Byla 1A-241-165/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, nuteistajam K. A. ir jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, nuteistajam V. B. ir gynėjui advokatui Edmundui Jonušui, nuteistajam D. V. ir jo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai, nukentėjusiajam G. G. ir jo atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei, vertėjoms Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B., D. V. (D. V.) ir nuteistojo K. A. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

3K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016-04-22 nuosprendžiu paskirta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir K. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

7- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta, apėmimo būdu, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

9D. V. (D. V.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

10- pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

11Iš V. B., K. A. ir D. V. solidariai priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 347,04 € G. G. gydymo išlaidoms atlyginti; nukentėjusiajam G. G. 110 € turtinei ir 6 000 € neturtinei žalai atlyginti bei 650 € jo turėtoms advokato išlaidoms atlyginti.

12Tuo pačiu teismo nuosprendžiu G. J. (G. J.) pagal BK 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl šios teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

13Teisėjų kolegija,

Nustatė

14V. B., D. V., K. A. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, atvirai prievartavo turtą, panaudodami fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, atimdami asmeniui laisvę ir sunaikindami jo turtą, o būtent:

15V. B., D. V., K. A. ir nenustatytas asmuo, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami kito asmens - A. R. ginčijamomis turtinėmis pretenzijomis dėl neva nekokybiškai ir nepilnai atlikto buto ( - ) remonto, aiškiai peržengdami ginčijamų turtinių pretenzijų ribas, atvirai, kitų asmenų naudai, vertė nukentėjusįjį G.G. perduoti turtą, t.y. 2015 04 28 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 18 val. patekę į butą, ( - ), bendrais veiksmais G. G. reiškė pretenzijas dėl neva nekokybiškai atlikto buto remonto, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių G. G. į įvairias kūno vietas, naudojo psichinį smurtą – K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, V. B., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbą, pagriebė iš nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 30 eurų vertės, išėmė iš telefono SIM kortelę ir bateriją, po ko, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prievarta išvedė nukentėjusįjį iš buto ir įsodino į nenustatytą automobilį BMW, kurį vairavo nenustatytas asmuo, automobilyje draudė stebėti kur vežamas, nuvežė į mišką, esantį ( - ), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, virve pririšo nukentėjusįjį prie medžio, naudodami psichinę prievartą - grasino nukentėjusįjį nušauti, prieš jo artimus asmenis panaudoti seksualinę prievartą ir fizinį smurtą, K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, V. B. grasino nusišlapinti jam į burną, reikalavo nepranešti policijai, bendrai V. B., D. V., K. A. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, V. B. ir D. V. metaliniu visrakčiu sudavė smūgius per plaštakas ir kelius, D. V. virve apvyniojo nukentėjusiojo galvą prie medžio ir veržė virvę, peiliu badė kūną, tokiu būdu bendrais veiksmais, mažiausiai 34 trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose su odos nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kakle, dešinio žasto, kairio riešo ir kairės plaštakos srityse, krūtinės ląstos priekiniame ir šoniniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvas pilvo, nugaros, abipus juosmens srityse, abiejų šlaunų srityse, dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių ir dešinio kelio sąnario srityse-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės akiduobės vidinės sienelės ir kairės pusės V-VI-o šonkaulių lūžius-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip, bendrininkų grupėje, panaudodami psichinį ir fizinį smurtą, sunaikindami turtą ir atimdami nukentėjusiajam laisvę prievartavo turtą - vertė G. G. perduoti pinigus – pradžioje reikalavo 5 000 Lt (1 448,1 €), vėliau – 12 000 Lt (3 475,44 €), galiausiai visų gautų pinigų atliekant remontą (15 772,68 Lt, t.y. 4 568 €), tokiu būdu, be teisės turėtojos A. R. žinios, pareiškė turtinį reikalavimą aiškiai didesnį už galimai egzistuojančios teisės apimtį, t.y. prievartavo turtą.

16Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-14 nuosprendį pakeisti: jį pripažinti kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, arba sušvelninti laisvės atėmimo bausmę paskirtą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėti 2 metams.

17Apelianto teigimu, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.

18Apeliantas teigia, kad teismas jo veiksmus neteisingai kvalifikavo kaip turto prievartavimą, nes jo veiksmuose nėra BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir yra akivaizdūs savavaldžiavimo požymiai. Jis iš nukentėjusiojo G. G. nesiekė gauti neteisėtos turtinės naudos, o reikalavo, kad šis grąžintų A. R. pinigus, paimtus už netinkamai atliktą remontą. Jis siekė padėti A.R. įgyvendinti jos tariamą teisę, todėl jo reikalavimas G. G. yra susijęs su A. R. ir nukentėjusiojo G.G. turtiniais santykiais, nes jie buvo pasirašę „Susitarimą dėl dviejų kambarių buto kosmetinio remonto adresu ( - )“, apie kurį apeliantui buvo žinoma iš A. R.. Minėtame susitarime buvo numatyta, kad darbai ir medžiagos A. R. kainuos 15 000 litų. A. R. faktiškai G. G. sumokėjo 15 772,68 litų. Jis, bendraudamas su A. R., suprato, kad G. G. jai padarė žalą, kurią jis ir reikalavo atlyginti, neviršijant G. G. prievolės, numatytos susitarime, apimties. Todėl, apelianto vertinimu, nesant reikalavimo ir prievolės nelygiavertiškumo nėra pagrindo ir jo veiksmus kvalifikuoti kaip turto prievartavimą.

19Jis buvo neabejotinai įsitikinęs, kad G. G. apgaudinėja A. R. ir naudojasi jos neišprusimu remonto reikaluose, remonto darbus atlieka nekokybiškai ir pavėluotai, iš A. R. gautus pinigus naudoja ne buto remontui, o savo asmeniniams reikalams. G. G. už 500 - 600 € nusipirko ir savo vardu užregistravo lengvąjį automobilį „VW Passat”, ilsėjosi su savo drauge. Šias aplinkybes pripažino ir pats G. G.. Jam žinoma, kad A. R. buvo kreipusis į Vilniaus m. 2-ąjį policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą G. G. atžvilgiu dėl jo nekokybiško ir ne laiku atlikto remonto, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, kadangi pareigūnai nusprendė, jog tarp jų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

20Apelianto teigimu, ne visai teisingi yra nukentėjusiojo G. G. parodymai apie tai, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad pinigus reikia gražinti A. R.. Apeliantas tvirtina, kad jis su G. G. kalbėjo apie A. R., kaip apie moterį su vaiku, kurią G. G. apgaudinėja. Šią aplinkybę nurodė ir pats nukentėjusysis. Byloje nenustatyta, kad tarp A. R. ir apelianto būtų buvęs koks nors išankstinis susitarimas smurtauti prieš G. G. ir reikalauti iš jo gražinti už remontą jam sumokėtus pinigus, tačiau visa įvykių seka patvirtina, kad jis iš G. G. išreikalautus pinigus būtų gražinęs A. R..

21Apeliantas nurodo, kad jis neprisipažino įvykdęs turto prievartavimą, tačiau nuo pat pirmos apklausos iš esmės pripažino faktines bylos aplinkybes ir davė apie tai išsamius parodymus. Jo žmona N. B. ir A. R. tuo metu buvo draugės. A. R. kurį laiką gyveno pas juos ir ne kartą skundėsi G. G. blogai atliekamu ir nekokybišku remontu. Jis pats daugybę kartų buvo remontuojame A. R. bute ir matė, kad remontas buvo atliekamas ilgai ir nekokybiškai (viską reikėjo griauti ir atlikti iš naujo). Jis buvo į A. R. butą pakvietęs žmones, kurie geriau suprato remonto darbus, ir jie nustatė, kad atliktų darbų vertė apie 3 000 litų ir patvirtino apelianto išvadas, kad viską reikia griauti ir daryti iš naujo.

22Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

23Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti arba pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę bausmę ir jos vykdymą atidėti.

24Apeliantas prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją A. R., tikslu išaiškinti aplinkybes, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme.

25Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad teismas, tikslindamas kaltinamąjį aktą, neįsigilino į bylos esmę ir neištaisė kaltinimo klaidų, todėl netinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir paskyrė neteisingą bausmę.

26Apelianto teigimu, jis su niekuo iš anksto nesitarė daryti neteisėtą veiką. Jo vykimo į butą tikslas buvo padėti išnešti daiktus. Tokios paslaugos jo paprašė draugas V. B. ir jis sutiko. Tai patvirtino liudytoja A. R.. Jis, važiuodamas į butą, pamatė prie kioskelio stovinčius du nepažįstamus asmenis ir pasiūlė jiems už butelį degtinės padėti. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje nurodyti liudytojų A. K. ir S. Š. parodymai paneigia jo parodymų, kad jis prašė žmonių padėti išnešti daiktus, nes išnešti daiktus padėjo ne šie, o kiti asmenys.

27Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusysis buvo prievarta išvestas iš buto ir įsodintas į nenustatytą automobilį ir teigia, kad tokios teismo išvados nepatvirtina bylos įrodymai. Liudytoja I. L. parodė, jog ji nematė, jog G. G. į automobilį būtų įsodintas per prievartą, taip pat negirdėjo kieme jokio triukšmo.

28Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė detalius ir nuoseklius parodymus. Jis neneigia, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius ir teigia, kad dėl to labai gailisi. Tačiau apeliantas neigia naudojęs virvę, ja pririšęs nukentėjusiojo galvą prie medžio ir veržęs. Apelianto teigimu, tokie nukentėjusiojo parodymai prieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kietais bukais daiktais ir nėra nurodyta nei vieno kūno sužalojimo, kuris būtų padarytas, panaudojant virvę. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus dėl virvės panaudojimo, byloje nėra. Nukentėjusysis G. G. teisme taip pat parodė, kad D. V. jokiais peiliais demonstratyviai nežongliravo, metaliniu visrakčiu nei per plaštakas, nei per kelius jam nesudavė, nenaikino jokio jo turto, nevardino ir nereikalavo jokių pinigų.

29Liudytoja A. R. patvirtino, kad ji V. B. prašė išnešti iš buto skalbimo mašiną, o tai patvirtina jo parodymus, kad jis atvyko į butą padėti V. B.. Tai, kad daiktai nebuvo išnešti iš buto, paaiškinama tuo, kad bute įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju. Apie tai, kad nukentėjusysis nekokybiškai atliko buto remontą, išviliojo iš vienišos motinos pinigus, jam tapo žinoma tik bute, kai V. B. pradėjo kalbėti su nukentėjusiuoju. Jis jokio tikslo prievartauti turtą iš nukentėjusiojo neturėjo ir tik iš pokalbio tarp V. B. ir G. G. suprato, kad šis asmuo apgaudinėja vienišą motiną, o bute realiai pamatytas neva atlikto remonto vaizdas įtikino jį, kad remontas atliktas nekokybiškai (kreivos sienos, nekokybiškas tinkavimas). Todėl jis suprato, kad asmuo pasielgė nesąžiningai. Nukentėjusysis teisme parodė, kad jis statybininko kvalifikacijos neturi. Liudytojas J. L. parodė, kad G. G. anksčiau nieko bendro su statybomis neturėjo. Aplinkybę, kad G. G. atliekamas remontas buvo nekokybiškas patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Byloje nustatyta, kad G. G. A. R. rekomendavo jos buvęs sutuoktinis A. R., kuris parodė, kad jis, būdamas statybų vadovu, reikalų su G. G. neturi, nes dirba tik su rimtom firmom. Apeliantas daro prielaidą, kad galimai A. R., norėdamas padėti G. G. ir pakenkti buvusiai žmonai, specialiai jai pasiūlė žmogų, kurio pats nesamdytų. Dėl remonto kokybės parodymus davė ir liudytojai J. R. ir A. R.. Liudytoja I. B. (Lisauskienė) patvirtino, kad A. R. įsikėlė į butą tik vasaros pabaigoje, nors remontas turėjo būti atliktas kovo mėnesį. Aplinkybę, kad nukentėjusysis bandė išvilioti iš A. R. didesnę pinigų sumą, parodė liudytojas V. M.. Be to, pats G. G. teisme patvirtino, kad neatlikęs darbų, dalį pinigų, gautų iš A. R., panaudojo savo reikmėms (pav., įsigijo automobilį). Jam pamačius „remontą“ bei girdint draugo V. B., kuriuo jis tikėjo, pokalbį su nukentėjusiuoju, susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis, paviršutiniškai ir nekokybiškai atlikdamas remontą, apgavo ir išviliojo pinigus iš moters, kurios padėtis buvo sunki. Jis pats pinigų iš nukentėjusiojo nereikalavo. Liudytojas J. L. paaiškino, kad kalbant telefonu, jokių grasinimų nei jo, nei G. G. atžvilgiu išsakyta nebuvo, pats G. G. pasakė, kad „turi grąžinti pinigus“. G. G. buvo paaiškinta, kad jis turi grąžinti moteriai ne visus jam sumokėtus pinigus, o tik 12 000 Lt.

30Teismas konstatavo, kad „reiškiamų reikalavimų dydis neviršijo A. R. sumokėtų pinigų ribos, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamieji V. B., D. V. ir K. A. turtą prievartavo ne A. R., bet savo naudai, todėl šioje dalyje kaltinimas yra tikslinamas.“ Tokia teismo išvada, apelianto nuomone, akivaizdžiai liudija, kad nukentėjusiajam buvo išsakytas reikalavimas grąžinti pinigus ne kaltinamiesiems, o A. R. ir pinigų suma nebuvo tokio dydžio, kuri buvo sumokėtas nukentėjusiajam, o mažesnė. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad tarp A. R. ir G. G. susiklostė civiliniai santykiai ir, apelianto žiniomis, A. R. yra padavusi ieškinį dėl žalos atlyginimo. Todėl apeliantas teigia, kad jis veikė A. R. interesais, norėdamas apginti vienišą moterį su vaiku sunkioje situacijoje, nes buvo įsitikinęs, kad A. R. turtinė pretenzija yra reali ir teisėta. Todėl jis, būdamas įsitikinęs, kad moteriai padaryta žala, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendino kitam asmeniui – A. R., jo manymu, realiai priklausančią teisę. Todėl mano, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip turto prievartavimas, bet kaip savavaldžiavimas.

31Be to, apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nevengė atsakomybės ir nurodė savo veiksmus bei pripažino padaręs savavaldžiavimą. Jis dirba (pažyma byloje), yra susituokęs, turi šeimą, jo ankstesnis teistumas yra išnykęs. Jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų. Todėl prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir apsvarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

32Apeliantas pripažįsta civilinį ieškinį, ketina pradėti atlyginti žalą.

33Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-14 nuosprendžio dalį, kuria K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. A. išteisinti.

34Skunde nurodoma, kad nuteistasis K. A. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, jis nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinime nurodytame bute ir miške nėra buvęs, ką veikė 2015-04-28 neatsimena, pažįstą G. J., V. B. ir D. V. pažįsta kaip klientus.

35Nuteistojo K. A. kaltė grindžiama išimtinai nukentėjusiojo G. G. parodymais bei atpažinimu atliktu teisme. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytais argumentais, kad nukentėjusysis G. G. neabejotinai atpažino K. A., kaip asmenį dalyvavusį nusikalstamos veikos padaryme. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. A. neatpažino, jis tik nurodė, kad K. A. jam panašus į asmenį dalyvavusį nusikalstamos veikos padaryme iš akių ir nosies. Apelianto nuomone, nukentėjusysis, nurodydamas tokius požymius, turėjo įsidėmėti tai, kad K. A. nosis yra sulaužyta, tačiau jis, duodamas parodymus atpažinimo metu, nurodė, kad „dabar jo nosis yra sulaužyta, o įvykio metu jis to nepastebėjo“. Tai, apelianto teigimu, reiškia, kad asmuo, kuris dalyvavo nusikaltime neabejotinai neturėjo nosies sužalojimų, o pateiktos byloje fotonuotraukos liudija, kad K. A. nosis sulaužyta buvo 2002 metais ir ji tokia yra iki šiol, todėl akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padaryme K. A. nedalyvavo. Apelianto teigimu, atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, nes vienas iš trijų parodytų asmenų buvo akivaizdžiai nutukęs. Šią aplinkybę patvirtina fotonuotraukos bei atpažinimo metu dalyvavusio gynėjo pastaba. Šiame kontekste apeliantas pažymi, kad teismas, spręsdamas išteisintojo G. J. kaltumo klausimą, asmens atpažinimo metu padarytus BPK pažeidimus įvertino G. J. naudai, taip pat teismas įvertino ir aplinkybę, kad nukentėjusysis matė šį įtariamąjį su gynėju, su kuriuo atpažinime dalyvavo ir K. A.. Teisminio nagrinėjimo metu atliktas atpažinimas neatitinka BPK 192 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, todėl tokiu „atpažinimu“ grįsti K. A. kaltę nėra teisinio pagrindo. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kuriais galima būtų patikrinti ir patvirtinti nukentėjusiojo teiginius dėl K. A. dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Analizuojant G. G. ir kitų bylos asmenų naudojamų mobiliojo ryšio telefonų buvusius telekomunikacinius įvykius nėra duomenų apie K. A. galimą buvimą nusikaltimo vietoje tiek bute, tiek miške. Nuteistieji V. B. ir D. V. viso bylos proceso metu nurodė, kad K. A. ir G. J. nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, o dalyvavo visai kiti asmenys. Esant tokiems bylos duomenims, teismas nepagrįstai K. A. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

36Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, patikslinęs byloje pareikštą kaltinimą ir nurodęs, kad kaltininkai veikė bendrininkų grupėje, be teisėto pagrindo, prisidengdami A. R. ginčijamomis turtinėmis pretenzijomis dėl neva nekokybiško remonto, aiškiai peržengdami turtinių pretenzijų ribas, atvirai vertė perduoti turtą, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad reiškiamų pretenzijų G. G. dydis neviršijo A. R. sumokėtų pinigų ribos, todėl nėra pagrindo teigti, kad asmenys turtą prievartavo savo naudai. Tokiu būdu teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai prieštarauja teismo nuosprendyje išdėstytam kaltinimui. Šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis apklausiamas teisme parodė, jog jis gavo iš A.R. viso 4 420 €, ši suma litais sudaro 15 261,37 Lt. Teismas nurodė, kad kaltinamieji reikalavo iš pradžių 5 000 Lt, po to 12 000 Lt, vėliau visų gautų pinigų atliekant remontą, t.y. 15 772,68 Lt, ir padarė išvadą, kad nuteistųjų, be A. R. žinios, pareikštas reikalavimas yra didesnis nei A. R. sumokėta nukentėjusiajam pinigų suma. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamųjų reikalauta ir A. R. sumokėta pinigų suma yra tokia pati.

37Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis ir A. R. buvo susitarę dėl remonto jos bute darbų kainos ir terminų. Kilus nesutarimams tarp šių asmenų dėl atliekamo remonto kokybės ir darbų grafiko, taip pat atsiradus papildomoms išlaidoms, liudytoja A. R. nusprendė atsisakyti G. G. paslaugų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, jog ar ji pati, ar V. B. pasisiūlė užbaigti remonto darbus. Liudytoja taip pat parodė, kad ketina kreiptis į teismą bei išsiieškoti pinigines lėšas civiline tvarka. Iš esmės tokius pat parodymus apie buto remonto aplinkybes davė ir V. B., todėl akivaizdu, kad tarp nukentėjusiojo ir A. R. buvo susiklostę civiliniai santykiai bei atitinkama konfliktinė situacija. Todėl, apelianto manymu, veiksmai, kuriais, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, buvo pareikalauta grąžinti pinigines lėšas už nekokybiškai atliktą remontą kito asmens naudai, atitinka savavaldžiavimo, o ne turto prievartavimo, sudėties požymius.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. B.apeliacinį skundą.

39Apeliantas nuteistasis D. V. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą.

40Nuteistasis K. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo K. A. gynėjo apeliacinį skundą.

41Nukentėjusysis G. G. ir jo atstovė prašė nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

42Prokuroras prašė nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

43Nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo advokato P. Jablonsko apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

44Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems (BPK 320 straipsnio 5 dalis).

45Visi apeliantai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, remiantis juo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltumo padarius kvalifikuotą turto prievartavimą. Apeliantai skunduose pateikia bylos įrodymų vertinimą, remiantis kuriuo, nuteistieji D. V. ir V. B. prašo pakeisti jų nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir jų veiką kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis), bei atitinkamai sušvelninti jiems paskirtas bausmes, nuteistojo K. A. gynėjas prašo K. A. išteisinti, tačiau apeliaciniame skunde taip pat pasisako apie byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimą kaip savavaldžiavimą.

46Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

47D. V., V. B., K. A. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie kartu su nenustatytu asmeniu, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagringo, prisidegdami kito asmens – A. R. ginčijamomis turtinėmis pretenzijomis dėl neva nekokybiškai ir nepilnai atlikto buto, esančio ( - ), remonto, aiškiai peržengdami ginžijamų turtinių pretenzijų ribas, atvirai, kitų asmenų naudai, vertė nukentėjusįjį G. G. perduoti turtą – pradžioje reikalavo 5000 Lt (1 448,1 Eur), vėliai – 12 000 Lt (3 475,44 Eur), galiausiai visų gautų pinigų atliekant remontą (15 772,68 Lt, tai yra 4 568 Eur), panaudodami fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, atimdami asmeniui laisvę ir sunaikindami jo turtą.

48BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi aptariamą baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais.

50Nuteistųjų D. V., V. B. apeliacinių skundų argumentai, jog jų nusikalstami veiksmai sudaro ne BK 181 straipsnio 2 dalyje, o BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra pagrįsti, todėl šioje dalyje jų apeliaciniai skundai tenkintini. Apelianto nuteistojo K. A. gynėjo prašymas – K. A. išteisinti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – atmestinas. Tačiau nors teismas pagrįstai dėl nuteistojo K. A. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, šio nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą kolegija tenkina iš dalies, nes nustačius, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nuteistųjų D. V., V. B. nusikalstamas veikas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, remdamasis pagrindais, taikytinais nuteistiesiems D. V., V.B., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. A. pripažinimo kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, taip pat keistina.

51Aptariamoje byloje pirmos instancijos teismas, remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kuria sudaro: iš dalies nuteistųjų parodymai, nukentėjusiojo G. G., liudytojų A. R., N. B. ir kitų liudytojų parodymai, specialisto išvada pripažino, jog nuteistieji V. B., D. V., K. A. neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti pinigų savo ar kito asmens naudai iš nukentėjusiojo G. G..

52Remiantis minėtų įrodymų visuma šioje byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 18 val. visi nuteistieji patekę į butą, ( - ), be teisės turėtojos A. R. žinios pareiškė G. G., kurio nei vienas nuteistasis anksčiau nepažinojo, pretenzijas dėl neva nekokybiškai atlikto buto remonto, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą, atimdami laisvę nukentėjusiajam ir sunaikindami jo turtą.

53Pirmosios instancijos teismas nustatęs tokias faktines aplinkybes V. B., D. V., K. A. veiksmuose konstatavo turto prievartavimo nusikalstamos veikos požymius ir šiuos asmenis nuteisė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

54Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad K. A. nepadarė kaltinimo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo, kaltinime nurodytame bute ir miške nėra buvęs, ką veikė 2015-04-28 neatsimena ir nors apeliantas prašo K. A. išteisinti, tačiau skunde įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog surinktais įrodymais nustatytas ne turto prievartavimas, o savavaldžiavimas. Tuo tarpu apeliantai – nuteistieji D. V., V. B. apeliaciniuose skunduose iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad nesiekė iš nukentėjusiojo G. G. gauti neteisėtos turtinės naudos, mano, kad, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendino A. R. realiai priklausančią teisę atlyginti jai padarytą žalą dėl nelaiku ir nekokybiškai atliekamo buto remonto, todėl tokius savo veiksmus nuteistieji D. V., V. B. vertina kaip savavaldžiavimą.

55Nuteistųjų D. V., V. B. apeliacinių skundų argumentai, jog jų nusikalstami veiksmai sudaro ne BK 181 straipsnio 2 dalyje, o BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra pagrįsti.

56Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išvada dėl reikalavimų neteisėtumo, vertintina kaip prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims, kuriuos teismas ištyrė ir pripažino įrodymais. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas. Viena vertus, pirmos instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse konstatuota, kad V. B., D. V., K. A. ir nenustatytas asmuo, iš ankto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami kito asmens – A. R. ginčijamos turtinės pretenzijos dėl neva nekokybiškai ir nevisiškai atlikto buto ( - ) remonto, aiškiai peržengdami ginčijamų turtinių pretezijų ribas, atvirai, kitų asmenų naudai, vertė nukentėjusįjį G.G. perduoti turtą. Kita vertus, padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas, toliau dėstydamas argumentus dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje daro šiai išvadai priešingą išvadą, jog reiškiamų reikalavimų dydis neviršijo A. R. sumokėtų pinigų ribos, kas, kolegijos nuomone, ne patvirtina teismo išvadą dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo kvalifikuojant nuteistųjų V. B., D. V., K. A. nusikalstamus veiksmus, o ją paneigia.

57Savavališki veiksmai, įgyvendinant tam tikrą teisę, dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Nagrinėjamos bylos esmę sudaro konfliktas, kilęs tarp nuteistųjų V. B., D. V., K. A. ir nukentėjusiojo G. G. dėl nukentėjusiojo ir A. R. abipusių prievolių esant susitarimo remontuojant A. R. butą, vykdymo, t. y. civilinių teisinių santykių pagrindu.

58BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės.

59Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baidžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009).

60Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ir kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

61Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

62Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t.y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014).

63Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas formuoti priešingą apygardos teismo padarytai išvadą dėl nukentėjusiam G. G. pareikštų turtinių pretenzijų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad nuteistieji iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdami pagrindą, nes, jų žiniomis, A. R. nukentėjusiajam G. G. už jos buto remontą avansu buvo sumokėjusi 15 772,68 Lt, t.y. 4 568 €, tačiau remontas A. R. bute buvo atliekamas nekokybiškai, darbai velavo, nukentėjusysis G. G. A. R. jam sumokėtus pinigus naudojo ne pagal paskirtį, o asmeniniais tikslais. Nuteistieji V. B., D. V., K. A., žinodami apie tai, aiškinosi su G. G. dėl A. R. bute atliekamo remonto ir pareikalavo padarytos žalos atlyginimo, kuri neviršijo A. R. sumokėtų pinigų ribos. Šias aplinkybes patvirtina iš dalies nuteistojo V. B., nukentėjusiojo G. G., liudytojų A. R., N. B. ir kitų liudytojų parodymai, taip pat byloje surinkti kiti įrodymai – specialisto išvada, atpažinimo protokolai ir kt. Visi įrodymai yra detaliai ir išsamiai išdėstyti skundžiamame teismo nuosprendyje.

64Nukentėjusysys G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pripažino, jog tarp jo ir A. R. buvo sudarytas sutarimas dėl A. R. buto, esančio ( - ), remonto, o nuteistiesiems V. B., D. V., K. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atvykus į A. R. butą pirmiausia jam buvo išsakytos pretenzijos dėl remonto darbų kokybės ir pareikalauta padarytos žalos atlyginimo. Po to jau sekė fizinis smurtas, grasinimai, buvo naikinamas jo turtas, atimta jo laisvė. Kaltinamieji V. B., D. V., K. A. tikrai dalyvavo nusikaltimo padaryme, visi jie prieš jį vartojo fizinį smurtą. Be to, nukentėjusysis, duodamas parodymus apie reikalautas pinigų sumas, pripažino, kad galutinė nuteistųjų reikalaujama pinigų suma neviršijo jam A. R. duotų pinigų remonto darbams sumos.

65Pagal nukentėjusiojo G. G. parodymus, jis su A. R. buvo susitaręs dėl remonto darbų atlikimo jos bute ( - ). Tarp jų buvo pasirašytas susitarimas, kuriame buvo išvardinti būsimi darbai bei medžiagų sąrašą. Taip pat buvo suderėta kaina – 15 000 Lt. Iš karto jam A. R. sumokėjo avansą – 1 450 Eur, po to dar du kartus davė po 1 200 Eur, vėliau – 400, 150, 20 Eur. 2015 m. balandžio 28 d. apie 12 val. jam paskambino A. R. ir pasiūlė susitikti 18 val. bute, aptarti darbų atlikimo ir apmokėjimo klausimus. Jis pasiūlė susitikti mieste, tačiau ji norėjo susitikti bute, todėl jis kartu su savo pažįstama A. V. automobiliu ,,VW Passat” atvažiavo nurodytu laiku prie namo. A. V. liko laukti automobilyje. Jis jai pasakė, kad užtruks iki 30 min. Jis, nuėjęs į butą, atsirakino duris ir paskambino A. R., pasakė, kad jau laukia bute. Pastaroji atsakė, kad tuoj ateis. Būdamas svetainėje išgirdo, kad kažkas atidarė buto duris. Į butą įėjo keturi nepažįstami vyrai. Tuo metu jam nepažįstamas V. B. išreiškė priekaištus, kad jis (G. G.) apgaudinėja vienišą moterį su vaiku, pradėjo kabinėtis prie darbų kokybės, paklausė kur jis (G. G.) padėjo pinigus. G. G. bandė paaiškinti situaciją, tada vyrai apstojo jį ratu. Neatsimena, kuris iš jų pirmas sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvą. Tada kitas vyras, bet tiksliai neprisimena kuris, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, kažkuris spyrė į šoną. V. B., kuris viskam vadovavo, pareikalavo 5 000 litų, išplėšė G. G. iš rankų mobilųjį telefoną ir pareikalavo, kad jis (G. G.) kam nors dabar skambintų, kad kas nors atvežtų reikalaujamus pinigus arba atvažiuotų ir už jį laiduotų. G. G. paprašė, kad jam atiduotų telefoną, jį atgavęs, paskambino savo buvusiam uošviui E. L. ir pasakė, kad ant jo „užvažiavo berniukai kaip 90-aisiais metais“. Tada V. B. išplėšė iš rankų telefoną ir pats pradėjo kalbėtis su jo uošviu. Telefone netyčia įsijungė garsiakalbis ir uošvis pasakė, kad nori kviesti policiją, o V. B. išjungė telefoną, išėmė bateriją ir SIM korteles, telefoną išmetė. K. A. rankose žongliravo peilį. Tada trys vaikinai, išskyrus vieną vyrą (vairuotoją), pradėjo G. G. mušti rankomis ir kojomis. Mušė į įvairias kūno vietas, nuo ko jis apsvaigo, bet sąmonės neprarado. Vienas iš vyrų sugriebė jį už pakarpos ir visi laiptais palydėjo iki automobilio BMW, V. B. pasakė, kad „važiuosim į mišką“. Kažkas užrakino buto duris, negali pasakyti ar kaltinamieji turėjo raktą, ar užrakino duris iš jo (G. G.) paimtu raktu. Link automobilio vedė K. A. ir D. V.. G. G. buvo įlaipintas į automobilį ant galinės sėdynės, sėdėjo per vidurį. Šalia jo sėdintys vyrai liepė palenkti galvą, palenkė jam galvą žemyn, kad jis nematytų, kur važiuoja. Važiuojant jie vis nerasdavo vietos kur galima sustoti, o, kai sustojo, jie nuvedė jį į mišką. Vedant į mišką 3 vaikinai vis suduodavo po kelis smūgius (iš viso ne daugiau 5 smūgių) rankų kumščiais ir kojomis. Kas tiksliai kiek kartų ir į kurias vietas smūgiavo, negali pasakyti. Vairuotojas nesmūgiavo, ėjo šalia. G. G. buvo privestas prie medžio, kur jis buvo pririštas. Visus veiksmus darė trise, vairuotojas stovėjo šalia, viskam vadovavo V. B.. G. G. dešinė akis buvo „užpilta“ kraujo ir jis ja nieko nematė. V. B. su vairuotoju išvažiavo degtinės. V. B. sakė, kad G. G. galvotų, kur gauti pinigų. K. A. ir toliau, stovėdamas šalia, sukiojo peilį rankose. Vyrai ištisai klausinėjo kur jis (G. G.) padėjo pinigus, gautus už darbą ir, apskritai, kur jis dabar galėtų gauti pinigų. Tuo pat metu jie suduodavo smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po kurio laiko grįžo V. B. su vairuotoju, atvežė degtinės. Vyrai gėrė degtinę, davė butelį ir G. G. į rankas išgerti, kad numalšintų skausmą. Vėliau jį nuvedė prie kito medžio, vėl pririšo. Priėjo V. B., sakė, kad nori su juo pasikalbėti, klausė, kas gali atvežti pinigų. Tuomet V. B. rankų kumščiais ir kojomis mušė į įvairias kūno vietas, sudavė iki trijų smūgių, nukritusia šlepete mušė per galvą. Mušė tai vienas tai kitas, smūgių jau neprisimena, buvo praradęs sąmonę. G. G. ant galvos pylė mineralinį vandenį, kad atsipeikėtų. Vienas iš vaikinų (negali pasakyti kuris), spyrė koja į akį. Iš automobilio atsineštu metaliniu visrakčiu daužė per plaštakas ir kelius. Kas tai darė nepamena, bet tikrai - V. B.. Šias aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog visrakčiu mušė V. B. ir D. V., tarpusavyje tarėsi apie nukentėjusiojo nušovimą). Kažkuriuo tai egzekucijos metu V. B. grasino nusišlapinti jam į burną. D. V. jį nutempė prie medžio, apvyniojo aplink galvą ir medį virvę ir pradėjo traukti virvę į save, tokiu būdu spausdamas galvą. Kiti spardė kojomis ir mušė rankomis. V. B. reikalavo ir pinigų, grasino, jog jeigu kreipsis į policiją, kad susidoros su sese, išprievartaus mašinoje likusią Armandą. Jie pasakė, kad jį atriš, liepė eiti į nurodytą pusę. Apie 10 min. G. G. gulėjo ant žemės, jų šalia jau nebuvo. Po to jis ėjo per mišką, išėjęs ant kelio ir sustabdė automobilį. V. B., D. V. ir K. A. tikrai dalyvavo nusikaltimo padaryme, visi jie prieš jį vartojo smurtą. Iš esmės kaltinamieji galutiniame etape reikalavo būtent tokios sumos, kokią jam sumokėjo A. R.. Dėl šio įvykio patyrė turtinę 110 Eur dydžio (prarado telefoną, suplėšyti marškinėliai, kt. rūbai) ir neturtinę žalą (jis buvo kankinamas, žeminamas jo orumas ir t.t.). Nusikaltimo metu jis buvo po stuburo operacijos, veikė jį psichologiškai bauginančiai.

66Nukentėjusysis G. G. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme. Posėdžio metu nukentėjusysis G. G. parodė, kad anksčiau prisiminė geriau visas aplinkybes ir, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, patvirtino jų teisingumą. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad, dabar mano jog jam buvo pareikštos turtinės pretenzijos ne dėl nekokybiškai atlikto buto remonto, o dėl netesybų, iš pradžių buvo prašoma 5000 Lt, po to 10 000 Lt ar 12 000 Lt, tiksliai neatsimenantis. Tačiau tos pačios apklausos metu atsakydamas į jam gynėjo užduodamus klausimus taip pat pripažino, kad nuteistieji jam bute reiškė pretenzijas dėl buto remonto kokybės, jo klausė, ką jis pridirbo, sakė, kad nieko nepadarė, jog viskas yra kreiva ir jis apgavo moterį, po ko nuteistieji vartojo fizinį smurtą ir grasinimus.

67Nukentėjusiojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, jį mušusius ir jam, jo artimiesiems grasinusius asmenis (D. V., V. B., K. A.), apie jam pareikštų pretenzijų pobūdį (dėl nekokybiško remonto), laiko (prieš pradėjus jį mušti, jam grasinti) ir dydį (pareikalauta padarytos žalos atlyginimo suma neviršijo jam A. R. duotų pinigų buto remontui) buvo vienodi ir jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teisėjų kolegija, darydama išvadas dėl nuteistųjų kaltės, jais vadovaujasi. Apeliacinės instancijos teisme duotus nukentėjusiojo G. G. parodymus apie netęsybų reikalavimą, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, atmeta. Nukentėjusysis tokios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nebuvo nurodęs, gi apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, jog šiuo metu jam susiformavo nuomonė apie netesybų reikalavimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusysis iš dalies keičia parodymus praėjus daugiau nei dveji metai ir tokį parodymų keitimą aiškina tik dabar susiformavusiu manymu, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, iškeltą nukentėjusiojo versiją, kad nuteistieji įvykio metu reikalavo sumokėti netęsybas, pripažįsta neįtikinama ir nepagrįsta, todėl atmeta.

68Iš nuteistojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad V. B. kaltu neprisipažino, neigė G. G. mušęs ir jam grasinęs, kaip ir tai, kad matė, jog kiti nuteistieji būtų mušę nukentėjusįjį G. G.. Tačiau kai kurias bylai teisingai išnagrinėti ir padaryti pagrįstas išvadas aplinkybes V. B. pripažino. Pagal nuteistojo V. B. parodymus, jam A. R. skundėsi, kad nesiseka suremontuoti butą, nes pinigai skirti remontui baigėsi, o meistrai remonto nepadarė. Jis kelis kartus buvo A. R. bute, matė, kad remonto darbai atlikti nekokybiškai, kad reikia viską griauti. A. R. įkalbėtas jis sutiko pabaigti buto remontą, tuo tikslu įvertino atlikto remonto kokybę, surado darbininkus. Atliktas darbas buvo įvertintas 3000 Lt. Tris dienas iki įvykio jis važinėjo į tą butą, pradėjo iš ten išvežinėti daiktus, atlaisvino butą, kad galima būtų pradėti reikalingus darbus. Įvykio dieną jis paskambino D. V., kuris tuo metu buvo išgėręs, bet sutiko jam padėti iš A. R. buto išnešti skalbimo mašiną. Jis automobiliu ,,MB” paėmė D. V.. Jis, prieš važiuodami į butą, užsuko dar į parduotuvę. Kai išėjo iš parduotuvės pamatė, kad D. V. kalbasi su dviem vyrais. Vienas iš matymo yra pažįstamas, jo vardas A.. D. V. pasakė, kad šie vyrai padės, už darbą užteks jiems nupirkti degtinės butelį. Jie visi nuvažiavo į A. R. butą. Durys buvo neužrakintos. Visi keturi užėjo į vidų. Bute buvo kažkoks vyras, kaip dabar žino G. G.. Jis jam išsakė savo nuomonę apie nekokybišką darbą. G. G. pradėjo išsisukinėti ir akivaizdžiai meluoti. Tada jie visi pradėjo šiam rodyti pastarojo darbo trūkumus, akivaizdžius ir neprofesionaliai paslėptus. G. G. prisipažino, kad jis A. R. pinigus išleido, nusipirko automobilį. Pinigų iš G. G. buvo reikalauja tik tiek, kiek šis paėmė iš A. R. už remontą ir buvo skolingas A. R.. A. R. jo iš anksto neprašė išreikalauti iš G. G. pinigų. Ji gyveno jo namuose apie dvi savaites, nes neturėjo kur gyventi. Todėl jis žinojo, kokioje sunkioje padėtyje dėl remonto ir sumokėtų pinigų už jį G. G., ji buvo.

69Liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apie jai žinomas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodė, kad 2015 m. pradžioje ji kreipėsi į savo buvusį vyrą A. R., kad jis padėtų surasti meistrus buto remontui. Elektroniniu paštu nusiuntė jam buto ( - ) planą, apytiksliai paaiškino ko norėtų. A. R. jai atsiuntė kelis rangovų variantus. Susisiekus su jo siūlomu rangovu G. G. ji susitarė, kad darbai bus atlikti už 15 000 Lt iki 2015-05-01, pasirašė sutartį. Nuo 2015-03-25 iki 2015-04-24 ji G. G. sumokėjo 15 772, 68 Lt (4 568 eurus). G. G. darbus pradėjo 2015 m. kovo pabaigoje. 2015 m. balandžio pabaigoje pareikalavo, kad G. G. pagrįstų išlaidas ir pateiktų čekius. Iš jo pateiktų čekių buvo matyti, kad jis medžiagoms išleido apie 3000 Lt. 2015 m. balandžio pabaigoje G. G. jai pasakė, kad darbų tęsimui reikalinga dar daugiau pinigų, o jei ji nori, kad darbai visgi būtų greičiau baigti, jam reikės kviesti daugiau darbininkų. Ji klausė G. G., kodėl taip vangiai vyksta darbai, o jis atsakė, kad jis neturi laiko, yra užimtas kita veikla, nes lanko brokerių kursus. Apie tai, kad remonto darbai turėjo būti baigti iki 2015-05-01, nes tuo metu turėjo baigtis nuomos sutartis, G. G. buvo informuotas iš anksto, t. y. dar pasirašant sutartį, todėl sutartyje ir buvo numatyta darbų pabaigos data. Apie tai, kad G. G. yra jos buvusio vyro A. R. dabartinės žmonos brolis, sužinojo atsitiktinai 2015-04-08. Ši naujiena ją sutrikdė. Ji pasijautė savotiškai apgauta ir šantažuojama, kadangi G. G. paminėjo, kad negali užbaigti darbų, nes jiems užbaigti reikalinga daugiau pinigų. Ji apie problemas su remontu papasakojo savo draugėms N. B. ir N. V. Taip pat ji pati bendravo apie tai su V. B., jis pats lankėsi jos bute ir žiūrėjo kokie darbai buvo atlikti. V. B. jai paaiškino, kad jau atlikti darbai ir panaudotos medžiagos yra nekokybiški. Ji su V. B. apie G. G. atliktų darbų vertę ir jo išlaidas už medžiagas nekalbėjo. Ji galvojo, kad jai reikia susitikti su G. G. ir aptarti, kokiai sumai jis neatliko darbų ir kokie darbai atlikti nekokybiškai. 2015-04-28 ryte, tikslaus laiko neprisimena, A. R. atsiuntė SMS, kurioje parašė, kad ji turi susitikti ir pasišnekėti su G. G.. Tos pačios dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, ji paskambino G. G. ir jie susitarė susitikti apie 18 val. Susitarė, kad jis atvažiavęs iki jos buto paskambins. Tą pačią dieną apie tai ji kalbėjo ir su V. B., norėjo, kad jis dalyvautų jų su G.G. susitikimo metu, kadangi V. B. gali įvertinti atliktų darbų mastą, jų kokybę ir kainą. Apie 18 val. jai paskambino G. G. ir pranešė, kad jau atvažiavo į remontuojamą butą. Ji tuo metu buvo užsiėmusi, gamino dukrai maistą, todėl iš karto paskambino ir pranešė apie G. G. atvykimą V. B.. Tuo metu ji gyveno netoliese, todėl pati planavo ateiti kai pabaigs savo darbus. Po valandos, pabaigusi namų ruošą, atėjo į savo remontuojamą butą, atsirakino duris, tačiau jame nieko nebuvo. Jokių įtartinų grumtynių pėdsakų nepastebėjo. Tuo metu supyko, nes pagalvojo, kad G. G. ją apgavo ir neatvažiavo, arba nesulaukęs išvažiavo, nesuprato, kodėl ir V. B. bute nėra. Tos pačios dienos vakare jai paskambino V. B., kuris kažką nerišliai kalbėjo, ji pagalvojo, kad jis apsvaigęs, buvo supykusi ir nenorėjo su juo kalbėtis. Tos pačios dienos vakare keletą kartų skambino A. R., kaltino ją dėl G. G. dingimo. Neprisimena, ar tai buvo iki V. B. skambučio, ar po jo. Apie tai, kad V. B. panaudos G. G. atžvilgiu smurtą, nežinojo ir tikrai dėl to iš anksto nesitarė. Apie tai, kad V.B. tą vakarą susitikimui su G. G. pasikvietė daugiau žmonių, ji sužinojo tik susipažinusi su pranešimu apie įtarimą. Iki šiol mano, kad G. G. yra jai skolingas, nes jis visų sutartų darbų neatliko, o jei ir atliko, tai nekokybiškai, G. G. atliko ne daugiau kaip 30% visų sutartyje numatytų darbų, dėl to ji galimai kreipsis į teismą civilinio proceso tvarka. Kodėl jos sumokėta pinigų suma sutapo su V. B. reikalauta iš G. G. pinigų suma – nežino.

70Iš liudytojos N. B. parodymų, pagarsintų pirmos instancijos teisme BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad jai A. R. pasakojo, jog pastarosios buvęs vyras rekomendavo meistrą, kurį A. R. ir pasisamdė atlikti buto remontą. Vėliau, tikslios datos neprisimena, 2015 m. pavasario pabaigoje, A. R. jai guodėsi, kad niekaip negali užbaigto remonto bute, kad meistrui, kuris turėjo atlikti remontą, sumokėjo nemažus pinigus (apie 20 000 Lt), o šis sutartų darbų neatlieka. Po to, kai A. R. pradėjo su meistru griežčiau kalbėti, šis nuo šios pradėjo slaptytis. Ji taip pat lankėsi šiame bute ir matė, kad ten nieko gero nepadaryta, remonto darbai neatlikti: buvo išgriauta vonioje siena, nekokybiškai išmūryta, nekokybiškai užšpakliuota, senos grindys girgždėjo. Jos supratimu, atlikti darbai nebuvo verti sumokėtų pinigų. Visa tai žinojo ir jos vyras V. B.. A. R. pasakojo, kad šiai baigiasis nuomos sutartis, ji turi išsikraustyti su mažamete dukra, dukra rudenį turėtų pradėti lankyti mokyklą ( - ), o butas ( - ) visiškai neparuoštas ir ši negali ten su vaiku gyventi. Tada ji su vyru padėjo jai užbaigti remontą. Jos vyras padėjo nupirkti reikiamas medžiagas, surado meistrus, kurie A. R. greitai ir kokybiškai padarė remontą (t. 1, b. l. 130-131).

71Liudytoja J. G.-R. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmos instancijos teisme BPK 276 straipsnio tvarka, kaip ir liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme, be kitų aplinkybių nurodė, kad G. G. ligoninėje sakė, kad keturi vyrai A. R. bute jam pradėjo priekaištauti dėl blogai atlikto remonto, mušė, išvežę į mišką kankino.

72Iš A. K. (A. K.), S. Š. (S. Š.) parodymų, pagarsintų pirmos instancijos teisme BPK 276 straipsnio tvarka, taip pat matyti, kad jie, paprašius V. B., atlikus vienokius ar kitokius remonto darbus A. R. bute (t. 1, b. l. 127-128, 135). Pagal liudytojo S. Š. parodymus taip pat nustatyta, kad V. B. jam sakė, jog buto šeimininkė išvarė prieš tai dirbusius darbininkus, nes jie nieko gero nepadarė.

73Išdėstytas aplinkybes dėl G. G. atliekamo remonto A. R. bute, fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį G. G. taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. G 1478/15(01) (t. 1, b. l. 154-156), specialisto O. P. paaiškinimai (t. 1, b.l. 158), tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 5), įvykio vietos apžiūros metu rasti dokumentai (t. 2, b. l. 99-182, t. 4, b. l. 14-15). Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų.

74Kolegijos nuomone, objektyvūs bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad tarp A. R. ir nukentėjusiojo G. G. buvo sudarytas susitarimas dėl A. R. buto ( - ) remonto, tačiau tarp jų buvo kilęs ginčas dėl abipusių prievolių vykdymo. A. R. apie tai pasisakė N. B., o vėliau apie tai sužinojo ir V. B., kuris apie tai pasakė ir kitiems nuteistiesiems D. V., K. A., kurie nepažinojo A. R. ir G. G.. Nors realiai G. G. darbai nebuvo įvertinti, tačiau kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, A. R., pasakodama apie įvykį, manė, kad buto remontas buvo atliekmas nekokybiškai, darbai buvo vilkinami, jos G. G. sumokėti pinigai buto remontui buvo naudojami ne pagal paskirtį, o nuteistasis V. B. neturėjo jokio pagrindo netikėti tokiais A. R. teiginiais. Iš nuteistojo V. B. parodymų matyti, kad jis pats įsitikino, kad A. R. buto ( - ) remonto darbai buvo atliekami nekokybiškai ir sutiko A. R. paprašius jai padėti, nes A. R. jam buvo gaila, ji buvo atsidurusi beviltiškoje padėtyje (pinigai buto remontui baigėsi, ji su vaiku neturėjo kur gyventi, nes butas dar nebuvo suremontuotas, o nuomos sutartis baigėsi, dėl to laikinai gyveno pas V. B. ir jo žmoną N. B.). V. B. sutiko pabaigti buto remontą, surado darbininkus, padėjo iš A. R. buto išnešti daiktus, kad galima būtų pradėti darbus. Taigi akivaizdu, kad V. B. buvo įsitikęs, kad dėl G. G. kaltės A. R. buvo padaryta turtinė žala ir todėl nukentėjusysis G. G. privalo ją atlyginti. Įvykio dieną nuteistiesiems V. B., D. V., K. A. nuvykus į A. R. butą ir ten radus G. G., jie pradėjo aiškintis su G. G. dėl A. R. bute atliekamo remonto kokybės, išsakė jam pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, pinigų naudojimo ne pagal paskirtį ir pareikalavo žalos atlyginimo -

7515 772,68 Lt, t.y. 4 568 €, kuriuos A. R. buvo sumokėjusi avansu G. G. už buto remonto darbus, reikšdami pretenzijas vartojo fizinę ir psichinę prievartą. Nukentėjusysis G. G. patvirtino, kad visi nuteistieji V. B., D. V., K. A. bute ir po to ir miške, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, reikalavo, jog jis sumokėtų A. R. 15 772,68 Lt, t.y. 4 568 €, kuriuos yra skolingas, nes remonto darbai atlikti nekokybiškai, darbai vilkinami, pinigai skirti buto remontui naudojami ne pagal paskirtį. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis suprato, jog iš jo nuteistieji reikalavo atlyginti dėl nekokybiško buto remonto padarytos žalos atlyginimą, tačiau jį ginčijo. Reikšminga tai, jog nuteistieji pirmiausia nukentėjusiojo pareikalavo atlyginti A. R. dėl nekokybiškai atlikto buto remonto padarytą žalą, o tik po to sekė fizinis smurtas, grasinimai. Nukentėjusys G. G. pripažino, kad nuteistieji V. B., D. V., K. A. jam pirmiausia išsakė priekaištus dėl nekokybiško A. R. buto remonto, kaltino jį, kad jis apgaudinėja A. R., naudoja jos duotus pinigus buto remontui ne pagal paskirtį, asmeniniais tikslais ir pareiškė reikalavimą atlyginti A. R. padarytą žalą. Nesutikus tai padaryti, nuteistieji vartojo fizinį smurtą ir grasinimus.

76Byloje nenustatyta, kad V. B., D. V., K. A. būtų reikalavę iš nukentėjusiojo suteikti tam tikro turto būtent jiems ar reikalavę gerokai daugiau pinigų, negu nukentėjusysis, jų manymu, buvo skolingas. Nukentėjusysis G. G. pripažino, kad galutinė nuteistųjų reikalaujama pinigų suma neviršijo jam A. R. duotų pinigų remonto darbams sumos. Nors nukentėjusysis, kalbėdamas buitine, o ne teisine kalba, išsireiškė, kad jį reketavo, tačiau jis taip pat patvirtino, kad atsiskaityti buvo reikalaujama būtent su A. R. ir dėl jos nekokybiškai atliekamo ir vilkinamo buto remonto.

77Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam G. G. buvo pareikštas reikalavimas atsiskaityti su A. R. dėl nekokybiško buto remonto ir tuo buvo siekiama gauti A. R. patirtos žalos atlyginimą. Nuteistieji V. B., D. V., K. A., reikalaudami pinigų, vykdė nukentėjusiojo G. G. ginčijamą A. R. teisę į padarytos žalos atlyginimą. Tai atitinka jau minėtą vieną iš CK numatytų teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų - žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadinasi nukentėjusiajam G. G. pareikštas reikalavimas, priešingai negu nustatė pirmos instancijos teismas, turėjo įstatyminį pagrindą, o tai reiškia, kad šiuo reikalavimu buvo įgyvendinama asmens teisė. Tačiau akivaizdu, kad nuteistieji V. B., D. V., K. A., reikalaudami pinigų, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos. Jie, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, bandė savavališkai įvykdyti nukentėjusiojo G. G. ginčijamą A. R. teisę į padarytos žalos atlyginimą, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, grasindami jam, atimdami nukentėjusiojo laisvę, naikindami nukentėjusiojo turtą ir taip padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Nuteistieji, atvykę į A. R. butą, atliko šiuos veiksmus: visi bendrais veiksmais G. G. reiškė pretenzijas dėl neva nekokybiškai atlikto buto remonto, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių G. G. į įvairias kūno vietas, naudojo psichinį smurtą – K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, V. B., siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir maksimaliai apriboti galimybę kviestis pagalbą, pagriebė iš nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 30 eurų vertės, išėmė iš telefono SIM kortelę ir bateriją. Po ko, tęsdami nusikalstamus veiksmus, prievarta išvedė nukentėjusįjį iš buto ir įsodino į nenustatytą automobilį BMW, kurį vairavo nenustatytas asmuo, automobilyje draudė stebėti kur vežamas, nuvežė į mišką, esantį ( - ), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, virve pririšo nukentėjusįjį prie medžio, naudodami psichinę prievartą - grasino nukentėjusįjį nušauti, prieš jo artimus asmenis panaudoti seksualinę prievartą ir fizinį smurtą, K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, V. B. grasino nusišlapinti jam į burną, reikalavo nepranešti policijai, bendrai V. B., D. V., K. A. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, V. B. ir D. V. metaliniu visrakčiu sudavė smūgius per plaštakas ir kelius, D. V. virve apvyniojo nukentėjusiojo galvą prie medžio ir veržė virvę, peiliu badė kūną, tokiu būdu bendrais veiksmais, mažiausiai 34 trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose su odos nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kakle, dešinio žasto, kairio riešo ir kairės plaštakos srityse, krūtinės ląstos priekiniame ir šoniniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvas pilvo, nugaros, abipus juosmens srityse, abiejų šlaunų srityse, dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių ir dešinio kelio sąnario srityse-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės akiduobės vidinės sienelės ir kairės pusės V-VI-o šonkaulių lūžius-sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip jie, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Visi kaltininkai pasirinko tokį A. R. subjektinės teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Jie patys ėmėsi vykdyti teisingumą fizinės ir psichinės prievartos pagalba versdami atlyginti nukentėjusiojo G. G. ginčijamą žalos atlyginimą A. R..

