Byla 2S-980-852/2020
Dėl reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos bei netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovui UAB „Viteska“ dėl reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos bei netesybų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas O. G. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas), atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Viteska“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys) 1 713 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir netesybas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė terminą ieškovo ieškinio trūkumams pašalinti.

93.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašo išieškoti jam priklausančias sumas, tačiau nedetalizuoja už kokį laikotarpį susidariusi galima nepriemoka, kaip ji yra paskaičiuota, iš ko susideda, t. y. ieškovas nurodo skaičius be jokio to faktinio pagrindimo, o prašomų priteisti netesybų dydžio nenurodo iš viso. Ieškovas nepasisako, kokio dydžio darbo užmokestis jam buvo sulygtas mokėti, kokio darbdavys neišmokėjo. Ieškovas taip pat jokiais rašytiniais duomenimis nepagrindžia nurodomos aplinkybės, kad pinigai buvo mokami į kito asmens sąskaitą, neįvardija ir paties kito asmens, nors teigia, jog iš jo (kito asmens vardu atidarytos sąskaitos) išsigrynindavo pinigus. Todėl sprendė, kad ieškovas turi konkretizuoti reikalavimo dalyką – nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias darbdavys jam liko skolingas, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą ir laikotarpį, konkretizuoti (aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti atlyginimo mokėjimo faktines aplinkybes) bei pateikti faktinį to pagrindimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad tokia pareiga kyla į teismą besikreipiančiam asmeniui, o ne teismui. Taip pat sprendė, kad ieškinio trūkumas yra ir tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas atitinka reikalavimus būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu. Pažymėjo, kad pagal procesinius dokumentus matyti, jog ieškovas yra ukrainietis, su atsakovu sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. lapkričio mėn. (diena nenurodyta). Ieškovas įstojo į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą 2019 m. lapkričio 21 d. Prie ieškinio yra pateiktas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 21 d. surašyti įgaliojimai atstovauti ieškovą teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui pirmininkui P. G. ir R. K. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnį, tik profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Akcentavo, kad neturi duomenų, jog ieškovas dirbtų Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje keleivių/krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Ieškovo gyvenamoji vieta nurodoma Ukrainoje, todėl jo galimybės būti nurodytos Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sąjungos nariu, nėra įtvirtintos nei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatuose (žr. 1.1 punktą), nei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme. Nenurodžius konkretaus darbo sutarties nutraukimo momento, nėra aišku, ar įstojimas į minėtą profesinę sąjungą nėra įvykęs po ieškovo atleidimo atsakovo įmonėje. Akcentavo, kad kyla rimtų abejonių dėl ieškovo buvimo ir jo, kaip Lietuvoje galimai nedirbančio (ieškovo gyvenamoji vieta nurodoma Ukrainoje) asmens, galimybės būti nurodytos Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sąjungos nariu, kas lemia ir realizuotos atstovavimo teisės tinkamumą. Todėl turi būti pateikti duomenys, kad ieškovas, nutraukęs darbo santykius su atsakovu, nuo 2019 m. lapkričio mėn. įsidarbino Lietuvoje ir dirba būtent keleivių ir krovinių pervežimo srityje, kas suponuoja jo teisę būti būtent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir būti jos atstovaujamu (Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punktas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatos).

11III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

124.

13Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, nurodyti skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, išreikalauti iš atsakovo standartinius ir privalomus darbo bylose įrodymus: 1) Darbo sutarties su visais pakeitimais kopiją; 2) Visų dokumentų, kurių pagrindu darbo sutartis su ieškovu buvo keičiama, patvirtintas kopijas; 3) Visų dokumentų, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistasis iš darbo, parvirtintas kopijas; 4) Patvirtintas kopijas rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų kokius dokumentus atsakovas pateikė VSDFV dėl ieškovui paskaičiuoto ir mokėtino darbo užmokesčio už kiekvieną ieškovo pas atsakovą dirbtą mėnesį atskirai; 5) Atsakovo vadovo ir buhalterės parašais patvirtintą paskaičiavimą, kiek sudarė ieškovui paskaičiuotas darbo užmokestis iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po privalomų mokesčių sumokėjimo už kiekvieną ieškovo pas atsakovą dirbtą mėnesį atskirai; 6) Atsakovo vadovo ir buhalterės parašais patvirtintą paskaičiavimą, kiek sudarė ieškovui paskaičiuoti, dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po privalomų mokesčių sumokėjimo už kiekvieną ieškovo pas atsakovą dirbtą mėnesį atskirai; 7) Atsakovo vadovo ir buhalterės parašais patvirtintą paskaičiavimą, kiek sudarė ieškovui paskaičiuotos visos su darbo santykiais susijusios išmokos (įskaitant ir darbo užmokestį ir kitas išmokas) iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po privalomų mokesčių sumokėjimo už kiekvieną ieškovo pas atsakovą dirbtą mėnesį atskirai; 8) Konkrečius rašytinių įrodymų, patvirtinančius kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų sumokėjimą ieškovui, iš kurių matytųsi mokėjimo data, mokėjimo suma ir piniginių lėšų gavimas, patvirtintas kopijas; 9) Atsakovo vadovo ir buhalterės parašais patvirtintą paskaičiavimą, kiek sudarė bendra ieškovui paskaičiuota su darbo santykiais susijusių išmokų suma už visą ieškovo dirbtą laikotarpį iki privalomų mokesčių sumokėjimo ir po šių mokesčių sumokėjimo bei kokia bendra suma ieškovui buvo išmokėta už visą išdirbtą laikotarpį; 10) Teisės aktų nustatyta tvarka atliktą ir patvirtintą ieškovo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą iki sumokant privalomus mokesčius valstybei ir po privalomų mokesčių sumokėjimo valstybei; 11) Visus kitus atsakovo turimus dokumentus, susijusius su tarp ieškovo ir atsakovo iš darbo santykių kilusiu ginču; 12) Nurodyti kada ir kokio dydžio mokėjimas už kiekvieną ieškovo dirbtą mėnesį turėjo būti atliktas, kada buvo atliktas faktiškai ir koks konkretus įrodymas patvirtina kiekvieno mėnesio mokėjimą bei piniginių lėšų gavimą; 13) Vilkiko, su kuriuo dirbo ieškovas, eismo tvarkaraščius, judėjimo detalius GPS ir tachografo kortelės duomenis, įsakymų, kelionės lapų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas; 14) Pateikti kasos knygą, jeigu mokėjimai buvo vykdomi kasos išlaidų orderiais; 15) Paslaugų teikimo sutartis; 16) Darbo laiko apskaitos žiniaraščius fiksuojant ieškovo visą darbo laiką pagal Direktyvą 2002/15/EB; 17) Darbo užmokesčio nepriemokos paskaičiavimą pagal Direktyvą 96/71/EB, taikant imperatyvius ES teisės aktų nustatytus darbuotojo apsaugos standartus, o būtent minimalų ES šalies darbo užmokestį.

145.

15Ieškovas nurodo, kad darbo bylose ieškinio trūkumai šalinami parengiamajame teismo posėdyje. Ginčijama nutartimi įrodinėjimo našta nuo atsakovo perkeliama ieškovui, nes reikalaujama detalizuoti priteistinas darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų sumas. Tokie reikalavimai yra nepagrįsti, nes atsakovas neteikė nei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK), nei teismui ieškovo duomenų, kurių ieškovas neturi, apie atsiskaitymą su ieškovu, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Ginčijama nutartis užkerta kelią ieškovui teisę į teisminę jo pažeistų teisų gynybą. Viso darbo įmonėje laikotarpiu darbdavys nei karto nepateikė privalomos informacijos apie darbo užmokestį, tuo pažeisdamas imperatyvias DK teisės normas. Ieškovas vadovavosi susitarimu, kuris buvo suderėtas prieš priimant į darbą, kuris sudarė apmokėjimą už parą, t. y. išbūtas dienų skaičius padaugintas iš suderėtos sumos. Mokėjimai buvo vykdomi nesilaikant jokių susitarimų, todėl pasakyti konkrečiai, be reikalaujamų dokumentų, faktiškai yra neįmanoma. Nes buvo mokama mažomis sumomis, neaišku už ką. Pažymėjo, kad, gavus duomenis iš darbdavio, patikslins ieškinio reikalavimus. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nebeturi teisės atstovauti ir ginti savo profsąjungos nario darbo teisių, kurios buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje UAB „Viteska“.

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

186.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

207.

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

228.

23Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovo ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

249.

25Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio trūkumus nustatė, vadovaudamasis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kuriuose nustatyta, kad ieškinyje nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

2610.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 ir kt.).

2811.

29Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad, nagrinėjant jo prašymą DGK, paaiškėjo tokios aplinkybės: 2019 m. liepos 5 d. atsakovė pervedė 2 633 Eur į kito darbuotojo vardu atidarytą banko sąskaitą, iš kurios jis išsigrynino 2 633 Eur. Pažymėjo, kad pats per visą darbo pas atsakovą laikotarpį savo sąskaitos banke neturėjo. Tą pačią dieną, į tą pačią banko sąskaitą buvo pervesti 1 713 Eur, kurių jis faktiškai negavo. Todėl jis kreipėsi į atsakovą, siekdamas gauti informaciją: į kokią banko sąskaitą ir kokiais konkrečiais laikotarpiais buvo išmokamas jo atlyginimas. Tačiau atsakovė, atsakydama į paklausimą, nurodė, kad visą informaciją yra pateikusi DGK, dėl ko jam jos neteiks. DGK jo prašymą atsisakė priimti, nes buvo praleistas 3 mėnesių terminas. Atskirajame skunde pažymėjo, kad suformuluoti konkretaus reikalavimo negali, kol darbdavys nepateiks papildomų įrodymų, kurių jis pats neturi ir negali turėti.

3012.

31Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o ieškinio dalykas galės būti patikslintas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.

3213.

33Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai, susiję su parengiamojo posėdžio paskyrimu ir įrodymų iš atsakovo išreikalavimu, priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apeliacinės instancijos teismo nesprendžiami.

3414.

35Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas turi pateikti duomenis, kad, nutraukęs darbo santykius su atsakovu, nuo 2019 m. lapkričio mėn., įsidarbino Lietuvoje ir dirba būtent keleivių ir krovinių pervežimo srityje, kas suponuoja jo teisę būti būtent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir būti jos atstovaujamu.

3615.

37Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Tuo tarpu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnis). Todėl vertintina, kad ir nedirbantys asmenys gali būti profesinės sąjungos nariais bei būti jos atstovaujami, ginant jų interesus.

3816.

39Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti duomenys, kad asmuo laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, įvykdžius šias sąlygas: 1) Užpildžius ir pasirašius Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketą; 2) Yra informuotas apie nario mokesčio dydį, supažindintas su nario mokesčio mokėjimo sąlygomis (kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį, metinis) ir pagal pasirinktą mokėjimo būdą sumokėjęs nario mokestį (Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos Tarybos 2020 m. kovo 12 d. posėdžio protokolas Nr. 1). Taip pat pateikti duomenys, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 21 d. užpildė nario anketą ir sumokėjo nario mokestį.

4017.

41Aukščiau nurodytų bylos duomenų ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatų pagrindu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pateikti duomenis, jog, nutraukęs darbo santykius su atsakovu, nuo 2019 m. lapkričio mėn., įsidarbino Lietuvoje ir dirba būtent keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

4218.

43Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

45Ieškovo O. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

46Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti ieškovo O. G. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

47Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas O. G. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas), atstovaujamas Lietuvos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatė... 9. 3.... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašo išieškoti jam... 11. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai... 12. 4.... 13. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 14. 5.... 15. Ieškovas nurodo, kad darbo bylose ieškinio trūkumai šalinami parengiamajame... 16. Teismas... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai... 18. 6.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 20. 7.... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 22. 8.... 23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės... 24. 9.... 25. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio trūkumus nustatė,... 26. 10.... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta... 28. 11.... 29. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad, nagrinėjant jo prašymą DGK,... 30. 12.... 31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo ieškinys yra pakankamai... 32. 13.... 33. Pažymėtina, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai,... 34. 14.... 35. Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad... 36. 15.... 37. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje... 38. 16.... 39. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti duomenys, kad asmuo laikomas priimtu į... 40. 17.... 41. Aukščiau nurodytų bylos duomenų ir Lietuvos Respublikos profesinių... 42. 18.... 43. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 45. Ieškovo O. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 46. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį... 47. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....