Byla 2A-678-236/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3508-781/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia ir skolos priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ 7 792 458,91 Eur skolą už patiektą vandenį, 472 774,50 Eur delspinigių, 178 003,27 Eur materialinių palūkanų, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove nuo 2004 m. yra sudariusi sutartis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo: 2003-11-14 sutartį dėl šalto vandens pirkimo–pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo Nr. 4533/886 (toliau – Sutartis Nr. 4533/1886), 2004-01-26 sutartį dėl šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 24 (toliau - Sutartis Nr. 24), 2004-01-26 sutartį dėl gyvenamųjų namų šilumos punktams parduodamo karšto vandens nuotėkų šalinimo bei valymo paskirstymo ir apmokėjimo Nr. 25 (toliau – Sutartis Nr. 25), 2004-01-26 sutartį dėl šalto vandens pirkimo–pardavimo karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų namų šilumos punktuose Nr. 26 (toliau - Sutartis Nr. 26).
  3. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ pažymėjo, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ kelerius metus vėluoja apmokėti išrašytas sąskaitas už jai pagal aukščiau nurodytas galiojančias ir šalių vykdomas sutartis patiektą šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti ir suteiktas nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas (pagal 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, dėl kurio sutaria abi šalys), todėl 2014-12-31 dienai yra susidaręs 7 792 458,91 Eur įsiskolinimas.
  4. Ieškovė nurodė, kad reikalavimai, susiję tik su abiejų šalių pripažįstamu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal sąskaitas, išrašytas iki 2014-12-31. Į šias sąskaitas ieškovė įtraukė sumas už geriamą vandenį karšto vandens ruošimui, tiektą į sutartyse nurodytus daugiabučius, kurių gyventojai yra pasirinkę 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai paruoštą karštą vandenį perka iš karšto vandens tiekėjo – atsakovės (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d., 15 str. 1 d.,), taip pat ir į tuos daugiabučius, kurių gyventojai yra pasirinkę 2-ąjį būdą (šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo), tačiau dar nėra atlikę veiksmų, būtinų jų pasirinkimo įgyvendinimui (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d., 15 str. 1 d. ir 2 d.). Šio 2-ojo būdo daugiabučiai nėra šio ginčo dalykas, nes dėl jų yra pateiktas atskiras ieškinys (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1255-467/2016).
  5. Ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ teigimu, atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pripažino savo įsiskolinimą pasirašydama 2014-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą.
  6. Ieškovė pažymėjo, kad ragino atsakovę padengti įsiskolinimą, tačiau ji ir toliau pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus bei CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.189 str., 6.205 str., 6.200 str., 6.256 str. nuostatas ir skolos nemoka.
  7. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nustatytais terminais nevykdo sutartinių piniginių prievolių, prašė priteisti iš atsakovės 472 774,50 Eur delspinigių sumą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2014-10-04 iki šio ieškinio padavimo dienos (2015-04-03) (CK 1.138 str. 1 d. 6 p., 6.71 str. 1 d., 6.245 str. 1 d. ir 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d., CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
  8. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 178 003,27 Eur palūkanų už įsiskolinimus pagal sutartis už laikotarpį nuo įsiskolinimų susidarymo dienos iki 2014-10-04 bei 8,05 proc. metines palūkanas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 str.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  9. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkanti.
  10. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“, pateikdama 2015-04-03 ieškinį, siekė prisiteisti įsiskolinimą iš atsakovės už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-12-31, tačiau jos parengtoje skolos skaičiuotėje nenurodė atsakovės nuo 2015-01-01 iki 2015-04-03 (ieškinio pateikimo) apmokėtos/užskaitytos 275 100,87 Eur sumos. Ši suma buvo sumokėta iki ieškinio pateikimo, todėl ieškovės reikalavimas šios sumos apimtyje (su delspinigiais ir palūkanomis) yra nepagrįstas ir atmestinas.
  11. Atsakovė nesutiko su ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ pateikta skaičiuote, kadangi, atsakovės teigi būdo daugiabučių karšto vandens vartotojams tiekiamu geriamuoju vandeniu. Atsakovės teigimu, šios tariamos skolos susidarė už šilumos energijos ir karšto vandens gamybai reikalingą geriamąjį vandenį ir jos visos yra apmokėtos.
  12. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ teigimu, būtina atsižvelgti į atsakovės vykdomos licencijuotos veiklos specifiką – šilumos energijos tiekimas Vilniaus miestui.
  13. Atsakovė pažymėjo, kad užtikrinant šilumos gamybos ir tiekimo vartotojams nepertraukiamumą, esant tarpusavio mokėjimų sutrikimams (iš ieškovės savininko Vilniaus miesto savivaldybės pusės), pirmiausia, atsakovė privalo atsiskaityti su šilumos energijos gamybai reikalingo kuro (nepertraukiamai tiekiamų gamtinių dujų įsigijimo) tiekėjais, taip pat mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, nuomos mokestį Vilniaus miesto savivaldybei ir t. t. Atsakovės teigimu, labai reikšmingas yra savalaikis ir pilnas atsakovės klientų atsiskaitymas už šilumą bei karštą vandenį. Tuo tarpu, ieškovės savininkė Vilniaus miesto savivaldybė atsakovei 2015-03-31 dienai yra skolinga 21 225 419,72 Eur (su delspinigiais ir palūkanomis). Dėl to pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką tarp Vilniaus miesto savivaldybės, ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir atsakovės nuolat sudaromos tarpusavio atsiskaitymų sutartys, kas rodo visų trijų šalių valią ieškoti ir šalinti sutrikusių tarpusavio atsiskaitymų priežastis.
  14. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad 2015 m. pradžioje dėl staiga nemotyvuotai pasikeitusios ieškovės pozicijos šalys nepasiekė analogiško susitarimo. Atsižvelgiant į milžinišką Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimą, minėtų trišalių sutarčių pasirašymas patvirtina, kad ieškovės bendrasavininkės veiksmai objektyviai yra viena pagrindinių atsakovės vėlavimo atsiskaityti su ieškove priežasčių.
  15. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti delspinigius ir prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ neįrodė delspinigių dydžio, kadangi prie ieškinio pridedamoje lentelėje nenurodė delspinigių paskaičiavimo normos. Be to, atsakovė dėl teisės akto pakeitimo nuo 2014-05-01 savo vartotojams pradėjo taikyti 0,02 proc. delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą.
  16. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nesutiko su ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimu priteisti 406 497,59 Eur materialinių palūkanų ir procesinių palūkanų.
  17. Ieškovė su atsakovės argumentais dėl atsakovo dalinio atsiskaitymo (užskaitymo būdu) bei delspinigių skaičiavimo iš dalies sutiko ir pateikė į bylą patikslintą įsiskolinimo paskaičiavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 7 517 358,05 Eur skolos už patiektą vandenį, 466 397,62 Eur delspinigių, 177 910,20 Eur materialinių palūkanų, 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t.11, b. l.156-160).
  18. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, kurį patikslino, prašydama pripažinti Sutartį Nr. 4533/886 pasibaigusia nuo 2014-08-26 ir priteisti iš ieškovės atsakovei 81 725,67 Eur sumą dėl nepagrįsto praturtėjimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  19. Atsakovė nurodė, kad dalis ieškovės reikalaujamos priteisti sumos grindžiama Sutartimi Nr. 4533/886 (pvz. ieškovo paskaičiavimų pozicijos 69-88, 121-134), tačiau minėtos sutarties 6.3. punkte nurodyta, kad ši sutartis galioja iki bus pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 (toliau – Nutarimas 1507).
  20. Atsakovės UAB „Vilniaus energija“ teigimu, Sutartyje Nr. 4533/886 nedetalizuojama, koks tai gali būti pakeitimas. Nutarimas 1507 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-08-20 nutarimu Nr. 789, pagal kurį nuo 2014-08-26 panaikinta didžioji šio nutarimo nuostatų dalis, o nuo 2014-11-01 – visas Nutarimas 1507 apskritai nebegalioja. Pakeitus ir panaikinus Nutarimą 1507, atitinkamai nuo 2014-08-27 nebegalioja ir Sutartis Nr. 4533/886.
  21. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ laikė ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimą, remiantis Sutartimi Nr. 4533/886 priteisti iš atsakovės skolą už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti 1-ojo tipo daugiabučiuose, nepagrįstu, kadangi už atitinkamiems daugiabučiams patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti nuo 2014-09-01 su ieškove privalo atsiskaityti patys gyventojai, kurie konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.) sudarė sutartis su ieškove (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 1 d. (2014-08-26 įstatymo redakcijos – 2 str. 1 d.), 32 str. (2014-08-26 įstatymo redakcijos – 21 str.)).
  22. Atsakovė pažymėjo, kad ji aukščiau nurodytiems vartotojams turėjo parduoti tik šilumos energiją, skirtą karštam vandeniui paruošti.
  23. Atsakovės UAB „Vilniaus energija“ teigimu, pakeitus Nutarimą 1507 ir pagal Sutarties Nr. 4533/886 6.3. punktą šios sutarties galiojimui pasibaigus, būtent ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ privalėjo pateikti ofertą sudaryti naują sutartį, kadangi energijos sutarčių sudarymas konkliudentiniais veiksmais įmanomas tik su buitiniais vartotojais (CK 6.384 str. 1 d.).
  24. Atsakovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2015-04-03 (ieškinio pateikimo dienos) pagal negaliojančią Sutartį Nr. 4533/886 ieškovės pateiktas sąskaitas buvo sumokėta (ar užskaityta) iš viso 81 725,67 Eur. Dėl to atsakovė UAB „Vilniaus energija“ laikė šia sumą ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ be teisinio pagrindo gautomis lėšomis, kurios turi būti grąžintos atsakovei.
  25. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į priešieškinį nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti.
  26. Ieškove teigimu, šalys iki šiol vykdo Sutartį Nr. 4533/866, t. y. ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia šaltą geriamąjį vandenį, o atsakovė iš jo ruošia karštą vandenį ir teikia gyventojams, ieškovė teikia sąskaitas už patiektą vandenį, o atsakovė dalį sąskaitų apmokėjo (priešieškinio dalyje), taip pripažindama skolą.