78Tokie nuteistųjų V. B., D. V. ir K. A. nusikalstami veiksmai atitinka savavaldžiavimo esmę: kaltininkai vykdo ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens teisę. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias civilinių teisinių santykių pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Įstatymų leidėjas uždraudžia savavališkai ginti bet kokią teisę, tarp jų tiek ginčijamą savo, tiek kitų asmenų.

79Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog byloje surinkyų įrodymų visetu įrodyta, kad V. B., D. V., K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistųjų veiksmai iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į BK 294 straipsnio 2 dalį.

80Dėl bendrininkavimo

81Byloje taip pat nustatyta, kad darant šį nusikaltimą dalyvavo keturi asmenys (V. B., D. V., K. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo), tai yra nusikaltimas padarytas bendrininkaujant.

82Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu ar pritariančiais veiksmais. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

83Nors nuteistasis K. A. neigia savo kaltę, tvirtina, kad jis 2015 m. balandžio 28 d. nei bute, nei miške su V. B. ir D. V. nebuvo ir jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo G. G. parodymai ir kita bylos medžiaga.

84Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų matyti, jog joje nustatyta situacija, kai nukentėjusysis, be nuteistųjų, yra vienintelis asmuo tiesiogiai dalyvavęs įvykyje. Tokiu atveju, nukentėjusiojo parodymai yra reikšminga įrodinėjimo priemonė aiškinantis nusikalstamos veikos, padarytos prieš jį, aplinkybes, taip pat ir pagrindžiant veiką padariusio asmens kaltę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

85Iš nuteistojo K. A. gynėjo apeliacinio skundo teiginių suprantama, jog jis nesutinka su nukentėjusiojo G. G. parodymų vertinimu, tvirtina, kad K. A. kaltė grindžiama iš esmės tik nukentėjusiojo G. G. parodymais, kurių patikimumas yra abejotinas, nes vykstant ikiteisminiam tyrimui asmens parodymo atpažinti metu G. G. K. A. neatpažino, apie tai, kad K. A. dalyvavo nusikaltimo padaryme nurodė tik teisme, be to, nenurodė, K. A. veido išskirtinio bruožo – sulaužytos nosies.

86Iš tiesų, vykstant ikiteisminiam tyrimui asmenų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis G.G. kategoriškai neatpažino K. A. kaip vieno iš nusikaltime dalyvavusio asmens. Jam tik asmuo Nr. 3 (K. A.) pasirodė panašus iš akių ir nosies į asmenį, kurį apklausoje jis įvardino kaip vyrą Nr. 2, kuris jį mušė, badė peiliu, automobilyje sėdėjo šalia jos iš kairės. Jis abejojo dėl to, kad šiuo metu šis vyras yra pastambėjęs, įvykio metu buvo su kepure, dabar jo nosis yra sulaužyta, o įvykio metu jis to nepastebėjo (t. 5, b. l. 74-75). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis jau neabejotinai atpažino K. A. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikaltimo padaryme ir įvardijo jo atliktus veiksmus (mušė, rankose sukiojo peilį, badė). Nukentėjusiojo G. G. parodymais neginčijamai įrodyta, kad visi nuteistieji V. B., D. V., K. A. bendrais veiksmais G. G. reiškė pretenzijas dėl neva nekokybiškai atlikto buto remonto, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių G. G. į įvairias kūno vietas, naudojo psichinį smurtą – K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu. Taip pat, visi tęsdami nusikalstamus veiksmus, prievarta išvedė nukentėjusįjį iš buto ir įsodino į nenustatytą automobilį BMW, kurį vairavo nenustatytas asmuo, automobilyje draudė stebėti kur vežamas, nuvežė į mišką, esantį ( - ), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, virve pririšo nukentėjusįjį prie medžio, naudodami psichinę prievartą - grasino nukentėjusįjį nušauti, prieš jo artimus asmenis panaudoti seksualinę prievartą ir fizinį smurtą, K. A. demonstratyviai žongliravo peiliu, bendrai V. B., D. V., K. A. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam daugybę smūgių į įvairias kūno vietas. Teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta, netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais neturi pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant įvykių seką, tiek esminėmis detalemis. Be to, tiek nukentėjusysis G. G., tiek nuteistasis K. A. neigia pažinoję vienas kitą iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusysis G. G. jokio tikslo ar motyvo apkalbėti nuteistąjį K. A. neturėjo ir neturi. Tokius nukentėjusiojo G. G. parodymus apie jo atžvilgiu vartotą fizinį smurtą, kitas jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti jau minėti objektyvūs bylos įrodymai. Be to, pažymėtina, kad apklausos metu asmuo ne visada gali nurodyti visus individualius atpažintino asmens požymius arba tiksliai juos apibūdinti, nes tam gali turėti reikšmės, kaip ir šioje byloje, nusikaltimo aplinkybės, stresas, apšvietimas, praėjęs laiko tarpas ir kt. Todėl vien tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, apibūdindamas asmens išvaizdą, nenurodė, kad pastarojo nosis buvo sulaužyta, ar tai, kad nukentėjusysis pamatęs K. A., nurodė, kad atpažįsta jį, nors anksčiau negalėjo kategoriškai jo atpažinti ir išreiškė tam tikras abejones, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo G. G. parodymų teisingumu. Teisėjų kolegija pažeidimų, kurie būtų vertinami kaip grubūs BPK pažeidimai ir būtų turėję esminės įtakos atpažinimo metu gautų duomenų patikimumui, nenustatė. Kolegijai nekelia abejonių, jog G. G. atpažino būtent tą asmenį, kuris kartu su kitais nuteistasiais V.B., D. V. reiškė G. G. pretenzijas dėl neva nekokybiškai atlikto buto remonto panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą.

87Tai, kad tarp nukentėjusiojo G. G. ir nuteistojo K. A. nebuvo tikro ar tariamo teisinio santykio, taip pat neturi reikšmės K. A. veiksmų teisiniam vertinimui, kai nusikaltimas padarytas bendrininkaujant. Šio nusikaltimo (savavaldžiavimo) subjektu gali būti asmuo, kuris savavališkai vykdo tiek jam pačiam, tiek kitam asmeniui priklausančią tikrą ar tariamą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-293/2011).

88Nuteistųjų V. B., D. V., K. A. veiksmų pobūdis, kolegijos nuomone, rodo, kad jų veiksmai buvo suderinti ir atlikti bendrai, suvokiant bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidedant prie jo įgyvendinimo kiekvienam iš bendrininkų realizuojant bent dalį BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstimo sudėties objektyviųjų požymių: jie visi važiavo pas nukentėjusįjį G. G., būdami šalia vienas kito, reiškė pretenzijas G. G. dėl nekokybiško remonto ir reikalavo A. R. padarytos žalos atlyginimo, kartu, matydami vienas kito veiksmus, visi elgėsi nusikalstamai, naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, grasino nukentėjusiajam, palaikė savo bendrus dėl jų atliekamų veiksmų ir kiekvienas aktyviai dalyvavo įvykdant šį nusikaltimą. Jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais, tam pritardami prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

89Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad bendrininkų neteisėti veiksmai pagal savo pavojingumo laipsnį peraugo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 188 straipsnyje ribą, nes, kaip jau minėta, V. B., D. V., K. A. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala G. G. teisėms ir teisėtiems interesams. Tokie nuteistųjų veiksmai, kaip keturių asmenų mušimas nukentėjusiojo, vežimas nukentėjusiojo į mišką, jo pririšimas prie medžio, grasinimai nukentėjusiajam nušauti, prieš jo artimus asmenis panaudoti seksualinę prievartą ir fizinį smurtą, demonstratyvus žongliravimas peiliu, grasininimai nusišlapinti jam į burną, reikalavimas nepranešti policijai, tokiais veiksmais sukuriant bauginančio pobūdžio situaciją, daugybinių smūgių rankomis ir kojomis sudavimas nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, be abejo, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams.

90Dėl naujų bausmių paskyrimo

91Nuteistųjų V. B., D. V., K. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį spręstinas ir naujos bausmės paskyrimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą klausimas.

92Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytais reikalavimais. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

93Baudžiamasis įstatymas už savavaldžiavimą (BK 294 straipsnio 2 dalis) numato arešto ir laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

94Teisėjų kolegija V. B., D. V., K. A. bausmes pagal BK 294 straipsnio 2 dalį skiria laikydamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Atsižvelgiama į tai, kad V. B., D. V., K. A. padarė baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiat bendrininkų grupe. Visi kaltininkai, realizuodami nusikalstamus kėslus, veikė aktyviai: visi mušė nukentėjusįjį, grasino jam. V. B. buvo šio nusikaltimo iniciatoriumi, jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dalyvauja ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimo projekte, nuo 2016 m. spalio 10 d. dirba, turi du mažamečius vaikus. K. A. anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, baustas už administracinius pažeidimus, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. D. V. praeityje taip pat buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas už įvairius administracinius pažeidimus, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nuo 2016 m. birželio 8 d. dirba.

95Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistiesiems V. B., K. A., D. V. parenkant laisvės atėmimo bausmes, jų dydį V. B. nustatant artimesnę BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijos numatytam maksimumui, o K. A., D. V. - artimesnę BK 294 straipsnio 2 dalyje sankcijos vidurkiui.

96V. B. naujai paskirta bausmė bendrintina su bausme, nuteistajam paskirta Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

97K. A. naujai paskirta bausmė bendrintina su bausme, nuteistajam paskirta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, taikant BK 63 straipsnio 4, 9 numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

98Apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma pritaikyti nuteistiesiems V. B., D. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokius prašymus patenkinti.

99Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistųjų V. B., D. V. padaryta veika, tiek su nuteistųjų asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. B., D. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. V. B., D. V. praeityje ne kartą teisti. V. B. naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, D. V. teistumas išnykęs, be to abu jie daug kartų bausti administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, jog jie nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teitumų, yra linkę ir toliau daryti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus.

100Dėl nukentėjusiajm priteistinų išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą

101Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatė Eugenija Liutvinskienė atstovavo nukentėjusįjį G. G. proceso pirmosios instancijos teisme metu ir nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusiojo G. G. prašymas priteisti 650 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Advokatė, dalyvaudama ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, pateikė naują prašymą priteisti nukentėjusiajam iš nuteistųjų solidariai 500 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.108, t.7).

102Prašymas tenkintinas.

103Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

104Baudžiamoji byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo apeliacinius skundus, buvo surengti trys teismo posėdžiai, atliktas įrodymų tyrimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, aktyvų dalyvavimą teismo posėdžiuose sprendžia, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti – 500 Eur yra realios ir pagrįstos, todėl jos priteistinos iš nuteistųjų taikant solidarinę atsakomybę.

105Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktu,

Nutarė

106Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

107V. B. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

108Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

109K. A. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

110Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę K. A. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio baudą.

111D. V. (D. V.) nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

112Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

113Priteisti taikant solidarinę atsakomybę iš nuteistųjų V. B., K. A. ir D. V. 500 Eur nukentėjusiajam G. G. išlaidų, turėtų už advokato suteiktas paslaugas, atlyginimui.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 181... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 6. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: ... 7. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė... 9. D. V. (D. V.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 10. - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę... 11. Iš V. B., K. A. ir D. V. solidariai priteista: Vilniaus teritorinei ligonių... 12. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu G. J. (G. J.) pagal BK 181 straipsnio 2 dalį... 13. Teisėjų kolegija,... 14. V. B., D. V., K. A. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad... 15. V. B., D. V., K. A. ir nenustatytas asmuo, iš anksto susitarę ir veikdami... 16. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 17. Apelianto teigimu, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jam netinkamai... 18. Apeliantas teigia, kad teismas jo veiksmus neteisingai kvalifikavo kaip turto... 19. Jis buvo neabejotinai įsitikinęs, kad G. G. apgaudinėja A. R. ir naudojasi... 20. Apelianto teigimu, ne visai teisingi yra nukentėjusiojo G. G. parodymai apie... 21. Apeliantas nurodo, kad jis neprisipažino įvykdęs turto prievartavimą,... 22. Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.... 23. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą... 24. Apeliantas prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją A.... 25. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad... 26. Apelianto teigimu, jis su niekuo iš anksto nesitarė daryti neteisėtą... 27. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusysis buvo prievarta... 28. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė detalius ir nuoseklius parodymus.... 29. Liudytoja A. R. patvirtino, kad ji V. B. prašė išnešti iš buto skalbimo... 30. Teismas konstatavo, kad „reiškiamų reikalavimų dydis neviršijo A. R.... 31. Be to, apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme. Jis nuo pat ikiteisminio... 32. Apeliantas pripažįsta civilinį ieškinį, ketina pradėti atlyginti žalą.... 33. Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 34. Skunde nurodoma, kad nuteistasis K. A. savo kaltės dėl jam pareikštų... 35. Nuteistojo K. A. kaltė grindžiama išimtinai nukentėjusiojo G. G. parodymais... 36. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 37. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis ir A. R. buvo susitarę dėl... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis V. B. ir jo... 39. Apeliantas nuteistasis D. V. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo D. V.... 40. Nuteistasis K. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo K. A. gynėjo... 41. Nukentėjusysis G. G. ir jo atstovė prašė nuteistųjų V. B., D. V. ir... 42. Prokuroras prašė nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo... 43. Nuteistųjų V. B., D. V. ir nuteistojo K. A. gynėjo advokato P. Jablonsko... 44. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 45. Visi apeliantai apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos... 46. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 47. D. V., V. B., K. A. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie... 48. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi aptariamą... 50. Nuteistųjų D. V., V. B. apeliacinių skundų argumentai, jog jų nusikalstami... 51. Aptariamoje byloje pirmos instancijos teismas, remiantis byloje surinktų ir... 52. Remiantis minėtų įrodymų visuma šioje byloje nustatyta, kad 2015 m.... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatęs tokias faktines aplinkybes V. B., D.... 54. Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad K. A. nepadarė... 55. Nuteistųjų D. V., V. B. apeliacinių skundų argumentai, jog jų nusikalstami... 56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos... 57. Savavališki veiksmai, įgyvendinant tam tikrą teisę, dažnai atliekami esant... 58. BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos veikos yra atribojamos... 59. Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą... 60. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra... 61. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136... 62. Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą... 63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 64. Nukentėjusysys G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant... 65. Pagal nukentėjusiojo G. G. parodymus, jis su A. R. buvo susitaręs dėl... 66. Nukentėjusysis G. G. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme.... 67. Nukentėjusiojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme... 68. Iš nuteistojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme... 69. Liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos... 70. Iš liudytojos N. B. parodymų, pagarsintų pirmos instancijos teisme BPK 276... 71. Liudytoja J. G.-R. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo... 72. Iš A. K. (A. K.), S. Š. (S. Š.) parodymų, pagarsintų pirmos instancijos... 73. Išdėstytas aplinkybes dėl G. G. atliekamo remonto A. R. bute, fizinio smurto... 74. Kolegijos nuomone, objektyvūs bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad tarp... 75. 15 772,68 Lt, t.y. 4 568 €, kuriuos A. R. buvo sumokėjusi avansu G. G. už... 76. Byloje nenustatyta, kad V. B., D. V., K. A. būtų reikalavę iš... 77. Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam G. G. buvo... 78. Tokie nuteistųjų V. B., D. V. ir K. A. nusikalstami veiksmai atitinka... 79. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog byloje... 80. Dėl bendrininkavimo... 81. Byloje taip pat nustatyta, kad darant šį nusikaltimą dalyvavo keturi asmenys... 82. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 83. Nors nuteistasis K. A. neigia savo kaltę, tvirtina, kad jis 2015 m. balandžio... 84. Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų matyti, jog joje nustatyta... 85. Iš nuteistojo K. A. gynėjo apeliacinio skundo teiginių suprantama, jog jis... 86. Iš tiesų, vykstant ikiteisminiam tyrimui asmenų parodymo atpažinti metu... 87. Tai, kad tarp nukentėjusiojo G. G. ir nuteistojo K. A. nebuvo tikro ar tariamo... 88. Nuteistųjų V. B., D. V., K. A. veiksmų pobūdis, kolegijos nuomone, rodo,... 89. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad... 90. Dėl naujų bausmių paskyrimo... 91. Nuteistųjų V. B., D. V., K. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK... 92. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 93. Baudžiamasis įstatymas už savavaldžiavimą (BK 294 straipsnio 2 dalis)... 94. Teisėjų kolegija V. B., D. V., K. A. bausmes pagal BK 294 straipsnio 2 dalį... 95. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą,... 96. V. B. naujai paskirta bausmė bendrintina su bausme, nuteistajam paskirta... 97. K. A. naujai paskirta bausmė bendrintina su bausme, nuteistajam paskirta... 98. Apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma pritaikyti nuteistiesiems V. B., D.... 99. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su... 100. Dėl nukentėjusiajm priteistinų išlaidų už suteiktą advokato teisinę... 101. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatė Eugenija... 102. Prašymas tenkintinas.... 103. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas pripažinęs... 104. Baudžiamoji byla apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama pagal... 105. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:... 107. V. B. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK... 108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu... 109. K. A. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK... 110. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies 9 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 111. D. V. (D. V.) nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies... 112. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 113. Priteisti taikant solidarinę atsakomybę iš nuteistųjų V. B., K. A. ir D....