Byla 3K-3-470/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo pagal ieškovo A. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-584-568/2005 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl santuokos nutraukimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilusio klausimo esmė yra tai, kokia tvarka turi būti sprendžiamas teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo trūkumo pašalinimas. Šio ginčo atveju teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad dėl santuokos iširimo kalta yra atsakovė, bet rezoliucinėje dalyje konstatavo, jog nusprendžia nutraukti šalių santuoką, bet nenurodė, dėl kieno kaltės.

5Ieškovas prašė teismo: 1) atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo ištuokos byloje paduoti; 2) priimti papildomą sprendimą, nurodant, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, dėl kurio sutuoktinio kaltės santuoka nutraukiama, bet motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir termino tokiam prašymui paduoti atnaujinimo. Svarbia termino praleidimo priežastimi ieškovas nurodė aplinkybę, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartyje išaiškino, jog atsakovės kaltės nurodymo klausimas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti sprendžiamas paduodant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Iki Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties priėmimo ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl aiškios rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino, bet apeliacinės instancijos teismas jį atmetė, nurodydamas ieškovui, kad šis turėjo kreiptis ne dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, bet dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-463-451/2010 ieškovas 2008 m. birželio 9 d. pareiškė ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukus santuoką dėl atsakovės kaltės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Nurodytoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, remdamasi tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, dėl kurio sutuoktinio kaltės santuoka nutraukta.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė, atsisakė atnaujinti terminą šiam pareiškimui paduoti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo paduotas praleidus CPK nustatytą dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminą (CPK 277 straipsnio 2 dalis), o ieškovas nepateikė svarių argumentų, dėl ko praleido šį procesinį terminą.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais. Papildomai Kauno apygardos teismas nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą ieškovas žinojo gana seniai ir nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo ieškovo valios bei trukdžiusių ieškovui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o jei terminas praleistas, – dėl termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti atnaujinimo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo bei priimti papildomą sprendimą, nusprendžiant, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, CPK 5 straipsnio pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad byloje teismai atsisakę atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, apribojo jam CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš dėl santuokos nutraukimo kaltojo sutuoktinio (atsakovės). Dėl to yra apribota kasatoriaus teisė kreiptis į teismą CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu. 2. Dėl CPK 78 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimo. Atsisakę atnaujinti kasatoriaus prašomą procesinį terminą, teismai pažeidė CPK 78 straipsnio 1 ir 4 dalis, nes neįvertino būtinumo atnaujinti terminą. Būtinumas atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti, kasatoriaus teigimu, yra tai, kad apribota jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą ir kad negali likti galioti teismo sprendimas, kuriame yra akivaizdi klaida. Termino papildomam sprendimui priimti praleidimo priežastis ir trukmę kasatorius grindžia tuo, kad ne tik jis, bet ir bylą nagrinėję teismai turėjo abejonių dėl to, kokius procesinius veiksmus kasatorius turėjo atlikti: skųsti teismo sprendimą instancine tvarka, kreiptis į teismą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ar prašyti teismo priimti papildomą sprendimą.

11Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kokiais rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Papildomai atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

121. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes klausimas dėl neturtinės žalos kompensavimo, nutraukus santuoką dėl vienos sutuoktinio kaltės, turėjo būti sprendžiamas vienoje byloje – santuokos nutraukimo byloje.

132. CK 3.63 straipsnyje nustatyta teismo teisė nenurodyti sprendimo rezoliucinėje dalyje santuokos nutraukimo priežasčių. Dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinėje nenurodžius, dėl kurio sutuoktinio kaltės nutraukta santuoka, nepadaryta jokios teisėms pažeidimo ir jokios klaidos.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Tikrindama kasacine tvarka šioje byloje apskųstų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumą kasaciniame skunde išdėstytų argumentų aspektu, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmiausia turi būti kvalifikuota byloje susidariusi proceso situacija, nes nuo to priklauso prašymo priimti papildomą sprendimą ir prašymo atnaujinti terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti pagrįstumo vertinimas.

17Dėl teismo sprendimo, kaip vieningo teisės taikymo akto

18Nagrinėjamoje kasatoriaus ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, bet rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, dėl kurio sutuoktinio kaltės santuoka nutraukiama. Vertinant sistemiškai CK 3.60–3.65 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, pripažintina, kad, nutraukdamas santuoką, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas privalo nurodyti, dėl kurio sutuoktinio kaltės santuoka nutraukiama. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodė, todėl pripažintina, kad pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal kurį rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti. Būtina nustatyti, ar šis proceso teisės normų pažeidimas yra esminis ar formalus. Šiuo aspektu svarbu įvertinti tai, pažeidžia kasatoriaus teises padarytas proceso teisės pažeidimas ar ne. Kasatorius nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodžius, dėl kurio sutuoktinio kaltės santuoka nutraukta, jis negali pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise reikalauti iš kaltojo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu dėl tokių toliau nurodytų motyvų.

19Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į teismo procesinio sprendimo vieningumo (vientisumo) bruožą. Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Taigi teismo sprendimo vieningumo požiūriu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 10 d. sprendimu iš esmės išsprendė sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą, nes motyvuojamojoje sprendimo dalyje vertino šalių elgesį ir konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Šių motyvų pagrindu teismas nutraukė bylos šalių santuoką. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog teismas nusprendė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nepaneigia sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos tokios išvados ir teismo argumentuotai pagrįsto apsisprendimo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

20Dėl teismo sprendimo nutraukti santuoką prejudicinės galios

21Kasatorius prašė pirmosios instancijos teismo priimti papildomą sprendimą, nurodant, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės. Kasatorius nurodė, kad negali santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės faktu remtis kitoje civilinėje byloje, kurioje jis pareiškė ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi iš esmės kasatorius kelia teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo prejudicinės galios klausimą.

22Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata, kartu ir prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitoje civilinėje ar administracinėje byloje gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

23Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1–asis notarų biuras ir kt., byla Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje P. S. v. Z. S., byla Nr. 3K-3-73/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. G. D., byla Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., byla Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje dėl santuokos nutraukimo, tiek kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovui iš atsakovės atlyginimo dalyvauja tos pačios šalys, kurių santuoka nutraukta šioje byloje. Joje taip pat nagrinėtas ir išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kalta yra atsakovė. Taigi šioje išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo šalių santuokos nutraukimo, atsakovės kaltės nustatymo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių išsprendimo klausimai. Kitoje civilinėje byloje, kurioje kasatorius pareiškė reikalavimą atsakovei atlyginti neturtinę žalą CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu, įrodinėjimo dalyką sudaro atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir kaltės nustatymas. Dėl to pripažintina, kad atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nustatymas yra abiejų nurodytų bylų įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, turinti esminę reikšmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimas kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo iš ieškovės prejudicinę galią turi visa teismo sprendimo struktūrinių dalių apimtimi, t. y. prejudiciniu faktu taip pat laikytina ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Teismo sprendimo prejudicinei galiai dėl nurodyto fakto neturi reikšmės tai, kad atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo faktas nenurodytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teigiant priešingai, būtų pripažinta, kad prejudicinę galią turi tik viena teismo sprendimo dalis (rezoliucinė), bet toks aiškinimas pažeistų konstitucinį galutinio teismo sprendimo vieningumo ir jo struktūrinių dalių vientisumo principą, taip pat ir CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų sampratą.

24Dėl pagrindo ištaisyti rašymo apsirikimą ir priimti papildomą teismo sprendimą nebuvimo

26Atsižvelgdama į tai, kad teismo procesinio sprendimo vieningumo išdavoje, implikuotoje konstitucinės jurisprudencijos ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados yra ir visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatyta aplinkybė, jog bylos šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, yra prejudicinis faktas, turintis visišką CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą įrodomąją galią, kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo iš atsakovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, galiojant teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, prejudicinei galiai dėl atsakovės kaltės, nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutą, t. y. rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo ir papildomo sprendimo priėmimo (CPK 276, 277 straipsniai). Ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas galima tik tada, jeigu jų ištaisymas nekeičia teismo sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies ištaisymas, joje nurodant, kad šalių santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės galėtų būti įmanomas, nes jis nekeistų sprendimo esmės, bet, atsižvelgiant į tai, kad, net ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodžius dėl santuokos nutraukimo kaltojo sutuoktinio, šis faktas turi prejudicialumo bruožą, nes nustatytas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Papildomas sprendimas gali būti priimamas, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo neatitinka nė vieno iš pagrindų papildomam sprendimui priimti. Tai, kad teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, jog santuoką nutraukia, bet nenurodė dėl santuokos nutraukimo kaltojo sutuoktinio, nelaikytina neišspręstu reikalavimu, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, nes iš tikrųjų kasatoriaus reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės buvo išspręstas. Tokia išvada išplaukia sistemiškai aiškinant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, kaip vieną nuo kito neatskiriamus vieningo teismo sprendimo – vientiso ir galutinio valstybės valdžios, individualaus, teisės normų taikymo, teisės aiškinimo akto ir juridinio fakto, nutraukiančio santuokinius teisinius santykius – struktūrinius bei loginius elementus. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje netikslinga taikyti rašymo apsirikimo ištaisymo ir papildomo sprendimo priėmimo, kaip procesinių teismo sprendimo trūkumų šalinimo priemonių, nes jų taikymas neatitiktų šių priemonių prigimties ir paskirties.

27Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai kvalifikavo byloje susidariusią procesinę situaciją, teisiškai nevertino proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimo vieningumo sampratą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), rašymo apsirikimų ištaisymą (CPK 276 straipsnis), netinkamai aiškino ir taikė papildomą teismo sprendimą reglamentuojančią teisės normą (CPK 277 straipsnis), bet šie proceso teisės normų pažeidimai neturėjo reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl nėra pagrindo jos naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 359 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti, tačiau naujais, šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 40,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. ( - ) 40,70 Lt (keturiasdešimt litų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

34Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilusio klausimo esmė yra tai, kokia tvarka turi būti sprendžiamas... 5. Ieškovas prašė teismo: 1) atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškimą... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. 1. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes klausimas dėl neturtinės... 13. 2. CK 3.63 straipsnyje nustatyta teismo teisė nenurodyti sprendimo... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Tikrindama kasacine tvarka šioje byloje apskųstų pirmosios ir apeliacinės... 17. Dėl teismo sprendimo, kaip vieningo teisės taikymo akto... 18. Nagrinėjamoje kasatoriaus ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje Kauno miesto... 19. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į teismo procesinio sprendimo... 20. Dėl teismo sprendimo nutraukti santuoką prejudicinės galios... 21. Kasatorius prašė pirmosios instancijos teismo priimti papildomą sprendimą,... 22. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d.... 23. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių... 24. Dėl pagrindo ištaisyti rašymo apsirikimą ir priimti papildomą teismo... 26. Atsižvelgdama į tai, kad teismo procesinio sprendimo vieningumo išdavoje,... 27. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 29. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 40,70 Lt išlaidų,... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 33. Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. ( - ) 40,70 Lt (keturiasdešimt litų 70... 34. Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...