  27. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, išaiškino, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ yra karšto vandens tiekėja iki tol, kol vartotojai tinkamai nėra realizavę 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, t. y. kol vartotojai nesudarė sutarčių tiek su atsakove dėl šilumos pirkimo, tiek su ieškove dėl šalto vandens pirkimo karštam vandeniui ruošti.
  28. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad gyventojai yra tinkamai realizavę 2-ąjį būdą, todėl, ieškovės teigimu, atsakovė yra karšto vandens tiekėja ir jai tenka pareiga atsiskaityti su ieškove už šaltą vandenį, sunaudotą karšto vandens ruošimui. Sutartis Nr. 4533/886 yra neterminuota ir tęstinio pobūdžio, net ir įvykus 6.3. punkte nurodytai sąlygai (pakeitus Vyriausybės nutarimą), šalys nelaikė šios sąlygos svarbia, nekeitė savo elgesio ir toliau vykdė prievoles pagal sutartį – ieškovė tiekė geriamąjį vandenį, o atsakovė iš jo ruošė karštą vandenį ir tiekė jį vartotojams, ieškovė išrašydavo sąskaitas, atsakovė jas priimdavo ir apmokėdavo. Nutarimas 1507 nenustatė šalių teisių ir pareigų ir sutarties dalyko, todėl Sutarties Nr. 4533/886 galiojimo siejimas su Nutarimo 1507 galiojimu laikytinas neprotingu. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“, atsižvelgdama į šalių elgesį toliau vykdant sutartį ir protingo asmens kriterijus (CK 6.193 str. 1 d., 2 d., 5 d.), darė išvadą, kad šalys Sutartį Nr. 4533/886 laikė galiojančia ir įpareigojančia net ir po Nutarimo 1507 pakeitimo (panaikinimo), t. y. konkliudentiniais veiksmais sutarė dėl tolimesnio sutarties vykdymo (CK 1.71 str.).
  29. Ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ teigimu, Sutartis Nr. 4533/886 yra galiojanti ir taikytina šalių santykiams, atitinkamai sukelia atsakovės prievolę atsiskaityti už patiektą vandenį. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nepagrindė savo reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą, kurią pastaroji gavo nepagrįstai. Ieškovė sąskaitas išrašė sąžiningai ir pagrįstai – pagal atsakovės sunaudotus šalto geriamojo vandens kiekius, pagal teisės aktų nustatytus įkainius, remiantis šalių sudaryta ir vykdoma Sutartimi Nr. 4533/886.
  30. Ieškovė pažymėjo, kad patenkinus priešieškinį ieškovė turėtų grąžinti atsakovei pinigų sumas, o atsakovė UAB „Vilniaus energija“, negalėdama ieškovei grąžinti vandens, turėtų grąžinti ieškovei vandens kainą, t. y. sumokėti tas pačias sumas, kurias jau sumokėjo, ir teismas tai priteistų.
  31. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nesutiko su ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais bei patikslintame priešieškinyje papildomai nurodė, kad sąskaitų priėmimas teisiniu pagrindu negali būti prilyginamas Sutarties Nr. 4533/886 pripažinimui/galiojimui. Atsakovė šiuos savo veiksmus laikė suklydimu.
  32. Atsakovės teigimu, ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ iki 2014-08-26 privalėjo pateikti ofertą sudaryti naują sutartį, tačiau to nepadarė, todėl šis šalių suklydimas buvo pastebėtas pavėluotai, trišalės skolų įskaitymo sutarties projekto rengimo metu.
  33. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė iki šiol nepateikė atsakovei ofertos, priešingai – į atsakovo prašymą parengti ir pateikti suderinimui/pasirašymui naują sutartį, pasiūlė „patvirtinti“ (t. y. atgaline data), jog atsakovas neva pripažįsta ginčijamą sutartį galiojančia ir įpareigojančia šalis ir po 2014-08-26.
  34. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ laikė ieškovės atsikirtimus dėl 2-ojo karšto vandens paruošimo būdo „netinkamo įgyvendinimo“ neturinčius ryšio su priešieškiniu, kadangi byloje nagrinėjami išimtinai ieškovės suformuluoti reikalavimai, susiję tik su 1-uoju karšto vandens paruošimo būdu.
  35. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ji laiku nepateikė ofertos atsakovei dėl sutarties pakeitimo ar pratęsimo, o toliau pagal pasibaigusią Sutartį Nr. 4533/886 teikė sąskaitas atsakovei ir tuo ją suklaidino.
  36. Atsakovės UAB „Vilniaus energija“ teigimu, teismo sprendimu patvirtinus Sutarties Nr. 4533/886 pasibaigimą 2014-08-26 ir nesant sudarytos tarp šalių kitos sutarties, už gautą ir faktiškai suvartotą geriamąjį vandenį atitinkamuose daugiabučiuose su ieškove turės atsiskaityti to geriamojo vandens (karštam vandeniui ruošti) buitiniai vartotojai (kurie laikytini sudarę su ieškove sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal CK 6.384 str. 1 d. bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą), tuo tarpu, atsakovė perskaičiuos vartotojų mokėjimus tik už sunaudotą energiją (šilumą) karštam vandeniui ruošti.
  37. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį. Ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko.
  38. Trečiasis asmuo paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra ginčo Sutarties Nr. 4533/886 šalimi, tačiau, trečiojo asmens teigimu, atsakovė gavusi ir priėmusi paslaugą privalo už ją atsiskaityti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį patenkinti, atsakovės UAB ,,Vilniaus energija“ priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus energija“ ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 7 517 358,05 Eur skolos, 466 397,62 Eur delspinigių, 130 904,58 Eur palūkanų, taip pat 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2015-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 415, 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovė UAB „Vilniaus energija“ 13,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad šalys 2004-01-26 sudarė sutartį dėl šalto vandens, tiekiamo į renovuotas boilerines, pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 24, 2004-01-26 sutartį dėl gyvenamųjų namų šilumos punktams parduodamo karšto vandens nuotėkų šalinimo bei valymo paskirstymo ir apmokėjimo Nr. 25, 2004-01-26 sutartį dėl šalto vandens pirkimo–pardavimo karštam vandeniui ruošti gyvenamųjų namų šilumos punktuose Nr. 26, 2003-11-14 sutartį dėl šalto vandens pirkimo–pardavimo karštam vandeniui ruošti naujuose namuose ir nuotekų šalinimo bei valymo Nr. 4533/886. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu ieškovė tiekė šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti į ieškinyje nurodytus namus, patiekto vandens kiekio ar kokybės. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už laikotarpiu, t. y. 2014-10-04 – 2015-04-03 patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti.
  3. Teismas pažymėjo, kad atsiskaityti su ieškove atsakovę įpareigojo aukščiau nurodytos šalių sudarytos ir galiojančios sutartys, kurios šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
  4. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytomis 2004 m. sutartimis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo buvo susitarta, kad ieškovė tieks šaltą vandenį iki įvadinio šalto vandens skaitiklio karštam vandeniui ruošti, o atsakovė – apmokės už pateiktą vandenį. Kilęs ginčas tik dėl atsiskaitymo, kai vanduo karštam vandeniui ruošti gyventojams tiekiamas nurodytu 1-uoju būdu. Atsakovė buvo ir šilumos, ir karšo vandens tiekėja, t. y. atsakovę ir vartotojus siejo sutartiniai šilumos ir karšto vandens tiekimo santykiai.
  5. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad Sutartis Nr. 4533/886 negalioja nuo Nutarimo 1507 panaikinimo, t. y. nuo 2014-08-27 (Sutarties Nr. 4533/886 6.3. p.), todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl skolos priteisimo pagal šią sutartį laikytinas nepagrįstu, nes nuo nurodytos datos už patiektą vandenį su ieškove privalėjo atsiskaityti patys gyventojai, kurie konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.) sudarė sutartis su ieškove, tuo tarpu atsakovė tokiems vartotojams turėjo parduoti tik šilumos energiją, skirtą karštam vandeniui paruošti.
  6. Teismas nustatė, kad likusioje dalyje atsakovė savo įsiskolinimo neginčija, tačiau savo delsimą atsiskaityti iš esmės sieja su žymiai didesniu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsiskolinimu jam.
  7. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos Sutarties Nr. 4533/886 6.3. punktas nustatė, kad ši sutartis galioja iki bus pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507. Šis nutarimas buvo pakeistas – nuo 2014-08-26 panaikinta didžioji šio nutarimo nuostatų dalis, nuo 2014-11-01 jis apskritai nebegaliojo.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra karšto vandens tiekėja iki tol, kol vartotojai tinkamai nėra pasirinkę kitą nei 1-ąjį būdą, t. y. kol vartotojai nesudarė sutarčių tiek su atsakove dėl šilumos pirkimo, tiek su ieškove dėl šalto vandens pirkimo karštam vandeniui ruošti (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d., 15 str., CK 4.85 str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 164 p.). Nors atsakovės teigimu, Sutartis Nr. 4533/866 pasibaigė 2014-08-26, tačiau reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo pasibaigusia ji pateikė tik kartu su priešieškiniu, t. y. šalys ją ir toliau vykdė, nepaisant Nutarimo 1507 pakeitimo/panaikinimo. Sutartis Nr. 4533/886 savo esme yra neterminuota ir tęstinio pobūdžio, net ir įvykus sutarties 6.3. punkte nurodytai sąlygai (pakeitus Vyriausybės nutarimą), dėl to teismas sprendė, kad šalys nelaikė šios sąlygos svarbia, kadangi nekeitė savo elgesio ir toliau vykdė prievoles pagal sutartį – ieškovė tiekė geriamąjį vandenį, o atsakovė iš jo ruošė karštą vandenį ir tiekė jį vartotojams, ieškovė išrašydavo sąskaitas, atsakovė jas priimdavo ir apmokėdavo. Be to, atsakovė pripažino savo įsiskolinimą pasirašydamas ieškovės jai pateiktas sąskaitas bei 2014-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kurio eilutėje „skola už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir nuotekų tvarkymą 2014-12-31“, stulpelyje UAB „Vilniaus energija“ „Kreditas“ nurodyta litais „26 905 802,14“.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama pripažinti Sutartį Nr. 4533/886 pasibaigusia, nepareiškė reikalavimų dėl minėto šalių 2014-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto. Nutarimas 1507 nenustato šalių teisių ir pareigų ir sutarties dalyko, todėl Sutarties Nr. 4533/886 galiojimo siejimą su šio nutarimo galiojimu laikė neprotingu, o atsižvelgus į šalių elgesį net po šio nutarimo panaikinimo, laikė prieštaraujančiu sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 str.), taip pat viešajam interesui (vartotojai liktų be karšto vandens).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į šalių elgesį tiek iki 2014-08-26, tiek ir po to, taip pat į protingumo kriterijus (CK 6.193 str. 1 d., 2 d., 5 d.), darė išvadą, kad šalys Sutartį Nr. 4533/886 laikė galiojančia ir įpareigojančia net ir po Nutarimo 1507 pakeitimo (panaikinimo), t. y. savo veiksmais išreiškė valią dėl tolimesnio sutarties vykdymo (CK 1.71 str.). Po Nutarimo 1507 panaikinimo tarp šalių sutartiniai santykiai nenutrūko, jie toliau faktiškai ją vykdė.
