Byla 2A-174/2014
Dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovo (apelianto) atstovams A. B., G. K., advokatui Deividui Poškai; atsakovo atstovams A. T., advokatei Jurgitai Mikalauskienei, advokato padėjėjui A. D.; trečiojo asmens „If & Insurance AS“ atstovui advokatui A. K.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės firmos „Šilutės Rambynas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-880-343/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės firmos „Šilutės Rambynas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Filter“, tretiesiems asmenims „If & Insurance AS“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Termolink“, „Axis Technologies“, „Bioprojektas“, A. J. dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilęs dėl materialiosios teisės normų, nustatančių civilinės atsakomybės sąlygas, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

62009 m. gegužės 4 d. ieškovas ABF „Šilutės Rambynas“ ir atsakovas UAB „Filter“ sudarė Techninio aptarnavimo ir eksploatavimo sutartį Nr. TP 2009/007 (toliau ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo vykdyti ieškovui priklausančio įrangos (garo katilinės, esančios adresu Klaipėdos g. 3, Šilutė) techninį aptarnavimą ir eksploataciją. 2010 m. rugsėjo 16 d. ieškovo valdomoje garo katilinėje įvyko sprogimas, kurio metu buvo sugadintas Katilas bei apgadintos katilinės patalpos.

7Ieškovo manymu Sutartimi jo, kaip Katilo savininko, pareigų vykdymą ir su tuo susijusią riziką bei atsakomybę prisiėmė atsakovas (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau ir PPĮPĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 3 dalis, 101 straipsnis, Energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau ir Inspekcija) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. Energetikos įrenginių sutrikimo tyrimo aktas Nr. 2 (toliau ir Aktas) patvirtina, kad Katilas sprogo dėl atsakovo darbuotojų aplaidaus pareigų pagal Sutartį vykdymo. Atsakovo pareigų nevykdymas pasireiškė kuro degimo analizės neatlikimu, degimo nesureguliavimu, naujų rėžiminių kortelių nesudarymu. Dėl to atsakovas negalėjo įvertinti, ar Katilas veikia tinkamai. Tokie atsakovo veiksmai rodo jo tyčią, nes jis suvokė, kad tokius veiksmus privalo atlikti, tačiau tikėjosi, jog jų neatlikus jokie padariniai neatsiras.

8Anot ieškovo, tiek Inspekcija, tiek trečiasis asmuo UAB „Termolink“ – Katilo gamintojo atstovas, patvirtino, jog Katilo sprogimą lėmė aukšto dujų slėgio apsaugos nustatymas prieš įvykį (ties 250 mbar). Katilo sprogimą taipogi turėjo sąlygoti reikalavimų neatitinkantis Katilo techninės būklės periodinis prižiūrėjimas (degiklio mechaninių sujungimų netikrinimas, uždegimo mazgo nevalymas, kuro degimo analizės nedarymas, degimo nesureguliavimas, naujų rėžiminių kortelių nesudarymas, katilo valdiklio pajungimo stovio netikrinimas). Atlikus sprogimo priežasčių tyrimą buvo nustatyta, kad Katilo Elektros hidraulinės pavaros dujų impulsinis vamzdelis buvo pilnas alyvos, nors jis turėjo būti tuščias ir švarus. Tai galėjo lemti dujų slėgio pakilimą, o apsauga nuo aukšto dujų slėgio dėl atsakovo kaltės buvo sureguliuota netinkamai, kas sąlygojo nesaugų Katilo darbą ir avariją. Tinkamai sureguliuota apsauga nuo aukšto dujų slėgio būtų suveikusi ir katilas būtų sustabdytas. Ieškovas pažymėjo, kad iki pat avarijos ieškovas nė karto nebuvo informuotas atsakovo, kad Katilas netinkamas eksploatuoti.

9Katilo sprogimą galėjo lemti tik netinkama jo techninė priežiūra. Ką patvirtina tiek Inspekcijos parengtas Aktas, tiek Katilo gamintojo atstovas. Akivaizdu, kad atsakovo darbuotojams, aptarnavusiems Katilą, trūko žinių, gebėjimų bei praktinių įgūdžių tinkamam atsakovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui. Tai patvirtina, kad atsakovas veikė kaltai, netgi tyčinės kaltės forma (nesuvokė tinkamo Katilo aptarnavimo taisyklių, bei jų nevykdė, bet tikėjosi, kad dėl to neatsiras padariniai).

10Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 384 128,41 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 10 356,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui „If & C Insurance AS“ – 13 975,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 189,47 Lt pašto išlaidų.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, todėl šalims taikomos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai) su išimtimi, numatyta PPĮPĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatydamas šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtį, teismas, įvertinęs PPĮPĮ 2 straipsnio 3 - 6 punktų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. A1-358 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių, kuriuos jų savininkai gali pagal sutartis perduoti administruoti juridiniam asmenims, nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) turinį, konstatavo, jog Katilo nuolatinė priežiūra negalėjo būti perduota atsakovui, kadangi tokios galimybės nenumatė teisės aktai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti ieškovui priklausančio garo katilinės aptarnavimą - atliekant įrangos techninės būklės patikrinimą pagal galiojančius reikalavimus, taigi Sutarties dalykas nurodo, kad atsakovas prisiėmė tik Katilo techninės būklės periodinio patikrinimo prievolę, t.y. atsakovas nevykdė nuolatinės Katilo priežiūros. Anot teismo, tam, kad vykdyti nuolatinę katilo priežiūrą, reikia nuolatinai ir būti prie katilo, stebėti jo darbo eigą ir sutrikimus, darbinius parametrus ir t.t. Nuolatinės priežiūros apimtis aiškiai apibrėžia apelianto parengta Katilo eksploatacinė instrukcija (toliau ir Instrukcija) ir joje nurodyti kasdieniniai priežiūros darbai, kuriuos turi atlikti Katilo savininkas ir valdytojas, naudodamasis Katilu. Pagal Instrukcijos reikalavimus apeliantas pats turėjo konstatuoti Katilo neveikimo/sugedimo faktą ir arba remontuoti katilą pats, arba kviesti atsakovą, t. y. ieškovas pareigai vykdyti nuolatinę katilo priežiūrą pasitelkdavo atsakovą, pats ir toliau išlikdamas atsakingas už nuolatinę katilo priežiūrą. Remdamasis tuo teismas konstatavo, jog atsakovas šiuo atveju gali atsakyti tik bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

14Ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais pastarasis įrodinėjo atsakovo neteisėtus veiksmus – Inspekcijos parengtą Aktą, K. B. ir trečiojo asmens UAB „Termolink“ išvadas, teismas laikė nepakankamais įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus.

15Teismas nurodė, jog Aktas nelaikytinas oficialiuoju įrodymu (CPK 197 straipsnis), nes neatitinka visų būtinų sąlygų – jame pateikti ne faktiniai, bet vertinamojo pobūdžio duomenys. Aktas yra su esminiais trūkumais: parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau ir Nuostatai) 26. punktą – į komisijos sudėtį neįtrauktas atsakovo atstovas; komisija buvo sudaryta tik 2010 m. rugsėjo 22 d.; nebuvo tiriamas pats Katilas ir jo galimi defektai, sąlygoję sprogimą, o apsiribota tik Katilo eksploatavimo ir priežiūros dokumentų pildymo tvarkos analize. Akto išvados prieštarauja viena kitai, pavyzdžiui teigiama, jog Katilas nebuvo remontuojamas, kad Katilo pagaminto garo kiekis buvo fiksuojamas vieną kartą paroje jį užrašant į Energetinių resursų sunaudojimo žurnalą, nors toks žurnalas komisijai nebuvo pateiktas. Teismas pažymėjo, kad Akte taipogi nėra užfiksuota, jog ieškovas sunaikino gaisro vaizdo įrašą, žurnaluose nefiksavo dujų, vandens slėgio tikrinimo ir kitų darbų, kas užkerta kelia nustatyti tikrąsias Katilo sprogimo ir gaisro kilimo priežastis. Inspekcijos sudarytos komisijos išvadą esą Katilas savaime be papildomo „įsikišimo“ į jo veiklą negalėjo sprogti teismo nuomone paneigia aplinkybės, jog Katilą buvo galima eksploatuoti rankiniu degimo režimu, ką ir buvo atlikę ieškovo darbuotojai (liudytojo R. S. parodymai, 2010 m. spalio 5 d. Vietos apžiūros aktas). Teismas pažymėjo, kad Aktu nebuvo nustatyto nei Katilo sprogimo, nei gaisro priežastys.

16Kaip nepatikimą įrodymą teismas atmetė ir trečiojo asmens UAB „Termolink“ bei K. B. parengtas išvadas. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens UAB „Termolink“ išvadų nepagrįstumo teismas nurodė, jog jos prieštarauja faktui, kad Katilo multiblokas fiziškai neleido nustatyti aukšto dujų slėgio apsaugos daugiau negu 150 mbr. Anot teismo, K. B. išvada nesiremiama, kadangi už išvados parengimą jis gavo atlygį iš ieškovo, jis yra trečiųjų asmenų darbuotojų dėstytojas, o pačią išvadą paneigia teismo ekspertizės aktas.

17Ieškovo argumentus, kad atsakovas neatliko kuro degimo analizės, degimo sureguliavimo, nesudarė naujų rėžiminių kortelių, teismas atmetė kaip neįrodytus. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs atsakovo pateiktus degimo produktų analizės kvitus, 2007 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-6 patvirtintų Garo ir vandens katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių (toliau ir Taisyklės) reikalavimą, kad rėžiminės kortelės turi būti sudaromos tik kartą per trejus metus. Teiginius esą Katilo avarija galėjo kilti jam dirbant prie 2 mbar oro slėgio teismas pripažino nepagrįstais dėl jų prieštaravimo aplinkybei, jog Katilo žemo oro slėgio daviklis veikė, nors jo ciferblatas ir klaidingai rodė faktinį slėgį. Teismas nurodė, kad oficialioje Inspekcijos ataskaitoje už 2010 metus skelbiama kitokia informacija apie gaisro aplinkybes nei nurodyta Akte, t.y. oficialioje ataskaitoje teigiama, kad Katilo sprogimas įvyko jį bandant užkurti ieškovo darbuotojams. Šį faktą, anot teismo, patvirtina tiek ieškovo Energetinių resursų sunaudojimo žiniaraštis rodantis, jog sprogimo metu Katilas dirbo ne dujomis, bei teismo eksperto išvada. Tačiau tiesioginės sprogimo priežasties ekspertas nenustatė.

18Teismas nurodė, jog dėl duomenų stokos nesant galimybės nustatyti Katilo sprogimo priežasties, negalima nustatyti ir asmens, dėl kurio veikimo ar neveikimo tai įvyko. Prielaidos negali būti pagrindas konstatuoti nei asmens neteisėtus veiksmus, nei kaltę. Teismas nurodė, jog ieškovas neįrodinėjo patirtos žalos dydžio (neteikė įrodymų dėl nusidėvėjimo), tačiau ši aplinkybė nenustačius kitų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra neaktuali.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovas ABF „Šilutės Rambynas“ prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, skirti byloje pakartotinę techninę gaisrų ekspertizę, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

211. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas cituodamas PPĮPĮ 10 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį, nenurodo pirmojo sakinio. Pagal PPĮPĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 dalį įrenginio savininkas turi teisę sutartimi perduoti įrenginio priežiūrą juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją ir / ar atestatą ir kompetenciją atlikti tokią priežiūrą. Teismo minimas Įsakymas šioje byloje netaikytinas, nes juo reglamentuojama tik savininko galimybė perduoti įrenginio administravimą. Apeliantui teisę pasitelkti potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai asmenį, kuris turi teisės aktų nustatyta tvarka apibrėžtą teisę ir reikiamą kompetenciją tinkamai atlikti įrenginio priežiūrą, be minėtų PPĮPĮ nuostatų suteikia ir Taisyklių 200. punktas.

222. Egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos. Atsakovo atžvilgiu sutartinė atsakomybė kyla netinkamai vykdžius sutartinę prievolę – prižiūrėti Katilą. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo atlikti Katilo reguliarų techninį aptaravimą, jo profilaktinį patikrinimą pagal galiojančius reikalavimus. Tačiau šių savo prievolių atsakovas nevykdė ir tą patvirtina rėžiminių kortelių, skirtų Katilo funkcionavimui įvertinti, nesudarymas (Sutarties Priedo Nr. 3 9. ir 10. punktai; Katilo eksploatacinė instrukcija), Katilo apsaugų netikrinimas. Iš Akto matyti, kad atsakovas 2010 m. rugpjūčio 4 d. aukšto dujų slėgio apsaugą nustatė ties 250 mbar riba, o žemo dujų slėgio – ties 150 mbar, tokiu būdu Katilo saugi eksploatacija tapo neįmanoma. Nurodytų slėgio ribų nustatymą Katilo sprogimą nulėmusia priežastimi įvardino tiek Katilo gamintojo atstovas – UAB „Termolink“, tiek Inspekcija, vertinusi aplinkybes, susijusias su Katilo sprogimu. Į bylą pateikti degimo analizės kvitai patvirtina, kad atsakovas pamatavo Katilo veikimo parametrus, tačiau nepatvirtina tokių parametrų reguliavimo darbų ar kitų Katilo priežiūros darbų atlikimo.

232010 m. rugsėjo 16 d. įvykis – dėsningos ir logiškos pasekmės, kilusios dėl aplaidžios Katilo nepriežiūros, ir tą patvirtina aplinkybės, jog nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki įvykio atsakovo specialistai buvo kviečiami keturis kartus. A. K. priežiūra kaip pagrindinę Katilo sprogimo priežastis įvardinta ir Akte. Pagal Akto duomenis atsakovas pažeidė ne tik Katilo priežiūros periodiškumą, bet kartu buvo nustatyta, kad nebuvo visiškai atliktas degiklio mechaninių sujungimų patikrinimas, uždegimo mazgo išvalymas, kuro degimo analizė, degimo sureguliavimas, katilo valdiklio pajungimo stovio patikrinimas, o elektros hidraulinės pavaros dujų impulsinis vamzdelis buvo pilnas alyvos, nors jis turėjo būti tuščias ir švarus. Pastarojo vamzdelio užsiteršimas galėjo sąlygoti dujų slėgio pakilimą, o esant netinkamai sureguliuotai apsaugai nuo dujų slėgio Katilas nebuvo sustabdytas. Pažymėtina, kad teismas be pagrindo nesivadovavo Aktu bei Inspekcijos atstovų A. K. ir R. K. parodymais, bet prioritetą suteikė antriniam šaltiniui – Inspekcijos internetinės svetainės duomenims.

24Akto pagrįstumą bei tikrąsias Katilo sprogimo priežastis įrodo ir doc. dr. K. B. parengta Sprogimo priežasčių tyrimo išvada. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl atsisakė vadovautis šiuo įrodymu. K. B. parengta išvada ir jo paaiškinimai neabejotinai patvirtina neteisėtus atsakovo veiksmus – netinkamą ir aplaidžią Katilo priežiūrą, kuri ir sąlygojo jo sprogimą. Teismo ekspertas K. B. išvadų ne tik, kad nepaneigė, tačiau dalį jų patvirtina, o dėl dalies negalėjo pasisakyti dėl kompetencijos trūkumo. Teismo ekspertas iš esmės neatsakė arba atsakė nepilnai į 8, 14, 17, 18, 20, 21, 23 teismo jam užduotus klausimus. Iš eksperto apklausos aišku, kad jis pripažino neturįs kompetencijos atsakyti į tam tikrus klausimus, nesugebėjo atsakyti (14, 20 ekspertizės išvados), kodėl teigia, kad nors ir nėra duomenų apie oro tiekimo reguliavimą, bet nėra duomenų apie dujų ir oro proporcingo tiekimo išsiderinimą (17 ekspertizės išvada), nepateikė reikalingų tyrimų (18 ekspertizės išvada), išvados grindžiamos subjektyvia nuomone (20 ekspertizės išvada) arba atsakyta į klausimus neišsamiai (21 ekspertizės išvada).

252.1. Esminiai kilusio ginčo aspektai – ar Katilas iki sprogimo buvo tinkamai prižiūrėtas, tinkamai sureguliuotas, ar dėl netinkamos Katilo priežiūros galėjo kilti ir kilo jo sprogimas. Atskleisti šiems aspektams būtinos specialios žinios. Kadangi parengta eksperto išvada yra neišsami bei neaiški, būtina paskirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavęs faktinių duomenų nepakankamumą neįvertindamas eksperto nekompetencijos atsakyti į visus klausimus, keliamus dėl sprogimo priežasčių, nepagrįstai atsisakė paskirti papildomą ekspertizę.

262.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų K. U., R. S. – atsakovo darbuotojų, parodymais, kurie patvirtina, kad atsakovas savavališkai pakeitė Katilo apsaugų ribines reikšmes. Be to, iš jų paaiškinimų aišku, kad Saugumo automatikos tikrinimo žurnale, Katilo techninio aptarnavimo aktuose buvo padaryta daugybė klaidų. Inspekcijos darbuotojai – A. K. ir R. K., surašę Aktą, apklausiami teismo posėdyje patvirtino, kad Katilo sprogimą nulėmė netinkama Katilo priežiūra. Pažymėtina, kad atsakovo darbuotojai per apklausas teismo posėdžių metu pripažino, kad Katilo tinkamas funkcionavimas buvo apribotas tam tikrų neigiamų veiksnių (pvz., blogos dujų kokybės, neefektyvaus dujų išgarintuvo darbo), kuriuos pašalinti turėjo atsakovas. Ši aplinkybė patvirtina aplaidų atsakovo (jo darbuotojų) veikimą neinformuojant ieškovo apie netinkamą Katilo darbą. Vertindamas paminėtus atsakovo veiksmus teismas turėjo taikyti PPĮPĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Taisyklių 231. punktą.

273. Atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina tiek Aktas, tiek atsakovo pripažinimas, tiek K. B. išvada. Jokių kitokių veiksnių – be aplaidžios Katilo techninės priežiūros, lėmusių Katilo sprogimą nenustatė nei sprogimo priežasčių tyrimą atlikę subjektai, nei nurodė atsakovas. Iš surinktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovo darbuotojams trūko žinių, gebėjimų bei praktinių įgūdžių aptarnaujant Katilą, taigi kyla klausimas, ar atsakovas apskritai turėjo teisę sudaryti Sutartį ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus. Tai patvirtina, jog atsakovas veikė kaltai – netgi tyčinės kaltės forma. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apeliantas patyrė tiesioginius nuostolius dėl Katilo netekimo ir katilinės patalpų remonto.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Filter“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, neskirti žodinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

291. Pagal Sutartį atsakovas privalėjo tik periodiškai aptarnauti katilą ir reaguoti į apelianto iškvietimus dėl katilo gedimų. Nuolatinę Katilo priežiūrą privalėjo vykdyti apeliantas, kaip jo savininkas. Iš PPĮPĮ 2 straipsnio 2 – 5 punktų akivaizdu, kad atsakovas negalėjo atlikti vieno iš potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros rūšių – įrenginių techninės būklės tikrinimo. Nuolatinę Katilo stebėseną bei reguliarią priežiūrą turėjo vykdyti atestuoti apelianto darbuotojai (Įsakymo 4. punktas, Sutarties 3.1.5.2. punktas). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas, eksploatuodamas Katilą nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, reikalavimų, o būtent už Katilo priežiūrą atsakingi asmenys neturėjo reikiamos kvalifikacijos (PPĮPĮ 10 straipsnio 2 dalies 9 punktas, Taisyklių 202. punktas); neišjungė Katilo pastebėjęs jo veiklos sutrikimų (PPĮPĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Taisyklių 201.6. punktas); netinkamai vykdė kasdienę Katilo priežiūrą (Taisyklių 206.5., 206.6., 207. ir 211. punktai); vadovavosi savo paties parengta Katilo eksploatavimo instrukcija, sudaryta neatsižvelgiant į teisės aktų bei gamintojo reikalavimus (Taisyklių 201.10., 213. punktai).

30Pagal byloje esančius įrodymus – liudytojo R. S. 2010 m. spalio 22 d. paaiškinimą, jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprogimo vietos apžiūros tyrimo priedą Nr. 13, apelianto darbuotojai, neturėdami reikiamos kvalifikacijos bei nesulaukdavę atvykstančių atsakovo darbuotojų, patys mėgindavo įjungti katilą, keitė jo veikimo parametrus. Iš ieškovo darbuotojų – J. D., V. G. ir A. R., paaiškinimų ir pirmiau minėtų įrodymų darytina išvada, kad galimai apeliantas, automatiškai sustojus Katilo darbui, pats savavališkai prijungė papildomą laidą ir taip „apeidamas“ visas Katilo apsaugas įjungė Katilą, kas galėjo sukelti jo sprogimą. Tokia informacija pateikta ir oficialioje Inspekcijos ataskaitoje už 2010 metus.

312. Apeliantas neįrodė atsakovą atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo atlikti kuro degimo analizės bei degimo sureguliavimo darbai, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprogimą galėjo sukelti oro slėgio relė, kuri buvo pakeista dar iki įvykio. Nors apeliantas mini Katilo rėžiminių kortelių nesudarymą, tačiau pagal Įsakymo 212. punktą rėžiminė kortelė turėjo būti peržiūrima tik kas tris metus, o Katilo atveju – 2011 metais. Iš pateiktų įrodymų taipogi aišku, jog aplinkybė, kad žurnaluose buvo supainioti įrašai grafose „Žemas dujų slėgis“ ir „Aukštas dujų slėgis“, nereiškia aukšto dujų slėgio apsaugą buvus nustatytą ties 250 mbar, nes ant Katilo sumontuota aukšto dujų slėgio relė fiziškai neleido nustatyti aukšto dujų slėgio apsaugos daugiau nei 150 mbar.

32Inspekcijos parengtas Aktas vertintinas kritiškai, nes į jį parengusios komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas atsakovo atstovas (Nuostatų 26. punktas), jame konstatuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, jog Katilas nebuvo remontuotas, o apeliantas kartą paroje fiksuodavo Katilo pagamintą garo kiekį, kad paskutinis Katilo įrangos techninis aptarnavimas buvo atliktas nesilaikant grafiko ir Katilo aptarnavimo darbus apelianto darbuotojai atlikdavo aplaidžiai. Be to, Akte klaidingai nurodyta, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, laiku nereagavo į apelianto iškvietimus. Pastebėtina, kad rengiant Aktą nebuvo atliktas išsamus tyrimas dėl gaisro kilimo priežasčių, o jų nesistengė išsiaiškinti ir pats apeliantas. Taipogi Aktas pasirašytas ne visų komisijos narių ir jame pareikšta nepasirašyta atskiroji nuomonė.

33Kritiškai vertintinas ir kitas įrodymas – K. B. išvada. Tą patvirtina K. B. galimas šališkumas (išvada parengta apelianto užsakymu, K. B. yra trečiųjų asmenų daugelio darbuotojų dėstytojas), išvados parengimo aplinkybės ir turinys: katilinė galimai apžiūrėta praėjus daugiau nei metams po sprogimo; išvada paremta prielaidomis ir faktinėmis prielaidomis, kurių K. B. negalėjo pagrįsti (praėjus metams po gaisro pasikliauta gulinčio vamzdžio padėtimi; negalėjo paaiškinti, kokius skysčius, susikaupusius dujų vamzdynuose, matė; nenurodė tikslios Katilo gaisro ir sprogimo priežasties; patvirtino, kad tuo atveju, jeigu nebuvo galima nustatyti aukšto slėgio apsaugos režimo ant 250, sprogimas nebūtų įvykęs dėl slėgio nustatymo apsaugos; pateikė klaidingus mišinio skaičiavimus). Katilo gamintojo – trečiojo asmens UAB „Termolink“ raštas, parengtas apžiūrėjus Katilą po gaisro, vertintinas tik kaip nuomonė. Taigi jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovą atlikus konkrečius neteisėtus veiksmus, nebuvo pateikta.

343. Apeliantas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti pagal PVM sąskaitas – faktūras Nr. TL06367, TL06299, TL06456, TL06415, TL06417; Įrangos priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 matyti, jog kartojasi pozicijos Nr. 8 ir Nr. 9, maitinimo bakas per gaisrą nenukentėjo (pozicijos Nr. 14-17), nėra aišku, kokie medžiagų kiekiai sunaudoti ties pozicijomis Nr. 22, 23, 25 ir 26, darbai ties pozicijomis Nr. 22, 24 – 25 dubliuojasi su nurodytais Įrangos priėmimo – perdavimo akte Nr. 2. Iš pastarojo turinio matyti, jog jame nurodytas kitoks degiklis nei buvo sumontuotas po gaisro; nėra aišku, kokie medžiagų kiekiai sunaudoti ties pozicijomis Nr. 18, 19, 27, 28 ir 30; nebuvo atlikti darbai, nurodyta ties 17 pozicija. Iš Priėmimo – perdavimo aktų akivaizdu, kad dalis darbų dubliuojasi su nurodytais Įrangos priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 arba jie nėra susiję su gaisru.

354. Pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę nėra. Ekspertizę atliko kompetentingas ekspertas remdamasis visa bylos medžiaga. Apeliantas dar iki prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę atstatė Katilą bei katilinę, todėl nauja ekspertizė būtų atliekama tik pagal tuos pačius duomenis, remiantis kuriais buvo atlikta pirmoji ekspertizė. Bet kuriuo atveju apelianto nurodoma įmonė ir jos darbuotojai nėra ekspertinė įstaiga ir/ar ekspertai, kurie neturi kvalifikacijos, leidžiančios tirti gaisrų priežastis.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Jis teigia, kad Katilo nuolatinės priežiūros neperdavimo atsakovui faktą patvirtina Sutarties turinys bei jos šalių elgesys po jos sudarymo. Sutartimi atsakovas prisiėmė tik Katilo techninės būklės patikrinimą kas ketvirtį, t.y. jis nevykdė nuolatinės Katilo priežiūros (Sutarties 3.1.5.2. punktai). Trečiasis asmuo, kaip ir atsakovas, nurodo, jog už Katilo nuolatinę priežiūrą buvo atsakingas apeliantas, o ji buvo vykdoma pagal apelianto parengtas instrukcijas. Tą patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovas be apelianto žinios negalėjo patekti į katilinės patalpas, o pagal apelianto parengtas instrukcijas atsakovo atstovo iškvietimas Katilo remontui buvo tik rekomendacinio pobūdžio, t.y. apeliantas pats atlikinėjo smulkų Katilo remontą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iki gaisro buvo atlikti kuro degimo analizės bei degimo sureguliavimo darbai, o sprogimo ar gaisro negalėjo sukelti oro slėgio relė.

37Be argumentų, jog Inspekcija pažeidė Nuostatų reikalavimus atlikdama Katilo sprogimo ir jo sukeltų pasekmių tyrimą, nurodytų atsakovo apeliaciniame skunde trečiasis asmuo papildomai pažymi, kad avarijos tyrimas buvo pradėtas tik 2010 m. rugsėjo 22 d. (Nuostatų 29. – 30. punktai); nebuvo užtikrintas avarijos vietos fiksavimas (Nuostatų 30. – 31. punktai); nebuvo ištirtos Katilo sprogimo priežastys (Nuostatų 33.1. – 33.2. punktai); Akto išvados prieštaringos (9.3. ir 10. punktų prieštaravimai dėl sprogimo priežasčių) ir neatitinka realios faktinės situacijos (dėl Katilo galimybės eksploatuoti rankiniu degimo režimu). Byloje liko neįvertinta aplinkybė, jog Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. 2.21-134 konstatuota, kad Katilas buvo apgadintas gaisro metu. Taigi akivaizdu, jog Inspekcija netyrė, ar Katilo sprogimas sąlygojo gaisrą katilinėje, ar katilinėje kilęs gaisras sąlygojo Katilo sprogimą. Akte taipogi nutylėta informacija apie apelianto darbuotojų savarankišką bandymą užkurti užgesusį Katilą. Taigi Akto įrodomoji reikšmė yra abejotina. K. B. parengtos išvados įrodomosios reikšmės sąlyginumą trečiasis asmuo įrodinėja tapačiais argumentais kaip ir atsakovas.

38Trečiasis asmuo pažymi, jog nenustačius Katilo sprogimo/gaisro kilimo priežasties negalima nustatyti ir priežastinio ryšio. Pastebėtina, kad iš apelianto Energetinių resursų sunaudojimo žiniaraščio matyti, kad nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki pat sprogimo Katilas, jam neužsikuriant su suskystintomis dujomis, dirbo varomas dyzelinio kuro, ir apie tai atsakovas nebuvo informuotas.

39Pasisakydamas dėl poreikio skirti pakartotinę ekspertizę, trečiasis asmuo nurodo, kad atlikta ekspertizė nėra išsami dėl informacijos stokos. Apeliantas prašydamas skirti pakartotinę ekspertizę veikia nesąžiningai, kadangi nepateikė trūkstamos medžiagos, kurią įvardijo ekspertas, siūlo skirti atlikti ekspertizę įmonei ir jos darbuotojams, neturintiems reikiamos kvalifikacijos bei neįrašytiems į teismo ekspertų sąrašą, ir formuoja klausimyną tokiu būdu, jog į klausimus visuomet egzistuoja tikimybė atsakyti teigiamai.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikšmingus faktus.

42Nagrinėjamoje byloje keliami klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Dėl jų pasisakoma šiame sprendime.

43Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo bei ginčo teisiniams santykiams taikytinų materialiosios teisės normų

44Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 4 d. bylos šalys- ieškovas ABF „Šilutės Rambynas“ ir atsakovas UAB „Filter“ sudarė Techninio aptarnavimo ir eksploatavimo sutartį Nr. TP 2009/007 (toliau ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo vykdyti ieškovui priklausančios įrangos (garo katilinės, esančios adresu Klaipėdos g. 3, Šilutė) techninį aptarnavimą ir eksploataciją. 2010 m. rugsėjo 16 d. garo katilinėje įvyko sprogimas, kurio metu buvo sugadintas Katilas bei apgadintos katilinės patalpos.

45Ieškovas, tiek pareikšdamas ieškinį, tiek apeliaciniame skunde šalių sudarytą sutartį kvalifikuoja kaip atlygintinių paslaugų sutartį su rangos sutarties elementais. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog sutartis yra atlygintinių paslaugų ir jokių rangos sutarties elementų joje nėra. Teisėjų kolegija nurodo, jog sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, ši aplinkybė jokios praktinės reikšmės neturi. Tačiau, kadangi sutarties tinkamo kvalifikavimo klausimas keliamas tiek apeliaciniame skunde, tiek atsakovo diskutuojamas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinis teismas pasisako ir šiuo aspektu.

46Pagal CK 6.716 straipsnį paslaugų sutartimi pripažįstamas šalių susitarimas, kuriuo viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, atlygintinių paslaugų sutartis nuo kitų sutarčių rūšių atribojama pagal objektą- ja susitariama dėl nematerialus pobūdžio paslaugų suteikimo. Tokia sutarties sąlyga kaip pakeisti reikalingą įrangą/įrangos atskiras dalis (sutarties 3.1.3), atlikti papildomus darbus (sutarties 3.1.5), likviduoti defektus (sutarties 3.1.6. 2 punktas) neabejotinai reiškia materialus pobūdžio paslaugą; atliktiems remonto darbams, pakeistoms detalėms vykdytojas įsipareigojo suteikti garantiją sutartyje aptartomis sąlygomis. Būtent šios sutarties sąlygos, susijusios su materialaus pobūdžio darbų atlikimu, detalių keitimu ir yra rangos sutarties elementai atlygintinių paslaugų sutartyje. Tačiau, kadangi ginčas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas ne šių, rangos santykiams būdingų darbų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, o būtent darbų, kurie savo esme priskirtini prie nematerialus pobūdžio paslaugų (derinimo, reguliavimo ir kt.), tai rangos sutarties elementų buvimas ginčo sutartyje atsakomybės sąlygų egzistavimui, jų apimčiai, minėta, neturi praktinės, taigi, tuo pačiu ir teisinės reikšmės.

47Ieškovo apeliaciniame skunde nesutinkama su atsakovo, kaip atlygintines paslaugas teikiančio juridinio asmens, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymu bei aiškinimu ir jo atsakomybės apimtimi.

48Remiantis Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau tekste ir- PPĮPĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, potencialiai pavojingi įrenginiai yra darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra. Byloje nėra ginčo, kad garo katilas priskirtinas potencialiai pavojingiems įrenginiams. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pagal PPĮPĮ 2 straipsnio 3 dalį įrenginių priežiūra yra skirstoma į įrenginių techninės būklės tikrinimą ir nuolatinę įrenginių priežiūrą. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartimi atsakovui nebuvo perduota nuolatinė įrenginių priežiūra, yra nepagrįsta. Įrenginių techninės būklės tikrinimas pagal PPĮPĮ 2 straipsnio 4 dalį apibrėžiamas kaip įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekami naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 5 dalį nuolatinė įrenginių priežiūra – įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nurodyti įrenginių savininkams privalomi nuolatiniai naudojamų įrenginių techninės būklės tikrinimai, apžiūros, remontas bei kiti veiksmai. Įrenginių techninės būklės tikrinimą atlieka teisės aktų nustatyta tvarka akredituotos kontrolės įstaigos (PPĮPĮ 5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju katilo Techninės būklės tikrinimą atliko VšĮ Techninės priežiūros tarnyba ir šią aplinkybę patvirtina įrašai Garo katilo pase apie atliktus techninių patikrinimų rezultatus ( 1 t., 192 b.l.).

49Tuo tarpu įrenginių savininkų pareigos naudojant potencialiai pavojingus įrenginius (tame tarpe ir pareigos, susijusios su nuolatine įrenginių priežiūra), nustatytos PPĮPĮ 10 straipsnio 2 dalyje; šio straipsnio 3 dalis numato, kad įrenginio savininkas pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose (t.y., vadovaudamiesi įrenginių priežiūros norminiais aktais ir įrenginių techniniais dokumentais, atlikti nuolatinę naudojamų įrenginių priežiūrą; paruošti įrenginius įgaliotų įstaigų atliekamiems priežiūros veiksmams ir apie tai šioms įstaigoms pranešti, sudaryti jų darbuotojams reikiamas darbo sąlygas ir pateikti įrenginių techninius dokumentus; įrenginiams naudoti ir prižiūrėti skirti teisės aktų nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus asmenis, aprūpinti juos įrenginių techniniais dokumentais;), arba jas ir nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose (t.y. gavę įgaliotos įstaigos išvadą, kad įrenginys yra tinkamas saugiai naudoti, užregistruoti jį Valstybinėje darbo inspekcijoje Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka; pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, įgaliotoms įstaigoms apie įrenginių avarijas, jų naudojimo sutrikimus ir su tuo susijusius sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ar turtui, organizuoti avarijų padarinių lokalizavimą ir likvidavimą bei tyrimą;), susijusias su įrenginio priežiūros vykdymu, sutartyje numatytomis sąlygomis gali perduoti juridiniam asmeniui, turinčiam nuolatinės įrenginių priežiūros licenciją arba turinčiam atestatą vykdyti energetikos įrenginių eksploatavimą ir apsidraudusiam civilinės atsakomybės draudimu. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje cituodamas tik PPĮPĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 sakinį (kad įrenginius, kuriuos jų savininkai gali pagal sutartis perduoti administruoti juridiniams asmenims, nustato valstybės institucija, atsakinga už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą) ir neatsižvelgdamas į šios normos pirmajame sakinyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, iškreipė šios teisės normos esmę, kadangi ši norma numato tiek įrenginio savininko galimybę sutarties pagrindu perduoti tam tikram juridiniam asmeniui tam tikras nuolatinę įrenginio priežiūrą sudarančias pareigas, tiek galimybę įrenginius pagal sutartis perduoti administruoti juridiniams asmenims. Nuolatinės priežiūros pareigų perdavimas ir įrenginių administravimo perdavimas tiek savo apimtimi, tiek iš to kylančiomis pasekmėmis nėra analogiški veiksmai.

50Teismo sprendime nurodomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. A1-358 ,,Dėl potencialiai pavojingų įrenginių, kuriuos jų savininkai gali pagal sutartis perduoti administruoti juridiniams asmenims, nustatymo“, nagrinėjamoje byloje nėra taikytinas, kadangi jis numato įrenginių, kuriuos jų savininkai gali perduoti administruoti kitiems juridiniams asmenims, sąrašą, tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo ne dėl sutartimi perduoto administruoti įrenginio priežiūros tinkamumo, o dėl sutartimi perduotos įrenginio nuolatinės priežiūros tinkamumo. Jau minėta, kad galimybę perduoti potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą teisės aktų reikalavimus atitinkančiam juridiniam asmeniui, numato PPĮPĮ 10 straipsnio 3 dalis, tokia galimybė numatyta ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių (toliau tekste ir -Taisyklės) 200-jame punkte. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas remiantis teisės aktų nuostatomis, įrenginio nuolatinės priežiūros negalėjo sutartimi perduoti atsakovui. Pirmosios instancijos teismas skundžiajame sprendime nuolatinę įrenginio priežiūrą nepagrįstai sutapatino su kasdiene jo priežiūra bei kasdieniu stebėjimu: kasdienio įrenginio veiklos stebėjimo darbai neabejotinai sudaro nuolatinės įrenginio priežiūros darbų dalį, tačiau nuolatinė įrenginio priežiūra yra ir periodinis jo būklės tikrinimas, kuris ir buvo numatytas šalių sudarytoje sutartyje.

51Dėl sutartyje numatytų atsakovo pareigų apimties

52Šalių sudaryta sutartis vadinama ,,Techninio aptarnavimo ir eksploatavimo“ sutartimi; sutarties dalykas apibrėžiamas kaip vykdytojo (atsakovo) įsipareigojimas atlikti Klientui (ieškovui) priklausančios įrangos (garo katilinės, esančios adresu Klaipėdos g. 3) aptarnavimą. Sutartyje numatyta, kad reguliarus techninis aptarnavimas bus vykdomas atliekant įrangos patikrinimą pagal galiojančius reikalavimus, kliento iškvietimą raštu arba telefono skambučiu (sutarties 2 punktas). Vykdytojo pareigos numatytos sutarties 3 punkte, tarp kurių numatyta: vykdyti įrangos techninį aptarnavimą ir eksploataciją (3.1.1. p.); įrangos automatinių įrenginių priežiūrą ir pagal poreikį veikimo parametrų pakeitimus (3.1.2 punktas). Toks pareigų apibūdinimas kaip įrangos techninis aptarnavimas ir eksploatacija, įrangos automatinių įrenginių priežiūra yra pakankamai abstraktaus pobūdžio, tačiau šių pareigų apimtis yra detalizuota sutarties priede Nr. 1 ,,Aptarnavimo- eksploatavimo periodu atliekamų darbų sąrašas ir kainos“ bei priede Nr. 3 ,,Profilaktinių patikrinimų periodiškumas“ (1 t., 16, 19). Iš sutartyje bei jos 1-me ir 3-me prieduose nurodytų darbų apimties bei periodiškumo darytina išvada, jog šia sutartimi atsakovui buvo perduota iš esmės visa kvalifikuota nuolatinė įrenginio priežiūra. Aplinkybė, jog tam tikri įrangos veikimo parametrų patikrinimo, jų reguliavimo, derinimo darbai turėjo būti atliekami tam tikru periodiškumu (kartą per 3 mėnesius, kartą per 6 mėnesius, kartą per 12 mėnesių) nereiškia, jog tai yra ne nuolatinė įrenginio priežiūra, o Katilo techninės būklės periodinio patikrinimo prievolė, kaip kad konstatavo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas. Minėta, jog remiantis PPĮPĮ 5 straipsniu, Įrenginių techninės būklės tikrinimą atlieka teisės aktų nustatyta tvarka akredituotos kontrolės įstaigos. Tuo tarpu atsakovui sutartimi perduotų aptarnavimo, profilaktinės priežiūros darbų apibūdinimas atitinka nuolatinės katilo priežiūros definiciją. Apelianto generalinio direktoriaus 2008-01-03 įsakymu patvirtintoje katilinės su garo katilu THERMAX IV Eksploatacinėje instrukcijoje (1 t. 126-155 b.l.) iš tiesų yra numatyti darbai, kuriuos atsakingi įmonės darbuotojai turėjo atlikti kartą per pamainą kartą per savaitę ar kitokiu periodiškumu. Tačiau šiame įsakyme yra numatyti ir tie darbai, kurie sutartimi buvo perduoti atsakovui (iš esmės visi darbai, kurių periodiškumas instrukcijoje nurodytas 3 mėnesiai ir daugiau, pvz., vandens lygio automatikos patikrinimas, dujų apsaugų suveikimo patikrinimas, uždegimo mazgo išvalymas, degimo proceso analizės atlikimas ir kt. atitinka sutarties priede Nr. 3 nurodytus darbus). Instrukcija laiko požiūriu buvo patvirtinta anksčiau, negu sudaryta Sutartis, taigi, tie darbai, kurie buvo numatyti joje, tačiau vėliau sudarytos sutarties pagrindu buvo perduoti atsakovui, būtent pastarojo ir turėjo būti atliekami kaip katilo nuolatinės priežiūros darbų dalis. Taigi, ginčo sutartimi apeliantas atsakovui perdavė dalį įrangos nuolatinės priežiūros darbų (bet ne jų būklės patikrinimo ar kontrolės funkciją kaip kad sprendime nurodė teismas) ir ši dalis darbų yra būtent tie darbai, kurie reikalauja didesnės kvalifikacijos bei daugiau žinių eksploatuojant potencialai pavojingą įrenginį- garo katilą. Todėl pripažįstamas nepagrįstu trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ argumentas, jog iš sutarties 3.1.5.2. punkto išplaukia, kad Sutartimi atsakovas prisiėmė tik Katilo techninės būklės patikrinimą kas ketvirtį, t.y. jis nevykdė nuolatinės Katilo priežiūros. Siekiant pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neatliko katilo nuolatinės priežiūros, pagrįstumą, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodoma, jog šį faktą patvirtina tai, kad atsakovas be apelianto žinios negalėjo patekti į katilinės patalpas, o pagal apelianto parengtas instrukcijas atsakovo atstovo iškvietimas Katilo remontui buvo tik rekomendacinio pobūdžio, t.y. apeliantas pats atlikinėjo smulkų Katilo remontą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie apelianto atliktus kokius nors (kad ir smulkius) remonto darbus. Liudytojais apklausti apelianto darbuotojai (katilinės operatoriai, atsakingas inžinierius), priešingai, teigė, kad visuomet katilui išsijungus, jie pranešdavo vadovui, o šis kviesdavo atsakovo darbuotojus; patys jie tik užkurdavo katilą veikti alternatyviu- dyzeliniu kuru. Tokio pobūdžio veiksmai negali būti laikomi remonto darbais, o dyzelinio kuro kaip alternatyvaus, naudojimas neprieštarauja gamintojo reikalavimams, nes katilas būtent ir suprojektuotas abiems kuro rūšims.

53Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir įrodymų vertinimo

54Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (to pateis straipsnio 3 dalis). Ieškovo reikalavimai byloje grindžiami būtent sutartine civiline atsakovo atsakomybe. Civilinė atsakomybė kyla nustačius visų jos sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės bei žalos) egzistavimą. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, turtinė prievolė atlyginti nuostolius neatsiranda.

55Atsakovas kaip vienu iš ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstumo argumentų remiasi sutarties 6.1 punktu, pagal kurį vykdytojas atsakingas už nuostolius, kurie tik tiesiogiai susiję su priežiūros darbų, nurodytų sutarties 3 punkte, atlikimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši sutarties sąlyga atsakovo atsakomybės ribų, lyginant su bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais, niekaip nepakeičia, t.y. jų nei susiaurina, nei išplečia. Būtent, ši sutarties sąlyga ir reiškia tai, kad atsakovas galėtų būti atsakingas už tuos nuostolius, kurie atsirado jam neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartyje numatytas pareigas. Ieškovo ieškinys grindžiamas būtent netinkamu sutarties vykdymu (tam tikrų sutartyje numatytų darbų neatlikimu arba jų atlikimu nekvalifikuotai). Šios faktinės aplinkybės (ar visi sutartyje numatyti darbai buvo atliekami, ar jie buvo atliekami kokybiškai, ar nuostoliai yra atsakovo veiksmų, vykdant sutartį, pasekmė) ir sudaro įrodinėjimo dalyką byloje.

56Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, klausimas. Remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau necituotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procese- įrodymus įvertinti ne selektyviai, bet vertinti tiek kiekvieno atskirai paimto įrodymo įrodomąją reikšmę, tiek jų visumą ir nustatyti ar dauguma įrodymų patvirtina ar, priešingai- paneigia tam tikrų įrodinėtų byloje faktų egzistavimą. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo atitikimo nurodytus kriterijus nagrinėjamos bylos atveju pasisakys, nagrinėdama kiekvienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

57Dėl neteisėtų veiksmų

58Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neatlikimas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), o taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Vertinant, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, analizuotinos sutartyje numatytos atsakovo pareigos bei įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia šių pareigų atlikimo faktą ir, jeigu jos buvo atliktos- atlikimo tinkamumą (kokybę).

59Atlygintinių paslaugų teikimo standartai numatyti CK 6.718 straipsnyje: teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (aptariamo straipsnio 1-2 dalys).

60Minėta, jog sutarties 3.1.1, 3.1.2 punktuose numatytos vykdytojo (t.y. atsakovo) pareigos apibrėžtos gana abstrakčiai ir tuo pačiu- gana plačiai: vykdyti įrangos techninį aptarnavimą ir eksploataciją, įrangos automatinių įrenginių priežiūrą ir pagal poreikį veikimo parametrų pakeitimus. Šių pareigų turinys bei apimtys detalizuotos sutarties prieduose, kurie, remiantis sutarties 8-uoju punktu, yra neatskiriama sutarties dalis. Sutarties priede Nr. 1 nurodyti tokie garo katilinės aptarnavimo kartą per ketvirtį darbai: katilų aptarnavimas pagal gamintojo reikalavimus; degiklių aptarnavimas pagal reikalavimus; vidaus dujotiekio aptarnavimas pagal reikalavimus; vandens ir kondensato analizė. Taigi, vertinant ar darbai buvo iš tiesų atliekami ir ar jie buvo atliekami pagal sutarties sąlygas, turi būti atsižvelgiama taip pat ir į gamintojo reikalavimus, nustatytus Katilo eksploatavimo instrukcijoje. Sutarties priede Nr. 3 ,,Profilaktinių patikrinimų periodiškumas“ priežiūros darbai detalizuoti dar smulkiau, nurodant, kurie darbai turi būti atliekami kartą per 3, 6 ar 12 mėnesių. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai atliko arba apskritai neatliko sutarties 3 priedo kartą per tris mėnesius atliekamų darbų, numatytų 9 ir 10 punktuose, t.y.: kuro degimo analizės atlikimas, degimo sureguliavimas, naujų rėžiminių kortelių sudarymas; katilo saugumo automatikos veikimo patikrinimas. Taigi, sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas konkrečiai neįvardijo, kokių sutartyje numatytų darbų atsakovas neatliko ar atliko netinkamai.

61Vertindama apelianto argumentus dėl sutartyje numatytų darbų neatlikimo ar jų atlikimo netinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra degimo produktų analizės kvitai (4 t., 95-96 b.l.), kurie patvirtina, kad atsakovas pamatavo degimo produktų parametrus, tačiau tai iš esmės vieninteliai konkretūs įrodymai apie sutarties priede Nr. 3 numatytus periodinius profilaktinio patikrinimo darbus; visais kitais atvejais kai buvo atliekami periodiniai katilo priežiūros darbai, o ne darbai pagal avarinį iškvietimą, atliktų darbų aktuose darbai apibūdinami taip abstrakčiai, kad jų apimties nėra galimybės nustatyti, t.y. pagal aktus negalima įvertinti nei darbų atlikimo fakto, nei jų kokybės (4 t., 22, 24 b.l.). Net ir analizuojant paminėtus kvitus, matyti, kad 2010-04-28 profilaktinio patikrinimo metu atsakovas degimo produktų duomenis pamatavo tris kartus (4 t., 96 b.l.) ir gavęs skirtingus duomenis, atliko jų analizę bei pateikė pasiūlymus išvalyti degiklį bei atlikti kitus reikalingus darbus, tuo tarpu 2010-08-04 patikrinimo metu suskystintų dujų ir dyzelinio kuro degimo duomenys pamatuoti tik po vieną kartą, taigi, jokia palyginamoji duomenų analizė šiuo atveju nebuvo atlikta. Kad degimo pamatavimas nėra priežiūra paaiškino ir trečiojo asmens UAB ,,Termolink“ atstovas V. G. nurodęs, jog vykdant katilo derinimą, kad jis atitiktų rėžiminę kortelę, reikia patikrinti visus režimus; kad jis (katilas) dirbo gerai viename režime, neįrodo, kad jis buvo derinamas (5 t., 37 b.l.).

62Ieškovas kaip vieną iš neatliktų, nors numatytų sutarties priedo Nr. 3, 9-ame punkte, darbų įvardija rėžiminių kortelių nesudarymą kartą per 3 mėnesius. Atsakovas neneigia, jog rėžiminių kortelių sutarties galiojimo laikotarpiu nesudarinėjo ir remiasi LR Ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 patvirtintų Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių 212 punktu, pagal kurį katilų eksploatavimo instrukcijas reikia peržiūrėti kartą per trejus metus, taigi, ir instrukcijos sudėtinė dalis- rėžiminė kortelė, atsakovo nuomone, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, turėjo būti peržiūrima kartą per trejus metus (ginčo atveju- tik 2011 metais). Tokia pozicija nepripažįstama pagrįsta ir teisinga: pirma, Taisyklėse kalbama apie katilų eksploatavimo instrukcijų peržiūrėjimą tam tikru periodiškumu, tačiau tai nereiškia, jog Taisyklės apskritai, o juo labiau- jog imperatyviai reglamentuoja rėžiminių kortelių sudarymo periodiškumą. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, išskyrus teisės aktuose nustatytus imperatyvus. Šiuo atveju šalys susitarė dėl rėžiminių kortelių sudarymo kartą per tris mėnesius, taigi, sutartyje numatytų pareigų nevykdymas yra neteisėta veika (neveikimas). Neabejotina, jog rėžiminių kortelių nesudarymas sutartyje nustatytu terminu savaime katilo sprogimo negali nei sukelti, nei lemti, tačiau rėžiminių kortelių duomenys galėtų sudaryti prielaidas išvengti tokių pasekmių kilimo, nes jose atsispindint katilo veikimui reikšmingiems parametrams, būtų galimybė įvertinti katilo darbo ir eksploatavimo saugumą.

63Paminėtų sutartyje numatytų pareigų neatlikimą arba jų netinkamą atlikimą (t.y. neteisėtus atsakovo veiksmus jo sutartinės atsakomybės požiūriu) patvirtina eilė byloje esančių įrodymų: Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau ir Inspekcija) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. Energetikos įrenginių sutrikimo tyrimo aktas Nr. 2 (toliau ir Aktas) (1 t., 24-29 b.l.), kuriame konstatuotas aplaidus katilo techninės priežiūros atlikimas, nepakankamai kruopštus katilo techninės dokumentacijos ir Vykdytojo atliktų darbų priėmimo aktų pildymas; to pasėkoje nebuvo kruopščiai analizuojamos vis pasitaikančios katilo degimo automatikos gedimų priežastys, kas baigėsi automatikos sutrikimu, privedusiu prie dujų- oro mišinio sprogimo katilo pakuroje; trečiojo asmens UAB „Termolink“ – Katilo gamintojo atstovo raštas (1 t., 45-46 b.l.) kuris patvirtina, jog aukšto dujų slėgio apsaugos nustatymas prieš įvykį ties 250 mbar riba, lyginant su nustatytąja paleidimo- derinimo darbų metu 150 mbar riba, katilo eksploataciją padarė nesaugią ir katilo eksploatacija tokiame režime yra draudžiama. Katilo gamintojo rašte taip pat pažymima, kad Katilo Elektros hidraulinės pavaros dujų impulsinis vamzdelis buvo pilnas alyvos, nors jis turėjo būti tuščias ir švarus. Netinkamos katilo priežiūros faktas konstatuotas taip pat ir doc. dr. K. B. parengtoje Sprogimo priežasčių tyrimo išvadoje (4 t., 4-10 b.l.).

64Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atmetė kaip nepatikimus remdamasis tokiais argumentais: Aktas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, be to, jis parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 patvirtintų Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau ir Nuostatai) 26. punktą (į komisijos sudėtį neįtrauktas atsakovo atstovas), nebuvo tiriamas pats Katilas ir jo galimi defektai, sąlygoję sprogimą, o apsiribota tik Katilo eksploatavimo ir priežiūros dokumentų pildymo tvarkos analize; akto išvados prieštarauja viena kitai, kai kurie jame nurodyti duomenys (kaip antai, kad katilas nebuvo remontuojamas), neatitinka tikrovės; UAB „Termolink“ išvadas teismas pripažino nepagrįstomis dėl to, jog jos prieštarauja faktui, kad Katilo multiblokas fiziškai neleido nustatyti aukšto dujų slėgio apsaugos daugiau negu 150 mbr.; dr. K. B. išvada teismas nesirėmė, kadangi už išvados parengimą jis gavo atlygį iš ieškovo, nors sutarties nebuvo sudaręs, jis yra trečiųjų asmenų darbuotojų buvęs dėstytojas, o jo išvadą paneigia teismo ekspertizės aktas.

65Aplinkybė, kad Aktas nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, nereiškia, jog jis negali būti įrodymu apskritai: CPK 197 straipsnyje rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialiuosius ir paprastuosius. Tokio turinio įrodymai, kokiu yra Aktas, priskiriami paprastų rašytinių įrodymų kategorijai, kadangi tai tiriamojo pobūdžio dokumentai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str. 1 d.). Aplinkybė, jog į komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas atsakovo atstovas, taip pažeidžiant Nuostatų 26. punktą taip pat savaime nedaro Akto niekiniu ir nepaneigia jo, kaip rašytinio įrodymo, statuso. Į šią aplinkybę atsižvelgtina vertinant Akto išvadų pagrįstumą būtent tuo aspektu, ar bylos nagrinėjimo eigoje šios išvados buvo paneigtos kitais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog Akte be kitų duomenų yra remiamasi UAB ,,Filter“ servizo sk. vadovo D. G. teiktais paaiškinimais bei duomenimis, byloje taip pat yra duomenys, kad komisija nagrinėjo UAB ,,Filter“ prašymą dėl papildomo situacijos išsiaiškinimo (2 t., 49 b.l.), todėl nėra pagrindo komisijos atliktą tyrimą vertinti kaip vienašališką, o Aktu apskritai nesivadovauti kaip įrodymu. Atkreipiamas dėmesys ir į aplinkybę, jog komisijos darbe kaip jos narys dalyvavo tik vienas ieškovo darbuotojas; kitų trijų komisijos narių- A. K. ir R. K. (Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo ir vyresniojo inspektorių), A. S.- VšĮ ,,Technikos priežiūros tarnyba“ Klaipėdos apygardos viršininko- nešališkumu nėra pagrindo abejoti, taigi, vienas komisijos narys negalėjo lemti vienašališkų, nepagrįstų išvadų priėmimo. Siekdama ištirti aplinkybes dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo fakto ir apimčių, komisija (VEI 2010-10-06 paklausimu Nr. 14-279) prašė atsakovo išsamiai paaiškinti Sutarties priede Nr.1 aptarnavimo- eksploatavimo periodu atliekamų darbų sąrašą, pateikiant raštiškus jų aprašymus pagal formuluotes, tačiau tokių duomenų atsakovas komisijai nepateikė; komisija taip pat analizavo 2010-08-04 atlikto profilaktinio patikrinimo duomenis ir konstatavo, jog automatikos tikrinimo žurnale nėra įrašų ar buvo atliktas degiklio mechaninių sujungimų patikrinimas, uždegimo mazgo išvalymas, kuro degimo analizės atlikimas, degimo sureguliavimas, naujų rėžiminių kortelių sudarymas, katilo valdiklio pajungimo stovio patikrinimas; katilo remonto žurnale yra įrašas, kad buvo atliktas garo katilo Nr. 2 dujų multibloko išardymas, valymas, surinkimas ir išbandymas; išanalizavusi šiuos duomenis, esančius dokumentuose VEI sudaryta komisija konstatavo, jog vienas asmuo (R. S.) per darbų priėmimo akte nurodytą laiką (4,5 val.) negalėjo kokybiškai atlikti tokios apimties darbų. Akte taip pat nurodoma, jog pakartotinių iškvietimų 2010-08-11 ir 2010-08-17 duomenys nebuvo įrašomi Remonto žurnale, o 2010-09-09 iškvietimas ir remonto rezultatai niekaip nebuvo įforminti. Šių Akte nurodytų duomenų atitikimo faktinei situacijai atsakovas įrodymais nepaneigė. Minėta, jog iš esmės visi argumentai dėl Akto kaip įrodymo ydingumo buvo siejami su tam tikromis formaliomis aplinkybėmis, kurios nepaneigia aptartų faktinių duomenų.

66Dėl aplinkybės, kuria rėmėsi atsakovas ir kurią sprendime atkartojo pirmosios instancijos teismas, jog nebuvo tiriamas pats Katilas ir jo galimi defektai, sąlygoję sprogimą, o apsiribota tik Katilo eksploatavimo ir priežiūros dokumentų pildymo tvarkos analize, pažymėtina, jog sprendžiant apie sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą, dokumentai, kuriuose fiksuojami atlikti darbai, šių dokumentų analizė, yra svarbūs, nes būtent pagal juos yra galimybė objektyviai nustatyti tiek darbų atlikimo faktą, tiek jų apimtims. Todėl tuo atveju, kai konstatuojama, jog tam tikri darbai, kurios numatyta atlikti pagal sutartį, nėra fiksuoti dokumentuose, patvirtinančiuose sutarties vykdymo faktą, tokių aplinkybių konstatavimas Akte nepagrįstai traktuojamas kaip akto trūkumas. Pagal tai, kokie darbai buvo fiksuoti kaip atlikti, komisija sprendė, ar jie patvirtina tinkamą sutarties vykdymą ir atitinkamai sprendė dėl galimų katilo sprogimo priežasčių.

67Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad teismas be pagrindo nesivadovavo Aktu bei Inspekcijos atstovų A. K. ir R. K. parodymais, bet prioritetą suteikė antriniam šaltiniui – Inspekcijos internetinės svetainės duomenims. Byloje nėra jokių duomenų, kad Inspekcija būtų atlikusi kokį nors kitą tyrimą, kurio išdavoje būtų buvę paneigtos Akto išvados ar jame konstatuotos kitokios galimos avarijos priežastys. Informacinis pranešimas gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, tačiau jis turi būti parengtas remiantis tam tikru tyrimu, medžiagos analize ar pan. Šiuo atveju vienintelis įrodymas apie Inspekcijos atliktą tyrimą yra Aktas. Liudytojais apklausti Inspekcijos darbuotojai A. K. ir R. K. nurodė, jog jokiame kitame įvykio tyrime jie nėra dalyvavę ir jiems nėra žinoma, kad toks tyrimas būtų vykęs, taip pat- kokių duomenų pagrindu buvo paskelbtas tokio turinio informacinis pranešimas. Esant tokioms aplinkybėms, kai informacinis pranešimas nėra pagrindžiamas jokiais objektyviais duomenimis (bent jau tokių duomenų byloje nėra), nėra pagrindo juo vadovautis kaip labiau patikimu ar labiau situacijos tikrumą atspindinčiu įrodymu negu kad Aktas bei liudytojų- komisijos narių- parodymai.

68Neteisėtus atsakovo veiksmus- degimo sureguliavimo neatlikimą bei katilo saugumo automatikos nepatikrinimą ieškovas grindė eilėje įrodymų fiksuota aplinkybe, kad buvo išreguliuotos aukšto, žemo dujų slėgio bei žemo oro slėgio ribos. Iš Saugumo automatikos sistemos eksploatacijos pradžios akto (4 t., 29 b.l.) matyti, kad 2008 m. sausio 22 d., priduodant katilą eksploatuoti, buvo atlikti saugumo automatikos sistemos derinimo dabai katilui THERMAX IV. Šiame akte nurodyta, kad saugumo automatikos sistemos nutraukia dujų tiekimą, kai tam tikri katilo veikimo parametrai pasiekia tam tikras ribines reikšmes, tame tarpe: žemas oro slėgis 15 mbar; žemas dujų slėgis 200 mbar, aukštas dujų slėgis 150 mbar. Apeliantas, byloje įrodinėdamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip jo civilinės atsakomybės sąlygą, rėmėsi argumentu, kad atsakovo darbuotojai šias ribines reikšmes pakeitė, aukšto dujų slėgio suveikimo ribą nustatydami 250 mbar, o žemo dujų slėgio- 150 mbar, žemo oro slėgio- 2 mbar. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šiuos apelianto argumentus: garo katilo techninio aptarnavimo protokolai (2 t., 34, 35 b.l.), saugumo automatikos tikrinimo žurnalo įrašai (2 t., 38-39 b.l.) liudija, kad žemo dujų slėgio ribinė reikšmė vietoje buvusios 200 mbar buvo nustatyta 150 mbar, o aukšto dujų slėgio- vietoje buvusios 150 mbar nustatyta 250 mbar, t.y. sukeisti vietomis dujų slėgio parametrai, kuriems esant saugumo automatikos sistema turi nutraukti dujų tiekimą. Atsakovas į šiuos ieškovo argumentus atsikerta dviem argumentais: 1) buvo padaryti rašymo apsirikimai pildant nurodytus dokumentus, o iš tiesų ribinės slėgio reikšmės pakeistos nebuvo; 2) aukšto dujų slėgio riba objektyviai negalėjo būti nustatyta ties 250 mbar riba, nes aukšto dujų slėgio relės maksimali ribinė reikšmė yra 150 mbar.

69Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių argumentų pagrįstumo atsakovas įrodymais nepagrindė. Rašytiniai įrodymai savo esme yra labiau objektyvūs, negu tokia įrodinėjimo priemonė kaip liudytojų parodymai, kadangi tam tikri rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys išlieka nekintantys, kai tuo tarpu liudytojai per laiką, parėjusį nuo tam tikrų įvykių, gali juos pamiršti, tam tikrus faktų vertinimus gali paveikti paties asmens subjektyvios savybės, taip pat- kitų asmenų pasisakymai, vertinimai, įtaka. Byloje nustatyta, kad po sprogimo relės neišliko, todėl objektyviai nustatyti jų rodmenų reikšmes įvykio metu, nėra galimybės. Todėl vertindama įvykio aplinkybes bei priežastis Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus sudaryta komisija 2010 m. spalio 19 d. protokolu nutarė vadovautis žurnalo parodymais (2 t., 49 b.l.). Kad žurnale ir garo katilo techninio aptarnavimo protokoluose duomenys buvo užfiksuoti teisingai, apklausiamas teisme patvirtino ir atsakovo UAB ,,Filter“ darbuotojas K. U.. Būtent, patvirtino, kad 2010-04-28 lentelėje (t.y. protokole- 2 t., 34 b.l.) apsaugos užfiksuotos tokios, kokios tuo metu ir buvo nustatytos (5 t., 45 b.l.), nors po to, po patikslinančių atsakovo atstovo bei trečiojo asmens atstovo klausimų, nurodė, kad darant įrašus buvo suklysta. Analogiškai yra ir su liudytojo R. S. parodymais, kad jis matavo ir gautus duomenis žymėjo apsaugų tikrinimo žurnale (5 t., 51 b.l.), po to nurodė, kad įrašas žurnale ,,aukštas dujų slėgis 250 mbr“ yra rašybos klaida, kad duomenimis žurnale reikia tikėti iš dalies. Nors klaidos tikimybės visiškai atmesti negalima, įvertinant tai, kad tokie duomenys buvo įrašyti ne vieną kartą, skirtingu laiku, be to, skirtinguose dokumentuose, vertinant fakto įrodytumą pagal tikimybių pusiausvyros principą, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad rašytiniai bylos įrodymai, o ne liudytojų parodymai ir atsakovo atstovų paaiškinimai, atspindi realią situaciją. Dėl atsakovo argumento, jog aukšto dujų slėgio apsaugos riba negalėjo būti nustatyta 250 mbar dėl tos priežasties, kad relės skalė apėmė tik 150 mbar, pažymima, jog nesant išlikusios relės, nėra galimybės nustatyti, ar aukšto dujų slėgio relė prieš įvykį buvo būtent tokia, kokią apžiūrai liudytojams pateikė atsakovas ir kokia yra nufotografuota jo pateiktoje fotografijoje siekiant iliustruoti aptariamą atsakovo argumentą (2 t., 50 b.l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas, atsakydamas į klausimą dėl galimybės relės parametrus nustatyti ties 250 mbar riba, pasisakė, jog tokios galimybės nebuvo, jeigu nuotraukoje (2 t., b.l. 50) pavaizduota aukšto dujų slėgio relė nebuvo apkeista kita, su didesniu reguliavimo diapazonu (atsakymas į 21 klausimą, 8 t., 84 b.l.). Kokia aukšto dujų slėgio relė buvo sumontuota betarpiškai prieš sprogimą, byloje duomenų nėra, o remdamasis liudytojų parodymais (tarp jų A. G., atlikusio pirminius derinimo veiksmus ir aukšto dujų slėgio suveikimo ribą nustačiusio ties 150 mbar riba), atsakovas patvirtina tik faktą, jog tokia relė buvo sumontuota 2008 m., bet ne 2010 m. Jau minėta, kad menkai tikėtina, jog kvalifikuoti katilo priežiūros specialistai eilę kartų skirtingu metu skirtinguose dokumentuose painiotų aukštą dujų slėgį su žemu dujų slėgiu, juo labiau, kad netgi atsakovo poziciją turinčioje iliustruoti nuotraukoje akivaizdžiai matyti užrašas ant relės ,,aukštas dujų slėgis“, tad galimybė šiuos duomenis supainioti eilę kartų yra itin menka arba, tai galėtų liudyti, kaip nurodo apeliantas, nekvalifikuotą, atmestinai atliekamą priežiūrą.

70Įvertinant šiuos argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir katilo gamintojo atstovo UAB „Termolink“ argumentus dėl katilo priežiūros netinkamumo, remdamasis aplinkybe (kad aukšto dujų slėgio relė objektyviai negalėjo būti nustatyta tiek 250 mbar riba, nes jos skalė apima tik 150 mbar), kurios be atsakovo atstovų paaiškinimų (subjektyvaus ir dėl suinteresuotumo bylos baigtimi- nepatikimo įrodymo), nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai.

71Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai a priori kaip nepatikimus įrodymus atmetė dr. K. B. tyrimo išvadą ir , ypač- jo kaip liudytojo parodymus teisme. Tiriamojo pobūdžio aktai, išvados, kurie nepriskirtini eksperto išvadoms, teismų praktikoje pripažįstami rašytiniais įrodymais. Įprastai tokie tyrimai atliekami ir tokios išvados pateikiamos vienos iš ginčo šalių užsakymu, todėl vertinant tokio pobūdžio įrodymus jų objektyvumo prasme, ši aplinkybė (galimas suinteresuotumas) negali būti ignoruojama, kita vertus, vien tai, kad tyrimas atliktas ir išvados pateiktos vienos iš šalių užsakymo pagrindu, tokio įrodymo niekiniu nedaro. Turi būti vertinama, ar iš tiesų tyrimas buvo neobjektyvus, šališkas, o pateiktos išvados- nepagrįstos, melagingos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog K. B. parengė išvadas, nesant sutarties su ieškovu: teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. B. nurodė, kad sutartį jis kaip fizinis asmuo (o ne kaip universiteto atstovas) buvo sudaręs su ieškovu; teismas nepareikalavo, kad sutartis būtų pateikta, todėl neaišku, kuo remdamasis sprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi argumentu, esą K. B. buvo neobjektyvus dėl to, kad trečiųjų asmenų darbuotojai yra buvę jo studentai. Kaip tokie faktai galėtų būti tarpusavyje susiję, teismas neargumentuoja: kodėl buvęs dėstytojas turėtų būti suinteresuotas teikti melagingą (ar neobjektyvią) išvadą dėl tos priežasties, kad gamintojo atstovo įmonėje ar anksčiau katilo eksploataciją bei priežiūrą atlikusio asmens įmonėje dirba buvę jo studentai, nėra aišku, juo labiau, kad liudytoju apklaustas jis nurodė, jog ir atsakovo įmonėje gali dirbti jo buvusių studentų. Santykis ,,buvęs dėstytojas- buvęs studentas“ niekaip negali būti vertinamas kaip tarpusavio pavaldumo ar turintis kitokių sąsajų, lemiančių aiškų neobjektyvumą vienas kito atžvilgiu, todėl ši aplinkybė, teismo sprendime minima kaip pagrindžianti neobjektyvumą, tokia negali ir neturi būti vertinama. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi ir kiti aptariamo įrodymo ydingumo argumentai (kaip antai, nėra duomenų, ar K. B. iš tiesų apžiūrėjo įvykio vietą, nes nesurašė apžiūros akto; neaišku, kokiais dokumentais jis rėmėsi ir pan.). Dėl šių argumentų pažymėtina, jog apibendrintai tirti dokumentai išvadoje yra nurodyti (4 t., 5 b.l.), o visus neaiškumus buvo galimybė išsiaiškinti liudytojo apklausos metu (kas iš esmės ir buvo padaryta), taip pat, pažymima, jog privalomo reikalavimo atliekant tokio pobūdžio tyrimą surašyti vietos apžiūros aktą, nėra. Išvadoje yra nurodyta, kad buvo nuvykta į įmonę, apžiūrėti katilas, degiklis, dujiniai vožtuvai; aplinkybę, kad buvo nuvykęs į įmonę ir apžiūrėjo tai, kas liko po sprogimo, K. B. patvirtino teisme apklaustas liudytoju, prisiekęs dėl melagingų parodymų davimo, kad K. B. buvo nuvykęs į vietą ir apžiūrėjo po sprogimo išlikusius katilo agregatus, patvirtina prie tyrimo akto esančios fotografijos (4 t., 16-19 b.l.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos faktus, todėl įvairaus pobūdžio argumentai, kurių pagrindu kvestionuojami iš esmės visi priešingos šalies pateikti įrodymai, iškeliant abejones dėl jų, tačiau tų abejonių nepagrindžiant objektyviais duomenimis, vertintini kaip nepagrįsti.

72Teismas nepagrįstai rėmėsi ir argumentu, esą dr. K. B. parengtą išvadą paneigia Teismo ekspertizės išvados. Priešingai, kai kurias jų (pvz., kad labiausiai tikėtina, jog pirmiau įvyko sprogimas, o po to- gaisras; kad pirminio degiklio suderinimo 2008 m. metu dujų ir oro proporcijos buvo nustatytos tinkamai, kad multibloko gedimo galimybė yra pilnai tikėtina, nes pateiktoje medžiagoje užfiksuoti nevienkartiniai jo gedimų faktai ir kt.), ekspertas patvirtino. Dėl kai kurių K. B. išvadų (pvz., išvada 6-uoju klausimu, jog tikėtina, kad sprogimas įvyko degiklio užkūrimo metu arba keliomis sekundėmis vėliau), teismo ekspertas pasisakė, kad dėl pradinių duomenų stokos ekspertas negali nustatyti, ar galima pagal įtaiso (relės) LFL skalės padėtį (rodmenis) spręsti apie katilo darbo režimą sprogimo metu (atsakymas į 8 klausimą, 8 t., 83 b.l.), tačiau tiriamojoje akto dalyje dėl šio klausimo ekspertas taip pat nurodo, kad ,,Katilo darbo režimo nustatymas pagal atskirų jo valdymo sistemos įtaisų išlikusią padėtį nėra gaisrų eksperto kompetencija, išskyrus atvejį, kai yra pakankamai tiesioginių požymių“; taip pat tiriamojoje šio klausimo dalyje nurodyta, jog ,,nesant įtaiso LFL aprašymo, dėl pradinių duomenų stokos, ekspertas gali tiktai numanyti, kad yra tam tikra, jam nežinoma galimybė pagal šio įtaiso mechanizmo dalių padėtį ar/ir skalės rodmenis nustatyti katilo darbo režimą“ (8 t., 62-63 b.l.) Kai kurias K. B. išvadose nurodytas aplinkybes teismo ekspertas vertino kitaip.

73Dėl ekspertizės išvadų apskritai pažymėtina, jog atliktas didelės apimties, išsamus gaisro priežasčių techninis tyrimas, kurio metu buvo analizuotos iš esmės visos tiek ieškovo, tiek atsakovo iškeltos įvykio versijos (pažymėtina, jog daugelis būtent atsakovo keltų versijų eksperto buvo atmestos arba pripažintos mažai tikėtinomis), tačiau, kadangi šios išvados labiau susijusios su sprogimo (gaisro) galimų priežasčių nustatymu, o ne su atsakovo, kaip katilo nuolatinę priežiūrą vykdžiusio asmens, veiksmų tinkamumu, jos didesne apimtimi analizuotinos sprendžiant priežastinio ryšio, bet ne neteisėtų veiksmų, klausimą.

74Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu kaip nepatikimi ar neobjektyvūs buvo atmesti iš esmės visi ieškovo pateikti įrodymai, dėl aukščiau aptartų priežasčių negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisme abiejų ginčo šalių prašymu buvo apklausta daug liudytojų, kurių pagalba buvo siekta patvirtinti ar paneigti šalių įrodinėtas faktines aplinkybes dėl sutarties vykdymo tinkamumo bei kitų byloje reikšmingų faktų. Tačiau šalys procesiniuose dokumentuose liudytojų parodymus cituoja selektyviai- tik tas vietas, kurios galėtų būti vertinamos kaip palankios vienai ar kitai, atitinkamą citatą pateikiančiai šaliai. Jau buvo minėta, kad liudytojų parodymai dėl tam tikrų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių nėra itin patikima įrodinėjimo priemonė, tačiau tam tikros byloje reikšmingos aplinkybės gali būti konstatuojamos ir remiantis šia įrodinėjimo priemone. Visų pirma, jau minėta, jog teismas dėl neįvardintų priežasčių nesirėmė VEI darbuotojų, atlikusių įvykio tyrimą bei surašiusių Aktą, parodymais. Šie liudytojai išsamiai atsakė į pateiktus klausimus dėl komisijos sudarymo, tyrimo eigos, Akto pasirašymo aplinkybių ir patvirtino Akte išdėstytą poziciją, kad atsakovo veiksmai vykdant sutartį nebuvo tinkami ir, kad jų vertinimu, būtent netinkama katilo priežiūra lėmė sprogimą. Šie liudytojai taip pat paaiškino, kodėl akto nepasirašė vienas iš komisijos narių- ABF ,,Šilutės Rambynas“ technikos direktorius P. L.: jis tuo metu atostogavo, o komisijos posėdyje dalyvavęs apelianto atstovas V. G. nebuvo komisijos nariu ir neturėjo įgaliojimų pasirašyti aktą, taip pat paaiškino, kodėl akte įrašyta, kad katilas nebuvo remontuojamas- nes nebuvo įrašų, kad būtų keistas visas agregatas. Taigi, liudytojų apklausos metu buvo išsaikintos visos aplinkybės dėl akto netikslumų ar neaiškumų. Teisme taip pat buvo apklausti liudytojais visi keturi ieškovo katilinės operatoriai (J. D., A. R., G. S., M. Ž.) bei darbų saugos ir šaldymo ūkio inžinierius V. G.. Visi šie liudytojai kategoriškai neigė atlikę kokius nors veiksmus katilo valdiklyje ar valdymo spintoje ir nurodė (operatoriai), kad tik tikrindavo garo slėgį, išvalydavo filtrus, atlikdavo prapūtimus, t.y. kasdienės priežiūros darbus ir paleisdavo katilą veikti alternatyviu- dyzeliniu kuru, jeigu sustodavo katilo kūrenimasis dujomis. Tokiu atveju pranešdavę viršininkui, o šis kviesdavo meistrus iš aptarnaujančios įmonės. Todėl nepagrįstai atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodoma, esą šių liudytojų parodymai patvirtina, jog sprogimas galimai įvyko jiems mėginant užkurti užgesusį katilą. Tokių duomenų šių liudytojų parodymuose nėra. Teisme buvo apklausti ir atsakovo darbuotojai, vienu ar kitu metu atlikę katilo priežiūros arba remonto darbus (K. U., R. S.. N. K., D. G.). Iš pastarųjų dviejų liudytojų paaiškinimų praktiškai nėra galimybės spręsti, kokius darbus jie atliko ir kokiu tikslu buvo atvykę į apelianto įmonę. N. K. liudijo esąs elektrikas ir žiūrėjęs elektros automatikos pusę, tačiau taip pat nurodė į valdymo skydą nelindęs (5 t., 39 b.l.) (atkreiptinas dėmesys, jog V. G. liudijo priešingai- kad N. K. rugsėjo 9 d. dirbo ilgai- nuo 10 ryto iki 8-9 val. vakaro, kad jis kažką taisė valdymo spintoje- 5 t., 41 b.l.). Dėl liudytojų K. U. ir R. S. parodymų prieštaringumo jau buvo pasisakyta.

75Byloje daug dėmesio buvo skiriama aplinkybei, konstatuotai Akte- kad tarp 61 ir 62 jungčių buvo įrengtas trumpiklis, kurio pagalba esą buvusi galimybė užkurti katilą, ,,apeinant apsaugas“. Nors ekspertizės išvadoje nurodoma, jog nėra duomenų, kad sprogimo metu šis trumpiklis buvo sujungtas, t.y. ekspertas nepatvirtino atsakovo bei trečiojo asmens- draudiko- versijos, kad galimai ši aplinkybė lėmė sprogimą, dėl šios aplinkybės pasisakoma, kadangi atsakovas ir toliau ja remiasi, kaip argumentu, įrodančiu paties ieškovo veiksmų neteisėtumą ir galimas sąsajas su sprogimu. Nei viena iš bylos šalių nepripažįsta įrengusi šį trumpiklį. Ieškovo atstovai teigia nieko apie jį nežinoję, nes į valdymo spintą bei prie elektros prietaisų niekuomet nelįsdavę, o esant reikalui kviesdavę atsakovo atstovus; atsakovo pozicija priešinga- kad šį trumpiklį įrengė būtent ieškovo darbuotojai, norėdami priverstiniu būdu paleisti katilą dirbti dujomis, apeinant apsaugas. Šią poziciją atsakovas siekė pagrįsti liudytojo R. S. parodymais, esą jis 2009 m. atvykęs pagal iškvietimą pamatė trumpiklį, kuris buvo įjungtas ir iš V. G. išgirdo paaiškinimą, jog jis buvo pajungtas siekiant paleisti katilą. Minėta, jog nei ieškovo atstovai, nei V. G. šios aplinkybės nepripažįsta, objektyvios galimybės nustatyti, kas ir kada bei kokiu tikslu trumpiklį įrengė, nėra. Vertindama šią aplinkybę, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal bylos duomenis rastas laidas buvo nefunkcionalus (buvo pajungtas tik vienoje jungtyje). Nors atsakovas ir tretysis asmuo (draudikas) įrodinėja, kad antras trumpiklio galas galėjo būti atjungtas po įvykio, tokia pozicija nėra logiška bei įtikinama- apeliantas, siekdamas nuslėpti trumpiklio buvimo faktą apskritai ar jo galimas sąsajas su įvykiu turėjo visas galimybes visiškai pašalinti trumpiklį (atjungti ir antrąjį jo galą) dar iki VEI komisijos atvykimo. Kad tai nebuvo padaryta, tik patvirtina apelianto versiją, jog jis nėra susijęs su šio trumpiklio įrengimu. Kita vertus, tiek šiuo aspektu, tiek ir kitais aspektais, kuriuos akcentavo atsakovo atstovai bei liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai- esą katilo tinkamam funkcionavimui neigiamą įtaką darė tam tikri neigiami veiksniai (kaip antai, bloga dujų kokybė, neefektyvaus dujų išgarintuvo darbas), pažymėtina, jog sutarties 3.1.3 punkte buvo numatyta atsakovo pareiga atskirai perspėti klientą, jeigu atlikus patikrinimą paaiškėja, kad būtina pakeisti įrangą/įrangos atskiras dalis, atlikti automatinių įrenginių derinimą, o sutarties 3.1.8.9 punkte buvo numatyta Vykdytojo pareiga nedelsiant perspėti klientą arba jo įgaliotą asmenį apie pastebėtą įrengimų pavojingą techninę būklę ar netinkamumą eksploatuoti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pranešęs ieškovui apie pavojingą katilo eksploatavimą, jeigu tikrindamas rado įrengtą trumpiklį, taip pat- apie neefektyvų išgarintuvo darbą, netinkamą dujų kokybę. Šios aplinkybės taip pat patvirtina aplaidų atsakovo (jo darbuotojų) veikimą neinformuojant ieškovo apie netinkamą Katilo darbą.

76Po 2010-08-04 atlikto profilaktinio patikrinimo iki sprogimo katilo kūrenimasis dujomis buvo sustojęs net tris kartus (2010-08-11, 2010-08-17, 2010-09-09), iškviesti atsakovo darbuotojai gedimus pašalino, tačiau remonto rezultatai nebuvo užrašomi remonto žurnale, o 2010-09-09 iškvietimas ir remonto rezultatai iš viso nebuvo niekaip forminami, nors iškvietimo priežastimi ir šiuo atveju buvo tai, kad garo katilas nedirba naudojant suskystintas dujas. Taigi, neaišku, kokį gedimą ir kaip pašalino UAB ,,Filter“ darbuotojas. Toks remonto rezultatų nefiksavimas, jų neįforminimas dokumentuose liudija ne tik aplaidumą tvarkant dokumentus, bet ir tai, jog nebuvo analizuojamos gedimų priežastys, siekiant užtikrinti tinkamą katilo darbą ir atitinkamai- saugų jo eksploatavimą.

77Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas vykdydamas Katilo techninio aptarnavimo ir eksploatavimo sutartį, neatliko kai kurių sutartyje numatytų pareigų, kai kurias atliko netinkamai, todėl neteisėti veiksmai, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju egzistuoja.

78Dėl priežastinio ryšio

79Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra ta aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovas. Šiuo atveju aplinkybę, kad katilas sprogo dėl netinkamos jo priežiūros, t.y. apsaugų parametrų išreguliavimo, katilo veikimo parametrų nestebėjimo (rėžiminių kortelių nesudarymo), kuro analizės neatlikimo ir t.t., ieškovas įrodinėjo Aktu, gamintojo atstovo- UAB ,,Termolink“ raštu, K. B. išvada bei jo, kaip liudytojo parodymais, teismo posėdžio metu. Be to, siekiant patvirtinti ar paneigti šiuose ieškovo pateiktuose įrodymuose įvardintas katilo sprogimo priežastis, taip pat, siekiant patvirtinti ar paneigti kitas galimas (tikėtinas) sprogimo versijas, iškeltas atsakovo bei trečiojo asmens (draudiko), byloje buvo atlikta techninė gaisrų ekspertizė.

80Įrodymuose, kuriais ieškovas grindė atsakovo veiksmų neteisėtumą bei priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis (katilo sprogimu), konstatuojama, jog: katilas sprogo dėl netinkamos, nekvalifikuotos, nepakankamos jo priežiūros (Aktas); dėl nesureguliuoto degiklio kuro/oro santykio, netinkamo degtuvo veikimo, per aukšto dujų slėgio, kurį galėjo nulemti netinkamai veikianti elektrohidraulinė pavara bei netinkamai nustatyta apsauga nuo aukšto dujų slėgio, taip pat- vėlyvą uždegimą (ir atitinkamai- sprogimą) galėjo lemti visų išvardintų neatitikimų visuma (UAB „Termolink“ raštas (1 t., 45-46 b.l.), sugedus slėgio reguliatoriui ir dėl to į degiklį tekant padidinto slėgio dujoms, padidėjęs dujų kiekis sudaro sprogų dujų/oro mišinį; multibloko gedimai buvo daugkartiniai, todėl šio bloko gedimas 2010-09-16 taip pat yra tikėtinas; dujų aukšto slėgio apsaugos nustatymas 150 mbar neleidžia pasiekti sprogios ribos; dujų aukšto slėgio apsaugos nustatymas ties 250 mbar neapsaugo nuo sprogios koncentracijos pasiekimo ir tuo pačiu nuo katilo sprogimo multiblokui tiekiant pernelyg didelio slėgio dujas; pirminio derinimo metu buvo nustatytos maksimalios reikšmės, jei jos buvo perstatytos į kitas reikšmes, jos galėjo nebesaugoti; priežastis turėjo būti per didelis dujų kiekis, blogas multiboloko darbas, kai pateikiama daugiau dujų, negu katilui reikia tokiame režime ir apsaugų nebuvimas; (K. B. parengta sprogimo priežasčių tyrimo išvada- 4 t., 4-10 b.l., K. B. apklausos liudytoju protokolas- 5 t., 50-51 b.l.).

81Bylos nagrinėjimo eigoje (atsakovo bei trečiojo asmens- atsakovo draudiko) buvo keliama visa eilė versijų dėl galimos katilo užsidegimo (sprogimo) priežasties, t.y. kad katilas sprogo dėl žaibo poveikio, kad jis sprogo dėl trumpo jungimo elektros instaliacijoje ar jau aptarto trumpiklio panaudojimo katilui užkurti, dėl netinkamo katilinės suprojektavimo bei įrengimo ne pagal projektą, dėl netinkamos rūšies kuro (suskystintų dujų vietoje gamtinių dujų) panaudojimo, dėl to, kad jame neįrengtas papildomas vožtuvas, taip pat- kad pirmiau kilo gaisras katilinėje, o katilo sprogimas buvo gaisro pasekmė. Visas šias versijas kaip nepasitvirtinusias arba mažai tikėtinas teismo ekspertas atmetė (ekspertizės akte pateikti atsakymai į 4, 5,.6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19 klausimus).

82Teisėjų kolegija kartu pažymi, jog į dalį ekspertui užduotų klausimų, kurie aktualūs sprendžiant dėl galimos sprogimo priežasties, taigi, ir dėl priežastinio ryšio, jis neatsakė arba atsakė nepilnai. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl multibloko gedimo galimybės (ekspertizės 14 klausimas) ekspertas tokios galimybės iš principo neatmetė, nurodydamas, kad pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti nevienkartiniai jo gedimų faktai, tuo pačiu nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog multiblokas buvo sugedęs tiriamojo įvykio metu. Dėl multibloko gedimo įtakos katilo sprogimui ekspertas nurodė nesprendžiąs, kadangi tam reikėtų tirti visus galimus gedimus, tačiau prognozuoti, kokie gali būti multibloko gedimai yra ne gaisrų eksperto kompetencija. Ekspertas akto tiriamojoje dalyje dėl 14-ojo klausimo taip pat pažymėjo, jog ankstesni multibloko gedimai nesąlygojo katilo sprogimų, tačiau taip pat nurodė esant tikėtina, kad sprogimų buvo išvengiama ne tik paties multibloko, bet ir kitų dujų sistemos įtaisų sisteminio suveikimo dėka. Taigi, tiek tiriamoji šio klausimo dalis, tiek pats atsakymas į klausimą kategoriškai nepaneigia K. B. išvadoje pateiktos galimos multibloko gedimo versijos bei galimų tokio gedimo sąsajų su katilo sprogimu. Pasisakydamas 17-uoju klausimu, ekspertas nurodė, jog nesant duomenų apie dujų ir oro proporcingo tiekimo iš(si)derinimą, negalima vien tik remiantis dujų slėgio padilinimu teigti, kad tokiu būdu buvo padidintas sprogimo katile pavojus. Tačiau pažymėtina, jog tiriamojoje akto dalyje šiuo klausimu nurodyta, kad dujų tiekimo į katilo kūryklą (debito) padidėjimas automatiškai nereiškia dujų koncentracijos degiame mišinyje padidėjimo, jeigu oro tiekimas į katilo kūryklą taip pat yra proporcingai pareguliuojamas. Proporcingai didinant dujų ir oro debitus, galima tik padidinti katilo našumą. Tuo pačiu ekspertas pažymi, kad jokių duomenų apie oro tiekimo reguliavimą nėra. Būtent, esant įrodymams apie dujų tiekimo į katilo kūryklą padidėjimui ir nesant įrodymų apie proporcingą oro tiekimo reguliavimą, ekspertas nepasisakė, ar tokia disproporcija gali lemti katilo sprogimą. Šis prieštaravimas tarp teiginių, jog nėra duomenų apie proporcingą oro tiekimo reguliavimą ir tuo pačiu- nėra duomenų apie dujų ir oro proporcingo tiekimo iš(si)derinimą, liko nepašalintas ir eksperto apklausos teismo posėdyje metu, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, jog eksperto atsakymas į aptariamą klausimą paneigia K. B., UAB ,,Termolink“ poziciją, jog aukšto dujų slėgio netinkamas sureguliavimas katilo darbą padarė nesaugų ir tai galėjo sąlygoti sprogimą. Ekspertizei buvo pateiktas ir klausimas ar prieš katilo sprogimą 2010 metais katilo degiklis buvo tinkamai suderintas? Jei suderintas netinkamai, ar katilo sprogimą galėjo sąlygoti tai, kad katilo degiklis 2010 metais prieš katilo sprogimą nebuvo tinkamai suderintas? (20 klausimas). Atsakydamas į šį klausimą ekspertas nurodė, jog esant duomenų apie daugkartinį katilo įtaisų derinimo darbų vykdymą, bet nesant duomenų apie šių derinimo darbų pobūdį, nustatyti, ar visi katilo degiklio derinimo darbai buvo atliekami tinkamai, ar katilo degiklis buvo tinkamai suderintas 2010 metais prieš tiriamąjį įvykį, ar katilo sprogimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kokių nors, konkrečiai neįvardintų derinimo darbų neatlikimu, negalima. Iš tiriamosios akto dalies šiuo klausimu matyti, jog ekspertas apskritai suabejojo dėl pateikto klausimo esmės jo turinio prasme. Ekspertas taip pat pažymi, jog bylos medžiagoje yra UAB ,,Filter“ Atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose užfiksuotas multibloko ir kitų katilo įtaisų derinimo faktas, bet derinimo esmė (kokie parametrai ir kaip buvo pakeisti) nenurodoma. Ekspertas taip pat neatmeta galimybės, kad buvo pateikti ne visi aktai, kurie buvo surašyti. Todėl nurodoma, jog tokioje situacijoje spręsti, ar katilo derinimai buvo atliekami tinkamai ir ar katilo degiklis buvo tinkamai suderintas 2010 m. prieš tiriamąjį įvykį, negalima. Spręsdama dėl galimybės atsakymu į šį klausimą vadovautis nustatinėjant priežastinio ryšio egzistavimą, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakymas į užduotą klausimą ekspertizės akte nepateiktas. Būtent, ekspertas pažymi, jog bylos dokumentuose nenurodyta derinimo darbų esmė (kokie parametrai ir kaip buvo pakeisti); šiuos duomenis, vykdydamas sutartį bei atlikdamas joje numatytus derinimo darbus turėjo fiksuoti būtent atsakovas; prielaida, jog pateikti ne visi aktai ar kiti derinimo darbus patvirtinantys dokumentai, nevertintina kaip pagrįsta, nes viena vertus, atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, jog atsakovas neatliko sutartyje numatytų derinimo darbų, turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, kuriais atsikerta į šį argumentą (CPK 178 str.), antra vertus, įstatymas numato galimybę ekspertui prašyti pateikti papildomą medžiagą jeigu tai reikalinga išvadai duoti (CPK 214 str. 2 d.). Tačiau šiuo atveju papildomos medžiagos, kuria remiantis būtų galima spręsti dėl derinimo darbų esmės, nebuvo prašyta, tokia medžiaga nebuvo pateikta nei ekspertui, nei vėliau bylos nagrinėjimo eigoje. Atsakymas į aptariamą klausimą nei patvirtina, nei paneigia atliktų derinimo darbų tinkamumo, taip pat jų sąsajų su katilo sprogimu, o eksperto apklausos teismo posėdyje metu ekspertas nurodė, jog atsakyti ar pagal pateiktus bylos duomenis buvo atlikti visi būtini derinimo veiksmai, turėtų atitinkamos srities specialistas. Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog tokio turinio atsakymas paneigia kitus, jau anksčiau minėtus įrodymus, kuriais apeliantas grindžia priežastinio ryšio egzistavimą. Pateikdamas atsakymą į 21 ekspertizės klausimą, ekspertas nurodė, jog aukšto dujų slėgio relės suveikimo ribų išplėtimas tiesiogiai neįtakoja sprogimo pavojaus kūrenamame katile. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei K. B. išvadoje, nei jo paaiškinimuose teisme, o taip pat ir UAB ,,Termolink“ rašte nėra nurodyta, kad sprogimą įtakojo aukšto dujų slėgio relės suveikimo ribų išplėtimas; ieškovas, remdamasis šiais įrodymais, įrodinėjo, jog toks apsaugos ribų išplėtimas, esant katilo tam tikrų agregatų gedimui, neapsaugojo katilo nuo sprogimo, nes apsauga reikiamu momentu nesuveikė ir katilas neišsijungė, pasiekus pradinio derinimo metu nustatytąją 150 mbar ribą.

83Konstatuotina, jog kategoriško atsakymo dėl katilo THERMAX IV sprogimo priežasties 2010 m. rugsėjo 16 d., bylos nagrinėjimo išdavoje nėra gauta. Tačiau pažymėtina, jog tiek bylos šalys, tiek visi specialių žinių turintys subjektai (VEI specialistai A. K.- 5 t., 37 b.l., R. K.-5 t., 60 b.l., , UAB ,,Termolink“ (katilo gamintojo) atstovas V. G.- 5 t., 36 b.l., K. B.- 5 t., 51 b.l) pripažino, jog katilas dėl gedimo negalėtų (neturėtų) sprogti, nes esant bet kurio pobūdžio sutrikimams, turi suveikti apsaugos ir sustabdyti katilo darbą.

84Byloje susiklostė situacija, kai ekspertizės aktu buvo atsakyta į daugelį užduotų klausimų, tačiau dalis jų liko neatsakyta (atsakyta nepilnai). Ieškovas prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, siekiant pašalinti ekspertinio tyrimo spragas, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tokią ekspertizę skirti remdamasis iš esmės procesinio pobūdžio argumentais (nėra pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tai užvilkins bylos nagrinėjimą ir t.t.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie procesinio pobūdžio argumentai negali būti lemiami prieš siekį nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, šiuo atveju- sprogimo priežastį, nes esminė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai atsakymai į kai kuriuos esminius bylos klausimus yra ne gaisrų eksperto kompetencija (ką keletu atvejų nurodė ekspertas), buvo svarstytinas ne pakartotinės ar papildomos ekspertizės, bet kitos rūšies (nepriklausomai nuo to, kaip ji būtų pavadinta) arba kompleksinės ekspertizės skyrimo klausimas (kuomet tyrimą kartu su gaisrų specialistu turėtų atlikti specialiųjų žinių dujų įrangos veikimo, jos priežiūros srityje turintys specialistai (ekspertai)) (CPK 212 str.). Tačiau tuo pačiu pažymima, jog dėl sprogimo bei jo išdavoje kilusio gaisro neišliko nei multiblokas, nei rėlės, nei kitos katilo mechanizmo dalys, kurių fizinis ištyrimas sudarytų galimybę tiesiogiai atsakyti į klausimą, koks gedimas lėmė sprogimą. Taigi, ekspertizė šiuo atveju galėtų pateikti tik tikėtiną, bet ne kategorišką išvadą dėl sprogimo priežasties.

85Atsižvelgdama į tai, kad byla yra dispozityvaus pobūdžio, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme skirti papildomą ekspertizę buvo atsisakyta (faktiškai remiantis atsakovo ir trečiojo asmens- draudiko prieštaravimais), o atitinkamo turinio prašymo, kuris buvo pareikštas apeliaciniame skunde, apeliantas nebepalaikė, spręsdamas dėl priežastinio ryšio kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, apeliacinis teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais ir konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo eigoje paneigus arba atmetus kaip mažai tikėtinas iš esmės visas atsakovo iškeltas galimas sprogimo (gaisro) versijas ir esant įrodymų, kurie patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog sprogimą lėmė (galėjo lemti, tikėtina, jog lėmė), netinkama katilo priežiūra (kuri buvo detaliai aptarta pasisakant dėl neteisėtų veiksmų), pripažįstamas įrodytu ir priežastinio ryšio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimas (CK 6.247 str.).

86Trečiojo asmens (draudiko) atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai nurodoma, kad byloje liko neįvertinta aplinkybė, jog Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. 2.21-134 konstatuota, kad Katilas buvo apgadintas gaisro metu. Jau minėta, kad dėl šios aplinkybės (kas įvyko anksčiau- sprogo katilas ar kilo gaisras) yra pasisakyta ekspertizės akte. Be to, trečiojo asmens nurodomame dokumente tik konstatuojamas faktas, kad katilas buvo apgadintas gaisro metu, tačiau priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba netyrė, ar gaisras kilo dėl sprogimo, ar sprogimas įvyko dėl gaisro.

87Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog atsakovo versija, esą sprogimas galėjo kilti apelianto darbuotojams mėginant užkurti nustojusį kūrentis dujomis katilą, apeinant nustatytas apsaugas (pajungiant jau minėtąjį trumpiklį), nėra įtikinama ir dėl tos aplinkybės, jog tokiu atveju sprogus katilui sprogimas negalėtų nepaveikti tokius veiksmus atlikusio darbuotojo.

88Dėl kalės kaip civilinės atsakomybės sąlygos

89Minėta, jog byloje nagrinėjamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (aptariamo straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kaltės prezumpcija, remdamasis CK 6.270 straipsnio nuostatomis bei argumentu, kad būtent ieškovas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kuris nuolat naudojo katilą ir teurėjo pareigą nuolat stebėti jo veikimo parametrus, atsako be kaltės. Pripažįstamas visiškai pagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog teismas spręsdamas kaltės klausimą be pagrindo vadovavosi deliktinę atsakomybę reglamentuojančia norma (CK 6.270 str.), kadangi byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, grindžiamas deliktu (pažeidimu, nesant sutarties), taip pat nebuvo keliamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės klausimas, kadangi tretiesiems asmenims žala dėl įvykio nebuvo padaryta. Tuo tarpu sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, turi būti vadovaujamasi CK 6.256 straipsnio nuostatomis, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (aptariamo straipsnio 1 dalis); jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (3 dalis); kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (4 dalis).

90Jau buvo aptarta (pasisakant dėl veiksmų neteisėtumo), kokių sutartyje numatytų pareigų atsakovas neįvykdė arba jas įvykdė netinkamai. Šiuo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltės prezumpcija yra taikoma, tai reiškia, jog kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėti nereikia; ją bendra tvarka turėtų paneigti atsakovas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Atsakovas neįrodė, kad prievolę įvykdė tinkamai, taip pat neįrodė, kad prievolės tinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, taigi, yra pagrindas konstatuoti ir šios civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą.

91Dėl žalos (nuostolių)

92Teismas skundžiamame sprendime nuostolių dydžio neanalizavo remdamasis tokiais argumentais: 1) žalos dydžio nustatymas byloje nėra aktualus, kadangi nenustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos; 2) ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio.

93Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas jo patirtus nuostolius grindė aplinkybe, kad dėl sprogimo buvo visiškai sugadintas katilas bei apgadintos katilinės patalpos. Taigi, ieškinys grindžiamas tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.), kuriuos ieškinio pareiškimo metu apeliantas įrodinėjo preliminariomis darbų sąmatomis (1 t., 60-63 b.l.), sutartimi, prekių ir paslaugų specifikacija, atliktų darbų perdavimo- priėmimo aktu, PVM sąskaita- faktūra bei sąskaitos išrašu (1 t., 64- 71 b.l.). Pagal šiuos ieškovo pateiktus įrodymus katilo bei katilinės remonto kaštai sudarytų 384 128,41 Lt (be PVM). Tokią sumą ieškiniu (taip pat- patikslintu ieškiniu- 3 t., 145 b.l.) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Kadangi bylos nagrinėjimas truko gana ilgą laiką, apeliantas nurodo, jog per tą laiką katilo bei katilinės remonto darbai buvo atlikti. Pagrįsdamas realiai patirtų nuostolių dydį, ieškovas pateikė sutartį su UAB ,,Termolink“ dėl garo katilinės su garo katilu rekonstrukcijos darbų po 2010-09-16 avarijos ir darbų sąmatą, kuri yra šios sutarties dalis, susitarimą dėl papildomų darbų (9 t., 92-97, 107-110 b.l.), katilinės atstatymo statybos rangos sutartį bei sąmatą (9 t., 135- 137). Taip pat ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog įranga buvo sumontuota, darbai atlikti ir perduoti apeliantui (9 t., 99-100, 102-103, 112-113, 120-121, 138 b.l.). Taip pat- kad pagal rangovų (UAB ,,Termolink“ ir UAB ,,Tima“) pateiktas sąskaitas buvo sumokėta iš viso 430 586, 47 Lt (9 t., 83-91 b.l.). Taigi, į bylą yra pateikti įrodymai apie realias ieškovo patirtas išlaidas, todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, esą ieškovas nuostolių dydžio neįrodinėjo (neįrodė). Aplinkybė, jog realiai patirtos išlaidos yra didesnės, negu prašoma priteisti ieškiniu, o ieškovas ieškinio netikslino, nereiškia, jog nuostolių dydis yra nepagrįstas ar neįrodytas. Procesinė teisė tikslinti ieškinį ar jo netikslinti priklauso ieškovo dispozicijai (CPK 13 str.), todėl kai yra pateikti įrodymai apie didesnį nuostolių dydį, tačiau ieškovas prašo priteisti mažiau (tiek kiek buvo nurodęs pradiniame ieškinyje), tai negali būti vertinama kaip ieškinio reikalavimų nepagrįstumas ar neįrodytumas.

94Pasisakydama dėl atsakovo bei trečiojo asmens IF argumentų, jog nėra pateikta įrodymų apie įrangos (katilo bei katilinės) nusidėvėjimą, teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad katilinės balansinė vertė sprogimo metu buvo 804481,97 Lt, katilo- 371809 Lt. Taip pat yra pateikti įrodymai, kokia katilo bei katilinės vertė buvo jų įsigijimo bei pastatymo metu. Taigi, ieškovas yra pateikęs visapusiškus įrodymus dėl patirto nuostolių dydžio, tuo tarpu jokių įrodymų, išskyrus samprotavimus dėl nuostolių dydžio nepagrįstumo, atsakovas ar jo pusėje dalyvaujantis tretysis asmuo nėra pateikę.

95Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei vertino bylos įrodymų visumą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas- ieškinį tenkinti (CPK 329 str., 1 d., 330 str.).

96Remiantis CK 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo taip pat pritresiamos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

97Dėl bylinėjimosi išlaidų

98Remiantis CPK 93 bei 98 straipsniais, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš priešingos šalies priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas yra sumokėjęs 7841,28 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį (1 t., 12 b.l.) ir tokią pat sumą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (10 t., 24 b.l.). Taip pat, pagal pateiktą pažymą (9 t., 77 b.l.) yra patyręs 2460,85 Lt dokumentų vertimo išlaidų, 46222 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5000 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, 2000 Lt užstato už liudytojų išlaidų dengimą, 815,33 Lt kelionės išlaidų. Iš viso patirta 56 498,18 Lt. Šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Dėl išlaidų advokato pagalbai dydžio pasisakoma, jog atsižvelgiant į didelę bylos apimtį, jos sudėtingumą, teismo posėdžių gausą bei jų trukmę, specialių žinių reikalingumą, būtinumą išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, tokios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktas).

99Remiantis CPK 96 str., iš atsakovo UAB ,,Filter“ į valsybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 189,47 Lt, o apeliacinės instancijos teisme- 10,85 Lt, iš viso- 200,32 Lt.

100Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

101Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

102Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei firmai „Šilutės Rambynas“ (įmonės kodas 277141670) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filter“ (įmonės kodas 111495692) 384 128,41 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius šimtą dvidešimt aštuonis litus 41 centą) nuostolių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103Priteisti ieškovui akcinei bendrovei firmai „Šilutės Rambynas“ “ (įmonės kodas 277141670) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filter“ (įmonės kodas 111495692) 56 498,18 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 18 centų) bylinėjimosi išlaidų.

104Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filter“ (įmonės kodas 111495692) į valstybės biudžetą valstybei 200,32 Lt (du šimtus litų 32 centus) pašto išlaidų, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilęs dėl materialiosios teisės normų, nustatančių... 6. 2009 m. gegužės 4 d. ieškovas ABF „Šilutės Rambynas“ ir atsakovas UAB... 7. Ieškovo manymu Sutartimi jo, kaip Katilo savininko, pareigų vykdymą ir su... 8. Anot ieškovo, tiek Inspekcija, tiek trečiasis asmuo UAB „Termolink“ –... 9. Katilo sprogimą galėjo lemti tik netinkama jo techninė priežiūra. Ką... 10. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 384 128,41 Lt nuostolių, 6... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarp šalių sudarytos Sutarties... 14. Ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais pastarasis įrodinėjo atsakovo... 15. Teismas nurodė, jog Aktas nelaikytinas oficialiuoju įrodymu (CPK 197... 16. Kaip nepatikimą įrodymą teismas atmetė ir trečiojo asmens UAB... 17. Ieškovo argumentus, kad atsakovas neatliko kuro degimo analizės, degimo... 18. Teismas nurodė, jog dėl duomenų stokos nesant galimybės nustatyti Katilo... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas ABF „Šilutės Rambynas“ prašo panaikinti... 21. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas,... 22. 2. Egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymui būtinos... 23. 2010 m. rugsėjo 16 d. įvykis – dėsningos ir logiškos pasekmės, kilusios... 24. Akto pagrįstumą bei tikrąsias Katilo sprogimo priežastis įrodo ir doc. dr.... 25. 2.1. Esminiai kilusio ginčo aspektai – ar Katilas iki sprogimo buvo tinkamai... 26. 2.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų K. U., R. S. – atsakovo... 27. 3. Atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina tiek Aktas, tiek atsakovo... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Filter“ prašo... 29. 1. Pagal Sutartį atsakovas privalėjo tik periodiškai aptarnauti katilą ir... 30. Pagal byloje esančius įrodymus – liudytojo R. S. 2010 m. spalio 22 d.... 31. 2. Apeliantas neįrodė atsakovą atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus.... 32. Inspekcijos parengtas Aktas vertintinas kritiškai, nes į jį parengusios... 33. Kritiškai vertintinas ir kitas įrodymas – K. B. išvada. Tą patvirtina K.... 34. 3. Apeliantas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Nėra aišku, kokie... 35. 4. Pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę nėra. Ekspertizę... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „If P&C Insurance... 37. Be argumentų, jog Inspekcija pažeidė Nuostatų reikalavimus atlikdama Katilo... 38. Trečiasis asmuo pažymi, jog nenustačius Katilo sprogimo/gaisro kilimo... 39. Pasisakydamas dėl poreikio skirti pakartotinę ekspertizę, trečiasis asmuo... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 42. Nagrinėjamoje byloje keliami klaidingo faktinių aplinkybių vertinimo bei... 43. Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo bei ginčo teisiniams santykiams... 44. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 4 d. bylos šalys- ieškovas ABF... 45. Ieškovas, tiek pareikšdamas ieškinį, tiek apeliaciniame skunde šalių... 46. Pagal CK 6.716 straipsnį paslaugų sutartimi pripažįstamas šalių... 47. Ieškovo apeliaciniame skunde nesutinkama su atsakovo, kaip atlygintines... 48. Remiantis Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau... 49. Tuo tarpu įrenginių savininkų pareigos naudojant potencialiai pavojingus... 50. Teismo sprendime nurodomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo... 51. Dėl sutartyje numatytų atsakovo pareigų apimties ... 52. Šalių sudaryta sutartis vadinama ,,Techninio aptarnavimo ir eksploatavimo“... 53. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir įrodymų... 54. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę... 55. Atsakovas kaip vienu iš ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstumo... 56. Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant atsakovo... 57. Dėl neteisėtų veiksmų... 58. Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, neteisėtais veiksmais civilinės... 59. Atlygintinių paslaugų teikimo standartai numatyti CK 6.718 straipsnyje:... 60. Minėta, jog sutarties 3.1.1, 3.1.2 punktuose numatytos vykdytojo (t.y.... 61. Vertindama apelianto argumentus dėl sutartyje numatytų darbų neatlikimo ar... 62. Ieškovas kaip vieną iš neatliktų, nors numatytų sutarties priedo Nr. 3,... 63. Paminėtų sutartyje numatytų pareigų neatlikimą arba jų netinkamą... 64. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atmetė kaip nepatikimus... 65. Aplinkybė, kad Aktas nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, nereiškia,... 66. Dėl aplinkybės, kuria rėmėsi atsakovas ir kurią sprendime atkartojo... 67. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą,... 68. Neteisėtus atsakovo veiksmus- degimo sureguliavimo neatlikimą bei katilo... 69. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių argumentų pagrįstumo atsakovas... 70. Įvertinant šiuos argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas... 71. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai a priori kaip nepatikimus... 72. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir argumentu, esą dr. K. B. parengtą išvadą... 73. Dėl ekspertizės išvadų apskritai pažymėtina, jog atliktas didelės... 74. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių... 75. Byloje daug dėmesio buvo skiriama aplinkybei, konstatuotai Akte- kad tarp 61... 76. Po 2010-08-04 atlikto profilaktinio patikrinimo iki sprogimo katilo... 77. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 78. Dėl priežastinio ryšio... 79. Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra ta aplinkybė,... 80. Įrodymuose, kuriais ieškovas grindė atsakovo veiksmų neteisėtumą bei... 81. Bylos nagrinėjimo eigoje (atsakovo bei trečiojo asmens- atsakovo draudiko)... 82. Teisėjų kolegija kartu pažymi, jog į dalį ekspertui užduotų klausimų,... 83. Konstatuotina, jog kategoriško atsakymo dėl katilo THERMAX IV sprogimo... 84. Byloje susiklostė situacija, kai ekspertizės aktu buvo atsakyta į daugelį... 85. Atsižvelgdama į tai, kad byla yra dispozityvaus pobūdžio, kad nagrinėjant... 86. Trečiojo asmens (draudiko) atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai... 87. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog atsakovo versija, esą sprogimas... 88. Dėl kalės kaip civilinės atsakomybės sąlygos... 89. Minėta, jog byloje nagrinėjamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės... 90. Jau buvo aptarta (pasisakant dėl veiksmų neteisėtumo), kokių sutartyje... 91. Dėl žalos (nuostolių)... 92. Teismas skundžiamame sprendime nuostolių dydžio neanalizavo remdamasis... 93. Teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas jo patirtus nuostolius grindė... 94. Pasisakydama dėl atsakovo bei trečiojo asmens IF argumentų, jog nėra... 95. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija... 96. Remiantis CK 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo taip pat pritresiamos 6... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 98. Remiantis CPK 93 bei 98 straipsniais, šaliai, kurios naudai priimtas... 99. Remiantis CPK 96 str., iš atsakovo UAB ,,Filter“ į valsybės biudžetą... 100. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 101. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir... 102. Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei firmai „Šilutės... 103. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei firmai „Šilutės Rambynas“ “... 104. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Filter“ (įmonės...