi šis dokumentas yra vienas iš svarbiausių, teismas privalėjo jį vertinti ir pasisakyti, todėl šio dokumento kopiją ji teikia su apeliaciniu skundu kaip nepagrįstai atsisakytą priimti. Teismas atsisakė išreikalauti iš atsakovų Č. pirkimo–pardavimo sutartį, pirmiausia iš kurios turėjo būti matyti, kokį žemės sklypo plotą atsakovai yra nupirkę iš ankstesnių savininkų, ir nustatyti, kokiu pagrindu 2013-05-03 liudytojas V. R., sudarydamas atsakovų žemės sklypo planą, jau konstatavo 2 833 m2 plotą. Visi be išimties Bartninkų miestelio gyventojai, ieškovės žiniomis, turėjo ir galėjo įsigyti tik po 0,25 ha žemės. Būtent dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas ir yra panaikinti būtent 2013-07-25 atsakovų Č. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Panaikinus ginčo aktą, abu žemės sklypai turėtų būti permatuojami iš naujo, teisėtai ir pagrįstai sudaromi nauji žemės sklypų planai, surašomi teisėti ir pagrįsti kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir tik tada daromi esminiai pakeitimai nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties liudytojo V. R. daryti atsakovų žemės sklypo abu planai (2012-05-18 ir 2013-05-10) yra iš esmės skirtingi, o tai reiškia, kad liudytojas- specialistas arba yra nekompetentingas atlikti tinkamai savo darbą, arba aiškiai suinteresuotas sėkminga atsakovų bylos baigtimi.

11Atsiliepime (t. 2, b. l. 50–54) atsakovai Lina ir S. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas

12Atsiliepime (t. 2, b. l. 63–68) atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16Kaip visiškai nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nagrinėjo ne tai, ko ieškovė prašė pareikštu ieškiniu. Pritartina atsakovų atsiliepimų argumentams, jog teismas nagrinėjo visus rašytinius dokumentus, kurie akivaizdžiai šio ginčo atveju sukelia teisines pasekmes, pirmiausia – NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjos V. B. 2013-07-25 suderintą UAB „( - )“ parengtą 2013-05-03 planą M 1:500 (toliau – 2013 m. planas). Bylos dokumentai patvirtina, jog apie šio plano suderinimą ieškovė buvo informuota NŽT 2014-05-09 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1167, be to, apeliantė nuo UAB „( - )“ 2013-04-22 kvietimo gavimo žinojo apie tai, kad vyksta žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastriniai matavimai, ko pasėkoje bus derinamas planas. Reikalavimą panaikinti Aktą ir 2013-07-25 suderinimą ieškovė grindžia tuo, kad, 2013 m. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, susiformavę įsigyjant žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), kadangi sumažėjo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotas, pasikeitė ribos, neliko įvažiavimo pro rūsį. Bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) suformuotas ir ribos nustatytos Teritorijų planavimo vyr. specialisto R. G. parengtame 1999 m. lapkričio mėn. plane M 1:500 (toliau – 1999 m. planas), pagal kurį 2005-06-02 pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – NTK) žemėlapyje. Apeliantė įsigijo 0,2500 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) 2005-06-20 pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6890. 2005-06-20 Perdavimo–priėmimo akto, notarinio registro Nr. 6893, 2 punkte nurodyta, kad prieš pasirašydama šį aktą apeliantė perduodamą turtą apžiūrėjo, 3 punkte nurodyta, kad D. B. perdavė jai žemės sklypo planą. Tai patvirtina, kad apeliantė žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) įsigijo tokiomis ribomis ir tokio ploto, koks nurodytas 1999 m. plane, ir kad, pasirašydama 2005-06-20 pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo perkamo sklypo ribas ir plotą. Žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) suformuotas ir ribos nustatytos AB „Hidroprojektas“ Žemės reformos skyriaus 2002-06-14 parengtame žemės sklypo plane M 1:500 (toliau – 2002 m. planas), pagal kurį 2002-09-10 ribos pažymėtos NTK žemėlapyje. Pažymint žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtinI)) ribas NTK žemėlapyje pagal 1999 m. planą, turėjo būti tikrinama, ar jos nekerta anksčiau pagal 2002 m. planą pažymėtų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų. Tai, kad abiejų sklypų ribos NTK žemėlapyje buvo pažymėtos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, jog žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos nekerta ir nepažeidžia žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų. Jei būtų buvę nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos pagal 1999 m. planą pažeidžia žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas, tai VĮ Registrų centras, vadovaujantis Nuostatų (redakcija, galiojusi 2005-06-02) 56, 64 punktais, NTK įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 5 punktu, 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, būtų atsisakęs pažymėti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas NTK žemėlapyje pagal 1999 m. planą. Tai, kad 2002 m. plane nurodyta, jog jis suderintas su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) ribų. 2013 m. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) kadastrinius matavimus, buvo parengtas 2013 m. planas. Palyginus 2013 m. plane nurodytus ribų ilgius ir plotą su 2002 m. plane nurodytais ribų ilgiais ir plotu, akivaizdu, kad jie tapatūs, kas reiškia, kad 2013 m. kadastriniai matavimai atlikti ir planas parengtas tomis pačiomis ribomis kaip ir 2002 m. planas (kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 11 punktas). Kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos ir plotas po kadastrinių matavimų nepakito ir liko tokie, kokie buvo suformuojant šį sklypą 2002 m., tai akivaizdu, jog kadastriniai matavimai negalėjo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų ir ploto. Dėl to kaip visiškai nepagrįstas laikytinas apeliantės argumentas, kad po 2013 m. atliktų žemės sklypo (kadastro Nr.( - )) kadastrinių matavimų pasikeitė jos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos, sumažėjo plotas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotas yra 0,2500 ha. Jame nėra žymų apie tai, būtų keisti sklypo kadastro duomenys (t. y. plotas ir/ar sklypo ribos). Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad NTK žemėlapyje būtų pažymėtos kitokios žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos nei nurodytos 1999 m. plane. 1999 m. plane pažymėta, kad žemės sklypo (kadastro Nr.( - )) riba, pažymėta taškais Nr. 1, Nr. 4, ribojasi su gatve. Riboje, pažymėtoje taškais Nr. 1 ir Nr. 4, įbraižytas įrengtas įvažiavimas iš gatvės į žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), kitų įrengtų įvažiavimų nepažymėta, kas duoda pagrindą išvadai, kad, įsigyjant žemės sklypą, įrengtas buvo tik šis įvažiavimas. Nei žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane, nei žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planuose nepažymėtas kelias ar įrengtas įvažiavimas, esantis prie sklypus skiriančios ribos arba įsiterpęs tarp šių sklypų. Planuose taip pat nėra duomenų apie nustatytą kelio servitutą. Nesant duomenų apie įrengtą įvažiavimą prie rūsio pastato, visiškai nepagrįstu pripažintinas apeliantės argumentas, jog ji neteko įvažiavimo. Nesant įrengto įvažiavimo prie rūsio pastato, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti ginama neegzistuojanti teisė. Pažymėtina, kad apeliantė įsigijo sklypą tokių ribų, kokios nurodytos 1999 m. plane. Jame atstumas tarp rūsio pastato ir sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 3 ir Nr. 4, yra apie 2 mm. Įvertinus 1999 m. plano mastelį, darytina išvada, kad, apeliantei įsigijus sklypą, atstumas tarp rūsio pastato ir sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 3 ir Nr. 4, vietovėje buvo apie 1 metras (M 1:500 reiškia 1 mm plane = 0,5 m vietovėje, tai 2 X 0,5 m = 1 m). Toks atstumas nurodytas ir 2013 m. plane. Akivaizdu, jog 1 metras nėra tinkamas ir racionalus atstumas įrengti įvažiavimui, todėl, jei faktiškai ir buvo įvažiuojama pro rūsio pastatą, tai, tikėtina, buvo padaryta naudojant dalį gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ploto. Tokiu atveju būtina vadovautis teisės principu ex injuriajus non oritur (lot. iš ne teisės teisė neatsiranda) ir negalima ginti asmens interesų, susiformavusių savavališkai naudojant kitiems asmenims priklausančią žemę. Kadangi apeliantė įsigijo 0,2500 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) su įrengtu įvažiavimu iš gatvės pusės ir kurio ribos nurodytos 1999 m. plane, ji negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl kitokių ribų, didesnio ploto ar kito įvažiavimo, kadangi po 2013 m. atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotas, ribos ir įrengtas įvažiavimas liko tokie patys.

