Byla 2-1224-1/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu nurodytų pareiškėjų ieškinys atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „JGK statyba“ dėl detaliojo plano, žemės nuomos ir subnuomos sutarčių panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Aljos statyba“, M. V., S. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., A. K., L. B., J. G. ir V. B., ir grąžintas jį padavusiems asmenims (civilinė byla Nr. 2-4424-431/2010), bei

Nustatė

2Pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalį, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso ( - ) detalaus išplanavimo projektas; 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 511; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 2263-41; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 513V; 5) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01; 6) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 623; 7) įpareigoti atsakovą UAB „JGK Statyba“ nugriauti savavališkai statomus statinius, esančius Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtinto „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies detaliojo plano Nr. 127, 128 ir 129 sklypuose, esančiuose ( - ).

3Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumų pašalinimui, teigdamas, kad dėl ieškiniu keliamų 4-7 reikalavimų teismai pasisakė kitose išnagrinėtose bylose, ieškinyje nėra tinkamai suformuluoto reikalavimo, kurio išsprendimas apgintų ieškovų nurodomą pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, ieškinyje nėra nurodytų trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos adresų arba asmens duomenų, be kurių nėra galimybės gauti informaciją apie jų gyvenamąją vietą, teismui nepateikta tiek ieškinio priedų kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų.

4Pareiškėja Z. S. pateikė paaiškinimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teigdama, jog:

51. Kitoje civilinėje byloje, kurioje, pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo pasisakyta dėl ieškovų reiškiamų 5 ir 6 reikalavimų pagrįstumo, ieškovai dalyvavo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008). Išnagrinėtoje byloje buvo atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, kad ieškovai neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 1397 dalies, kuria buvo patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso ( - ) detalaus išplanavimo projektas ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 511 (šioje byloje reikalavimai Nr. 1 ir Nr. 2).

62. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovų pareikšti 4 ir 7 reikalavimai buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. 15-622-2003. Šioje byloje ieškovai nedalyvavo nei kaip pareiškėjai, nei kaip tretieji asmenys. Be to, minėta byla pagal J. V. ir L. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V (4 reikalavimas nagrinėjamoje byloje) buvo nutraukta, t. y. teismas nepasisakė dėl skundo esmės ir ginčijamo akto. Todėl šis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios.

73. Apygardos teismo nutartyje be pagrindo nurodytas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo UAB ,,JGK Statyba“ reikalavimas įpareigoti atsakoves J. V. ir L. S. nutraukti neteisėtą Vilniaus miesto JGK ,,Salotė“ ketvirtojo kvartalo antrosios dalies žemės sklypų užėmimą ir netrukdyti ieškovui naudoti nuomojamus sklypus pagal paskirtį gyvenamųjų namų komplekso statybai. Minėtoje byloje ieškovai V. V. ir Z. S. nedalyvavo.

84. Apygardos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-23/2007 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1108 1113-16/2005, kuriame ieškovai reiškė reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 2416-41 panaikinimo, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V. Kaip minėta byla dėl pastarojo administracinio teisės akto nuginčijimo buvo nutraukta ir teismas dėl skundo esmės nepasisakė.

95. Reikšdami ieškinį, ieškovai siekia apginti ginčijamais aktais ir sutartimis pažeidžiamas ieškovų nuosavybės ir restitucijos teises. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovai galėtų išsipirkti iš valstybės jiems nuosavybės teisėmis priklausančiais statiniais ir sodiniais užimtą valstybinę žemę, kuri šiuo metu neteisėtai perleista UAB ,,JGK Statyba“, be to, jie turėtų teisę atkurti mirusios mamos Z. V. nuosavybės teises į buvusių savininkų K. ir S. V. žemę, turėtą ( - ) kaime.

106. Ieškovai nurodė trečiuosius asmenis, remdamiesi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyti ginčijamos žemės nuomos sutartimi išnuomoto sklypo valdytojai ir naudotojai.

11Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims. Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovai nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų trūkumų, nes nenurodė, kaip ginčijami aktai (jų dalis) galėjo pažeisti ieškovų teises, kurių jie neturėjo aktų priėmimo dieną, nesuformulavo reikalavimo, kurio išsprendimas apgintų ieškovų nurodomą pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, nenurodė trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos adresų arba asmens duomenų, be kurių nėra galimybės gauti informaciją apie jų gyvenamąją vietą, nepateikė teismui tiek ieškinio priedų, kiek yra dalyvaujančių byloje asmenų, be to, teigė, kad ieškinys pareikštas CPK 49 straipsnio pagrindu.

12Pareiškėjai V. V. ir Z. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

131. Dauguma pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 25 d. teismo nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų yra ne procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų neatitikimas, bet reikalavimas tikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką.

142. Ginčijamais teisės aktais ir nuomos sutartimi, žemė, į kurią ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir kuri negrąžinama buvusiems savininkams ar jų palikuonims. Dalis ant minėtos žemės esančių pastatų, priklausančių ieškovams nuosavybės teise, patenka į atsakovui UAB ,,JGK Statyba“ išnuomotos žemės sklypą, nors aplink minėtus pastatus turėjo būti suformuotas namų valdos žemės sklypas. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus ir panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus ir sutartį, žemė nebebūtų laikoma valstybės išperkama ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas galėtų būti grąžinta ieškovams ir formuojamas faktinę padėtį atitinkantis namų valdos žemės sklypas.

