Byla 2-440/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romajus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas užtikrinti įrodymus, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Romajus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aiviga“, G. Š. , V. M. , A. S. , dėl įrodymų užtikrinimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Pareiškėjas UAB „Romajus“ kreipėsi į teismą prašydamas įrodymus, kurie būtini įrodyti būsimų atsakovų veiksmuose esant nesąžiningos konkurencijos požymių. Nurodė, kad nuo 1996 metų užsiima konsultacijų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Pas pareiškėją dirbo būsimi atsakovai, kurie nutraukę darbo sutartis įkūrė bendrovę besiverčiančią ta pačia veikla. Dirbdami pas pareiškėją, busimieji atsakovai savo funkcijas atlikdavo naudodamiesi pareiškėjo sukurtais produktais (metodinė medžiaga, dokumentacija, tipinės instrukcijos ir pan.). Po busimųjų atsakovų įmonės UAB „Aiviga“ įkūrimo, pareiškėjo didžiausi klientai, su kuriais tiesiogiai dirbo busimieji atsakovai, nutraukė sutartis su pareiškėju ir, sprendžiant iš UAB „Aiviga“ internetinio puslapio duomenų, sudarė sutartis su UAB „Aiviga“. Dėl šių aplinkybių buvę pareiškėjo darbuotojai galimai užsiėmė veikla turinčia nesąžiningos konkurencijos požymių, savo veikloje naudoja pareiškėjo produktus. Tuo būdu būsimi atsakovai galimai padarė žalą pareiškėjui, pakenkė įmonės reputacijai, bei atskleidė verslo paslaptis tretiesiems asmenims. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus padėsiančius įrodyti nesąžiningos konkurencijos faktą ir padarytos žalos dydį. Prašomi užtikrinti įrodymai yra specifiniai, dalis saugoma kompiuterinėse laikmenose, todėl įrodymus turėtų užtikrinti antstolis, kuris visą medžiagą perduos teismui. Prašė užtikrinti šiuos įrodymus: UAB „Aiviga“ steigimo sutartį, registravimo pažymėjimą, įstatus, akcininkų registracijos žurnalą, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų registracijos žurnalą ar protokolus, valdybos posėdžių protokolų registravimo žurnalą ar protokolus, sutarčių registracijos žurnalą ar sutartis, gaunamų ir siunčiamų raštų žurnalą ar visus siųstus ir gautus raštus, finansinės atskaitomybės dokumentus už 2005 ir 2006 metus, darbo sutarčių registravimo žurnalus arba darbo sutartis, įsakymų registracijos žurnalą arba visus įsakymus, veikloje naudojamų tipinių sutarčių, instrukcijų, pareigybių projektus, buhalterinių sąskaitų planą, sąskaitų registravimo žurnalą, asmens sąskaitas, didžiąją buhalterinę knygą, gaunamų sąskaitų knygą, operacijų žurnalo žiniaraščius.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė UAB „Aiviga“ prašymą užtikrinti įrodymus. Teismas nutartyje nurodė, kad nepakanka nurodyti, kad reikia užtikrinti įrodymus siekiant įrodyti būsimų atsakovų nesąžiningą konkurenciją, kuomet jie neteisėtai panaudojo UAB „Romarijus“ komercines paslaptis, nes prašoma gauti duomenis apie visą UAB „“Aiviga“ veiklą, nepateikiant jokių konkrečių faktinių aplinkybių, jog būsimiems atsakovams buvo žinoma informacija sudaranti pareiškėjo komercinę paslaptį ir kad ši informacija buvo naudojama UAB „Aiviga“ veikloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas mano esant galimybei, jog buvę darbuotojai galėjo panaudoti įmonės sukurtus produktus UAB „Aiviga“ veikloje ir siekia prašymu patikrinti šią informaciją. Teismo nuomone nėra pakankamo pagrindo teigti, kad prašomus užtikrinti įrodymus vėliau bus sunku arba neįmanoma surinkti, tuo labiau, kad pareiškėjo nurodomus įrodymus galima bus išreikalauti ir iš trečiųjų asmenų, su kuriais UAB „Aiviga“ sudarė sutartis dėl tų pačių paslaugų teikimo. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo pavesti antstoliui padaryti įrodymų kopijas, tačiau tokie rašytinių įrodymų nuorašai nėra laikomi tinkamais įrodymais (CPK 114 str., 198 str. 2 d.), o taip pat antstolio aprašyti dokumentai negali būti tinkamais įrodymais, nes įrodymų apžiūrą atlieka teismas (CPK 210 str.).

