Byla 3K-3-453/2013
Dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, tretieji asmenys BUAB „Gilojos transportas“, V. Ž

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Giloja“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Giloja“ ieškinį atsakovui AB DNB lizingas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu, tretieji asmenys BUAB „Gilojos transportas“, V. Ž.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti lizingo sutarčių, sudarytų trečiojo asmens UAB „Gilojos transportas“ su atsakovu, nutraukimą netinkamu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė esąs trečiojo asmens BUAB „Gilojos transportas“ akcininkas. Ieškovo nuomone, nutraukdamas sutartis su UAB „Gilojos transportas“, atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą pranešti apie sutarties nutraukimą prieš trisdešimt dienų, todėl tokie atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais.

5Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepime nurodė, kad iš ieškinio neaišku, kokių teisinių padarinių siekia ieškovas: ginčo lizingo sutartys nutrauktos prieš trejus metus, UAB „Gilojos transportas“ iškelta bankroto byla, joje atsakovo reikalavimas patvirtintas, taip pripažįstant jį pagrįstu. UAB „Gilojos transportas“ sutarčių nutraukimo fakto ir teisėtumo neginčijo, o atsakovo nuomone, jos nutrauktos teisėtai. Atsakovas pateikė prašymą nutraukti bylą, nes toks ieškinys nenagrinėtinas teisme. Pagal CK 1.138 straipsnį asmenys gali ginti savo teises kreipdamiesi į teismą dėl jų pripažinimo, o šiuo atveju jokių teisių pripažinimo ieškovas nesiekia.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Giloja“ ieškinį atsakovui AB DNB lizingas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškiniu nesiekiama atkurti iki sutarčių nutraukimo buvusią padėtį, atnaujinti sutartis, nes tai yra neįmanoma – UAB „Gilojos transportas“ yra bankrutuojanti. Ieškovas teismo tik prašė konstatuoti faktą, kad atsakovui nutraukiant lizingo sutartis buvo padaryti tam tikri pažeidimai, todėl nutraukimas buvo netinkamas (neteisėtas), o tai ateityje galėtų lemti naują ieškinį atlyginti žalą. Teismas pažymėjo, kad toks prašymas reiškia fakto, jog atsakovas, nutraukdamas lizingo sutartis, nesilaikė sutartyse ir įstatymuose nustatytos tvarkos, pripažinimą, o teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka). Pripažinimas kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu (CK 1.138 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas prašo ne pripažinti teisę, o reiškia negatyvų ieškinį dėl fakto pripažinimo, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialusis teisinis reikalavimas.

8Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį, kuria byla buvo nutraukta, paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su joje nurodytais motyvais.

9Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme išvardytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo atveju, kai teismas ieškinio priėmimo stadijoje ar bylos nagrinėjimo metu nustato, kad jis negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako arba civilinę bylą nutraukia (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė nekeliantis klausimo dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jų atnaujinimo bei restitucijos taikymo, o tik prašo pripažinti sutarčių nutraukimą netinkamu, nes, anot ieškovo, kyla klausimas dėl įmonei padarytos žalos. Reikalavimo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu ieškovas nereiškia, nereikalauja taikyti ir su sutarčių nutraukimo neteisėtumu susijusių teisinių padarinių (pvz., atlyginti žalą), todėl pripažinimas, kad sutartys nutrauktos netinkamai, jokių materialių teisių ieškovui nesukurs (CK 1.138 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarčių nutraukimo aplinkybės (galimi procedūriniai sutarties nutraukimo pažeidimai) galėtų būti vertinamos civilinėje byloje dėl žalos, padarytos tokiu nutraukimu, atlyginimo, kaip priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos ieškovui, tačiau šių galimų pažeidimų fakto nustatymas nelaikytinas savarankišku materialiuoju ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažįstant, kad tokio pobūdžio reikalavimas dėl fakto nustatymo yra nagrinėtinas teisme, susidarytų situacija, kai ir atsakovas, nutraukęs sutartis, galėtų kreiptis į teismą, siekdamas pripažinti, jog sutartys nutrauktos tinkamai, taip siekdamas išvengti ieškinio dėl neteisėto sutarčių nutraukimo.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti bylą.

13Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą laikė reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad toks reikalavimas apskritai yra objektyviai negalimas.

15Kasatorius apeliacinės instancijos teismui buvo nurodęs Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-93/2009. Šioje byloje teismas sprendė negatyvaus ieškinio dėl pripažinimo klausimą, kai sprendimu nesukuriamos materialiosios teisės ieškovui. Nagrinėjamu atveju, nors situacija buvo analogiška, teismas nustatė, kad byla nenagrinėtina teisme. Taigi, kyla teisės aiškinimo ir taikymo problema, nes tos pačios teisinės aplinkybės yra traktuojamas dviprasmiškai ir skirtingai.

16Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias bylos nutraukimą, o jų netinkamas aiškinimas ir (ar) netaikymas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Kasatoriaus reikalavimas yra ieškinys dėl pripažinimo, juo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią kitose bylose, jų nereikia vykdyti priverstinai. Kasatoriaus reikalavimas atitinka negatyvaus ieškinio dėl pripažinimo sampratą, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ją nutraukė, iš esmės paneigdami negatyvaus ieškinio galimybę.

17Ieškinys dėl pripažinimo turi įtakos ieškiniams dėl priteisimo. Kasatorius tinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą ir pateikė teismui visus proceso reikalavimus atitinkantį ieškinį. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino procesine teisę, nes iš esmės savo nutartimis paneigė negatyvaus ieškinio galimybę. Nagrinėjamu atveju byla negalėjo būti nutraukta, o turėjo būti nagrinėjama pagal pareikštą reikalavimą (CPK 5, 135 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Teismai, nutraukdami bylą, nepagrindė pozicijos dėl atskiros tvarkos (CPK 294 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylos turi būti sprendžiamos ginčo teisena, o ne teismo nurodyta ypatingąja teisena dėl juridinio fakto nustatymo, nes bylos aplinkybės ir keliami reikalavimai neatitinka reikalavimų, nurodytų CPK 444 bei 445 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl galimos ginčo nagrinėjimo tvarkos, nors tai yra privaloma padaryti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 294 straipsnio 1 dalis).

19Neužtikrinus asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo, kad jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą (nutartį), ignoruojant vienos iš šalių argumentus ir motyvus, reiškia pažeisti tinkamo proceso, procesinio šalių lygiateisiškumo principus, kuriuos kiekvienam asmeniui garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos (2000 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Nr. 25651/94). Nagrinėjamu atveju teismai nesivadovavo kasatoriaus paaiškinimais dėl byloje pareikšto negatyvaus ieškinio dėl pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė pareiškus poziciją dėl reikalavimo esmės, o apeliacinės instancijos teismas visai neatsakė į kasatoriaus nurodytus argumentus ir motyvus tiek dėl ieškinio prigimties, tiek dėl bylos nutraukimo negalimumo, tiek dėl atskiros tvarkos.

20Atsakovas AB DNB lizingas su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

21Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22Kasacinis skundas neatitinka CPK kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes juo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti bylą. Kasaciniame skunde neskundžiama ir neprašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat nereiškiamas reikalavimas bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nepateikiami motyvai, kodėl byla turėtų būti iš naujo nagrinėjama. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas kasaciniu skundu neskundžiamas, nesuprantama, kokio procesinio rezultato siekiama pateiktu kasaciniu skundu. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tarp dviejų privačių verslo subjektų (byloje nėra viešojo intereso), o kasatorius nenurodo absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tai kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti kasacinio skundo reikalavimo ribų ir priimti kitokį procesinį sprendimą, nei prašoma kasaciniame skunde.

23Bylą nagrinėję teismai netyrė atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Gilojos transportas“ sudarytų lizingo sutarčių nutraukimo aplinkybių, byla buvo nutraukta dėl ieškovo suformuluotų ieškinio reikalavimų ydingumo, nevertinant jo reikalavimų iš esmės. Dėl šios priežasties kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo ir vertinimo dalyku negali būti faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tiriamos ir nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

24Vertinant reikalavimą pripažinti sutarčių nutraukimą netinkamu kaip savarankišką CPK nustatyta tvarka nagrinėjamą materialųjį reikalavimą, svarbios teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, kad: reikalavimą pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą netinkamu reiškia ne šių sutarčių šalis, o lizingo gavėjo akcininkas ir laiduotojas už lizingo gavėjo prievoles pagal lizingo sutartis; lizingo gavėjui 2009 metais iškelta bankroto byla, įmonė jokios veiklos nevykdo, yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ji pozicijos ginčo klausimu neišreiškė, atnaujinti ginčo lizingo sutarčių vykdymo nepageidavo; ieškovas nurodė siekiąs, kad teismas nustatytų netinkamo lizingo sutarčių nutraukimo faktą, kurį ieškovas vėliau galbūt panaudos pradėdamas kitus teisminius procesus dėl žalos įmonei atlyginimo; ieškinys pareikštas 2011 m. spalio 20 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams po pranešimo apie lizingo sutarčių nutraukimą gavimo dienos. Šios faktinės aplinkybės yra svarbios CK 1.138 straipsnio, CPK 5 straipsnio bei Konstitucijoje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą aspektu.

25Konstitucija ir teismų sistema užtikrina ne abstrakčią galimybę kreiptis į teismą bet kokiais pareiškėjui rūpimais klausimais, o tik su tokiais reikalavimais, kurie apgintų, atkurtų ar pripažintų pažeistas pareiškėjo teises. Akivaizdu, kad lizingo sutarties nutraukimo pripažinimas netinkamu tiesiogiai nesukurs, nepakeis ir nepanaikins jokių ieškovo teisių ar pareigų, jis galėtų būti tik pagrindas ateityje reikšti kitus reikalavimus. Taigi, toks reikalavimas (įrodinėjimo dalykas) galėtų būti sudėtinė ginčo dėl konkrečių asmens pažeistų teisių gynimo dalis, tačiau ne savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas.

26Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas, nutraukdamas bylą, nepagrindė pozicijos dėl kitos tokio reikalavimo nagrinėjimo tvarkos, nes iš teismo sprendimo yra aišku, jog ieškovo reikalavimas gali būti tik ginčo, kuriuo siekiama apginti ar įgyvendinti konkrečias pažeistas teises (dėl žalos atlyginimo, dėl prievolių įvykdymo ir pan.), nagrinėjimo dalis. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl kitos tokį reikalavimą nagrinėjančios institucijos, o dėl tokio reikalavimo pareiškimo būdo.

27Buvęs UAB „Gilojos transportas“ direktorius V. Ž., kuris taip pat yra ieškovo UAB „Giloja“ direktorius ir trečiasis asmuo šioje byloje, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-628/2013 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo turto (ginčo lizingo sutarčių dalyku buvusių transporto priemonių) pasisavinimą. Tikėtina, kad ieškovo vadovas aptariamą civilinį ginčą inicijavo tik tam, kad galėtų jį panaudoti kaip gynybos priemonę kitame teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, t. y. teikti argumentus, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos netinkamai, jis neturėjo pareigos grąžinti lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones ir pan.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl reikalavimo sutarties nutraukimą pripažinti netinkamu (neteisėtu) negalėjimo būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, kai toks reikalavimas reiškiamas siekiant nustatyti prejudicinį faktą kitai bylai dėl civilinės atsakomybės

31Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar kasatoriaus ieškiniu teismui reikštas reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą netinkamu (neteisėtu), nurodant, kad toks reikalavimas reiškiamas dėl galbūt ateityje iškilsiančio atsakovo civilinės atsakomybės klausimo, gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šio klausimo sprendimas susijęs su teisės klausimais dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos turinio, civilinių teisių pripažinimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, sampratos bei proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Šiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais kasatoriaus reiškiamo reikalavimo kontekste teisėjų kolegija pasisako nutartyje.

32Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas –įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

33Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

34Nagrinėjamu atveju kasatorius pareiškė reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, kaip siekiamus reikalavimo patenkinimo padarinius nurodydamas, kad tai ateityje galėtų lemti naują ieškinį atlyginti žalą, tačiau reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę nepareiškė. Pripažinimas, kad sutartis nutraukta neteisėtai, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų –konstatavimą, tačiau nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir atitinkamos kreditoriaus reikalavimo teisės, nes civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus civilinės atsakomybės be kaltės atvejus). Taigi, reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, o nagrinėjamu atveju kasatoriaus reikalavimas nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes, kaip minėta, jo patenkinimas tokių padarinių nesukeltų. Kasatorius nepagrįstai kaip turinčia precedentinę reikšmę remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-93/2009, nes ši byla iš esmės skiriasi tiek savo faktine situacija, tiek teismo nagrinėta teisine problematika. Pirmiau nurodytoje byloje teismas sprendė dėl ieškovo UAB ,,Lemminkainen Lietuva“ vardu veikiančio UAB ,,Lemminkainen Lietuva“ Kauno filialo ieškinio reikalavimų atsakovui Jonavos rajono savivaldybei pripažinti negaliojančiais: atsakovo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, atsakovo sprendimą, kuriuo supaprastinto atviro konkurso laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB „Kauno keliai“, 2008 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kauno keliai” sudarytą statybos rangos sutartį, bei įpareigoti atsakovą atnaujinti pirkimo procedūras, apmokestinimo žyminiu mokesčiu, inter alia pasisakydamas, kad reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia yra ieškinys dėl pripažinimo; akivaizdu, kad reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia ieškovo buvo reiškiamas ne siekiant pareikšti tokį reikalavimą per se, bet siejamas su materialiaisiais teisiniais padariniais – restitucija ir viešojo pirkimo procedūrų atnaujinimu.

36Apibendrinusi pirmiau išdėstytų argumentų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus ieškinys nenagrinėtinas teisme ir civilinę bylą nutraukė; pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37Kasaciniame teisme patirta 47,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

38Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1452 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.14 punkte nustatyto dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovui iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2012 gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš kasatoriaus UAB „Giloja“ (duomenys neskelbtini) 47,77 Lt (keturiasdešimt septynis litus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 1452 (vieną tūkstantį penkiasdešimt du) Lt atsakovo AB DNB NORD lizingas (duomenys neskelbtini) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti lizingo sutarčių,... 5. Atsakovas AB DNB lizingas atsiliepime nurodė, kad iš ieškinio neaišku,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi... 8. Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir 2012 m.... 9. Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos... 10. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė nekeliantis klausimo dėl sutarčių... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 13. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą laikė reikalavimu... 15. Kasatorius apeliacinės instancijos teismui buvo nurodęs Lietuvos apeliacinio... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas,... 17. Ieškinys dėl pripažinimo turi įtakos ieškiniams dėl priteisimo.... 18. Teismai, nutraukdami bylą, nepagrindė pozicijos dėl atskiros tvarkos (CPK... 19. Neužtikrinus asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą, būtų... 20. Atsakovas AB DNB lizingas su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.... 21. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 22. Kasacinis skundas neatitinka CPK kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes... 23. Bylą nagrinėję teismai netyrė atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Gilojos... 24. Vertinant reikalavimą pripažinti sutarčių nutraukimą netinkamu kaip... 25. Konstitucija ir teismų sistema užtikrina ne abstrakčią galimybę kreiptis... 26. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas, nutraukdamas bylą, nepagrindė... 27. Buvęs UAB „Gilojos transportas“ direktorius V. Ž., kuris taip pat yra... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl reikalavimo sutarties nutraukimą pripažinti netinkamu (neteisėtu)... 31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar kasatoriaus ieškiniu teismui reikštas... 32. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių... 33. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos... 34. Nagrinėjamu atveju kasatorius pareiškė reikalavimą pripažinti sutarties... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl pripažinimo... 36. Apibendrinusi pirmiau išdėstytų argumentų visumą teisėjų kolegija... 37. Kasaciniame teisme patirta 47,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 38. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2012 gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.... 41. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Giloja“ (duomenys neskelbtini) 47,77 Lt... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...