153. Ieškovai kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl informacijos apie trečiųjų asmenų gyvenamąsias vietas pateikimo, tarnyba tokios informacijos nesuteikė, todėl ieškovai prašė teismo pakartotinai kreiptis į minėtą tarnybą.

164. Ieškovų pateikto ieškinio priedai sudaro 117 lapų, byloje yra 15 dalyvaujančių asmenų, todėl ieškovai pateikė teismui prašymą ir informavo teismą, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi visų ieškovų teismui pateiktų dokumentų nuorašus.

17Atskirasis skundas tenkinamas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstosios dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią nuostatą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2000). Įstatymų leidėjas nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.).

20Ieškovui nustatytas reikalavimas, kreipiantis į teismą, suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

21Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ieškinyje pateikė 7 reikalavimus, nurodytus šios nutarties 1 lape, kurių dalies trūkumus nustatė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi, o dėl teismo nurodytų ieškinio trūkumų pareiškėjai pateikė teismui paaiškinimus 2010 m. balandžio 20 d. (b. l. 32-36). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovai nepašalino ieškinio trūkumų (b. l. 38), sutrumpintais motyvais nurodė, jog ieškovai nepaaiškino, kaip ginčijami aktai galėjo pažeisti ieškovų teises, nesuformulavo reikalavimo, kurio išsprendimas apgintų ieškovų nurodomą pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, teigdamas, kad ieškinys pareikštas CPK 49 straipsnio pagrindu.

22Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, grąžindamas pareiškėjams ieškinį, pareiškėjams nepašalinus ieškinio trūkumų, netinkamai taikė proceso įstatymą.

23Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K3-181/2009). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

24Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti administracinius teisės aktus bei pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį, išdėstydami aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą), susijusias su nuosavybės teisės atkūrimu, pagrindžiančias (jų nuomone) ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovų pateikti ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins pareiškėjų teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijos dalykas.

25Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o kilę neaiškumai galėjo būti sprendžiami ir parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išaiškinti ginčo esmę, arba bylos esmės nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.

26Be to, pareiškėjai ir ieškinyje, ir paaiškinimuose dėl apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo pateikti duomenų apie trečiuosius asmenis (tarp jų – asmens kodų), prašydami teismo juos išreikalauti, tačiau teismas nepateikimą duomenų apie trečiuosius asmenis laikė nepašalintu ieškinio trūkumu, nors CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškovas turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą išreikalauti duomenis, kurių jis negali pateikti. Beje, CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostata patvirtina, kad ieškovas turi teisę, bet ne pareigą nurodyti į bylą trečiaisiais asmenimis trauktinus asmenis. Jei teismas nustato, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms arba pareigoms, jis turi teisę savo iniciatyva įtraukti juos į bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-286/2009).

27Taip pat apeliantai prašymą leisti nepateikti tiek ieškinio priedų kopijų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų (15), grindė tuo, kad teismui pateikto ieškinio priedai yra didelės apimties (117 lapų), o CPK 113 straipsnio 2 dalis numato galimybę, teismui leidus, nepateikti didelės apimties priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti šį prašymą, nenurodė objektyvių tokio sprendimo motyvų.

28Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje buvo nurodęs ieškinio trūkumą, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), tačiau, skundžiamoje nutartyje laikydamas ieškinį nepaduotu, teismas nesirėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, teigdamas, jog ieškovai nepašalino kitų (aukščiau nurodytų) trūkumų.

29Dėl nurodytų motyvų panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str., 338 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,

Nutarė

31Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir pareiškėjų ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti... 3. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė terminą... 4. Pareiškėja Z. S. pateikė paaiškinimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010... 5. 1. Kitoje civilinėje byloje, kurioje, pirmosios instancijos teismo nuomone,... 6. 2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovų pareikšti 4 ir 7 reikalavimai... 7. 3. Apygardos teismo nutartyje be pagrindo nurodytas Vilniaus m. 2-ojo... 8. 4. Apygardos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007... 9. 5. Reikšdami ieškinį, ieškovai siekia apginti ginčijamais aktais ir... 10. 6. Ieškovai nurodė trečiuosius asmenis, remdamiesi Nekilnojamojo turto... 11. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinys laikytas... 12. Pareiškėjai V. V. ir Z. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. Dauguma pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 25 d. teismo nutartyje... 14. 2. Ginčijamais teisės aktais ir nuomos sutartimi, žemė, į kurią ieškovai... 15. 3. Ieškovai kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl informacijos apie... 16. 4. Ieškovų pateikto ieškinio priedai sudaro 117 lapų, byloje yra 15... 17. Atskirasis skundas tenkinamas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 20. Ieškovui nustatytas reikalavimas, kreipiantis į teismą, suformuluoti... 21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ieškinyje pateikė 7 reikalavimus,... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, grąžindamas pareiškėjams... 23. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti... 24. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 25. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio... 26. Be to, pareiškėjai ir ieškinyje, ir paaiškinimuose dėl apygardos teismo... 27. Taip pat apeliantai prašymą leisti nepateikti tiek ieškinio priedų kopijų,... 28. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 25... 29. Dėl nurodytų motyvų panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir...