Byla 2-7-284/2013
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovui A. V., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Rusakienei, trečiajam asmeniui notarei N. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. V. su trečiuoju asmeniu notare N. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

3Ieškovė G. K. teismui pateikė ieškinį dėl jos tėvo P. L. testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.89 straipsnio, 5.15 straipsnio, 5.16 straipsnio, 5.17 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad P. L. testamentas atsakovo A. V. naudai yra pasirašytas P. L. sergant ir negalint suprasti savo veiksmų esmės, jis buvo patyręs galvos traumas, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl mano, kad jo sudarytame testamente nėra išreikšta tėvo tikroji valia, jis buvo faktiškai neveiksnus sudarant sandorį, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu.

4Atsakovas A. V. savo atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad P. L. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmė ir jų valdyti. Galvos trauma neturėjo įtakos P. L. suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jis testamento sudarymo metu buvo veiksnus, P. L. neturėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl to jis niekada nesigydė, jam nebuvo apribotas veiksnumas. Todėl ieškinys yra aiškiai neteisingas ir nepagrįstas.

5Ieškovė G. K. teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą ieškinį ir paaiškino, kad iki 2004 m. rugsėjo mėnesio gyveno pas tėvą adresu ( - ). Tame name gimė jos sūnus. Nuo tada, kai jos mama, gyvenanti atskirai nuo tėvo, susilaužė koją, gyveno pas mamą, bet tėvą lankydavo. Tuo metu turėjo rūpintis ir mama, ir tėvu, ir dar vaiku, dirbo ir mokėsi, kadangi 2004 m. įstojo į Šiaulių universitetą, mokslus baigė 2007 metais. Pas tėvą buvo išgėrinėjama, žiemą galbūt dėl to buvo susprogę vandentiekio vamzdžiai, o ji buvo apkaltinta, kad tėvo neprižiūrėjo. Pas jos tėvą gerdavo ir A. V., ir R., ir D. Ten buvo kaip užeigos namai. Tėvas dar kalbėdavo, kad nebepajėgia kartus su jais išgerti. Tėvas niekada nesakė apie testamentą, sakė, kad viskas čia yra jo anūkui. Tėvą P. L. palaidojo ji, su juo praleido paskutines jo gyvenimo valandas. Tik po tėvo mirties sužinojo apie testamentą. Kai buvo gaisras pas tėtį, ji irgi pas jį buvo, bėgo kviesti pagalbos, nes tais metais neturėjo telefono. Tėvui padėdavo tvarkyti visus dokumentus, vedė bendrą ūkį – ir kiaules augino, ir vištas. Kad testamentą reikia pripažinti negaliojančiu mano dėl to, kad 2004 metų pavasarį jis patyrė didelę galvos traumą. Ji tuo metu gyveno pas tėvą antrame namo aukšte. Kiek žino, iš vakaro buvo pas jį išgertuvės, o ryte atėjusi ji rado tėvą, gulintį lovoje praskelta galva. Virtuvėje buvo visur kraujo latakai. Tėtis sakė, kad jam nieko nebuvo, kad jam praeis. Ji tėtį apstvarstė (buvo nubrozdinta nosis ir praskelta galva) ir savaitę po to įvykio tėvas dar buvo gydomas namuose, o po to nuėjo pas gydytoją (gal B., gal P.) ir gulėjo ligoninėje. Dabar sužinojo, kad gana greitai po gulėjimo ligoninėje buvo surašytas testamentas. Kadangi pati yra po avarijos, gulėjo reanimacijoje, bijo ką nors teigti dėl tikslesnės traumos datos, nes nepamena. Ji atsimena, kad tėtis gulėjo ligoninėje. Ji pati jį vesdavo į ligoninę ir jį prižiūrėdavo. Vienais metais A. šeima paguldė tėvą į ligoninę, tik kitą vakarą ji sužinojo, kad jis guli ligoninėje. Kai ji atėjo, tėtis paklausė „kur tu buvai?“ Paprastai į ligoninę eidavo kartu, ligoninėje visada gaudavo barti dėl to, kad tėtis į ligoninę atvykdavo netvarkingas. Į ligoninę nešdavo drabužius, kad jį perrengtų. Drabužius tėvus perrengti laikydavo pas mamą arba antrame namo aukšte. Jos tėtis piktnaudžiavo alkoholiu. Jis buvo išmestas iš darbo dėl gėrimo, po to gal porą mėnesių buvo registruotas darbo biržoje ir po to išėjo į pensiją. Gėrė ilgą laiko tarpą. Tėtis tebuvo kalbėjęs, kad eina tvarkytis žemės dokumentų, kad jai paskui nereikėtų, o apie testamentą nesakė. Tėtis jai kalbėjo, kad jo niekas neprižiūri, kad už viską jam reikia sumokėti. Ji jam sakė, kad juk ateina A., D., jie žiūri. Jis sakė, kad jiems už viską turi mokėti, kad jie ir duonos gabalą iš jo atimtų. Sakė, kad A. juk atneša sūrio iš P. pieninės, jis atsakė, kad visada jam užmoka už tai. Po galvos traumos tėvas pasidarė prastesnės atmintis, žmonių nepažindavo, sulėtėjo jo reakcijos, net draugų nepažindavo. Dėl tokių problemų į psichiatrą nesikreipė. Tėtis būdavo apsnūdęs, mėgdavo pamiegoti iki pietų, jeigu ateidavo dvyliktą valandą, jis tik iš lovos išsirisdavo, neatsimindavo, kur ką pasidėjęs, klausdavo anūko, kur ką pasidėjo. Tėtis labai bendraudavo su anūku. Nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio pas tėvą nebegyveno. Testamento sudarymo metu pas tėvą dar gyveno. Tos dienos, kada buvo sudarytas testamentas, nepamena, anūkas tada jau buvo. Jos sūnus gimė ( - ). Po 2004 m. rugsėjo mėnesio ji gyveno kaip ir per dvi vietas – galėjo būti ir pas tėvą, ir pas mamą. Kai tėtis nueidavo pas savo seserį O. V. (atsakovo motiną), jis po to darydavosi agresyvus, piktas, jos sūnų vadindavo debilu, kitąkart net peilį pakilnodavo. Praėjus kiek laiko nuo vizito, jis vėl elgdavosi kaip niekur nieko. Kai būdavo agresyvus, ji tėvo vengdavo – arba užlipdavo į antrą aukštą, arba išeidavo pas mamą.

6Atsakovas A. V. paaiškino, 1994 metais G. ištekėjo, pagyveno pas tėvą gal tris mėnesius, po to išsikraustė į S. kaimą, su vyru nesutardavo, po to, kai išsiskyrė su vyru, išsikraustė pas motiną. Kai P. L. buvo „sudegęs“, padėjo stogą uždengti, daržus sodinti, ravėti, drabužius skalbti, kambarius plauti, langus valyti. Jo mama yra P. L. sesuo. Kai jie supjovė malkas, P. L. pasakė, kad G. jo nelanko, valgyti neatneša, neprižiūri, kambarių netvarko, pasakė, kad pasiimtų pasą ir ateitų. Nuėjo kartu pas notarę N. D., kuri dirbo dar teismo pastate. Notarė pasakė, kad jis gerai daro, jeigu duktė nelanko. Jis pasakė, kad viską padeda jam. P. L. būklė buvo labai gera tada, jis vaikščiojo pats, nueidavo į parduotuves, jo prižiūrėti nereikėjo. Jis nusipirkdavo sūrio, ateidavo anūkas, pavogdavo tą sūrį. Jeigu P. L. pats nenusipirkdavo, ateidavo sesuo ir apipirkdavo, iš ūkininko nupirkdavo grietinės, sviesto, sūrio. Vieną kartą naktį, 23 valandą, jie atvažiavo ir nuvežė P. L. pas gydytojus, nes blogai jautėsi, „greitoji“ nevažiavo. Tai buvo gal 2006 metais. P. L. turėjo problemų su kojų venomis, kraujotaka, širdimi. Apie traumą pirmą kartą girdi. Gal ir buvo girtas būdamas kokią nosį užsigavęs, kakta kažkada buvo nubrėžta. Ateidavo pas juos nusiprausti, kai gyveno P. B. gatvėje. Dabar gyvena V. miestelyje. P. L. pas psichiatrus nesilankė, psichikos problemų neturėjo. G. pas tėvą gyveno gal 3-4 mėnesius po savo vestuvių. Metų neatsimena. Iki vestuvių ten negyveno. Po anūko gimimo ten negyveno. Anūkas ateidavo, visokių „šposų“ seneliui prikrėsdavo, jie dar anūkui „drausmės duodavo“. Nepastebėjo P. L. elgesio pasikeitimo po 2004 metų. Jis visada buvo sveikas žmogus, pats nueidavo į paštą pensijos pasiimti, nueidavo į parduotuvę, nusipirkdavo, ką norėdavo. Nebuvo taip, kad nepažintų žmonių. Pripažįsta, kad P. L. išgerdavo, bet kuris žmogus neišgeria, juk ir jis išgeria, ir kiti. Jo namuose būdavo išgeriama. Jis pats alaus pasidarydavo per talkas, didžiąsias šventes. Jis P. L. kaimynystėje gyveno visą gyvenimą nuo mažens. G. pas P. L. gyveno daugiausiai pusę metų, ne daugiau. Pagyveno ir išėjo į S. gyventi. Nežino, kodėl ant gydymo stacionare istorijų yra parašyta, kad P. L. rūpinsis duktė G. K., gal taip buvo tik paskutiniais metais. Jis P. L. ir į Panevėžį vežė, dar ten G. sutiko. L. dar skundėsi, kad anūkas pinigus išsineša, kad anūkas vieną kartą pasiėmė pinigus ir išėjo, matė. Jis nežino, kad P. L. dėl traumos gulėjo ligoninėje.

7Trečiasis asmuo notarė N. D. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad šio testamento surašymo atvejo neatsimena. Gali papasakoti, kaip visada elgiasi, surašant testamentą. Tai yra labai svarbus notarinis veiksmas, kuriuo žmogus išreiškia savo valią, palikdamas po mirties savo turtą vienam ar kitam asmeniui. Labai dažnai būna, kad kažkas iš artimųjų būna nepatenkintas to žmogaus pareikšta valia. Nieko nepadarysi, nes žmogus savo valia palieka savo turtą tam, kam jisai nori palikti. Tai yra jo valia, jo užgyventas turtas ir kito asmens nepasitenkinimas neturėtų turėti jokios reikšmės. Kai atvyksta pagyvenęs asmuo, dažnai būna lydimas artimųjų, nes jis turi tokią teisę. Ji neturi teisės to asmens išprašyti lauk. Tvarka yra tokia, kad pirmiausia leidžiama kalbėti tam žmogui, kuris yra pareiškęs norą rašyti testamentą, nes pokalbio tikslas yra tas, kad išsiaiškinti ar iš tiesų žmogus supranta ką darąs, ar tikrai yra tokia jo valia, ar nėra jisai veikiamas kažkokių pašalinių, ypatingai atvykusių, ar jam nedaromas poveikis. Tai galima suprasti iš abiejų šalių elgesio, kaip jie bendrauja, ar nesižvalgo, kaip vienas į kitą pasižiūri. Jeigu yra koks poveikis daromas, iš karto yra jaučiama. Pirmiausia paprašoma žmogaus, kad pasakytų savo vardą, pavardę, po to, ko jis nori, ko čia atėjo pas notarą ir taip bekalbant matosi žmogaus būsena. Ji nėra medikė, tačiau aiškiai matosi kai žmogus yra nesusivokiantis. Kai žmogus ateina primokintas pasakyti tik vieną sakinį, kad turtą palieka tam ir tam, kai tik pokalbis nukrypsta, jis nebežino ką sakyti ir matosi, kad žmogus yra nesusivokiantis. Jeigu ji patvirtino P. L. testamentą, tikrai atsakingai gali pasakyti, kad tuo metu žmogus tikrai suprato ko jisai nori, buvo veiksnus ir ji dėl savo veiksmo neabejoja. Būna tokių atvejų, kai dėl žmogaus būsenos kyla abejonių ir ji atsisako atlikti veiksmą. Tokių atvejų per metus pasitaiko 3 ar 4 kartus. Jos praktikoje nėra pasitaikę, kad būtų nuginčytas testamentas dėl to, kad žmogus nesuprato savo veiksmų. Ji patvirtino P. L. testamentą, todėl teigia, kad tvirtindama šį testamentą, ji įsitikino jo veiksnumu, kad šiuo testamentu jis pilnai išreiškė savo valią, kad suprato savo veiksmų prasmę ir reikšmę.

8Liudytoja D. L. parodė, kad P. L. pažinojo, buvo kaimynai. Visi žino, kad jis vartojo alkoholį – ateidavo draugai ir išgėrinėdavo. G. gyveno pas tėvą antrame namo aukšte, kai G. 1994 m. gimė sūnus, ji ten jau gyveno. Kai G. mama susilaužė koją, tada G. išėjo gyventi pas ją, bet pas tėvą ateidavo padėti. Jai tekdavo šnekėtis su pačiu P. L.. P. L. kalbėdavo, kad myli anūką, sakydavo, kad G. sūnus yra jo „įpėdinis“. P. L. 2004 m. yra buvusi galvos trauma, gulėjo ligoninėje. Kas jį primušė, nežino. P. L. nesisakė, kad kam nors užrašė turtą. Po traumos jo elgesio ji nesuprato, nes sakydavo, kad anūkui bus viskas, o užrašė kitam, niekam apie tai nesisakė. Mano, kad jam kažkas su protu buvo. Ji pasišnekėdavo su juo tik tada, kai teidavo rūkyti mėsos. Galiu patvirtinti tik tiek, kad G. pas P. L. būdavo ir jam padėdavo, konservus darydavo. Atsakovas A. V. ateidavo pas P. L. retai, vieną sykį prisimena, kad bulves kartu kasė. Daugiau pas P. L. būdavo G. Ji drabužius, indus plaudavo, „tušonkę“ kartu su T. virdavo. Prieš mirtį P. L. rūpinosi duktė G. jai kapininkė sakė. Kai P. L. gulėjo ligoninėje, anūkas ateidavo pakūrenti pečiaus, kad vamzdžiai nesusprogtų. Kad su protu negerai, ji daug ko pasakyti negalėtų, bet jis „ant galo“ truputį nusišnekėdavo. Matė, kad jis vienu metu buvo apibintuotas, susidaužęs. Po tos traumos kalba su juo kitokia būdavo. Pas P. L. ateidavo ir šiaip, ne tik tada, kai eidavo mėsos rūkyti, ji eidavo savo vyro Antano parsivesti, kai jis ten nueidavo išgerti. Būdavo, kad ir obuolių ten eidavo pasiimti. Tada matydavo, kad G. skalbdavosi, tvarkydavosi. Ar P. L. nepažinodavo žmonių, nežino, ją tai pažindavo.

9Liudytoja J. Z. parodė, kad su A. V. yra šeimos draugai, su jo mama kartu dirbo, P. L. pažinojo. Dirbo ligoninės Vidaus ligų skyriuje vyr. slaugytoja, todėl jį pažinojo ir kaip pacientą. Nebuvo pastebėjusi P. L. sveikatoje jokių psichinių sutrikimų. Kada jis ligoninėje gulėdavo, A. V. ir jo mama rūpinosi P. L.. Jis buvo į ligoninę atvežtas labai apleistas, labai nešvarus, A. ir jo mama jį prausė, kirpo, skuto barzdą, maudė. O. (atsakovo mama) pas P. L. ateidavo per dieną du kartus kaip į darbą. Į ligoninę ateidavo ir G. P. L. ligoninėje gulėjo ir dėl kraujotakos, ir dėl širdies problemų. Apie 2004 m. galvos traumą nieko nežino. Jai teko P. L. pažinti asmeniškai, jo namuose lankytis neteko. Pirmą kartą P. L. pamatė prieš gal dvidešimt ar daugiau, metų. Negali pasakyti, kiek jis vartojo alkoholį, nes ji jo nematė girto. Į ligoninę paskutinį kartą buvo atvežtas labai prastai atrodantis. Jiems tekdavo susitikti ir ne ligoninėje, bet ir per šventes pas jo seserį Onutę. Tai būdavo ir gimtadieniai, ir nelaimės atveju . Paskutiniu metu, kai P. L. gulėjo ligoninėje, G. pas jį ateidavo, bet anksčiau jos tai tikrai nematydavo. Apie galvos traumą nežinojo ir P. L. sesuo. Jeigu rimta trauma, P. L. būtų gulėjęs ligoninėje Chirurgijos skyriuje, o gal Šiauliuose ligoninėje, ji būtų apie tai žinojusi. Jeigu ligos istorijoje gydytojo įrašyta diagnozė „koma“, žinoma, kad tai yra rimta. Galvos kraujagyslių sutrikimas gali būti kiekvienam – svaigti galva, pykinti, tai nereiškia psichikos sutrikimo. Skyriuje psichiatras P. L. nebuvo kviestas, atrodo. Jis paskui buvo perkeltas į Slaugos skyrių.

10Liudytoja A. T. parodė, kad P. L. pažinojo, gyveno toje pačioje gatvėje, jis laikė gyvulius, padėdavo paskerstą kiaulę sutvarkyti, daryti konservus G., kai ji gyveno pas tėvą. Tada jos vaikas buvo dar mažas, kokių 4-5 metų, gal į darželį ėjo. Žino, kad pas P. L. buvo gaisras. G. jai yra sakiusi, kad jos tėvui buvo trauma – didelė žaizda galvoje. Tuo metu gal pavasaris buvo. Ji gydė, vedė pas daktarus. Pas juos ateidavau per metus kokius porą kartų, - kai viščiukus pjaudavo, daržoves „vakuodavo“. G. ten gyveno visą laiką, ji išėjo gyventi pas mamą, kai jos mama koją susilaužė, bet G. tėvo vis tiek ateidavo aplankyti, padėti Viena ten nebūtų ėjusi, nes ten daug geriančių būdavo. P. L., kaip išgeriantis žmogus, kartais prastai orientuodavosi, neprisimindavo, kokį darbą jam reikia padaryti. Kai ateidavo, kai gyvulys būdavo pas juos papjautas, jis jos klausdavo „ko čia atėjai?“ Po traumos jam dar pablogėjo. L. pažįsta nuo 2000 metų, G. jau gyveno pas jį. A. V. P. L. vieną kartą padėjo bulves nukasti. P. L. didžiuodavosi anūku, sakydavo, kad jį myli, kad galbūt visą turtą paliks anūkui. Galvoja, kad galbūt P. L. pamiršo, kad yra surašęs testamentą, kad sakydavo, jog viską paliks anūkui. Po 2004 metų didelio P. L. elgesio pakitimų nepastebėjo, tik jis daug ką pamiršdavo.

11Liudytoja D. K. parodė, kad P. L. pažinojo, gyveno priešais juos, kitoje gatvės pusėje, kaimynystėje. Pažinojo kokį trisdešimt metų tikrai. G. K. ten gyveno antrame namo aukšte 8-10 metų. Kai gyveno, jos vaikiukas buvo nedidelis. Po to matydavo, kad, nors ir negyveno, bet ateidavo. Matydavo, kad P. L. su tuo G. vaikiuku su vantomis eidavo į pirtį. P. L. išgėrusį matydavo dažnai, ten tų žmonių pas jį būriuodavosi. Žino, kad buvo gaisras, G., kilus gaisrui, lakstė su naktiniais iki policijos, kviesdama pagalbą. Jos G. dažnai prašydavo pasižiūrėti per balkoną, kas dedasi pas tėvuką. Jai G. buvo davusi savo telefoną, kad paskambintų jai, jeigu jos tėvukui kas nutiktų – koks gaisras ar kas. Matydavo, kad G. ateidavo, dažniausiai vakarais, matydavo, kad ir berniukas ateina. Žino, kad 2004 m. P. L. sirgo, kaimynai kalbėjo, kad turėjo galvos traumą, kad ligoninėje gulėjo. Ji negali pasakyti, ar keitėsi P. L. elgesys po galvos traumos, nes ji su juo nebendravo. G. K. pas tėvą gyveno ilgai.

12Liudytoja N. G. parodė, kad P. L. buvo jos vyro pusbrolis. Jie padėdavo P. L. dirbti. Yra girdėjusi, kad G. K. kelis metus gyveno pas P. L. antrame namo aukšte. P. (L.) skųsdavosi, kad dukra jam nieko nepadeda. Jis jai skundėsi bent keletą kartų. Padėdavo jie: A. (V.), D., jos vyras, ji, P. sesuo. Per šventes sesuo langus nuvalydavo, valgyti atnešdavo. Nebuvo girdėjusi, kad P. L. žadėjo savo turtą palikti anūkui. P. L. buvo labai protingas, kol nesusirgo. O susirgo prieš mirtį, 2011 metais.2004 metais jis buvo protingas, nėra girdėjusi, kad jam kas būtų nutikę 2004 metais. P. L. namuose jai yra teko lankytis daug kartų. Jos paprašydavo P. padėti bulves sodinti, tai važiuodavo jos vyras, kiti giminės. Dalyvaudavo bulvių sodinime, nukasime, ravėdavo prie namo, jis augino kiaules, paukščius, jie padėdavo „užvakuoti“. Prieš 10-15 metų lankytis P. L. namuose jai teko. Kai jos sveikata suprastėjo, ji padėti P. nebeidavo. Kad tuo metu pas P. L. gyveno G., jai taip sakė pats P. L. Ji ir pati yra ją ten mačiusi ir sūnų jos ten matė. Kai darydavo konservus, G. ten dar negyveno. Nežino, kiek metų ji ten gyveno ir kada gyveno. Paskui motina nupirko butą ir ji pas motiną gyveno. Pats P. L. sakydavo, kad dukra jam nepadeda.

