Byla 2S-1339-603/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame atsakovais nurodyti ,,kriminalinė Lietuvos Respublika“ atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, ,,kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, ,,kriminalinė institucija Kauno apygardos teismas“ ir kt. Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad „kriminalinės institucijos Kauno apygardos teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas ir jų pseudoteisėjai“ panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. l-1825-347/2013 nagrinėjimo metu, kad jam būtų paskirta 260 litų bauda, o „kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jų pseudoteisėjos“ vilkino ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą iš esmės civilinėje byloje Nr. 2-10600-910/2014, kad ieškovui nebūtų atlyginta padaryta žala, todėl padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas „kriminalinė Lietuva“; priteisti iš „kriminalinės Lietuvos“ 72 4802,30 EUR žalos atlyginimą.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė neegzistuojantiems atsakovams, t. y. „kriminalinei Lietuvos Respublikai“ atstovaujamai „kriminalinės teisingumo ministerijos“, „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“ ir kt., todėl ieškinį atsisakė priimti pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas.

4Ieškovas (apeliantas) A. B. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą kitos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomi CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes pažeidžiami CPK 291 str., 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p. ir nėra motyvų, kuriais padaryta išvada, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme dėl to, kad pareikštas neegzistuojantiems atsakovams. Pažeidžiamas CPK 137 str. 3 d. , nes nutartyje nėra motyvuotai nurodyta, į kurią instituciją kreiptis, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Taip pat nurodo, kad pažeistas CPK 115 str. 4 d., nes teismo pavadinimo nenurodymas ar netikslus teismo pavadinimas ir kiti neesminiai ieškinio trūkumai nėra kliūtis priimti nagrinėti ieškinio reikalavimus, kurių prašoma ieškinyje ir taikyti CPK 115 str. 2 d. ieškinio priėmimo stadijoje. Be to, nutartimi pažeistas CPK 21 str., Konvencijos 6 str., Konstitucijos 109, 117 str.

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

7Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, yra ne kartą nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

9Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti/išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

10Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.

11Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys reiškiamas neegzistuojantiems atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip matyti iš procesinio dokumento, ieškovas įžanginėje dalyje nurodydamas bylos dalyvius, taip nurodo prie atsakovų teismų – ,,kriminalinė institucija“, prie teisėjų - ,,pseudoteisėjas“, ,,pseudoteisėja“, taip pat šie žodžiai palikti ir ieškinio turinyje. Ieškinio turinys ir jo rezoliucinė dalis įrodo, kad ieškovas reikalavimus reiškia kriminalinei Lietuvai ir jos kriminalinėms institucijoms (Vilniaus apygardos teismui, Kauno apygardos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismui ir pseudoteisėjams). Ieškinio reikalavimais panašiose bylose (dėl žalos atlyginimo) apeliantui jau ne kartą buvo išaiškintos civilinio proceso nuostatos, susijusios su teise kreiptis į teismą teismine gynyba, jos įgyvendinimo tvarka, atsakovų tinkamumo klausimai ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178/2015, 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2015), tačiau nepaisant to apeliantas (ieškovas) iki šiol atsakovu nurodo kriminalinę Lietuvą ir jos neva kriminalines institucijas.

12Kadangi apeliantui išaiškinti, vadinasi, jam žinomi įstatymų reikalavimai, įskaitant CPK, tiek jų įgyvendinimo tvarka, todėl apelianto veikimas, pateikiant ieškinį neva kriminaliniam atsakovui ir jo atstovams, pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį vertintinas kaip nesąžiningas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015), piktnaudžiavimas teise, o tokių asmenų teisių teismas negina ir ginti neprivalo (CK 1.137 str. 3 d.).

13Dėl ieškinio ydingumo jį pareiškus neegzistuojančiam subjektui, o tuo pagrindu jo negalint nagrinėti teisme, CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas teismui nurodyti kitą instituciją, į kurią turi kreiptis ieškovas, netaikytinas.

14Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

15Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai