Byla 2A-3248-781/2012
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovei D. B., atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovei J. K., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė D. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo visą neišmokėtą darbo užmokestį už visą faktiškai dirbtą laiką nuo 2012-02-10 iki 2012-02-26, darbo užmokesčio skirtumą už faktiškai dirbtą laiką pagal valstybės įstaigose nustatyto darbo laiko trukmę laikotarpiu nuo 2012-02-27 iki 2012-03-20, darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012-03-10 ir 2012-03-11. Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašė priteisti 1 070, 01 Lt už faktiškai dirbtą laiką laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 29 d. laikant jog buvo dirbta pilna darbo diena; 875, 53 Lt už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 20 d.; 175, 05 Lt už 6 valandų darbą poilsio dieną (2012-03-10); 194, 05 Lt už 5 valandų trukmės darbą švenčių dieną (2012-03-11). Nurodė, kad 2012-03-20 pagal DK 126 str. 1 d. Seimo kanceliarija nutraukė su ieškove terminuotą darbo sutartį, 2012-02-27 sudarytą Seimo kanceliarijos Komisijų biuro specialisto pareigoms. Šiose pareigose pagal pareiginę instrukciją, tik savo apimtimi platesnį ir sudėtingesnį darbą ieškovė dirbo nuo 2011-09-07 Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės Rinkimų kodeksui parengti sudarymo dienos. Į šią grupę ji buvo deleguota kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro atstovas. Ieškovė dirbo biuro patarėja (valstybės tarnautoja). P. V. tarnybos įstatymą jos darbas šiose pareigose baigėsi 2012-02-09, suėjus nustatytam amžiui. Po to su ieškove darbo sutartis 0, 25 etato sudaryta tik 2012-02-27, tačiau faktiškai komitete ji dirbo visą laiką nuo 2012-02-10 iki 2012-03-20: nuo 2012-02-10 jai buvo užtikrinta darbo vieta, visos priemonės, įėjimas į Seimo rūmus, ji faktiškai dirbo pilnu etatu, o švenčių dienomis kovo 10 d. ir 11 d. dirbo atitinkamai 6 val. ir 5 val., kad spėtų parengti viso Kodekso projektą svarstymui darbo grupėje kovo 14 dieną. Kaip kviestinis asmuo pagal Darbo grupės reglamentą ieškovė dirba Rinkimų kodekso darbo grupėje iki šiol, nes yra reikalingas jos įdirbis. Teigė, jog Seimo kancleris 2012-01-26 pokalbyje dėl artėjančios valstybės tarnybos santykių pabaigos patvirtino reikalingumą tęsti ieškovės darbą Rinkimų kodekso darbo grupėje darbo sutarties pagrindu. Tačiau tik 2012-02-15 darbo grupės posėdžio metu Kanceliarijos personalo skyriaus darbuotoja telefonu informavo, kad ieškovė ateitų susipažinti su Kanclerio įsakymu dėl paskyrimo, iki tos dienos darbo sąlygos su ieškove nebuvo aptartos, o vėliau buvo siūloma darbo santykius nustatyti nuo vasario 20 dienos, buvo atsiųsta pareiginė instrukcija. Neatsižvelgus į darbo grupės vadovo raštą apie faktines darbo apimtis, ieškovei pasiūlyta parašyti prašymą į pareigas skirti nuo vasario 27 dienos, o su darbo sutarties sąlygomis ieškovė supažindinta tik kovo 14 dieną ir atgaline data buvo sudarytas 10 val. savaitės darbo grafikas. Pažymėjo, kad el. susirašinėjimas su darbo grupės nariais įrodo ieškovę dirbus visą laiką: ji parengė ir kovo 12 d. grupės nariams išsiuntė visą kodekso projekto pirmąjį variantą.

4Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2012-02-10 iki 2012-02-26 tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiklostę darbo santykiai. Seimo valdyba 2011-09-07 sprendimu Nr. SV-S-1278 sudarė darbo grupę Rinkimų kodekso projektui parengti. Į šią grupę kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro atstovė buvo deleguota biuro patarėja D. B.. Ieškovė patvirtina, kad jos veikla grupėje buvo sąlygota valstybės tarnybos santykių, o 2012-02-09 pasibaigus šiems santykiams nebeliko teisinio pagrindo jos darbui grupėje. Ieškovė buvo atleista iš Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjos pareigų 2012-02-09 pagal Valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą, su įsakymu tą pačią dieną susipažino pasirašytinai. Nurodė, kad 2012-01-30 kancleris pokalbyje su ieškove, dalyvaujant personalo skyriaus Personalo apskaitos poskyrio vedėjai J. K., žodžiu informavo ieškovę apie sprendimą nepratęsti jos tarnybos. Pasibaigus tarnybos santykiams su valstybės tarnautoju į jo vietą skiriamas kitas valstybės tarnautojas. Kitą asmenį skiria Seimo valdyba darbo grupės vadovo teikimu. Už teisės aktų projektų rengimą grupės nariams mokama, jeigu Seimo valdyba savo sprendimu skiria lėšų. Seimo valdyba 2012 m. tokių lėšų Seimo valdyba nėra numačiusi, todėl už teisės aktų projektų rengimą 2012 m. nėra sumokėta nei vienam nurodytos darbo grupės nariui. Pažymėjo, jog Seimo kancleris, įvertinęs tai, kad iki 2012-03-31 darbo grupei pavesta parengti Rinkimų kodekso projektą, informavo ieškovę ieškosiąs būdų, kad teisės akto projektas būtų parengtas laiku. Atsižvelgiant į ypatingą situaciją dėl Rinkimų kodekso parengimo, priimtas sprendimas Komisijų biure įsteigti specialisto pareigybę (0, 25 etato). Šis laikas atitiko darbo laiką, kurį kodekso rengimui anksčiau skyrė ieškovė. Pareigybė įsteigta tik kanclerio 2012-02-15 įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-15. Pažymi, kad ieškovė, pasibaigus tarnybos santykiams, neatsiskaitė su Seimo kanceliarija dėl jai išduotų priemonių, negrąžino leidimo įeiti į Seimo rūmus, neatlaisvino tarnybinių patalpų, nors Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėjas įpareigojo tai padaryti. 2012-02-10 ieškovei buvo apribota prieiga prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro valstybės tarnautojų G disko. Tai patvirtina, kad jai nebuvo suteikta darbo vieta ir priemonės, nebuvo susitarta dėl būtinųjų darbo sąlygų, nebuvo užtikrinta darbo vieta, nebuvo suderinta darbo funkcija ir užmokestis, o ieškovės lankymasis Seime neįrodo, kad egzistavo darbo santykiai. Šios aplinkybės taip pat neįrodo ieškovės minimas jos bei darbo grupės vadovo daromas spaudimas Seimo kancleriui. Ieškovė buvo pavaldi Seimo kanceliarijai, o ne Seimo nariams, todėl jie negalėjo nurodyti jai dirbti. Ieškovei parašius prašymą 2012-02-15 priimti į darbą, Seimo kancleris 2012-02-27 ją priėmė į darbą, sudaryta darbo sutartis Nr. 614, nustatytas darbo grafikas, ieškovė susipažino su sąlygomis ir neginčijo krūvio, todėl Ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2012-02-26 yra nepagrįstas, nes tuo metu šalių nesiejo darbo santykiai, o kitomis dienomis ieškovei nebuvo pavedama dirbti viršvalandžių ar dirbti poilsio ir švenčių dienomis, nesant darbdavio pavedimo toks darbas laikomas savavališku. Iš ieškovės nebuvo atimtas leidimas ir ji nebuvo išvaryta iš Seimo patalpų iš pagarbos, buvo laukiama, kol ji pati atsiskaitys. Atsakovas tvirtina visiškai atsiskaitęs su ieškove.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės D. B. ieškinį atmetė ir priteisė iš jos valstybės naudai 14, 42 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių ir liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, dėl ieškovės darbo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 26 d. sprendė, kad ieškovės veikla šiuo laikotarpiu Rinkimų kodekso projektui parengti sudarytoje darbo grupėje neatitinka darbo, dirbamo pagal darbo sutartį požymių, atsakovas – Seimo kanceliarija ar darbdavio įgaliotas asmuo nesitarė su ieškove dėl darbo ir minėtu laikotarpiu neorganizavo jos darbo, todėl negali būti laikomas ieškovės darbdaviu, tuo pagrindu atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 26 d. bei ieškovės reikalavimas priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą tuo laikotarpiu. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. kovo 20 d. bei 6 valandų darbą poilsio dieną (2012-03-10) ir 5 valandų trukmės darbą švenčių dieną (2012-03-11) teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovė dirbdama pagal darbo sutartį laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. kovo 20 d. pati organizuodavo savo darbo laiką ir darbo funkcijų įgyvendinimo būdą, teismas sprendė, kad darbdavio nustatyto darbo laiko režimo nesilaikymas nėra pagrindas ieškovės darbą pripažinti viršvalandiniu ir priteisti už tai darbo užmokestį kaip tai nustatyta DK 193 ir 194 straipsniuose, todėl ir šį ieškovės reikalavimą atmetė.

6Ieškovė D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Mano, jog teismas, netinkamai įvertino ieškovės paaiškinimus, liudytojų V. Vainauskienės, R. B., I. T. parodymus bei kitus rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad darbdavys, užtikrinęs sąlygas ieškovei dirbti jo suteiktoje darbo vietoje ir darbo priemonėmis, laiku neįvykdė DK 99 straipsnio reikalavimų faktinius darbo santykius įteisinti darbo sutartimi. Teismas leidimo dirbti Rinkimų kodekso projekto rengime faktą nepagrįstai laikė nereikšminga aplinkybe, nors tai patvirtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. ieškovė nepertraukiamai dirbo Seimo kanceliarijoje. Šioms funkcijos vykdyti Seimo kanclerio 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 460-ĮVK(P)-16 patvirtintas Seimo kanceliarijos komisijų biuro specialisto pareigybės aprašymas. Teismas, 2012 m. liepos 4 d. posėdyje apklausdamas ieškovo prašymu pakviestą liudyti Seimo kanclerį, kad šis patvirtintų arba paneigtų faktą, jog yra davęs nurodymą pavaldiems asmenims sudaryti darbo sąlygas ieškovei bei asmeniškai 2012 m. vasario 13 d. ją tuo patikinęs, dėl paminėtų aplinkybių šio liudytojo neapklausė, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), betarpiškumo (CPK 14 str.), rungimosi (CPK 12 str.) bei asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 str.). Tvirtina, jog teismas netyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingos informacijos: ieškovės 2012 m. vasario 15 d. prašymas su Seimo kanclerio 17 d. rezoliucija Seimo kanceliarijos administracijos personalo tarnyboje registruotas tik 2012 m. vasario 27 d. Nr. V-2012-02-27, nors Komisijų biuro vedėjos parašu patvirtintas 2012 m. vasario 17 d., – santykio su atsakovo administracijos atstovo parodymais ir ieškovės paaiškinimais, kuri patvirtintų arba paneigtų aplinkybes apie faktinių santykių įforminimą atgaline data. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apie terminuotos darbo sutarties pobūdį, rūšį ir jos pasibaigimo sąlygas ieškovė buvo supažindinta tik atleidimo iš darbo išvakarėse – 2012 m. kovo 14 d., bei neapklausė dėl šių aplinkybių liudytojos I. T.. Nauji kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – Seimo kanceliarijos nuostatai bei Darbo grupės reglamentas – patvirtina sprendime konstatuotą aplinkybę, kad atsakovas 2012 m. vasario 10 – 26 dienomis ieškovės darbo neorganizavo, t. y. Seimo kanceliariją nesiėmus priemonių, kad nenutrūktų Rinkimų kodekso rengimo darbas. Teismas taip pat nesiėmė priemonių ištirti faktą, ar esama dokumentų, nustatančių Seimo administracijos ar jos organizacinių padalinių pareigą ir įgaliojimus organizuoti Seimo valdybos sudarytų darbo grupių darbą, taip pat ir įgaliojimai dėl pavaldumo teisinių santykių, su kuriais, priimant ieškovę į darbą, ji nebuvo supažindinta. Tvirtina, kad teismas grindė skundžiamą sprendimą liudytojo B. K. parodymais, kurie nei teismo posėdžio protokole, nei garso įraše nėra užfiksuoti, t.y. teismo posėdyje neištirtais įrodymais, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio reikalavimus, juo labiau, kad teismo minimos B. K. nurodytos aplinkybės, kad ieškovė negalėjo dirbti Rinkimų kodekso darbo grupėje pasibaigus tarnybos santykiams Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete patarėjos pareigose, nėra susijusios su ginčo dalyku. Teigia, jog sprendime aiškindamas darbo švenčių ir poilsio dienomis apmokėjimo teisinį reguliavimą, teismas netinkamai pritaikė ir aiškino DK 143-150 straipsniuose bei 193-196 straipsniuose įtvirtintas normas. Taip pat pažymi, jog teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi CPK 293 straipsnio 4 punktu, kadangi ieškovė prašymo atsisakyti ieškinio nėra teikusi teismui.

7Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė D. B. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame nuodytais motyvais.

8Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad ieškovės veikla Rinkimų kodekso projekto rengimo darbo grupėje buvo sąlygota valstybės tarnybos santykių, todėl 2012 m. vasario 9 d. pasibaigus ieškovės tarnybai Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjo pareigose, baigėsi ir ieškovės dalyvavimas minėtoje darbo grupėje. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p. ieškovė 2012 m. vasario 9 d. atleista iš Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjo pareigų, su įsakymu supažindinta pasirašytinai 2012 m. vasario 9 d. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu ji tęsė savo veiklą minėtoje darbo grupėje nuo 2012 m. vasario 10 d. Paaiškina, jog už teisės aktų projektų rengimą grupės nariams sumokama, jei Seimo valdyba savo sprendimu skiria lėšų tokioms reikmėms ir nustato jų limitą konkretiems metams. 2012 m. Seimo valdyba nėra numačiusi skirti lėšų už teisės aktų projektų rengimą darbo grupėms, todėl nėra sumokėta nei vienam nurodytos darbo grupės nariui. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad komisijų biuro nuostatai nustato biuro pareigą organizuoti Seimo valdybos sprendimu sudarytų darbo grupių darbą, nes pagal Komisijų biuro nuostatų 3 punktą Komisijų paskirtis – aptarnauti Seimo nuolatines ir laikinąsias komisijas, kurių steigimo tvarką nustato Seimo statuto 25 straipsnis, o Seimo valdybos sprendimu sudarytų darbo grupių darbą organizuoja darbo grupės vadovas. Nurodydama, jog ginčijamu laikotarpiu vykdė Darbo grupės Rinkimų kodeksui sudaryti pirmininko – Seimo nario pavedimus, ieškovė nuo 2012 m. vasario 10 d. darbo sąlygų nei žodžiu, nei raštu neaptarė su Seimo kancleriu, nesidomėjo, kaip įgyvendinamas jos 2012 m. vasario 15 d. prašymas priimti į darbą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė savo noru dalyvavo darbo grupės posėdžiuose, nesudarius su ja daro sutarties. Darbo grupės reglamentas reglamentuoja darbo grupės veiklą, o ieškovės veiklai darbo grupėje teisinio pagrindo neliko nuo 2012 m. vasario 9 d., pasibaigus jos valstybės tarnybos santykiams, todėl Darbo grupės veikloje ji dalyvavo ne darbo sutarties pagrindu. Pažymi, jog ieškovė pati ėmėsi veiksmų, kurie priskirtini Seimo kanclerio kompetencijai, mėgino daryti įtaką darbdavio sprendimams, tvirtindama, kad konkretaus pavedimo dirbti nebuvo, teismo posėdžio metu ne vieną kartą nurodė, kad ji dirbs valstybei tiek, kiek bus reikalinga. Ieškovė neįrodė, kad darbdavys teisės aktų nustatyta tvarka pavedė jai dirbti viršvalandinius darbus, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Tai patvirtina ieškovės teiginys, jog jai nebuvo pavesta dirbti viršvalandinius darbus bei teismui pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl ieškovės teiginys, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo, nepagrįstas.

9Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovė J. K. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

11Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, teisingai nustatė, jog ginčo laikotarpiu šalių nesiejo darbo teisniai santykiai, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymus tiek dėl darbo užmokesčio, tiek ir dėl viršvalandinio darbo užmokesčio priteisimo.

12Bylos medžiaga nustatyta, kad Seimo valdyba 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. SV-S-1278 sudarė darbo grupę Rinkimų kodekso projektui parengti (toliau nutartyje – Darbo grupė) (b. l. 107). Į šią Darbo grupę apeliantė buvo deleguota kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro atstovė ir iki 2012 m. vasario 9 d. ėjo Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjos pareigas kaip valstybės tarnautoja, iš kurių, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo atleista suėjus įstatymo nustatytam amžiui. Apeliantė po atleidimo iš minėtų pareigų 2012 m. vasario 9 d. ir toliau dalyvavo Darbo grupės posėdžiuose (b. l. 40-41) bei Rinkimų kodekso projekto rengime (b. l. 9-39;153,157,158). Nuo 2012 m. vasario 27 d. apeliantė priimta 0, 25 etato į Seimo kanceliarijos komisijų biuro specialisto pareigas iki Seimo valdybos sprendimu į Darbo grupę Rinkimų kodeksui rengti bus paskirtas kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro darbuotojas (b. l. 120), tą pačią dieną pasirašytinai supažindinta su darbo funkcijomis (b. l. 135), jai nustatytas individualus darbo laikas (b. l. 97), o Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2012 m. kovo 16 d. įsakymu apeliantė atleista iš Komisijos biuro specialisto (0, 25 etato) pareigų (b. l.98).

13Dėl įrodymų vertinimo

14Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), dėl to netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).

16Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina apeliantę ir po atleidimo iš valstybės tarnybos suėjus įstatyme nustatytam 65 metų amžiui (Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p.), t. y. po 2012 m. vasario 9 d. toliau dalyvavus Darbo grupės posėdžiuose bei Rinkimų kodekso projekto rengime, ką skundžiamame sprendime ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, konstatuoti šalis siejusių darbo teisinių santykių tęstinumą prielaidų nesudaro. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. vasario 9 d. baigėsi apeliantės tarnyba Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjos pareigose, pasibaigė ir šalis sieję darbo teisiniai santykiai Valstybės tarnybos įstatymo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą, ar faktiškai apeliantės nuo 2012 m. vasario 10 d. toliau tęsiama veikla Darbo grupėje rengiant Rinkimų kodeksą, už kurią, pasak apeliantės, jai priklauso atlygis, atitiko Darbo sutarties teisinę formą.

17DK 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sąvoką, įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį. Teisinių santykių kvalifikavimui kaip darbo teisinių santykių, būtina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš paminėtų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš paminėtų požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams. Kitaip tariant, darbo sutartis yra sudaryta tada, kai šalys sulygsta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų (DK 95 str. 1 d.). Be to, darbo santykiams yra būdingi pavaldumo santykiai – darbdavys paveda atlikti (organizuoja) darbą bei moka už tai darbuotojui šalių sutartą darbo užmokestį (atlyginimą).

18Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. M., I. T., B. K., V. Vainauskienės, G.. Jucevičiūtės duoti parodymai bei liudytojo R. B. teismui duoti paaiškinimai patvirtina, kad nuo 2012 m. vasario 10 d. apeliantės veikla Darbo grupėje rengiant Rinkimų kodeksą nenutrūko, tačiau šią veiklą identifikuoti kaip šalių, t.y. darbuotojo (apeliantės) ir darbdavio (Seimo kanceliarijos) darbo teisinius santykius pagrindo nesudaro. Viena vertus, minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad iki 2012 m. vasario 15 d., kai apeliantė pateikė prašymą priimti ją į darbą (b. l. 120), šalys tarėsi dėl būtinųjų darbo sąlygų bei darbo užmokesčio, o darbdavys – Seimo kanceliarija organizavo jos darbą, juolab, kad ir pati apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad su Seimo kanceliarijos atstovu dėl darbo nesitarė, o apeliantės duoti paaiškinimai apie tai, kad kanclerio J. M. buvo pažadėta paieškoti galimybių įdarbinti ją pagal darbo sutartį, siekiant užtikrinti Darbo grupės tolimesnį darbą, kitaip vertinti liudytojų parodymus pagrindo nesudaro, nes, kaip matyti, pažadas buvo įgyvendintas nuo 2012 m. vasario 27 d. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. vasario 15 d. prašyme dėl priėmimo į darbą apeliantė buvo priimta jos prašomą dieną – 2012 m. vasario 27 d., šį klausimą Seimo kancleris išsprendė 2012 m. vasario 17 d. rezoliucija ant ieškovės prašymo „priimti 0,25 etato nuo 2012-02-27 iki Seimo Valdybos sprendimu į darbo grupę Rinkimų kodeksui rengti bus paskirtas kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro darbuotojas“ (b. l. 120). Apeliantės parašas ant Komisijų biuro pareiginės instrukcijos patvirtina, kad ieškovė su darbo funkcijomis buvo supažindinta sutarties sudarymo dieną, jai buvo nustatytas individualus darbo grafikas.

19Teisėjų kolegija, dar kartą ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus – šalių, liudytojų teismo posėdžio pirmosios instancijos metu duotus parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatus (b. l. 186-191), Darbo grupės vadovo Seimo kancleriui adresuotus raštus Nr. SN-S-199 ir Nr. SN-S-212, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, kaip teismų praktikoje nurodo kasacinis teismas, pagrįstai sprendė byloje nesant objektyvių duomenų apie įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančio fakto, jog darbdavys – Seimo kanceliarija nuo 2012 m. vasario 10 d. buvo leidęs apeliantei dirbti, jos darbą organizavo ir jam vadovavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė darbo grupės posėdžiuose iki 2012 m. vasario 27 d. dalyvavo savo noru (visuomeniniais pagrindais). Viena vertus, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pati nurodė, kad po 2012 m. vasario 9 d. dėl darbo Rinkimų kodekso rengimo Darbo grupėje ji atsiskaitydavo tik jos vadovui Seimo nariui M. V., savo veiklos su Seimo kanceliarija nederino. Kita vertus, apeliantė yra teisininkė, todėl preziumuotina, žino, jog darbo teisniai santykiai atsiranda tik po to, kai darbo teisinių santykių subjektai susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, juo labiau, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal nusistovėjusią praktiką Darbo grupės darbe asmenys dalyvauja skirtingais pagrindais: yra kviečiami ekspertai, dirbantys kitose įstaigose, taip pat Darbo grupėje gali dalyvauti asmenys visuomeniniais pagrindais bei kiti asmenys, nesantys Darbo grupės nariais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 bei kt.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas dėl formuojamos teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais yra nurodęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).

20Teisėjų kolegija nenustatė, jog apeliantės veikla Darbo grupėje nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 26 d. atitiktų darbo, dirbamo pagal darbo sutartį, požymių visumą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Seimo kanceliarija minėtu laikotarpiu negali būti laikoma apeliantės darbdaviu, ir sprendimui kaip nepagrįstą atmesti apeliantės reikalavimą priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. vasario 26 d. bei už viršvalandinį darbą šiuo laikotarpiu.

21Atkreiptinas dėmesys, kad už teisės aktų projektų rengimą Darbo grupės nariams sumokama vadovaujantis Atlyginimo už teisės aktų rengimą, ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar M. P., nariams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 701, nuostatomis, jei Seimo valdyba savo sprendimu skiria lėšų tokioms reikmėms ir nustato jų limitą konkretiems metams. Aprašas numato, kaip atlyginama darbo grupės nariams, parengusiems teisės aktą, sudarius su jais sutartį teisės akto projektui parengti. Bylos duomenys patvirtina, kad Seimo valdyba 2012 metais nėra numačiusi skirti lėšų už teisės aktų projektų rengimą.

22Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo pripažinti apeliantę dirbus 6 valandas viršvalandžių kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. kovo 20 d., taip pat 6 valandas poilsio dieną (2012-03-10) bei 5 valandas švenčių dieną (2012-03-11) ir už tai priteisti jai darbo užmokestį.

23Viršvalandinis darbas yra darbas, dirbamas virš nustatytos darbo laiko trukmės (DK 150 str. 1 d.). Darbuotojo dirbamas darbas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę teisiškai pripažįstamas viršvalandiniu darbu, jeigu jis yra atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Kadangi viršvalandžiai yra normalios darbo laiko trukmės išimtis, jie paprastai yra draudžiami ir gali būti darbdavio reikalavimu atliekami tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti DK 151 straipsnyje (DK 150 str. 2 d.). Darbą organizuojantis subjektas, t.y. darbdavys sprendžia, kada ir kokiam darbuotojui būtina skirti viršvalandinį darbą ir paprastai tokį sprendimą įformina įsakymu (nurodymu). Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 147 str. 6 d.). Juose turi būti atitinkamai žymima ir viršvalandinio darbo trukmė bei kiti nukrypimo nuo nustatyto įprastinio (normalaus) darbo laiko režimo atvejai. Iš byloje esančio 2012 m. vasario ir kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 99-100) matyti nesant žymų, jog apeliantė būtų dirbusi viršvalandinį darbą ar poilsio ir švenčių dienomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė byloje nesant įrodymų, jog Seimo kanceliarijos (įgalioto asmens) sprendimu apeliantei buvo pavesta dirbti viršvalandinį darbą ar poilsio ir švenčių dienomis. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad jai toks darbas buvo pavestas ar buvo kitos svarbios priežastys, tame tarpe numatytos DK 151 straipsnyje, dėl kurių būtų reikėję dirbti viršvalandinį darbą (CPK 178 str.), o tai, kad apeliantė nesilaikė darbdavio nustatyto darbo laiko režimo, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas jos darbą pripažinti viršvalandiniu ir priteisti už tai darbo užmokestį (DK 193 str., 194 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Darbo kodekso normas, reglamentuojančias viršvalandinį darbą bei apmokėjimą už viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis, todėl apeliantės argumentai šiuo Darbo kodekso taikymo aspektu nėra pagrįsti.

24Dėl rašymo apsirikimo

25Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi CPK 293 straipsnio 1 d. 4 punktu, reglamentuojančiu bylos nutraukimą, kas, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę skundžiamo sprendimo dalis, pripažįstama aiškia rašymo apsirikimo klaida (CPK 276 str.).

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

28Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė D. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. sprendimu ieškovės... 6. Ieškovė D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 7. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė D. B. palaikė... 8. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2... 9. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovė J. K.... 10. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 11. Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos... 12. Bylos medžiaga nustatyta, kad Seimo valdyba 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu... 13. Dėl įrodymų vertinimo ... 14. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 16. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina apeliantę ir po atleidimo iš... 17. DK 93 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sąvoką, įtvirtinti... 18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų... 19. Teisėjų kolegija, dar kartą ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius... 20. Teisėjų kolegija nenustatė, jog apeliantės veikla Darbo grupėje nuo 2012... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad už teisės aktų projektų rengimą Darbo grupės... 22. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog... 23. Viršvalandinis darbas yra darbas, dirbamas virš nustatytos darbo laiko... 24. Dėl rašymo apsirikimo... 25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas,... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 28. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimą palikti...