Byla e2-172-991/2016
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, VĮ Turto bankas, B. G

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, Erikai Simaitei, Dovilei Radžienei, dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei ir Svetlanai Agafonovai, ieškovui S. G., ieškovo atstovams J. G. ir advokatui Rolandui Stirbinskui, atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“ atstovui S. P., trečiajam asmeniui B. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „( - )“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, VĮ Turto bankas, B. G.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, unikalus numeris ( - ), esantį adresu ( - ). Ieškovas nurodė, kad 1982-06-30 ieškovui pagal Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto orderį buvo suteikta teisė apsigyventi bute, esančiame adresu ( - ), šiame bute atsakovas gyvena iki šios dienos. Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą butą, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę, nes ieškovas nepateikė duomenų apie visą pajaus išmokėjimą. Ieškovas pažymėjo, kad 1996 m. buvo įkurta Daugiabučių namų savininkų bendrija „( - )“, ieškovas nuo jos įkūrimo yra bendrijos narys. Ieškovas nurodė ir tai, kad visų kvitų apie sumokėtą pajų nėra išsaugojęs, todėl kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti pažymą, patvirtinančią šias aplinkybes, tačiau atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, jog kooperatinio namo „( - )“ statybos bendrija neturi duomenų, kokia suma ieškovas prisidėjo prie namo statybos.

3Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jis buvo jūreivis, plaukdavo dažnai į jūrą, pinigus siųsdavo tuometinei sutuoktinei ir ji sumokėdavo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „( - )“. Nurodė, kad butas įgytas santuokos metu, santuoka su trečiuoju asmeniu B. G. iki šiol nėra nutraukta.

4Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

5Teismo posėdyje atsakovė atstovas S. P. dėl ieškinio reikalavimų prašė teismo spręsti savo nuožiūra. Paaiškino, kad nuo bendrijos įkūrimo 1996 metais daug kartų keitėsi bendrijos pirmininkai, todėl visų dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, išlikusių nėra. Nurodė, kad, kai ieškovas kreipėsi prašydamas pažymos, patvirtinančios ieškovo pajų už butą sumokėjimą, patikrino visus dokumentus, ir mokėjimą patvirtinančių dokumentų nerado, todėl pažymos išduoti negalėjo.

6Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo teismo ieškinio pagrįstumą spręsti savo nuožiūra, taip pat prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

7Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

8Trečiasis asmuo B. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

9Teismo posėdyje trečiasis asmuo B. G. nurodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė, santuoka iki šiol nėra nutraukta. Paaiškino, kad 1981 m. birželio mėnesį buvo sušauktas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „( - )“ susirinkimas, kurio metu buvo nutarta, kad asmenys, pageidaujantys gauti butą privalo per vieną mėnesį sumokėti pirmą įnašą. Patvirtino, kad ji pati įnešė apie 3000 rublių dydžio pradinį įnašą, o 1982 metais ieškovui ir trečiajam asmeniui jau buvo leista apsigyventi suteiktame bute, už kurį ir buvo sumokėtas pradinis įnašas. Jei nebūtų įnašas sumokėtas, bute nebūtų leista apsigyventi. Visus kitus įnašus apskaičiuodavo kooperatyvo buhalterė ir kiekvieną mėnesį reikėjo sumokėti tam tikrą sumą. Paskutinė suma apie 1500 rublių buvo sumokėta 1991 metais. Trečiasis asmuo B. G. pažymėjo, kad ieškovas dirbo jūreiviu, jis siųsdavo pinigines lėšas, o ji pati asmeniškai sumokėdavo įmokas. Nurodė, kad laiko, jog butas įgytas bendrai su ieškovu santuokos metu.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1982-06-30 išdavė ieškovui orderį Nr. ( - ), kuriuo ieškovui leista apsigyventi bute, esančiame adresu ( - ). Pagal 1991-12-12 pranešimą, ieškovas per Lietuvos Taupomąjį banką pervedė Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „( - )“ 1521,27 rublių. Iš Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „( - )“ patvirtinimo matyti, kad 1521,27 rublių suma įskaityta kaip įnašas už butą. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“ 2014-08-18 pažymą, ieškovas gyvena bute, esančiame adresu ( - ), ieškovas yra bendrijos narys ir už komunalines paslaugas įsiskolinimų neturi, duomenų, kokia suma ieškovas prisidėjo prie kooperatinio namo „( - )“ statybos, bendrija neturi. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“ 2014-11-03 pažymą, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „( - )“ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-15 nutarimą Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ Klaipėdos miesto valdybos 1996-12-12 priimtu sprendimu Nr. ( - ) įregistravo Daugiabučių namų savininkų bendriją „( - )“, pagal tuo metu buvusią tvarką visi patalpų savininkai automatiškai tapdavo bendrijos nariais, S. G. pagal Orderį Nr. ( - ), serija A, gyvena bute, adresu ( - ), S. G. yra bendrijos narys. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ), nėra įregistruotos. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas 2014-09-19 sprendimu Nr. ( - ) netenkino ieškovo prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į butą, esantį adresu ( - ), nes ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pajus už kooperatinį butą visiškai sumokėtas. Klaipėdos apskrities archyvas 2014-12-02 raštu informavo, kad Klaipėdos apskrities archyvui Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“ dokumentai saugoti nėra perduoti, duomenų apie pajaus sumokėjimą už butą, esantį ( - ), pateikti negali. „Swedbank“, AB 2015-10-19 raštu informavo, kad dokumentai apie banke atliktas operacijas yra saugomi 10 metų, todėl neturi galimybės pateikti duomenų apie ieškovo S. G. atliktus mokėjimus nuo 1982 metų iki 1991 metų, nes šie dokumentai nebesaugomi.

12Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, esantį adresu ( - ). Nurodo, kad nuo daugiabučio gyvenamojo namo pastatymo gyvena minėtame bute, tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistravęs, visų kvitų apie sumokėtą pajų nėra išsaugojęs. Paaiškina, kad kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti pažymą, patvirtinančią šias aplinkybes, tačiau atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, jog kooperatinio namo „( - )“ statybos bendrija neturi duomenų, kokia suma ieškovas prisidėjo prie namo statybos. Atsakovė dėl ieškovo pareikšto reikalavimų neprieštarauja, prašo jį spęsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad nuo bendrijos įkūrimo 1996 metais daug kartų keitėsi bendrijos pirmininkai, todėl visų dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, išlikusių nėra. Nurodo, kad, kai ieškovas kreipėsi prašydamas pažymos, patvirtinančios ieškovo pajų už butą sumokėjimą, patikrino visus dokumentus, ir mokėjimą patvirtinančių dokumentų nerado, todėl pažymos išduoti negalėjo.

13Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su gyventojų aprūpinimu gyvenamosiomis patalpomis, buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame Butų kodekse, kurio 5 straipsnyje „Butų fondo rūšys“ buvo nustatyta, kad į butų fondą įeina: 1) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas); 2) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas); 3) gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas); 4) gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas). Atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytas butų fondą sudarančios nuosavybės rūšis, darytina išvada, kad Butų kodekse, be valstybinio ir visuomeninio butų fondo, dar buvo atskirai reglamentuojami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), buvo pastatytas 1982 metais Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „( - )“. Pagal 1967-04-01 Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 150 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“ (toliau – Pavyzdiniai įstatai) 1 punktu, tokio kooperatyvo tikslas – aprūpinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą (namus) iš savų kooperatyvo lėšų ir valstybinio kredito, taip pat eksploatuoti ir valdyti šį namą (namus). Dalyvauti kooperatyvo veikloje galėjo tik fiziniai asmenys, o valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos negalėjo būti kooperatyvo nariais, taip pat dalyvauti savo lėšomis, statant kooperatyvo gyvenamuosius namus (Pavyzdinių įstatų 2, 4 punktai). Kooperatyvo lėšas sudarė: 1) kooperatyvo narių stojamasis mokestis; 2) pajinės įmokos; 3) įmokos namui išlaikyti ir eksploatuoti; 3) kitos įplaukos. Taigi iš esmės kooperatyvo gyvenamųjų namų statyba buvo apmokama kooperatyvo narių lėšomis, tačiau jas sudarė ne tik pajinės įmokos, bet ir kitos kooperatyvo – tiek iš jo narių, tiek iš kitų šaltinių (pvz., banko suteikta valstybinė paskola) – gautos lėšos. Kooperatyvo nariai sumokėdavo piniginį įnašą – pajų, kuris suteikdavo teisę jiems naudotis pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis (Pavyzdinių įstatų 20 punktas), tačiau kooperatyvo nariai neįgydavo jų asmeninės nuosavybės teise. Netgi ir tuo atveju, jeigu kooperatyvo narys išmokėdavo visą pajaus sumą, jis netapdavo buto savininku, o tik įgydavo teisę į sumokėtą pajų. Remiantis Butų kodekso 112 straipsniu, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai jiems priklausančius gyvenamuosius namus eksploatuodavo kooperatinės nuosavybės teise. Taigi gyvenamojo namo ir kitų statinių nuosavybės teisės subjektas būdavo kooperatyvas, kuris per savo valdymo organus, išreikšdamas bendrą kooperatyvo narių valią ir interesus, gyvenamąjį namą ir kitus statinius valdė, naudojo ir jais disponavo.

14Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-10-16 pakeistas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnis, nustatant, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja būti kooperatyvo narys. Tokia pačia nuostata papildyta Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis. Taigi, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kooperatyvo nariai, kurie buvo visiškai išmokėję pajų už jiems suteiktus valdyti ir naudotis butus, tapo jų savininkais, t. y. ginčo butai priklauso jiems asmeninės (bendrosios dalinės, jungtinės) nuosavybės teise.

15Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad esminė aplinkybė, kurią nagrinėjamoje byloje turi įrodyti ieškovas, yra tai, kad ieškovas sumokėjo visą priskaitytą pajų už ginčo butą. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

16Ieškovo įgaliota atstovė J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 1981 metais buvo siunčiami pranešimai visiems asmenims, kurie ketino gyventi statomame daugiabutyje, apie pirmosios įmokos sumokėjimą ir tik sumokėjus šią įmoką buvo išduodamas orderis, leidžiantis apsigyventi paskirtame bute. Pirmoji įmoka buvo maždaug 3000 rublių dydžio. Trečiasis asmuo B. G. nurodė analogiškas aplinkybes. B. G. paaiškino, kad 1981 m. birželio mėnesį buvo sušauktas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „( - )“ susirinkimas, kurio metu buvo nutarta, kad asmenys, pageidaujantys gauti butą privalo per vieną mėnesį sumokėti pirmą įnašą. Patvirtino, kad ji pati įnešė apie 3000 rublių dydžio pradinį įnašą, o 1982 metais ieškovui ir trečiajam asmeniui jau buvo leista apsigyventi suteiktame bute, už kurį ir buvo sumokėtas pradinis įnašas. Jei nebūtų įnašas sumokėtas, bute nebūtų leista apsigyventi. Visus kitus įnašus apskaičiuodavo kooperatyvo buhalterė ir kiekvieną mėnesį reikėjo sumokėti tam tikrą sumą. Paskutinė suma apie 1500 rublių buvo sumokėta 1991 metais. Trečiasis asmuo B. G. pažymėjo, kad ieškovas dirbo jūreiviu, jis siųsdavo pinigines lėšas, o ji pati asmeniškai sumokėdavo įmokas. Atkreiptinas dėmesys, jog pats ieškovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis buvo jūreivis, plaukdavo dažnai į jūrą, pinigus siųsdavo tuometinei sutuoktinei ir ji sumokėdavo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „( - )“. Visas ieškovo ir trečiojo asmens išdėstytas aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta D. A.. D. A. nurodė, kad ji gavo kooperatinį butą adresu ( - ), tokio paties išplanavimo ir ploto, kaip ir ginčo buto, esančio ( - ), šiame bute liudytoja gyveno nuo namo pastatymo iki maždaug 1993 metų. D. A. už butą buvo priskaičiuota mokėti iš viso maždaug 7000 rublių, pirmas įnašas buvo 2990,92 rublių, nesumokėjus pradinio įnašo asmenys būtų pašalinti iš kooperatyvo narių. D. A. sumokėjo pradinį įnašą ir 1982 metų birželio mėnesį gavo orderį, leidžiantį apsigyventi bute, vėliau reikėjo mokėti kas mėnesį maždaug po 32 rublius, atsiradus galimybei privatizuoti butą, gyventojai gavo pranešimus apie paskutinės įmokos sumokėjimą, paskutinė įmoka buvo 1500 rublių. D. A. pažymėjo, kad, jei nebūtų mokėtos įmokos kas mėnesį už butą, tokie gyventojai taip pat būtų pašalinti iš kooperatyvo narių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1982-06-30 išdavė ieškovui orderį Nr. ( - ), kuriuo ieškovui leista apsigyventi bute, esančiame adresu ( - ). Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas sumokėjo pirmąjį įnašą už ginčo butą ir po to jam buvo suteikta teisė jame apsigyventi. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo dalinius mokėjimus už butą kas mėnesį, ieškovas nėra išsaugojęs ir jų gauti nėra galimybės. Klaipėdos apskrities archyvas 2014-12-02 raštu informavo, kad Klaipėdos apskrities archyvui Daugiabučių namų savininkų bendrijos „( - )“ dokumentai saugoti nėra perduoti, duomenų apie pajaus sumokėjimą už butą, esantį ( - ), pateikti negali. „Swedbank“, AB 2015-10-19 raštu informavo, kad dokumentai apie banke atliktas operacijas yra saugomi 10 metų, todėl neturi galimybės pateikti duomenų apie ieškovo S. G. atliktus mokėjimus nuo 1982 metų iki 1991 metų, nes šie dokumentai nebesaugomi. Ieškovas byloje taip pat pateikė 1991-12-12 pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovas per Lietuvos Taupomąjį banką pervedė Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „( - )“ 1521,27 rublių. Iš Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „( - )“ patvirtinimo matyti, kad 1521,27 rublių suma įskaityta kaip įnašas už butą. Įvertinus ieškovo, jo įgaliotos atstovės J. G., trečiojo asmens B. G. ir liudytojos D. A. paaiškinimus bei 1991-12-12 mokėjimą patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, jog būtent 1991-12-12 buvo atliktas paskutinis pajaus mokėjimas už ginčo butą. Teismas pažymi, kad duomenų apie tai, kad yra likę įsiskolinimų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo statyba, taip pat apie tai, kad kiti bendrijos nariai būtų atlikę didesnius mokėjimus už savo pajų ar tam tikrus pajaus mokėjimus už ieškovą, byloje nėra. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovas S. P..

17Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, jog ieškovas sumokėjo visą pajų už kooperatinį butą, esantį adresu ( - ), o ieškovui 1991-12-12 visiškai išmokėjus pajų už ginčo butą, jis, remiantis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tapo ieškovo nuosavybe.

18Ieškovas prašo pripažinti, kad butas, esantis ( - ), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad pagal 1990-10-16 įstatymo “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” 1 straipsnį Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa to buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Pagal anksčiau galiojusių “Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų” nuostatas kooperatyvo nario sutuoktinis, gyvenantis kartu su juo, turėjo lygias teises naudotis kooperatyvui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, o pajus, įneštas už kooperatinį butą santuokos metu, buvo laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Kooperatyvo nariui įforminus kooperatinį butą privačios nuosavybės teise pagal 1990-10-16 įstatymą, sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), su kuriuo gyvenant santuokoje buvo sumokėtas pajus už butą, gali prašyti teismą pripažinti jam atitinkamą privačios nuosavybės dalį į butą remiantis SŠK 21 ir 23 straipsnių nuostatomis. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens B. G. ( - ) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka. Santuoka iki šios dienos nėra nutraukta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1991-12-12 buvo atliktas paskutinis pajaus mokėjimas už ginčo butą ir po šio mokėjimo buvo įgyta buto, esančio ( - ), nuosavybės teisė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad buto nuosavybės teisė įgyta ieškovo ir trečiojo asmens B. G. santuokos metu. Be to, ir ieškovas, ir trečiasis asmuo B. G. teismo posėdžio metu pavirtino, kad laiko, jog butas įgytas bendrai santuokos metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog butas, esantis ( - ), įgytas ieškovo S. G. ir trečiojo asmens B. G. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog butas priklauso ieškovui S. G. asmeninės nuosavybės teise ir šis ieškovo reikalavimas netenkintinas.

19Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir jo atstovo, atsakovo atstovo, trečiojo asmens bei liudytojos paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažintina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ). Kita ieškinio dalis atmestina.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-24 sprendimu ieškovas atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo. Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, teismo 2015-05-07 nutartimi ieškovui dalies, tai yra 262 Eur, žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas – nustatytas juridinis faktas, kad ieškovas sumokėjo pajų už jam suteiktą valdyti ir naudotis butą, esantį ( - ), ir įgijo į šį butą nuosavybės teisę. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu, prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovui pažymos apie pajų už ginčo butą sumokėjimo neišdavė tik dėl to, kad nėra išlikusių mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Taigi byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo, tai yra, kad ieškovas sumokėjo pajų už jam suteiktą valdyti ir naudotis butą, esantį ( - ). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, aiškinosi visas žinomas aplinkybes, teikė įrodymus, tai yra tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovės sumokėtą 50 Eur žyminio mokesčio.

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo minėtoje normoje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas – nustatytas juridinis faktas, kad ieškovas sumokėjo pajų už jam suteiktą valdyti ir naudotis butą, esantį ( - ), ir įgijo į šį butą nuosavybės teisę, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, turėtų būti priteisiama iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo turėtų būti priteisiama žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-24 sprendimu. Kaip jau minėta, atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu ir ieškovo reikalavimo neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl to, kad nėra išlikusių dokumentų apie ieškovo pajaus mokėjimą, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio fakto nustatymo, atsakovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos, tai yra žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį tenkinti iš dalies.

24Pripažinti, kad ieškovui S. G. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris ( - ), esantis adresu ( - ).

25Kitą ieškinio dalį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo... 3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas... 4. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 5. Teismo posėdyje atsakovė atstovas S. P. dėl ieškinio reikalavimų prašė... 6. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ teismo nustatytu terminu... 8. Trečiasis asmuo B. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį... 9. Teismo posėdyje trečiasis asmuo B. G. nurodė, kad ji yra ieškovo... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto Darbo žmonių deputatų... 12. Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (... 13. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teisiniai santykiai,... 14. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990-10-16 pakeistas Gyvenamųjų namų... 15. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad esminė... 16. Ieškovo įgaliota atstovė J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 1981 metais... 17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje... 18. Ieškovas prašo pripažinti, kad butas, esantis ( - ), jam priklauso... 19. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir jo atstovo,... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės... 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 23. ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Pripažinti, kad ieškovui S. G. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus... 25. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...