Byla 3K-3-475/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. A. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo detaliajam planui patikslinti. Tretieji asmenys: sodininkų bendrija „Minija“, J. E. M., O. Š.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti jai priklausančio 0,1092 ha ploto žemės sklypo ribą su atsakovui A. A. P. priklausančiu žemės sklypu, nustatant šią ribą pagal IĮ „Kageoma“ atliktą sklypų planą. Ieškovė nurodė, kad, rengiant jos žemės sklypo detalųjį planą, atsakovui ir tretiesiems asmenims O. Š. bei J. E. M. priklausančių žemės sklypų geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, šie sklypai nebuvo suformuoti, o ieškovės iniciatyva atlikus kompleksinius jos, atsakovo ir šių trečiųjų asmenų žemės sklypų geodezinius matavimus, išaiškėjo netikslumai tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų faktinės ribos ir pažymėtosios detaliajame plane. Ieškovė teigia, kad šie netikslumai sukelia jai kliūčių įregistruoti iš sodo namelio į gyvenamąjį pastatą su komercinėmis patalpomis rekonstruotą pastatą, be to, atsakovas faktiškai naudoja didesnį žemės plotą, nei pažymėta generaliniame plane.

5Kasaciniu skundu byloje keliami klausimai dėl CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, galimo pažeidimo ir nukrypimo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pati ieškovė, atsakovas, tretieji asmenys ir kiti byloje dalyvavę asmenys pripažino, kad 1995-2001 metais ieškovės įsigytas valstybinės žemės sklypas buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registro įstaigoje, jo plotas atitiko ieškovui parduotos valstybinės žemės plotą, o ribos buvo suderintos su kaimyninių sklypų ribomis, įbrėžtos Stragnų kadastrinės vietovės kadastriniame žemėlapyje, kuris yra vieningo respublikinio kadastrinių duomenų banko sudėtinė dalis. CK 4.45 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti sklypų ribas tik tokiu atveju, jei jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, o šioje byloje nustatyta, kad riba tarp sklypų yra aiški, užfiksuota kadastro duomenyse ir žemėlapiuose, netgi matuojant atsakovo žemės sklypą jos buvo privalu laikytis kaip atskaitos taško. Kad riba buvo nustatyta, patvirtina 2001 m. rugpjūčio 20 d. jos paženklinimo aktas, pasirašytas ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų, ieškovės prašymas atsakovui, kad šis leistų statyti jai pastatą 1,5 m atstumu nuo ribos, taigi statinių išdėstymas sklype buvo siejamas su VĮ Registrų centre įregistruotomis ieškovei priklausančio žemės sklypo ribomis. Teismas padarė išvadą, kad šalių sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenų ieškovė nebandė įrodyti kaip klaidingų, neatitinkančių pirminių dokumentų, todėl teismas neturi pagrindo iš naujo šias ribas nustatinėti.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, norint keisti naudojamo žemės sklypo ribas, plotą, reikia rengti detalųjį planą. Detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Kolegija pažymėjo, kad žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ bendrosiose nuostatose nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje (Taisyklių 3.5 punktas). Tikslinant sklypo ribas atliekami nauji kadastriniai matavimai pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Remdamasi išdėstytais motyvais, kolegija padarė išvadą, kad remiantis byloje esančia medžiaga nėra teisinio pagrindo iš naujo nustatyti žemės sklypo ribas, juolab, kad pagal esamus šalių žemės sklypų dokumentus matyti, kad jų faktiškai naudojami žemės sklypų plotai nesiskiria nuo žemės pirkimo dokumentuose nustatytų plotų.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti ne tik tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų ar esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems, bet ir tai, kad dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa. Egzistuojant šioms aplinkybėms, savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti, kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą nustatant sklypo ribas. Jis gali administracine tvarka ginčyti registro duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti administracinį teisminį procesą. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje, atsižvelgiama į nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra. Bylą nagrinėję teismai bylos aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, ir racionalumo bei efektyvumo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

13Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų aplinkybių, pateiktų byloje įrodymų ir jų vertinimo, o kasatorė nenurodo, kokias teisės normas teismai pažeidė, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus. Be to, teismas įvertino ir tikruosius kasatorės tikslus – neteisėtai pastačius pastatą ant ginčo sklypų ribos, išimtinai jos naudai koreguoti sklypų ribas, pažeidžiant civilinių santykių stabilumo principą, taip iš esmės pabloginant atsakovo teisinę padėtį.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Dėl CK 4.45 straipsnio aiškinimo ir taikymo

17CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010). Šia nutartimi kasacinį skundą grindžia ir kasatorė, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju nesutampa faktinės ir teisinės sklypo ribos, todėl yra pagrindas ribas nustatyti teismo sprendimu pagal faktinį sklypų naudojimą.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje nutartyje pateikti pavyzdžiai, kada žemės sklypo ribos gali būti pripažintos neaiškiomis ir dėl to nustatinėtinos teismine tvarka, ir kaip vienas tokių pavyzdžių nurodytas faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, esant tokiam nesutapimui, sklypų ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tais atvejais, kai dėl nurodytų priežasčių pripažįstama, jog sklypo ribos yra neaiškios ir todėl nustatinėtinos teismo tvarka, jos nebūtinai turi būti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr.3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.

19Pažymėtina, kad šių reikalavimų turi laikytis ir žemės sklypų savininkai, teikdami pasiūlymus teismui dėl ribų nustatymo: jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose taip pat kiek įmanoma turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikoma visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3k-6/2010).

20Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo, pvz., ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

21Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kasatorės ir atsakovo žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nenustatinėtinos iš naujo teismo tvarka. Teismai nustatė, kad ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatančius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

22Byloje esantis Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad kasatorei sklypo ribos buvo žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir buvo žinoma, kur vietoje yra kasatorės ir atsakovo sklypus skirianti riba. Ji su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė. Šių ribų apibrėžtas žemės sklypo plotas atitinka kasatorės nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nenustatyta, kad faktinės žemės sklypo ribos būtų tokios, kaip užfiksuota IĮ „Kageoma“ parengtame plane, pagal kurį ribas prašo nustatyti kasatorė. Teismas nustatė, kad šiame plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal pačios kasatorės parodytą vietą, atsakovas tokios faktinės ribos buvimą neigia, ji nėra kaip nors pažymėta vietoje. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstytų argumentų kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nėra sąlygų taikyti CK 4.25 straipsnį ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą.

23Kasatorės manymu, skundžiamu teismo sprendimu neužtikrinama šalių interesų pusiausvyra, jai tenka neekvivalentiški turtiniai padariniai, nes nepakeitus sklypų ribos kyla grėsmė, jog nebus pripažinti tinkamais naudoti ir teisiškai įregistruoti jos sklype pastatyti statiniai. Byloje nustatyta, kad statiniai kasatorės sklype pastatyti po to, kai žemės sklypo ribos nustatytos kadastriniais matavimais ir paženklintos vietoje. Kasatorei priklausančio žemės sklypo detaliajame plane, parengtame siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, statiniai išdėstyti, laikantis kadastriniais matavimais nustatytų sklypo ribų. Tai, kad kasatorė, nukrypdama nuo detaliojo plano sprendinių, pastatus savo rizika pastatė ant sklypo ribos, negali būti pagrindas ginti jos teises, keičiant žemės sklypo ribas. Tokiais atvejais, kai pastatai statomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neigiami padariniai turi tekti riziką prisiėmusiam asmeniui, laikantis taisyklės, kad iš neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur). Juo labiau, kad atsakovas kasatorės interesais jau yra padaręs nuolaidų – davęs sutikimą pastatus statyti arčiau sklypų ribos, nei nustatyta teisės aktų. Pažymėtina ir tai, kad ribų pakeitimas pagal kasatorės pasiūlytą variantą reikštų ir jos sklypo padidėjimą, nes ji siūlo ribą „pastumti“ į atsakovo sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant. Išdėstyti faktai bei argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų keitimas pagal kasatorės siūlomą variantą reikštų jos interesų gynimą kitų asmenų sąskaita.

24

25Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

26Rengiantis bylos pagal kasatorės pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 72,95 Lt (2010 m. lapkričio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatorės priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

27

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72,95 Lt (septyniasdešimt du litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti jai priklausančio... 5. Kasaciniu skundu byloje keliami klausimai dėl CK 4.45 straipsnio,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 11. Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas, jei:... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo... 13. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų aplinkybių, pateiktų... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Dėl CK 4.45 straipsnio aiškinimo ir taikymo ... 17. CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka.... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje nutartyje pateikti pavyzdžiai, kada... 19. Pažymėtina, kad šių reikalavimų turi laikytis ir žemės sklypų... 20. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų... 21. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad kasatorės ir atsakovo žemės... 22. Byloje esantis Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad... 23. Kasatorės manymu, skundžiamu teismo sprendimu neužtikrinama šalių... 24. ... 25. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 26. Rengiantis bylos pagal kasatorės pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine... 27. ... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 30. Priteisti iš R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72,95 Lt... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...