17Apeliantės teigimu, siekį sumažinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotą patvirtina 2012 m. planas. LR NTK nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 67 punktas numato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. 2012 m. plane nepasirašę sklypo savininkai Č., nesuderinęs NŽT Vilkaviškio skyrius, nesant plane privalomų rekvizitų, jis yra niekinis, nesukelia teisinių pasekmių. Apeliantė nurodė, kad nepasirašė žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų paženklinimo-parodymo akte ir plane, tačiau planą NŽT Vilkaviškio skyrius patvirtino ir suderino. Teisės aktams nenumatant reikalavimo, kad žemės sklypų planuose privalo pasirašyti gretimo žemės sklypų savininkai, apeliantės nepasirašymas žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plane laikytinas nereikšmingu. Nuostatų 32.1.1 p. numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – kviestiniai asmenys). 32.1.1.2 p. numato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. 32.1.1.3 p. numato, kad jeigu kviestiniai asmenys, kurie atvyko, tačiau atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. 32.1.1.5 p. nustato, kad kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ 2013-04-22 kvietimu kvietė apeliantę atvykti į žemės sklypo (kadastro ( - )) ribų paženklinimą, tačiau jai atsisakius pasirašyti ribų paženklinimo-parodymo akte, matininkas V. R. 2013-06-11 raštu (pašto siuntos Nr. RN616223571 LT) jai nusiuntė žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plano ir ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas. Per nustatytą terminą apeliantė pastabų nepateikė, t. y. neprieštaravo parengtam žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų paženklinimo-parodymo aktui ir planui. NŽT teritorinių skyrių darbuotojai tikrina žemės sklypo kadastro duomenų bylas Taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 6, 7 punktuose nurodyta, ką reikia patikrinti, prieš parengiant ir pasirašant Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Asmeniui nepasirašius ribų paženklinimo-parodymo akte ir per nustatytą terminą nepareiškus pastabų, nėra kliūčių atlikti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą ir suderinti planą. Kadangi Aktas ir plano suderinimai parengti nepažeidžiant Taisyklių, nėra teisinio pagrindo jiems naikinti.

18Taigi, kaip spręstina iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, kadastro duomenims esant akivaizdžiai teisingiems, apeliantės teisių pažeidimo nenustatė, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

19Apeliantė prašo teismo nustatyti žemės sklypo ribą su atsakovais Č. pagal 1999 m. planą ir pagal jį pažymėtas sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Apeliantė teisiniu reikalavimo pagrindu nurodo CK 4.45 straipsnį, numatantį, kad teismas nustato žemės sklypo ribas, jei sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jei jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. LAT yra nurodęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (LAT 2014-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-459/2014). LAT taip pat yra nurodęs, kad faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas nereiškia, kad kiekvienu atveju sklypų ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą, kadangi faktinis sklypo naudojimas – tik vienas iš kriterijų sklypo riboms nustatyti. Jeigu nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, tai jos nenustatinėtinos iš naujo teismo tvarka (LAT 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-475/2010). NTK įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. LAT yra nurodęs, kad atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypų ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir todėl yra aiškios, o ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovui priklausančio žemės sklypo aiškias ribas (LAT 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-542/2013). Taigi, kol nepanaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) 2013 m. atlikti kadastriniai matavimai, sklypus skirianti riba yra aiški, todėl negali būti nustatoma CK 4.45 straipsnio pagrindu.

20Tai, kad 2002 m. planas suderintas su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininke V. G., patvirtina, kad 2002 m. nustatyta žemės sklypus skirianti riba atitiko faktinę ribą, ji gretimo sklypo savininkės V. G. teisių ir teisėtų interesų (kuriuos perėmė ieškovė) nepažeidė. 2013 m. planas parengtas ir kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis kaip ir rengiant 2002 m. planą. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarus dokumentas – 2002 m. planas suderintas su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) savininke V. G., darytina išvada, kad sklypus skirianti riba, nurodyta 2002 m. plane, neprieštaravo 1999 m. plano sprendiniams, nepažeidė žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų, buvo aiški ir suderinta su abiejų sklypų savininkais. Vėlesniuose žemės sklypų dokumentuose (2005-06-20 pirkimo–pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 6890, 2013 m. plane, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose) nurodyti tokie patys sklypų ribų ilgiai, plotai. Tai reiškia, kad jie nekito ir atitinka tuos ribų ilgius ir plotus, kurie nurodyti preliminariuose dokumentuose.

21Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai taikė CK 4.45 str. 1 d. imperatyvą, kad teismas savo sprendimu nustato ribą tarp susiginčijusių dėl jos gretimų sklypų savininkų tik tokiu atveju, kai ši riba nėra aiški iš esamų dokumentų. Iš byloje esančių įrodymų riba tarp bylos šalių yra visiškai aiški.

22Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2012-05-24 surašytame „Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte“ buvo suklastotas apeliantės parašas ir kad teismas privalėjo imtis veiksmų, numatytų CPK 300 str. 1 d., t. y. informuoti prokurorą apie galimus nusikalstamos veikos požymius, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teisme nei parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nei bylą nagrinėjant iš esmės apeliantė šių aplinkybių, t. y. dokumentų suklastojimo fakto ar bent jau įtarimų dėl galimo suklastojimo nėra paminėjusi nei karto, todėl naujų aplinkybių iškėlimas pažeidžia CPK 312 str. nuostatas, draudžiančias apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Konstatuotina, jog pačiam teismui vertinti dokumentų ar parašų tikrumą pareiga būtų tuo atveju, jeigu byloje teismas turėtų būti ar pagal bylos pobūdį būtų aktyvus, ginamas viešas interesas ar kitomis įstatymo nustatytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju bylos pobūdis nesudarė pagrindo teismui būti aktyviam, kadangi sklypo ribų nustatymas ar nuginčijimas yra privatus apeliantės interesas, neturintis visuomeninės reikšmės, todėl teismui savarankiškai kelti abejones nebuvo pagrindo, juo labiau, kad tokių abejonių teisminio bylos nagrinėjimo metu nekėlė ir pati apeliantė. Matydama savo teisių pažeidimą, kuris galimai siejasi su nusikalstama veika, apeliantė nuo galimo pažeidimo datos, t. y. 2012-05-24, kai sužinojo ar pastebėjo tariamo klastojimo faktą, turėjo teisę bei galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu inicijuoti baudžiamąjį procesą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau beveik du metus apeliantė jokių veiksmų šia linkme neatliko, su prašymu dėl tyrimo pradėjimo nesikreipė, šią pareigą perkeldama teismui, nors apie galimą dokumentų suklastojimo faktą teismo posėdžiuose netgi neužsiminė. Tokiu būdu kaltinti teismą dėl veiksmų, kuriuos atlikti teisę bei galimybes turėjo pati apeliantė, nėra pagrindo, dėl ko šis apeliantės motyvas atmestinas. Pažymėtina ir tai, jog 2012-05-24 surašyto Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pripažinti niekiniu (negaliojančiu) ieškovė reikalavimo ieškinyje taip pat nekėlė, todėl šio dokumento nuginčijimas išeitų už ieškinio ribų.

23Apeliantės teigimas, kad, jos žiniomis, visi Bartninkų miestelio gyventojai galėjo įgyti ne didesnius nei 0,25 ha ploto žemės sklypus, todėl abejotina, kad atsakovai Č. galėjo įgyti 0,2833 ha ploto žemės sklypą, yra teisiškai nereikšmingas, nes apeliantės manymas nėra paremtas jokiais oficialiais duomenimis, įrodymas, gautais iš atitinkamų valstybinių institucijų, kurie duotų pagrindą šį teigimą vertinti kaip pagrįstą, todėl, nesant objektyvių tą patvirtinančių duomenų, apeliantės abejonė atmestina. Juo labiau, kad visuose bylos dokumentuose yra nurodoma, kad atsakovų Č. įgytas sklypas yra būtent 0,2833 ha ploto ir šių duomenų apeliantė nei ginčijo, nei kėlė abejones dėl jų tikrumo.

24Su apeliaciniu skundu pateikta raudonųjų linijų plano įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinta kopija atsisakytina priimti kaip įrodymas, neatitinkantis CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimo (pagal kurį kopija turi būti p[atvirtinta teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens), be to, konstatuojant, jog tokio įrodymo pateikimas apeliacinės instancijos teismui prieštarauja CPK 314 str. nuostatoms. Šis dokumentas apeliantės dispozicijoje buvo visada, todėl jeigu jis, apeliantės nuomone, turėjo reikšmės bylos nagrinėjimui bei sprendimo priėmimui, galėjo ir turėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tokia pati įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinta kopija, spręstina, jog, teismui 2015-03-24 lydraščiu visiškai pagrįstai šią paštu teismui pateiktą kopiją apeliantei grąžinus, nėra jokio pagrindo išvadai, jog šis įrodymas pirmosios instancijos teismo buvo atsisakytas priimti nepagrįstai. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė ieškinio pareiškime bei teismo posėdžiuose prašė sklypų ribas nustatyti pagal 1999 m. R. G. parengtą žemės sklypo planą, laikydama jį visiškai objektyviu bei teisingu, kurį palyginus su apeliantės pateikto raudonųjų linijų plano, parengto 1992 m., kopija matosi akivaizdūs skirtumai tarp nubrėžtų sklypų ribų, nors pats sklypo plotas yra tapatus, t. y. 0,25 ha. Todėl nesuprantama, kokiu tikslu ir ką įrodinėja apeliantė pateikiamu dokumentu, kuris iš esmės prieštarauja netgi jos pačios teisingu laikomam 1999 m. žemės sklypo planui.

25Pritartina atsakovų atsiliepimo argumentams, jog apeliantė be pagrindo teismą kaltina pažeidus jos teises į kvalifikuotą teisinę pagalbą, kadangi, kaip ji pati pripažįsta, advokatą A. S. ji pasisamdė pati, su juo sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, sumokėjo jam sutarto dydžio honorarą, todėl, manydama, kad šis atstovas netinkamai atstovauja jos interesus, konfliktuodama su atstovu dar parengiamojo teismo posėdžio eigoje, turėjo teisę bei pakankamai laiko iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje nutraukti sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo, sudaryti sutartį su kitu atstovu, kurio paslaugos būtų kvalifikuotos bei jai tinkamos. Bylos duomenys patvirtina, jog prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teisme pati apeliantė pareiškė nušalinimą savo atstovui, nurodė, kad nutraukia su juo sutartį, nes jis netinkamai ją atstovauja, tik po ko atstovas advokatas A. S. paliko teismo salę. Kadangi apeliantė, nesutarimams su advokatu vykus jau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, nušalinimą advokatui pareiškė tik atvykusi į teismo posėdį, tokiu būdu vilkindama teismo procesą, o, teismui paklausus, ar ji toliau bylą ves be atstovo, apeliantė atsakė teigiamai, po ko ir buvo byla nagrinėjama iš esmės, akivaizdu, jog apeliantės teisės naudotis kvalifikuota teisine pagalba nebuvo apribotos. Tai, kad apeliantė yra pajėgi savo jėgomis susirasti atstovą, per kurį galėjo vesti bylą, patvirtina prie apeliacinio skundo pateiktas 2015-05-26 skundas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės vyriausiajam prokurorui, kuriame nurodyta, kad apeliantės interesus byloje atstovaus advokatė L. R.. Tai rodo, kad apeliantė, kuri sutartį dėl atstovavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje yra sudariusi su advokatu, analogiškai galėjo pasirinkti atstovą ir sudaryti sutartį dėl jos interesų atstovavimo civilinėje byloje, nors teismui nurodė, kad bylą ves pati be atstovo, tik po ko teismas pradėjo bylos nagrinėjimą.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas bei priteistina iš apeliaciją pralaimėjusios ieškovės atsakovui S. Č. 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

27Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28apeliacinį skundą atmesti.

29Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti atsakovui S. Č. iš ieškovės J. B. 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 4–5) prašė: 1) panaikinti kaip... 4. A. S. Č. ir L. Č. atsiliepime (t. 1, b. l. 55–57) prašė ieškinį... 5. A. N. žemės tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 68–73) prašė ieškinį... 6. ... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-05-13 sprendimu (t. 2, b. l.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 31–32) prašo panaikinti... 11. Atsiliepime (t. 2, b. l. 50–54) atsakovai Lina ir S. Č. prašo apeliacinį... 12. Atsiliepime (t. 2, b. l. 63–68) atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Kaip visiškai nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas... 17. Apeliantės teigimu, siekį sumažinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ))... 18. Taigi, kaip spręstina iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pirmosios... 19. Apeliantė prašo teismo nustatyti žemės sklypo ribą su atsakovais Č. pagal... 20. Tai, kad 2002 m. planas suderintas su gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. ( -... 21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai... 22. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2012-05-24 surašytame „Žemės... 23. Apeliantės teigimas, kad, jos žiniomis, visi Bartninkų miestelio gyventojai... 24. Su apeliaciniu skundu pateikta raudonųjų linijų plano įstatymo nustatyta... 25. Pritartina atsakovų atsiliepimo argumentams, jog apeliantė be pagrindo... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis... 27. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. apeliacinį skundą atmesti.... 29. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą... 30. Priteisti atsakovui S. Č. iš ieškovės J. B. 150 Eur už atsiliepimo į...