Byla 2A-603-196/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės - firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-560/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinda“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei - firmai „VITI“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Grinda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti jo naudai iš atsakovo AB „VITI“ 331 706,87 Lt skolą, 64 964 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas (rangovas AB - firma „VITI“) ir ieškovas (subrangovas) 2009 m. liepos 14 d. sudarė statybos rangos sutartį. Ieškovas, vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, atliko 2009 m. liepos 14 d. statybos rangos sutartyje numatytus darbus ir perdavė juos pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovas priėmė ieškovo pagal 2009 m. liepos 14 d. statybos rangos sutartį atliktus darbus, tačiau už darbus atsiskaitė tik iš dalies. Ieškovas išsiuntė atsakovui 2012 m. lapkričio 14 d. priminimą dėl pavėluoto atsiskaitymo už atliktus darbus ir 2013 m. vasario 15 d. pretenziją „Dėl apmokėjimo už atliktus darbus“, tačiau atsakovas iki šios dienos susidariusios skolos nėra sumokėjęs.

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo AB firmos „VITI“ ieškovo UAB „Grinda“ naudai 331 706,87 Lt skolą, 64 964 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos (396 670,87 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 024 Lt žyminio mokesčio.

6Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, jog 2007 m. birželio 8 d. tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) kaip finansuotojo, UAB „Vilniaus vandenys“ (užsakovas) ir AB firma „VITI“ (rangovas) buvo sudaryta rangos sutartis Nr. V/2007A/50 „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“ (toliau – pirkimo sutartis). Perkančioji organizacija, vadovaudamasi 2004 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 802, veikianti kaip ES sanglaudos fondo įgyvendinanti institucija, patvirtino rangovą viešo konkurso nugalėtoju, o užsakovas priėmė rangovo 2007 m. balandžio 20 dienos pasiūlymą visiškai atlikti projekto „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas) Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 sutarties „Vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Pagal minėtą sutartį rangovas įsipareigojo užsakovui už sutarties kainą, kurią perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti rangovui, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, laikantis sutarties nuostatų, o perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus. Minėtos pirkimo sutarties užtikrinimui rangovas AB - firma „VITI“ pateikė APVA 2010 m. gruodžio 23 d. AB DNB banko garantiją, pagal kurią AB DNB bankas įsipareigojo sumokėti APVA ne didesnę kaip 1 929 131,44 Lt sumą po to, kai bus gautas perkančiosios organizacijos pirmasis raštiškas reikalavimas, kuriame nurodyta perkančiajai organizacijai mokėtina sulaikytų pinigų suma ar jos dalis ir patvirtinama, kad rangovas neįvykdė pirkimo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Taip banko prievolė sumokėti garantijoje numatytą pinigų sumą atsirado pagal raštišką APVA reikalavimą, įvykus garantijoje numatytoms aplinkybėms, t. y. patvirtinus, kad rangovas neįvykdė pirkimo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Atsakovas nurodė, kad vieni iš pirkimo sutarties darbų buvo asfaltbetonio dangų atstatymo darbai. Atsakovas neturėjo pakankamai pajėgumų šiems darbams atlikti, todėl jiems atlikti buvo reikalingas subrangovas. 2009 m. liepos 14 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė statybos rangos sutartį dėl asfaltbetonio dangos atstatymo darbų objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklai ir įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“. 2011-12-23 raštu APVA pagal banko garantiją pareikalavo išmokėti 1 293 358,90 Lt sumą, nes, anot APVA, atsakovas AB - firma „VITI“ inžinerinių tinklų klojimo metu pažeistas dangas atstatė ne visu gatvės pločiu. Šis APVA kreipimasis buvo pagrįstas statybos objekto techninę priežiūrą vykdžiusio FIDIC inžinieriaus - UAB „Statybos strategija“ 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 11-2028, kuriame techninis prižiūrėtojas nurodė, jog atsakovas, klodamas tinklus kelių važiuojamojoje dalyje, kelių dangas atstatė ne visu kelių dangos pločiu. Atsakovas atkreipė dėmesį į ieškovo vykdytų darbų pagal sutartį niuansus: ieškovas deklaravo, kad pagal sutartį atliko darbų už bendrą 1 109 871,10 Lt sumą, tokiu būdu sulaikyta suma pagal sutarties 2.5 punktą yra 110 987 Lt; ieškovas nepateikė defektų ištaisymo garantijos sulaikytų pinigų sumai, todėl nėra pagrindo ieškovui išmokėti sulaikytos pinigų sumos; ieškovas neperdavė atliktų darbų eksploatuojančiai organizacijai, FIDIC inžinieriui (techninei priežiūrai), užsakovui bei Tarandės bendrijai; nėra pasirašytas sutarties įvykdymą patvirtinantis objekto priėmimo–perdavimo naudoti aktas; ieškovo atlikti darbai neatitinka sutarties sąlygų, nes asfaltbetonio danga atstatyta ne visu gatvės pločiu, kaip to reikalauja Statybos darbų organizavimo planas pagal patvirtintą darbo projektą Nr. O20-03-Dp-S0-07. Taigi ieškovo darbai nėra atlikti kokybiškai bei atlikti ne pagal pateiktą projektą, šios aplinkybės suponuoja sutarties neįvykdymą iš ieškovo pusės, ką įrodo baigiamojo darbų akto nebuvimas, asfaltbetonio dangos atstatymas ne pagal sutarties ir projekto sąlygas, taip pat dėl netinkamo ir sutarties sąlygų neatitinkančio ieškovo darbo atlikimo atsakovui gresia nuostoliai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo AB – firma „VITI“ ieškovo UAB „Grinda“ naudai 919,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

9Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. liepos 14 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 14-07/2009-029/09/ 0424-J-2244 (t. 1, b.l. 11-14, toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika, jėgomis, medžiagomis ir darbo sąnaudomis atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus m., o atsakovas – kokybiškai atliktus ir užbaigtus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nurodytą kainą (Sutarties 1.1 p.).

10Teismas nustatė, kad šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad rangovas atsiskaito pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, vadovaujantis Sutartyje suderintais įkainiais. Kaip numatyta Sutarties 5.2.3 punkte, rangovas įsipareigoja priimti iš subrangovo faktiškai ir kokybiškai atliktus ir baigtus darbus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad subrangovui už atliktus darbus sumokama dalimis – kiekvieną mėnesį pagal atliktų ir priimtų darbų per mėnesį apimtis, per 5 darbo dienas po to, kai pasirašomi atliktų darbų aktai ir pateikiamos PVM sąskaitos – faktūros. Atsakovas per 10 dienų nuo atliktų darbų aktų pateikimo juos išnagrinėja ir pasirašytus be išlygų arba su išlygomis grąžina subrangovui arba motyvuotu atsisakymu (nepasirašytus) grąžina ieškovui - subrangovui (Sutarties 3.2 punktas). Iš pateiktų darbų priėmimo–perdavimo aktų (t. 1, b.l. 20-23), teismas sprendė, kad atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė be išlygų, nes aktai yra pasirašyti abiejų šalių atstovų, juose pastabų ar kokių tai neatitikimų nenurodyta.

11Teismas, remdamasis priėmimo–perdavimo aktais Nr. 3086/10 (darbų suma – 213 261,05 Lt), 3097/11 (darbų suma – 96 472,57 Lt), 3060/08 (darbų suma – 451,56 Lt) ir 3084/10 (darbų suma – 121 521,69 Lt), nustatė, jog bendra atliktų darbų suma yra 431 706,87 Lt. Ieškovas atsakovui už atliktus statybos subrangos darbus atsiskaitymui yra pateikęs PVM sąskaitas faktūras bendrai 431 706,87 Lt sumai: 2010 m. spalio 29 d. faktūrą Nr. 0007998 (334 782,74 Lt sumai); 2011 m. rugpjūčio 12 d. faktūrą Nr. 0009001 (451,56 Lt sumai); 2010 m. lapkričio 30 d. faktūrą Nr. 0008142 (96 472,57 Lt sumai) (t. 1, b.l. 25-27). Teismas konstatavo, kad atsakovas su ieškovu pagal pateiktas sąskaitas faktūras visiškai neatsiskaitė ir liko skolingas 331 706,87 Lt. Kadangi atsakovas pažeidė savo prievolę pagal Sutartį, teismas laikė, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos bei palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl sprendė, kad ieškinys 2013 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu tenkintas pagrįstai.

12Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė byloje įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog ieškovo atlikti darbai nebuvo perduoti ir (ar) kad šie darbai buvo atlikti su trūkumais, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose pastabų tuo klausimu nurodyta nebuvo, todėl atsakovo argumentai šiuo klausimu išdėstyti prieštaravimuose atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, nurodytais atsiliepime į prieštaravimus, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų darbus atlikęs su trūkumais, atsakovas neturėtų teisės remtis šių trūkumų faktu, išskyrus tuos atvejus, jeigu darbų trūkumai būtų paslėpti, tačiau atsakovas pastarosios aplinkybės (paslėptų darbų trūkumų) neįrodinėjo, be to, asfaltbetonio dangos atstatymas ne visu gatvės pločiu objektyviai net ir negalėtų būti pripažintas paslėptu trūkumu, kadangi toks trūkumas yra akivaizdžiai matomas priimant darbus ir joks papildomas tyrimas jam nustatyti nėra reikalingas.

13Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad jis galėjo sulaikyti 110 987 Lt sumą (sutarties 2.5 p.), nes ieškovas nėra pateikęs defektų ištaisymo garantijos. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 2.5 p. numato, jog iš kiekvienos mokėtinos sumos subrangovui rangovas turi teisę sulaikyti 10 procentų mokėtinos sumos, kuri grąžinama per 10 kalendorinių dienų, rangovui atgavus iš užsakovo sulaikytas sumas ir subrangovui pateikus visus dokumentus, numatytus šioje Sutartyje bei defektų ištaisymo garantiją sulaikytai pinigų sumai. Kadangi darbai buvo priimti, prasidėjo garantinis laikotarpis, kurio metu atsakovas teisės remtis darbų trūkumais, buvusiais darbų priėmimo metu, neturėjo, tai teismas sprendė, kad jis neturėjo teisės ir į 10 procentų mokėtinos sumos sulaikymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nustatęs atliktų darbų trūkumus per garantinį laikotarpį, gali ginti savo teises, reikšdamas atskirus reikalavimus dėl darbų trūkumų ištaisymo, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar pan. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju atsakovas turėtų įrodyti, jog trūkumas yra garantinio laikotarpio, o asfaltbetonio dangos atstatymas ne visu gatvės pločiu, teismo vertinimu, nelaikytinas garantinio laikotarpio trūkumu.

14Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl sprendė, kad teismo 2013 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą naikinti ar pakeisti atsakovo prieštaravimuose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniame skunde atsakovas AB – firma „VITI“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėti apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas netyrė visų atsakovo įrodinėjimų aplinkybių, dėl ko neatsiskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovas siekė prisiteisti sumas už atliktus statybos rangos darbus pagal pasirašytus darbų aktus, o atsakovas siekė įrodyti, kad jis pagrįstai sustabdė likusius mokėjimus ieškovui už atliktus gatvės dangų atstatymo darbus, nes jie atlikti netinkamai; dėl šių netinkamai atliktų darbų pretenzijas atsakovui pradėjo reikšti perkančioji organizacija ir užsakovas. Teismas ieškinį tenkino formaliais pagrindais, atsižvelgęs į tai, kad šalys buvo pasirašiusios atliktų darbų aktus ir užsakovas nebuvo pasirašęs jokių išlygų dėl priimamų darbų kokybės ir tinkamumo. Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atliktų darbų aktų pasirašymo metu atsakovas dėl ieškovų atliktų darbų nebuvo gavęs jokių pretenzijų ir reikalavimų iš perkančiosios organizacijos dėl gatvių dangų atstatymo darbų netinkamo atlikimo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles taip pat ir dėl to, kad neatsižvelgė į tai, jog kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu pripažino, kad ieškovas AB - firma „VITI“, vykdydamas rangos sutartį, netinkamai atliko darbus už 163 680 Lt sumą (būtent asfaltbetonio dangos atstatymo darbų, kuriuos atliko UAB „Grinda“). Teismas šio įrodymo visiškai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo teises ir didesnę įrodomąją galią suteikė tik pasirašytiems atliktų darbų aktams, taip pat nukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse nustatytas išimtis. Prie tokių išimčių atliktų darbų aktai nėra priskiriami, todėl teismas juos privalėjo vertinti ne formaliai, tačiau kartu su visais kitais rašytiniais įrodymais.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovo atlikti darbai ir jų tinkamumas buvo iš esmės susiję su tinkamu viešojo pirkimo sutarties, kuri buvo sutaryta tarp Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, UAB „Vilniaus vandenys“, ir AB – firma „VITI“, vykdymu. Ieškovas UAB „Grinda“ netinkamai atliko darbus, nes pažeistas kelio dangas atstatė ne visu gatvės pločiu. Atsakovas jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir teismui išėjus priimti sprendimo, pasinaudodamas CPK 256 straipsnyje įtvirtinta teise, 2015 m. sausio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes vertinant ieškovo pareikštą reikalavimą dėl skolos reikėjo atsižvelgti į tai, kad 2014 m. gruodžio 17 d. AB DNB bankas perkančiajai organizacijai Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pagal banko garantiją išmokėjo 1 073 095,17 Lt dydžio sumą. Atsakovas nurodė, jog banko garantijoje nurodytos sumos išmokėjimas reiškia faktą, kad įsipareigojimai, kuriems užtikrinti buvo išduota banko garantija, nebuvo tinkamai įvykdyti. Paaiškėjus naujai aplinkybei, jog bankas išmokėjo garantijos sumą, kuri buvo skirta ir UAB „Grinda“ pagal subrangos sutartį atliktų darbų užtikrinimui, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą siekdamas įvertinti pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo prašymo dėl bylos atnaujinimo, nieko nepasisakė teismo sprendime šiuo klausimu. Teismas taip pat visai nevertino ir nieko nepasisakė dėl atsakovo teisės stabdyti piniginės prievolės vykdymą iki tol, kol pasibaigs teisminis ginčas dėl dangų atstatymo tinkamumo, nepasisakė dėl CK 6.46 straipsnio 2 dalies taikymo, kurioje įtvirtinta skolininko teisė sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nevisapusiškai ištyrė atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, didesnę įrodomąją galią suteikė atliktų darbų aktams, pažeidė CK 6.46 straipsnio 2 dalį, 6.208 straipsnio 4 dalies, 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, jų ginčo santykiams netaikė, nors turėjo tai padaryti arba motyvuoti šių materialiųjų teisės normų netaikymą ginčo santykiams, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Grinda“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl subrangovo darbų priėmimo ir tinkamo šių darbų atlikimo. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, kaip šiuo atveju ir buvo atlikta ir ką patvirtina darbų perdavimo–priėmimo aktai, kurie yra apelianto pasirašyti be jokių išlygų, nenurodant atliktų darbų trūkumų. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą, teisių įgyvendinimą, tačiau jos neneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už atliktą darbą. Dėl to apeliantui atsiranda pareiga apmokėti ieškovui už atliktus darbus.
  2. Dėl darbų perdavimo–priėmimo akto. Ieškovas apelianto pavestus darbus atliko pagal pateiktą darbo projektą ir tokiomis apimtimis, kokios ieškovui buvo pavestos paties apelianto, todėl apelianto siekis įrodyti, jog ieškovas darbus atliko netinkamai, kai 2010 m. spalio mėn., 2010 m. lapkričio mėn., 2011 m. rugpjūčio mėn., atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 3086/10 (darbų suma – 213261,05 Lt), Nr. 3097/11 (darbų suma – 96472,57 Lt), Nr. 3060/08 (darbų suma – 451,56 Lt), Nr. 3084/10 (darbų suma – 121521,69 Lt) nėra nurodyta jokių trūkumų, yra nesąžiningas ir nepagrįstas. Be to, apeliantas apmokėjo už darbų dalį (apmokėta 100 000 Lt), kas taip pat patvirtina ieškovo, kaip subrangovo, darbų priėmimo ir tinkamumo aplinkybę. Be to, atliktų ieškovo darbų tinkamumą patvirtina ir paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 10-1; Nr. 10-2; Nr. 11-1; Nr. 11-2; Nr. 09-2; Nr. 09-1, kuriuose nurodyta, jog apeliantas apžiūrėjo darbus; juose nėra pažymėta jokios informacijos apie ieškovo nukrypimus nuo projekto vykdant pavestus darbus. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti ieškovo paslėptų darbų faktą, o tik nurodė, jog darbai neva apelianto buvo atlikti netinkamai. Asfaltbetonio dangos atstatymas ne visu gatvės pločiu objektyviai net ir negalėjo būti pripažintas paslėptu trūkumu, nes toks trūkumas yra akivaizdžiai matomas priimant darbus ir joks papildomas tyrimas jam nustatyti nėra reikalingas. Šie darbų trūkumai galėjo būti pastebėti jau perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo metu ir be papildomos ekspertizės. Be to, apeliantas turėjo 10 dienų terminą (sutarties 3.2 punktas) prieš pasirašant perdavimo–priėmimo aktus, jog atidžiau apžiūrėtų ieškovo atliktus darbus. Tad paties apelianto atidumo ir nerūpestingumo stygius jam ir sukelia neigiamas pasekmes. Taip pat, svarbi aplinkybė, kuri patvirtina apelianto veiksmų nesąžiningumą ir siekį gauti asmeninės naudos, yra paties apelianto elgesys, - kai jis priima atliktus darbus be jokių išlygų pasirašydamas aktus, šiuose aktuose nenurodo trūkumų, jų neginčija, ir daugiau nei vienerius metus nuo paskutinio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo jokių abejonių dėl atliktų darbų trūkumų nereiškia, o ieškovui pateikus 2012 m. lapkričio 14 d. priminimą Nr. 789 apie pavėluotą atsiskaitymą už atliktus darbus, vietoj atsiskaitymo 2012 m. lapkričio 20 d. raštu pareiškia apie piniginės prievolės įvykdymo (susidariusio įsiskolinimo mokėjimo) sustabdymą – kas yra vertinama kaip apelianto sąmoningas vengimas įvykdyti prievolę. Be to, ieškovas atliko tiek ir tokių darbų, kiek jam nurodė apeliantas, t.y. atstatė kelio dangą tose vietose, kurios jam buvo nurodytos. Ieškovas ir apeliantas atliktų darbų kainą sulygo būtent pagal tokius darbų kiekius.
  3. Dėl formalaus įrodymų vertinimo. Apeliantas teigia, jog teismas tik formaliai vertino pateiktus įrodymus bei visiškai nevertino kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 Vilniaus apygardos teisme tuo pačiu metu nagrinėjamo ginčo, kuriame buvo pripažinta, jog apeliantas vykdydamas 2007 m birželio 8 d. rangos sutartį Nr. V/2007/V50 sudarytą tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros (perkančiosios organizacijos) bei UAB „Vilniaus vandenys“ (užsakovo) pažeidė šios sutarties sąlygas ir netinkamai atliko asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, t. y. pažeistas dangas atstatė ne visu pločiu. Šioje byloje ieškovas yra trečiasis asmuo, kuris įsipareigojimų 2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties Nr. V/2007/V50 pagrindu neturi, nes veikė su apeliantu sudarytos sutarties pagrindu ir pagal apelianto pateiktą užduotį. Tad pats apeliantas, kaip suinteresuota 2007 m. birželio 8 d. rangos sutarties Nr. V/2007/V50 įvykdymu šalis turėjo tikrinti ir koordinuoti bei bendradarbiauti su ieškovu dėl tinkamo darbų atlikimo (jei, jo nuomone, tokie darbai turėjo būti atlikti didesne apimtimi, atitinkamai susitariant ir dėl tokių didesnės apimties darbų kainos), o apelianto pasirašyti perdavimo–priėmimo aktai patvirtina tinkamą sutarties atlikimą, tačiau ieškovas neturi atsakyti ir neatsako, už tai, kad pats apeliantas neįvykdė 2007 m. birželio 8 d. rangos sutartimi Nr. V/2007/V50 prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantas nepateikė, jokių aplinkybių, kurias teismas klaidingai ar neteisingai vertino, o tik formaliai nurodo, jog teismas netinkamai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes.
  4. Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantas nepateikė jokių realių ir objektyvių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo įsipareigojimų nevykdymą. Apelianto siekis bet kokiais būdais išvengti atsiskaitymo pagal sutartį su ieškovu, yra pagrindas konstatuoti apelianto veiksmų nesąžiningumą, ir tai patvirtina ne tik perdavimo–priėmimo aktai, bet ir tai, kad trūkumai, kurie matomi akivaizdžiai apelianto, kaip statybų sektoriuje dirbančio ir statybų veikla užsiimančio subjekto, galėjo būti pastebėti iškart, darbų priėmimo metu. Tačiau tai nebuvo konstatuota, nes ieškovui buvo pavesta atstatyti asfaltbetonio dangą ne visu gatvės pločiu. Apelianto 2013 m. kovo 19 d. ieškinys prieš atsakovus Aplinkos ministeriją, Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir UAB „Vilniaus vandenys“ ne paneigia, o patvirtina aplinkybę, kad ieškovo subrangos darbai buvo atlikti būtent tokios rūšies ir tokios apimties, kaip kad buvo nurodyta apelianto užduotyje. Civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014, iškeltoje pagal apelianto ieškinį, apeliantas pats įrodinėja aplinkybę, kad jis įsipareigojo užsakovui atstatyti dangą ne visu gatvės pločiu, o tik pažeidimo vietose. Tai patvirtina apelianto nesąžiningą elgesį ieškovo atžvilgiu: viena vertus, apeliantas, kaip generalinis rangovas įrodinėja, kad jis užsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai įsipareigojo atstatyti pažeistą dangą ne visu gatvės pločiu, kita vertus, apeliantas nuo subrangovo, ieškovo, reikalavimo priteisti susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus ginasi, ginčydamas subrangos darbų tinkamumą būtent tuo pagrindu, kad ieškovas pažeistą asfaltbetonio dangą atstatė ne visu gatvės pločiu.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas atsakovo AB – firmos „VITI“ apeliacinio skundo ribose.

21Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo sustabdymo

22Apeliaciniame skunde atsakovas AB – firma „VITI“ prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėti apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014.

23Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas.

24Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovo AB - firmos „VITI“, atsakovų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 pagal ieškovo AB - firmos „VITI“ ieškinį atsakovams UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl rangos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta; tretieji asmenys: 650-oji individualių GNSB „Tarandė“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB TAEM URBANISTAI, UAB „GRINDA“ ir UAB „Infrastruktūros inžinerija“. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies – pripažinta, kad ieškovas AB – firma „VITI“, vykdydamas rangos sutartį, netinkamai atliko darbus už 163 680 Lt, kita ieškinio dalis atmesta, taip pat priteista ieškovui iš atsakovų po 10 569,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai iš ieškovo – 253 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys kasacinių skundų nepateikė.

25Atsižvelgiant į tai, kad apelianto AB - firmos „VITI“ apeliaciniame skunde minima byla yra išnagrinėta, apelianto prašymas sustabdyti civilinę bylą atmestinas.

26Dėl naujų įrodymų į bylą pateikimo

27Apeliantas 2015 m. spalio 13 d. 9:12 val. apeliacinės instancijos teismui pateikė į bylą neįvardintą dokumentą, kuriame matyti atspausdinta lentelė be datos ir parašo, su užpildytomis grafomis: „Grinda (A/b dangos atstatymas Tarandėje) m2“ ir „pagal ekspertizės aktą“. Nors atsakovas nesuformulavo atskiro prašymo dėl naujo įrodymo prijungimo, teisėjų kolegija pasisako dėl teisinių prielaidų prijungti prie bylos minėtą dokumentą (314 straipsnis).

28Įrodymai, kuriais grindžiami atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, pateikiami kartu su prieštaravimais (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

29Nagrinėjamu atveju matyti, kad įrodymą apeliantas teikia pavėluotai: apeliacinės instancijos teismo posėdis paskirtas 2015 m. spalio 13 d. 9:00 val., o apeliantas pateikė į bylą lentelę 2015 m. spalio 13 d. 9:12 val. Taigi apeliantas pateikė naują įrodymą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pradžios, tačiau jokių paaiškinimų, kodėl šią lentelę pateikia apeliacinės instancijos teismui prasidėjus apeliacinės instancijos teismo posėdžiui bei kokias aplinkybes šia lentele siekia įrodyti apeliantas, nepateikė. Šį dokumentą per elektroninį teismų portalą pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė I. J., tačiau nepridėjo jokių dokumentų, suteikiančių teisę atstovauti apeliantui, taip pat nepateikta duomenų, kad ji galėtų veikti apelianto vardu. Taigi paaiškinimų, kodėl lentelė pateikta jau prasidėjus apeliacinės instancijos teismo posėdžiui, kokios aplinkybės ja įrodinėjamos, nėra, taip pat nepateikta įrodymų dėl asmens, pateikusio lentelės, įgaliojimo ar atstovavimo apimties.

30Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog lentelė negalėjo būti pateikta anksčiau, todėl ją atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

31Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą

32Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovas UAB „Grinda“ (subrangovas), remdamasis jo ir atsakovo (rangovo) 2009 m. liepos 14 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr.14-07/2009-029/09 (toliau – statybos subrangos sutartis), reikalavo atsakovo atsiskaityti už atliktus darbus – sumokėti 331 706,87 Lt skolą, 64 964 Lt palūkanų, 7,51 proc. procesinių palūkanų, o atsakovas su tuo nesutikdamas tvirtino, kad ieškovas darbus atliko netinkamai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys pagrįstas.

33Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

34Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apelianto nepaneigta, kad AB – firma „VITI“ ir UAB „Grinda“ 2009 m. liepos 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 14-07/2009-029/09, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, o apeliantas įsipareigojo atliktus ir užbaigtus darbus priimti ir už juos sumokėti. Minėtos statybos subrangos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad rangovas atsiskaito pagal faktiškai atliktus darbų kiekius, vadovaujantis sutartyje suderintais įkainiais. Iš byloje esančių šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio, šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų (perdavimų–priėmimų aktų, pretenzijų), matyti, kad ieškovas atliko asfaltbetonio dangos atstatymo darbus objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai Tarandėje, Vilniaus m.“. Kad ieškovas atliko statybos rangos darbus neginčija ir apeliantas, tačiau teigia, kad jam nekyla prievolė visiškai atsiskaityti už atliktus darbus, nes ieškovas atliko darbus nekokybiškai. Apeliantas, ginčydamas savo prievolę apmokėti už subrangovo atliktus asfaltbetonio dangos atstatymo darbus, nurodo, kad ieškovas pažeistas dangas atstatė ne visu gatvės pločiu.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

38Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kokybišką darbų atlikimą patvirtina darbų perdavimo–priėmimo aktai, kurie apelianto AB – firmos „VITI“ patvirtinti antspaudu, direktoriaus R. G. pasirašyti, juose nurodyta darbų atlikimo data, pastabų apie darbų trūkumus nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad dangos atstatymą ne visu gatvės pločiu nėra pagrindo pripažinti paslėptu trūkumu, nes jis yra akivaizdžiai matomas. Apeliantas įrodinėja, kad darbų trūkumai jam paaiškėjo tik gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros 2011 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. APVA-5818, kuriame iš apelianto (rangovo) pareikalauta išmokėti 1 293 358,90 Lt sumą, nes asfaltbetonio dangą atstatė ne visu gatvės pločiu. Kadangi šiuos darbus statybos subrangos sutarties pagrindu atliko ieškovas, tai apeliantas mano, kad ieškovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė, todėl jis neturi pareigos visiškai atsiskaityti už atliktus darbus. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie ieškovo darbų trūkumų buvimą.

39Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad teismų išnagrinėtoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-343-370/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014) UAB – firma „VITI“ neigė prievolę atstatyti kelio dangą visu pločiu, o nagrinėjamoje byloje teigia, kad subrangovas turėjo pareigą dangą atstatyti visu gatvės pločiu. Teisėjų kolegija pastebi apelianto pozicijos nenuoseklumą, nes, viena vertus, apeliantas, kaip rangovas, užsakovui ir perkančiajai organizacijai neigė turintis prievolę atstatyti kelio dangą visu pločiu, kita vertus, iš subrangovo reikalauja, jog kelio danga būtų atstatyta visu gatvės pločiu. Tuo tarpu ieškovas UAB „Grinda“ laikėsi nuoseklios pozicijos, kad UAB – firma „VITI“ dangą užsakė atstatyti nevisu gatvės pločiu. Akcentuotina, kad pagrindinė subrangovo UAB „Grinda“ pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal rangovo AB – firmos „VITI“ užduotį. Nagrinėjamu atveju iš AB – firma „VITI“ ir UAB „Grinda“ 2009 m. liepos 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 14-07/2009-029/09 turinio matyti, kad rangovas įsipareigojo subrangovui pateikti projektinę dokumentaciją, o subrangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo darbus atlikti pagal rangovo AB – firmos „VITI“ pateiktą projektą (statybos rangos sutarties 5.2.3, 5.4.4 punktai, t. 1, b. l. 12). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad projektinė ir techninė dokumentacija subrangovui buvo pateikta (t. 1, b.l. 11, sutarties 2.1 punktas). Apeliantas taip pat įsipareigojo vykdyti atitinkamų darbų techninę priežiūrą ir organizuoti projekto vykdymo priežiūrą (statybos subrangos sutarties 5.2. punktas) bei atsiskaityti už atliktus darbus pagal faktiškai atliktus kiekius (statybos subrangos sutarties 2.2, 5.2. punktai). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad apeliantas neįvykdė priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų darbų ar sunaudojo mažesnį kiekį medžiagų. Apeliantas tokių aplinkybių neteigė, be to, pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad ieškovas juose nurodytus darbus atliko, todėl atsakovui, nesant šių darbų kokybės trūkumų, kilo pareiga už šiuos darbus atsiskaityti. Kaip minėta, apeliantas įsipareigojo vykdyti atitinkamų darbų techninę ir organizuoti projekto vykdymo priežiūrą, todėl manydamas, kad ieškovas turėjo pareigą atstatyti dangą visu gatvės pločiu, turėjo atliktų darbų aktuose nurodyti darbų trūkumus arba motyvuotu atsisakymu grąžinti atliktų darbų aktus ir nustatyti subrangovui protingą terminą trūkumams pašalinti (statybos subrangos sutarties 3.2, 5.1.3 punktai). Nagrinėjamu atveju duomenų apie šių sutarties nuostatų įvykdymą byloje nėra. Priešingai, atsakovas darbus priėmė, aktuose nėra pažymėta jokios informacijos apie atliktų darbų trūkumus, bei pats teigė, kad, jis kaip rangovas, neturėjo pareigos atstatyti dangą visu gatvės pločiu. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis pretenzijų atliktų darbų aktų pasirašymo metu ieškovui dėl atliktų darbų nereiškė, nes jis pats kaip rangovas nebuvo gavęs pretenzijų iš perkančiosios organizacijos. Pažymėtina, kad apeliantas yra verslininkas, kuris veiklą vysto statybos srityje, atlieka rekonstravimą ir remontą, elektrotechnikos darbus, inžinerinių sistemų valdymą ypatingos svarbos statybos objektuose (http://www.abviti.lt). Dėl to turėjo pats vykdyti subrangovo atliekamų darbų techninę, organizuoti projekto vykdymo priežiūrą; šią pareigą nustatė ir statybos subrangos sutartis, sudaryta su ieškovu (CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalys, statybos rangos sutarties 5.2.2 punktas). Akcentuotina, kad apeliantas ieškovui pretenzijų iki pareikalavimo sumokėti už atliktus darbus nereiškė, be to, asfaltbetonio dangos padengimas ne visu gatvės pločiu yra aiškiai matomas darbų perdavimo metu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad asfaltbetonio dangos padengimas negali būti pripažįstamas paslėptu trūkumu.

40Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo darbo kokybės trūkumus. Šiuo atveju statybos subrangos sutarties nuostatos, šalių elgesys sutarties vykdymo metu bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas atliko tuos statybos subrangos darbus, kuriuos užsakė rangovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo ir apelianto sutartiniais santykiais ir iš jų sudarytos sutarties atsiradusių pareigų vykdymu. Apelianto teiginiai, kad išnagrinėtoje susijusioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 yra pripažinta, jog apeliantas, kaip rangovas, darbus atliko netinkamai, savaime nereiškia, jog ir ieškovas, vykdydamas subrangos sutartį, ją netinkamai vykdė. Šiuo atveju apeliantas, kaip jau minėta, įsipareigojo atsiskaityti pagal faktiškai atliktus darbų kiekius sutartyje suderintais įkainiais, ieškovas darbus atliko, todėl apeliantui kyla pareiga atsiskaityti.

41Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas darbus atliko kokybiškai bei kad dangos atstatymas ne visu gatvės pločiu nelaikytinas paslėptu trūkumu, padarė atlikęs visapusišką įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. remdamasis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepagrįstai reiškia pretenzijas ieškovui dėl darbų trūkumų.

42Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą

43Apeliantas skunde nurodo, esą teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kadangi jis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų: teismas nenurodė, kodėl remiasi vienais įrodymais, o atmeta kitus, nepasisakė dėl visų atsakovo argumentų ir prašymų, netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti, arba nepaaiškino, kodėl netaiko atsakovo nurodytų teisės normų. Tai, apelianto manymu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimą, bet būtina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę - neteisingą bylos išnagrinėjimą.

45Remiantis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra suformavęs principus, kuriais remiantis vertinama, ar teismo sprendimas (nesvarbu - pirmosios ar apeliacinės instancijos) yra tinkamai motyvuotas. Būtent, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

46Taigi, vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius argumentus. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.

47Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje ir pasisakė dėl visų su įrodinėjimo dalyku susijusių įrodymų bei šalių argumentų. Būtent, teismas nurodė, jog asfaltbetonio dangos padengimas ne visu kelio pločiu negali būti laikomas paslėptu trūkumu, kad atsakovas darbus priėmė, trūkumų nenustatė, todėl jam kilo pareiga už atliktus darbus atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog jam nekyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Teismas akcentavo, kad šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas atliko statybos subrangos darbus, o atsakovas su juo visiškai neatsiskaitė, taip pat nurodė, kad atsakovas negalėjo sulaikyti 110 987 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos statybos subrangos sutarties 2.5 p. numato, jog iš kiekvienos mokėtinos sumos subrangovui rangovas turi teisę sulaikyti 10 procentų mokėtinos sumos, kuri grąžinama per 10 kalendorinių dienų, rangovui atgavus iš užsakovo sulaikytas sumas ir subrangovui pateikus visus dokumentus, numatytus šioje sutartyje bei defektų ištaisymo garantiją sulaikytai pinigų sumai. Kadangi darbai buvo priimti, prasidėjo garantinis laikotarpis, kurio metu atsakovas teisės remtis darbų trūkumais, buvusiais darbų priėmimo metu, neturėjo, tai teismas sprendė, kad jis neturėjo teisės ir į 10 procentų mokėtinos sumos sulaikymą. Taigi, teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pasisakė dėl atsakovo paaiškinimų, kaip vienos iš įrodinėjimo priemonių, vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegija dėl taikytinos teisės pažymi, kad šalių nurodytas teisinis pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi rangą, statybų rangą prievolių ir sutarčių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.662, 6.681, 6.687 straipsniai). Taigi teismas pasisakė dėl šalių ginčo teisinės kvalifikavimo, nurodė, kokiomis teisės normomis vadovaujasi spręsdamas šalių ginčą.

48Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo yra nepagrįsti, nes visos esminės ginčo aplinkybės (netgi tos, kurių, pasak apelianto, teismas neaptarė), teismo sprendime yra ne tik nurodytos, bet ir pateiktas šių aplinkybių vertinimas. Teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus bei argumentus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti motyvų nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51Netenkinus apelianto AB – firmos „VITI“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Ieškovas UAB „Grinda“, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos neatlygintinos (CPK 98, 178, 302 straipsniai).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Grinda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. priėmė preliminarų... 6. Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškovo pareikšto ieškinio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. liepos 14 d. sudarė... 10. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad... 11. Teismas, remdamasis priėmimo–perdavimo aktais Nr. 3086/10 (darbų suma –... 12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė byloje įrodymų (CPK 178... 13. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad jis galėjo sulaikyti 110... 14. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniame skunde atsakovas AB – firma „VITI“ prašo panaikinti... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Grinda“ prašo Vilniaus... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 21. Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo sustabdymo... 22. Apeliaciniame skunde atsakovas AB – firma „VITI“ prašo sustabdyti bylos... 23. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais... 24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos... 25. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto AB - firmos „VITI“ apeliaciniame... 26. Dėl naujų įrodymų į bylą pateikimo... 27. Apeliantas 2015 m. spalio 13 d. 9:12 val. apeliacinės instancijos teismui... 28. Įrodymai, kuriais grindžiami atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto... 29. Nagrinėjamu atveju matyti, kad įrodymą apeliantas teikia pavėluotai:... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad apeliantas... 31. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą... 32. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovas UAB... 33. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos... 34. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apelianto nepaneigta, kad AB – firma... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą... 38. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kokybišką... 39. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad teismų išnagrinėtoje... 40. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 41. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 42. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą ... 43. Apeliantas skunde nurodo, esą teismo sprendimas negali būti pripažįstamas... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinio proceso normų... 45. Remiantis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje... 46. Taigi, vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar... 47. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai nustatė... 48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 50. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 51. Netenkinus apelianto AB – firmos „VITI“ apeliacinio skundo, jo patirtos... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....