  1. Teismo vertinimu, atsakovė laikytina dideliu ūkio subjektu, turinčiu ilgametę patirtį, vykdančiu specifinę veiklą, turinčiu daug specialistų, taip pat yra atstovaujama kompetentingų teisininkų, todėl jos argumentai, neva ji per klaidą nepastebėjo Nutarimo 1507 galiojimo pasibaigimo ar buvo ieškovės suklaidinta, neatitinka protingo ir sąmoningo asmens kriterijaus bei yra nepagrįsti.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pareiga teikti gyventojams karštą vandenį 1-uoju būdu yra ne tik sutartinė, bet ir imperatyviai nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Dėl to teismas sprendė, kad ir nesant tarp šalių sutarties, atsakovė privalėtų teikti tas pačias paslaugas, kurioms būtinas ieškovės patiektas vanduo, už kurį atsakovė privalėtų tinkamai atsiskaityti.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad gyventojai būtų pasirinkę kitokį, nei 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, o neatlikus būdo pakeitimui būtinų procedūrinių veiksmų, teismas laikė, kad apsirūpinamo karštu vandeniu būdas nepasikeitė. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vartotojai liko prie 1-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, todėl atmetė atsakovės argumentus dėl vartotojų ir ieškovės sutarčių sudarymo konkliudentiniais veiksmais.
  1. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nuo 2014-08-26 vandens tiekėja buitiniams vartotojams tapo ieškovė, o atsakovė nuo šios datos tik tiekė energiją karštam vandeniui paruošti. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisės aktų nuostatas, sprendė, kad tik gyventojams išreiškus valią keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, galėtų keistis jų ir atsakovės sutartiniai santykiai, atsirasti nauji sutartiniai santykiai su vandens tiekėju dėl vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo, taip pat dėl šilumos tam vandeniui paruošti tiekimo. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad gyventojai būtų išreiškę valią nuo 2014-08-26 pereiti prie 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo ir būtų su atsakove bei ieškove sudarę atitinkamas sutartis - atskirai dėl šalto vandens bei energijos jam pašildyti (Taisyklių 163-167, 192-193 punktai). Teismas taip pat nelaikė ieškovės karšto vandens tiekėja, kadangi karštas vanduo yra kokybiškai kitas produktas nei geriamas vanduo (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 9 d.). Karštam vandeniui yra taikomi specialūs kokybės (temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai) reikalavimai, kurių laikymosi ieškovė nekontroliuoja ir neturi galimybių kontroliuoti. Teismas, sistemiškai aiškindamas teisinį reguliavimą bei faktinę padėtį, darė išvadą, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovės ir gyventojų sutartys buvo sudarytos konkliudentiniais veiksmais - pradėjus tiekti ir vartoti karštą vandenį.
  1. Teismo vertinimu, atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė turėjo pareigą pasiūlyti sudaryti naują sutartį, kadangi atsižvelgiant į jau aptartas įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatas darytina išvada, kad būtent atsakovė, kaip karšto vandens tiekėja, turėjo pareigą sudaryti sutartis su geriamojo vandens tiekėjais ir su jais tinkamai atsiskaityti už faktiškai patiektą vandenį.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, kad vien tik Nutarimo 1507 pakeitimo/panaikinimo faktas pats savaime nesudarė pagrindo šalių sutartiniams santykiams nutrūkti. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus dėl Sutarties Nr. 4355/886 galiojimo pasibaigimo, šalių sutartinių santykių pasibaigimo ir todėl priešieškinio reikalavimus pripažinti Sutartį Nr. 453/886 pasibaigusia bei priteisti iš ieškovės pagal minėtą sutartį gautas lėšas laikė nepagrįstais ir netenkintinais.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sutartinių santykių tęstinumą, nesant byloje ginčo dėl to, kad su ieškinyje nurodytų daugiabučių namų gyventojais ginčo laikotarpiu naujos sutartys nebuvo sudarytos, sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei yra pagrįstas ir tenkintinas.
  1. Teismas pažymėjo, kad likusioje dalyje (dėl skolos pagal kitas, nei Sutartį Nr. 4533/866) atsakovė savo įsiskolinimo neginčija, ieškovės reikalavimas dėl pagrindinės skolos dydžio yra paremtas įrodymais, todėl darė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl skolos už patiektą vandenį priteisimo tenkintinas visa apimtimi, priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 517 358,05 Eur įsiskolinimo už patiektą vandenį.
  1. Teismas nurodė, kad plačiau nepasisako dėl atsakovės argumentų, grindžiamų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, kadangi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos nereguliuoja geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014).
  1. Teismas laikė atsakovės argumentus dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, jos santykių su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei trišalių sutarčių sudarinėjimo aplinkybių praeityje nesusijusiais su šios bylos šalių sutartiniais teisiniais santykiais.
  1. Teismas nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi šalių sutarčių nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės 466 397,62 Eur delspinigių, paskaičiuotų po 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad delspinigių dydį šalys užfiksavo sutartyse, atsakovė savo prievolės laiku neįvykdė, todėl, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus paskaičiavimus, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 466 397,62 Eur delspinigių priteisimo (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Teismo vertinimu, šalių sutartimis nustatytas delspinigių dydis nepažeidė šalių tarpusavio santykiams taikomų imperatyvių įstatymo normų. Teismas aplinkybę, kad įstatymo leidėjas nustatė atsakovei tam tikro dydžio delspinigius santykiuose su vartotojais, laikė teisiškai nereikšmingu.
  1. Teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės palūkanas, skaičiuojamas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nurodė, kad minėtas įstatymas įsigaliojo 2004-05-01. 2012-10-17 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-2287, išdėstęs šio įstatymo naują redakciją, 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatė, kad nauja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo redakcija įsigalioja 2013-03-01 ir jos nuostatos taikomos komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į tai, kad šalių sutartys, iš kurių kilęs ginčas, buvo sudarytos dar iki šių įstatymų įsiteisėjimo, sutiko su atsakove, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas nagrinėjamam ginčui netaikytinas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, sudarančios 130 904,58 Eur, paskaičiuotos nuo įsiskolinimų susidarymo dienos iki 2014-10-04, į šį laikotarpį neįtraukiant 6 mėn. delspinigių, o kai delspinigiai neskaičiuojami – palūkanas skaičiuojant iki 2015-04-14 (ieškinio priėmimo teisme dienos).
  1. Teismas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinis atmetamas, sprendė, jog atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 12 555 Eur žyminis mokestis, 1 415,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš ieškovės 81 725,67 Eur skolą (atitinkama apimtimi sumažinant (užskaitant) priteistą ieškovei skolą), patenkinus priešieškinį atmesti ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 430 405,40 Eur skolą ir 16 820,90 Eur, sumažinti priteistų delspinigių dydį iki 228 856,56 Eur, pakeisti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai ieškovės ieškinio patenkintai daliai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės patikslinto skaičiavimo pateikimą kaip ieškinio dalyko pakeitimą (sumažinimą), todėl pažeidė CPK 141 straipsnį ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovė iš esmės pakeitė (sumažino) ieškinio dalyką, tačiau nepateikė teismui atitinkamo procesinio dokumento, kaip tai yra reikalaujama CPK 141 straipsnyje. Atsakovė sumokėjo ieškovei 275 100,86 Eur per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki ieškinio pateikimo dienos, todėl šioje dalyje pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atitinkamai proporcingai atmestai ieškinio daliai mažintinos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos;
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartis Nr. 4533/886 yra galiojanti, nes šalys ją toliau vykdo, o atsakovė Sutartį Nr. 4533/886 ginčija pavėluotai. Karšto vandens tiekimas Vilniaus miesto gyventojams laikytinas viešuoju interesu, todėl atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti buvusios Sutarties Nr. 4533/886 vykdymo, nors pastaroji sutartis pasibaigė ir negaliojo nuo 2014-08-26. Be to, karšto vandens ir geriamojo vandens tiekimas yra viešoji paslauga, už jos organizavimą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai sistemingai neatsiskaitant su atsakove sutriko atsakovės atsiskaitymai su ieškove. Bet koks viešųjų paslaugų tiekimo galutiniams atitinkamų objektų vartotojams (namų / pastatų bendrasavininkiams) nutraukimas/ribojimas būtų visiškai nepagrįstas bei neadekvatus, kadangi dalinis sąskaitų apmokėjimas įvyko suklydimo įtakoje, todėl šis apmokėjimas nelaikytinas Sutarties Nr. 4533/886 galiojimo įrodymu.
    1. Tikslinga atsižvelgti ne tik į 2014-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto turinį, bet į vėlesnį, 2015-09-30 šalių atstovų sudarytą Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą bei į šio akto 4 punktą, kuris priimtinas į bylą, kadangi būtinybė iškilo po ginčijamo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).
    1. Pirmosios instancijos teismas delspinigių priteisimo klausimą išnagrinėjo vienpusiškai ir neobjektyviai. Teismas klaidingai traktavo šalių teisinius santykius išimtinai kaip dviejų stambių verslo subjektų, o ne viešųjų paslaugų tiekėjų santykius/ginčą, kadangi atsakovės veikloje teikiamos viešosios paslaugos ir atsakovės gaunamos pajamos - absoliučia dauguma yra susijusios su buitiniais energijos vartotojais (gyventojais). Atsakovė, remdamasi 2013-10-10 įstatymu Nr. XII-550, nuo 2014-05-01 taiko savo klientams 0,02 procento delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą, todėl delspinigiai yra mažintini;
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad šalių atsiskaitymo sutrikimo priežastys neturi teisinės reikšmės. Byloje pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad esminė šalių atsiskaitymo sutrikimo priežastis yra tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė sistemingai nemoka atsakovei už šilumos energiją, jos įsiskolinimas viršija 26 mln. eurų. Ši aplinkybė turi įtakos delspinigių mažinimui.
    1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei delspinigius, nepagrįstai rėmėsi išskirtinai ieškovės pateiktais paskaičiavimais. Nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl atsakovės teismui pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės, kadangi atsakovės pateiktoje lentelėje delspinigiai skaičiuojami ne už visą pradelsimo laikotarpį (483 d.), o tik už 6 mėnesius (182 d.), prašant taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių priteisimo.
  1. Atsiliepime į atsakovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnį ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovė ieškinio dalyko nekeitė, o sumažino savo reikalavimus, pateikdama patikslintą lentelę su skolos ir delspinigių skaičiavimu. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovė mažintų savo reikalavimo dydį.
    2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kad atsakovė toliau (po 2014-08-26) ginčo sutartį faktiškai vykdė (priimdavo tiekiamą vandenį), neišreiškė savo nesutikimo toliau paslaugas gauti ir, remiantis bendraisiais prievolių principais, gavusi paslaugą, neturėtų išvengti pareigos už ją atsiskaityti.
    3. Apeliantė nepagrįstai remiasi 2015-09-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Minėtame akte nurodyti duomenys buvo pakeisti vėlesniu aktu.
    4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad delspinigių dydis nepažeidė šalims taikytinų imperatyvių teisės normų.
    5. Ieškovė delspinigių reikalavo už 6 mėnesius, netesybų suma palyginus su pagrindine skola yra proporcinga, be to, 14 procentų metinės palūkanos yra tinkamas netesybų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009), todėl 0,04 procentų per dieną delspinigiai nėra laikytini per dideliais;
    6. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-794/2016 išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl delspinigių dydžio.
  1. Atsiliepime į atsakovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo sprendimą priimti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas.
    1. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir pritaikius ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tikslinga atsižvelgti ne tik į 2014-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto turinį, bet į vėlesnį, 2015-09-30 šalių atstovų sudarytą Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą bei į šio akto 4 punktą, kuris priimtinas į bylą, kadangi būtinybė iškilo po ginčijamo sprendimo priėmimo (CPK 314 str.).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartus su apeliaciniu skundu pateikė 2015-09-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kurį prašo priimti į bylą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nenurodė, kokias byloje nustatytas aplinkybes patvirtina minėtas dokumentas, ką konkrečiai jis įrodo, todėl šis apeliantės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
  3. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2015-09-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas neturėtų būti priimtas į bylą. Teigia, kad jei teismas priimtų apeliantės teikiamą naują įrodymą, prašo priimti 2015-12-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Nurodo, kad apeliantės pozicija dėl nurodytos pastabos prie 2015-09-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto pasikeitė ir pasirašant šalių 2015-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą atsakovė tokių pastabų neišsakė.
  4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsižvelgdama, kad netenkinamas apeliantės prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo į bylą, sprendžia, jog ieškovės prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo į bylą netenkintinas.

7Dėl procesinės teisės normų taikymo

  1. Apeliantė UAB „Vilniaus energija“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnį ir priėmė neteisingą sprendimą, kadangi ieškovės patikslinto skaičiavimo pateikimą įvertino kaip ieškinio dalyko pakeitimą (sumažinimą). Apeliantės teigimu, ieškovė iš esmės pakeitė (sumažino) ieškinio dalyką, tačiau nepateikė teismui atitinkamo procesinio dokumento, kaip tai yra reikalaujama CPK 141 straipsnyje. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepagrįstais.
  1. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pateikė teismui lentelę su patikslintais ieškinio reikalavimų sumų paskaičiavimais (t. 11, b. l. 156-160), kuri buvo priimta į bylą ir pirmosios instancijos teismo įvertinta priimant skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sumažinant ieškinio reikalavimus sumažėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats. Pirmosios instancijos teismui, priėmus į bylą minėtus dokumentus ir jais remiantis priteisus iš atsakovės mažesnę skolą, nei buvo reikalaujama pradiniame ieškinyje, ieškovei buvo priteista reali, egzistuojanti skola. Neteisingi apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė netinkamai naudojosi CPK 141 straipsniu ir dėl to turėtų būti ieškinio dalis atmesta, atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas nelaikytinas neteisingu.

8Dėl atsakovės UAB „Vilniaus energija“ suklydimo

  1. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartis Nr. 4533/886 yra galiojanti, nes šalys ją toliau vykdo, o atsakovė Sutartį Nr. 4533/886 ginčija pavėluotai.
  2. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti alternatyvūs apsirūpinimo karštu vandeniu būdai – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (1–asis būdas); šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (2–asis būdas); individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros (3–asis būdas). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tik dėl atsiskaitymo, kai vanduo karštam vandeniui ruošti tiekiamas 1-uoju būdu.
  3. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.
  4. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.
  5. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apeliantė buvo šilumos ir karšo vandens tiekėja, t. y. atsakovę ir vartotojus siejo sutartiniai šilumos ir karšto vandens tiekimo santykiai. Be to, būtent atsakovė yra karšto vandens tiekėja iki tol, kol vartotojai tinkamai nėra pasirinkę kitą nei 1-ąjį būdą, t. y. kol vartotojai nesudarė sutarčių tiek su atsakove dėl šilumos pirkimo, tiek su ieškove dėl šalto vandens pirkimo karštam vandeniui ruošti.
  6. Byloje duomenys patvirtina, kad 2013-11-14 sutarties Nr. 4533/886 6.3. punkte nustatyta: „Šalys susitarė, kad ši sutartis galioja iki bus pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507“. Šio nutarimo didžioji dalis nuostatų buvo panaikinta nuo 2014-08-26, o nuo 2014-11-01 jis buvo panaikintas.
  7. Apeliantės argumentai, jog 2013-11-14 sutartis Nr. 4533/886 pasibaigė 2014-08-26, t. y. panaikinus didžiąją dalį Nutarimo Nr. 1507 nuostatų, laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje nustatytoms aplinkybės.
  8. Byloje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys ir toliau vykdė 2013-11-14 sutartį Nr. 4533/886, nepaisant Nutarimo Nr. 1507 pakeitimo/panaikinimo, o reikalavimą dėl 2013-11-14 sutarties Nr. 4533/886 pripažinimo pasibaigusia atsakovė pateikė tik kartu su priešieškiniu. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013-11-14 sutartį Nr. 4533/886 pripažino neterminuota ir tęstinio pobūdžio, net ir įvykus šios sutarties 6.3. punkte nurodytai sąlygai, pagrįstai sprendė, kad šalys nelaikė šios sąlygos svarbia, kadangi nekeitė savo elgesio ir toliau vykdė prievoles pagal sutartį, t. y. ieškovė tiekė geriamąjį vandenį, o atsakovė iš jo ruošė karštą vandenį ir tiekė jį vartotojams, ieškovė išrašydavo sąskaitas, atsakovė jas priimdavo ir apmokėdavo. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013-11-14 sutarties Nr. 4533/886 galiojimo siejimas su Nutarimo Nr. 1507 galiojimu būtų neprotingas, o atsižvelgus į šalių elgesį net po šio nutarimo panaikinimo, prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 str.), taip pat viešajam interesui (vartotojai liktų be karšto vandens).
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė yra patyrusi verslininkė, turinti ilgametę darbo patirtį šilumos tiekimo bendrovė, tiekianti šilumą ne tik daugumai Vilniaus gyventojų, bet ir tūkstančiams Vilniaus mieste esančioms įmonėms bei organizacijoms, turinti patyrusius teisininkus, taip pat patirtį sprendžiant ginčus teismuose, ir pagal bylos duomenis sprendžia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog dalinis sąskaitų apmokėjimas įvyko suklydimo įtakoje.
  10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien tik Nutarimo Nr. 1507 pakeitimo/panaikinimo faktas pats savaime nesudarė pagrindo šalių sutartiniams santykiams nutrūkti, pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą.

9Dėl delspinigių

  1. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos pernelyg didelius delspinigius, t. y. 0,04 proc. delspinigius.
  2. Pagal CK įtvirtintą nuostatą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl sutartinių delspinigių tikslo ir esmės, t.y. kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
  3. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teisėjų kolegija pažymi, jog netesyboms esant neprotingai didelėms, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 str. 3 d.).
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys sutartimis susitarė, kad laiku neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų pirkėjui (atsakovei) priskaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėlavimo dieną.
  5. Kaip minėta, nagrinėjau atveju šalys – verslininkai, laisva valia sutarę delspinigių dydį, apeliantė svarių argumentų, kad delspinigių dydis turėtų būti mažinamas, nenurodė. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad atsakovei nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai santykiuose su vartotojais, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat atsiskaitymo su atsakove sutrikimo priežastys neturi teisinės reikšmės, kadangi šalys – patyrę verslininkai, kurie sudarydami sutartis, taip pat prisiėmė ir visą su jų vykdymu susijusią riziką.
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog delspinigių dydis nepažeidžia šalių tarpusavio santykiams taikomų imperatyvių įstatymo normų, jog nėra pagrindo mažinti delspinigių dydį.
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė delspinigių dydį ir pagrįstai priteisė ieškovės prašomus 466 397,62 Eur delspinigius.

10Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

11Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, pagal atsakovės UAB „Vilniaus energija“ priešieškinį ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia ir skolos priteisimo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė energetikos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, civilinio kodekso bei civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  1. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Vilniaus energija“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
  2. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai