Byla 2A-1316-601/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evalda Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą, suinteresuotas asmuo D. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą prašydama – nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. S., asmens kodas ( - ) gyvenanti ( - ), Vilniaus mieste, po motinos M. B., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) (( - ) mirties liudijimas, įrašo Nr. 21), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą. Nurodė, kad ji ir jos sesuo (suinteresuotas asmuo) yra mirusios motinos M. B. turto paveldėtojos pagal 1992 m. spalio 23 d. Šakių valstybinės notarinės kontoros notarės patvirtintą testamentą, pagal kurį M. B. jos mirties atveju pareiškėjai paliko pastatus, esančius Šakių rajone, Lekėčių seniūnijoje, Lekėčių kaime, vieną karvę, arklį, baldus bei namų apyvokos reikmenis, o D. P. – pinigus ir vieną karvę. Iki motinos mirties pareiškėja su mama gyveno Lekėčių kaime. Po motinos mirties visą motinai priklausantį turtą – asmeninius daiktus, dokumentus, rūbus, priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti iš karto po jos mirties. Pareiškėja nurodė, kad motinos turtą ji priėmė valdyti ir tvarkyti faktiškai, prižiūri paliktus pastatus, juos saugo, moka mokesčius, rūpinasi žemės dirbimu, naudojasi motinos daiktais kaip palikto turto savininkė, dėl ko niekas jokių pretenzijų nereiškė (t. 1, b. l. 1-2).

5Suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja niekada realiai nesiekė priimti po mamos mirties likusį palikimą, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Mama iki mirties gyveno ne Lekėčių kaime, o pas ją ( - ), Vilniuje. Po motinos mirties ji pasiliko kaime tam, kad pagelbėtų ten gyvenančiai tetai. Po mamos mirties ji faktiškai perėmė, valdė, naudojo ir tvarkė mamai priklausiusią namo dalį, kitus pastatus ir žemę, o pareiškėja tik retkarčiais apsilankydavo. Nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas (t. 1, b. l. 25-28).

  1. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

6Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai. Nustatė turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. S., asmens kodas ( - ) faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po M. B., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) (( - ) mirties liudijimas, įrašo Nr. 21). Faktą nustatė dėl turto paveldėjimo (t. 2, b. l. 23-30).

7Teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK detaliau reglamentuoja palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Teismas pažymėjo, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tai, kad įpėdinis atliko aktyvius, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, veiksmus ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti palikėjas. Teismas sprendė, kad pareiškėjos V. S. nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai patvirtina, kad V. S. savo mamos M. B. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti – po mamos mirties ji gyveno ir rūpinosi Lekėčiuose likusia sodyba. Teismas sprendė, kad pareiškėjos liudytojų nurodytos aplinkybės, kad ji su vyru po mamos mirties tvarkėsi sodyboje, dažnai atvažiuodavo, sodino medžius, sutuoktinis įsigijo traktoriuką, kad galėtų tvarkyti aplinką, yra pagrįstos, suinteresuotas asmuo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Teismas manė, jog nėra pakankamai duomenų, kurie paneigtų V. S. paaiškinimus, kuriuos patvirtino liudytojai. Teismas manė, kad V. S., žinodama apie esamą testamentą ir jos turinį, turėjo pagrindą valdyti sodybą kaip savo nuosavybę bei ja disponuoti. Tai, kad pareiškėja dalį namo perrašė tetai A. R. rodo, kad pareiškėja sodybos pastatais disponavo kaip savo dar jų nepaveldėjus, pagrįstai tikėdama, kad taps šio turto savininkė. Teismas suinteresuoto asmens argumentus dėl mamos gyvenamosios vietos iki jos mirties laikė nepagrįstais, nurodant, kad Lekėčiuose esanti sodybos dalis priklausė palikėjai, todėl neatsižvelgiant į tai, kur iki mirties gyveno mama, pareiškėja turėjo galimybę disponuoti mamos daiktais, kurie buvo likę sodyboje. Teismas vertino, kad galima laikyti, jog sodybą prižiūrėjo ir rūpinosi abi seserys, tačiau sprendė, kad tai neeliminuoja galimybės V. S. palikimą priimti pradedant jį valdyti. Teismas pažymėjo, kad abi seserys atvykdavo į sodybą, tačiau sprendė, kad sunku nustatyti kiekvienos iš proceso dalyvių atvykimo tikslus, todėl konstatavo, kad V. S. turėjo mamos surašytą testamentą, žinojo jo turinį, todėl vien remdamasi šiuo dokumentu ji turėjo pagrįstą galimybę save laikyti sodybos pastatų savininke ir juos valdyti. Teismas vertino, kad pareiškėja nurodė, kokius konkrečius darbus atliko sodyboje, o suinteresuotas asmuo tik teigė, kad pareiškėja tokių darbų neatliko, tačiau kokiu būdu ji tvarkė sodybą nenurodė. Teismas pažymėjo, kad tai, jog V. S. valdė sodybos pastatus suinteresuotas asmuo objektyviais duomenimis nepaneigė, todėl teismas laikė, kad pareiškėja priėmė mirusiosios palikimą pradėdama jį valdyti. Aplinkybė, kad D. P. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus, taip pat atvažiuodavo į sodybą, ja rūpindavosi, neeliminuoja galimybės V. S. paveldėti turtą pradedant jį valdyti. Teismas manė, jog yra didesnė tikimybė, jog V. S., turėdama tam pagrįstą pagrindą, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, tokiu būdu priėmė palikimą.

8Dėl ieškinio senaties termino teismas konstatavo, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgijusios nuosavybės teises į mirusios M. B. paliktą turtą. Sprendė, kad toks susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias M. B. turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą, o nuosavybės teisinių santykių subjektai, kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas konstatavo, kad V. S. apie jos pažeistas teises sužinojo tik 2012-10-24, todėl pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9Suinteresuotas asmuo (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjos jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 35-42).

10Motyvuose nurodė:

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta (pareiškėja turėjo įrodyti aplinkybės, kad ji tvarkė ir prižiūrėjo sodybą ir tokiu būdu priėmė palikimą pradedama jį valdyti). Sprendime nepasisakyta, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja V. S. siekė sodybą Lekėčiuose valdyti kaip savo nuosavą. Teismas savo išvadą turėjo pagrįsti tik tokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios rodytų, kad V. S. faktinius palikimą sudarančio turto valdymo veiksmus atliko per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, t. y. nuo ( - ).
  2. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Tik išvardijo įrodymus bei konstatavo, kad jų pakanka prašomam faktui nustatyti, tačiau įrodymų analizės ir vertinimo neatliko. Teismo išvada grindžiama apibendrintai, nors nurodo, kad rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau jų turinio ir įrodomosios reikšmės neatskleidė, jų parodymai vertintini kritiškai. Nepagrįstai atmetė ir nevertino apeliantės paaiškinimų ir nurodytų reikšmingų bylai aplinkybių. Neįvertino, jog mirusios motinos atkūrimu į išlikusį turtą rūpinosi tik D. P.. Nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, neįvertindamas, kad jos paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi.
  3. Teismas nepagrįstai pasirėmė aplinkybe, kad V. S., dar esant gyvai namo savininkei, pusę namo padovanojo A. R., šią aplinkybę turėjo patikrinti (ar patvirtinta objektyviais įrodymais), kadangi Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtinta, kad dovanojimo sandorio metu pareiškėjai ginčo namas nepriklausė ir ji juo disponuoti negalėjo.
  4. Nepagrįsta teismo išvada, kad V. S. priėmė po M. B. atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą, kadangi V. S. jautėsi esanti pastatų šeimininkė, valdanti juos nuosavybės teise. Nurodyta aplinkybė neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos nėra išsakiusi ir pati pareiškėja.
  5. Nepagrįstai teismas atmetė D. P. argumentus dėl jos gyvenamosios vietos (gyveno Lekėčiuose, butą Vilniuje prižiūrėjo L. Š.). Teismas neįsigilino į aptariamus įrodymus, neįvertino jų kartu su kitais įrodymais. Teismas nagrinėjo neva esančius neatitikimus tarp D. P. atsiliepimo ir jos liudytojos paaiškinimų, tačiau visiškai ignoravo žymiai didesnius neatitikimus tarp pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių.
  6. Teismas sprendime nenurodė, kokius konkrečius asmeninius M. B. daiktus po mirties pareiškėja priėmė ir tvarkė. Neįvertino, kad vien tik pagrindo paveldėti turtą nustatymas nėra pakankamas išvadai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Neįvertino pačios V. S. paaiškinimo, kad nuo testamento sudarymo dienos jai buvo žinoma apie jo turinį. Teismas neįvertino ir atmetė D. P. paaiškinimus, kad V. S. po jų mamos mirties žodžiu atsisakė nuo palikimo.
  7. Teismas nepagrįstai laikė nustatytomis aplinkybes, kad V. S. sodyboje Lekėčiuose po M. B. mirties atliko kokius nors sodybos pastatų tvarkymo darbus, nevertino tokių darbų atlikimą paneigiančių įrodymų, rėmėsi pareiškėjos ir jos liudytojos (pareiškėjos dukters) parodymais. Nepagrįstai sprendime nurodė, kad traktoriukas buvo įsigytas ūkio darbams atlikti, nes byloje tokių duomenų nėra. Neįvertino, kad pagal į bylą pateiktus traktoriuko įsigijimo (apmokėjimo) dokumentus matyti, kad šis traktoriukas buvo įsigytas apie 2008 metus (po devynerių metų nuo ginčo palikimo atsiradimo).
  8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad liko nepaneigta suinteresuoto asmens D. P. nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja V. S. sodyba Lekėčiuose šiek tiek pradėjo rūpintis tik 2003 metais, kada pati D. P., sunkiai sužalota eismo įvykio metu gulėjo ligoninėje ir dėl to paprašė, kad sodyba pasirūpintų V. S. ir tam reikalui davė 40 000 Lt.
  9. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties terminu ir nepagrįstai jo netaikė. Pareiškėja V. S. nuo pat palikimo atsiradimo dienos žinojo, kad palikimo paveldėjimo klausimus tvarko D. P. ir aplinkybę, kad palikimą sudarantis turtas nebus įformintas pareiškėjos vardu turėjo suprasti iškart po mamos mirties.

11Pareiškėja atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 46-48): Motyvuose nurodė, kad:

  1. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad pareiškėja, žinodama apie testamentą, pagrįstai tikėjosi tapti sodybos šeimininke po motinos mirties. Dar mamai esant gyvai, dalis sodybos buvo perrašyta tetai A. R., nes pareiškėja ja taip pat rūpinosi.
  2. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą faktiškai valdydama ir tvarkydama, o suinteresuotasis asmuo D. P. nesugebėjo jų paneigti. Teisme apklaustų liudytojų parodymai objektyvūs ir išsamūs, jie pagrindė pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
  3. Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo sprendime Nr. 2-4067-501/2010 juridinę reikšmę turintis faktas – motina M. B. nuo 1992-11-02 iki mirties, t. y. iki ( - ) gyveno Vilniuje – buvo nustatytas ne dėl paveldėjimo, o dėl M. B. nuosavybės grąžinimo.
  4. Teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėja aktyviais veiksmais, savarankiškai pasirinktais, išreiškė valią ir iš karto po mamos mirties priėmė palikimą ir dėl to nei D. P., nei kiti asmenys nereiškė jokių pretenzijų.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14Nustatyta, kad pareiškėjos ir apeliantės mama M. B. mirė ( - ) 1992 m. spalio 23 d. testamentu M. B. pastatus, vieną karvę, arklį, baldus su namų apyvokos reikmenimis, esančius Lekėčių k., Šakių r., paliko pareiškėjai, o pinigus ir vieną karvę paliko apeliantei (t. 1, b. l. 9). Pareiškėja apie esantį testamentą žinojo, apeliantė nežinojo. Apeliantė 2000 m. kovo 17 d. padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 16), tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (pareiškėja tvirtina, kad apie tokį apeliantės veiksmą jai nebuvo žinoma iki ji 2012 m. nesikreipė į notarą). Pareiškėja per 6 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nurodo, kad palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

15Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr.VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą, kuris atsirado ( - ) mirus palikėjai. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Išdėstytas įstatymo normas detalizuojančioje 1975 m. spalio 31 d. patvirtintoje Notarinių veiksmų atlikimo valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijoje (95 punktas) nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdiniams, priėmusiems palikimą, t. y. faktiškai pradėjusiems valdyti paveldimąjį turtą arba padavusiems valstybinei notarinei kontorai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Aptartose teisės normose įtvirtinti du savarankiški palikimo priėmimo būdai – paveldimo turto faktinis pradėjimas valdyti ir kreipimasis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Vieną iš šių palikimo priėmimo būdų įpėdinis turi pasirinkti, tai patvirtindamas savo aktyviais veiksmais.

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012).

17Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai motyvavo sprendimą.

18Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes byloje nėra jokių duomenų, jog teismas perkeltų pareiškėjos įrodinėjimo pareigą apeliantei, priešingai iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad būtent pareiškėjai teko pareiga įrodinėti pareiškimo pagrįstumą (per 6 mėnesių laikotarpį atliktus aktyvius veiksmus, siekiant turtą valdyti kaip savo). Tai, kad teismo sprendimo motyvuose pasakyta, jog apeliantė nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nėra pagrindas tvirtinti, jog tokiu būdu buvo perkelta įrodinėjimo pareiga apeliantei; tai tik vienas iš daugelio teismo nurodytų motyvų, kodėl buvo priimtas palankus pareiškėjai teismo sprendimas, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai bando jį sureikšminti.

19Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinio skundo esmė -netinkamas byloje surinktų įrodymų vertinimas.

20Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

21Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

22Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad pareiškėja V. S., turėdama tam pagrįstą pagrindą, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, laikė save jos savininke, tokiu būdu priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada, nes byloje yra pakankamai įrodymų, tokių kaip: 1) pareiškėja nurodė, jog ji po motinos mirties dar iki kovo mėnesio gyveno motinos name Lekėčių k., remontavo, prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius, sodino medžius; 2) liudytoja D. P. (pareiškėjos dukra) patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 119); 3) liudytoja M. G. nurodė, kad po M. B. mirties sodyboje pastoviai matydavo pareiškėją su vyru, o apeliantės nematė; taip pat nurodė, kad pareiškėjos vyras nudažė klėtį, sodino sodą, iškasė du tvenkinius, pirko mažą traktoriuką (t. 1, b. l. 120-121); 4) liudytoja A. K.-J. patvirtino, kad po M. B. mirties pareiškėja sodyboje gyvendavo (t. 1, b. l. 121-122); 5) liudytoja N. K. patvirtino, kad po M. B. mirties tiek pareiškėja, tiek apeliantė, tiek ji prižiūrėjo sodybą, dirbo visi, sodą sodino pareiškėja (t. 1, b. l. 123); 6) 1992 m. spalio 23 d. testamentas, kuriuo sodyba Lekėčių kaime palikta pareiškėjai (t. 1, b. l. 9); 7) 2008 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimas, kuris patvirtina, jog pareiškėja su vyru įsigijo traktoriuką (t. 2, b. l. 1); 8) 2004-2005 metų PVM sąskaitos faktūros, išrašytos M. B., mokėjimo nurodymais apmokėtos pareiškėjos vyros A. S. (t. 2, b. l. 2-7), - kurie leidžia teismui daryti išvadą, jog po motinos M. B. mirties pareiškėja 6 mėnesių laikotarpyje priėmė atsiradusį palikimą (pradėjo tvarkyti, prižiūrėti gyvenamąjį namą su priklausiniais) ir valdė jį kaip savo. Tai, kad pareiškėja jautėsi priimto palikimo savininke patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. testamento turėjimas, sodybos tvarkymas, tvenkinių kasimas, sodo sodinimas, traktoriuko pirkimas, mokėjimas mokesčių. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos pareiškimo patenkinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), nes tokiu būdu gali būti įgyvendinta testatorės M. B. valia (dalį sodybos palikti pareiškėjai).

23Apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji (apeliantė) prižiūrėjo sodybą, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį M. B. turtą, apie mirusiosios paskutinę gyvenamąją vietą, neturi reikšmės nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šios aplinkybės būtų reikšmingos sprendžiant apeliantės palikimo priėmimo faktą, tačiau šioje byloje šis klausimas nesprendžiamas, o kaip matyti dėl to ir ginčo nėra.

24Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, nes nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne paveldėjimo teisės ginčijimas, todėl ieškinio senaties terminai šiuo atveju netaikytini (Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-924-264/2010).

25Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

26Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

27Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Apeliacinį skundą atmesti.

29Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evalda Burzdikas... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą prašydama – nustatyti turintį... 5. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad... 6. Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškimą... 7. Teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964... 8. Dėl ieškinio senaties termino teismas konstatavo, kad tiek pareiškėja, tiek... 9. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono... 10. Motyvuose nurodė:
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas... 11. Pareiškėja atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Nustatyta, kad pareiškėjos ir apeliantės mama M. B. mirė ( - ) 1992 m.... 15. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise... 16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką,... 17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad... 18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, jog teismas netinkamai... 19. Pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacinio skundo... 20. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje... 21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją... 22. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog... 23. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji (apeliantė) prižiūrėjo... 24. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo,... 25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 26. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325... 28. Apeliacinį skundą atmesti.... 29. Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti...