Byla 2A-496-524/2015
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 papildomo teismo sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Deglas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 22 929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos už 2010–2012 metus, 1767,04 Lt – 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurias sudaro palūkanos nuo 8898,00 Lt už 2 metus ir 174 dienas, nuo 8596,60 Lt sumos už 1 metus ir 174 dienas, nuo 7534,40 Lt sumos už 174 dienas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė naudojasi žemės sklypais adresu Liepų g. 85 bei Dubysos g. 60 Klaipėdos miestas, žemė yra valstybės nuosavybė. Atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, privalėjo pati deklaruoti ir mokėti žemės nuomos mokestį, bet nuo 2010 metų atsakovė šios pareigos nevykdė, už 2010–2012 metus įsiskolino ieškovei 22 929,50 Lt žemės nuomos mokesčio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-10 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 22 929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 22 929,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-05-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitos ieškinio dalies netenkino; priteisė iš atsakovės 688,00 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Teismas nustatė, kad šalių rašytinio susitarimo dėl delspinigių nebuvo, todėl reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pripažino nepagrįstu.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-26 gavo ieškovės apeliacinį skundą dėl 2014-11-10 sprendimo dalies, kuria buvo neišspręstas reikalavimas dėl palūkanų.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-12 priėmė papildomą sprendimą, juo priteisė iš atsakovės 1767,04 Lt palūkanų ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo 2014-11-10 sprendimu nėra išspręstas ieškovės reikalavimas, dėl kurio šalys teikė įrodymus ir davė paaiškinimus, t. y. reikalavimas priteisti iš atsakovės 1767,04 Lt palūkanas. Teismas konstatavo, kad atsakovei neįvykdžius prievolės, t. y. nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė įgijo pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu per visą prievolės neįvykdymo laikotarpį. Atsižvelgęs į tai, kad teismo 2014-11-10 sprendimu ieškovės reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos priteisimo yra tenkintas, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti ir reikalavimą dėl nurodytų minimalių nuostolių – palūkanų – atlyginimo.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 papildomą sprendimą panaikinti ir ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2014-12-12 papildomu sprendimu iš esmės tenkino teismo 2014-11-10 sprendimu atmestą ieškovės reikalavimą dėl 1767,04 Lt priteisimo. Pažymi, kad reikalavimui dėl 5 procentų metinių palūkanų turėjo būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

7Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti 1767,04 Lt sumą laiko netesybomis ir jų priteisimui taiko sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teigia, kad minėta ieškovės prašoma priteisti suma yra kompensacinės palūkanos. Minėtam reikalavimui taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9CPK 270 straipsnis nustato teismo sprendimo, kaip vientiso procesinio dokumento, turinį. Šiame straipsnyje nurodoma tiek bendroji teismo sprendimo struktūra, tiek konkretūs šios struktūros sudėtinių dalių elementai, turintys atsispindėti vientisame teismo sprendime. CPK 270 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kas turi būti išdėstoma rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje: 1) teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti; 2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos; 3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; 4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų; 5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Taigi, teismo sprendimu teismas turi išspręsti visus byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, taip pat šalių pareikštus ar įstatymo numatytus procesinius teisinius klausimus. Pažymėtina, kad paskelbęs byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnis). Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs galimybę kai kuriuos klausimus, kurie turėjo būti išspręsti galutiniame teismo sprendime, išspręsti kitu procesiniu dokumentu – papildomu sprendimu.

10Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010). Kaip jau minėta, CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį atmesti. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), surašydamas rezoliucinėje sprendimo dalyje savo išvadas. Kai yra pareikšti keli reikalavimai ir teismas juos tenkina, sprendime turi būti išdėstytas kiekvieno patenkinto reikalavimo turinys. Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio.

11Šioje byloje akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovės patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 42) ir 2014-11-10 teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė 1767,04 Lt delspinigių sumą, ją aptarė ir šios ieškinio dalies atmetimo motyvus nurodė motyvuojamojoje dalyje bei nurodė, kad šios ieškinio dalies netenkina (t. 2, b. l. 64). Taip pat rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį patenkino iš dalies, todėl neturėjo jokio CPK 277 str. nustatyto pagrindo priimti papildomo teismo sprendimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto nepažeidė, nes šis straipsnis nenurodo, kad rezoliucinėje dalyje turi būti išdėstytas ir atmestų ieškinio dalių turinys. Rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto / patenkintų ieškinio dalių turinį.

12Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-12-12 papildomą sprendimą ir tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 1767,04 Lt palūkanų, pakeitė savo 2014-11-10 sprendimo dalį, kuria šį reikalavimą buvo atmetęs, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, todėl papildomas sprendimas naikintinas ir nagrinėtinas ieškovės apeliacinis skundas dėl 2014-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 1767,04 Lt palūkanų (CPK 277, 326 str. 1 d. 5 p.).

13Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 papildomą teismo sprendimą panaikinti ir nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai