Byla 2-298/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trūkumams ištaisyti

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio, pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trūkumams ištaisyti.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 350 000 Lt teisingą atlyginimą dėl jam padarytos 250 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos neteisėtais Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjų veiksmais. Ieškovas taip pat prašė teismo išreikalauti civilines bylas Nr. 2-3510-881/2013, Nr. 2-4136-781/2013 ir baudžiamąją bylą Nr. 1-5-840/2013 bei atsakovais įvardino ir Vilniaus apygardos teismą bei Vilniaus apygardos teismo teisėją V. M..

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai V. M.; netenkino ieškovo prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3510-881/2013 ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-5-840/2013 išreikalavimo; nustatė ieškovui terminą iki 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad, ieškovo teigimu, jis turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, o tokiu pagrindu suformuluotas ieškinio reikalavimas gali būti reiškiamas tik Lietuvos Respublikai kaip atsakovei (CK 6.272 str. 2-3 d.). Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškinį, reiškiamą atsakovų Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos V. M. atžvilgiu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad teismas turi pareigą išreikalauti tik tokius įrodymus, kurių negali pateikti šalis (CPK 42 str. 5 d.). Todėl teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3510-881/2013 dar nėra išnagrinėta, padarė išvadą, kad jos išreikalavimas ir prijungimas prie kitos civilinės bylos yra negalimas. Teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-5-840/2013 išreikalavimo, nes LITEKO duomenimis ši byla iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo yra išreikalauta ir prijungta prie kitos Vilniaus apygardos teismo bylos. Teismas atsižvelgęs į tai, kad A. B. civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 yra ieškovas, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013 yra teisiamasis, nusprendė, kad ieškovas turi visas galimybes pasidaryti minėtose bylose esančių dokumentų kopijas, CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka jas patvirtinti bei pateikti teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat turi pateikti teismui 2013 m. kovo 26 d. pareiškimo bei 2013 m. balandžio 2 d. skundo originalus arba CPK 114 straipsnio nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas. Teismas nustatė, kad ieškinyje atsakovo Lietuvos Respublikos atžvilgiu naudojami teiginiai „kriminalinė Lietuva“ nesiderina su CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais, keliamais asmeniui, įgyvendinančiam savo teises, dėl ko jie negali būti toleruojami civiliniame procese ir procesiniuose dokumentuose bei turi būti pašalinti iš ieškinio.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas pateikia tokius atskirojo skundo argumentus:

  1. teismas nepagrįstai pašalino atsakovus Vilniaus miesto apygardos teismą ir teisėją V. M., nes CK 6.272 straipsnyje nėra įtvirtinto imperatyvaus draudimo atsakovais įtraukti teismą ar teisėją. Be to, tik ieškovas sprendžia kokius asmenis įtraukti atsakovais (CPK 45 str.);
  2. teismas buvo šališkas, nes nutartį priėmė teisėjas, dirbantis teisme, kurio veiksmų neteisėtumo bei kuriame dirbančios teisėjos veiksmų neteisėtumo klausimas keliamas ieškinyje;
  3. teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti bylas ir tokiu būdu suvaržė ieškovo procesines teises, vykdė jo diskriminaciją bei trukdė įrodyti ieškinį. Tik išreikalavus bylas galima būtų nustatyti vienos bylos tyčinį vilkinimą priklausomai nuo kitos bylos eigos.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Vadovaujantis CPK 5 straipsnyje įtvirtintu teisminės gynybos prieinamumo principu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise kaip ir visomis kitomis teisėmis suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 str. ). Tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

13Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 250 000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtais Vilniaus apygardos teismo ir šio teismo teisėjų padarytais veiksmais vadovaujantis CK 6.272 straipsnyje nurodytu pagrindu. Ieškovas ieškinyje atsakovais įvardino ir Vilniaus apygardos teismą bei Vilniaus apygardos teismo teisėją V. M., nors iš šių atsakovų žalos priteisti neprašė.

14Lietuvos apeliaciniam teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovas A. B. ne kartą buvo kreipęsis į teismus dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnyje nurodytu pagrindu, ieškinyje trečiaisiais asmenimis ar atsakovais nurodydamas ir atitinkamus teismus ar teisėjus bei vėliau tuo pagrindu reikšdamas nušalinimus bylas nagrinėjantiems teismams (CPK 179 str. 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ieškovui A. B. ne kartą buvo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo A. B. atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisėto atsisakymo priimti ieškinį atsakovų Vilniaus apygardos teismo bei Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. M. atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjų ir teismų imunitetui nuo civilinės atsakomybės už veiksmus, atliktus einant savo pareigas, kas ne kartą ieškovui jau buvo išaiškinta (CPK 12 str. ir 178 str.).

15Ieškovo A. B. atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieškinio priėmimo klausimą, šališkumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto (CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Nebaigtoje nagrinėti byloje teisėjo šališkumo klausimas sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka, kas pareiškėjui taip pat yra žinoma.

16Ieškovo A. B. atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo išsireikalauti bylų medžiagas taip pat nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto (CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo veiksmai, susiję su rengimusi civilinės bylos nagrinėjimui, įskaitant ir įrodymų išreikalavimą ar atsisakymą tai padaryti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, dėl ko tokie pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai atskirai neskundžiami apeliacine tvarka. Tačiau baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo, turės galimybę kaip vieną iš apeliacinio skundo pagrindų nurodyti ir teismo atliktą netinkamą įrodymų tyrimą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).

17Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas A. B., kuriam teismas ne kartą buvo išaiškinęs, jog CK 6.272 straipsnio pagrindu reiškiamais ieškiniais atsakovais netraukiami atitinkamas teismas bei teisėjas, kurių veiksmų neteisėtumo klausimas keliamas ieškinyje, sąmoningai atsakovais byloje nurodė Vilniaus apygardos teismą bei Vilniaus apygardos teismo teisėją V. M., iš kurių neprašo priteisti žalos atlyginimo, turėdamas tikslą dirbtinai sudaryti pagrindą Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimui ir tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir ieškovo sąmoningai vartojami nepagarbaus pobūdžio išsireiškimai tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde teisėjų, teismų bei Lietuvos Respublikos atžvilgiu šioje civilinėje byloje bei kitose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sistemingą bei eilę metų besitęsianti ieškovo nepagarbos teismams ir Lietuvos Respublikai demonstravimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti iš ieškinio turinio nepagarbaus ir įžeidžiančio pobūdžio teiginius kaip neatitinkančius elementarių demokratinėje visuomenėje priimtinų etikos normų bei kalbos kultūros taisyklių, kurių turi laikytis kiekvienas suinteresuotas asmuo įgyvendindamas savo teises, įskaitant ir teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str., 95 str., CK 1.137 str. 3 d.).

18Išnagrinėjus ieškovo A. B. atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovo A. B. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.