Byla e2A-362-407/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2870-450/2016 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovėms D. P. ir V. S. dėl visuomenės poreikiams paimtos savininkės žemės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus priimtą sprendimą (įsakymą) atlyginimo dydžio nustatymo; tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Vasiliauskienė, valstybės įmonė Registrų centras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2870-450/2016 tenkino ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo dalies paimto visuomenės poreikiams įregistravimo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtą 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), mirusiai M. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį (0,0869 ha) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti ją naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti.
  2. Teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė, jog įsiteisėjus nutarčiai M. B. turto paveldėtojas paveldi 1 019,46 Eur dydžio pinigines lėšas, kaip kompensaciją už NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16.00 iki 21.50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimamą 0,1738 ha dydžio žemės sklypo ½ dalį (0,0869 ha), ir kitus nuostolius. 1 019,46 Eur atlyginimo dydis iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sąskaitos sumokamas asmeniui, pateikusiam šio M. B. turto (1 019,46 Eur dydžio piniginių lėšų) paveldėjimo teisės liudijimą.
  3. Atsakovė D. P. pripažino, jog priėmė palikimą (jai priklausančią dalį) po motinos M. B. mirties, įregistravo nuosavybės teisę į turtą VĮ Registrų centre ir jai buvo iš Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarės depozitinėje sąskaitos pervesta 1 019,46 Eur kaip kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą žemę bei kitus nuostolius. Tačiau atsakovė nesutiko su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Atsakovė savo nesutikimą grindė šiais argumentais:
    1. Ieškovė be pagrindo 2012 m. kovo 6 d. pranešė atsakovei V. S. (seseriai) apie tai, kad ji yra dalies turto po mamos mirties paveldėtoja ir pareikalavo jį priimti bei įregistruoti savo vardu. Po šio pranešimo atsakovė V. S. kreipėsi į teismą ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-876/2013 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. S. faktiškai priėmė ir tvarkė savo interesais palikimą, kuris atsirado po M. B. mirties. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601/2013 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Atsakovės teigimu, tokiu ieškovės pranešimu iš jos buvo nusavinta ½ palikimo dalis, kuri priklausė jai vienai, ir dėl to ji patyrė nuostolius.
    2. Kelių direkcija 2013 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą prašydama leisti atlikti paimamų objektų apžiūrą ir vertinimą be savininkės dalyvavimo ar sutikimo.
    3. 2013 m. spalio 25 d. Valstybės žemės fondas (toliau – VŽF), vadovaudamasis Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. spalio 14 d raštu, atliko 1,69 ha žemės sklypo ( - ) apžiūrą be savininkės ar jos atstovo žinios.
    4. 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu VŽF surašė Turto vertinimo ataskaitą be savininkės žinios ir apie tai nepranešė atsakovei. Nustatydama paimamos visuomenės poreikiams žemės vertę, rėmėsi tik vieninteliu lyginamuoju pavyzdžiu, esančiu Žalesos kaime, tokiu būdu nustatant žemiausią rinkos kainą (23 077 Lt už 1 ha). Lyginamų žemės sklypų kriterijus nenurodė, neatsižvelgė į paimto žemės sklypo individualius požymius. Neatsižvelgė į kitus turto vertinimo metodus. Nesivadovavo masiniu, statistiniu ar kitais vertinimo metodais. Nustatyta vertė neturi jokio ryšio su rinkos verte. Neatsižvelgė į atsakovės patirtas išlaidas, kurias ji patyrė dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo krizės metu, kadangi NŽT virš 10 metų delsė atkurti nuosavybės teisę į žemę. Neatsižvelgė, kad nuosavybės teisė atkurta į kelis mažus žemės sklypelius, keliose vietose (kaimuose), kurių kiti žmonės neėmė, o atsakovė jokio pasirinkimo neturėjo. Nustatant žemės kainą, nesivadovauta Europos standartais, neatsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad žemės kainos laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 metų ženkliai išaugo.
    5. Rinkos vertė nustatoma suinteresuotos institucijos ir paimamo turto savininko susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo. NŽT jokių įgaliojimų nustatyti žemės kainą neturėjo ir nenustatinėjo.
    6. Atsakovė prašė atlyginti jos patirtus nuostolius: 150 Eur užmokestį UAB „Geogidui“ už 1,69 ha žemės kadastrinių matavimų atlikimą ir sklypo ribų paženklinimą; 3 850 Eur nuostolių už uždelstą virš 10 metų nuosavybės teisės į žemės atkūrimą; dėl nepagrįsto ieškovės pranešimo atsakovei V. S., atsakovė neteko 1,365 ha žemės ( - ), kurio vieno ha kaina yra 2 000 Eur, iš viso prarado 2 700 Eur.; buvo nusavinta 7,5 ha žemės, esančios ( - ), kurios 1 ha kaina – 6 000 Eur, bendra nuostolių suma – 45 000 Eur. Iš viso atsakovė patyrė 52 980 Eur nuostolių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, nustatė už visuomenės reikmėms paimtą 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), M. B. ½ dalį (0,0869 ha) ir kitus nuostolius bendrą 1 019,46 Eur atlyginimą, o atsakovės D. P. prašymus dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies kainos nustatymo ir nuostolių atlyginimo bei baudos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio pagrindu ieškovei taikymo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams nuspręsta paimti M. B. priklausančią 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ½ dalį (0,0869 ha) ir už ją nustatytas 1 019,46 Eur atlyginimo dydis. Taip pat šiuo įsakymu nuspręsta paimti V. S. priklausančią 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ½ dalį (0,0869 ha) ir už ją nustatytas 1 019,46 Eur atlyginimo dalis.
  3. Teismas konstatavo, kad pagal institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (2015 m. gruodžio 1 d.) buvusią žemės sklypo rinkos vertę turi būti nustatytas žemės savininkui (bylos nagrinėjimo metu D. P.) mokėtinas atlyginimas.
  4. Teismas, analizuodamas VŽF vertintojo A. T. parengtą 2013 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, nustatė, kad vertinant paimtos žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams rinkos vertę, žemės sklypas buvo vertintas kaip atskiras objektas pagal esamą paskirtį ir panaudojimą, taikant lyginamąjį metodą. Vertinimo metu žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio, išvardinti žemės naudojimo apribojimai bei atliktas individualus vertinimas. Taikant lyginamąjį metodą buvo atliktas panašių žemės sklypų, parduotų išvardintose Vilniaus r. sav. zonose, verčių, charakteristikų ir rinkos kainų, analizė. Duomenų, kad įvertintas turtas turėjo kokių tai individualių savybių, atsakovė taip pat nepateikė, kaip ir nepateikė rašytinių duomenų, kad lyginamojo metodo būdu lyginti pavyzdžiai neatitinka realios situacijos. Kaip matyti iš ataskaitos, joje nurodyta vertinamo žemės sklypo charakteristika (žemės sklypą sudarė pieva 0,1125 ha, apleista žemė (medžiai ir krūmai) 0,0613 ha; sodinių, pastatų, statinių nebuvo). Ataskaitoje paaiškinta, kodėl remiamasi lyginamuoju metodu, išvardinti lyginamieji pavyzdžiai, atlikti paskaičiavimai, atliktos žemės sklypo dalies rinkos vertės paskaičiavimai yra išsamūs. Be to, analizuoti 74 žemės sklypų pardavimai, vertintas objektas ir palyginamieji objektai turi tų pačių arba artimų ypatybių, atlikti visi reikiami skaičiavimai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, kurio 23 straipsnio 1 dalis numato, kad ataskaita yra pagrįsta tol, kol nėra nuginčyta.
  5. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl netinkamai parinktų palyginamųjų metodų atliekant vertinimą, nepagrįsti, kadangi tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), tiek Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamą turtą turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina. Atlikdamas vertinimą, turto vertintojas pagrįstai taikė lyginamosios vertės metodą, išsamiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiško turto; į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą nebuvo įtrauktas nė vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, palyginamieji objektai atrinkti žemės ūkio paskirties ir toje pačioje (artimoje) teritorijoje. Ataskaitoje nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nesukėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai, sudaryti toje pačioje vietovėje (panašioje) bei pradėjus ieškovei vykdyti procedūras žemės paėmimą visuomenės poreikiams, įvertinti pagal faktinę situaciją.
  6. Turto vertintojas, taikydamas lyginamąjį metodą, vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, numatančiu, kad yra surenkami ir analizuojami duomenys apie toje bei aplinkinėse vietovėse įvykusius ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių analogiško arba panašaus turto sandorius, o jeigu nėra informacijos apie nurodytame punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas (61 punktas). Ginčydama, kad buvo vadovautasi tik vienu sandoriu, kuris nebuvo analogiškas, atsakovė nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad vertintojo surinktoje informacijoje esantys duomenys apie faktinius sandorius, bet jo nepasirinkti, atliekant lyginamąjį tyrimą, yra tinkamesni už tuos, kuriuos vadovaujantis turto vertės nustatymo principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnis), parinko kaip tinkamiausius šiam konkrečiam atvejui.
  7. Dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teismas pažymėjo, kad atsakovė 2013 m. kovo 20 d. raštu buvo informuota, kad 2013 m. kovo 14 d. NŽT direktoriaus įsakymu pradėta M. B. priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalies 0,19 ha visuomenės poreikiams paėmimo procedūra. 2013 m. birželio 3 d. atsakovėms V. S. ir D. P. (kaip turto paveldėtojoms) buvo pranešta, kad birželio 19 d. bus atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tai, kad atsakovė D. P. gavo pranešimą, patvirtina jos ranka rašytas 2013 m. birželio 20 d. raštas. Kadastriniai matavimai buvo atlikti. Projekto rengimo metu žemės ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planu, kuris yra tapatus atsakovės pateiktam nagrinėjamoje byloje. Antrą kartą atlikus kadastrinius matavimus bei 2015 m. birželio 11 d. sudarius žemės ribų paženklinimo – parodymo aktą, duomenų, kad pasikeitė žemės sklypo ribos, byloje nepateikta.
  8. Teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą priteisti 150 Eur užmokestį už UAB „Geogidas“ atliktus kadastrinius matavimus ir sklypo ribų paženklinimą, kadangi atlikti kadastriniai matavimai bei sklypo ribų paženklinimas niekaip nesusiję su atlyginimo už paimtą žemę visuomenės poreikiams nustatymu. Tik 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. I p - (1.3.) -105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16.00 iki 21.50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“ buvo pradėta visuomenės poreikiams turto paėmimo procedūra, 1,69 dydžio žemės sklypo, esančio ( - ), M. B. 0,19 ha dydžio dalies atžvilgiu. Be to, iš 2011 m. gegužės 13 d. darbų atlikimo sutarties turinio matyti, kad kadastrinius matavimus atsakovė užsakė ir jie galimai buvo atlikti kitų nekilnojamų objektų, esančių adresais: ( - ) ir ( - ), bet ne paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies atžvilgiu.
  9. Teismas taip pat atsisakė atsakovės naudai priteisti 3 850 Eur nuostolių už daugiau nei dešimt metų trukusį nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą, pažymėdamas, kad byloje nepateikti duomenys, kad atsakovei iš viso būtų atkurtos nuosavybės teisės į kokį tai turtą, kadangi nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio dalis buvo paimta visuomenės poreikiams, buvo atkurta jos motinai. Kita vertus, prašomi priteisti nuostoliai, niekaip nesusiję su ginčo dalyku ir ieškove, kuri nėra atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir jo trukmę.
  10. Teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti nuostolius, kuriuos atsakovė galimai patyrė dėl to, kad ieškovė pranešė atsakovei V. S., jog ji taip pat yra mirusiosios M. B. turto paveldėtoja ir dėl to, atsakovė teigimu, atsakovė neteko dalies žemės 1,365 ha, kurios 1 ha kaina yra 2 000 Eur. Kaip matyti iš byloje pateiktos Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601-2013, Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atsakovei V. S. buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad ji faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po M. B. mirties. Atsakovei V. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taigi atsakovė V. S. turėjo teisę paveldėti mirusios M. B. turto dalį, o ieškovė pradėjusi vykdyti visuomenės poreikiams būtinos žemės sklypo dalies paėmimo procedūrą, privalėjo apie tai informuoti visus žemės sklypo savininkus.
  11. Teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl netenkino atsakovės prašymo skirti baudą CPK 95 str. pagrindu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė D. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nevertino aplinkybės, kad iki žemės paėmimo pradžios, t. y. iki 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. I p - (1.3.) -105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16.00 iki 21.50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“, tik viena atsakovė D. P. priėmė M. B. palikimą ne nuo jo priėmimo įforminimo, bet nuo jo atsiradimo momento. Kelių direkcijos atstovė 2012 m. kovo 6 d. raštu Nr. (6.1)-1105 neteisėtai pranešė kitai atsakovei, D. P. seseriai V. S., kad ji yra paveldėtoja, taip sudarė konfliktinę situaciją ir dėl to atsakovė D. P. neteko ½ palikimo, kurį įvertino 23 646 Eur, tame tarpe ir 1 019,46 Eur, išmokėtų V. S..
    2. Teismas nekonstatavo, kad pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalį paimamą žemės sklypą padalinti po procedūros dėl žemės paėmimo pradžios draudžiama. Tačiau jis buvo padalintas dėl Kelių direkcijos veiksmų ir tai atsakovei sukėlė skaudžias pasekmes.
    3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1P-556-(1.3.) priėmimo momentu žemės sklypo įvertinimo ataskaita nebuvo sudaryta, ir be jokio pagrindo nurodė, kad paimamo žemės sklypo ½ dalies rinkos vertė paėmimo dieną (2015 m. gruodžio 1 d.) buvo 1 019,46 Eur.
    4. Teismas netikrino VŽF vertintojo A. T. parengtos 2013 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo įvertinimo ataskaitos tikrumo ir patikimumo, nors ji buvo parengta nesilaikant reikalavimų, nesudarant žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų bylos, ir galimai buvo suklastota.
    5. Žemės sklypo įvertinimo ataskaitos 5 priedo sąraše tik nurodyta, kad buvo surašytas M. B. 1,69 ha bendro sklypo ploto planas M1:2000. Tai yra ranka nubraižytas brėžinys, o ne palydovinė nuotrauka, jis su NŽT ir savininkais nėra suderintas, todėl negaliojantis. Jame be jokio pagrindo pakeisti bendro ir paimamo sklypo plotai. Bendras plotas sumažintas iki 16 804 kv. m., o paimamo iki 1 738 kv. m.
    6. Teismas klaidingai vertino taikytą lyginamąjį vertės nustatymo metodą, neatsižvelgiant į žemės sklypo individualias savybes. Be to, pagal turto vertinimo taisykles nustatant turto vertę būtina taikyti ne mažiau kaip du metodus ir jį palyginti ne mažiau kaip su trimis lygiagrečiais turto pirkimo-pardavimo sandoriais. Turto vertintojas taikė tik vieną vertės nustatymo lyginamąjį metodą, pagal vienintelį sandorį ir neišvardijo individualių nusavinamo sklypo savybių bei pasirinkto sklypo panašumų ar skirtumų. Taip pat vertintojas palyginimui buvo pasirinkęs netinkamą objektą, esantį nutolusioje vietovėje, žemiausia kaina 2012 m. birželio 14 dieną.
    7. Teismas nepaneigė atsakovės prašomo 2 400 Eur realaus atlyginimo už paimtą žemės sklypą, bet jo ir nepriteisė. Nors atsakovė tokią sumą pagrindė duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas.
    8. Teismas nesivadovavo CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir atsakovei nepriteisė palūkanų už NŽT ir Kelių direkcijos delsimą atkurti nuosavybės teises ir atlikti žemės paėmimo visuomenės pareikiams procedūras bei atlyginti už paimamą turtą.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kelių direkcija teismo prašo atsakovės D. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors atsakovė D. P. visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo laikotarpį ir ginčo nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad ji tik viena faktiškai priėmė M. B. palikimą, tačiau tai jau paneigta Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-876/2013, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad kita atsakovė V. S. taip pat faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais šį palikimą. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601/2013 sprendimą paliko nepakeistą.
    2. Nėra pagrindo mokėti atsakovės prašomas palūkanas. Turto paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja specialūs teisės aktai, kurie nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas. Be to, ginčo santykiai priskirtini viešajai teisei, todėl dėl jos specifikos taikyti jiems privačius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo.
    3. Nei Kelių direkcija, nei NŽT negalėjo žinoti, kad atsakovė D. P. nuo savo sesers V. S. slėpė aplinkybę, jog yra sprendimas mirusios M. B. vardu Vilniaus rajone atkurti nuosavybės teises už kitur jos turėtą žemę, todėl pagrįstai siuntė pranešimus abejoms paveldėtojoms.
    4. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalį, kai parengiama vertinimo ataskaita, žemės savininkui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Šiuo atveju atsakovei D. P. nebūnant ginčo žemės sklypo ar jo ½ dalies savininke, nebuvo juridinių galimybių pateikti tokį pasiūlymą.
    5. Atsakovė nepagrįstai ginčija turto vertinimui pasirinktą metodą. Turto vertinimo metodas parenkamas vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija), III skyriumi „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“. Taisyklių 17 punkte yra nustatyta, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nustatyta tvarka. Todėl visuomenės poreikiams paimama žemė pagrįstai buvo įvertinta lyginamuoju metodu, o ne dviem metodais. Taip pat parinktas ne vienas lyginamasis objektas, o net 74 sandoriai.
    6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka reikalavimų. Nors vertinimo ataskaitos turinys yra reglamentuotas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, tačiau ji reikalauja, jog šioje ataskaitoje būtų sudėti dokumentai, privalomi visai kituose dokumentuose.
    7. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kadastriniai matavimai atliekami du kartus. Tai žinoma ir pačiai atsakovei, kadangi pirmą kartą atlikus matavimus atsakovė apskundė policijai, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta ir todėl jie galiojantys, o antrąjį kartą matavimuose dalyvavo ir pati atsakovė, kuri pasirašė abiejų žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktuose.
    8. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Žemės paėmimo projekto rengimo metu atlikus viso žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad 1,69 ha žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų yra 1,6818 ha. Taigi gautas 0,0082 ha plotų skirtumas yra daug mažesnis negu leistina (ribinė) 0,0780 ha paklaida.
    9. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.
    10. Atsakovės argumentas, jog paimamo turto vertės nustatymo momentas buvo 2013 m. spalio 25 d. (tai yra žemės paėmimo projekto rengimo metu), o ne 2015 m. gruodžio 1 d. (sprendimo paimti žemę priėmimo dieną), yra nepagrįstas. Teismas neturėjo kitų įrodymų, tik minėtą vertinimo ataskaitą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad žemės rinkos vertė toje vietoje padidėjo. Be to, atsakovė nepasinaudojo procesine teise prašyti skirti ekspertizę (CPK 219 straipsnis), nors teismo buvo apie tokią galimybę informuota.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
  2. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
  3. Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedūros pradžios“ paėmimo procedūra buvo pradėta M. B. priklaususio 1,9 ha dydžio žemės sklypo, esančio ( - ), 0,19 ha dydžio dalies atžvilgiu. Šio įsakymo pagrindu žemės sklypas įtrauktas į rengiamo žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. birželio 3 d. raštu atsakovės V. S. ir D. P. (kaip M. B. turto paveldėtojos) informuotos apie minėto turto atžvilgiu pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
  4. Projekto rengimo metu atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, kad iš M. B. priklaususio žemės sklypo visuomenės poreikiams paimtina 0,1738 ha ploto žemės sklypo dalis. Nustačius, kad šalia šio žemės sklypo laisvos valstybinės žemės fondo žemės nebuvo ir todėl nebuvo galimybių tokią žemę įtraukti į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją, už visuomenės poreikiams paimamą žemę galėjo būti atlyginta tik pinigais rinkos verte. VĮ Valstybės žemės fondo turto vertintojas A. T. ir vertintojo asistentas A. B. 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. gruodžio 12 d. atliko visuomenės poreikiams paimamo sklypo vertinimą ir nustatė, kad 2013 m. spalio 25 d. paimamo sklypo dalies vertė (įskaitant nuostolius) buvo 7 040 Lt (2 038,92 Eur). Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad paimamos žemės vertė nustatyta ne šios žemės paėmimo procedūros metu.
  5. Vadovaujantis NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 48SK-3725-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ mirusiajai M. B. priklausęs 1,6818 ha ploto sklypas padalintas į liekantį po ½ dalį atsakovei V. S. ir kitam M. B. turto paveldėtojui 1,5080 ha ploto sklypą ir į visuomenės poreikiams paimamą 0,1738 ha ploto sklypą.
  6. NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams nuspręsta paimti M. B. priklausančią 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ½ dalį (0,0869 ha) ir už ją nustatytas 1 019,46 Eur atlyginimo dydis. Taip pat šiuo įsakymu nuspręsta paimti V. S. priklausančią 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ½ dalį (0,0869 ha) ir už ją nustatytas 1 019,46 Eur atlyginimo dalis. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą sklypą pervestas į notaro depozitinę sąskaitą.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi leido NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ paimtą minėtą 0,1738 ha dydžio žemės sklypo dalį, esančią ( - ), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti ją naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti. Šios nutarties apeliantė neginčijo.

13Dėl mirusiosios palikimo priėmimo bei jo padalinimo argumentų

  1. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi visų pirma grindžia teigdama, jog teismas nevertino aplinkybės, kad iki žemės paėmimo pradžios tik viena atsakovė D. P. priėmė M. B. palikimą ne nuo jo priėmimo įforminimo, bet nuo jo atsiradimo momento, tuo tarpu Kelių direkcijos atstovė neteisėtai pranešė jos seseriai V. S., kad ji yra paveldėtoja, taip sudarė konfliktinę situaciją ir dėl to atsakovė D. P. neteko ½ palikimo, kurį įvertino 23 646 Eur, tame tarpe ir 1 019,46 Eur, išmokėtų V. S..
  2. Įsiteisėjusiu Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. S. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po M. B. mirties. Šio sprendimo pagrindu V. S. 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuris nėra nuginčytas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl neva jos vienos paveldėto mirusiosios M. B. turto.
  3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal minėtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. S. įregistravo savo nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo žemės sklypo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo pagrįstai padalintas ginčo žemės sklypas į liekantį po ½ dalį atsakovei V. S. ir apeliantei, kaip M. B. turto paveldėtojoms 1,5080 ha ploto sklypą ir į visuomenės poreikiams paimamą 0,1738 ha ploto sklypą. Tuo tarpu apeliantės minėtas Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatytas ribojimas yra taikomas ne Nacionalinės žemės tarnybos, bet paimamo žemės sklypo savininko atžvilgiu, siekiant išvengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros apsunkinimų. Todėl teisėjų kolegija atmeta tokį apeliantės argumentą kaip nepagrįsta.
  4. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarčiai, kuria išspręstas mirusiai M. B. nuosavybės teise priklaususio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams klausimas (leista žemės sklypo dalį įregistruoti valstybės vardu ir pradėti ją naudoti NŽT direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakyme nurodytiems tikslams), byloje spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo.

14Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį

  1. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdama, jog paimamo žemės sklypo vertės nustatymas siejamas su institucijos sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams momentu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1P-556-(1.3.) priėmimo momentu žemės sklypo įvertinimo ataskaita nebuvo sudaryta, ir be jokio pagrindo nurodė, kad paimamo žemės sklypo ½ dalies rinkos vertė paėmimo dieną (2015 m. gruodžio 1 d.) buvo 1 019,46 Eur. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.
  2. Pagal Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 46 straipsnio 7 dalį, kai NŽT vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, <…> šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“.
  3. Nagrinėjamu atveju NŽT vadovas priėmė sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą 2013 m. kovo 14 d., VĮ Valstybės žemės fondo turto vertintojas A. T. ir vertintojo asistentas A. B. 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. gruodžio 12 d. atliko visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimą ir parengė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta paimamos žemės sklypo dalies vertė (įskaitant nuostolius) 2013 m. spalio 25 dienai buvo 7 040 Lt (2 038,92 Eur). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas, jog žemės sklypo dalies paėmimo metu žemės sklypo įvertinimo ataskaita nebuvo sudaryta, yra nepagrįstas.
  4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą vertę vadovavosi šia ieškovės pateikta (nurodytų turto vertintojų parengta) vertinimo ataskaita. Teismas konstatavo, kad pateiktoje ataskaitoje nurodyta vertinamo žemės sklypo charakteristika (žemės sklypą sudarė pieva 0,1125 ha, apleista žemė (medžiai ir krūmai) 0,0613 ha; sodinių, pastatų, statinių nebuvo), paaiškinta, kodėl remiamasi lyginamuoju metodu, išvardinti lyginamieji pavyzdžiai, atlikti paskaičiavimai, atliktos žemės sklypo dalies rinkos vertės paskaičiavimai yra išsamūs. Be to, analizuoti 74 žemės sklypų pardavimai, vertintas objektas ir palyginamieji objektai turi tų pačių arba artimų ypatybių, atlikti visi reikiami skaičiavimai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, kurio 23 straipsnio 1 dalis numato, kad ataskaita yra pagrįsta tol, kol nėra nuginčyta. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių turto vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei buvo pasiūlyta atlikti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo, o kitų leistinų įrodymų pirmiau nustatytai turto rinkos vertei paneigti į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį.
  5. Sprendžiant, ar 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. gruodžio 12 d. vertinimo ataskaitos pagrindu nustatyta ginčo žemės sklypo vertė pinigais gali būti laikoma teisingu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą žemę, pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad visuomenės poreikiams paimta žemės sklypo dalis (0,1738 ha) yra nedidelio ploto, byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog iki NŽT direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo priėmimo šio sklypo dalies vertė iš esmės pasikeitė arba atsirado kitos sprendžiamam ginčui svarbios faktinės aplinkybės. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės laikytina pagrįsta ir teisinga.
  6. Apeliantės teigimu, ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita yra nepagrįsta, teismas turėjo visas galimybes pats nustatyti teisingą rinkos vertę, tam duomenų pakako, tačiau teismas ieškovės pareigą nustatyti paimamo turto vertę, kompensaciją už jį ir atlyginimą už atliktus turto vertinimo darbus, už kuriuos privalo sumokėti žemės paėmimu suinteresuota institucija, neteisėtai siekė perkelti apeliantei, o nurodydamas, kad ji nepageidavo skirti ekspertizės, nepažymėjo, kad tokia ekspertizė būtų atliekama apeliantės sąskaita, bet tai yra brangi paslauga. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nustatytino atlyginimo dydžio grindė išsamia ir pagrįsta ginčo žemės sklypo vertinimo ataskaita, kurioje prie nuostolių netgi buvo priskaičiuota malkinės medienos vertė. Atsakovei, nesutinkančiai su ieškinio reikalavime nurodytu atlyginimo dydžiu, kilo procesinė pareiga ieškovės argumentus paneigti kitais objektyviais duomenimis, jog pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo vertė yra neteisinga arba nuo turto vertinimo atlikimo praėjus tam tikram laiko tarpui praradusi reikšmę. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokių objektyvių duomenų nepateikė, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, jog iš interneto informacijos matyti, kad 2015 m. 1 aro žemės vertė buvo nuo 200 iki 300 Eur.
  7. Apeliantės vertinimu, teismas klaidingai vertino taikytą lyginamąjį vertės nustatymo metodą, neatsižvelgiant į žemės sklypo individualias savybes. Be to, pagal turto vertinimo taisykles nustatant turto vertę būtina taikyti ne mažiau kaip du metodus ir jį palyginti ne mažiau kaip su trimis lygiagrečiais turto pirkimo-pardavimo sandoriais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
  8. Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17 punktą visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas vertinamas tiktai lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nustatyta tvarka. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino bylos duomenimis nustatytas individualias sklypo savybes, kad vertinamas turtas būtų turėjęs kokių nors kitų individualių savybių apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vertinant visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą buvo analizuojamas ne vienas turto pirkimo-pardavimo sandoris, kaip teigia atsakovė, bet septyniasdešimt keturi.
  9. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad laikotarpiu nuo ginčo žemės sklypo įvertinimo iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo ginčo žemės sklypo vertė reikšmingai pasikeitė (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kad atsakovė neteikė jokių duomenų apie galimą kitokią žemės sklypo vertę, nepasinaudojo teismo išaiškinta teise prašyti sklypo vertės nustatymo ekspertizės, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo tikslu pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita.

15Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypo dalį išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį tenkino dalinai, nustatė už visuomenės reikmėms paimtą 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), M. B. ½ dalį (0,0869 ha) ir kitus nuostolius bendrą 1 019,46 Eur atlyginimą, o atsakovės D. P. prašymus dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies kainos nustatymo ir nuostolių atlyginimo bei baudos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio pagrindu ieškovei taikymo atmetė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas iš paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai