Byla e2A-2239-638/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-753/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jopolis“, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Kauno regiono keliai“, uždaroji akcinė bendrovė „RenForest“, A. L. S. dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jopolis“ 4482,78 Eur turtinę žalą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 24 d. ant transporto priemonės „M. B. ML“, v/n ( - ) važiuojančios valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 18 kilometre nukrito nukirstas medis, ir sugadino šią transporto priemonę. Kelio ženklų, įspėjančių apie vykdomus darbus, kelyje nebuvo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) pareigūnai nustatė, kad minėtoje kelio atkarpoje, kurioje vyko medžio nupjovimo darbai, buvo sustatyti laikini greičio ribojimo ženklai, mažinantys leistiną važiavimo greitį, tačiau paskirtas atsakovės darbuotojas, kuris reguliavo eismą ir turėjo užtikrinti eismo saugumą, neužtikrino eismo saugumo. Eismo saugumą užtikrinančios priemonės nebuvo suderintos su policija, todėl laikytina, kad eismo saugumą užtikrinančios priemonės nebuvo pakankamos. Kelio ženklų, įspėjančių apie vykdomus darbus, kelyje nebuvo. Transporto priemonės vairuotojo A. L. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Transporto priemonė „M. B. ML“, v/n ( - ) eismo įvykio metu buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Eismo įvykis, vadovaujantis draudimo sutartimi, pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojančia nuo 2013 m. sausio 1 d. – Taisyklės). Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktas numato, kad transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio (pateikta PVM sąskaita faktūra, serija AUT Nr. 208, patvirtinanti transporto priemonės remonto išlaidas). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 4482,78 Eur (išskaičiuota 86,89 Eur besąlyginė išskaita) draudimo išmoką. Atsakovė 2015 m. kovo 9 d. rangos sutartimi Nr. S1-39 įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda nuo 17,85 km iki 19,00 km juostos (abiejų kelio pusių) išvalymo darbus, t. y. išvalymo medžių ir krūmų darbus, atlikdama šiuos darbus ji privalėjo užtikrinti, kad darbo vieta kelyje būtų pažymėta reikiamais kelio ženklais, tačiau tai nebuvo padaryta, t. y. minėtame kelio ruože, kur kelio pakraštyje buvo atliekami medžių ir krūmų išvalymo darbo vieta, ji nebuvo pažymėta kelio ženklu „Darbai kelyje“, toje darbo vietoje buvo pastatytas kelio ženklas „Ribotas greitis“, todėl ieškovės nuomone, būtent dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis ir atsirado žala. Kelio ženklas „Darbai kelyje“ reiškia – „Kelio ruožas, kuriame dirbama. Jeigu darbai trumpalaikiai, ženklas gali būti pastatytas 10-15 m atstumu nuo jų vietos arba pritvirtintas ant kelyje dirbančių transporto priemonių ir mechanizmų“. Šiuo atveju atsakovės UAB „Jopolis“ darbo vietoje buvo pastatytas kelio ženklas „Ribotas greitis“, kuris yra pastatomas dėl dirbančiųjų apsaugos darbo vietoje. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes trečiasis asmuo A. L. S. elgėsi kelyje nerūpestingai, kadangi nesilaikė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) numatytų reikalavimų. Transporto priemonės vairuotojo atžvilgiu buvo pradėta administracinio pažeidimo teisena Nr. 20NT-35385789-15 (ROIK 15004083943), kuri buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties, o nutarimo 3 punktu buvo nutarta bylą perduoti Kauno AVPK Kaišiadorių PK viršininkui, t. y. pagal UAB „Jopolis“ direktoriaus P. B. gyvenamąją vietą, spręsti klausimą dėl ( - )1) str. 1 p., 160 str. pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn 2015 m. spalio 15 d. patrauktas P. B. pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui dėl 2015 m. rugsėjo 30 d. Kauno AVPK Kaišiadorių PK VPS Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto K. L. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63N-39368565-15. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu patenkino pareiškėjo P. B. skundą, panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių PK VPS KPG vyresniojo specialisto K. L. 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63N-3936865-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Atsakovės UAB „Jopolis“ direktoriaus P. B. paaiškinimu, eismo įvykio dieną jis buvo atvykęs į vietą, kadangi turėjo priimti objektą, t. y. atliktus išvalymo nuo krūmų ir medžių darbus iš UAB „RenForest“ (subrangovo), buvo likęs tik vienas nenupjautas medis, kurį pjaunant buvo sustabdytas kelyje eismas asmens, paskirto jį reguliuoti. Atsakovė ėmėsi pakankamai eismo saugumą kelyje užtikrinančių priemonių, nes darbų atlikimo vietoje buvo sustatyti greitį ribojantys – 70, 50, 30 ženklai, kelio abiejose pusėse stovėjo eismo reguliuotojai, o taip pat buvo pastatytas ženklas „Dirba žmogus“. Būdamas toje vietoje, kuomet pakelėje buvo pjaunamas paskutinis medis, jis matė kelyje eismo reguliuotojo sustabdytus ir stovinčius 3–4 automobilius, o po kurio laiko jis pastebėjo kelyje dideliu greičiu atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį, kuris, aplenkęs stovinčius automobilius per ištisinę eismo juostą, nekreipdamas dėmesio į reguliuotojo ženklus, važiavo tolyn. Atsakovės nuomone, eismo įvykis įvyko dėl automobilio vairuotojo kaltės. Trečiasis asmuo A. L. S. 2016 m. spalio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. kovo 24 d. jis vairavo automobilį „M. B. ML“, v/n ( - ) kartu važiavo su sutuoktine iš Jurbarko į Kauną. Pamatęs kelyje greitį ribojančius ženklus, jis sulėtino greitį, o kelyje pamatęs stovintį automobilį, už kurio stovėjo juodai apsirengęs vaikinas, parodęs posūkį, jį aplenkė ir važiavo toliau. A. L. S. atkreipė dėmesį į tai, jog važiuojamoje kelio dalyje buvo šviesiau, važiavo 30 km greičiu, važiuojamoje kelio dalyje kitos transporto priemonės nevažiavo. A. L. S. važiuodamas nematė, kad šiame kelio ruože yra atliekami medžių pjovimo darbai, matė apie 6–8 žmones, stovinčius prie vieno medžio, kuris virsdamas šakomis kliudė jo vairuojamą automobilį, kadangi tuo metu medis buvo pjaunamas. A. L. S. teigė, jog tikrai nepastebėjo asmens, kuris reguliuotų eismą. Jei asmuo, reguliavęs kelyje eismą būtų vilkėjęs ryškios spalvos liemenę ir turėjęs rankoje lazdelę, tai jis būtų tikrai pastebėjęs. Trečiasis asmuo VĮ „Kauno regiono keliai“ atstovas 2016 m. spalio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal rangos sutartį atliekant išvalymo nuo krūmų ir medžių darbus atsakovei nebuvo nustatyti pažeidimai dėl ženklų pastatymo kelio ruože, kuriame vyko laikini darbai. VĮ „Kauno regiono kelių“ ruožo atsakingas darbuotojas kas antrą dieną vykdavo apžiūrėti darbų atlikimo vietos tikslu apžiūrėti, ar buvo laikomasi eismo saugumo priemonių eismo dalyvių atžvilgiu, t. y. jog eismo dalyvis laiku būtų įspėtas apie kelyje esančius galimus pavojus. Rangovas, dirbantis kelio ruože darbus, privalo laikytis KET taisyklėse ir įstatymuose numatytų reikalavimų dėl eismo saugumo užtikrinimo eismo dalyvių atžvilgiu ir kelių ženklų išdėstymo. Trečiasis asmuo UAB „RenForest“ pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu, nurodė, kad subrangos sutartimi, sudaryta su atsakove, įsipareigojo atlikti visus darbus laikantis normatyvinių dokumentų nustatytų reikalavimų, taisyklių ir sutarties sąlygų, kurias vykdė tinkamai. Pats vairuotojas A. L. S., vairuodamas automobilį M. B., v/n ( - ) elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai, pažeidė KET taisykles ir todėl ant jo automobilio užkrito pakelėje nupjautas medis.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad rašytinių įrodymų visuma įrodo, jog atsakovė ‚Jopolis“ ir trečiasis asmuo UAB „RenForest“ ėmėsi pakankamai eismo saugumą užtikrinančių priemonių kelio ruože Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, kuriame buvo atliekami laikini išvalymo nuo medžių ir krūmų, šakų išvežimo darbai. Minėtame kelio ruože buvo sustatyti laikini greitį ribojantys ženklai – 70, 50, 30, o taip pat buvo paskirtas įmonės, atlikusios medžių, krūmų pjovimo darbus, darbuotojas, kuris kelyje reguliavo eismą. Nors byloje nėra pateikta tokių duomenų, jog atsakovė būtų suderinusi su Kelių policija eismo reguliavimo schemą dėl taikomų priemonių, kurių būtų imtasi kelyje transporto priemonių saugumui ir pėsčiųjų užtikrinimui laikinų atliekamų darbų zonoje, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė ėmėsi veiksmų šio kelio ruože važiuojančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Atsakovė UAB „Jopolis“ byloje pateikė rašytinį įrodymą, pagrindžiantį, jog ji kreipėsi 2015 m. su prašymu į VĮ „Kauno regiono keliai“ dėl leidimo eismui riboti valstybinės reikšmės krašto kelio ruožo Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda nuo 17,85 km iki 19,00 km juostoje, tikslu atlikti šioje kelio juostoje išvalymo darbus, t. y. išvalymo nuo krūmų ir medžių, darbų atlikimo laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Teismas pažymėjo, kad VĮ „Kelių regiono keliai“ tikrino ženklus iki įvykusio įvykio ir neužfiksavo jokių pažeidimų minėtų laikinų darbų atlikimo laikotarpiu minėtame kelio ruože. Teismas nurodė, kad nors išvardintos eismo saugumą užtikrinančios priemonės nebuvo suderintos su policija, kas nurodyta ir Kauno AVPK Patrulių rinkitės 2-ojo būrio vyr. patrulio V. V. tarnybiniame 2015 m. kovo 24 d. pranešime bei aukščiau minėtame Kauno AVK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus l. e. viršininko pareigas einančio D. B. rašte dėl kelio ženklų įrengimo schemos, esančios administracinėje medžiagoje Nr. 20NT-35385789-15, tačiau byloje aptartų įrodymų visuma nustatyta, jog minėtame kelio atkarpos ruože, kuriame vyko laikini darbai, t. y. išvalymo nuo krūmų ir medžių darbai, buvo imtasi priemonių keliu važiuojančių transporto priemonių ir žmonių saugumui užtikrinti. Taip pat teismas sprendė, kad trečiasis asmuo A. L. S. šioje situacijoje turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai, matydamas, jog kelyje stovi asmuo, reguliuojantis eismą, duoda signalą (D. B. paaiškinimu – mojavo rankomis) sustoti, tuo labiau, kad eismas šiame kelio ruožo atkarpoje buvo sustabdytas iš abiejų važiuojamosios kelios dalies pusių, tačiau pastarasis nereagavo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kiti eismo dalyviai šiame kelio ruože suprato, kad vyksta darbai ir yra ribojamas greitis, nes visų kelyje transporto priemonių vairuotojai, reguliuojant eismą reguliuotojui sustojo, išskyrus A. L. S., kuris nepastebėjo eismo reguliuotojo kelyje ir vykdomų darbų minėtoje kelio ruože. Teismas nurodė, kad byloje nepasitvirtino ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, atliekant laikinus išvalymo nuo medžių ir krūmų darbus, atsakovės taikytos eismo saugumui užtikrinti priemonės nebuvo pakankamos ir dėl to įvyko eismo įvykis bei atsidaro žala. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl 2015 m. kovo 24 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas L. A. S. vairuojamas automobilis M. B. ML“, v/n ( - ) darbininkams nuleidžiant nupjautą pakelės medį, būtų buvusi ir nėra įrodyta atsakovės UAB „Jopolis“ kaltė, neteisėti veiksmai, todėl nėra ir priežastinio ryšio bei civilinės atsakomybės taikymo sąlygų dėl ieškovės ieškinyje pareikštų turtinių reikalavimų dėl žalos.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovė ėmėsi veiksmų šio kelio ruože saugumui važiuojančioms transporto priemonėms, pėstiesiems užtikrinti, nėra pagrįsta nei įrodymais, nei teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių 13, 19, 52 punktų reikalavimai, ir atsakovė neužtikrino eismo saugumo savo darbo vietoje. Vieta nebuvo pažymėta kelio ženklu „Darbai kelyje“. Atsakovės darbo vietoje buvo pastatytas kelio ženklas „Ribotas greitis“. Šis kelio ženklas pastatomas dėl dirbančiųjų apsaugos darbo vietoje. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės prašymas VĮ „Kauno regiono keliai“ išduoti leidimą eismui riboti įrodo tai, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą užtikrinti eismo saugumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas VĮ „Kauno regiono keliai“ išduoti leidimą eismui riboti įrodo tai, kad atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad darbo vieta kelyje bus pažymėta reikiamais kelio ženklais. Šis atsakovės prašymas jokiu būdu neįrodo, kad atsakovė įvykdė pareigą užtikrinti, kad darbo vieta kelyje pažymėta reikiamais kelio ženklais. Byloje nustatyta, kad kelio ženklų, įspėjančių apie vykdomus darbus kelyje, nebuvo. Kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo pažymėta, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės. Dėl šios priežasties atsakovės civilinei atsakomybei taikyti nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad prieš darbų pradžią kelio valdytojas VĮ „Kelių regiono keliai“ tikrino ženklus. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Byloje nėra surinkta įrodymų dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kadangi priežastis, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas sprendime, kodėl ir kas lėmė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė M. B. v/n ( - ) yra trečiojo asmens A. L. S. kaltė ir nerūpestingumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad saugumo priemonių, nors ir nesuderintų su policija pagal Kelių eismo taisyklių 10 p. reikalavimus, visiškai pakako eismo saugumui užtikrinti, kadangi tie transporto priemonių vairuotojai, kurie vadovavosi kelio ženklais ir eismą reguliuojančio asmens nurodymais, nenukentėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime motyvavo, kad atsakovė ėmėsi pakankamai eismo saugumą užtikrinančių priemonių važiuojančioms transporto priemonėms, pėstiesiems, kadangi toje vietoje buvo sustatyti laikini greitį ribojantys ženklai. Svarbi aplinkybė, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog VĮ „Kauno regiono keliai“ tikrino visus ženklus iki įvykusio įvykio, ir nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų minėtų laikinų darbų atlikimo laikotarpiu kelio ruože. Trečiasis asmuo UAB „RenForest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė šioje civilinėje byloje, pateikdama ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių objektyvių, pagrįstų duomenų, jog atsakovė yra kalta dėl įvykusio eismo įvykio kelio ruože, kur buvo vykdomi darbai. Visos aplinkybės bei atsakovės į bylą pateikti rašytiniai dokumentai rodo, kad nei atsakovė UAB „Jopolis“, nei subrangovas UAB „RenForesf, nėra atsakinga už trečiojo suinteresuotojo asmens A. L. S. padarytą eismo įvykį ir atsiradusias žalingas pasekmes.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Ginčo įvykis, kuomet trečiojo asmens A. L. S. automobilis buvo sugadintas užkritus ant jo pjaunamam medžiui, įvyko 2015 m. kovo 24 d., trečiajam asmeniui važiuojant keliu Kaunas-Jurbarkas, kuriame darbus vykdė UAB „RenForest“ (t.1, b.l.7). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi trečiajam asmeniui žalos atlyginimą pagal KASKO draudimo sutartį, įgijo teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface A. K. AG, veikiantis per Coface A. K. AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
    3. Šioje byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 9 d. VĮ „Kauno regiono keliai“ ir UAB „Jopolis“ sudarė rangos sutartį Nr. S1-39, pagal kurios 1 p. UAB „Jopolis“ (rangovas) įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės kelio Nr.141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda nuo 17,85 km iki 19,0 km juostos (abiejų kelio pusių) išvalymo nuo medžių ir krūmų darbus, sutarties galiojimas nustatytas nuo sutarties pasirašymo iki 2015 m. balandžio 30 d., o sutarties 11.7 punkte buvo nustatyta, kad darbo vietoje ( kelio ruože) rangovas privalo įrengti ir visą leidimo riboti eismą galiojimo laiką prižiūrėti laikinas eismo reguliavimo priemones pagal taisykles T DVAER 12 ir kitus normatyvinius dokumentus ( t.1, b.l.60-61, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai). Atsakovė UAB „Jopolis“ 2015 m. kovo 10 d. sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „RenForest“, kuriai pavedė atlikti valstybinės reikšmės kelio Nr. 141 juostos nuo 17,85 km iki 19,0 km išvalymo nuo medžių ir krūmų darbus, o subrangos sutarties 4.2.4 punkte subrangovas įsipareigojo atlikti visus darbus laikydamasis norminių dokumentų nustatytų reikalavimų, taisyklių ir sutarties sąlygų ( t.1, b.l. 88-90).
    4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kelio valymo nuo medžių ir krūmų darbus atliko UAB „RenForest“ darbuotojai, šalys šios aplinkybės neginčija. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad tarp UAB „Kauno regiono keliai“ ir UAB „Jopolis“ buvo sudaryta rangos sutartis, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Civilinio kodekso 6.650 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarčiai vykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai. Taigi, UAB „Jopolis“ galėtų būti atsakinga būtent užsakovui, t.y. UAB „Kauno regiono keliai“, už nuostolius netinkamai vykdant sutartį, o dėl delikto, padaryto tretiesiems asmenims, atsakingas yra faktiškai žalą padaręs asmuo, šiuo atveju subrangovas UAB „RenForest“.
    5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo parengiamajame posėdyje 2016 m. liepos 26 d. teismas pradėjo svarstyti klausimą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą UAB „RenForest“, tačiau ieškovės atstovas advokatas, nelaukdamas teismo pasiūlymo dėl atsakovo pakeitimo, pabrėžė, kad pasisakys plačiau atsakovo tinkamumo klausimu, ir pareiškė, kad pasirinktas atsakovas yra tinkamas, pakeisti jo nėra reikalo ir nėra pagrindo, nes pagal rangos sutartį UAB „Jopolis“ įsipareigojo tinkamai paženklinti darbų kelyje ruožą, o subrangos sutartyje tokios nuostatos nėra ( parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 3:34 min.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pradėjo vykdyti CPK 45 str. nustatytą pareigą, atkreipė ieškovės dėmesį į netinkamo atsakovo pasirinkimą, laikytina, kad tuo įvykdė CPK 45 straipsnyje nustatytas pareigas. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Tačiau šioje byloje, kaip matyti iš parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo, ieškovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo pakeisti neprašys ir nesutiks. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, turintis didelę patirtį bylose dėl žalų atlyginimo, be to, buvo atstovaujama profesionalaus atstovo advokato, todėl naikinti priimto sprendimo dėl CPK 45 str. nurodytų priežasčių ( nepasiūlymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu) nėra pagrindo.
    6. Nors ieškinys yra atmestas pagrįstai vien tuo pagrindu, kad buvo pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau kolegija pažymi, kad žalos atlyginimo teisiniam santykiui konstatuoti turi būti nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
    7. Ginčas byloje kilo dėl to, ar buvo atlikti priešingi teisei veiksmai ir dėl priežastinio ryšio tarp veiksmų ir patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad neteisėtų veiksmų nenustatė, konstatavo, kad atliekant kelio išvalymo darbus buvo imtasi eismo saugumą užtikrinančių priemonių. Apeliantė nurodo, kad nebuvo laikomasi Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 (toliau-Taisyklių) 13, 19, 52 punktų reikalavimų, ir atsakovė neužtikrino eismo saugumo savo darbo vietoje, kitaip tariant, taikytos priemonės buvo nepakankamos. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
    8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, – ir šviesomis. Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes arba uniformas. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir tvarka gali reguliuoti eismą.
    9. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 patvirtintų Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 ( toliau-Taisyklės) , 13 punkte nustatyta, kad planuojant darbo vietas, jas įrengiant, reikia dalyvauti kelių valdytojams ir policijai, 19 punkte nustatyta, kad asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – naudojamos ir šviesos. Taisomuose kelių (gatvių) ruožuose dirbantys asmenys nustatytais atvejais ir pagal nustatytą tvarką gali reguliuoti eismą (pagal KET [6.4] 249 punktą), tų pačių Taisyklių 52 p. nustato, kad įrengiant ir apsaugant darbo vietas, be eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat reikia atsižvelgti į administracinius ir teisinius aktus bei kodekso [6.1] nuostatas, kadangi apsaugos priemonės turi užtikrinti saugų eismo valdymą.
    10. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, apklausė liudytojus ir nustatė, kad prieš kelio darbų ruožą buvo sustatyti laikini greitį ribojantys ženklai, kelyje stovėjo asmuo, kuris reguliavo eismą su lazdele, šis asmuo vilkėjo ryškios spalvos liemenę. Kolegijos nuomone, pasirinktų eismo saugumo priemonių pakako bet kuriam apdairiam ir protingam asmeniui suprasti, kad eismas yra sustabdytas abiejose kelio pusėse, asmuo, reguliuojantis eismą, duoda ženklą sustoti, kitos transporto priemonės jau stovi, eismas nevyksta.
    11. CK 6.1014 str. 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Trečiojo asmens veiksmai, kai jis, nepaisydamas nei greičio ribojimo, nei eismą reguliuojančio asmens signalų, nesustojo ir važiavo toliau, atitinka CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kai nukentėjęs asmuo dėl savo kaltės prisiima riziką, kas sudaro pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo trečiojo asmens veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu.
    12. Aplinkybės, kad pasirinktos kelių eismo reguliavimo priemonės nebuvo suderintos su policija, rangovo vadovui P. B. buvo keliama administracinio teisės pažeidimo byla už eismo saugumą užtikrinančių priemonių nesuderinimą su policija (t.1, b.l.93-94), nėra susiję priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui L. S. padaryta žala ir nepašalina anksčiau išdėstytų sąlygų taikymo.
    13. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
    14. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ( t.5, b.l.84). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės ( CPK 98 str.).
    15. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinėje instancijoje sudaro 7,28 Eur. Jos priteistinos iš ieškovės ( CPK 96 str.).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

12Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti atsakovei UAB „Jopolis“, įm.k. 303606853, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 400 Eur ( keturis šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą.

14Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 7,28 Eur ( septynis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai