Byla 2-1318-790/2018
Dėl bankroto administratoriaus aplaidaus pareigų vykdymo, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje Nr. B2-124-567/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir netenkintas skundas dėl bankroto administratoriaus aplaidaus pareigų vykdymo, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje Nr. B2-124-567/2018.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kaminkelio projektai“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“.
  2. Pareiškėjas M. D. bankroto administratoriui pateikė prašymą (1 t., b. l. 146, 160-162) įtraukti jį į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kaminkelio projektai“ kreditorių sąrašą su 24 000 Eur reikalavimu. Pareiškėjas savo kreditorinį reikalavimą grindė tuo, kad jis pagal darbo sutartį nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 3 d. dirbo BUAB „Kaminkelio projektai“. Jam priskaičiuotas, bet nesumokėtas darbo užmokestis sudaro 24 000 Eur. 2016 m. gegužės 11 d. pranešimu (1 t., b. l. 64) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius informavo, kad pareiškėjas dirbo BUAB „Kaminkelio projektai“. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad darbo užmokestis pareiškėjui buvo sumokėtas.
  3. BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratorius UAB „Apertus“ prašė netvirtinti pareiškėjo M. D. kreditorinio reikalavimo 24 000 Eur sumai (1 t., b. l. 138-139). M. D., eidamas direktoriaus pareigas, neteikė VSDFV pranešimų apie nurodyto dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį, įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė turto neturėjo. Įmonės sąskaitos nuo 2014 metų buvo areštuotos, operacijos nebuvo vykdomos nuo 2014 metų vasario mėnesio, tačiau pareiškėjas nesikreipė dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio nei į Darbo ginčų komisiją, nei į teismą. Finansinėje apskaitoje šis įsiskolinimas neatsispindi, taip pat įrašų apie tokį įsiskolinimą nėra ir iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) gautuose dokumentuose.
  4. Pareiškėjas M. D. pateikė teismui skundą (1 t., b. l. 103-104, 130-132) dėl BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ aplaidaus pareigų vykdymo, kuriame prašė

    5įpareigoti bankroto administratorių pateikti duomenis apie BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto bylą juridinių asmenų registrui, spręsti dėl UAB „Apertus“ pajėgumo ir tinkamumo toliau vykdyti bankroto procedūras. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad bankroto administratorius nėra pateikęs valstybės įmonei Registrų centrui duomenų apie BUAB „Kaminkelio projektai“ iškeltą bankroto bylą, todėl buvusiam įmonės vadovui D. B. (D. B.) išliko galimybė veikti BUAB „Kaminkelio projektai“ vardu, išparduoti, paslėpti įmonei priklausantį turtą. Bankroto administratorius nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad iš buvusio įmonės vadovo išreikalautų turtą ir dokumentus.

  5. BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratorius UAB „Apertus“ pateikė atsiliepimą į skundą (1 t., b. l. 172), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. 2017 m. vasario 15 d. administratorius pateikė administravimo ataskaitą, kurioje nurodė atliktus ir atliekamus veiksmus. Apie bankroto bylos iškėlimą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Kaminkelio projektai“ vadovu buvo paskirtas D. B., kuris 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė pranešimą, jog iš ankstesnio bendrovės vadovo M. D. neperėmė įmonės turto, spaudo ir dokumentų. Bendrovės dokumentai šiuo metu yra FNTT, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Apklaustas šio ikiteisminio tyrimo metu M. D. teigė, kad BUAB „Kaminkelio projektai“ dokumentus priėmė perdavimo-priėmimo aktu, tačiau naujam vadovui D. B. neperdavė. Iš pareiškėjo paaiškinimų FNTT galima spręsti, kad jis BUAB „Kaminkelio projektai“ vadovu buvo paskirtas tik formaliai (už 50 Eur atlygį), jokių vadovo pareigų realiai nevykdė. D. B. 2017 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad nėra pasirašęs pažymos, kurios pagrindu šioje bankroto byloje M. D. reiškė kreditorinį reikalavimą dėl jam priklausančio darbo užmokesčio. M. D. darbo sutartyje kaip darbdavio atstovas nurodytas D. L. (D. L.), tačiau šis asmuo 2017 m. vasario 28 d. rašte nurodė, kad tokios darbo sutarties nepasirašė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti pareiškėjo M. D. kreditorinį reikalavimą 24 000 Eur sumai ir netenkino reikalavimo dėl BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ aplaidaus pareigų vykdymo, priteisė BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratoriui UAB „Apertus“ iš pareiškėjo M. D. 346,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę.
  2. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių 24 000 Eur pareiškėjo reikalavimą BAUB „Kaminkelio projektai“. Teismas šią išvadą darė remdamasis tokiais argumentais:
    1. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas kaip UAB „Kaminkelio projektai“ atstovas (įmonės vadovas) dalyvavo 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugpjūčio 21 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2016 m. sausio 18 d. teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. 2-652-567/2016, savaime nėra pagrindas patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą 24 000 Eur sumai.
    2. 2016 m. gegužės 11 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas „Dėl darbo santykių pasibaigimo“ ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. pažyma apie darbo santykių pasibaigimą nepatvirtina pareiškėjo kreditorinio reikalavimo 24 000 Eur sumai pagrįstumo. Toks raštas ir pažyma buvo sudaryti pagal paties M. D. pateiktus prašymus ir duomenis šioms institucijoms po to, kai dar 2016 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas M. D. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2016 m. liepos 25 d. priimta nutartis iškelti BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto bylą, kuri M. D. buvo įteikta 2016 m. liepos 30 d. įstatymų nustatyta tvarka.
    3. Teismas rėmėsi 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-680(18) išvada, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 4 d. pranešime dėl numatomo bankroto bylos inicijavimo UAB „Kaminkelio projektai“ atžvilgiu D. B. vardu pasirašė ne D. B.. Teismo įsitikinimu, ši ekspertizės akto išvada patvirtina liudytojų D. B. ir D. L. (kad jis nėra pasirašęs 2015 m. vasario 18 darbo sutarties Nr. 32 su M. D.) parodymus, kurie yra nuoseklūs ir logiški. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo D. B. parodymais, jog jis nepasirašė 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Kaminkelio projektai“ pažymos Nr. 1-1-5489/2016, kurioje nurodoma, jog UAB „Kaminkelio projektai“ pripažįsta 24 000 Eur skolą kaip neišmokėtą darbo užmokestį darbo sutarties pagrindu.
    4. Teismas kritiškai vertino 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Kaminkelio projektai“ pažymą Nr. 1-1-5489/2016 ir 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties Nr. 32 kopiją ir jomis nesirėmė, nes M. D., eidamas UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus pareigas, neteikė VSDFV panešimų apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį, tuo patvirtindamas, kad dėl sunkios įmonės finansinės padėties jam darbo užmokestis nebuvo nustatytas, o jis atliko tik juridinio asmens vadovo pareigas pagal įmonės akcininko paskyrimą.
    5. Paties M. D. paaiškinimai dėl jo kaip UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus pareigų atlikimo nėra nuoseklūs, nes iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kaminkelio projektai“ FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2016 m. sausio 13 d. liudytojo apklausos protokole ir 2016 m. kovo 23 d. liudytojo apklausos protokole liudytoju apklaustas M. D. dėl UAB „Kaminkelio projektai“ tvarkomos buhalterinės apskaitos nenurodė, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis dėl 2 000 Eur per mėnesį darbo užmokesčio mokėjimo, bet įvardijo tik vienkartinę jam sumokėtų pinigų 50 Eur sumą už direktoriaus pareigų atlikimą.
    6. Teismas nesirėmė liudytojų M. L., J. V., A. K., E. J. parodymais, nes juose nėra bylai reikšmingų duomenų, susijusių su pareiškėjo kreditoriniu reikalavimu ir skundu dėl bankroto administratoriaus UAB „Apertus“ aplaidaus pareigų vykdymo.
  3. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog bankroto administratorius UAB „Apertus“ negali tinkamai ir nešališkai atlikti pavestų įmonės bankroto administravimo funkcijų, ginti įmonės kreditorių ir įmonės interesus.
  4. Teismas, atmetęs visus reikalavimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas M. D. privalo atlyginti BUAB „Kaminkelio projektai“ patirtas 346,96 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl ekspertizės atlikimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėjas M. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų M. L., E. J., A. K. ir iš dalies paties D. B. parodymų, kad D. B. buvo tik formalus UAB „Kaminkelio projektai“ vadovas, nes turi tik nebaigtą vidurinį išsilavinimą, dirba mechanizatoriumi, yra visiškai priklausomas nuo buvusio UAB „Kaminkelio projektai“ vadovo A. K., pas kurį įmonėje jis dirba fizinį darbą. Visi nurodyti liudytojai patvirtino, kad A. K. ir E. J. visaip mėgino atitolinti UAB „Kaminkelio projektai“ bankroto bylos iškėlimą. Šiuo tikslu buvo kryptingai veikiamas bankroto administratorius J. V., kad BUAB „Hartlis“ paskirtų UAB „Kaminkelio projektai“ vadovu nuo A. K. priklausomą asmenį.
    2. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad D. B. teismo posėdyje paneigė pasirašęs ne tik teismo ekspertizei pateiktą pažymą, bet ir kitus jam iš bylos pateiktus dokumentus (apeliacinį skundą, teisinių paslaugų sutartį su advokate E. K., kuri yra ilgametė A. K. partnerė). Fiktyviųjų vadovų paskyrimas prieš pat bankroto bylos iškėlimą yra vienas esminių tyčinio bankroto požymių.
    3. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ankstesnis UAB „Kaminkelio projektai“ vadovas ir akcininkas D. L. teismo posėdyje pripažino veikęs išimtinai taip, kaip nurodydavo A. K. ir E. J., UAB „Kaminkelio projektai“ realiai nevadovavo, o pareiškėją UAB „Kaminkelio projektai“ vadovu skyrė tik E. J. ir A. K. liepus.
    4. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes įstatymas nustato pareigą darbdaviui įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę. Kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla, įmonę kaip darbdavį atstovauja bankroto administratorius, jis, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą.
    5. Teismas ir bankroto administratorius ignoravo pareiškėjo prašymus pateikti FNTT esančios buhalterinės medžiagos apyrašą, išreikalauti paaiškinimus apie tai, kur yra UAB „Kaminkelio projektai“ darbo sutarčių originalai. Liudytojas E. J. patvirtino, kad pats neva kaip auditorius nuvežė UAB „Kaminkelio projektai“ dokumentus į FNTT, tačiau negalėjo paaiškinti, kur padėjo likusius dokumentus. Teismui nesiėmus efektyvių priemonių nustatyti, kokie buhalteriniai dokumentai yra FNTT, o kokie pas E. J., pareiškėjui buvo sukliudyta įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.
    6. Teismas tik formaliai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Išlaidos ekspertizei apmokėti buvo patirtos bankroto administratoriaus iniciatyva, tiriant su pareiškėjo reikalavimu tiesiogiai nesusijusį įrodymą. Kadangi pats D. B. paneigė visų byloje esančių dokumentų autorystę, pavienės pažymos tyrimas ekspertinėje įstaigoje buvo formalus ir perteklinis. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių konteksto, t. y. paties D. B. paaiškinimų, kad dėl savo menko išsilavinimo, naivumo, socialinės atskirties sudarė prielaidas UAB „Kaminkelio projektai“ savo vardu valdyti pašaliniams asmenims – A. K. ir E. J., kurie ir organizavo jo parašų klastojimą, nes disponavo UAB „Kaminkelio projektai“ antspaudu. Liudytojui aiškiai įvardijus, kad jis sąmoningai leido savo vardu A. K. klastoti dokumentus, bylinėjimosi išlaidų (rašysenos ekspertizės) priteisimas iš asmens, kurio atžvilgiu buvo panaudoti suklastoti dokumentai, yra nesąžiningas ir akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Kaminkelio projektai“ prašo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
    1. Pareiškėjo nurodomų liudytojų parodymai yra nesusiję nei su pareiškėjo kreditoriniu reikalavimu, nei su skundu dėl administratoriaus veiksmų. Šių liudytojų parodymų vertinimas neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
    2. Skundžiamoje nutartyje, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas rėmėsi D. B. parodymais, kad jis nepasirašė 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Kaminkelio projektai“ pažymos Nr. 1-1-5489/2016, kurioje nurodyta, jog UAB „Kaminkelio projektai“ pripažįsta 24 000 Eur skolą M. D. kaip neišmokėtą darbo užmokestį darbo sutarties pagrindu. Teismas pripažino, kad D. B. parodymai dėl šios pažymos nepasirašymo nuoseklūs ir logiški – kaip ir D. L. parodymai, kad jis nėra pasirašęs 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties Nr. 32 su M. D.. Šį vertinimą teismas grindė 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-680(18) išvadomis, kurios patvirtino, kad vienintelis byloje esantis originalus D. B. vardu pasirašytas dokumentas (2016 m. kovo 4 d. pranešimas dėl numatomo bankroto bylos inicijavimo UAB „Kaminkelio projektai“), pateiktas paties pareiškėjo M. D., yra suklastotas.
    3. Atskirajame skunde abstrakčiai pateikiama nuoroda į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę darbo bylose, tačiau pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš jo, kaip UAB „Kaminkelio projektai“ vadovo, pareigų turėjimo. Be to, po paskyrimo į vadovo pareigas M. D. buvo ir faktinis UAB „Kaminkelio projektai“ vienintelis akcijų valdytojas, kadangi (kaip pats patvirtino) visas UAB „Kaminkelio projektai“ įsigijo UAB „Hartlis“, kurios visos akcijos priklausė M. D. Be epizodinio atstovavimo teisme pareiškėjas negalėjo nurodyti, kokias dar vadovo funkcijas atliko. Dokumentai, iš kurių pareiškėjas kildino kreditorinį reikalavimą (jo pateiktos 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties ir 2016 m. balandžio 20 d. pažymos Nr. 1-1-5489/2016 apie ženklią darbo užmokesčio skolą kopijos) greičiausiai yra suklastotos. Darbdavys UAB „Kaminkelio projektai“ šiuo metu neturi objektyvių duomenų apie tai, kad M. D. vykdė kokias nors UAB „Kaminkelio projektai“ vadovo funkcijas (išskyrus epizodinį atstovavimą teisme) ir koks konkrečiai atlygis jam už tai buvo numatytas. Šie duomenys turėjo būti paties pareiškėjo, vadovavusio bendrovei, žinioje, tačiau jis nenurodė, kur tokie duomenys yra, galėtų būti ir ar apskritai buvo.
    4. Pareiškėjas nenurodė, kokias būtent aplinkybes įrodyti jam buvo sutrukdyta, netenkinant prašymų dėl dokumentų išreikalavimo, kokias skundžiamos nutarties išvadas galėtų paneigti gauta informacija.
    5. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas.
    6. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia įstatymo nustatytos pareigos teisminį ginčą pralaimėjusiai šaliai atlyginti kitos šalies pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Būtent teismo paskirtos (ir BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratoriaus lėšomis apmokėtos) rašysenos ekspertizės išvadomis buvo grindžiama nutarties dalis dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
  2. Apeliacijos objektu esančia nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo kreditorinio reikalavimo bankroto byloje tvirtinimo klausimą ir skundą dėl bankroto administratoriaus aplaidaus pareigų vykdymo. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentų dėl nutarties dalies netenkinti jo skundo dėl bankroto administratoriaus aplaidaus pareigų vykdymo nereiškia, todėl šios nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nenagrinėjamas.
  3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis įgaliojimus tvirtinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje suteikia teismui. Pagal šio straipsnio 5 dalį administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, nepaisant to, kad šis klausimas išsprendžiamas nutarties procesine forma. Šia nutartimi sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
  5. Kasacinis teismas pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tam, kad būtų nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas pagrįstas, jis turi būti patikrintas. Reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009 ir kt.).
  6. Pareiškėjo M. D. kreditorinis reikalavimas yra dėl 24 000 Eur neišmokėto darbo užmokesčio skolos, susidariusios jam ėjus UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus pareigas pagal 2015 m. vasario 18 d. darbo sutartį. Iš juridinių asmenų registre esančių duomenų apie UAB „Kaminkelio projektas“ matyti, kad 2012 metais šią bendrovę įsteigė A. K., kuris buvo šios įmonės akcininku ir vienasmeniu valdymo organu – vadovu (direktoriumi) (3 t., b. l. 128-139). 2014 m. gegužės 13 d. vienintelio akcininko sprendimu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas D. L. (3 t., b. l. 118), kuris 2014 m. gegužės 27 d. tapo ir visų akcijų savininku (3 t., b. l. 112-117). Jo kaip vienintelio akcininko 2015 m. vasario 5 d. sprendimu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas pareiškėjas M. D. (3 t., b. l. 111), o 2015 m. vasario 27 d. UAB „Kaminkelio projektai“ visų akcijų savininku tapo UAB „Hartlis“, kurios vadovu buvo pareiškėjas (t. 3, b. l. 99-104). Bankrutuojanti UAB „Hartlis“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. V., kaip vienintelis bendrovės akcininkas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu atleido M. D. iš direktoriaus pareigų ir šios bendrovės direktoriumi nuo 2016 m. kovo 2 d. paskyrė D. B. (t. 3, b. l. 92).
  7. Akcinės bendrovės vadovas yra būtinas vienasmenis valdymo organas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalis), kuris vienvaldiškai veikia bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 10 dalis). Kartu bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Jo kompetencija ir funkcijos detaliai nustatytos CK, ABĮ 37 ir kituose straipsniuose ir bendrovės steigimo dokumentuose.
  8. ABĮ 37 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Pagal šio straipsnio 4 dalį su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis.
  9. 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Darbo kodeksas (toliau – 2002 m. Darbo kodeksas) nenustatė specialių nuostatų, reglamentuojančių darbo sutarties su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu (vadovu) sudarymą. Pagal 2002 m. Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis buvo suprantama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
  10. 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 7 skyriuje reglamentuojami vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai. Šiame skyriuje esančio 101 straipsnio 1 dalis nustato, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus.
  11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tarp bendrovės ir jos vadovo pirmiausia susiklosto civiliniai (pavedimo) teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organas, kuris atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, vykdo kitas funkcijas. Bendrovės vadovui keliami aukštesni reikalavimai, tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Bendrovės vadovo kaip darbo teisinių santykių subjekto statusas pasireiškia darbo sutarties pagrindu susiklostančiuose taip vadinamuose vidiniuose santykiuose, bendrovės vadovui organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant į darbą ir atleidžiant darbuotojus, sudarant ir nutraukiant su jais darbo sutartis, juos skatinant ir pan. Darbo teisės normos taikomos bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009 ir kt.).
  12. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimo taisykles, suformuluotas kasacinio teismo, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo buvo būtina nustatyti, ar tarp pareiškėjo, vienintelio akcininko sprendimu išrinkto (paskirto) eiti bendrovės vadovo pareigas, ir bendrovės (kurią atstovavo pareiškėją išrinkęs bendrovės organas – vienintelis bendrovės akcininkas) buvo susiklostę tik civiliniai (pavedimo) teisiniai santykiai, ar sudarytos darbo sutarties pagrindu buvo susiklostę ir darbo teisiniai santykiai, kurie būtų pagrindu pareiškėjui reikalauti jo nurodomo dydžio darbo užmokesčio.
  13. Pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimą, rėmėsi 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties, sudarytos tarp bendrovės vienintelio akcininko D. L. ir pareiškėjo, kurioje numatytas darbdavio įsipareigojimas mokėti pareiškėjui 2 000 Eur per mėnesį darbo užmokestį, kopija (1 t., b. l. 4-5), UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus D. B. 2016 m. kovo 4 d. pasirašytu pranešimu apie numatomą bankroto bylos inicijavimą (1 t., b. l. 6) ir jo pasirašyta 2016 m. balandžio 20 d. pažyma, kad bendrovė pripažįsta 24 000 Eur įsiskolinimą kaip neišmokėtą darbo užmokestį darbo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 7), VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. raštu, kuriame nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyriuje turimais duomenimis pareiškėjas dirbo UAB „Kaminkelio projektai“ (1 t., b. l. 64), duomenimis, kad pareiškėjas kaip UAB „Kaminkelio projektai“ vadovas atstovavo bendrovę teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. 2-652-567/2016 (1 t., b. l. 107-118), savo paaiškinimais teismo posėdyje dėl vykdytų vadovo funkcijų, kitais netiesioginiais įrodymais.
  14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-680(18) išvadą, liudytojų D. B. ir D. L. parodymus, pareiškėjo duotus parodymus FNTT, aplinkybę, kad pareiškėjas, būdamas bendrovės vadovu, neteikė VSDFV panešimų apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį, nesirėmė 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties kopija ir 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Kaminkelio projektai“ direktoriaus D. B. pažyma bei konstatavo, kad dėl sunkios įmonės finansinės padėties pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo nustatytas, o jis atliko tik juridinio asmens vadovo pareigas pagal įmonės akcininko paskyrimą. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir bendrovės buvo susiklostę tik civiliniai (pavedimo) teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai, kurie būtų pagrindu pareiškėjui reikalauti jo nurodomo dydžio darbo užmokesčio, susiklostę nebuvo.
  15. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai neįvertino liudytojų M. L., E. J., A. K. ir iš dalies D. B. parodymų, jog D. B. buvo formalus UAB „Kaminkelio projektai“ vadovas, priklausomas nuo buvusio UAB „Kaminkelio projektai“ vadovo A. K., nepagrįstai neįvertino liudytojo D. B. parodymų, kad jis nepasirašė ne tik pažymos, bet ir kitų iš bylos pateiktų dokumentų, nepagrįstai neįvertino liudytojo D. L. parodymų, kad jis veikė išimtinai taip, kaip nurodydavo A. K. ir E. J. ir bendrovei realiai nevadovavo, o pareiškėją vadovu skyrė tik E. J. ir A. K. liepus, kad teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kur yra UAB „Kaminkelio projektai“ darbo sutarčių originalai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes būtent darbdavys turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo darbuotojui faktą.
  16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbo santykių nebuvimo padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių.
  17. Visų pirma pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbo teisinių santykių tarp pareiškėjo ir bendrovės, pagrįstai nesirėmė vėliau bendrovės direktoriumi paskirto D. B. pasirašytais bendrovės vardu dokumentais, kuriuos pareiškėjas teikė į bylą – 2016 m. kovo 4 d. pranešimu apie numatomą bankroto bylos inicijavimą ir 2016 m. balandžio 20 d. pažyma, kad bendrovė pripažįsta 24 000 Eur įsiskolinimą kaip neišmokėtą darbo užmokestį darbo sutarties pagrindu. 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje apklaustas D. B. paaiškino, kad jis šių dokumentų nepasirašė, tą pačią aplinkybę jis patvirtino ir 2017 m. vasario 28 d. rašytiniame pareiškime. Pagrindą remtis kaip teisingais šio liudytojo parodymais sudaro 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-680(18) išvada, kad 2016 m. kovo 4 d. pranešime dėl numatomo bankroto bylos inicijavimo UAB „Kaminkelio projektai“ D. B. vardu pasirašė ne D. B. Iš šių aplinkybių taip pat matyti, kad pareiškėjas, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą UAB „Kaminkelio projektai“, pateikė teismui netikrą dokumentą, patvirtintą įmonės antspaudu.
  18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties, sudarytos tarp bendrovės vienintelio akcininko D. L. ir pareiškėjo, kopija.
  19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bendrovės vienintelio akcininko D. L. sprendimu bendrovės direktoriumi paskyrus pareiškėją, bendrovė ūkinės veiklos faktiškai nevykdė ir buvo nemoki. Tai matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Kaminkelio projektai“ turinio (t. 1, b. l. 75-78), kurioje padaryta išvada, kad bendrovė buvo nemoki dar 2013 metais, kitų duomenų. Kaip nurodė bankroto administratorius, įmonės sąskaitos buvo areštuotos nuo 2014 metų ir jokio judėjimo jose nebuvo nuo 2014 m. vasario mėn. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje taip pat paaiškino žinojęs, kad bendrovės sąskaitos yra areštuotos.
  20. Vienintelio bendrovės akcininko D. L. 2015 m. vasario 5 d. sprendime skirti bendrovės direktoriumi pareiškėją M. D. joks atlyginimas pareiškėjui nebuvo nustatytas, nenurodyta, kad su pareiškėju sudaroma darbo sutartis. 2017 m. lapkričio 16 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje D. L. paaiškino, kad jis nepasirašė su pareiškėju darbo sutarties ir negalėjo nustatyti pareiškėjui atlyginimo, nes pardavė bendrovės akcijas pareiškėjui. Šiuos liudytojo parodymus atitinka juridinių asmenų registro duomenys, kad jau 2015 m. vasario 27 d. UAB „Kaminkelio projektai“ visų akcijų savininku tapo UAB „Hartlis“, kurios vadovu buvo pareiškėjas (t. 3, b. l. 99-104).
  21. Į bylą nebuvo pateiktas 2015 m. vasario 18 d. darbo sutarties originalus egzempliorius, nors, kaip nurodoma darbo sutarties 18 punkte, ši sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vienas duodamas darbuotojui. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 9 d. posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis nedisponuoja darbo sutarties originalu, prašė išreikalauti duomenis, ar tokios sutarties originalas yra FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas sudarė pareiškėjui galimybę įrodyti, kad jo nurodomos darbo sutarties originalas yra atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išreikalavo šiuos duomenis (4 t., b. l. 84), tačiau FNTT Vilniaus apygardos valdyba 2018 m. vasario 1 d. raštu pateikė atsakymą, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje darbo sutarties originalas nėra pateiktas (4 t., b. l. 89).
  22. Nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė efektyvių priemonių nustatyti, kokie įmonės buhalteriniai dokumentai yra FNTT, o kokie pas auditorių E. J. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 16 d. posėdžio metu liudytoju apklausė E. J., kuris parodė, kad yra UAB „Audata“ vadovas, buvo pažįstamas su pareiškėju, pastarasis 2015 metais atnešė UAB „Kaminkelio projektai“ dokumentus įvertinti, tačiau joks dokumentų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Liudytojas nurodė, kad jis šios įmonės turėtus dokumentus perdavė FNTT. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pareiškėjo nurodomos darbo sutarties originalaus egzemplioriaus. Iš šių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių nustatyti, kur galėtų būti originalus darbo sutarties egzempliorius, tačiau nustatė, kad jo nėra nei FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei pas E. J. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė pareiškėjui visas procesines galimybes įrodyti, kur galėtų būti pareiškėjo nurodomos darbo sutarties originalus egzempliorius. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas kaip įmonės vadovas perdavęs įmonės dokumentus kitam asmeniui (šiuo atveju E. J.) turėjo pareigą užfiksuoti, kokius konkrečius įmonės veiklos dokumentus perduoda. Tačiau pareiškėjas, perduodamas dokumentus E. J., neužfiksavo, kad šiam asmeniui perduodamas aptariamos darbo sutarties originalus egzempliorius.
  23. Pareiškėjo nurodomos darbo sutarties sudarymo faktą paneigia ir tai, kad nėra jokių duomenų apie šios sutarties vykdymą, t. y. kad faktiškai buvo mokamas nurodyto dydžio darbo užmokestis ar kad VSDFV būtų teikti pranešimai apie nurodyto darbo užmokesčio priskaičiavimą.
  24. Be to, pareiškėjo nurodomos darbo sutarties sudarymo faktą paneigia ir jo paties paaiškinimų prieštaringumas. Nors pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad bendrovės akcijas įsigyti jam pasiūlė E. J., o pareiškėjas sutiko tą padaryti, kadangi buvo pažadėtas solidus darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas, duodamas parodymus FNTT, nurodė kitas aplinkybes, t. y. kad jis sutiko nupirkti įmonę ir tapti direktoriumi už 50 Eur.
  25. Taigi, apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti, kad su juo buvo sudaryta nurodyta darbo sutartis, nors jam buvo sudarytos visos procesinės galimybės tą padaryti. Pripažintina, kad pareiškėjo nurodomos darbo sutarties sudarymo faktą paneigia byloje nustatytų faktinių duomenų visuma. Bendrovė buvo faktiškai nemoki, todėl nebūtų buvę logiška bendrovės vadovui mokėti tokio dydžio atlyginimą, kuris nurodytas pareiškėjo pateiktoje darbo sutarties kopijoje. Pareiškėjo pateiktą darbo sutartį neva pasirašęs buvęs bendrovės akcininkas aiškiai nurodė, kad jis nenustatė ir negalėjo nustatyti pareiškėjui darbo užmokesčio bei nepasirašė darbo sutarties, nes bendrovės akcijas pardavė pačiam pareiškėjui (jo vadovaujamai įmonei). Pareiškėjo nurodyta darbo sutartis nebuvo faktiškai vykdoma. Be to, į bylą nebuvo pateiktas originalus darbo sutarties originalas. Pareiškėjo paaiškinimai dėl darbo sutarties sudarymo prieštarauja ne tik aptartiems įrodymams bei aplinkybėms, bet ir jo paties parodymams, duotiems FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomą pagrindą nesivadovauti į bylą pareiškėjo pateikta darbo sutarties kopija sudaro ir tai, kad pareiškėjas į bylą jau buvo pateikęs kitą netikrą dokumentą, patvirtintą įmonės antspaudu (2016 m. kovo 4 d. pranešimą dėl numatomo bankroto bylos inicijavimo UAB „Kaminkelio projektai“).
  26. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme akcentavo ir tai, kad jis faktiškai vykdė tam tikras bendrovės vadovo funkcijas, nes atstovavo bendrovę teismo posėdžiuose Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-652-567/2016, teikė duomenis (deklaracijas) Valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokių funkcijų atlikimas neįrodo susiklosčiusių faktinių darbo teisinių santykių, kurie lemtų pareigą mokėti darbo užmokestį. Kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad bendrovės vadovo kaip darbo teisinių santykių subjekto statusas pasireiškia darbo sutarties pagrindu susiklostančiuose taip vadinamuose vidiniuose santykiuose, bendrovės vadovui organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant į darbą ir atleidžiant darbuotojus, sudarant ir nutraukiant su jais darbo sutartis, juos skatinant ir pan. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vadovavo faktiškai nemokiai įmonei, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas vykdė (galėjo vykdyti) kokias nors funkcijas, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (vidiniuose bendrovės santykiuose). Tai, kad pareiškėjas kaip bendrovės vadovas epizodiškai dalyvavo jo nurodytuose santykiuose atstovaudamas bendrovę (išoriniuose santykiuose), kai įgaliotas subjektas (šiuo atveju vienintelis akcininkas) nenustatė jokio atlyginimo už tokią veiklą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad faktiškai susiklostė bendrovės ir pareiškėjo darbo teisiniai santykiai, t. y., kad buvo sudarytas 2002 m. Darbo kodekso 93 straipsnyje apibrėžiamas susitarimas.
  27. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad su pareiškėju buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, bankroto administratorius neturėjo pareigos įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimo pareiškėjui fakto. Todėl pareiškėjo reiškiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.
  28. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino liudytojų M. L., E. J., A. K., D. B., D. L. parodymų dėl jų faktinio vaidmens bendrovėje (kad D. B. buvo formalus vadovas, priklausomas nuo A. K., kad D. L. veikė išimtinai A. K. ir E. J. įtakoje ir bendrovei realiai nevadovavo, kad jis pareiškėją vadovu skyrė E. J. ir A. K. liepus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pareiškėjas niekaip nepagrindė jo nurodytų aplinkybių dėl minėtų asmenų vaidmens bendrovėje sąsajumo su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis dėl darbo sutartinių santykių susiklostymo ir darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui.
  29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo pareikštą bei administratoriaus ginčijamą kreditorinį reikalavimą. Šiuo atveju įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė savo reikalavimą, buvo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo nepagrįsto reikalavimo patvirtinimas reikšmingai pažeistų kitų kreditorių interesus, kadangi toks reikalavimas turėtų būti tenkinamas pirmąja eile (ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalimi), o nesant pakankamai lėšų atsiskaityti su pareiškėju, sudarytų sąlygas atsiskaitymui su pareiškėju be teisėto pagrindo panaudoti Garantinio fondo lėšas (ĮBĮ 35 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas).
  30. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi priteisti iš jo išlaidas rašysenos ekspertizei apmokėti. Pareiškėjas teigia, kad tokios išlaidos buvo nebūtinos, nes tirtas dokumentas tiesiogiai nebuvo susijęs su jo reikalavimu, be to, pats D. B. paneigė pasirašęs dokumentą. Tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
  31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal šio straipsnio 4 dalį pagrindas nukrypti nuo šios taisyklės galėtų būti tada, kai nustatoma, kad išlaidas lėmė netinkamas jas patyrusios šalies elgesys procese, t. y. nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamoje situacijoje nenustatyta, kad administratoriaus elgesys jam prašant skirti rašysenos ekspertizę siekiant nustatyti, ar pareiškėjo pateiktą ir įmonės antspaudu patvirtintą dokumentą (2016 m. kovo 4 d. pranešimą dėl numatomo bankroto bylos inicijavimo UAB „Kaminkelio projektai“) iš tiesų pasirašė D. B., buvo nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Priešingai, paminėtą dokumentą pateikė pareiškėjas, juo grindė tariamą bendrovės skolą. D. B. neigė pasirašęs šį dokumentą, todėl, siekiant nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes, D. B. rašysenos tyrimas šiame dokumente buvo būtinas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas bylai reikšmingas išvadas, rėmėsi ekspertizės aktu. Visos šios aplinkybės paneigia būtinumą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
  32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai