Byla 2A-1888-343/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. firmos „Oscena“ ir atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2448-717/2013 pagal ieškovės G. B. firmos „Oscena“ ieškinį atsakovei Kauno rajono žemės ūkio bendrovei „Vežimas“ dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ priešieškinį ieškovei G. B. firmai „Oscena“, tretiesiems asmenims D. P., R. K., G. B., notarei B. G. dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir pirkėjo teisių perkėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 111-113) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 80 000 Lt, 24000 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad 2003 m. vasario 28 d. šalys sudarė dvišalį susitarimą dėl pastatų ir žemės pirkimo - pardavimo, pagal kurį ieškovei buvo nutarta parduoti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5F1g, pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 201Iž, pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 23F1ž, pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 24I1ž, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bendra turto kaina šalių susitarimu buvo nustatyta 80 000 Lt. Už parduodamą turtą atsakovė 2003 m. balandžio 23 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą LAA Nr. 8219937, kurią ieškovė tą pačią dieną apmokėjo. Nors ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir ragino atsakovę tinkamai įvykdyti savuosius, tačiau atsakovė vengė tinkamai įforminti turto pardavimą bei faktiškai perduoti pastatus ieškovės nuosavybėn. Nuo susitarimo sudarymo yra praėję daugiau nei 9 metai, tačiau atsakovė savo pareigos perduoti turtą arba grąžinti sumokėtą kainą nėra įvykdžiusi. Kadangi nurodytas nekilnojamasis turtas yra perleistas tretiesiems asmenims apie kurių nesąžiningumą ieškovei nežinoma, priteistinos ieškovei iš atsakovės piniginės lėšos 80 000 Lt suma, kuri buvo sumokėta kaip išankstinis apmokėjimas už parduodamą turtą, todėl remiantis CK 6.315 straipsnio nuostatomis ieškovė turi teisę ne tik reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, bet ir sumokėti palūkanas.

5Priešieškiniu (t. 1, b.l. 91-95) atsakovė prašė pripažinti 2003 m. vasario 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ ir G. B. firmos „Oscena“ dėl pastatų ir žemės pirkimo – pardavimo, pagal kurią Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“ pardavė, o G. B. firma „Oscena“ pirko sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5F1g, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 201Iž, sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 23FIž, pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 24I1ž, esančius adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta nuo 2003 m. balandžio 24 d., perkelti G. B. firmai „Oscena“ 2008 m. rugpjūčio 26d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduoto nekilnojamojo turto – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5F1g, garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 201Iž, sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 22F1p, sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 23F1Ž, stoginės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 241Iž, pardavėjo teises ir pareigas. Atsakovė nurodė, kad 2003 m. vasario 28 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl pastatų ir žemės pirkimo - pardavimo, pagal kurį šalys susitarė dėl pirmiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų pirkimo - pardavimo ir kuris turėjo būti vykdomas laikotarpiu nuo 2003m. kovo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. Šalys susitarė, kad sandoris bus laikomas įvykusiu nuo tos dienos, kai G. B. perves visus pinigus už parduodamus pastatus į atsakovės sąskaitą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko užtruks sandorio įforminimas. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovė pastatus atlaisvins ir pirkėjui perduos sutartyje numatytais terminais, kurie skaičiuojami nuo momento, kada ieškovė pilnai atsiskaitys už parduodamus pastatus. Atsakovė visus savo įsipareigojimus, kylančius iš sudarytos sutarties, įvykdė, t. y. 2003 m. balandžio 24 d. gavusi pinigus už parduodamus pastatus nustatytais terminais juos atlaisvino ir faktiškai perdavė pirkėjai. Be to, šalys susitarė, kad po to, kai bus įvykdytas pastatų pirkimas - pardavimas, ieškovė parduos atsakovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 Lt. Šalims faktiškai įvykdžius sandorį atsakovė siekė, kad jis būtų įformintas notarine tvarka, tačiau ieškovė vengė tai padaryti. Dėl tinkamai nesutvarkytų žemės sklypo dokumentų notarine tvarka sandorius buvo atsisakyta tvirtinti, tačiau ieškovė, žadėjusi visus dokumentus sutvarkyti tinkamai, to nepadarė, visaip išsisukinėjo, o šalių bendravimas 2006 metais visiškai nutrūko atsakovei turimais kontaktais negalint susisiekti su ieškove. Tačiau ieškovė su turtu elgėsi kaip jo savininkė, kadangi negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo tretiesiems asmenims. Kadangi atsakovė savo prievoles pagal šalių susitarimą gavusi pinigus 2003 m. balandžio 24 d. įvykdė, parduodamus pastatus atlaisvino, faktiškai perdavė ieškovei, o ji su minėtais pastatais elgėsi kaip jų savininkė, bet vengė sudaryti sutartį notarine tvarka, todėl tvirtintina 2003 m. vasario 28 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Žymiai vėliau, ieškovės atstovui susisiekus su atsakove ir pareiškus, kad ieškovė ginčo pastatus pageidauja perleisti tretiesiems asmenims, tačiau notariškai nesant įformintam šalių susitarimui ir pastatams nuosavybės teise viešame registre esant įregistruotiems atsakovės vardu, siekiant sutaupyti už sandorių patvirtinimą mokėtinas sumas, tarp šalių ir trečiųjų asmenų buvo sudaryti sandoriai. 2008 m. rugpjūčio 26 d. notariškai patvirtinta sutartimi G. B. pardavė D. P. ir R. K. 4946/10300 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė nurodytiems tretiesiems asmenims pardavė pirmiau paminėtus pastatus. Nors pagal sutarties nuostatas pinigai už parduodamą turtą turėjo atitekti G. B. ir atsakovei, tačiau faktiškai 80 000 Lt buvo perduoti G. B. atstovei G. B.. 2008 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi G. B. už 1 Lt pardavė atsakovei 4398/10300 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovės vaidmuo sudarant minėtas sutartis buvo tik formalus, o visas pardavėjo teises ir pareigas įgyvendino ieškovė, perkeltinos jai 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi parduotų pastatų pardavėjo teisės ir pareigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu (t. 2, b.l. 28-32) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei G. B. firmai „Oscena“ iš atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ 80 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės 1 900 Lt žyminio mokesčio ir 47,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, nustatęs, kad tarp šalių 2003 m. vasario 28 d. buvo sudarytas dvišalis susitarimas dėl pastatų ir žemės pirkimo - pardavimo, pagal kurį atsakovė įsipareigojo parduoti G. B. pastatus 5F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20J1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt sumą, kad ieškovė 2003 m. balandžio 24 d. pervedė atsakovei nurodytą sumą ir kad notarinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, kad šalys nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta rašytinė ir notaro patvirtinta pastatų pirkimo - pardavimo sutartis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė bandė susirasti ieškovės atstovus ir sutartį tinkamai įforminti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji ragino ir reikalavo atsakovę sudaryti sutartį, kad jos atstovas atliko laisvės atėmimo bausmę, sprendė, kad yra didesnė tikimybė, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, dėl to ieškinio dalyje dėl palūkanų priteisimo netenkino, nes laikė, kad ieškovė neįrodė, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Teismas taip pat nurodė, kad šalių susitarime nėra nustatytos sankcijos už sandorio neįvykdymą, o taip pat jame nebuvo nustatytas konkretus turto perdavimo terminas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pagal šalių susitarimą pinigus atsakovei pervedė, kad nėra įrodymų, jog pinigai ieškovei būtų grąžinti, kad pastatai ieškovei nebuvo perduoti, remdamasis CK 6.315 straipsnio 3 dalimi sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti atsakovei sumokėtą 80 000 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad tretiesiems asmenims esant sąžiningiems įgijėjams nėra tikslinga naikinti tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytą sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimis žemės sklypą ir ginčo pastatus atsakovė ir G. B. įgaliotas asmuo G. B., kuri buvo įgaliota tik disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, pardavė tretiesiems asmenims. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tretieji asmenys nurodė pinigus pagal sudarytas sutartis perdavę atsakovei, kad atsakovė notariškai patvirtintoje sutartyje patvirtino gavusi pinigus ir nesant įrodymų, kad atsakovė juos būtų perdavusi ieškovei ar G. B., sprendė, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei 2003 m. balandžio 24 d. sumokėtus 80 000 Lt. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas, nurodė, kad kadangi ieškovės statusas prilyginamas individualiai įmonei, procesinių palūkanų turėtų būti reikalaujama ne kaip iš juridinio, bet kaip iš fizinio asmens. Teismas netenkino priešieškinio, kadangi laikė, jog jis yra neteisėtas ir nelogiškas. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino, jog ji gavo pinigus iš ieškovės už parduodamą turtą, tačiau žinodama, kad turtas ieškovei neperduotas, jį perleido tretiesiems asmenims. Neginčijant trečiųjų asmenų sąžiningumo iš jų turto negalima išreikalauti ir jų vietoje pirkėjo teises perkelti ieškovei, kadangi atsakovė pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį turėtų pinigus grąžinti pirkėjams.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 46-50) atsakovė Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“ prašo panaikinti 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, kadangi byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudikas ir G. B.. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl sutarties modifikavimo, todėl sprendžiant pareikšto reikalavimo pagrįstumą būtina įvertinti, ar notarė tinkamai atliko savo pareigas. Palankaus atsakovei teismo sprendimo atveju teismo sprendimas gali turėti įtakos ir notarės pareigoms, kadangi sandorio šaliai dėl neteisėto sandorio gali atsirasti žala, o kartu ir kilti notarės civilinė atsakomybė, kurią ji turi būti apsidraudusi, dėl ko kartu su notaru dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas ir privalomos notaro civilinės atsakomybės draudikas, nes ir jam gali atsirasti prievolė atlyginti patirtą žalą. Be to, G. B. buvo siekiamo modifikuoti sandorio šalis, todėl tokio sandorio sąlygų modifikavimas tiesiogiai sukurs, pakeis ar panaikins visų sandorio šalių teises ir pareigas, dėl ko laikytina, kad priimtu sprendimu pasisakyta dėl G. B. teisių ir pareigų, nors jis į bylą dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas.
  2. Reiškiant reikalavimą dėl sutarties, kurios šalys atitinkamai buvo pardavėjai G. B. ir Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“, o pirkėjai D. P. ir R. K., modifikavimo, nurodyti asmenys turėjo dalyvauti byloje atsakovais, kadangi priešieškinio reikalavimas reiškiamas jų atžvilgiu. Kaip jau buvo nurodyta, G. B. nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, o G. B. firmos „Oscena“ dalyvavimo byloje, nors šie asmenys ir yra glaudžiai tarpusavyje susiję, negalima prilyginti G. B. dalyvavimui byloje, kadangi tai yra skirtingi asmenys, sudarę skirtingus sandorius ir jiems kilo skirtingi padariniai. Priešieškiniu siekiant perkelti 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties pardavėjo G. B. ir atsakovės pareigas ieškovei, teismo sprendimu, nors priešieškinis ir atmestas, pasisakyta dėl G. B. teisių ir pareigų. Jei apeliacinės instancijos teisme būtų nuspręsta patenkinti priešieškinį, G. B. teisės būtų akivaizdžiai pažeistos, nes dėl jo būtų pasisakyta jam nedalyvaujant byloje, kadangi apeliacinės instancijos teisme asmens įtraukimas į bylą nėra galimas. Tuo tarpu nors D. P. ir R. K. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau jų procesinė padėtis byloje yra netinkama, nes jie turėtų būti atsakovais. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeistos CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (t. 2, b.l. 72-75) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas trečiojo asmens notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudikas, kadangi nagrinėjamoje byloje notarei nebuvo pareikšti jokie turtiniai reikalavimai, teismas nesprendė dėl 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį tvirtinusios notarės teisių ir pareigų, dėl jos atsakomybės, dėl jos veiksmų teisėtumo ir žalos padarymo.
  2. Nesutinka, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismas sprendimu nesprendė dėl atsakovės nurodytų asmenų, t. y. notarės B. G. ir jos draudiko bei G. B., t. y. minėti asmenys remiantis teismo sprendimu jokių teisių ir pareigų neįgijo ar neteko, jų turinys nepakito. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė tik dėl ieškovės ir atsakovės teisių ir pareigų turinio nustatydamas, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 80 000 Lt sumą. Teismo sprendimas, kuriuo nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos nedalyvavusių byloje asmenų teisės ir pareigos, negali pažeisti jų teisėtų interesų ir nenaikintinas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
  3. Atsakovės argumentai dėl netinkamos trečiųjų asmenų D. P. ir R. K. bei G. B. procesinės padėties yra nepagrįsti ir nesąžiningi, kadangi atsakovės pareikštas reikalavimas dėl 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties pardavėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei niekaip nėra susijęs su trečiaisiais asmenimis ir G. B.. 2003 m. vasario 28 d. dvišalį susitarimą dėl pastatų ir žemės pirkimo - pardavimo sudarė ieškovė G. B. firma „Oscena“ ir atsakovė, todėl pareikštas reikalavimas dėl jo pripažinimo sudarytu neįtakoja trečiųjų asmenų D. P. ir R. K. ar į bylą neįtraukto G. B. teisių ir pareigų. Taip pat ir reikalavimas dėl 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties turto pardavėjo pareigų perkėlimo nesusijęs su minėtais trečiaisiais asmenimis ar G. B., kadangi turto pardavėjas pagal minėtą sutartį yra atsakovė Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“, o teises ir pareigas prašoma perkelti ieškovei G. B. firmai „Oscena“. Joks reikalavimas G. B., kaip fiziniam asmeniui, nėra pareikštas. Be to, dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį turi nurodyti dalyvaujantis byloje asmuo, kuris teikia atitinkamą procesinį dokumentą, todėl būtent atsakovė turėjo pareigą nurodyti tinkamą dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį. Pačiai atsakovei nurodžius tokią byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, jos nekvestionuojant bylos nagrinėjimo metu, apeliacinio skundo pateikimas šiuo pagrindu laikytinas atsakovės nesąžiningu elgesiu ir piktnaudžiavimu savo teisėmis, ypač, kai atsakovė neginčija, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai išsprendė bylą nustatydamas atsakovės pareigą sumokėti ieškovei 80 000 Lt sumą.
  4. Net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nurodyta netiksliai, tuo pagrindu iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas neturėtų būti naikinamas dėl formalių pagrindų.
  5. Atsakovė pirmosios instancijos teisme savo pozicijos negrindė aplinkybėmis dėl netinkamai į bylą įtrauktų asmenų ar jų procesinės padėties, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties vertintinos kaip nesudarančios pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

11Atsiliepimu į atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G. (t. 2, b.l. 82) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutikdama su apeliaciniu skundu notarė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudikas, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas notarės civilinės atsakomybės klausimas. Ginčas byloje buvo dėl atsiskaitymo už nupirktą nekilnojamąjį turtą. Nei viena iš ginčijamo sandorio šalių jokių pretenzijų dėl patvirtinto sandorio notarei neišsakė, notarė patvirtino sandorį vadovaudamasi tikraisiais šalių ketinimais ir jų laisva valia dėl sandorio sudarymo, remdamasi faktinėmis sutarties sudarymo aplinkybėmis ir sąlygomis, šalių motyvacija sudaryti sutartį ir jų numatomas pasekmes.

12Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 56-59) ieškovė G. B. firma „Oscena“ prašo panaikinti 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 24 000 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo įvertinti, kada atsakovė turėjo perduoti turtą ieškovei, tačiau to nepadarė. Pagal šalių susitarimą pastatų pirkimas turėjo būti vykdomas nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., todėl vėliausia data, iki kada atsakovė turėjo perduoti ginčo pastatus, yra 2003 m. gegužės 1 d.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sandoris notarine tvarka nebuvo patvirtintas dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebuvo įsipareigojusi atlikti papildomų veiksmų, būtinų sutarties sudarymui. Vienintelė sutarties nepasirašymo priežastis yra ta, kad atsakovė nesugebėjo ar nenorėjo kreiptis į notarą dėl turto pardavimo įforminimo. Sutiktina, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl ieškovės kaltės jos savininkui būnant įkalinimo vietoje laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m., tačiau turtas pagal šalių susitarimą turėjo būti perduotas 2003 m., t. y. dar iki G. B. patekimo į laisvės atėmimo įstaigą.
  3. Atsakovei 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarius pirkimo - pardavimo sutartį dėl ginčo turto su trečiaisiais asmenimis jai tapo žinoma, kad ji šalių susitarimo realiai neįvykdys, kad ji jai perduotais 80 000 Lt naudojasi nepagrįstai, todėl negrąžindama ieškovei nurodytos sumos atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai naudojosi ieškovės pinigais. Teismui konstatavus atsakovės pareigą grąžinti sumokėtą 80 000 Lt kainą turėjo būti pripažinta, kad atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti ir įstatyme ar sutartyje numatytas palūkanas už naudojimąsi ieškovės pinigais.
  4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė yra individuali įmonė, turinti privataus juridinio asmens statusą, atsakovė yra žemės ūkio bendrovė, kuri yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl abiems šalims esant privatiems juridiniams asmenims teismas remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi turėjo priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

13Atsiliepimu į ieškovės G. B. firmos „Oscena“ apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“ (t. 2, b.l. 83-84) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai nustatė, kad susitarimu šalys nenustatė datos, iki kurios atsakovei kilo pareiga perduoti pastatus ieškovei, dėl ko atsakovei nekilo pareiga mokėti palūkanas. Apeliaciniame skunde minimo susitarimo 3 punkte numatyta, kad pastatų pirkimas vykdomas nuo 2003 m. kovo 1d. iki 2003 m. gegužės 1 d. Per šį laikotarpį neįvykus pirkimo sandoriui abiejų šalių susitarimas netenka galios. Taigi minėtas punktas tik numato laikotarpį per kurį šalys turi sudaryti pirkimo sandorį, bet nereglamentuoja šio sandorio sąlygų, t. y. kada turi būti sumokėta kaina, perduoti daiktai ir kt. Kiti susitarimo punktai taip pat nereglamentuoja pastatų perdavimo ieškovei tvarkos bei datos, dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei nekilo pareiga mokėti palūkanas pagal CK 6.315 straipsnio 4 dalį. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės pareiga mokėti palūkanas už neperduotus daiktus nebuvo numatyta susitarime, jame taip pat nenumatytos sankcijos už pastatų pirkimo - pardavimo sandorio neįforminimą notarine tvarka.
  2. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo būtent ieškovės kaltę dėl pastatų neperdavimo bei pirkimo - pardavimo sutarties neįforminimo notarine tvarka. Teismas pagrįstai nustatė, kad pastatų neperdavimo ieškovei priežastis buvo G. B. bausmės atlikimas, taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovė siekė surasti G. B. artimuosius minėtiems veiksmams atlikti. Jei ieškovė mano, kad atsakovė turėjo pareigą pastatus jai perduoti iki 2003 m. gegužės 1 d., tai ji turėjo kreiptis į atsakovę dėl daiktų perdavimo arba sumokėtos sumos grąžinimo, tačiau delsė tai padaryti ir tik po 10 metų kreipėsi į teismą dėl avanso ir palūkanų priteisimo, kas rodo ieškovės nesąžiningumą ir nenorą imtis veiksmų tam, kad būtų sudarytas sandoris. Tikėtina, kad ieškovei nebuvo reikalingi ginčo pastatai, o tik sumokėta pinigų suma, todėl neketindama sudaryti sandorio ji nepagrįstai siekia atsakomybę dėl sandorio nesudarymo perkelti atsakovei.

14Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su priežastimis, dėl kurių šalys teisės aktų nustatyta tvarka ir forma neįtvirtino sudaryto sandorio, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl palūkanų priteisimo, tačiau be pagrindo sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje prilygintina fiziniam asmeniui, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų dydį ir nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, nepažeidė, taip pat skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, kas sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 28 d. Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“ ir G. B. firma „Oscena“ sudarė dvišalį susitarimą dėl pastatų ir žemės pirkimo – pardavimo (t. 1, b.l. 7-8), pagal kurį G. B. buvo nuspręsta parduoti pastatus: 5F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 70 000 Lt, 20J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 500 Lt, 23F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 000 Lt, ir 24J1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Lt, iš viso už 80 000 Lt. Šalys susitarė, kad pastatų pirkimas vykdomas laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., o per šį laikotarpį neįvykus sandoriui abiejų šalių susitarimas netenka galios (susitarimo 3 punktas). Be to, šalys susitarė, kad sandoris laikomas įvykusiu nuo tos dienos, kai G. B. perveda pinigus į Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ sąskaitą, nepriklausomai nuo dokumentacijos eigos (susitarimo 4 punktas). Šalių sudarytame susitarime taip pat buvo nurodyta, jog įvykus sandoriui patalpų nuoma daugiau nebeskaičiuojama, o patalpos atlaisvinamos susitarime nustatytais terminais: patalpos 5F1g ir 20JIž galiniai du boksai 60 dienų laikotarpyje, likusios patalpos - penkių mėnesių laikotarpyje (susitarimo 5 punktas). Pažymėtina, kad nors minėtame susitarime kaip susitarimo šalis nurodytas G. B., tačiau susitarimą pasirašė, o ir PVM sąskaita - faktūra pagal minėtą susitarimą (t. 1, b.l. 9) yra išrašyta G. B. firmai „Oscena“, kuri 2003 m. balandžio 24 d. sumokėjo atsakovei 80000 Lt (t. 1, b.l. 10). Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai dvišalio susitarimo šalimi laikyta ieškovė G. B. firma „Oscena“, kadangi tikėtina, jog susitarimo įvadinėje dalyje G. B. kaip susitarimo šalis nurodytas tik dėl to, kad jis buvo G. B. firmos „Oscena“ savininkas. Taip pat nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 56-65) G. B., atstovaujamas G. B., ir Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Vežimas“ (pardavėjai) pardavė D. P. ir R. K. (pirkėjams) atitinkamai 4946/10300 dalį 9344/103000 dalies 1,03 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatus – sandėlį, 5F1fg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, 20I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, 23F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, 24I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis pastato sandėlio 22F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kilo dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei jos sumokėtą sumą už nurodytus nekilnojamojo turto objektus, o taip pat dėl 2003 m. vasario 28 d. susitarimo patvirtinimo sudarytu bei dėl 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties modifikavimo. Pirmosios instancijos teismui pripažinus atsakovės pareigą grąžinti ieškovei 80 000 Lt sumą, apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimas nepriteisti ieškovei palūkanų už naudojimąsi nurodyta pinigų suma, taip pat procesinių palūkanų dydžio, bei teismo sprendimas ginčijamas remiantis absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu teismui sprendimu pasisakius dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.

18Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

19CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas teismo sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas nurodant, jog teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra laikomi tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtoje teisės normoje yra konkrečiai nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tie atvejai, kai yra nusprendžiama dėl materialiųjų teisių ir pareigų tų asmenų, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti į bylą, t. y. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne bet kokio teismo sprendimo, kuris galimai yra susijęs su asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisėmis ar pareigomis, priėmimas, bet tik tie atvejai, kai teismo sprendimu yra nuspęsta ir pasisakyta dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.).

20Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas tuo pagrindu, kad teismas ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų, konkrečiai dėl notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudiko ir G. B., teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodyta, dėl kokių minėtų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų nusprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog skundžiamu sprendimu būtų nuspręsta dėl minėtų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Vien tas faktas, kad minėti asmenys yra galimai susiję su nagrinėjama byla, neleidžia teigti, jog teismas sprendime pasisakė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nusprendimas yra tik kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, jame dėl jokių tiek G. B., tiek ir notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudiko materialiųjų teisių ar pareigų nėra pasisakyta, todėl negalima daryti išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas minėtų asmenų teisinei padėčiai turės kokią nors konkrečią įtaką ir kad kokius nors įstatymo nustatytus teisinius padarinius minėtas sprendimas sukėlė šiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl šalių, t. y. tik ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų, nustatydamas atsakovės pareigą grąžinti ieškovei šios sumokėtą 80 000 Lt sumą, o dėl kitų asmenų minėtame sprendime nėra pasisakyta. Teismas skundžiamu sprendimu nesprendė notarės B. G. atsakomybės dėl prašomo modifikuoti sandorio sudarymo klausimo, kadangi nei viena iš byloje dalyvaujančių asmenų jokio materialinio reikalavimo notarės, patvirtinusios prašomą modifikuoti sandorį, atžvilgiu nebuvo pareiškę, nekėlė jos atsakomybės klausimo, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta ir dėl notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudiko materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog kadangi nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties modifikavimo, tai sprendžiant pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą turėjo būti įvertinta ir tai, ar notarė tinkamai atliko savo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė priešieškinį dėl sandorio modifikavimo pareiškė ne dėl to, kad suklydo sudarydama sandorį, jį sudarė apgaulės, ekonominio spaudimo ar dėl kitokių priežasčių, kurios nepriklausė nuo jos valios, tačiau tik dėl to, kad pareiškusi reikalavimą dėl 2003 m. vasario 28 d. susitarimo pripažinimo sudarytu siekė perkelti 2008 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi pardavėjos teises ieškovei. Atsakovė neteigia, kad sudarydama siekiamą modifikuoti sandorį veikė prieš savo valią, kas leistų spręsti klausimą dėl notarės tinkamo pareigų vykdymo tvirtinant sandorį, o kartu ir dėl galimo atsakomybės notarės atžvilgiu taikymo, kas sudarytų pagrindą byloje dalyvaujančiu asmeniu įtraukti ir notarės civilinės atsakomybės draudiką. Tačiau nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės nenustatytos, o, be to, atsakovė apeliaciniame skunde neginčija teismo sprendimo dalyje, kuria atmestas atsakovės priešieškinys dėl sutarties modifikavimo, nenurodė jokių argumentų, kurie, jos manymu tokią teismo išvadą, paneigtų, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nagrinėjamu atveju be pagrindo neįtraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudiko ir skundžiamu sprendimu pasisakė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų, negalima.

21Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ir dėl G. B. materialiųjų teisių ir pareigų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau ir buvo nurodyta, skundžiamu sprendimu nėra nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip nuspręsta dėl G. B. teisių ar pareigų, kas turėtų įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Vien ta aplinkybė, kad G. B. buvo siekiamo modifikuoti sandorio šalis, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, atmesdamas priešieškinį, nusprendė dėl minėto asmens teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad reikalavimas minėto asmens atžvilgiu nebuvo pareikštas, o teismui atmetus pareikštą priešieškinį, G. B. jokios teisės ar pareigos nebuvo sukurtos.

22Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ją nagrinėjo ieškovės pareikštame ieškinyje ir atsakovės priešieškinyje nustatytais pagrindais ir pareikštų reikalavimų apimtyje, todėl nesprendė klausimo tiek dėl notarės B. G. privalomos notaro civilinės atsakomybės draudiko, tiek ir dėl G. B. teisių ir pareigų, dėl jų nepasisakė. Teismas skundžiamu sprendimu nesprendė dėl minėtų asmenų teisių ir pareigų pasikeitimo, nepadarė jokių išvadų, kurios turėtų įtakos šių asmenų teisinei padėčiai, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl minėtų asmenų teisių, pareigų ar teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

23Dėl asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs ginčas, įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir tinkamo jų teisinės padėties nustatymo

24Remiantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi dalyvaujančiais byloje asmenimis laikytini proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Minėto straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodyti proceso dalyviai, kurie laikytini dalyvaujančiais byloje asmenimis. Pažymėtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad šalys bei kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). CPK 45 straipsnyje reglamentuojama netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarka.

25Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant G. B., su kurio teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla, o taip pat netinkamai nustačius trečiųjų asmenų D. P. ir R. K. procesinę padėtį, teigiant, jog visi nurodyti asmenys civilinėje byloje turėjo dalyvauti atsakovais. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir būtent štai dėl ko. Visų pirma pažymėtina, kad procesas vyksta remiantis dispozityvumo principu, t. y. tiek šalims, tiek ir kitiems proceso dalyviams yra suteikta teisė laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o tuo pačiu ir nuspręsti, kam šalis reiškia konkretų savo reikalavimą, taip pat nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų teisinę padėtį pareikštame procesiniame dokumente. Pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje reikalavimą pareiškė tik ieškovei, o nei G. B., nei tretiesiems asmenims D. P. ir R. K. jokio reikalavimo nereiškė, minėtus asmenis, išskyrus G. B., į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis, taigi, veikdama savo nuožiūra nustatė byloje dalyvaujančius asmenis, o kartu ir jų procesinę padėtį. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Taigi, net ir tuo atveju, jei teismas nustatytu pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovė reikšdama priešieškinį jį pareiškė tik ieškovei, nekilnojamojo turto pirkėjus pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. sutartį įtraukdama tik trečiaisiais asmenimis, neleidžia spręsti, jog teismas civilinę bylą išnagrinėjo netinkamai nustačius trečiųjų asmenų procesinę padėtį. Be to, pažymėtina, kad priešieškiniu atsakovė prašo perkelti G. B. firmai „Oscena“ pardavėjo teises ir pareigas pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl nekilnojamojo turto (pastatų), kai tuo tarpu minėta sutartimi G. B. pardavė dalį žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas nagrinėjamoje byloje išimtinai kilęs tik tarp G. B. firmos „Oscena“ ir Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“, pareikštas reikalavimas dėl 2008 m. rugpjūčio 26 d. sutarties modifikavimo yra susijęs tik su G. B. firma „Oscena“ ir Kauno rajono žemės ūkio bendrove „Vežimas“, kadangi būtent tik atsakovės, kaip pardavėjos teises ir pareigas pagal pirmiau nurodytą sutartį norima perkelti G. B. firmai „Oscena“, dėl ko nėra pagrindo sutikti, kad teismui išsprendus bylą kitų pirmiau nurodytos sutarties šalių neįtraukus į bylą atsakovais, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procese dalyvaujančius asmenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent atsakovė, reikšdama priešieškinį, reikalavimą pareiškė tik ieškovei G. B. firmai „Oscena“, o teismas, nagrinėjamoje byloje, neturėjo įgaliojimų spręsti dėl minėtų asmenų įtraukimo į bylą ar jų statuso pakeitimo atsakovais. Būtent atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė reikalavimą dėl D. P. R. K. ir notarės B. G. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis (t. 1, b.l. 98), todėl aiškiai ir konkrečiai nurodė savo poziciją minėtų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad aktyviai bei sąžiningai savo procesinėmis teisėmis turi naudotis ir apeliantė. Tuo atveju, jei, apeliantės manymu, nagrinėjama civilinė byla yra susijusi būtent su šių asmenų teisėmis ir pareigomis, kad jie turėtų atsakyti pagal jos pareikšto priešieškinio reikalavimus, būtent ji turėjo pareigą tiksliai ir konkrečiai įvardinti minėtų asmenų procesinę padėtį ir nurodyti juos atsakovais byloje pagal jos pareikštą priešieškinį.

26Dėl palūkanų priteisimo

27Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų nepriteisimo. Ieškovės teigimu, teismas, nusprendęs, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą 80 000 Lt sumą, remiantis CK 6.315 straipsnio 4 dalimi turėjo priteisti ir jos prašomas palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės jos prašomų palūkanų. CK 6.315 straipsnio, reglamentuojančio išankstinį mokėjimą už daiktus, 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas perduotų jam daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta suma. Taigi, ieškovė, reikšdama prašymą dėl palūkanų priteisimo, turėjo nurodyti konkrečią datą, kada atsakovė turėjo perduoti jai 2003 m. vasario 28 d. susitarime nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Ieškovės teigimu, atsakovė nekilnojamuosius daiktus, dėl kurių pardavimo buvo susitarta minėtu susitarimu, ieškovei vėliausiai turėjo perduoti 2003 m. gegužės 1 d., kadangi šalys minėtame susitarime susitarė, kad pastatų pirkimas vykdomas laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. Su šiuo ieškovės argumentu negalima sutikti, kadangi 2003 m. gegužės 1 d. negali būti laikoma paskutiniąja diena, kurią, pasak ieškovės, atsakovė turėjo perduoti jai pastatus. Pažymėtina, kad minėtame susitarime šalys susitarė, kad laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. yra vykdomas pastatų pirkimas, sandoris laikomas įvykusiu nuo tos dienos, kai atsakovei yra pervedami pinigai už parduodamus pastatus, nepriklausomai nuo dokumentacijos eigos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys minėtu susitarimu susitarė tik dėl termino, per kurį ieškovė turėjo sumokėti atsakovei pinigus už parduodamus pastatus, o per šį laikotarpį nesumokėjus pinigų, sandoris būtų laikomas neįvykusiu, tačiau šis susitarimas neleidžia spręsti, jog šalys buvo susitarę ir dėl konkretaus termino, per kurį atsakovė turėjo perduoti ieškovei parduodamus pastatus, kadangi sumokėjus pinigus susitarimas laikytas įvykusiu net ir nepriklausomai nuo dokumentacijos eigos. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys 2003 m. vasario 28d. susitarime nebuvo susitarusios dėl konkrečios pastatų perdavimo datos, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikėtina, kad sandoris notarine tvarka nebuvo sudarytas būtent dėl ieškovės, o ne atsakovės kaltės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės veiksmais ieškant ieškovės atstovo, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, taip pat ieškovės savininko įkalinimas leidžia spręsti, kad būtent dėl ieškovės kaltės sandoris nebuvo sudarytas notarine tvarka. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė nebuvo prisiėmusi jokių pareigų, susijusių su sandorio įforminimu notarine tvarka. Teismas pažymi, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė turėjo siekti, kad jų sudarytas sandoris būtų tinkamai įformintas, kadangi priešingi veiksmai kaip tik patvirtintų šalies nenorą sudaryti sandorį. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nesiekiant sudaryti sandorio pagal šalių susitarimą, ji nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas už naudojimąsi pinigais. Apeliacinė instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovė, būdama sąžininga civilinių teisinių santykių dalyve, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami atsakovei negrąžinant jai priklausančios sumos, turėjo galimybę kreiptis į teismą anksčiau dėl savo pažeistų teisių gynimo, o ne laukti ir tokiu būdu apsunkinti atsakovės padėtį reikalavimu dėl palūkanų priteisimo. Pasisakydama dėl teismo sprendimo, jog būtent dėl ieškovės kaltės nebuvo sudarytas ginčo sandoris pagal 2003 m. vasario 28 d. susitarimą, teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad pagal šalių susitarimą atsakovė įsipareigojo atlaisvinti pastatus, kuriuos pagal sutartį turėjo perleisti ieškovui, ir, atsakovės teigimu, ji tą padarė. Pastatų perdavimo faktą patvirtina byloje esanti 2006 m. liepos 1d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (t. 1, b.l. 12-13), pagal kurią negyvenamąsias patalpas, dėl kurių pardavimo tarėsi šalys, trečiajam asmeniui išnuomojo būtent ieškovė G. B. firma „Oscena“, sutartyje įvardinta nuomotoju. Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, jog ieškovė su ginčo patalpomis elgėsi kaip jų savininkė, todėl manytina, kad atsakovė savo pareigą atlaisvinti patalpas ir jas faktiškai perduoti ieškovei įvykdė tinkamai. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl palūkanų priteisimo.

28Dėl procesinių palūkanų dydžio

29Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenis, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

30Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį dalyje dėl 80 000 Lt sumos priteisimo, priteisė ieškovei iš atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra individuali įmonė, nurodė, kad procesinių palūkanų turėtų būti reikalaujama ne kaip iš juridinio, o kaip iš fizinio asmens. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, be kita ko nurodydamas, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas ne ieškovei, o atsakovei, kuri yra privatus juridinis asmuo. 2013 m. vasario 25 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (t. 1, b.l. 172-173) patvirtina, kad G. B. firma „Oscena“ yra individuali įmonė, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog priteistinų procesinių palūkanų dydis turėtų būti 5 procentai. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, todėl remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas be pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija padidina teismo sprendimu iš atsakovės priteistas 5 procentų dydžio procesinės palūkanas, nurodydama, kad iš jos priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 80 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

322013 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (t. 2, b.l. 54) 2 400 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei už pateiktą apeliacinį skundą buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. 2-2448-717/2013 priėmimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės valstybei priteistina 2 400 Lt žyminio mokesčio.

33Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovė už pareikštą apeliacinį skundą yra sumokėjusi 720 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 63, 70-71) ir 750 Lt už apeliacinio skundo parengimą byloje (t. 2, b.l. 61-62) bei 750 Lt už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b.l. 77-78). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistina 750 Lt išlaidų, ieškovės patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išnagrinėjus apeliacinę bylą ieškovės apeliacinis skundas dėl materialiųjų teisinių reikalavimų atmestas, patenkintas tik procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų dydžio. Dėl to laikytina, kad apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą bei sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96, 98 straipsniai).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Apeliacinius skundus atmesti.

36Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

37Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistas procesines palūkanas už priteistą 80 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo padidinti nuo 5 procentų iki 6 procentų metinių palūkanų.

38Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“, juridinio asmens kodas 159721329, Kauno r., Jonučių k., a.s. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) žyminio mokesčio.

39Priteisti ieškovei G. B. firmai „Oscena“, juridinio asmens kodas 132361141, Kaunas, Raguvos g. 9-4, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, iš atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“, juridinio asmens kodas 159721329, Kauno r., Jonučių k., a.s. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 111-113) ieškovė prašė priteisti jai iš... 5. Priešieškiniu (t. 1, b.l. 91-95) atsakovė prašė pripažinti 2003 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu (t. 2, b.l. 28-32)... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 46-50) atsakovė Kauno rajono žemės ūkio... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (t. 2, b.l. 72-75) prašo... 11. Atsiliepimu į atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės „Vežimas“... 12. Apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 56-59) ieškovė G. B. firma „Oscena“ prašo... 13. Atsiliepimu į ieškovės G. B. firmos „Oscena“ apeliacinį skundą... 14. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo... 17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 28 d. Kauno rajono žemės... 18. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo teismui nusprendus dėl... 19. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas teismo sprendime... 20. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas tuo... 21. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas skundžiamu... 22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ją nagrinėjo ieškovės... 23. Dėl asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs ginčas,... 24. Remiantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi dalyvaujančiais byloje asmenimis... 25. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas civilinę bylą... 26. Dėl palūkanų priteisimo ... 27. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą... 28. Dėl procesinių palūkanų dydžio... 29. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. 2013 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (t. 2, b.l. 54) 2 400... 33. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. Apeliacinius skundus atmesti.... 36. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti iš esmės... 37. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovei iš... 38. Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno rajono žemės ūkio bendrovės... 39. Priteisti ieškovei G. B. firmai „Oscena“, juridinio asmens kodas... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....