13Liudytojas V. A. K. parodė, kad velionį P. L. pažinojo labai gerai, bendraudavo. Anksčiau P. L. dirbo vairuotoju, gyveno dabartinėje Prof. S. U. gatvėje, tada vadinosi P. gatvė, jis gyvena netoliese, maždaug už 200 metrų. Yra buvęs pas jį namuose, o G. gyveno antrame aukšte. Su savo tėvu ji sutardavo gerai. Ten ji ilgai gyveno. P. L. mėgo išgerti. Nebuvo girdėjęs apie jį ištikusią galvos traumą. Jam P. L. nėra skundęsis dėl dukters. Jie su juo kalbėdavosi apie viską. Jam P. L. buvo kalbėjęs, kad turtą paliks dukrai ir anūkui. Kad turtą paliks kažkam kitam, tokios kalbos nebuvo. Pas P. L. V. nėra matęs. Pas P. L. lankydavosi įvairiai: ir per savaitę kartą, ir per mėnesį kartą. Nėra buvę, kad pastebėtų P. L. nusikalbant.

14Liudytojas J. G. parodė, kad jis su P. L. buvo pusbroliai, bet kiti laikė broliais. Susitikdavo dažnai. Paskutinius dešimt metų lankydavosi pas jį kasdien, nes jo garažas buvo pas jį kieme. G. K. kurį laiką gyveno pas P. L., bet laiko tiksliai nežino. Ne dešimt metų, bet gal metus ar kelis metus, neilgai. Nėra pastebėjęs, kad P. L. psichinė būklė būtų buvusi prasta. Jis nėra gydytojas, apie tai nesupranta. Jam P. L. buvo sakęs, kad užrašė savo turtą A. (V.), kad buvo pas notarę. Jis apie tai sakė jam po dienos ar dviejų, kai buvo pas notarę, sakė, kad niekam nesakytų. Kaip suprato, užrašė dėl to, kad dukra nepadeda, neprižiūri. Pas P. L. laikyti mašiną pradėjo 2001 metais. Iki tol ten bulves sodindavo, kasdavo. Nematė, ar ten tuo metu G. buvo. Gal tik netekdavo susitikti. Matydavo, kad anūkas retkarčiais ateidavo obuolių pasirinkti. P. L. namą du kartus dažė, dažus pirko su P. L., G. K. kartu nebuvo. Nežino nieko apie galvos traumą 2004 metais. Vieną kartą tik buvo jam nosis nubrėžta. Apibintuota, aprišta galva nėra jo matęs. Nebuvo taip, kad jis jo su aprišta galva būtų prašęs nukrauti malkas, kad galėtų pravažiuoti. G. K. įvardijo „būkčiom dukra“ dėl to, kad P. L. į ją dėmesio nekreipdavo dėmesio, sakydavo, kad nepadeda, su žmona išsiskyrė.

15Liudytoja O. V. parodė, kad P. L. pažinojo nuo vaikystės, buvo kaimynai. Jis labai džiaugėsi, kad dukra atėjo pas jį gyventi, džiaugėsi anūku. G. nėščia būdama atsikėlė pas tėvą gyventi. Jos motina gyveno mieste, S. D. ir S. G. gatvėje, ten mažas butas buvo, todėl atėjo gyventi pas tėvą, ten ir parsivežė savo naujagimį T. P. L. anūkas T. gimė 1994 metais. G. su vyru pas tėvą gyveno kokį dešimt ar daugiau metų. Kaimynystėje gyveno jos draugė J. K., ji pas ją nueidavo ir matydavo, kaip G. ir jos berniukas kalbėdavosi su seneliu, senelis džiaugdavosi, koks jo anūkas gražus. Po to mama koją susilaužė, todėl G. turėjo eiti gyventi ir padėti mamai. Ji iš tėvelio išėjo ir pas mamą buvo. Ji visada per skverą nešdavo tėvui valgyti. Prieš pat tėvo mirtį užėjo knygos pasiimti iš G. mamos ir rado jų namuose gulintį P. (L.), sužinojo, kad netrukus jis mirė. Tada, kai jį ten matė, bendravo su juo. Jis buvo labai patenkintas, sakė, kad jam ten gerai, smagu. Jo kalba buvo tokia lėto mąstymo, bet jis jautėsi tikrai laimingas. Dėl galvos traumos 2004 metais gali pasakyti, kad G. labai verkė, nes prieš tai pas juos buvo gaisras, ūkinis pastatas buvo užsidegęs. Gal po to praėjus kiek laiko, gal po metų ar daugiau, G. verkė, kad tėvą rado visą kruviną, jis buvo labai užsigavęs galvą. Ji pati jo nematė, pas jį tada nebuvo. Būdavo tik, kad eidama pro šalį su juo pakalbėdavo prie vartų. Iki galvos traumos jis buvo kiek kitoks, ir anekdotą kokį pasakydavo, išgerti mėgo, o po galvos traumos pasidarė lėtesnio mąstymo, ilgiau galvodavo, kol pasakydavo. Jai jis nėra skundęsis, kad dukra juo nesirūpina, kad vagia iš jo. Jis tik džiaugdavosi anūku, kad „įpėdinis auga“. Apie testamentą jis niekada nekalbėjo, tik kalbėjo, kad anūkas jo įpėdinis, juo didžiavosi. G. tikrai gyveno pas tėvą. Eidavo pas J. K., buvo laidotuvės, matė, kad G. ten gyvena, ji gyveno ten ilgai, nes iš pradžių vaikelis mažutis buvo, o po to jau į mokyklą ėjo.

16Liudytojas J. V. P. parodė, kad P. L. pažinojo, nes pas jį gyveno nuo 2006 metų iki šiol. Iki 2006 metų jį taip pat pažinojo: P. L. prekybos bazėje buvo vairuotojas, o jis šiaip darbininkas. Kai ten gyveno, pas P. L. dukra kai kada ateidavo, o A. V. irgi ateidavo. Kam paliks savo turtą, P. L. nekalbėjo. Kad paskui būtų pasikeitęs P. L. elgesys nepastebėjo, jis vienodas buvo. Jo gyvenimo pabaigos jis nematė. Pas P. L. apsigyveno, nes neturėjo kur gyventi. Gyveno daugiau ūkiniame pastate. Kai jis gyveno, G. ten nebebuvo, ji ten nebegyveno. P. L. name jam teko lankytis. Antrame aukšte ten buvo tušti kambariai. G., jeigu ateidavo apsilankyti, tai ir išeidavo. Ji ateidavo ne taip ir dažnai, atėjusi nieko nedarydavo. Anūkas T. irgi ateidavo. P. L. jų nevydavo lauk. Kai kada G. atnešdavo valgyti jam ir savo tėvui. P. L. namais dabar rūpinasi jis, šeimininkauja A. V. Jam ten gyventi A. V. leido.

17Liudytojas Z. G. parodė, kad P. L. pažinojo labai gerai. Kadangi yra senas pakruojietis, gerai žino jį ir jo tėvus. Gyveno paralelinėse gatvėse, juos skyrė tik vieno gyventojo žemės sklypas. Bendravo, bet ryšiai labai tamprūs nebuvo, nes skyrėsi interesai – kiek girdėjo iš kaimynų, P. L. buvo mėgėjas stikliuką pakilnoti, o jis - priešingai. Bendravo tik kaip seni pakruojiečiai, vieno likimo draugai. Pagal nerašytus įstatymus tėvai, išeidami iš šio pasaulio, savo turtą palieka savo vaikams, taip jis gavo palikimą ir grįžo į Pakruojį gyventi, taip ir jis gavo palikimą iš savo tėvo. Jie susitikdavo labai dažnai. Prieš porą dešimtmečių dažniau su juo susitikdavo mieste, pasišnekėdavo. Jo akyse užaugo jo duktė L. – K. Praeitais metais lapkričio mėnesį buvo švenčiamas jo buvusios sutuoktinės gimtadienis, sėdėjo prie bendro stalo, pabendravo. V. L. yra su negalia, o jis jai užneša laikraštį „Auksinė varpa“ į namus, pasišneka. Teko susitikti su P. L. ir kai pasiligojo, matė, kaip duktė lankė tėvą ligoninėje, prižiūrėjo. Dėl palikimo nieko negali pasakyti. Apie testamentą P. L. jam neprasitarė nieko. Su juo susitikdavo pirty, jis dažnai ateidavo su anūku. P. L. atmintis paskutiniu metu šlubavo gal dėl ligos. Buvo taip, kad jis jį maišydavo su kitais buvusiais pedagogais. Dukra organizavo P. L. laidotuves. Turto dalybos prasidėjo, jau palaidojus žmogų. Jis atsimena tą baisų įvykį, kad 2002 metais, kai vidurnaktį kilo gaisras. Matė G. vien chalatėliu, ji tuo metu gyveno pas tėvą. Kiek žino, jos tėvas yra sakęs, kad yra jai davęs vieną kambarį antrame aukšte. Kurį laiką ji ten gyveno, negali pasakyti. Santykiai su tėvu buvo geri. Buvo žiauri avarija, tada G. K. pateko į Reanimacijos skyrių ligoninėje Šiauliuose, tėvas teiravosi apie dukrą, gailėjosi, kad nepajėgus nuvykti. Kiek žino, G., kai pas tėvą nebegyveno, nueidavo su ryšulėliu pas tėvą, anūkas dažnai nueidavo, džiaugdavosi, kad senelis prašydavo pasirūpinti maisto produktais, o senelis už tai atsilygindavo. Paskutinės tėvo gyvenimo minutės buvo laimingos, nes jis buvo kaip niekada prižiūrimas, švarus, aprengtas, aprūpintas medikamentais, sauskelnėmis. P. L. atmintis pablogėjo gal nuo 2004-2005 metų, ypatingai paskutiniais gyvenimo mėnesiais. Sako, kad jam kažkokia trauma buvo, bet jis nematė, apie traumą žinojo iš pasakojimų. Žino, kad trauma susieta su galva. Žino, kad pas P. L. linksmybės vykdavo, ponas toks pas jį gyvendavo.

18Liudytojas B. T. parodė, kad P. L. pažinojo 50 metų su viršum, jis jo buvęs „švogeris“ – P. L. sesuo buvo jo žmona, S. T.. Bendraudavo artimai – ir į pirtį eidavo, dažnai užeidavo pas jį. G. K. pas tėvą gyveno, kai jos mažas vaikas buvo, po 2-3 metų išsikraustė. P. L. nelabai sutardavo su dukra – nesipykdavo, nesimušdavo, bet santykiai buvo „nelabai“. Tik vieną kartą matė, kad P. cepelinus virė ir jie kartu su dukra valgė. Gal tie santykiai buvo „nelabai“ dėl motinos, jie gi išsiskyrę buvo, o dukra visada už motiną eina. Apie testamentą jam P. L. nieko nekalbėjo. Jis nieko apie testamentą nežinojo, kol nesutarimai neprasidėjo. Paskutinį kartą pas P. L. buvo prieš dvejus metus iki mirties, porą kartų. Iki tol užeidavo dažnai. P. L. nereikėjo prižiūrėti, jis pats stiprus buvo. Nežino, ar P. L. teko gulėti ligoninėje. Mano, kad jam Slaugos ligoninėje gulėti neteko. Prieš mirtį jis gulėjo ligoninėje, bet iš ligoninės jo dukra jį parvežė namo, jis greitai ir numirė. Abi jos su motina vargšės, invalidės, kaip jos galėjo jį prižiūrėti? Galvos traumos P. L. nebuvo, neatsimena tokios. Gyvena kaimynystėje, nuo P. L. už 200-300 metrų. Kai G. K. išsikraustė, vaikas dar mažas buvo, gal dviejų ar trijų metų. Ji išsikraustė, nes sutarimo su P. L. nebuvo. P. L. vedėsi anūką į pirtį, su anūku jis gerai sutardavo. Su P. L. teko kartu alaus po pirties išgerti, bet kad jis nusigertų, negali to pasakyti. Su atsakovu A. V. dviese jie negerdavo, gerdavo tik tada, jeigu būdavo daugiau žmonių.

19Liudytoja S. P. parodė, kad O. V. atsakovo motina O. V. yra jos pusseserė, o G. K. yra jos pusbrolio duktė. G. gyveno pas tėvą ne metus ir ne du, bet ilgiau. Ji iš ten išėjo dėl to, kad mamai lūžo koja. P. L. jai girdavosi anūku, kalbėdavosi su ja apie dukrą, dukra apie tėvą irgi gražiai sakydavo. Niekada negirdėjo jokio konflikto. P. L. stipriai pagerdavo. Kai buvo vairuotoju, to daryti negalėjo, bet kai išėjo į pensiją, tada jau gerdavo. Apie palikimą su P. L. niekada nešnekėjo.Apie buvusią galvos traumą girdėjo, bet pati nematė. Girdėjo, kad kažkoks smurtas buvo, kad jis net ligoninėje gulėjo. Po to, kai ta trauma galėjo būti įvykusi, bendrauti jiems teko. Jis gal dėl senatvės kai ką primiršdavo. Jai tai neatrodė keista. Jai atrodo, kad duktė ir anūkas dėl palikimo yra nuskriausti, bet čia velionio tokia nuomonė buvo turtą palikti sesers sūnui. Nepastebėjo ir negali pasakyti, ar P. L. buvo sveikas, ar turėjo psichinių sutrikimų, paskutiniu metu su juo nebendravo, nes pas jį atėjusi, rasdavo vyrų kompaniją, būdavo nepatogu prie jų bendrauti, tai išeidavo.

20Liudytoja A. B. parodė, kad P. L. buvo kaimynas ir bendradarbis – dirbo kartu kooperatyve. Jis buvo vairuotojas, o ji dirbo buhalterijoje. G. K. pas tėvą gyveno tada, kai gimė vaikutis, pragyveno gal 10 metų. Mama susilaužė koją ir jinai turėjo prižiūrėti mamą. Ji išėjo gyventi pas mamą, bet vis tiek ateidavo pas tėvą, atnešdavo valgyti. Su P. L. bendraudavo. Ji dažnai eidavo pas jį kiaušinių pirkti, nes jis laikydavo vištų. Kitą kartą matydavau G. grindis plaunant. Žino, kad P. L. buvo galvos trauma, kai jis kooperatyve dirbo sargu. Vieną kartą einant namo jis gal buvo pargriuvęs. Tada jis gulėjo ligoninėje. Paskui po kelių metų buvo dar viena trauma. Buvo nuėjusi pirkti kiaušinių. Kambaryje buvo G. Jos paklausė, kad čia atsitiko, nes matėsi pritaškyta kraujo, o dujinės viryklės stiklas buvo išmuštas. Jinai pasakė, kad kažkas tėvelio galvai yra. P. L. gulėjo lovoje, patalynė buvo kruvina. Po traumos jis pabuvo keletą dienų namuose, paskui jam pasidarė labai blogai, jis buvo paguldytas į ligoninę. Po paskutinės galvos traumos jis paliko kitoks, mąstė iš lėto, pamiršdavo, nebežinodavo, kokia diena, kelnės dažnai būdavo šlapios, nes prisišlapindavo. Kai rinkdavo pinigus gatvės gyventojų laidotuvėms, P. L. stebėdavosi, kad pamiršo duris užsirakinti, nebeprisimindavo gatvės gyventojų, kas jie tokie. Savo anūku P. L. labai didžiuodavosi, sakydavo „mano įpėdinis čia“, „kas žaidžia su kačiukais, o aš žaidžiu su anūku“. Jai P. L. nesiskųsdavo, kad duktė nelanko ir nesirūpina. Atsakovą A. V. pas P. L. matydavo, jis, kaip ir kiti jo lankytojai, sėdėdavo prie stalo, gerdavo. Ten tokia kaip ir landynė buvo, visi rinkdavosi išgerti, retai kada P. L. vienas būdavo. Mano, kad vienas iš sugėrovų jo namus ir uždegė. Tada ūkinio pastato stogas nudegė. T. tada ten dar gyveno. G. lėkė į policiją, kad iškviestų gaisrinę, bet iškvietė kaimynai K. G. atėjo pas tėvą gyventi, kai laukėsi vaiko, turbūt buvo rugsėjo mėnesį, o lapkričio mėnesį pagimdė berniuką, T., išėjo iš ten, kai T. buvo daugiau negu 8 metai. Kai išėjo pas mamą, pas tėvą vis tiek ateidavo.

21Liudytoja S. A. parodė, kad P. L. pažinojo, netoliese gyveno. Jį pažinojo apie 25 metus. Pas jį dažnai rinkdavosi vyrai išgerti. Ji P. L. kartais nunešdavo varškės, ten „pijokų“ būdavo pilna. G. ten gyveno gerus 10 metų. Ji su ja bendraudavo, pasikeisdavo gėlėm. Jos vyras irgi mėgdavo išgerti, pas P. L. nueidavo kartais, o ji eidavo parsivesti. P.L. A. (jos vyrui) sakė, kad viską paliks dukrai ir anūkui. Kai sužinojo, kaip čia su palikimu nutiko, labai nustebo. P. L. vienu metu ilgai vaikščiojo susibintavęs galvą, kažkas jam buvo nutikę tada. Po to laiko jis mažai ką prisimindavo. Ji P. L. priminė savo brolį, su kuriuo buvo jie kartu dirbę, P. L. pasakė, kad tokio nepažįsta. Traumą jis yra turėjęs ne vieną. Pas juos yra buvęs gaisras naktį, matė G. naktį su naktiniais bėgant. Ar ji ką nors darže darydavo, nematė, nes daržas buvo toliau ir nesimatė. Kas ruošdavo malkas, nekreipdavo dėmesio, yra mačiusi G. nešant, gal ir kokie vyrai nešdavo. A. V. pas P. L. ji ten nematydavo, dažniau matydavo T. D. Su P. L. daug nekalbėdavo, buvo vieną kartą atėjusi vyro parsivesti, tada kiek pakalbėjo. Pasikalbėti netekdavo, nes ten rasdavo daug „pijokų“.

22Liudytoja D. P. parodė, kad lankydavosi pas P. L., nešdavo jam du kartus per savaitę pieną. Pas P. L. buvo beveik užeigos namai, matė atsakovą A. V. ten geriant du – tris kartus. P. L. pažinojo nuo kooperatyvo laikų. Kai atėjo arčiau gyventi 1982 m. bendravo daugiau, yra kartu kasę bulves. G. K. gyveno pas tėvą. Atėjo gyventi 1994 m. rudenį. Ji P. L. buvo nešusi pieną jau trejus metus. Lapkričio mėnesį gimė T. ir G. ten visą laiką gyveno. Vaikiukas paaugo, G. pati ateidavo pasiimti pieno. Kai berniukas buvo 8 metukų, pas juos kilo gaisras. Paskui berniukas pats ateidavo pasiimti pieno. P. L. gerdavo, draugų būdavo pilna. Kai jis pasiligojo, draugai nusisuko. Kai vieną rytą atėjo su pienu, durys buvo atidarytos, virtuvėje prie dujinės pamatė pritaškyta kraujo. G. i buvo miegamajame prie tėvuko. Rytojaus dieną važiavo iš miesto su dviračiu ir pamatė lauke vaikštant P. L. su aprišta galva. Sušneko su kaimynais, sutiko iš ryto G., paklausė, kas nutiko, sužinojo, kad buvo trauma. Jis dar buvo turėjęs galvos traumą kooperatyvo laikais. Jis ėjo iš darbo, gal kas buvo užstojęs kelią ir primušė, kad turėjo traumą. G. ten pragyveno dešimt metų. Ji išėjo gyventi pas mamą, nes ji susilaužė koją, bet vis tiek pas tėvuką ateidavo. Po traumos P. L. atmintis suprastėjo, kai atnešdavo pieną, nebūdavo padėta stiklainio, klausdavo, kur stiklainis, tai nustebdavo: „tai ar man šiandien pienas turi būti? Kokia šiandien diena? Kada vėl pas mane ateisi?“ Gal trauma prisidėjo, bet gal ir besaikis gėrimas. Jis dar būdavo ir apsišlapinęs. Būdavo toks kaip ir apdujęs, gal ir dėl gėrimo.

23Liudytoja V. L. parodė, kad P. L. yra jos buvęs sutuoktinis. Santuoką nutraukė, kai dukrai G. buvo 18 metų. Po to dukra su juo bendravo, jis ateidavo į dukters gimtadienius. Tėvas G. padėjo iškelti vestuves, vestuvėse dalyvavo, po to dukra pas jį gyveno gerus 10 metų. Jai lūžo koja, reikėjo gulėti, jai reikėjo pagalbos, todėl G. su vaiku atėjo gyventi pas ją. Ryšius su tėvu palaikė. P. L. labai gerdavo, jo namuose buvo kaip ir „pijokų“ lizdas. Iki jo mirties su juo bendravo. Jis visą laiką sakydavo, kad turtą paliks savo „įpėdiniui“ – anūkui. Planavo turtą palikti dukrai ir anūkui. Galvos traumą jis turėjo 1994 m., kai ėjo iš darbo. Po to jam labai skaudėjo galvą. 2004 m., galbūt vasarą, jam buvo kita galvos trauma. Po to jis sakydavo, kad galvą skauda, ji ūžia, nemokėdavo išreikšti minties, labai užmiršdavo.

24Liudytoja S. P. parodė, kad P. L. pažinojo. Pakruojyje pradėjo gyventi nuo 1979 m, ją nuo P. L. skyrė tik du namai. Turėdavo eiti pro P. L. namą. Nėra pas jį buvusi namuose. Kaip kaimynai pasisveikindavo, persimesdavo vienu kitu žodžiu. Ją G. pati pirma užkalbino, kai kažką dirbo darželyje, pasisveikino, ji pasakė, kad yra P. L. dukra, gyvena namo antrame aukšte. Pats P. L. buvo nešnekus žmogus – tik apie daržoves, apie orą, jeigu būdavo prie tvoros. Ji su vaikais buvo stovykloje, kai parvažiavusi pamatė, kad pas P. L. buvo gaisras. Kaimynystėje yra paprotys, kad jeigu kas nutinka kaimynams, jie paremia gaisro ar kitos nelaimės atveju. Ji pasitarė su vyru, kad duos pinigėlių. Kaimynė pasakė, kad nerinks jokių pinigų, sakė, kad ten renkasi „pijokai“, dar per gaisrą ir jos šiltnamį sudegino, sakė, kad, jeigu duos pinigų, vis tiek pragers. Jinai pamatė, kad kaimynas P. L. vaikšto su G. po ūkinio pastato nuodėgulius, ji padavė pinigų kaimynui, o jis nepriėmė, sakė duoti G., sakė, kad vis tiek ji viską tvarkys. Žino, kad paskui G. medienos ieškojo, tą ūkinį pastatą atstatė. Antras įvykis buvo, kai ėjo į darbą, pamatė kaimyną vaikštant surišta galva. Ji paklausė, kas nutiko, pamatė, kad kairėje pusėje galva kruvina. Jis pasakė, kad nieko neatsimena, nieko nežino. Kaimynai kalbėdavo, kad pas jį vyksta išgėrimai, bet P. L. nesakė nei kad jį primušė, nei kad pats užsigavo. P. L. pasakė, kad jam galva skauda, pasilenkti negali, subintavo galvą G. G. jai vėliau sakė, kad tėvas ligoninėje. Dar kažkada matė, kaip P. L. su anūku ėjo į pirtį, atrodė kažkiek išgėręs, gyrė anūką. Kiek ten G. pragyveno, nežino, žino, kad ji buvo išėjusi pas mamą gyventi, kai mama koją buvo susilaužiusi. Apie turtą su P. L. niekada nešnekėjo. Niekada nepastebėjo kaimyno nusišnekant, tik tą vieną kartą, kai galvą buvo susibintavęs, jis atrodė keistas. Ji pati P. L. nėra girto mačiusi, tik kaimynai kalbėdavo, kad pas jį ateina išgerti D., dar toks R. G. K. pas P. L. gyveno tikrai daugiau nei penkis metus, gyveno ilgai, su tarpais. Kai pradžioje pamatė G. ten gyvenant, jos vaikas buvo mažas. Kaimynai rinko pinigus G. tėvo laidotuvėms, nes manė, kad G. neturės iš ko tėvą palaidoti.

25Liudytojas A. B. parodė, kad buvo P. L. šeimos gydytojas gal apie 10 metų. Šį pacientą pamena. Paprastai į polikliniką jis ateidavo ne vienas, jį atvesdavo duktė, dėl konkrečių dalykų: ar širdies nepakankamumo, dusulio, ar jis būdavo sutinęs. Pagrindinės ligos buvo: širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas, po „daugiadienių“ daugiau sutindavo kojos. Sutinimas buvo dėl širdies nepakankamumo. Jeigu pavartodavo alų, tai tie dalykai dar labiau išryškėdavo. Kad pacientas vartojo alkoholį, šiek tiek pagal išvaizdą ir sveikatos būklę matėsi: ir veidas melsvas, ir veido paburkimas. Nuo ligos patindavo daugiau apatinė kūno dalis, o kita (veido paburkimas) - dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Lyg buvo girdėjęs, kad su žmona kartu negyvena, bet sunku buvo suprast, nes nieko „į šalis“ nekalbėdavo. Jeigu 2011 m. gruodžio mėnesį jam buvo nustatyta demencijos diagnozė, tai gal tai reiškė, kad nenorėjo niekur eiti, niekuo domėtis. Tai reiškė, kad jis pats nelabai galėjo pasirūpinti dėl maisto ar dėl ko kito, tai kažkas kitas turėdavo padėti. Kaip tai galėjo atsiliepti gebėjimui protauti, reikėtų konkrečiai klausti tokią diagnozę įrašiusio gydytojo. Psichiatras turi tokią skalę, pagal kurią vertina demencijos diagnozę. Šiuo atveju jis negali pasakyti, kas nustatė demencijos diagnozę. Kartais dėl alkoholizmo būna epilepsijos priepuoliai, kurie gali iššaukti protinį atsilikimą. Jam velionio duktė yra sakiusi, kad yra buvę tokie epilepsijos priepuoliai, „išgriuvimai“ namuose. Iš P. L. ambulatorinio gydymo kortelėje ir gydymo stacionare kortelėje esančių įrašų nurodė, jog yra įrašas 2012-01-10 datos, kur psichiatro įrašyta „įtariama kraujagyslinė demencija“. Mano, ta diagnozė vėliau turėjo būti patvirtinta. Yra ir psichologės I. K. įrašas „vidutinio sunkumo atminties sutrikimas“, sudaryta demencinė skalė, vertinimai balais. Šie įrašai yra 2012 m. vasario 1 d. Yra gydytojų – psichiatrės, Karvelio, Brazausko prašai po diagnoze „kraujagyslinė demencija“. Kraujagyslinė demencija, parkinsonizmas vargu ar atsirado staiga. Yra įrašas „liekamieji reiškiniai po išeminio galvos smegenų insulto“, tai jau vien tas kelia įtarimą, kad galėjo sukelti pakitimus. Kada buvo insultas, konkrečiai datos nurodyta nėra. Žino, kad jis gydėsi ir ligoninėje, bet gal ne dėl to. Insultą žmogus gali „pravaikščioti“ ir namuose. Nemano, kad tai galėjo būti prieš 8-10 metų. Jeigu 2004 metais velionis patyrė sunkią galvos traumą, tai apie tai negalėtų pasakyti, nes tokiais atvejais ligonį veža pas neurochirurgus, neurologus, paguldo į ligoninę Šiauliuose, gaunamas tik išrašas. Jis apie traumą nieko nežino, jos nepamena, nes yra šeimos gydytojas ir apskritai traumų negydo. Negali atsakyti konkrečiai, ar keitėsi jo būklė po traumos 2004 metais. Jis buvo uždaras žmogus, kalbėdavo mažai. Domėdavosi, ar dūsta, ar kosti, kai vaistus išrašydavo, ir viskas. Dar ir siuntimus į ligoninę išrašydavo. Kai P. L. ateidavo pas jį, tai daugiausia kalbėdavo dukra, o ypač, kai jį kvietė į namus, esančius S. D. ir S. G. gatvėje, – tada praktiškai nieko jis neatsakė. Kai šis asmuo atvykdavo į gydymo įstaigą pats, jis kai kuriuos nusiskundimus pasakydavo pats, tik labai trumpai. Jeigu dukros nebūtų buvę kabinete, sunku pasakyti, ar būtų pavykę susikalbėti. Iš praktikos žino, kad būna tokių pacientų, kurie suka ir suka ratu, o į klausimą neatsako. Jam kildavo įspūdis, kad P. L. ne visada sugebėdavo išsakyti savo nuomonę ir papasakoti apie savijautą. Jis ir laiko neturėjo visko klausinėti, jeigu klausinėtų apie gyvenimą, tai reikėtų tikrai labai daug laiko. Jis nesigilino, ar šis žmogus orientuojasi aplinkoje. Siuntimą gydymui išduotų tokiu atveju, jeigu matytų, kad dėl savo būklės jis negalėtų gyventi savarankiškai. Turi omenyje depresiją ar protinį atsilikimą. Paprastai namiškiai to reikalauja. Šiuo atveju tokio siuntimo niekas neprašė. Jeigu senas žmogus, tai vis tiek ir atmintis blogėja, ir visa kita, tai siuntimas gydymui išduodamas pagal sveikatos būklę ir dėl namiškių prašymo. Šiuo atveju niekas neišreiškė nuomonės, kad jis vienas gyventi nebegali. Ne kiekvienas ligonis guldomas į slaugos skyrių. Kokia buvo P. L. būklė 2004 metais, jam sunku pasakyti, sunku laike susigaudyti. Tokiu atveju reikėtų žiūrėti į medicininius įrašus. Jeigu žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, jeigu nereikia nedarbingumo lapelio, tai ligos istorijoje kiekvienu atveju nepažymima, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu. Būna, kad ateina išgėrę asmenys, bet to nepažymi, jeigu nereikia nedarbingumo pažymėjimo. Apie piktnaudžiavimą alkoholiu galima daryti išvadą iš jo, dukters, kaimynų parodymų. Apie tai geriau žino su juo bendravę asmenys. Jeigu medicininėje dokumentacijoje nėra įrašo apie piktnaudžiavimą alkoholiu, tai jau teismo reikalas kaip vertinti, ar piktnaudžiavo. Jeigu žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, būna pakitimų jo vidaus organuose – tai ir kepenys, inkstai. Tai dar priklauso nuo to, kokį alkoholį asmuo vartoja – ar tai grynas alkoholis, ar surogatai. Dėl pakitimų, vartojant alkoholį, galėtų pasakyti tik apčiuopdamas organus. Pavyzdžiui, ar padidėję kepenys. Kepenys gali būti padidėję ir dėl ligos – hepatito, apsinuodijimo, leptospirozės. Čia tokių bėdų lyg ir nebuvo. Žino, kad kepenys buvo padidėję. Apie tai kartais įrašo, kartais neįrašo. Kaip buvo šiuo atveju, reikia žiūrėti. Jeigu medicininėje dokumentacijoje yra įrašai apie kepenų padidėjimą, tai patvirtina alkoholio vartojimą. Nuo 2004 m. praėjo keliolika metų, jis negali atsiminti apie visus pacientus konkrečiai. Čia reikėtų žiūrėti medicininę kortelę. Pas jį daug žmonių ateina, su visokiomis problemomis, ir nesąmonė, kad visus atsimintų.

26Iš P. L. mirties liudijimo (1 t., 9 b. l.) matyti, kad jis mirė 2012 m. kovo 31 d.

27Iš Pakruojo rajono I notaro biuro rašto (1 t., 10 b. l.) matyti, kad po P. L. mirties 2012-03-31 Pakruojo rajono I notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 36/20112, įpėdinis pagal testamentą, padavęs pareiškimą, yra A. V..

28Iš Testamentų registro išrašo (1 t., 11 b. l.) matyti, kad P. L., a. k. ( - ) 2004 m. birželio 2 d. yra sudaręs oficialiųjų testamentą, saugomą Pakruojo rajono notaro biure, įregistruotą Testamentų registre 2004-06-09, notarinio registro (bylos) Nr. 4114.

29Iš 2004 m. birželio 2 d. P. L. testamento, patvirtinto Pakruojo rajono notaro biuro notarės N. D. (1 t., 12 b. l.) matyti, kad palikėjas P. L. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dienoje, palieka A. V..

30Iš nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (1 t., 13 b. l.) matyti, kad Pakruojo rajono notaro biuro notarė N. D. 2012 m. balandžio 17 d. nutarimu atmetė G. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po tėvo P. L. mirties 2012-03-31 ir prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes pareiškimas gautas paštu ir nėra nustatyta asmens tapatybė, veiksnumas, parašo tikrumo patikrinimas, be to, notarinis veiksmas yra mokamas, taip pat 2012-04-02 A. V. parašė palikimo priėmimo pareiškimą po P. L. mirties ir pateikė notaro biurui notaro 2004-06-02 patvirtintą testamentą, registro Nr. 4114. Pagal testamentų registro išrašą 2012-04-02, šis testamentas nėra pakeistas ir nėra panaikintas.

31Iš G. K. palikimo priėmimo pareiškimo (1 t., 22 b. l.) matyti, kad 2012 m. gegužės 21 d. Pakruojo rajono notaro biuro notarė N. D. patvirtino G. K. palikimo priėmimo pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog 2012-03-31 mirė jos tėvas P. L., a.k. ( - ) ir po jo mirties liko žemės sklypas su gyvenamuoju namu, 65/195 dalys žemės sklypo (paskirtis miškų ūkio), kitas įpėdinis – A. V., ji pageidauja priimti palikim pagal apyrašą ir prašo išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

32Iš paveldėjimo bylos Nr. 36/2012 kopijos (1 t., 47-65 b. l.) matyti, kad po P. L., a. k. ( - ) mirties 2012-03-31, Pakruojo rajono notaro biure užvesta paveldėjimo byla, palikimo priėmimo pareiškimą 2012 m. balandžio 2 d. notarui padavė A. V., prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, taip pat 2012 m. gegužės 21 d. palikimo priėmimo pareiškimą 2012 m. gegužės 21 d. notarui padavė G. K., pageidaudama priimti palikimą pagal apyrašą ir prašydama išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. 2012 m. gegužės 21 d. Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarė N. D. pagal įpėdinės G. K. prašymą išdavė vykdomąjį pavedimą dėl mirusiojo P. L. turto apyrašo sudarymo įpėdinės pasirinktam antstoliui. Mirties įrašas patvirtina, kad P. L. mirė 2012 m. kovo 31 d., jis 2004 m. birželio 2 d. buvo sudaręs testamentą, patvirtintą Pakruojo rajono notaro biuro notarės N. D., kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dienoje, palieka A. V., šis testamentas 2004 m. birželio 9 d. įregistruotas Testamentų registre, notarinio registro (bylos) Nr. 4114. Notarė 2012 m. balandžio 2 d. įregistravo įpėdinio A. V. palikimo priėmimo faktą Testamentų registre. Užklaustas „Swedbank“, AB bankas apie mirusio P. L. piniginius indėlius, kaupiamąsias ir atkuriamąsias lėšas, žinias apie akcijas. Iš išrašo apie asmenį matyti, kad mirusysis P. L. mirė išsituokęs, turi pilnametę dukrą G. K.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad P. L. vardu yra įregistruoto nekilnojamojo turto: žemės sklypų bei gyvenamasis namas su priklausiniais.

33Iš Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos (1 t., 67 b. l.) matyti, kad P. L. psichiatro ir priklausomybės įskaitose nebuvo įrašytas.

34Iš pažymos apie kilusį gaisrą (1 t., 93 b. l.) matyti, kad Pakruojo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, jog 2002 m. liepos 24 d. 2 val. 52 min. Pakruojo mieste, Prof. S. U. g. 18a, kilo gaisras P. L., a.k. ( - ) ūkiniame pastate. Gaisro metu apdegė medinės stogo konstrukcijos ir nudegė stogo danga 40 m2 plote, apdegė 3 m3 lentų, namų ir ūkio apyvokos daiktai, nuostoliai 5000 litų. Gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi.

35Iš 5 fotonuotraukų (1 t., 94 b. l.) matyti P. L..

36Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.84TPK-96/2012 (2 t. 2-5 b. l.) matyti, kad teismo psichiatrė ekspertė dr. V. M., išnagrinėjusi civilinę bylą, pateiktą medicininę dokumentaciją, konstatavo, jog pirmą kartą tiriamojo P. L. medicininėje dokumentacijoje pasirodo Kraujagyslinės demencijos diagnozė 2011 m. gruodžio mėnesį. Šio gydymo metu nustatyti spec. Poreikiai (dokumentacija nepateikta). 2004 m. P. L. patyrė galvos traumą (03-17), susižeidė galvą, medicininės pagalbos nesikreipė. Viršugalvyje mušta pūliuojanti žaizda. Po kelių dienų pablogėjo būsena, pradėjo svaigti galva, darėsi silpna. Rombergo pozoje svyravo, jautė pykinimą, mėtė į šalis, stacionarizuotas, Jokių psichikos sutrikimų neatžymėta. Apie alkoholizaciją medicininėje dokumentacijoje nėra nė žodžio. Teismo metu keli liudytojai pasakojo, kad P. L. daug girtaudavo. Bet nenurodo tiksliai nei laikotarpio, kada girtaudavo, nei girtavimo pobūdžio (ar reikalingos pagirios, tolerancijos klausimas, fizinės ir psichinės priklausomybės nuo alkoholio). Nėra nieko paminėta, kad tiriamasis būtų gydęsis nuo priklausomybės alkoholiui. Būsena stacionarizavimo metu nebuvo galvos smegenų traumos, nes jos, kaip tokios, nebuvo. Buvo žaizda galvoje, niekur neužfiksuotas sąmonės netekimas. Vėmimas, pykinimas, galvos svaigimas, remiantis medicinine dokumentacija, kilo dėl ūmaus galvos smegenų kraujagyslių sutrikimo basiliaris baseine. Ūmus yra vadinamas todėl, kad praėjus klinikai, nelieka jokių sveikatos sutrikimo reiškinių. Tai įrodo ir gydytojo įrašas, kuris buvo padarytas po stacionaro daugiau, kaip po metų. Nėra pateikta objektyvių duomenų apie būseną, kuri leistų negebėti suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Todėl kadangi nėra medicininės dokumentacijos minimu laiku, ekspertė negali atsakyti, ar P. L. testamento sudarymo metu – 2004 m. birželio 2 d. piktnaudžiavo alkoholiu ir ar dėl to galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat nėra duomenų, kad P. L. testamento sudarymo metu – 2004 m. birželio 2 d. būtų sirgęs kokia psichine liga, ar buvo laikinoje psichikos sutrikimo būklėje, ir ar dėl to galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat P. L. nebuvo diagnozuoti psichikos sutrikimai.

37Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovės G. K. ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkintinas.

38Bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad P. L. mirė 2012 m. kovo 31 d. (1 t., 9 b. l.). 2004 m. birželio 2 d. P. L. buvo sudaręs oficialųjį testamentą (5.28 str. 1 d.), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dienoje, palieka A. V. (1 t., 12 b. l.). Pakruojo rajono notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 36/2012m. ir yra 2012 m. balandžio 2 d. paduotas A. V. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po testatoriaus P. L. mirties, taip pat 2012 m. gegužės 21 d. paduotas ir G. K. pareiškimas dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą po jos tėvo P. L. mirties (1 t., 47-65 b. l.). Byloje nustatyta, kad mirusiojo P. L. vardu yra įregistruoto nekilnojamojo turto: žemės sklypų bei gyvenamasis namas su priklausiniais (1 t., 55-62 b. l.).

39Ieškovė, kaip minėta, savo ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu grindė CK 1.89 straipsnio ir 5.16 straipsnio 2 dalies pagrindu, t.y. tuo, kad jos miręs tėvas P. L. testamento sudarymo metu – 2004 m. birželio 2 d. - buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl savo sveikatos būklės ir piktnaudžiavimo alkoholiu, tai yra, būdamas juridiškai veiksnus – nesant galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, buvo faktiškai neveiksnus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 str., 5.28 str., 5.30 str., 5.35 str. ir kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.16 straipsnio 1 dalį negalioja testamentas, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Minėtos normos prasme neveiksnus asmuo arba asmuo, kuriam veiksnumas dėl minėtoje normoje nurodytų priežasčių apribotas, suprantas kaip asmuo, kuriam veiksnumas yra apribotas ar asmuo pripažintas neveiksniu teismo sprendimu, nes tik teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu ar apriboti veiksnumą (CK 2.10 str., 2.11 str.). Kol nėra atitinkamo teismo sprendimo, tol taikoma prezumpcija, kad asmuo yra visiškai veiksnus. Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti - testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šios normos pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012 ir kt.). Be to, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, teismai turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

40Byloje nėra įrodymų, kad P. L. teismo sprendimu būtų pripažintas neveiksniu ar jo veiksnumas būtų apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (CK 2.10 str., 2.11 str.). Ieškovė nurodė, kad jos tėvas P. L. testamentą 2004 m. birželio 2 d. sudarė sirgdamas: jam buvo nustatytas kraujotakos sutrikimas, jis buvo patyręs galvos traumą, be to, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl sudarydamas testamentą buvo faktiškai neveiksnus, - dėl savo būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip minėta, šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą dėl testamento, kaip Lietuvos Respublikos CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, būtina nustatyti, ar testamento sudarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, o asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

41Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei argumentus, ar P. L. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tai yra, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos, nes buvo faktiškai neveiksnus, neturi jokio pakankamo pagrindo taip manyti ir konstatuoti pagal byloje esančius medicininius dokumentus, atliktos ambulatorinės pirminės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, liudytoju apklausto testatoriaus P. L. šeimos gydytojo A. B. parodymus, nes šie duomenys nepatvirtina, kad P. L. sirgo psichine liga ar jis buvo faktiškai neveiksnus. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad jokių psichikos sutrikimų P. L. nėra fiksuota, dėl psichikos sutrikimų pas gydytoją psichiatrą nėra buvęs nukreiptas ir jis ten nesilankė, jokių nusiskundimų apie psichikos sutrikimus pats testatorius gydytojams taip pat nėra išreiškęs. Iš Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad P. L. psichiatro ir priklausomybės įskaitose nebuvo įrašytas (1 t., 67 b. l.). Velionio P. L. šeimos gydytojas liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. B. parodė, kad mirusiojo ambulatorinio gydymo kortelėje ir gydymo stacionare kortelėje yra įrašas 2012-01-10 datos, kur psichiatro įrašyta „įtariama kraujagyslinė demencija“, ir ši diagnozė, jo nuomone, vėliau turėjo būti patvirtinta, be to, yra ir psichologės „vidutinio sunkumo atminties sutrikimas“, sudaryta demencinė skalė, vertinimai balais. Tačiau šie įrašai yra 2012 m. vasario 1 d. Taigi, liudytojas A. B. patvirtino, jog yra gydytojų – psichiatrės ir kitų įrašai dėl diagnozės „kraujagyslinė demencija“, tačiau šis sveikatos sutrikimas diagnozuojamas tik 2012 metais, todėl pagrįsti atsakovo ir jo atstovės argumentai, kad šis liudytojas nenurodė jokių duomenų apie tai, kad velionis P. L. būtent 2004 metais, testamento sudarymo metu – 2004 m. birželio 2 d. dėl savo sveikatos būklės ir piktnaudžiavimo alkoholiu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas taip pat atmeta ieškovės ir jos atstovės argumentus dėl 2004 metais velionio patirtos sunkios galvos traumos ir jos įtakos mirusiajam 2004 m. birželio 2 d. surašant testamentą, nes paminėtas liudytojas mirusiojo šeimos gydytojas patvirtino, jog apie tokią traumą jis nieko nežino, jokių išrašų iš gydytojų neurochirurgų, neurologų P. L. medicininėje dokumentacijoje nėra. Taigi, jokių medicininių įrašų apie P. L. psichinę būseną byloje nėra. Be to, apie tai, kad nėra jokių duomenų apie P. L. psichikos sutrikimus konstatuota ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.84TPK-96/2012, o taip pat teismo psichiatrė ekspertė, atlikusi pomirtinę P. L. teismo psichiatrijos ekspertizę, davė kategorišką išvadą, jog P. L. nebuvo diagnozuoti psichikos sutrikimai (2 t., 2-5 b. l.). Beje, tiek pati ieškovė, tiek ir atsakovas bei teismo posėdžių metu apklausti liudytojai taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios suponuotų priešingas išvadas, nei liudija medicininiai dokumentai apie P. L. sveikatos būklę ar ekspertizės akte padarytos išvados. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog po tėčio 2004 m. kovo mėnesį patirtos galvos traumos jis pasidarė prastesnės atminties, nepažindavo žmonių, sulėtėjo jo reakcijos, tėtis būdavo apsnūdęs, mėgdavo pamiegoti iki pietų, neatsimindavo, kur ką pasidėjęs, bei liudytojų D. L., A. T., O. V., Z. G., S. P., S. A., D. P. parodymai apie tai, kad po galvos traumos „kalba su juo buvo kitokia“, jis dažniau kažką pamiršdavo, pasidarė lėtesnio mąstymo, ilgiau galvodavo, kol pasakydavo, pablogėjo atmintis, painiodavo žmones ir pan., jokiu būdu neleidžia teismui daryti išvados, kad P. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Be to, prastėjanti atmintis, žmonių painiojimas su kitais, ar ilgesnis mąstymas ir pan., vertinant tiek pačių liudytojų parodymus, tiek P. L. senyvą amžių (66 metų), neleidžia teigti, jog testatoriaus būsena ir elgesys buvo neadekvatūs ar jis dėl savo būklės ar įpročių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiek tiek pakitusį bendravimą ir lėtesnį mąstymą nurodė liudytoja O. V., D. L. bei Z. G., tačiau šis pakitimas jų pastebėtas paskutiniu metu prieš jo mirtį 2012 m. kovo 31 d. Kita vertus, paminėti liudytojai išsakė, teismo nuomone, tik savo nuomonę ir požiūrį į testatorių, tačiau nepateikė jokių konkrečių faktų ar aplinkybių apie P. L. psichinę būklę, psichinės ligos gydymąsi ar vaistų vartojimą testamento sudarymo metu. Nors atsakovo šeimos draugė liudytoja J. Z. bei testatoriaus giminaitis J. G. ir jo žmona N. G. nurodė visiškai jokių elgesio ar psichikos sutrikimo apskritai nepastebėję, teigė jį buvus visiškai protingu žmogumi, teismas taip pat šių parodymų negali atmesti, kaip suinteresuotų duoti būtent atsakovui A. V. palankius ir jo teisme duotus patvirtinančius parodymus, nes jų parodymai duoti esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą byloje bei neprieštarauja bylos duomenims. Be to, paminėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų Vytauto A. K. bei J. V. Pagielos parodymus, jog visiškai jokių P. L. psichinės būklės ar elgesio pokyčių niekuomet neįžvelgė, nepastebėjo jo „nusikalbant“. Tiek pati ieškovės motina, o ir testatoriaus buvusi sutuoktinė, liudytoja V. L. taip pat nenurodė jokių duomenų apie P. L. psichikos sutrikimus ar gydymąsi dėl psichinės ligos. Tuo tarpu, kaip nurodyta teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-96/2012, pirmą kartą P. L. medicininėje dokumentacijoje pasirodo Kraujagyslinės demencijos diagnozė 2011 m. gruodžio mėnesį. Todėl įvertinus aukščiau paminėtą ir visumą byloje esančių įrodymų, teismas neturi pagrindo spręsti, kad P. L. sirgo psichine liga, ar buvo laikinoje psichikos sutrikimo būklėje ir dėl to negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, t.y. kad buvo faktiškai neveiksnus, sudarydamas 2004 m. birželio 2 d. testamentą.

42Ieškovė nurodė, kad P. L. buvo stipriai išgeriantis, piktnaudžiavo alkoholiu ilgą laiko tarpą, jis net buvo „išmestas iš darbo dėl gėrimo“. Pastarosios aplinkybės ieškovė nepatvirtino visiškai jokiais įrodymais. Tai, kad testatorius išgėrinėdavo, pas jį susirinkdavo draugai ar pažįstami ir jie vartodavo alkoholinius gėrimus, teismo posėdžių metu iš tiesų patvirtino kone visi teismo posėdžių metu apklausti liudytojai. Tačiau pažymėtina, jog liudytojų parodymai šiuo klausimu ir ši testatoriaus yda vertintina visų bylos įrodymų kontekste, t.y. teisme apklausti testatoriaus kaimynai ar netoliese gyvenę ir jį gerai pažinoję liudytojai, o taip pat giminaičiai patvirtino, kad testatorius P. L. iš tiesų buvo išgeriantis, kaimynės atėjusios į jo namus rasdavo kompaniją asmenų, begeriančių alkoholinius gėrimus, tame tarpe yra matę ir atsakovą A. V., tačiau taip pat iš visų byloje apklaustų liudytojų akivaizdu, kad P. L. gyveno ūkiškai, augino gyvulius, dirbo daržą ir kartu su kaimynų talkomis nuimdavo daržoves, rūkydavo mėsą, konservuodavo pats ar su kitų pagalba daržoves ir t.t. Be to, tiek iš pačios ieškovės G. K., tiek ir iš liudytojų nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog po to, kai iš P. L. išsikraustė ieškovė, jis gyveno vienas, taigi, ir gyvuliais bei visu ūkiu rūpinosi pats vienas ar padedamas kaimynų, giminaičių, tame tarpe ir ieškovės ar atsakovo. Kaip matyti ir iš liudytojo šeimos gydytojo A. B. parodymų, jis taip pat patvirtino velionį buvus išgeriantį žmogų, tačiau jokių konkrečių duomenų apie tai, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu P. L. nesugebėjo suprasti savo veiksmų, sudarant testamentą, byloje nėra. Kita vertus, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl alkoholio vartojimo jis negalėjo ir/ar nesugebėjo pasirūpinti savimi ir visu namų ūkiu, kiti asmenys priiminėjo už jį sprendimus ar pan. Be to, liudytojas gydytojas A. B. patvirtino, jog senam žmogui būdingas atminties blogėjimas, o duomenų, kad P. L. nebegali gyventi vienas dėl savo sveikatos būklės ar sudėtinga jam pasirūpinti savimi, orientuotis aplinkoje, nei jis pats, nei velionio namiškiai, nenurodė. Todėl teismas atmeta ieškovės nurodomus argumentus, kad testatorius dėl vartojamo alkoholio negalėjo ir nesugebėjo adekvačiai vertinti supančios aplinkos ar negebėjo pats savarankiškai priiminėti sprendimų, kaip visiškai nepagrįstus. Tai, kad P. L. ūkiniame pastate 2002 m. liepos 24 d. kilo gaisras ir nustatyta gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi taip pat neįrodo, jog jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Aplinkybė, kad atsakovas A. V. su testatoriumi taip pat kartu išgėrinėdavo pati savaime neįrodo, kad atsakovas būtų daręs kokį poveikį ar sąmoningai siekė testatoriaus turto, nes, kaip minėta, beveik visi liudytojai patvirtino, jog P. L. išgėrinėdavo ir su kitais asmenimis. Nors ieškovė tvirtino, kad tėvas buvo žadėjęs savo turtą palikti vaikaičiui, t.y. ieškovės sūnui, ir šias aplinkybes patvirtino eilė liudytojų, nurodydami, jog P. L. įvardindavo vaikaitį savo įpėdiniu, tačiau teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad P. L. savo testamentą sudarė notaro biure. Tuo tarpu byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi ir teismo posėdyje apklausta notarė N. D. nors nurodė neprisimenanti šio konkretaus atvejo, tačiau ji patvirtino, kad tvirtindama testamentą, tikrai įsitikino P. L. veiksnumu, kad šiuo testamentu jis pilnai išreiškė savo valią, kad suprato savo veiksmų prasmę ir reikšmę, nes visuomet pasikalba su žmogumi, ir nors ji nėra medikė, tačiau jai aiškiai matosi, kai žmogus yra nesusivokiantis, ar ateina primokytas pasakyti tik vieną sakinį, kad turtą palieka tam ir tam, o kai tik pokalbis nukrypsta, jis nebežino ką sakyti ir matosi, kad žmogus yra nesusivokiantis. Todėl jeigu ji patvirtino P. L. testamentą, tikrai atsakingai gali pasakyti, kad tuo metu žmogus tikrai suprato, ko jisai nori, buvo veiksnus ir ji dėl savo veiksmo neabejoja. Teismas abejoti šiais notarės parodymais neturi visiškai jokio pagrindo ir šiuo atveju atsakovo ir jo atstovės argumentai dėl ieškovės ir jos atstovės išreikštų abejonių apie P. L. testamento pasirašymo aplinkybes, teismo nuomone, laikytini pagrįstais, nes notarė, patvirtinusi testamentą, šiuo atveju dalyvavo, kaip visiškai nesuinteresuotas asmuo, o kaip pareigūnė, į kurios pareigas taip pat įeina įsitikinti kliento veiksnumu notarinio veiksmo atlikimo metu.

43Taigi, byloje nesant duomenų, kad buvo kreiptasi dėl testatoriaus veiksnumo apribojimo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, testatorius P. L. priklausomybės įskaitose nebuvo įrašytas (1 t., 67 b. l.), teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-96/2012 taip pat pažymėta, jog apie alkoholizaciją P. L. medicininėje dokumentacijoje nėra nė žodžio, o liudytojų pasakojimai apie vartotą alkoholį, tiksliai nenurodant laikotarpio, kada girtaudavo, nei girtavimo pobūdžio (ar reikalingos pagirios, tolerancijos klausimas, fizinės ir psichinės priklausomybės nuo alkoholio), dėl ko ekspertė negalėjo atsakyti, ar P. L. 2004 m. birželio 2 d., testamento sudarymo metu, piktnaudžiavo alkoholiu ir ar dėl to galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., 2-5 b. l.), jokių konkrečių duomenų nenurodžius ir velionio šeimos gydytojui liudytoju apklaustam, A. B., teismas negali konstatuoti, kad testamento sudarymo metu testatorius P. L. buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valios neatitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (CPK 178 str.). Be to, byloje taip pat nesant jokių duomenų, kad P. L. buvo neblaivus testamento sudarymo metu, ar jam sudarant testamentą buvo pažeista jo sudarymo tvarka, ar testatorius buvo kaip nors paveiktas sudaryti būtent tokį testamentą, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad P. L. laisva valia ir būdamas visiškai veiksnus nusprendė testamentu palikti visą savo turtą atsakovui A. V.. Kita vertus, liudytojas J. G. (testatoriaus pusbrolis) teismo posėdžio metu parodė, kad P. L. pats pasisakė jam apie sudarytą testamentą pas notarę, kuriuo visą turtą po savo mirties palieka atsakovui A. V., prašė niekam apie tai nesakyti. Be to, P. L. testamentą sudarė 2004 m. birželio 2 d., taigi, nuo testamento sudarymo iki testatoriaus mirties 2012 m. kovo 31 d. praėjo beveik aštuoneri metai, todėl net ir esant P. L. pradinei valiai tokiai, kaip nurodo ieškovė, t.y. visą savo turtą po mirties palikti anūkui (ieškovės sūnui), testatorius turėjo teisę laisvai apsispręsti ir savo valią bet kada pakeisti. Tačiau byloje jokių duomenų apie P. L. valios pokyčius nėra, 2004 m. birželio 2 d. sudaryto testamento jis nei pakeitė, nei papildė, nei panaikino (CK 5.35 str.), o remiantis bylos duomenimis nėra jokio pagrindo manyti, kad P. L. nebūtų supratęs galįs pakeisti ar panaikinti jau sudarytą testamentą. Taigi bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti išvados, kad testatoriaus išorinis valios išreiškimas, 2004 m. birželio 2 d. sudarytu testamentu paliekant visą savo turtą atsakovui A. V., neatitiko jo vidinės valios turinio (CPK 5.15 str. 2 d., 5.18 str. 1 d.), o tuo tarpu ieškovės atstovės išreikštos abejonės dėl P. L. atliekamo notarinio veiksmo turinio suvokimo, kylančių padarinių, o tuo pačiu ir jo tikrosios valios turtą palikti ne ieškovės nurodomam įpėdiniui – savo anūkui, o atsakovui A. V., dėl visų aukščiau paminėtų motyvų atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

44Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Kaip minėta, testamentas yra nustatytos formos asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo jo mirties atveju. Testamentu asmuo nustato savo turtinių ir neturtinių teisių, pareigų bei daiktų likimą po jo mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

45Kaip matyti iš byloje esančio P. L. 2004 m. birželio 2 d. sudaryto testamento, patvirtinto notarės, ir byloje nustatytų įrodymų visumos, testamentas surašytas pagal įstatymą, tai yra, visiškai veiksnaus žmogaus, suvokiančio savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, išreiškiant jo valią, ir byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti testamento pagrįstumu, prieštaraujančiu protingumui, ar esančiam žalingu. Bylos medžiaga įrodo, kad notarė elgėsi taip, kaip turėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo, atliekantis valstybės pavestas svarbias funkcijas, nuo kurių tinkamo įvykdymo priklauso civilinių teisinių santykių pradžia ir pabaiga, nes ji patvirtino testatoriaus P. L. testamentą, įsitikinusi jo veiksnumu, jo psichine galia ir išreikšta valia, suteikdama jam galimybę įgyvendinti įstatymu nustatytą teisę, šiuo atveju - sudaryti testamentą. Todėl teismas byloje nustatytų duomenų ir išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad ieškovės G. K. ieškinys dėl P. L. 2004 m. birželio 2 d. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

46Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kurio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Paminėto CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jei ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Ieškovės atstovės prašymas iš ieškovės nepriteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį ir į tai, kad ji yra netekusi 50 procentų darbingumo atmestinas. Byloje duomenų, kad atsakovo A. V. procesinis elgesys buvo netinkamas, nėra, atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jame išdėstytas patirtų išlaidų išdėstytas ir jų pagrindimas, pateikti pinigų priėmimo kvitai (CPK 98 str. 1 d., 2 t., 16-18 b. l.), patirtų išlaidų dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžių (CPK 98 str. 2 d.). Todėl atmetant ieškovės ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, 98 straipsniu, iš ieškovės G. K. priteistinos atsakovui A. V. jo patirtos 3000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., 16-18 b. l.), bei į valstybės pajamas iš ieškovės G. K. yra priteistinos 105,82 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

47Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi (1 t., 23-25 b. l.), sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

49Ieškovės G. K. ieškinį atmesti.

50Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. V., a. k. ( - ) gyvenančiam ( - ).

51Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), 105,82 Lt (vieną šimtą penkis litus ir 82 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

52Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

53Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant R.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė G. K. teismui pateikė ieškinį dėl jos tėvo P. L. testamento... 4. Atsakovas A. V. savo atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko,... 5. Ieškovė G. K. teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą ieškinį ir... 6. Atsakovas A. V. paaiškino, 1994 metais G. ištekėjo, pagyveno pas tėvą gal... 7. Trečiasis asmuo notarė N. D. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir... 8. Liudytoja D. L. parodė, kad P. L. pažinojo, buvo kaimynai. Visi žino, kad... 9. Liudytoja J. Z. parodė, kad su A. V. yra šeimos draugai, su jo mama kartu... 10. Liudytoja A. T. parodė, kad P. L. pažinojo, gyveno toje pačioje gatvėje,... 11. Liudytoja D. K. parodė, kad P. L. pažinojo, gyveno priešais juos, kitoje... 12. Liudytoja N. G. parodė, kad P. L. buvo jos vyro pusbrolis. Jie padėdavo P. L.... 13. Liudytojas V. A. K. parodė, kad velionį P. L. pažinojo labai gerai,... 14. Liudytojas J. G. parodė, kad jis su P. L. buvo pusbroliai, bet kiti laikė... 15. Liudytoja O. V. parodė, kad P. L. pažinojo nuo vaikystės, buvo kaimynai. Jis... 16. Liudytojas J. V. P. parodė, kad P. L. pažinojo, nes pas jį gyveno nuo 2006... 17. Liudytojas Z. G. parodė, kad P. L. pažinojo labai gerai. Kadangi yra senas... 18. Liudytojas B. T. parodė, kad P. L. pažinojo 50 metų su viršum, jis jo... 19. Liudytoja S. P. parodė, kad O. V. atsakovo motina O. V. yra jos pusseserė, o... 20. Liudytoja A. B. parodė, kad P. L. buvo kaimynas ir bendradarbis – dirbo... 21. Liudytoja S. A. parodė, kad P. L. pažinojo, netoliese gyveno. Jį pažinojo... 22. Liudytoja D. P. parodė, kad lankydavosi pas P. L., nešdavo jam du kartus per... 23. Liudytoja V. L. parodė, kad P. L. yra jos buvęs sutuoktinis. Santuoką... 24. Liudytoja S. P. parodė, kad P. L. pažinojo. Pakruojyje pradėjo gyventi nuo... 25. Liudytojas A. B. parodė, kad buvo P. L. šeimos gydytojas gal apie 10 metų.... 26. Iš P. L. mirties liudijimo (1 t., 9 b. l.) matyti, kad jis mirė 2012 m. kovo... 27. Iš Pakruojo rajono I notaro biuro rašto (1 t., 10 b. l.) matyti, kad po P. L.... 28. Iš Testamentų registro išrašo (1 t., 11 b. l.) matyti, kad P. L., a. k. ( -... 29. Iš 2004 m. birželio 2 d. P. L. testamento, patvirtinto Pakruojo rajono notaro... 30. Iš nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (1 t., 13 b. l.) matyti, kad... 31. Iš G. K. palikimo priėmimo pareiškimo (1 t., 22 b. l.) matyti, kad 2012 m.... 32. Iš paveldėjimo bylos Nr. 36/2012 kopijos (1 t., 47-65 b. l.) matyti, kad po... 33. Iš Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos (1 t., 67... 34. Iš pažymos apie kilusį gaisrą (1 t., 93 b. l.) matyti, kad Pakruojo... 35. Iš 5 fotonuotraukų (1 t., 94 b. l.) matyti P. L..... 36. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.84TPK-96/2012 (2 t. 2-5 b. l.)... 37. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 38. Bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad P. L. mirė 2012 m. kovo 31 d. (1 t.,... 39. Ieškovė, kaip minėta, savo ieškinį dėl testamento pripažinimo... 40. Byloje nėra įrodymų, kad P. L. teismo sprendimu būtų pripažintas... 41. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei argumentus, ar P. L.... 42. Ieškovė nurodė, kad P. L. buvo stipriai išgeriantis, piktnaudžiavo... 43. Taigi, byloje nesant duomenų, kad buvo kreiptasi dėl testatoriaus veiksnumo... 44. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 45. Kaip matyti iš byloje esančio P. L. 2004 m. birželio 2 d. sudaryto... 46. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų... 47. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270... 49. Ieškovės G. K. ieškinį atmesti.... 50. Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), 3000,00 Lt... 51. Priteisti iš ieškovės G. K., a. k. ( - ) gyvenančios ( - ), 105,82 Lt... 52. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...