Byla 2A-703-227/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1466-902/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui S. J., „If P&C Insurance AS“ dėl nuostolių atlyginimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2015 m. sausio 26 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Naideka“ 9043,01 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2012 m. sausio 8 d. dėl S. J., vairavusio transporto priemonę „Scania R480LA“, valst. Nr. ( - ), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. S. J. buvo samdomas atsakovės ir minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „Scania R480LA“, valst. Nr. ( - ), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl 9043,01 Eur (7486,44 GBP) apmokėjimo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo reikalaujamą sumą (9043,01 Eur (7486, 44 GBP)). Dėl to, kad transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos, remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovės šių nuostolių neatlygino.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Naideka“ 9043,01 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 271,00 Eur žyminį mokestį, 168, 56 Eur išlaidas už vertimus į lietuvių kalbą – ieškovo naudai bei 12,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7Nustatė, kad 2012 m. sausio 8 d. Didžiojoje Britanijoje dėl S. J., vairavusio transporto priemonę „Scania R480LA“, valst. Nr. ( - ), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims (38-47 b.l.). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurer‘s Bureu UK), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą apmokėti 9043, 01 Eur (7486, 44 GBP) (14-15 b. l.). Prašomą sumą ieškovas sumokėjo (66 b.l.). UAB „Naideka“ vilkiką „Scania R480LA“, valst. Nr. ( - ) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu bei buvo naudotoja, eismo įvykio metu šį vilkiką vairavo atsakovės darbuotojas, todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio nuostatomis, atsakovė buvo atsakinga už vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą.

8Nurodė, kad atsakovės UAB „Naideka“ aiškinimu ji transporto priemonę „Scania R480LA“, valst. Nr. ( - ), buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Rusijos kompanijoje „Rosgosstrakh“ Ltd bei savanorišku transporto priemonių draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ ir pateikė Savanoriško draudimo poliso su priedu nuorašą (86-91 b. l.). Teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė eismo įvykio dieną (2012-01-08) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas transporto priemonės „Scania R480LA“ , valst. Nr. ( - ), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo galiojantis .Motyvavo tuo, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės. Pripažino, kad atsakovė, kuri yra juridinis asmuo ir kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, pasirinkdamas Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika, turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą bei aplinkybę, jog rusiškos kortelės turėtojai laikomi neapsidraudusiais pagal TPVCAPDĮ.

9Pripažino, kad savanoriška transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis galioja kaip papildoma sutartis prie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Todėl atmetė ir kitą atsakovės teiginį, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka turi būti pareikštas ne atsakovei, o Transporto priemonių draudimu draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, kurioje buvo drausta transporto priemonė savanorišku (Casco).

10Nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo kilusioms abejonėms dėl žalos dydžio pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų, t.y. neįrodė, jog atlygintini mažesni nuostoliai nei jie nurodyti paskaičiavime (29 b.l.). Teismas vertino tai, jog eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir todėl nuostoliai paskaičiuoti kur kas didesni nei įvykis būtų Lietuvoje. Iš atsakovės priteisė 9043, 01 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio nuostatomis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisė ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės pajamas (CPK 88, 93, 96 str.).

11Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. Pripažino, kad šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, reikalavimas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.). Kadangi ieškovas 2014 m. balandžio 14 d. išmokėjo išmoką pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą (66 b. l.) ir taip įvykdė savo pagrindinę prievolę, todėl įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovei (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.) ir šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Į teismą ieškovas kreipėsi 2014 m. sausio 26 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.131 str. 1 d.).

12Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Teismas nesiaiškino ir nenustatė bylos esmės, t. y. nenustatė žalos atlyginimo datos nukentėjusiam asmeniui. Byloje nėra nustatyta, koks asmuo yra nukentėjęs, nenurodoma, kada Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras sumokėjo žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui, nėra tai patvirtinančių duomenų. Todėl byloje nenustatytas pagrindinės prievolės įvykdymo momentas, nuo kurio skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kas yra pagrindas pripažinti, jog neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nors teismas nagrinėjo ginčą, susijusį su draudimo teisiniais santykiais, tačiau nepagrįstai sprendė, kad turi būti taikomas įstatymas, reglamentuojantis atsakomybę, kylančią iš delikto ir taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimas atsirado iš draudimo teisinių santykių ir šiam reikalavimui taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), skaičiuotinas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kuris, kaip minėta, nenustatytas. Sprendimo nuostata, kad nukentėjusiuoju laikytinas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras nepagrįsta. Ieškovas, 2014 m. balandžio 14 d. sumokėdamas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 9043,01 Eur sumą žalai atlyginti, pasielgė neapdairiai, kadangi 2014 m. kovo 3 d. pretenzijos surašymo dienai jau buvo pasibaigęs terminas pretenzijai pareikšti, kaip numatyta TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje. Bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-438/2006, 3K-3-292/2014).

13Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 3 metų ieškininės senaties pradžia regresiniam reikalavimui-2014-04-14, kuomet sumokėjo draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (CK 1.127 str.4 d). Apeliantės nurodytos TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja pretenzijos Biurui pateikimo terminą, kuomet Biuras pats administruoja žalą bei moka išmoką nukentėjusiajam. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į Biurą, bei Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurą, kuris, vadovaudamasis Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų nuostatomis, administravo žalą bei išmokėjo draudimo išmoką. Todėl jos ieškovo atžvilgiu netaikomos. Apeliantės nurodytose civilinėse bylose (LAT 2006-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438 2006 bei LAT 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014) ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula, apeliantas neatriboja Biuro nuo draudiko.

14Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą tretysis asmuo „If P&C Insurance AS“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, mano, kad draudikas į bylą įtrauktas nepagrįstai, kadangi savanoriško draudimo sutartimi nėra draudžiama civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstai pareikštas atsakovei, o ne draudikui „If P&C Insurance AS“, apdraudusiam transporto priemonę savanorišku (Casco) transporto priemonių draudimu, nes draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

15Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.

17Apeliantė skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinės prievolės įvykdymo momento bei nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimui, atsirandančiam iš draudimo teisinių santykių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

18TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybe nare laikoma Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė.

19Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės apeliantė skunde neginčija, kad eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje metu (2012-01-08) atsakovei priklausanti transporto priemonė Scania R480LA“ , valst. Nr. ( - ), kuria apdaryta žala, nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudimas eismo įvykio metu negaliojo.

20TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus, tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų, jos dalyvių ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

21Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į turimus dokumentus bei į Didžiojoje Britanijoje galiojančius teisės aktus, administravo žalą, nustatė eismo įvykio faktą, žalos dydį bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kokiam konkrečiam asmeniui ir kada Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo išmoką, nėra reikšminga sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą šioje byloje (regresinis reikalavimas). TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja pretenzijos Biurui pateikimo terminą, kuomet Biuras pats administruoja žalą bei moka išmoką nukentėjusiajam. Šiuo atveju nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi ne į Biurą, bet į Didžiosios Britanijos nacionalinį draudikų biurą, kuris, vadovaudamasis Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų nuostatomis, administravo žalą bei išmokėjo draudimo išmoką. Todėl ieškovo regresiniam reikalavimui ieškinio senaties termino pradžia nesietina su diena, kuomet Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiajam draudiminę išmoką.

22TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos (Europos Ekonominės Erdvės) valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, turi teisę regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas sumas iš asmens, neįvykdžiusio įstatyminės pareigos sudaryti draudimo sutartį, šiuo atveju iš atsakovės UAB „Naideka“.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko (Draudikų biuro) reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 ir 23 straipsnių pagrindu yra regresas. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį.

25Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas 2014 m. balandžio 14 d. išmokėjęs išmoką pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą apeliantei (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Tai reiškia, kad pagrindinė prievolė, kurią įvykdžius atsirado Biuro regresinis reikalavimas, buvo būtent Biuro pareiga sumokėti draudimo išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

26Pažymėtina, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginčui, pirmiausia būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką, t. y. ar pagrindinis ieškinio dalykas yra labiau susijęs su TPVCAPD sutartimi, jos aiškinimu ar vykdymu, ar labiau susijęs su žalos atlyginimo dėl deliktinių teisinių santykių. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.).

27Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmąją prievolę – sumokėti nacionalinio Didžiosios Britanijos draudikų biuro reikalaujamą eismo įvykio metų padarytų nuostolių atlyginimą įvykdė 2014 m. balandžio 14 d (b. l. 66), o į teismą su regresiniu reikalavimu kreipėsi 2015 m. sausio 26 d., t.y. nepraėjus trims metams nuo pirmosios prievolės įvykdymo, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino regresiniam ieškiniui pareikšti.

28Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto. Biurui išmokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo išmoką, kuri visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl, priešingai apeliantui, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir atsakovės UAB „Naideka“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai ir kad turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis vienerių metų ieškininės senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, taikomas tik iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, ko šiuo atveju nėra.

29Apeliantės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės valdytojos, atsakomybė Biurui kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo apdrausti transporto priemonės TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl šio pažeidimo Biurui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga išmokėti nukentėjusiam draudimo išmoką. Tai reiškia, kad dėl to, jog apeliantė neįvykdė įstatymo reikalavimų apdrausti turimą transporto priemonę, kuri sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tretiesiems asmenims, Biuras patyrė turtinę žalą (CK 6.246 str.), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurio ieškovas nepraleido.

30Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-438/2006, 3K-3-292/2014 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikytini, kadangi apeliantės` kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėse bylose ir nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės ir atgręžtinius reikalavimus reiškiantys subjektai yra netapatūs, apeliantas nepagrįstai ieškovą susieja su draudiku.

31Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

32Šioje byloje apeliantei Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi buvo atidėtas 271 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės UAB „Naideka“ priteistinas minėto dydžio žyminis mokestis.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir pateikiant Panevėžio miesto apylinkės teismui sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2015 m.... 5. Ieškinyje nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2012 m. sausio 8 d. dėl S. J.,... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo... 7. Nustatė, kad 2012 m. sausio 8 d. Didžiojoje Britanijoje dėl S. J.,... 8. Nurodė, kad atsakovės UAB „Naideka“ aiškinimu ji transporto priemonę... 9. Pripažino, kad savanoriška transporto priemonių valdytojų civilinės... 10. Nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs Didžiosios Britanijos nacionalinio... 11. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl sutrumpinto vienerių metų... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ prašo sprendimą panaikinti ir... 13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį... 14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą tretysis asmuo „If P&C... 15. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m.... 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320... 17. Apeliantė skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė... 18. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės apeliantė skunde... 20. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio... 21. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į... 22. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Biuras, išmokėjęs kitos... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Lietuvos... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra... 25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas 2014 m.... 26. Pažymėtina, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmąją prievolę – sumokėti nacionalinio... 28. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog draudimo teisiniai... 29. Apeliantės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės... 30. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 32. Šioje byloje apeliantei Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m.... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš atsakovės UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 271 Eur (du šimtus...