Byla 3K-3-542/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. D. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. D. ieškinį atsakovams S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims A. Ž., valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, V. Kučinsko geodezinių darbų įmonei dėl žemės sklypo ribų nustatymo, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas V. A. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 13.6-5155 „Dėl namų valdos žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, Šilutės rajone“ įregistravimo ir pardavimo; nustatyti atsakovei S. G. nuosavybės teise priklausančio 0,3046 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, esančio Šilutės r., duomenys neskelbtini, ribas pagal UAB „Vakarų valda“ 2012 m. gegužės 16 d. parengtą planą, kuriame šios ribos pažymėtos posūkių taškais 1-4 su koordinatėmis: taško „1“ x–6150048.62, y–340650.00, taško „2“ x–6150087.60, y–340593.34, taško „3“ x–6150124.24, y–340621.08, raško „4“ x–6150096.31, y–340674.49l; priimti atsisakymą nuo pirminio ieškinio reikalavimų panaikinti 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, registro Nr. 2SD-7480, sudarytos A. Ž. ir S. G., dalį dėl 0,3046 ha žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio Šilutės r., duomenys neskelbtini, pirkimo–pardavimo bei 2006 m. rugsėjo 13 d. perdavimo–priėmimo akto dalį dėl šio žemės sklypo perdavimo–priėmimo, registro Nr. 2SD-7481; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad Šilutės rajone, duomenys neskelbtini, jam nuosavybės teise priklauso 0,3700 ha namų valdos žemės sklypas. Šis sklypas suformuotas 2003 m. gruodžio 16 d. atliekant preliminarius matavimus. Nuosavybės teises į jį ieškovas įgijo pagal Klaipėdos apskrities viršininko

82004 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 33-8702, atkūrus nuosavybės teisę į 7/37 sklypo dalis, bei 2005 m. rugsėjo 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš valstybės nusipirko 30/37 žemės sklypo dalis. Šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, daržinė, sandėlis, kiemo statiniai, kuriuos ieškovas privatizavo 1992 m., o faktiškai čia gyvena apie 30 metų. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo A. Ž. tuo metu jau gyveno gretimoje sodyboje, riba tarp sklypų buvo atitverta tvora, ji niekada nesikeitė. Šiuo metu šis sklypas priklauso atsakovei S. G. 2009 m. atliekant tikslius namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad pagal parengtą planą valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas negali pažymėti žemės sklypo kadastro žemėlapyje, nes jis iš dalies dengia S. G. sklypą. S. G. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2005 m., su ieškovu suderinus žemės sklypo ribas ir jam pasirašius paženklinimo parodymo akte, todėl Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius pritarė šiam žemės sklypo planui. Ieškovo teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymas, kuriuo patvirtinti A. Ž. namų valdos sklypo duomenys ir kurio pagrindu su A. Ž. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, yra neteisėtas, nes V. Kučinsko geodezinių paslaugų įmonė atliko kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo planą pažeisdama tokių dokumentų rengimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas pasirašė sklypo ribų paženklinimo parodymo akte, nes jam buvo paaiškinta, kad ribos atitinka užtvertą tvorą, tačiau vėliau kaimynai įkalė kuolą naujoje vietoje, apie 4 metrus į jo sklypo vidų ir pradėjo tverti naują tvorą.

9Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad žemės sklypo ribos yra aiškios, pats ieškovas sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, aktą pasirašė, todėl pagrįstai sklypas įregistruotas. Žemėtvarkos skyrius ginčo tarp kaimynų negalėjo įžvelgti. Ieškovas turėjo pats domėtis, kaip vyksta sklypo registravimas, kurio ribas nustatant jis padėjo savo parašą.

10Atsakovė S. G. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ji yra sąžininga įgijėja, nes įsigijo tokį sklypą, koks buvo nurodytas atlikus kadastrinius matavimus ir įregistruotas. Atliekant gretimų sklypų bendros ribos paženklinimą dalyvavo ieškovas. Ribos buvo pažymėtos riboženkliu – tvora. Ieškovas su tuo sutiko ir pasirašė paženklinimo-parodymo akte, todėl sklypų paženklinimo-parodymo aktas yra teisėtas, ribos yra aiškios ir teismas negali nustatyti kitų sklypo ribų. Ieškovo nurodoma faktinė sklypo riba (ankstesnė tvora) kirstų registre įregistruotus atsakovės pastatus. Keisti žemės sklypų ribas, atidalijant žemės sklypo dalį iš vieno sklypo ir prijungiant prie kito sklypo, neformuojant atskirų žemės sklypų, galima tik tuo atveju, jei yra abiejų sklypų savininkų savanoriškas sutikimas. Šiuo atveju atsakovė nesutinka performuoti sklypų amalgamacijos būdu, nes tam nėra jokio pagrindo.

11Trečiojo asmens V. Kučinsko geodezinių darbų įmonės atstovas V. Kučinskas ieškinio nepripažino, nurodė, kad žemės sklypo ribos yra aiškios. Darydamas kadastrinius matavimus jis vadovavosi inventorinėmis bylomis, ginčo ribą matavo pagal buvusią tvorą, kuri ir buvo riboženklis.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

13Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priėmė atsisakymą nuo pirminio ieškinio reikalavimų panaikinti 2006 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį ir 2006 m. rugsėjo 13 d. perdavimo–priėmimo akto dalį. Teismas nurodė, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl CK 4.45 straipsnis negali būti taikomas ir ribos nenustatinėtinos iš naujo teismo tvarka kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą. Byloje esantis Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtino, kad ieškovui sklypo ribos buvo žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir buvo žinoma, kurioje vietoje yra ieškovo ir atsakovės sklypus skirianti riba. Jis su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė. V. Kučinsko geodezinių darbų įmonė atlikdama kadastrinius matavimus žemės sklypo plane užfiksavo atsakovės žemės sklype buvusius pastatus, už jų esančią tvorą, ją pažymėdamas plane sutartiniais ženklais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė savavališkai perkėlė riboženklį į ieškovui priklausantį žemės sklypą ar faktinės žemės sklypo ribos buvo tokios, kaip UAB „Drava“ ar UAB „Vakarų valda“ parengtuose planuose, pagal kuriuos ribas prašo nustatyti ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiame plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal paties ieškovo parodytą vietą, atsakovės atstovas tokios faktinės ribos buvimą neigia, nes tokiu atveju ji kirstų atsakovės pastatų išsidėstymo plane buvusius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus pastatus, užkirstų galimybę prieiti prie malkinės galinės sienos.

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. A. D. apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 21 d. sprendimu Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismai neatlieka kadastrinių matavimų funkcijų, ribų ir ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinačių nustatymas yra ne teismo kompetencija. Tai atliekama administracinėmis procedūromis, o teismai, esant prašymui, atlieka šių procedūrų teisėtumo kontrolę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atlikti žemės sklypų performavimo amalgamacijos būdu galimybių taip pat nėra, nes su tuo nesutinka atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pats ieškovas 2005 m. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, pateiktą paženklinimo–parodymo aktą pasirašė, todėl sklypo ribos įregistruotos pagrįstai. Bylos duomenimis, sklypų ribos užfiksuotos oficialiame dokumente, kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Įstatymai nesuteikia teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas, o ieškovas nenurodo jokių priežasčių ar teisinio pagrindo pakeisti sklypų ribas.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

16Kasaciniu skundu ieškovas V. A. D. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes rėmėsi tik viena aplinkybe, kad kasatorius pasirašė žemės sklypo parodymo-paženklinimo vietoje akte, t. y. sutiko su riba. Kasatorius nurodo, kad net žemės sklypo plane, su kuriuo jis niekada nebuvo supažindintas, ši riba yra sutapatinta su tuo metu egzistavusiu vienintelius sklypus skiriančiu objektu – vielos tinklo tvora. Be to, 2005 m. rugsėjo 3 d. sklypo parodymo-paženklinimo vietoje akte nėra jokių duomenų apie naujų riboženklių įtvirtinimą.
  2. Kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai neanalizavo ir nevertino tos aplinkybės, kad abu jam priklausantys sklypai, kurie ribojasi su atsakovės S. G. sklypu, buvo suformuoti ir įregistruoti 2003 m., nors teisės aktai suteikia vienodą teisinę galią tiek preliminariems, tiek ir kadastriniams matavimams. Be to, teismai nepagrįstai V. Kučinsko geodezinių darbų įmonės parengtą žemės sklypo planą prilygino dar ir statinių išdėstymo planui ir padarė klaidingą išvadą, kad, atkūrus senąją ribą pagal kasatoriaus reikalavimą, ji kirstų statinius, kurių jau nebėra.
  3. Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio, kuriame ir yra įtvirtinta teismo kompetencija nustatyti žemės sklypo ribas.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė S. G. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Atsakovės teigimu, kasatorius ir toliau bando suklaidinti teismą siekdamas nustatyti ribą ten, kur tai yra neįmanoma, nes ji kirstų Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius. Nors šie pastatai šiuo metu ir yra nugriauti, bet jie neišregistruoti ir savininkė gali juos bet kada atstatyti. Žemės sklypo ribos yra tinkamai nustatytos, suderintos su kasatoriumi dar 2005 m. Atsakovės nuomone, ginčo esmė yra ne bendros ginčų sklypų ribos nustatymas pagal CK 4.45 straipsnį, tačiau jai priklausančio ginčo sklypo ribų pakeitimas.
  2. Atsakovės nurodo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnio, nes žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos, o ieškovas nepateikė reikšmingų argumentų, dėl ko jos turėtų būti pakeistos.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, todėl kasacinis teismas peržiūri apskųstą teismo procesinį sprendimą neperžengdamas kasaciniame skunde nustatytų ribų. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, t. y. vykdydamas kasacijos funkciją nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Peržengti kasacinio skundo ribas teismas turi teisę tik tokiais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasacinio skundo argumentai yra susiję su įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese pažeidimu, t. y. iš esmės skunde keliami fakto klausimai dėl ginčo sklypo ribų neteisingo nustatymo bei CK 4.45 straipsnio netaikymo.

21Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo ir aiškinimo

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr. 3K-3-475/2010). Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011).

23Dėl įrodymų vertinimo

24Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada, nurodo, kad spręsdami ginčą teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, ir pateikia faktinius argumentus dėl neteisėto atsakovės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto sudarymo bei nurodo, jo nuomone, esminę faktinę aplinkybę, sudarančią pagrindą laikyti teismų procesinius sprendimus nepagrįstais ir neteisėtais, – po atliktų 2005 metais kadastrinių matavimų atsakovės sklypo riba iš šiaurės pusės pailgėjo nuo 65 metrų iki 69 metrų ir taip buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos, kurios buvo nustatytos 2003 metais atliekant preliminarius matavimus. Taip pat kasatorius nurodo jo reikalavimo teisinį pagrindą, kad tokiais veiksmais buvo pažeista imperatyvioji Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Pažymėtina, kad kasatorius, nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais, nepateikia teisnių argumentų, paneigiančių teismų sprendimuose pateiktą teisės normų aiškinimą bei taikymą, o iš esmės remiasi tais pačiais faktiniais argumentais.

25Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pažymi, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, bet kasatoriui priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimas, t. y. tarp šalių kilo ginčas dėl jų valdomų žemės sklypų ribos (gretimybės), plane pažymėtos taškais 1-2, ieškovui prašant nustatyti atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas, pažymint ribų posūkių koordinates (nustatyti ginčo sklypo kadastro duomenis). Teismai pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo daikto ribų nustatymas reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų . Būtent Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ( įstatymo 2003 m. gegužės 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant tikslius ir išsamius kadastrinius matavimus, naudojant tiksliausias priemones, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais yra formuojami nekilnojamieji daiktai arba šio įstatymo 9 straipsnyje numatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės reformos metu Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. (Nekilnojamo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Būtent nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi šių teisės normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis šio įstatymo bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų ir šiuo atveju kasatoriaus nurodyta Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio nuostata netaikoma. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad, matininkui atlikus kadastrinius matavimus, ieškovas 2005 m. rugsėjo 3 d. pasirašė žemės sklypo paženklinimo akte ir sutiko su nustatytomis abiejų žemės sklypų ribomis, vėliau Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymu buvo patvirtinti žemės sklypo duomenys, kurių pagrindu sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir įregistruotas žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre. Viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, ieškovas siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovei priklausančio žemės sklypo aiškias ribas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog vienas iš būdų, pagal kurį gali būti formuojami nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo daikto amalgamacija (žemės sklypo perdalijimas) (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir žemės sklypai turi būti formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, t. y. naudojamus gretimus žemės sklypus galima performuoti amalgamacijos būdu atliekant naujus kadastrinius matavimus ir nustatant naujus žemės sklypų duomenis. Tokiais atvejais pasikeičia žemės sklypų plotai – vienas sumažėja, o kitas padidėja, tačiau tokiam veiksmui atlikti yra būtinas abiejų savininkų savanoriškas susitarimas. Kadangi atsakovė nesutinka, jog ieškovas savo žemės sklypą pasididintų jos sklypo sąskaita, tai sklypų amalgamacija vien kadastrinių matavimų pagrindu yra negalima.

26Kasatorius nenurodo jokių teisinių argumentų, kad žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o teikia tik faktinius argumentus, t. y. kad po atliktų 2005 metais kadastrinių matavimų atsakovės sklypo riba iš šiaurės pusės pailgėjo nuo 65 metrų iki 69 metrų ir taip buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos, nustatytos atliekant preliminarius matavimus. Kasatorius nurodo, kad pagal UAB „Vakarų valda“ parengtą planą turėtų būti keičiami žemės sklypo ribų posūkio taškai ir riboženkliai bei statinių kontūrų koordinatės. Teismai, įvertinę byloje pateiktus įrodymus ir laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai), pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovo norima nustatyti žemės sklypo riba kirstų atsakovei priklausančius pastatus, kurie, nors šiuo metu ir yra nugriauti, tačiau neišregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, todėl laikytina, jog pagal atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo riba yra aiški ir negali būti keičiama pagal ieškovo pateiktą planą, o ieškovas iš esmės siekia padidinti savo žemės sklypą atsakovės žemės sklypo sąskaita. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 1992 m. birželio 1 d. parengto ieškovo nurodyto žemės sklypo su pažymėtais statiniais planas, kur yra aiškiai nurodoma, jog ieškovo ginčijamos gretimybės ilgis – 69 metrai. Būtent byloje nustatyti faktai leidžia teigti, kad atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypų ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir todėl yra aiškios, o ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovei priklausančio žemės sklypo aiškias ribas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėję ginčą, pagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio ir nenustatinėjo žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktą reikalavimą.

27Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 4.45 straipsnį bei nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, ir palieka nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29Kasacinis teismas patyrė 51,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš V. A. D. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 51,54 Lt (penkiasdešimt vieną litą 54 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas V. A. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas... 7. Ieškovas nurodė, kad Šilutės rajone, duomenys neskelbtini, jam nuosavybės... 8. 2004 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 33-8702, atkūrus nuosavybės teisę į... 9. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ieškinio nepripažino,... 10. Atsakovė S. G. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip... 11. Trečiojo asmens V. Kučinsko geodezinių darbų įmonės atstovas V.... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 13. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį... 14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 16. Kasaciniu skundu ieškovas V. A. D. prašo panaikinti Šilutės rajono... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė S. G. prašo Šilutės rajono... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, todėl kasacinis... 21. Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo ir aiškinimo... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas ginčą dėl žemės... 23. Dėl įrodymų vertinimo... 24. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada, nurodo, kad spręsdami ginčą... 25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pažymi, kad... 26. Kasatorius nenurodo jokių teisinių argumentų, kad žemės sklypo ribos buvo... 27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 29. Kasacinis teismas patyrė 51,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 32. Priteisti iš V. A. D. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 51,54 Lt... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...