5Pareiškėjas UAB „Romajus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

  1. pareiškimas grindžiamas specifiniais pažeidimais - Konkurencijos įstatymo pažeidimu bei specifinės žalos apeliantui padarymu. Būtina užtikrinti asmens teisės į tinkamą teisminę gynybą realizavimą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė užtikrinti įrodymus. Dėl įrodymų specifiškumo, nesąžiningi atsakovai galės sunaikinti įrodymus arba atliks kitus nesąžiningus veiksmus įtakojant jų turinį ar įrodomąją galią;
  2. teismas nepagrįstai teigia, kad įrodymus bus galima išreikalauti iš trečiųjų asmenų, nes apeliantui nėra žinoma, kurie iš buvusių klientų nutraukdami galiojančias sutartis su pareiškėju sudarė naujas sutartis su UAB „Aiviga“. Teismo nurodomas įrodymų rinkimo procesas - dėl įrodymų išreikalavimo iš trečiųjų asmenų, yra sunkiai įgyvendinamas, reikalaujantis didelių finansinių ir laiko sąnaudų bei, dėl būsimų atsakovų veiksmų gali tapti neįmanomu;
  3. teismas nepagrįstai teigia, kad antstolio patvirtinti nuorašai negali būti tinkami rašytiniai įrodymai, nes tai leidžia CPK 177 straipsnio 1 dalis. Be to, teismas šioje stadijoje negali vertinti įrodymų ir pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės;
  4. teismas, siekdamas išvengti piktnaudžiavimo, neatsižvelgė, kad įrodymų užtikrinimo stadijoje visa medžiaga yra perduodama teismui, todėl nėra galimybės piktnaudžiauti. Be to, teismas galėjo pareikalauti pateikti užstatą atsakovų galimų nuostolių užtikrinimui, taip išvengdamas piktnaudžiavimo CPK 223 str. 3 d.).

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

8Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šios normos tikslas ne tik suteikti asmeniui galimybę tinkamai pasinaudoti teismine gynyba teismo pagalba padedant surinkti įrodymus, tačiau ir siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams siekiant gauti iš kitos šalies informacijos, nesusijusios su byloje nagrinėjamu dalyku. Būtent dėl to įstatymas nustato prašančiai išreikalauti įrodymus šaliai pareigą nurodyti konkretų įrodymą, pagrindą ir aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

9Pareiškėjas pateikė prašomų išreikalauti įrodymų sąrašą, tačiau nenurodė, koką aplinkybę, kuris įrodymas gali patvirtinti, t.y. apeliantas pateikdamas prašymą neįvykdė įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 199 str. 1 d.). Apelianto teiginiai, kad įrodymai padės įrodyti nesąžiningą atsakovų konkurenciją ir padarytos žalos mastą, yra abstraktūs ir nenurodo konkretaus įrodymo įrodinėjamų konkrečių aplinkybių.

10Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įrodymus galima bus išreikalauti iš trečiųjų asmenų. Daugelis įrodymų yra valstybės įgaliotose institucijose (pvz. steigimo sutartis, registracijos pažymėjimas, įstatai ir kiti), todėl juos išreikalauti nėra jokių kliūčių ir tai nepažeis operatyvumo principo. Kiti įrodymai yra pas trečiuosius asmenis, nesuinteresuotus bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo manyti, jog tretieji asmenys klastos apelianto reikalaujamus įrodymus.

11Apelianto teiginys, kad įrodymų rinkimas iš trečiųjų asmenų kitais būdais reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų, nepagrįstas jokiais skaičiavimais (CPK 178 str.) ir nesudaro savarankiško pagrindo apeliantui prašyti išreikalauti įrodymus.

12Be to, apeliantas nurodo, kad jam nėra žinoma, kurie iš buvusiųjų klientų pasirinko atsakovų įmonę, t.y. iš esmės apeliantas nurodo, kad dar nežino ar jam buvo padaryta žala. Atsakovų internetiniame puslapyje radęs atsakovų įmonės klientų sąrašą, apeliantas mano, jog buvo galimai nesąžininga atsakovų veikla, kuria atsakovai galėjo pasinaudoti apelianto sukurtais produktais, t.y. apeliantas tik mano, jog galimai buvo nesąžiningi atsakovų veiksmai. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantas prašomais išreikalauti įrodymais ne siekia įrodyti konkrečias jam žinomas aplinkybes, bet siekia nustatyti ar buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir ar jam galėjo būti padaryta žala. Įstatymas nesuteikia teisės teismui reikalauti iš asmenų informacijos, siekiant nustatyti ieškovo teisių pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, įstatymo nuostatų nepažeidė.

13Nesant pagrindo išreikanti įrodymų, apelianto argumentai dėl dokumentų kopijų tinkamumo neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

14Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

15Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai