Byla 2K-432/2009
Dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir V. B. kasacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio.

3Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 11 d. iki gruodžio 14 d. įskaitytinai. V. B. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 11 d. iki gruodžio 5 d. įskaitytinai.

4Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas D. A. I., o E. J. (buvusi K.) išteisinta.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendis pakeistas: R. K. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; V. B. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį trejiems metams ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis jiems palikta nepakeista.

6Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti D. A. I. ir E. J. (buvusi K.).

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

8Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį R. K., D. A. I., V. B. ir E. J. (buvusi K.) nuteisti už tai, kad 2007 m. lapkričio 4–6 d., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, prisidengdami tariamu E. J. (buvusios K.) išžaginimu, atvirai savo naudai, panaudodami psichinę prievartą, reikalavo perduoti 20 000 Lt šiomis aplinkybėmis:

92007 m. lapkričio 4 d., apie 20 val., A. B. namuose, esančiuose Pakruojo r., ( - ), veikdami bendrininkų grupe, panaudodami psichinę prievartą, V. B. pristačius R. K. kriminalistu ir šiam pasakius, kad žino, kaip elgtis su tokiais, kurie „prisidirba“, bei parodžius į E. J. (buvusią K.), R. K. pareikalavo iš A. B. už jos išžaginimą mokėti „bapkes“ – 20 000 Lt, o E. J. (buvusi K.) galvos linktelėjimu patvirtino šį reikalavimą; po to R. K. išsitraukus iš kišenės popieriaus lapą bei pasakius, jog tai E. J. (buvusios K.) „apdukcija“, V. B. perskaičius lapuose tariamai nurodytus straipsnius ir bausmes, V. B. paragino sumokėti pinigus, kad nereikėtų sėstis į kalėjimą, D. A. I. reikalavo, kad kuo greičiau būtų pinigai, o E. J. (buvusi K.) pasakė, jog jai reikia 20 000 Lt, taip pat D. A. I. grasinant panaudoti fizinį smurtą – perlaužti per pusę, jie visi reikalavo skubiai surinkti pinigus, siūlydami parduoti kiaules, skalbimo mašiną, automobilį, pasiimti iš banko paskolą.

10Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, prisidengiant E. J. (buvusios K.) išžaginimu, 2007 m. lapkričio 5 d., ryte, tiksliau nenustatytą valandą, vykdant bendrą susitarimą, V. B., paskambinęs telefonu, kurio Nr. 869288663, nukentėjusiajam A. B. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. 861748957, reikalavo greičiau parduoti automobilį „Ford Esccort“ jo surastam pirkėjui, o R. K., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo gautus pinigus atiduoti E. J. (buvusiai K.), kad ši nerašytų pareiškimo policijai dėl išžaginimo, taip jie vertė nukentėjusįjį parduoti savo turtą – automobilį, kurį jis tą pačią dieną, bijodamas, kad grasinimas nebūtų įvykdytas, pardavė V. B. surastam pirkėjui už 200 Lt.

11Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 17.00 val., nukentėjusiajam A. B. paskambinus V. B. ir pranešus apie parduotą automobilį, apie 21.00 val., R. K., V. B., D. A. I. bei E. J. (buvusiai K.) atvykus į A. B. namus, esančius Pakruojo r., ( - ), vykdydami bendrą susitarimą, E. J. (buvusi K.) pareikalavo iš A. B. atiduoti jai gautus už automobilį 200 Lt, kuriuos nukentėjusysis jai perdavė, o R. K., panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas kalėjimu ir „blogu“ elgesiu, reikalavo iš nukentėjusiojo likusios dalies pinigų, ragino juos greičiau rinkti, vertė kitą dieną paimti iš banko paskolą, reikalavo parduoti kiaules, o jam pritarė D. A. I. ir E. J. (buvusi K.).

12Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 6 d., apie 21.00 val., R. K., V. B., D. A. I. ir E. J. (buvusiai K.) atvykus į A. B. namus, esančius Pakruojo r., ( - ), vykdydami bendrą susitarimą, nukentėjusiajam A. B. pasakius, kad banke AB „Hansabankas“ paskolos jam nedavė, panaudodami psichinę prievartą – visi patvirtino, kad jeigu nebus pinigų, bus rašomas pareiškimas policijai dėl E. J. (buvusios K.) išžaginimo, – R. K. supykęs iš A. B. reikalavo pinigų E. J. (buvusios K.) vardu ir kad, gavęs pinigus iš „Snoro“ banko, paskambintų V. B., o R. K. pritarė E. J. (buvusi K.) bei D. A. I., taip reikalaudami iš nukentėjusiojo perduoti turtą – 20 000 Lt.

13Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendį be pakeitimų.

14Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies į 181 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kasatoriaus manymu, bylos duomenys patvirtina, kad buvo savavaldžiaujama, o ne prievartaujamas svetimas turtas. Pats nukentėjusysis neneigia, kad jis su nuteistąja E. J. (buvusia K.) lytiškai santykiavo prieš jos valią, be to, jis šios dar ir atsiprašė už tai. Taigi nuteistoji E. J. (buvusi K.) turėjo pagrindą, padedant pažįstamiems, reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo ir tai buvo padaryta.

15Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant BPK 1, 2, 20, 305 bei 320 straipsnių reikalavimus, taip pat nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Ginčydamas Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis padarė BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. R. K. tvirtina, kad jo atliktuose veiksmuose nėra BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties: objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Reikalavimą nukentėjusiajam atlyginti nuteistajai E. J. (buvusiai K.) žalą už patirtą skriaudą (išžaginimą) kasatorius suvokė kaip visiškai teisėtą. Skunde atkreipiamas dėmesys į įvykių eigą, kurią teismas nustatė nevisapusiškai ir kuri patvirtina, kad turtas iš nukentėjusiojo A. B. nebuvo prievartaujamas. Anot kasatoriaus, pagal bylos medžiagą, nuteistieji nuvyko pas nukentėjusįjį reikalauti atsiskaityti su E. J. (buvusia K.) už jos išprievartavimą, tik šiai kreipusis į D. A. I. ir pranešus, kad nukentėjusysis ją išprievartavo, bei paprašius nuvykti pas jį padėti išsiaiškinti. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis atvykusius nuteistuosius priėmė, neginčijo E. J. (buvusios K.) teisės reikalauti žalos atlyginimo, prisipažino nuskriaudęs nepilnametę E. ir su ja kalbėjosi, kaip galėtų atlyginti padarytą žalą. Dėl sumos tarėsi abu. Nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad už nepilnametės išžaginimą yra skiriama griežta bausmė ir kad į nepilnamečių prievartautojus neigiamai žiūri tiek visuomenė, tiek kalinimo įstaigose kalintys asmenys. Taip pat jam buvo paaiškinta, kad jei nepavyks susitaikyti, E. J. (buvusi K.) kreipsis į policiją. Tai savo parodymais patvirtino ir A. B. Iš viso buvo trys derybų vakarai. Antrąjį vakarą A. B. atlygino dalį sutartos sumos. Pardavęs automobilį ir gavęs 200 Lt, tą vakarą nukentėjusysis norėjo pinigus paduoti R. K., tačiau jis šių neėmė, todėl jie buvo paduoti nuteistajai E. J. (buvusiai K.). Kasatorius taip pasielgė dėl to, kad žala buvo padaryta ne jam ir jis neturėjo jokio turtinio intereso. Po pinigų perdavimo E. J. (buvusiai K.), A. B. ir toliau derėjosi su ja dėl žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad smurto prieš jį niekas nenaudojo. Taigi, kasatoriaus teigimu, E. J. (buvusi K.) turėjo teisę reikalauti žalos atlyginimo už jai padarytą skriaudą. Įvykių metu buvo ginama ir įgyvendinama E. J. (buvusios K.) valia išsiaiškinti su ją išprievartavusiu asmeniu dėl žalos atlyginimo pirmiausia geruoju, o vėliau, to nepasiekus, 2007 m. lapkričio 9 d. E. J. (buvusi K.) kreipėsi į Pakruojo r. policiją dėl išžaginimo. Dėl šio įvykio kartu nuvyko paliudyti kasatorius, V. B., T. K., D. A. I., D. Š. ir kiti. Taip pat kasatorius nurodo, kad jokiais veiksmais nukentėjusiajam negrasino ir sau jokios naudos negavo. Šių duomenų pagrindu nuteistasis tvirtina, kad jis turto neprievartavo. Toliau skunde R. K. nurodo BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimus ir tai motyvuoja šiais argumentais. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas išskirtinai rėmėsi nukentėjusiojo A. B. parodymais, nevertino ir nemotyvavo, kodėl atmetė kitus įrodymus: nuteistųjų, liudytojos D. Š. parodymus, SMS žinutes, kuriomis E. J. (buvusi K.) kreipiasi pagalbos į D. A. I., pareiškimą Pakruojo r. PK dėl išžaginimo. Teismas neatsižvelgė į įrodymų visumą. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4 ir 3.1.8 punktų reikalavimų. Teismas iš esmės neatsižvelgė ir į tai, kad A. B. pats pripažino lytiškai santykiavęs su E. J. (buvusia K.), buvo išgėręs, tai, kad E. J. (buvusi K.) parašė pareiškimą Pakruojo r. PK dėl išžaginimo, o A. B. buvo sulaikytas dviem parom ir išleistas tik tada, kai parašė pareiškimą, jog yra reketuojamas. Teismas buvo šališkas ir nekompetentingas. Taip pat kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Teismas vadovavosi tik prokuratūros apeliaciniu skundu ir atmetė nuteistojo skundą, nenurodydamas konkrečių motyvų. Teismas neanalizavo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl nusikaltimo sudėties esant savavaldžiavimui, nesiaiškino, ar kasatorius gavo kokią nors naudą ir kokius konkrečiai grasinimo veiksmus atliko. Taigi teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Be to, nuteistasis pažymi, kad Pakruojo r. apylinkės prokuratūra, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį siūlė kasatorių nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, o apeliacinėje instancijoje už šį nusikaltimą reikalavo, jog būtų dar labiau pasunkinta nuteistojo padėtis – paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Toliau kasaciniame skunde ginčijamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendis. Kasatorius tvirtina, kad šis teismas taip pat nepagrįstai pripažino, jog jis ir kiti nuteistieji savavaldžiavo nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu. Nuteistasis dar kartą prašo atsižvelgti į jo pirmiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes, kurios teismo buvo ignoruojamos ir kurios patvirtina, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Kasatoriaus atsakomybė pagal BK 294 straipsnio 2 dalį negalima, nesant nusikaltimo sudėties. Nuteistosios E. J. (buvusios K.) pripažįstama tikra teisė buvo įgyvendinta tinkamai, t. y. pirmiausia derybomis, po to kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Trumpas derybų laikas iki pareiškimo padavimo policijai patvirtina visų nuteistųjų tikslą nustatyti tiesą ir įvykdyti teisingumą. Be to, baudžiamojoje teisėje galioja principas „leistina tai, kas nedraudžiama“. BPK nedraudžia asmenims susitaikyti ne baudžiamojo proceso metu. Taip pat skunde pažymima, kad ir pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, jog atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus: jis atvykusius priėmė, neginčijo E. J. (buvusios K.) teisės reikalauti žalos atlyginimo, derėjosi dėl sumos ir dalį jos atlygino, o tai reiškia, kad tokią E. J. (buvusios K.) teisę pripažino, be to, įvykis (lytinis santykiavimas) tarp jų iš tiesų buvo. Tai dar kartą patvirtina, kad visi nuteistieji įgyvendino E. J. (buvusios K.) teises nepažeisdami įstatymų. Nuteistasis neigia psichinės prievartos jam inkriminavimą, nes jis tik nurodė nukentėjusiajam A. B., kad už jo padarytą nusikaltimą numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė ir kad nepilnamečių prievartautojai vertinami labai neigiamai, o tai visuotinai žinoma. Kitą vertus, kasatorius yra atlikęs bausmę pataisos namuose, todėl jam gerai žinomas kalinčių asmenų požiūris į nepilnamečių prievartautojus. Taip pat R. K. tvirtina, kad nukentėjusiajam A. B. nebuvo padaryta reali žala jo teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-490/2002 išaiškino, kad sprendžiant, ar padaryta didelė turtinė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo trukmę, nuostolius, iš daikto gaunamas pajamas, moralinę žalą. Kasatoriaus teigimu, teismas visiškai neanalizavo, kokią žalą jis padarė A. B. teisėms ir teisėtiems interesams. Nuteistasis pripažįsta, kad nurodė A. B., kokia bausmė jo laukia už padarytą nusikaltimą, tačiau daugiau jokių veiksmų neatliko. Turtinės žalos taip pat nepadarė, nes nukentėjusiojo siūlomų 200 Lt nepaėmė. Be to, nukentėjusysis A. B. teisme pripažino, kad dėl žalos niekam jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat, pagrįsdamas kasacinio skundo teiginį dėl ikiteisminio tyrimo neteisėtumo ir tendencingumo, kasatorius tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas teisėsaugos institucijoms neparankių asmenų atžvilgiu (kurie buvo teisti arba bausti). Nagrinėjamu atveju realiai nukentėjęs asmuo – E. J. (buvusi K.) – pati tapo nuteistąja, o asmuo prieš ją panaudojęs smurtą – A. B. – tapo nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo atlikimo eiga, tendencingumas ir rezultatas iš esmės pažeidė BPK 1 ir 2 straipsnio normas.

17Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistųjų R. K. ir V. B. kasacinius skundus atmesti.

18Dėl nuteistojo R. K. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad kasatorius savaip interpretuoja bylos aplinkybes ir neteisingai aiškina įstatymą. Prokuroras teigia, kad neatitinka tikrovės kasacinio skundo argumentai, jog kasatoriaus ir kitų nuteistųjų veiksmais buvo įgyvendinama tikroji nukentėjusiosios E. J. (buvusios K.) valia išsiaiškinti su ją išžaginusiu asmeniu dėl žalos atlyginimo iki kreipiantis į Pakruojo r. policiją, nes yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. B., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, požymių. Taip pat nepagrįstas ir atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad R. K. ir kiti nuteistieji neprievartavo A. B. turto, o tik atvyko pas jį reikalauti atsiskaityti su E. J. (buvusia K.) už jos išžaginimą, ir tai nėra nusikalstami veiksmai. Byloje nustatyta, kad nuteistieji tarpusavyje tarėsi, kad iš A. B. gautus pinigus tarpusavyje visi pasidalins, o A. B. E. J. (buvusiai K.) duotus 200 Lt vėliau D. A. I. iš jos paėmė ir padavė V. B. Tokie nuteistųjų veiksmai rodo, kad jie nesiekė padėti E. J. (buvusiai K.) įgyvendinti jos tariamą teisę, o tikėjosi turtinės naudos kiekvienas sau, prievartaudami turtą iš nukentėjusiojo A. B. ir panaudodami prieš jį psichinę prievartą. Nepagrįstas skundo argumentas, kad A. B. pripažino E. J. (buvusios K.) teisę į žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad A. B. su E. J. (buvusia K.) lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu. Tačiau, atvykus nuteistiesiems ir pareikalavus pinigų už tariamą išžaginimą, nukentėjusysis išsigando, bijojo dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, nes E. J. (buvusi K.) lytinio santykiavimo metu buvo nepilnametė. Dėl to, nuteistiesiems naudojant psichinę prievartą, nukentėjusysis buvo priverstas derėtis, nes buvo išsigandęs grasinimų. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo tik pagal prokuroro apeliacinį skundą ir neatsakė į nuteistojo skundo argumentus, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius skundų argumentus. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog liko neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Teismas nustatė, kad žemesnės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nepagrįsto nuteistųjų veikos perkvalifikavimo iš BK 181 straipsnio 1 dalį į 294 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tokią teismo išvadą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo pagrindinį dėmesį skirti šios išvados pagrindimui. Argumentuodamas savo išvadas dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, teismas motyvuotai atmetė kasatoriaus apeliacinio skundo teiginius, kad jo veiksmai nėra nusikalstami. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad skunde formuluojamas alternatyvus kasatoriaus prašymas rodo, jog jis pats abejoja skundo pagrįstumu. Dėl nuteistojo V. B. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis nepagrįstai teigia, jog E. J. (buvusi K.) turėjo teisę į žalos atlyginimą, todėl jis savavaldžiavo padėdamas įgyvendinti šią teisę. Prokuroras teigia, kad, atsakant į nuteistojo R. K. kasacinį skundą, jau pasisakyta dėl teisingo veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Nėra jokio pagrindo nesutikti su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu.

19Nuteistojo R. K. kasacinis skundas netenkintinas, V. B. kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ir savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) nusikalstamų veikų atribojimo

21Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Šios kartais išoriškai vieną į kitą labai panašios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) – taikyti. Atskiriant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą.

22Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

23Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji iš nukentėjusiojo reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdami pagrindą, nes, jų žiniomis, nukentėjusysis A. B. išžagino nepilnametę E. J. (buvusią K.). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turtas buvo reikalaujamas neturint teisėto pagrindo, esant tariamam išžaginimui ir kiekvienam nuteistajam siekiant naudos sau.

24Bylos duomenimis, nuteistoji tuo metu buvusi nepilnametė E. J. (buvusi K.) apie jos išžaginimą, prašydama padėti, pasisakė savo draugui D. A. I., o vėliau apie tai sužinojo kiti jų pažįstami – R. K. ir V. B. Šiems asmenims pagal E. J. (buvusios K.) pasakojimą buvo žinoma, kad ją išžagino nukentėjusysis A. B. Nors vėliau iškėlus baudžiamąją bylą A. B. dėl E. J. (buvusios K.) išžaginimo, paaiškėjo, kad A. B. neįvykdė šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje (priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, nepilnametė E. J. (buvusi K.), pasakodama apie įvykį kitiems nuteistiesiems, manė, kad vis dėlto buvo išžaginta, o kiti nuteistieji neturėjo jokio pagrindo netikėti tokiais E. J. (buvusios K.) teiginiais. Nuteistieji pasiūlė E. J. (buvusiai K.) nuvykti pas A. B. ir viską išsiaiškinti. Nuvykę pas nukentėjusįjį, visi nuteistieji pareikalavo iš A. B. atsiskaityti su E. J. (buvusia K.) už jos išprievartavimą, t. y. reikalavo perduoti jos naudai 20 000 Lt už patirtą žalą, tuo tarpu nuteistoji E. J. (buvusi K.) pritarė tokiam išdėstytam reikalavimui galvos linktelėjimu, o dar vėliau ir pati tiesiogiai reikalavo tokios sumos. Šių įvykių metu A. B. visų nuteistųjų akivaizdoje neneigė jam pareikšto reikalavimo atsiskaityti su tariamai išprievartauta E. J. (buvusia K.), atsiprašė jos už padarytą skriaudą bei derėjosi dėl mažesnės sumos, visus atvykusius nuteistuosius priėmė į savo namus. Be to, derybos dėl atsiskaitymo vyko tris vakarus, o antrąjį iš jų nukentėjusysis A. B. padavė nuteistajai 200 Lt už parduotą automobilį. Iš pradžių tą vakarą pinigus A. B. bandė paduoti nuteistajam R. K., tačiau šis jų neėmė ir pasakė juos paimti E. J. (buvusiai K.). Nė vienu iš tų atvejų, kai vyko susitikimai su nukentėjusiuoju A. B., nei R. K., nei V. A. I., nei V. B. nepareikalavo iš nukentėjusiojo suteikti tam tikro turto būtent jiems. Nors nukentėjusysis, kalbėdamas buitine, o ne teisine kalba, išsireiškė, kad jį reketavo, tačiau jis taip pat patvirtino, kad atsiskaityti buvo reikalaujama būtent su nuteistąją E. J. (buvusia K.) ir dėl jos išžaginimo.

25Taigi šie byloje nustatyti faktai patvirtina, kad nuteistųjų reikalavimas A. B. atsiskaityti už išžaginimą buvo pareikštas su nuteistosios E. J. (buvusios K.) žinia, jai pritariant ir pačiai tiesiogiai dalyvaujant pokalbiuose su nukentėjusiuoju bei reikalaujant. Nukentėjusiajam išdėstytas reikalavimas atsiskaityti su nuteistąja E. J (buvusia K.) dėl jos išžaginimo reiškia, kad buvo siekiama gauti nuteistosios (tariamai) patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Tai visiškai atitinka jau minėtą vieną iš CK numatytų teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų – žalos, taip pat ir neturtinės, kuri atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo, padarymą. Vadinasi, skirtingai nei pripažino apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusiajam pareikštas reikalavimas turėjo įstatyminį pagrindą, o tai reiškia, kad šiuo reikalavimu buvo įgyvendinama asmens teisė. Pažymėtina, kad nuteistieji R. K., V. B. ir V. A. I. nežinojo, kad nukentėjusysis A. B. nežagino nepilnametės E. J. (buvusios K.), dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų buvo įsitikinusi ir pati E. J. (buvusi K.), taigi jie visi sąžiningai klydo dėl nuteistosios teisės į žalos atlyginimą tikrumo ir, reikalaudami iš nukentėjusiojo atsiskaityti už išžaginimą, vykdė tariamą asmens teisę. Ši nuteistųjų klaida laikytina pateisinama, nes, pagal bylos duomenis, jie negalėjo ir neturėjo galimybės jos išvengti. Pateisinama klaida, kai asmuo klaidingai mano, kad vykdo savo ar kito asmens teisę, nors iš tikrųjų jokios teisės nevykdo, nepaneigia savavaldžiavimo. Pagal savaldžiavimo nusikalstamos veikos dispoziciją savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos asmens subjektinę teisę gali vykdyti ne tik teisės turėtojas, bet ir kitas asmuo. Taigi nagrinėjamo savavaldžiavimo atveju nuteistieji R. K. ir V. B. galėjo ne tik pasiūlyti nepilnametei E. J. (buvusiai K.) siekti žalos atlyginimo iš nukentėjusiojo A. B., nustatyti tokios neturtinės žalos dydį, kurio minimumo ir maksimumo civilinis įstatymas nenurodo, bet ir patys tiesiogiai reikalauti iš A. B. atlyginti jo padarytą žalą.

26Byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, įvertinant ir pačių nuteistųjų parodymus apie jų psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika, leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji, nurodydami nukentėjusiajam A. B. atsiskaityti su E. J. (buvusia K.), sumokant jai 20 000 Lt už jos išžaginimą, manė, kad vertė jį įvykdyti pareikštą teisėtą pretenziją, t. y. pagrįstą įstatyme numatyta teise, o tai patvirtina savavaldžiavimui būdingus subjektyviuosius požymius, kai tyčia yra nukreipta į teisės įgyvendinimą.

27Kolegijos vertinimu, situacijos kvalifikavimo nekeičia ir tai, kad po to, kai nukentėjusysis A. B. padavė nuteistajai E. J. (buvusiai K.) 200 Lt, vėliau šių pinigų iš jos paprašė R. K. su D. A. I. ir atidavė juos V. B. Kaip patvirtino pati nuteistoji E. J. (buvusi K.), jai tai pasirodė visiškai normalu, nes jos pažįstami ir draugai padėjo jai bei rūpinosi patirtos žalos atlyginimu. Kartu E. J. (buvusi K.) nemanė, kad nuteistųjų R. K., V. B. ir D. A. I. susitarimas ateityje, gavus visą iš nukentėjusiojo reikalautą sumą, pasidalyti ją kartu su E. J. (buvusia K.) yra neteisingas. Kolegija laiko, kad nagrinėjamos bylos kontekste šis visų nuteistųjų siekis iš esmės patvirtina ateityje galimos nuteistosios E. J. (buvusios K.) nuosavybės (reikalautų 20 000 Lt) disponavimo teisės įgyvendinimą.

28Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes klaidingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, atribodamas BK 181 straipsnio 1 dalį nuo BK 294 straipsnio 2 dalies.

29Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek BK 294 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo būdas – panaudojant psichinę prievartą – sutampa. Apeliaciniu skundu nuteistieji V. B. ir R. K., pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ginčijo inkriminuotą psichinės prievartos panaudojimą prieš nukentėjusįjį A. B., jiems savavališkai vykdant pripažįstamą, bet nerealizuotą, tariamą nuteistosios E. J. (buvusios K.) teisę gauti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamu klausimu pasisakė ir paneigė skundų argumentus, kuriais buvo neigiamas minėtas veikos požymis. Taigi šiuos aspektu teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose ir esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepadarė. Bylos aplinkybės patvirtina, kad psichinės prievartos panaudojimas pasireiškė tuo, kad nuteistieji, reikalaudami iš nukentėjusiojo 20 000 Lt, atvirai išsakė grasinamojo pobūdžio žodžius bei sukūrė bauginančio pobūdžio situaciją.

30Skundžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, nuteistieji taip pat ginčijo jiems inkriminuotą „didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams“ požymį. Apeliacinės instancijos teismas, be pagrindo perkvalifikavęs nuteistųjų nusikalstamą veiką iš BK 294 straipsnio 2 dalies pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, dėl šio veikos požymio detalesnių argumentų nepateikė, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Tokia išvada darytina todėl, kad, pirmiausia, teismas, priėmęs sprendimą dėl veikos perkvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, pagrindinį dėmesį pagrįstai skyrė šios išvados pagrindimui, taip motyvuotai atmesdamas ir kasatorių apeliacinių skundų teiginius, kad jų veiksmai nėra nusikalstami. Antra, dėl šio veikos požymio pasisako ir kasacinės instancijos teismas.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistieji savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokie nuteistųjų veiksmai, kaip grasinimai kalėjimu, ilgalaike laisvės atėmimo bausme, fiziniu smurtu, intensyviai, tris vakarus iš eilės vykimas į nukentėjusiojo namus, reikalaujant didelės piniginės kompensacijos už tariamos žalos atlyginimą, prisistatymas pareigūnu, sukurta bauginanti situacija, kai nukentėjusysis A. B. bijojo būti namuose vienas ir, tenkindamas nuteistųjų turtines pretenzijas, pardavė dalį savo nedidelio turto – mašiną, be abejo, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams.

32Nuteistojo R. K. kasacinio skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo neteisėtumo ir tendencingumo yra deklaratyvūs, todėl nenagrinėtini.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

34Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendį be pakeitimų.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžiu R. K.... 4. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas D. A. I., o E. J. (buvusi K.)... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti D. A. I. ir E. J. (buvusi K.).... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 8. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. 2007 m. lapkričio 4 d., apie 20 val., A. B. namuose, esančiuose Pakruojo r.,... 10. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, prisidengiant E. J. (buvusios K.)... 11. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 17.00 val.,... 12. Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 6 d., apie 21.00 val.,... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 14. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 16. Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra... 17. Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 18. Dėl nuteistojo R. K. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad kasatorius... 19. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas netenkintinas, V. B. kasacinis skundas... 20. Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ir savavaldžiavimo (BK 294... 21. Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo... 22. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136... 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistieji iš... 24. Bylos duomenimis, nuteistoji tuo metu buvusi nepilnametė E. J. (buvusi K.)... 25. Taigi šie byloje nustatyti faktai patvirtina, kad nuteistųjų reikalavimas A.... 26. Byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, įvertinant ir... 27. Kolegijos vertinimu, situacijos kvalifikavimo nekeičia ir tai, kad po to, kai... 28. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 29. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tiek BK 294 straipsnio... 30. Skundžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka,... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė... 32. Nuteistojo R. K. kasacinio skundo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...