Byla 2A-226/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BD Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BD Development“ ir R. Staševičiūtės projektavimo firmai „Pilis“, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. R. , dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Ieškovas BADB „Baltikums draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „BD Development“ ir R. Staševičiūtės projektavimo firmai „Pilis“ reikalaudamas pripažinti negaliojančiu 2008 m. vasario 8 d. tarp ADB „Baltikums draudimas“ ir atsakovų sudarytą trišalį susitarimą dėl projektavimo darbų sutarties galutinio įvykdymo bei taikyti vienašalę restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „BD Development“ 133 254,49 Lt sutartimi perduoto projekto vertės ir kainos, už kurią projektas buvo ginčijama sutartimi perduotas, skirtumą. Nurodė, kad ginčijamą susitarimą atsakovai su ieškovu sudarė galiojant Draudimo priežiūros komisijos nustatytam draudimui ieškovui be Draudimo priežiūros komisijos pritarimo sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 20 000 Lt. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“ 2006 m. vasario 1 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užduotį atlikti projektavimo darbus ir parengti techninius dokumentus bei darbų rezultatą perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo atsakovui už atliktus darbus sumokėti 174 616,71 Lt. 2007 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“ sutartį įvykdė ir darbų rezultatą perdavė ieškovui. Ieškovas atsakovui už darbus sumokėjo tik dalį kainos – 133 254,49 Lt. Pateikdamas ieškovui 2008 m. sausio 18 d. pretenziją atsakovas R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“ pareikalavo, kad ieškovas įvykdytų savo prievolę ir sumokėtų likusius 41 362,22 Lt. Todėl ieškovas, gavęs atsakovo pretenziją, kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją su prašymu pritarti atsiskaitymui su šiuo atsakovu. Taip pat ieškovas prašė leidimo sudaryti trišalį susitarimą, įtraukiant ir atsakovą UAB „BD Development“, pagal kurį ieškovo skola R. Staševičiūtės projektavimo firmai „Pilis“ ir visos teisės į projektą kartu su technine dokumentacija pereitų atsakovui UAB „BD Development“. 2008 m. sausio 29 d. posėdyje Draudimo priežiūros komisija nutarė atidėti klausimo dėl ieškovo prašymo išmokėti skolą svarstymą. Taip pat nutarė įpareigoti ieškovą kreiptis į atsakovą UAB „BD Development“ dėl teisių į projektą perleidimo sąlygų, galutinės mokėtinos projektuotojui sumos suderinimo ir ieškovo išleistų lėšų pagal projektavimo darbų sutartį susigrąžinimo iš atsakovo UAB „BD Development“, projekto perdavimo jam atveju. Tai reiškia, kad 2008 m. sausio 29 d. sprendimu Draudimo priežiūros komisija ieškovui jokio leidimo sudaryti sandorį nedavė. Nepaisant to, ieškovas 2008 m. vasario 8 d. su atsakovais sudarė trišalę sutartį, kuria atsakovas UAB „BD Development“ įsipareigojo projektuotojui R. Staševičiūtės projektavimo firmai „Pilis“ sumokėti ieškovo skolą už parengtą projektą (41 362,22 Lt), o ieškovas perleido visas teises į projektuotojo parengtą ieškovui pagal 2006 m. vasario 1 d. sutartį projektą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas pripažino ginčijamą sutartį negaliojančia ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „BD Development“ 133 254,49 Lt.

9Teismo sprendimo motyvai: 2006 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos sprendimu visiems ieškovo sandoriams buvo privaloma gauti šios Komisijos pritarimą. Tokią šios institucijos teisę nustatė Draudimo įstatymo 193 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Toks pritarimas dėl ginčijamos trišalės sutarties sudarymo nebuvo gautas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamasis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo dienos (CK 1.80 str. 1 d.), ir, pripažinęs sandorį negaliojančiu, taikė restituciją (CK 6.222 str.). Teismas netaikė grąžinimo natūra, įvertinęs tai, kad atsakovas UAB „BD Development“ pagal ginčijamą sutartį gavo iš ieškovo projektą, pritaikytą ir tinkamą tik jo valdomam žemės sklypui, todėl šio projekto techninės dokumentacijos ir visų teisių į projektą grąžinimas ieškovui būtų pastarajam nenaudingas ir beprasmis. Todėl iš atsakovo UAB „BD Development“ teismas priteisė ieškovui pagal negaliojantį sandorį gauto projekto vertę pinigais – atlyginimas, sumokėtas atsakovo R. Staševičiūtės projektavimo firmai „Pilis“ (CK 6.222 str. 1, 3 d.).

10Teismas nepripažino atsakovo UAB „BD Development“ ir trečiojo asmens E. R. pagrįstais teiginių, kad ginčo projekto kainos dalį – 133 254,49 Lt, atsakovas sumokėjo ieškovui, mokėdamas už žemės sklypą 2007 m. gruodžio 22 d. sutarties pagrindu, nes to neįrodo nei iš šios sutarties turinys, nei šalių pateikti įrodymai. Teismas pažymėjo, kad, kad į bylą pateikti duomenys apie preliminarią žemės sklypo rinkos vertę patvirtina priešingai, t.y. tai, kad žemės sklypo dalies (552 iš 712 kv. m.) vertė pagal vieną vertinimą yra 969 000 Lt, o pagal kitą – nuo 900 000 Lt iki 1 050 000 Lt. Be to, teismas sprendė, kad tokia vertė nėra ir negali būti absoliučiai sutapatinama su parduodamo sklypo kaina, sumokėta pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi sutarties kaina nustatoma abipusiai naudingu bendru sutarties šalių sutarimu. Iš atsakovo R. Staškevičiūtės projektavimo firmos „Pilis“ ir ieškovo sudaryto projektavimo darbų galutinio priėmimo-perdavimo akto matyti, kad projektavimo darbų sutarties rezultatas ieškovui buvo perduotas tik 2008 m. sausio 21 d., kai perdavimo aktą pasirašė tuometis ieškovo direktorius E. R. , t. y. jau po 2007 m. gruodžio 22 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tokių darbų rezultato dar nebuvo arba jis dar nebuvo perduotas ieškovui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas negalėjo to, ko dar neturėjo įgijęs, perduoti atsakovui UAB „BD Development“. Be to, tuo pačiu perdavimo aktu 2008 m. sausio 21 d. buvo susitarta dėl galutinės projektavimo darbų kainos, padidėjusios 18 775,29 Lt. Dėl kainos pasikeitimo ieškovui ir projektuotojui susitarus tik 2008 m. sausio 21 d., nauja kaina negalėjo būti įvertinta ir įtraukta į 2007 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokiai sutarties daliai (dėl projekto darbų dalies perdavimo) taip pat reikėjo Komisijos pritarimo, dėl kurio ieškovas kreipėsi tik 2008 m. sausio mėnesį, t. y. jau sudaręs 2007 m. gruodžio 22 d. sutartį.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,BD Development“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

141. Teismas neišklausė trečiojo asmens E. R. , kuris ginčijamo sandorio metu vadovavo ADB ,,Baltikums draudimas“. Nebuvo išklausytas ir atsakovo kviestas liudytojas, buvęs UAB ,,BD Development“ direktorius J. N. , nes negalėjus jam atvykti buvo atmestas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės.

152. Lietuvos draudimo priežiūros komisija, kaip prižiūrinti ir kontroliuojanti organizacija, turėjo pastebėti, kad ADB ,,Baltikums draudimas“ sudarė neleistiną sandorį. Ieškovo pareiga buvo gauti leidimą dėl trišalio susitarimo sudarymo, todėl atsakovo sąžiningumas šia prasme nepaneigtas. Be to, atsakovui nebuvo žinomi ADB „Balticums draudimas“ santykiai su minėta komisija.

163. Teismas nepagrįstai nepriėmė UAB ,,BD Development“ bei trečiojo asmens E. R. argumentų, kad trišaliu susitarimu perimto projekto kaina dalinai įėjo į ADB ,,Baltikums draudimas“ UAB ,,BD Development“ perleisto žemės sklypo dalies kainą.

174. Teismas neteisingai vertino šalių pateiktus įrodymus dėl įsigyto žemės sklypo dalies įvertinimų. Turto vertės nustatymas pateiktas teismui tam, kad teismas galėtų palyginti turto vertę ir pirkimo kainą, vertę su projektu ir be projekto. Iš teismui pateiktų vertinimo aktų akivaizdu, kad žemės sklypas pirktas už 1 172 448 Lt kainą, viršijančią vertę – 1 050 000 Lt (sklypo dalies su projektu).

185. Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad projektavimo darbų sutarties rezultatas ieškovui buvo perduotas tik 2008 m. sausio 21 d. Šis teiginys nepagrįstas, nes byloje yra 2007 m. rugpjūčio 6 d. E. R. pasirašytas galutinis darbų priėmimo perdavimo aktas, o žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 27 d.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BADB ,,Baltikums draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:

211. Pagal 2008 m. vasario mėn. 8 d. sudarytą trišalį susitarimą UAB „BD Development“ įsipareigojimo grąžinti 133 254,49 Lt ADB „Baltikums draudimas“ sumokėtus pinigus už projektavimo darbus numatyta nebuvo, nors Komisija buvo įpareigojusi tai padaryti. Ieškovas, pasirašydamas tokį trišalį susitarimą, veikė priešingai Komisijos nurodymams, draudimo bendrovės ir jos kreditorių interesams, o tuometinis generalinis direktorius E. R. šiais savo neteisėtais veiksmais ją dar labiau pablogino, todėl draudimo bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

222. Atsakovas UAB „BD Development“ turėjo visą informaciją apie jam perleisto turto kainą (ji nurodyta 2006 m. vasario 1 d. projektavimo darbų sutartyje Nr. 8-PR-2U06), šis atsakovas su ADB „Baltikums draudimas“ buvo sudarę konsultavimo paslaugų teikimo ir projektų valdymo sutartis, kurių įvykdymas buvo susijęs būtent su nekilnojamojo turto objektu, esančių adresu H. Manto g. 43 a, Klaipėdoje. Be to, atsakovas žinojo, kad ieškovas tam tikrus finansinius klausimus turi derinti su Komisija (šie reikalavimai jau buvo vykdomi, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo galimybių ir dydžio pagal sutartis su atsakovu dėl konsultavimo paslaugų teikimo ir projektų valdymo).

233. Komisijos protokolai patvirtina, kad minėto žemės sklypo dalies ir projektavimo darbų pardavimai nebuvo tarpusavyje susiję sandoriai. Be to, žemės sklypo dalies pirkimas negalėjo būti siejamas ir su projektavimo darbų pirkimu (ar daliniu jų apmokėjimu), kadangi galutinis projektavimo darbų priėmimo - perdavimo aktas ieškovo vadovo buvo pasirašytas tik 2008 m. sausio 21 d., tai yra žymiai vėliau nei buvo sudarytas 2007 m. gruodžio 28 d. sandoris dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo.

244. Apeliantas nurodo, kad už žemės sklypo dalį mokėjo žymiai daugiau nei buvo to turto vertė. Tačiau atsakovo pateikta išvada dėl preliminaraus rinkos vertės nustatymo to nepatvirtina (sandorio kaina 1 172 448 Lt, nurodyta turto vertė nuo 900 000 Lt iki 1 050 000 Lt, skaičiuojant kainą pridedamas PVM 18 proc. — todėl pardavimo kaina galėtų būti vidutiniškai 975 000 Lt plius PVM, kas sudaro apie 1 150 500 Lt). Tai įrodo, kad į žemės sklypo dalies kainą nebuvo ir negalėjo būti įtraukta ir suma, mokėtina už projektavimo darbus.

25IV.

26Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

29CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.)

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

31Teiginį, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, bankroto administratorius grindė dviem aplinkybėmis. Pirma, kad ginčijamu 2008 m. vasario 8 d. trišaliu susitarimu (t. 1, b. l. 25) iš esmės turtas (projektavimo darbai) buvo perleistas už per mažą kainą, antra, kad šiam sandoriui sudaryti nebuvo gautas privalomas Draudimo priežiūros komisijos leidimas.

32Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos 3K-3-485/2010), tačiau nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokiam sandoriui nebuvo gautas privalomas Draudimo priežiūros komisijos pritarimas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jam (atsakovui) neturėjo būti ir nebuvo žinomi ADB „Balticums draudimas“ santykiai su minėta komisija, todėl atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu. Apeliantas taip pat nurodo, jog 133 254,49 Lt už projektavimo darbus ADB ,,Baltikums draudimas“ jau sumokėta suma buvo įskaičiuota į žemės sklypo dalies, kurią ADB ,,Baltikums draudimas“ pardavė atsakovui UAB ,,BD Development“ 2007 m. gruodžio 22 d., kainą (1 172 448 Lt). Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos draudimo priežiūros komisijos sprendimu (t. 1, b. l. 20) nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. visiems ADB ,,Balticums draudimas“ (draudimo įmonė) sandoriams su draudimo įmone susijusiu atsakovu UAB ,,BD Development“ buvo privaloma gauti Draudimo priežiūros komisijos pritarimą. Tai, kad apie tokio pritarimo būtinumą atsakovas žinojo, patvirtina aplinkybė, jog jau sudarant 2007 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, toks leidimas turėjo būti ir buvo gautas, ginčo dėl to byloje nėra. Pagal Draudimo įstatymo 193 straipsnio 1 dalies 11 punktą draudimo priežiūros komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę, įpareigoti draudimo įmonę, ketinančią vykdyti reikšmingus sandorius, gauti draudimo priežiūros komisijos pritarimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sandoris, sudarytas nesant būtino Draudimo priežiūros komisijos pritarimo, pažeidžia imperatyvias teisės normas.

34Atsakovo UAB ,,BD ,,Development“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog 2008 m. vasario 8 d. trišaliame susitarime užfiksuota, kad žemės sklypo, kuriam paruoštas statinio projektas, nuosavybės teisė perėjo trečiajam asmeniui (atsakovui UAB ,,BD Development“), žemės sklypo techninis projektas užsakovui (ADB ,,Baltikums draudimas“) neperduotas ir už jį su vykdytoju (atsakovu R. Staševičiūtės projektavimo firma ,,Pilis“) galutinai neatsiskaityta. Tai reiškia, kad, visų pirma, jau iš šios sutarties turinio akivaizdu, jog atsakovas UAB ,,BD Development“ šiuo susitarimu apmoka tik dalį projekto kainos. Antra, priešingai nei teigia apeliantas, ADB ,,Baltikums draudimas“ žemės pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo parduoti to, ko pats neturėjo, t. y. iš trišalio susitarimo turinio akivaizdu, jog sudarant žemės pirkimo-pardavimo sutartį ADB ,,Baltikums draudimas“ projektavimo darbų pagal 2006 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 8-PR-2006 rezultato (projekto) dar nebuvo gavęs.

35Tai, kad projektavimo darbų kaina negalėjo būti įtraukta į žemės sklypo dalies kainą patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2006 m. vasario 1 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. 8-PR-2006 buvo nustatyta negalutinė projektavimo darbų kaina - 155 841,42 Lt (t. 1, b. l. 15), o galutinė darbų kaina E. R. buvo patvirtinta tik 2008 m. sausio 21 d. Aplinkybę, jog E. R. apie galutinę kainą sužinojo tik 2008 m. sausį, patvirtina tiek ištaisyta data priėmimo-perdavimo akte (t. 1, b. l. 17), tiek atsakovą R. Staševičiūtės projektavimo firmą ,,Pilis“ atstovaujančio advokato A. Kunčiaus raštas, kuriuo raginama atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir kurį ADB ,,Baltikums draudimas“ gavo 2008 m. sausio 18 d. (t. 1, b. l. 18). Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).

36Apeliantas akcentuoja, kad skundžiamame sprendime buvo neteisingai įvertinti šalių pateikti įrodymai dėl įsigyto žemės sklypo dalies įvertinimų. Apelianto nuomone, iš teismui pateiktų vertinimo aktų akivaizdu, kad į žemės sklypo kainą - 1 172 448 Lt, įtraukta ir projektavimo darbų kaina, nes preliminari šio turto vertė – 1 050 000 Lt. Bylos medžiaga, kaip minėta, nepatvirtina tokių apelianto argumentų, be to, jei tikėti apelianto teiginiais, tokiu atveju projektavimo darbų kaina, kuri įtraukta į žemės sklypo kainą, sudarytų 122 448 Lt (1 172 448-1 050 000), tačiau apie tokią sumą bylos medžiagoje iš viso niekur nėra kalbama, net nepriklausomai nuo to, priskaičiuojant ar nepriskaičiuojant 2008 m. sausio 21 d. perdavimo aktu nustatytą 18 775,29 Lt sumą, kuria padidėjo galutinė projektavimo darbų kaina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ADB ,,Baltikums draudimas“, 2007 m. gruodžio 18 d. kreipdamasis su prašymu į Draudimo priežiūros komisiją dėl pritarimo parduoti žemės sklypo dalį, nurodė, jog žemės sklypo dalies kaina nustatyta pagal balansinę vertę, proporcingai parduodamos žemės sklypo dalies plotui - 1 172 448 Lt su PVM (t. 2, b. l. 40). Kadangi šiame prašyme užfiksuota, kad žemės sklypo dalies kaina paskaičiuota atsižvelgiant į vienintelį kriterijų - balansinę sklypo vertę, nėra pagrindo išvadai, jog nustatant šios žemės sklypo dalies kainą, buvo įvertinti ir būsimi projektavimo darbai (CPK 185 str.).

37Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad taikant restituciją, atsakovas UAB „BD Development“ neprivalo grąžinti projekto techninės dokumentacijos ir visų teisių į projektą ieškovui. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „BD Development“ pagal ginčijamą sutartį gavo projektą, pritaikytą ir tinkamą tik jo valdomam žemės sklypui, taigi projekto grąžinimas ieškovui būtų nenaudingas ir beprasmis. Netaikius grąžinimo natūra, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovas UAB „BD Development“ privalo atlyginti ieškovui pagal negaliojantį sandorį gauto projekto vertę pinigais (CK 6.222 str. 1 d.).

38Apelianto argumentas, kad Draudimo priežiūros komisija, kaip prižiūrinti ir kontroliuojanti organizacija, turėjo pastebėti, kad ADB ,,Baltikums draudimas“ sudarė neleistiną sandorį, nepaneigia ADB ,,Baltikums draudimas“ ir atsakovo UAB ,,BD Development“ veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad vien Draudimo priežiūros komisijai priskirtos funkcijos negali būti traktuojamos kaip galimybė pažeidinėti imperatyvias įstatymo nuostatas.

39Apeliantas be kitų argumentų, jo nuomone, patvirtinančių skundžiamo sprendimo nepagrįstumą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo prašymą ir neapklausė E. R. , kuris ginčijamo sandorio metu vadovavo ADB ,,Baltikums draudimas“, ir liudytojo - UAB ,,BD Development“ buvusio direktoriaus J. N. . Taip teigdamas apeliantas prašymo apklausti nurodytų asmenų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, nors turėjo žinoti, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Be to, atsižvelgdama į tai, kad, kaip buvo konstatuota, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, kolegija apelianto nurodytos aplinkybės nevertina kaip procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

40Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

41Dėl to, kas pasakyta, kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Ieškovas BADB „Baltikums draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas pripažino ginčijamą sutartį negaliojančia ir... 9. Teismo sprendimo motyvai: 2006 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos sprendimu visiems... 10. Teismas nepripažino atsakovo UAB „BD Development“ ir trečiojo asmens E.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,BD Development“ prašo šį teismo... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:... 14. 1. Teismas neišklausė trečiojo asmens E. R. , kuris ginčijamo sandorio metu... 15. 2. Lietuvos draudimo priežiūros komisija, kaip prižiūrinti ir... 16. 3. Teismas nepagrįstai nepriėmė UAB ,,BD Development“ bei trečiojo asmens... 17. 4. Teismas neteisingai vertino šalių pateiktus įrodymus dėl įsigyto... 18. 5. Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad projektavimo darbų sutarties... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BADB ,,Baltikums draudimas“... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:... 21. 1. Pagal 2008 m. vasario mėn. 8 d. sudarytą... 22. 2. Atsakovas UAB „BD Development“ turėjo visą informaciją apie jam... 23. 3. Komisijos protokolai patvirtina, kad minėto žemės sklypo dalies ir... 24. 4. Apeliantas nurodo, kad už žemės sklypo dalį mokėjo žymiai daugiau nei... 25. IV.... 26. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 29. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 31. Teiginį, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, bankroto... 32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, actio Pauliana negali... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos draudimo... 34. Atsakovo UAB ,,BD ,,Development“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog 2008... 35. Tai, kad projektavimo darbų kaina negalėjo būti įtraukta į žemės sklypo... 36. Apeliantas akcentuoja, kad skundžiamame sprendime buvo neteisingai įvertinti... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad taikant... 38. Apelianto argumentas, kad Draudimo priežiūros komisija, kaip prižiūrinti ir... 39. Apeliantas be kitų argumentų, jo nuomone, patvirtinančių skundžiamo... 40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.... 41. Dėl to, kas pasakyta, kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti...