Byla e2-1104-730/2016
Dėl Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-02-18 sprendimo Nr. 56-19 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovės IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ atstovams A. R., M. V., advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei, atsakovei A. A., jos atstovui advokato padėjėjui Andriui Košelui (Košel), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. I.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ ieškinį atsakovei A. A., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, I. I., dėl Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-02-18 sprendimo Nr. 56-19 panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 5619, priteisti iš atsakovės A. A. ieškovės IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė A. A. kreipėsi į ieškovę IĮ estetinės odontologijos centrą „VivaDens“ dėl greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio (GESO) gydymo „Six Month Smiles“ (JAV) sistema. Susitarus dėl gydymo su atsakove 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo pasirašyta Greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio gydymo informuoto kliento sutartis-atmintinė Nr. VDGESO2013069. Būdama nepatenkinta IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ atliktu gydymu, 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija). Komisija, apsvarsčiusi A. A. pareiškimą, 2016 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 5619, kuriuo nusprendė: „1. Žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. A. II estetinės odontologijos centre „Vivadens“, buvo padaryta. 2. Pareiškėjos A. A. prašymą atlyginti žalą tenkinti iš dalies ir įpareigoti estetinės odontologijos centrą „VivaDens“ atlyginti pareiškėjai 2396,61 EUR dydžio turtinę žalą.“ Ieškovė su Komisijos sprendimu nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų. Komisija priėmė sprendimą nenustačiusi jokių IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ neteisėtų veiksmų. Tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų Komisijai pateikti 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 13 d. atsakymai, kad esant nebaigtam ortodontiniam gydymui negalimas objektyvus, tinkamas ir pagrįstas IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ ir jo darbuotojų veiksmų vertinimas dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimo teiginiu, jog atsakovės sveikatai buvo padaryta žala, kadangi nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Komisija neatsižvelgė į tai, jog A. A. gydymą atlikusi gydytoja I. I. buvo išklausiusi GESO gydymo metodo taikymo kursus ir turėjo „Six Months Smiles“ (JAV) paslaugų tiekėjo statusą, todėl turėjo teisę taikyti šį gydymo metodą. Gydytojos I. I. turimą kvalifikaciją patvirtinta jai išduoti sertifikatai ir diplomas. Kvalifikacijos / licencijos (ne)turėjimas nagrinėjamu atveju niekaip priežastiniu ryšiu nėra susijęs su atsakovės nurodyta žala ir Komisija priėmė sprendimą to nenustačiusi. Pasirašydama sutartį atsakovė patvirtino, jog sutinka bendradarbiauti ir kooperuotis su gydytoju ir laikytis jo nurodymų, kurie yra reikalingi gydymo plane numatytoms procedūroms atlikti ir gydymo rezultatui pasiekti; nesilaikydama gydytojo nurodymų, sutinka prisiimti atsakomybę už visas dėl to kilusias rizikas ir pasekmes, taip pat dėl atsakovės kaltės nebaigto ar tik iš dalies baigto gydymo kilusias pasekmes ir dėl to nereikšti reikalavimų ir pretenzijų. Atsakovė buvo užsiregistravusi tolesniems vizitams tęsti gydymą IĮ estetinės odontologijos centre „VivaDens“, tačiau 2014 m. gegužės 22 d. visus tolesnius vizitus atšaukė ir vienašališkai GESO gydymą nutraukė, todėl, kaip ir numatyta sutartyje, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė tenkinti.
  2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos

    52016-02-18 sprendimą Nr. 56-19, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ortodontinį gydymą atliko ieškovės ortodonto profesinės kvalifikacijos neturintis darbuotojas – gydytojas. Ieškovės taikytas atsakovei gydymo metodas nėra įtrauktas į Lietuvos medicinos normą MN 47:2014 „Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ieškovė sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir atsakovės teises, numatytas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Ieškovės darbuotojai – kiti gydytojai, turintys licenciją teikti būtinas atsakovei sveikatos priežiūros paslaugas, ilgalaikiame gydyme nedalyvavo. Atsakovės vertinimu, tai, kad ieškovės darbuotoja – gydytoja, faktiškai atlikusi atsakovės gydymą, dalyvavo neakredituotos Lietuvos Respublikoje įstaigos gydymo metodo taikymo kursuose ir (ar) turėjo galimybę konsultuotis su būtiną kvalifikaciją turinčiais kolegomis, neužtikrina ieškovės, kaip sveikatos priežiūros paslaugos teikėjos, sąžiningumo, atidumo, atsargumo, rūpestingumo standarto laikymosi ir atsakovės, kaip pacientės, pagrindinių teisių; todėl dalyvavimas kursuose ar galimybė konsultuotis su kolegomis nepaneigia ieškovės veiksmų neteisėtumo ir kaltės. Dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovė, išgyvenusi ilgalaikio, reikalaujančio daugkartinių vizitų ortodontinio gydymo procedūras ir neišvengiamai išgyvensianti pakartotinį ortodontinį gydymą, patyrė ir patirs turtinę ir neturtinę žalą. Šioje byloje turtinė žala sudaro 2396,61 EUR. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė nesutikimo su ieškiniu motyvus, prašė ieškinį atmesti.

  3. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo atsakovės pareiškimą bei priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

6Ieškinys netenkintinas.

  1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių ginčo nėra. Tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo pasirašyta Greito estetinio suaugusiųjų ortodontinio gydymo informuoto kliento sutartis-atmintinė Nr. VDGESO2013069 (toliau – Sutartis). Būdama nepatenkinta IĮ estetinės odontologijos centro „VivaDens“ atliktu gydymu, 2015 m. rugpjūčio 17 d. A. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Komisija, apsvarsčiusi A. A. pareiškimą, 2016 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 5619, kuriuo nusprendė: „1. Žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjai A. A. II estetinės odontologijos centre „Vivadens“, buvo padaryta. 2. Pareiškėjos A. A. prašymą atlyginti žalą tenkinti iš dalies ir įpareigoti estetinės odontologijos centrą „VivaDens“ atlyginti Pareiškėjai 2396,61 EUR dydžio turtinę žalą.“
  2. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp šalių, ar pagrįstai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nustatė, jog ieškovė, taikydama ortodontinį gydymą GESO metodu atsakovei, suteikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, padarė žalą atsakovei, ir įpareigojo žalą atlyginti.
  3. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
  4. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  5. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos, šiuo atveju ieškovės, darbuotojų neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, nes žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, byloje yra pagrindas pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti ieškovei deliktinę atsakomybę. Šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.
  6. Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą teismas laiko nustatytomis faktines aplinkybes, jog pagal šalių sudarytą Sutartį šalys buvo susitarusios, jog taikant atsakovei ortodontinį gydymą GESO metodu, bus siekiama ištiesinti atsikišusį iltinį 13-ą dantį. Gydymas GESO metodu, siekiant ištiesinti atsikišusį iltinį 13-ą dantį, buvo pradėtas 2014-09-24, uždedant atsakovei GESO breketus, ir baigtas 2014-04-14. Šią išvadą teismas daro vertindamas ieškovės medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, atsakovės paaiškinimus raštu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, atsakovės 2015-03-23 atsakymą Nr. 2015-03/01 į atsakovės 2015-02-19 pretenziją. 2014-04-14 atsakovės medicininiuose dokumentuose padarytas trečiojo asmens I. I. įrašas, jog „Kl. paaiškinta, kad iš esmės su GESO darbas yra atliktas nes pagrindinis kl. nusiskundimas buvo 13 d. skruostinė padėtis, kas šiuo metu yra įvykdyta. Rekomenduotina gyd. ort. M. M. k-a ir tolimesnis gydymas, jei klientė apsispręstų“. 2014-05-17 atsakovės medicininiuose dokumentuose padarytas įrašas, jog atsakovė buvo atvykusi pas gydytoją M. M. konsultacijai. Todėl teismas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog atsakovės ortodontinis gydymas GESO metodu, dėl kurio atsakovė kreipėsi į ieškovę ir kuris buvo taikytas, siekiant ištiesinti atsikišusį iltinį 13-ą dantį, nebuvo baigtas, o atsakovė 2014-05-22 gydymą vienašališkai nutraukė.
  7. Ieškovei baigus ortodontinį gydymą GESO metodu, siekiant ištiesinti 13-ą iltinį dantį, atsakovės 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, tai yra dantys buvo pakrypę. Šią aplinkybę teismas pripažįsta įrodyta, vertindamas įrašus atsakovės medicininiuose dokumentuose, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortodontijos klinikos specialistų 2015-11-13 atsakymą, kitus rašytinius įrodymus. Be to, iš byloje esančių atsakovės dantų fotonuotraukų vizualiai matyti, jog 11-o ir 21-o dantų padėtis po 2014-04-14 baigto ortodontinio gydymo GESO metodu yra kitokia nei gydymo pradžioje, dantys yra pakrypę. Trečiasis asmuo I. I. 2016-09-13 teismo posėdyje pripažino šią aplinkybę, paaiškindama, jog dantys atsistojo truputį kreiviau (2016-09-13, 11:55:13).
  8. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradusi dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes (12 punktas), tai yra jog baigus ortodontinį gydymą GESO metodu, kurio metu buvo tiesinamas atsikišęs iltinis 13-as dantis, 2014-04-14 atsakovės 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, tai yra dantys buvo pakrypę, pripažįsta, jog taikant ortodontinį gydymą GESO metodu buvo pakenkta atsakovės sveikatai.
  9. Pripažįstama, kad atsakovei teikdama sveikatos priežiūros paslaugas ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kadangi neįvykdė jai įstatymais nustatytų pareigų (CK 6.246 straipsnis). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas nustato, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.
  10. Kaip nustatyta byloje (12 punktas), ieškovės darbuotoja odontologė I. I. atliko atsakovei ortodontinį gydymą GESO metodu. Byloje esantys įrodymai (Kauno medicinos akademijos diplomas, išduotas I. I., Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2015-06-23 pranešimas Nr. 15/01-119), trečiojo asmens I. I. paaiškinimai (2016-09-13 posėdžio garso įrašas) patvirtina, kad šį ortodontinį gydymą atliko gydytoja odontologė I. I., turinti odontologijos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologine praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją.
  11. Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2004-05-27 Nr. V-396) 40.2. punktas nustato, kad licencijos turėtojas gali verstis medicinos praktika tik turėdamas galiojančią medicinos praktikos licenciją, pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
  12. Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1468) 4.1 punktas nustato, kad gydytojas ortodontas yra asmuo, baigęs vientisąsias universitetines odontologijos studijas ir ortodontijos rezidentūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją.
  13. Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 4.2 punktas nustato, kad gydytojo ortodonto praktika yra teisės aktais reglamentuota gydytojo ortodonto, turinčio galiojančią odontologijos praktikos licenciją verstis gydytojo odontologo specialisto praktika pagal gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją, teikiama odontologinė priežiūra (pagalba), apimanti įgimtų ir įgytų veido, žandikaulių, burnos organų, dantų, dantų lankų ir sąkandžio anomalijų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką, kramtymo, kalbos ir estetinės veido, žandikaulių ir dantų funkcijos atkūrimą bei socialinę reabilitaciją, taikant veido žandikaulių ortopedijos ir ortodontinius gydymo metodus bei priemones.
  14. Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 5 punktas nustato, kad asmuo gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs vientisąsias universitetines odontologijos studijas ir ortodontijos rezidentūrą. Asmenimis, įgijusiais gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją, taip pat yra laikomi asmenys, turintys diplomus, patvirtinančius įgytą gydytojo ortodonto specializaciją. Užsienyje įgyta gydytojo ortodonto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
  15. Lietuvos medicinos normos MN 42:2011 (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706) 10.1. punkte nustatyta, kad gydytojas odontologas turi teisę verstis odontologo praktika sveikatos priežiūros įstaigose šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios normos III skirsnyje (Terminai ir apibrėžimai) nustatyta, kad gydytojo odontologo praktika tai gydytojo odontologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją atliekama odontologinė priežiūra. Odontologinė priežiūra – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti burnos ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir protezavimą.
  16. Vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą (16, 17, 18, 19, 20 punktai), darytina išvada, kad ortodontinį gydymą atlikti, tai yra verstis gydytojo ortodonto praktika, turi teisę tik gydytojas ortodontas, turintis odontologijos praktikos licenciją verstis gydytojo odontologo specialisto praktika pagal gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (15 punktas) patvirtina, kad ortodontinį gydymą atsakovei atliko ieškovės darbuotoja odontologė I. I., nebūdama įgijusi gydytojo ortodonto kvalifikacijos ir neturėdama licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo ortodonto praktika.
  17. Vertinant 12 punkte, 21 punkte nustatytas faktines aplinkybes (ortodontinį gydymą atlikusi gydytoja nėra įgijusi gydytojo ortodonto kvalifikacijos ir neturi licencijos verstis tokia veikla, po 2014-04-14 baigto gydymo GESO metodu atsakovės 11-o ir 21-o dantų padėtis buvo pasikeitusi, tai yra dantys buvo pakrypę), yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovei ortodontinio gydymo paslaugas suteikė netinkamas sveikatos priežiūros specialistas, tai yra, neturintis teisės teikti tokio pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugas, ir nebuvo pateisinti atsakovės lūkesčiai bei poreikiai, atliekant šias sveikatos priežiūros paslaugas. Šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo nurodyta rizika, jog po atsikišusio iltinio 13-o danties ortodontinio gydymo GESO metodu gali pakrypti kiti atsakovės dantys, byloje nėra kitų įrodymų, jog atsakovė apie tai, kad po ortodontinio gydymo GESO metodu gali pakrypti kiti dantys, buvo įspėta, apie tai jai buvo paaiškinta. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, akivaizdu, jog negali būti pripažįstama, jog yra pateisinti asmens lūkesčiai dėl gydymo, jei siekiant išlyginti vieną pakrypusį dantį, iškrypsta kiti dantys. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui (16, 17, 18, 19, 20 punktai), aplinkybės, jog odontologė I. I. yra išklausiusi ortodontinio gydymo GESO metodu kursus, Lietuvos sveikatos mokslų akademijoje išklausė ortodontijos paskaitas ir gavo įskaitas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji yra įgijusi ortodonto profesinę kvalifikaciją ir gali verstis ortodonto praktika. Ieškovės nurodyta Europos parlamento ir tarybos direktyva 2005-09-07 Nr. 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo šiuo atveju netaikytina, kadangi reglamentuoja valstybėse narėse įgytų sveikatos specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimą.
  18. Tuo pagrindu (22 punktas) darytina išvada, kad atsakovei buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės veiksmus, gydytojai I. I. atliekant ortodontinį gydymą GESO metodu atsakovei, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, yra pagrindas pripažinti neteisėtais (CK 6.246 straipsnis).
  19. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti privalu. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda netiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
  20. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nustatyti neteisėti veiksmai (23 punktas) yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovei padarytu sveikatos pakenkimu (12 punktas). Odontologė I. I., nebūdama įgijusi gydytojo ortodonto kvalifikacijos ir neturėdama licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo ortodonto praktika, atliko ortodontinį gydymą GESO metodu, siekdama ištiesinti iltinį 13-ą dantį, po gydymo atsakovės 11-as ir 21-as dantys, iki gydymo buvę tiesūs, pakrypo. Teismo nuomone, šios aplinkybės savaime sudaro pagrindą pripažinti esant priežastinį ryšį tarp ieškovės nustatytų neteisėtų veiksmų ir nustatyto pakenkimo atsakovės sveikatai. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog atsakovei šios atsiradusios pasekmės buvo kitų veiksmų nei gydytojo ortodonto kvalifikacijos neturinčio gydytojo odontologo atliktas ortodontinis gydymas pasekmė. Priešingai, nei įrodinėja ieškovė, teismo nuomone, byloje Komisijai pateiktų specialistų atsakymai (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Ortodontų klinikos gydytojų ortodontų doc. K. L. ir doc. A. V. 2015-11-13 ir 2016-01-13) nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog ortodontinis gydymas GESO metodu buvo atliktas tinkamai, nes galutinės išvados specialistai negalėjo padaryti dėl duomenų trūkumo. Tačiau specialistai nurodė, jog galima daryti prielaidą, kad 11-o ir 21-o dantų padėties pasikeitimas įvyko dėl galimai netaisyklingos breketų padėties. Atsakovei ortodontinis gydymas GESO metodu buvo atliekamas, naudojant breketus. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės sveikatos pakenkimas atsirado dėl atsakovės nesikooperavimo su gydžiusia gydytoja, priešinimosi interproksimalinei redukcijai, kadangi tokių įrodymų byloje nėra.
  21. Byloje ieškovei buvo siūlyta spręsti dėl ekspertizės atlikimo (2016-06-17 teismo posėdžio garso įrašas, 14:25:39), tačiau ieškovė nurodė, jog šiuo atveju ekspertų išvados yra nebūtinos, prašymo atlikti ekspertizę neteikė ir atsakovė. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Tačiau pažymėtina, kad išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, vis tiek neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus inter alia medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei iš rašytinių įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo (CPK 185 straipsnis). Nesant kitų įrodymų, nurodytų aplinkybių kontekste, teismo nuomone, labiau tikėtina išvada, kad atsakovei atsiradęs sveikatos pakenkimas (pakrypę 11-as ir 21-as dantys) yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės neteisėtais veiksmais (21 punktas).
  22. Kaltė yra suprantama objektyviai ir preziumuojama, kadangi teismas konstatuoja, kad ieškovės neteisėtais veiksmais atsakovei padaryta žala, kuri pasireiškė atsakovės sveikatos pakenkimu, todėl yra ieškovės kaltė (CK 6.248 straipsnis).
  23. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Todėl nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos patyrė, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu pripažįstama, kad atsakovė turi teisę į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos įpareigotą atlyginti 2396,61 EUR turtinės žalos sumą (CK 6.249 straipsnis).
  24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  25. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
  26. Vertinant šalims suteiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
  27. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
  28. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas atstovavimo išlaidas – 600 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 750 EUR už atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų atlyginimo advokato padėjėjui dydžių, todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Iš pateiktų sąskaitų už atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose matyti, kad atstovavimo išlaidos už atstovavimą 2016-06-17 paskaičiuotos du kartus (2x200 EUR), todėl atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos mažintinos 200 EUR, tai yra, iki 550 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad bendra teismo posėdžių trukmė buvo 7 valandos, įvertinus tai, kad atsakovės atstovas papildomai derėjosi su ieškove dėl taikos sutarties sudarymo, paskaičiuotos 550 EUR išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, kadangi maksimalų atlyginimo dydį galėtų sudaryti 617,52 EUR. Tačiau, kadangi atstovavimo paslaugas teikė advokato padėjėjas, vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos bei išlaidos, susijusios su taikos sutarties derinimu, mažintinos iki 494 EUR, kadangi už advokato padėjėjo teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio.
  29. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteistina 1094 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,

8269–270 straipsniais, teismas

Nutarė

9atmesti ieškovės IĮ estetinės odontologijos centro „Viva Dens“ ieškinį.

10Priteisti iš ieškovės IĮ estetinės odontologijos centro „Viva Dens“ atsakovei A. A. 1094 EUR bylinėjimosi išlaidų.

11Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai