Byla eI-5108-596/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai V. R. ir A. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), priteisti: 1) 770,19 Eur turtinę žalą; 2) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) su procesu susijusias išlaidas.

5Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, kuris organizavo turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumą ir veiklos sustabdymą. Į UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo išvykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neišskrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grąžinti. 2015 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valdsita“.

6Nurodė, kad pareiškėjas V. R. iš grupinio apsipirkimo internetinės svetainės „Grupinis.lt“ įsigijo UAB „Freshtravel“ organizuojamą kelionę į Fuerteventūrą. Į kelionę kartu turėjo vykti ir pareiškėjas A. Č. Pareiškėjas V. R. 2014 m. lapkričio 6 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004317 dėl kelionės į Ispaniją, Fuerteventurą (toliau – ir Sutartis). Sutartyje kelionės išvykimo data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 29 d. Sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paštu, nurodant, kad Sutartis galioja be parašų. Už kelionę buvo sumokėta 2 798 Lt (810,36 Eur) suma į Cherry Media LT, UAB (valdančios „Grupinis.lt“ interneto svetainę) sąskaitą. Cherry Media LT, UAB platino UAB „Freshtravel“ organizuojamas keliones internetu per grupinio apsipirkimo interneto svetainę „Grupinis.lt“, t. y. veikė kaip tarpininkas. Tačiau kelionė neįvyko, UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai 2014 m. lapkričio 14 d. Pareiškėjas V. R. pateikė prašymą Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) dėl pinigų grąžinimo už neįvykusią kelionę. 2015 m. rugsėjo 17 d. pagal Turizmo departamento nurodymą V. R. buvo grąžinta 40,17 Eur, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos. Pareiškėjams negrąžinta suma yra 770,19 Eur.

7Mano, kad draudimo kompanijos pareiškėjams kompensuota 40,17 Eur suma, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos dalis, neatitinka 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) numatytos kompensuojamos sumos. Aplinkybė, kad turistams, kurie neišvyko į kelionę (taip pat ir pareiškėjams), buvo grąžinta tik 4,96 proc. už kelionę sumokėtos sumos, patvirtina, jog draudimo sumos, kuria buvo apdrausta UAB „Freshtravel“ veikla, neužteko visiškai įgyvendinti Direktyvoje keliamus reikalavimus. Laikė, kad draudimo sumos nepakako dėl to, jog Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas užtikrinti prievoles ne mažesne kaip 7 proc. kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų suma, yra nepakankamas ir neatitinka Direktyvos nuostatų. Pareiškėjų teigimu, priimdama Turizmo įstatymą ir nustatydama tokią mažą reikalavimų užtikrinimų sumą, Lietuvos valstybė pažeidė Direktyvos nuostatas. Dėl tokių Lietuvos valstybės veiksmų pareiškėjai patyrė nuostolius, nes, užuot pagal Direktyvą privalomos kompensuoti visos sumokėtos sumos, jiems buvo kompensuota tik 4,96 proc.

8Pažymėjo, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis ir ją aiškinančiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais, pareiškėjams turėjo būti kompensuota visa jų sumokėta suma, tačiau dėl Direktyvai prieštaraujančių Turizmo įstatymų nuostatų buvo kompensuota tik maža jos dalis. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad Turizmo įstatymas neatitiko Direktyvos tikslų – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, todėl atsakomybę už netinkamai perkeltą Direktyvą turi prisiimti Lietuvos valstybė. Darė išvadą, kad pareiškėjai dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo patyrė 770,19 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl nepakankamos draudimo apsaugos, numatytos Turizmo įstatyme. Jei Direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisės aktus būtų perkeltos tinkamai, pareiškėjams minėta žala nebūtų atsiradusi. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teismai laikosi nuoseklios praktikos, jog nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Teismai yra konstatavę, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.

9Apibendrindami darė išvadą, jog kadangi nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas pareiškėjų, kaip turistų, teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius (770,19 Eur), kuriuos valstybė turi atlyginti. Lietuvos valstybė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Konstatavus faktą, kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas šias sumas kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti pareiškėjams.

10Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (b. l. 1–6).

11Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad pareiškėjai siekia įrodyti, jog Turizmo įstatyme nustatytas reglamentavimas buvo ekonomiškai netikslingas tuo aspektu, kad dėl jame nustatyto reglamentavimo nebuvo garantuotos pareiškėjų teisės į visišką pinigų, sumokėtų už keliones, grąžinimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Be to, pareiškėjai siekia įrodyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) (Seimo narių) veiksmai buvo politiškai nepakankami priimti tokios redakcijos Turizmo įstatymą, kad būtų garantuotos pareiškėjų teisės į visišką pinigų, sumokėtų už keliones, grąžinimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Tokiu būdu pareiškėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymą, tiek Seimo veiksmus, priimant Turizmo įstatymą, politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo ir dydžio požiūriu ir prašo teismo šį tikslingumą įvertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje bei 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.

13Pažymėjo, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia apygardos administraciniam teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar Lietuvos valstybė, kaip ES narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal ES sutartis (įskaitant dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę), taigi taip pat nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, atlyginimo. Be to, teisės aktai nenustato apygardos administraciniam teismui kompetencijos spręsti dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, kylančios dėl nepasiektų ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę tikslų ar šiuo aspektu konstatuoti Lietuvos valstybės padarytus ES teisės pažeidimus. Darė išvadą, jog pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos valstybė, kaip ES narė, neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos visiškai apsaugoti turisto teises, negali būti laikoma teisėtu pagrindu tenkinti pareiškėjų skundą.

14Atkreipė dėmesį į tai, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę Lietuvos valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas, gali tik Europos Komisija (toliau – ir Komisija) ir ESTT. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad Komisija Lietuvos valstybei būtų pateikusi pagrįstą nuomonę apie tai, kad Lietuvos valstybė būtų neįvykdžiusi kokios nors pareigos pagal ES sutartis (įskaitant Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę). Be to, nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad ESTT būtų nustatęs, jog Lietuvos valstybė būtų neįvykdžiusi kokios nors pareigos pagal ES sutartis (įskaitant dėl Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę) ir būtų reikalaujama tokį sprendimą įvykdyti. Darė išvadą, kad kompetentingos ES institucijos nėra konstatavusios jokių Lietuvos valstybės, kaip ES narės, pagal ES sutartis padarytų pažeidimų, susijusių su Direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos užtikrinti visišką turisto patirtų nuostolių atlyginimą, tokiu būdu padarydama ES teisės pažeidimą, už kurį Lietuvos valstybei kyla atsakomybė, ir pareiškėjų naudai būtų priteisiama turtinė žala.

15Atsakovės atstovo įsitikinimu, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjams patirtą turtinę žalą, atsiradusią dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, ir procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog Lietuvos valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus. Pabrėžė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog Komisija arba ESTT būtų konstatavę, kad Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Todėl byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, jog Lietuvos valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamąją instituciją – Seimą, yra atlikusi neteisėtus veiksmus – neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.

16Teigė, jog Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymą buvo perkelta tinkamai, kadangi tokia pareiga kelionių organizatoriui buvo nustatyta Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Be to, lyginant Direktyvos 7 straipsnio ir Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškiai matyti, kad Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet iš esmės pažodžiui. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjams žala dėl kelionių organizatoriaus nemokumo atsirado dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai į Turizmo įstatymą perkėlė Direktyvą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjai žalą galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie, paaiškėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei sumokėtų pinigų grąžinimą turistui. Todėl neegzistuoja priežastinis ryšys tarp Lietuvos valstybės veiksmų, perkeliant Direktyvą į nacionalinę teisę, bei pareiškėjų patirtos žalos.

17Taip pat nurodė, kad Turizmo įstatyme yra nurodyta, jog jis įgyvendina Direktyvą. Darė išvadą, jog Lietuvos valstybė yra įvykdžiusi pareigą į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą, užtikrinant turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, taip pat už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jeigu paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nenurodė, kuri konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieštarauja.

18Manė, jog tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir LRKT) konstatavus, kad konkretus byloje taikytinas įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), galėtų būti sprendžiama dėl valstybės pareigos atlyginti žalą, kurią asmuo patyrė dėl įstatymu nustatyto Konstitucijai prieštaraujančio teisinių santykių reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas bei Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ginčui aktualiu momentu galiojo ir LRKT nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl konstatuoti, kad ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo, buvo neteisėtos, nėra pagrindo. Kol teisės aktai (jų dalys) LRKT įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas. Įgyvendinant teisėto įstatymo ir / arba poįstatyminio teisės akto nuostatas, valstybės institucijų atlikti veiksmai atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

19Pažymėjo, kad Sutartis nėra pasirašyta nė vienos iš joje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad Sutartis tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Be to, visiškai neaišku, kokiu pagrindu 810,36 Eur (2 798 Lt) suma buvo pervedama į Cherry Media LT, UAB sąskaitą, kadangi šis juridinis asmuo pagal Sutartį nėra šios sutarties šalis. Mokėjimas buvo atliktas 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. anksčiau, nei Sutartyje nurodyta Sutarties sudarymo data (2014 m. lapkričio 6 d.). Manė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 100 nepagrindžia, jog pareiškėjas V. R. sumokėjo pinigines lėšas pagal Sutartį, nes iš šio mokėjimo nurodymo nėra aišku, kad piniginių lėšų pervedimas yra skirtas apmokėti kelionę pagal Sutartį. Darė išvadą, jog 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 100 negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad pareiškėjas V. R. pervedė 810,36 Eur (2 798 Lt) UAB „Freshtravel“ naudai.

20Nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti skundą (su kuo atsakovės atstovas visiškai nesutinka), turi būti sumažinta pareiškėjams priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. turi būti priteisiama ne daugiau kaip 50 Eur.

21Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas užtikrina pareiškėjams teisę reikšti kreditorinį reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise pareiškėjai būtų pasinaudoję. Todėl akivaizdu, kad patys pareiškėjai nedėjo jokių pastangų tam, kad bankroto procedūros metu jiems būtų atlyginta žala iš UAB „Freshtravel“ bei su šia įmone susijusių asmenų. Atsakovės atstovo įsitikimu, pareiškėjai, siekdami gauti patirtos žalos atlyginimą, pirmiausia turi reikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iš atsakovės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų (b. l. 70–78).

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

23Nurodė faktines aplinkybes dėl kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ išduotų kelionės organizatoriaus pažymėjimų, pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir vėlesnio panaikinimo. Taip pat pateikė duomenis apie UAB „Freshtravel“ turėtą prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą. Pažymėjo, jog Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtos UAB „Freshtravel“ veiklos. 2017 m. birželio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba išplatino pranešimą, kad tuometiniam UAB „Freshtravel“ vadovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesąžiningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

24Pabrėžė, jog ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus. Pažymėjo, kad Turizmo įstatymas, į kurį perkeltos Direktyvos nuostatos, primygtinai nurodo, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir turistų turtinius interesus užtikrinti, pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.

25Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų reikalavimai, tarp jų ir mokėjimą atlikusio pareiškėjo V. R. reikalavimas 710,36 Eur sumai. Manė, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama, reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų (b. l. 30–36).

26Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Freshtravel“ atstovas bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

27Teismas

konstatuoja:

28Skundas tenkintinas.

29Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytos 770,19 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

30Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 24 d. Turizmo departamentas išdavė UAB „Freshtravel“ pažymėjimą Nr. 13769, kuriame nurodė, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas. Pažymėjime nurodyta kelionių organizatoriaus veiklos forma: išvykstamasis turizmas (b. l. 37).

312014 m. balandžio 4 d. išduotas kelionės organizatoriaus turizmo paslaugų sutarties prievolių įvykdymo civilinės atsakomybės laidavimo draudimo polisas Nr. 19040/8000029, kuriuo draudikas Compensa TU S.A. Vienna Insuranse Group Lietuvos filialas 350 000 Lt draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymą (b. l. 38). 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo išduotas laidavimo draudimo liudijimas dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo Nr. 741-100663, kuriuo ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, 101 367,01 Eur draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymą (b. l. 39).

32Pareiškėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 į Cherry Media LT, UAB pervedė 2 798 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Grupinis.lt order # (525773986)“ (b. l. 8). 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai ir „Plius travel“ (kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“) sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002204 dėl kelionės į Fuerteventūrą, į ją išvykstant 2014 m. lapkričio 29 d., grįžtant 2014 m. gruodžio 5 d., kelionės kaina – 2 798 Lt (810,36 Eur) (b. l. 10–13).

332014 m. lapkričio 14 d. Turizmo departamento direktorius įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė 2014 m. kovo 24 d. pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą, kelionių organizatoriui raštu pranešus Turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtu įsakymu buvo nustatytas 10 darbo dienų terminas nuo šio įsakymo gavimo dienos pažeidimams pašalinti (b. l. 40). 2014 m. lapkričio 28 d. Turizmo departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-274 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas UAB „Freshtravel“ išduoto 2014 m. kovo 24 d. pažymėjimo Nr. 13769 galiojimas, nes kelionių organizatorius per nustatytą 10 darbo dienų terminą nepašalino pažeidimo (b. l. 41).

34Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02502-2014-1) UAB „Freshtravel“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valdsita“ (b. l. 97–99).

35ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo pareiškėją V. R. apie pagal Turizmo departamento reikalavimą išmokamą 40,17 Eur dydžio draudimo išmoką dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ prievolių nevykdymo (b. l. 14).

36Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad, UAB „Freshtravel“ tapus nemokia ir nesuorganizavus suplanuotos kelionės, jiems liko negrąžinta 770,19 Eur už kelionę sumokėta suma, teigia, jog jie patyrė nuostolius, kuriuos skundu teismui ir prašo priteisti.

37Sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, teismui kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjams.

38Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą žalą

39Pareiškėjų skundo teismui pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grąžinti, dėl ko pareiškėjai patyrė turtinę žalą. Pareiškėjai skunde reiškiamą reikalavimą, be kitų teisinių argumentų, grindžia teismų jau suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.

40Paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjęs iš esmės analogišką ginčą 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį.“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui: 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017, 2017 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3617-189/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3902-643/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas. Taigi, netinkamas Direktyvos 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę – į Turizmo įstatymo 8 straipsnį, jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai (lot. a similibus procedere ad similia). Todėl šia aplinkybe pareiškėjai pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį. Taigi nors de jure tokio pobūdžio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTĮ 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali būti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos kiekvienoje tokio pobūdžio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos.

41Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobūdžio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyvią būtinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiškose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjams jų patirtą žalą.

42Teismas atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento argumentus, kad pareiškėjų reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti nagrinėjamas bankroto byloje, atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis ESTT praktika, būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos; ESTT 1996 m. kovo 5 d. ESTT sprendimas sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie). Šiuo atveju pripažinta, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Pastebėtina, jog nagrinėjamu aspektu kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus, nėra svarbūs (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C-140/97 tarp Rechberger ir kt.).

43Dėl priteistino turtinės žalos dydžio

44Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo vertinimu, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti jų prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Teigia, kad Sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes nėra pasirašyta jos šalių – UAB „Freshtravel“ ir pareiškėjų. Be to, 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 100, kuriuo piniginės lėšos buvo pervestos Cherry Media LT, UAB, nepagrindžia, kad šiuo nurodymu pervestos piniginės lėšos buvo skirtos apmokėti už kelionę pagal Sutartį.

45Pasisakant dėl Sutarties galiojimo, pažymėtina, jog rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai Sutarties sudarymo veiksmus atliko elektroninėje erdvėje (b. l. 15), iš Sutarties teksto matyti, jog sandorio šalys gali būti aiškiai identifikuojamos, kas savaime neleidžia teigti, jog Sutartis laikytina nesudaryta (CK 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 2 d.). Pagal CK 6.192 straipsnio 1 dalį, sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas (turizmo paslaugų teikimo sutartis – rašytinis susitarimas, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas). Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Tačiau Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra. Tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Nagrinėjimu atveju pastaroji įstatymo norma teisiškai nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą pareiškėjai įrodė leistinais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog pareiškėjams fiziškai pasirašyti Sutartį objektyviai nebuvo reikalinga. Dėl to teismas pripažįsta nepagrįstu Ūkio ministerijos argumentą, kad Sutarties šalys turėjo Sutartį pasirašyti, o nesant rašytinės sutarties, ji traktuotina kaip nesudaryta, kas reikštų, jog tarp šalių nesusiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

46Be to, teismo vertinimu, siekiant nustatyti Sutarties sudarymo faktą, negalima ignoruoti ir šalių suderintų tarpusavio ketinimų, valios tokią sutartį sudaryti, negalima neatsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Šių aplinkybių neigimas ir įrodinėjimas, kad Sutartis nebuvo sudaryta, reikštų nesąžiningumą pareiškėjų atžvilgiu. Teismas vertina, kad byloje pakanka duomenų daryti išvadą, jog Sutarties šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti šią sutartį. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią. Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vertinti, jog Sutarties šalys, savanoriškai nustatydamos sutarties formą, kaip nors pažeidė gerą moralę, viešąją tvarką ar kitus teisinius imperatyvus, teismas neturi jokio pagrindo.

47Taip pat nepagrįsti argumentai, jog pareiškėjo V. R. atliktas mokėjimas į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą nepatvirtina mokėjimo pagal Sutartį ir nelaikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog Sutarties kaina buvo sumokėta UAB „Freshtravel“ naudai, kadangi Cherry Media LT, UAB nėra Sutarties šalis. Minėta, kad pareiškėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 į Cherry Media LT, UAB sąskaitą pervedė 2 798 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Grupinis.lt order # (525773986)“. Ši pareiškėjo V. R. pervesta suma sutampa su Sutarties kaina ir dėl to ginčo byloje nėra.

48Iš viešai prieinamų valstybės įmonės Registrų centras teikiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog juridinis asmuo Beta Media, UAB (kuriam priklauso portalas „www.grupinis.lt“) (juridinio asmens kodas 302527342) Beta.lt, UAB pavadinimu buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d. Beta.lt, UAB pavadinimas pakeistas į Cherry Media LT, UAB. 2015 m. rugsėjo 23 d. Cherry Media LT, UAB pavadinimas pakeistas į Beta Media, UAB. Taigi Beta.lt, UAB ir Cherry Media LT, UAB istoriškai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. Būtent todėl minėtame 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodyme Nr. 100 piniginių lėšų gavėju nurodyta Cherry Media LT, UAB, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „Grupinis.lt order # (25773986)“.

49Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi Sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjų turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas Sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

50Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 pervedė 2 798 Lt (810,36 Eur) sumą į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale „www.grupinis.lt“ užsakytą kelionę į Fuerteventūrą.

51Be to, Sutarties sudarymo tinkamą formą bei pagal Sutartį atlikto mokėjimo tinkamumą pagrindžia ir tai, jog pareiškėjai buvo įtraukti į UAB „Freshtravel“ organizuotos kelionės turistų registracijos sąrašą (b. l. 104–107). Byloje nustatyta, jog Cherry Media LT, UAB pagal akciją Nr. 524888395, pagal kurią kuponus įsigijo ir pareiškėjai (b. l. 109), gautas pinigines lėšas pervedė UAB „Freshtravel“ (b. l. 110–117).

52Tai, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjams 810,36 Eur (2 798 Lt) dydžio turtinę žalą, be kita ko, patvirtina ir pareiškėjo V. R. įtraukimas į UAB „Freshtravel“ kreditorių (trečios eilės kreditorius Nr. 568) sąrašą, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016, taip pat ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo pareiškėjui V. R. apskaičiuota ir, V. R. teigimu, jam išmokėta 40,17 Eur draudimo išmoka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Šios aplinkybės taip pat leidžia pripažinti, kad Sutartis tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta, o draudimo išmoka apskaičiuota dėl to, jog laikoma, kad pareiškėjai už kelionę sumokėjo tinkamu būdu bei tinkamam asmeniui.

53Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjų reikalavimo priteisti jų naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimą teisinis ir faktinis pagrįstumas laikytinas teismo nustatytu. Vertindamas, kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų būti priteistas pareiškėjų naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, teismas konstatuoja, jog, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareiškėjui V. R. apskaičiavus 40,17 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri pareiškėjo V. R. teigimu, jam buvo grąžinta, laikytina, jog pareiškėjams liko negrąžinta 770,19 Eur suma. Kadangi pareiškėjai skunde nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad patirtos žalos dalys yra nevienodos, preziumuotina, kad jos yra lygios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams iš atsakovės priteistina po 385,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

54Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų

55Pareiškėjai prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, jų naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

56Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

57Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).

58Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, kad pareiškėjams iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas priimtas 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

59Dėl pareiškėjų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

60Pateiktu skundu pareiškėjai prašo priteisti jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

62Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

63Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64Kadangi pareiškėjų skundas patenkintas, vadovaujantis ABTĮ 40 ir 41 straipsniais, jiems priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

65Byloje yra pateiktas 2017 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 7), kuris patvirtina, kad pareiškėjas V. R. sumokėjo 100 Eur advokatui R. Janauskui, su kuriuo pareiškėjas V. R. 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė atstovavimo sutartį Nr. ATS-2017-08-18/1 (b. l. 25), o pareiškėjas A. Č. 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė atstovavimo sutartį Nr. ATS-2017-07-24/2 (b. l. 24), ir kuris pareiškėjų vardu pasirašė skundą teismui. Taip pat byloje pateikta advokato R. Janausko 2017 m. rugpjūčio 25 d. išrašyta V. R. sąskaita faktūra 100 Eur sumai už teisines paslaugas (skundo parengimą) (b. l. 9).

66Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 817,60 Eur. Maksimali suma už skundo parengimą būtų 2 044 Eur. Teismas, vadovaudamasis maksimalia skundo parengimo suma, konstatuoja, kad pareiškėjų prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina.

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

68Pareiškėjų V. R. ir A. Č. skundą tenkinti.

69Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 385,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir dešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 385,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

70Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 385,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir dešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 385,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

71Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

72Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

73Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai V. R. ir A. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė... 5. Paaiškino, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, kuris... 6. Nurodė, kad pareiškėjas V. R. iš grupinio apsipirkimo internetinės... 7. Mano, kad draudimo kompanijos pareiškėjams kompensuota 40,17 Eur suma, t. y.... 8. Pažymėjo, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis ir ją aiškinančiais... 9. Apibendrindami darė išvadą, jog kadangi nacionaliniais teisės aktais šiuo... 10. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2... 11. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir... 12. Nurodė, kad pareiškėjai siekia įrodyti, jog Turizmo įstatyme nustatytas... 13. Pažymėjo, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei... 14. Atkreipė dėmesį į tai, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę Lietuvos... 15. Atsakovės atstovo įsitikinimu, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo... 16. Teigė, jog Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymą buvo... 17. Taip pat nurodė, kad Turizmo įstatyme yra nurodyta, jog jis įgyvendina... 18. Manė, jog tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir LRKT)... 19. Pažymėjo, kad Sutartis nėra pasirašyta nė vienos iš joje nurodytų... 20. Nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti skundą (su kuo atsakovės atstovas... 21. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į... 23. Nurodė faktines aplinkybes dėl kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“... 24. Pabrėžė, jog ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1... 25. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi... 26. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Freshtravel“ atstovas bankroto... 27. Teismas... 28. Skundas tenkintinas.... 29. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos... 30. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 24 d.... 31. 2014 m. balandžio 4 d. išduotas kelionės organizatoriaus turizmo paslaugų... 32. Pareiškėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 į... 33. 2014 m. lapkričio 14 d. Turizmo departamento direktorius įsakymu Nr. V-256... 34. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.... 35. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo... 36. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad, UAB „Freshtravel“ tapus nemokia... 37. Sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, teismui kyla pareiga... 38. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjų patirtą... 39. Pareiškėjų skundo teismui pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos... 40. Paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 41. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos... 42. Teismas atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo... 43. Dėl priteistino turtinės žalos dydžio... 44. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo vertinimu, pareiškėjų į bylą... 45. Pasisakant dėl Sutarties galiojimo, pažymėtina, jog rašytinė bylos... 46. Be to, teismo vertinimu, siekiant nustatyti Sutarties sudarymo faktą, negalima... 47. Taip pat nepagrįsti argumentai, jog pareiškėjo V. R. atliktas mokėjimas į... 48. Iš viešai prieinamų valstybės įmonės Registrų centras teikiamų... 49. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog... 51. Be to, Sutarties sudarymo tinkamą formą bei pagal Sutartį atlikto mokėjimo... 52. Tai, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjams 810,36 Eur (2 798 Lt)... 53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog... 54. Dėl pareiškėjų prašomų priteisti procesinių palūkanų... 55. Pareiškėjai prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio... 56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 57. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją tokio... 58. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1... 59. Dėl pareiškėjų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų... 60. Pateiktu skundu pareiškėjai prašo priteisti jų naudai patirtas... 61. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 62. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis... 63. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 64. Kadangi pareiškėjų skundas patenkintas, vadovaujantis ABTĮ 40 ir 41... 65. Byloje yra pateiktas 2017 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 7),... 66. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį,... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 68. Pareiškėjų V. R. ir A. Č. skundą tenkinti.... 69. Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 70. Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 71. Priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 72. Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 73. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...