Byla e2A-1921-657/2016

Dėl aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. V

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eigila“ atstovaujamos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eigila“ dėl aplinkai (miškui) padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės UAB „Eigila“ 1 740,00 Eur už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad ieškovė nustatė, kad 2015 metų vasario 2-4 dienomis UAB „Eigila“ pagal nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį iš ( - ) esančios privačios miško valdos, nuosavybės teise priklausančios UAB „Ama Forest“, ištraukinėjo pagamintą medieną prie kelio. UAB „Eigila“ darbuotojas medieną iš miško vežė ir per kitiems savininkams priklausančius žemės (miško) sklypus nenumatytomis medienos ištraukimui vietomis bei nesuderinus su sklypų savininkais. Atsakovė vykdydama veiklą privalėjo vadovautis teisės aktų reikalavimais, kur nurodyta, kad valksmai įrengiami, jeigu jų reikia, tik savame sklype. Važiuojant neįšalusiu gruntu, pažeidžiant teisės aktus, buvo sunaikinti jauni gretimo sklypo miško medeliai ir 580 m2 miško paklotės. UAB „Eigila“ medvežės operatorius T. V. buvo nubaustas administracine tvarka. UAB „Eigila“ medvežės operatorius, sunaikinęs 580 m2 miško paklotės, pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl atsakovė privalo atlyginti jos darbuotojo neteisėtais veiksmais aplinkai padarytą 1 740,00 Eur dydžio žalą, kuri paskaičiuotas pagal LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ reikalavimus. Atsakovė gera valia žalos pagal 2015 m. liepos 7 d. pretenziją Nr. S-4K-16 neatlygino Atsakovė UAB „Eigila“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp atsakovės UAB „Eigila“ ir UAB „Ama Forest“ 2015 m. sausio 2 d. pasirašytos Nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovei buvo suteikta teisė UAB „Ama Forest“ priklausančio miško valdose, esančiose ( - ), vykdyti medžių kirtimo, medienos ištraukimo darbus bei realizuoti medieną. Atsakovė medieną iš miško traukė ir gabeno vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Mediena buvo traukiama faktiniu servitutiniu keliu, pažymėtu kartu su atsiliepimu pateiktame žemės sklypo plane punktyrine linija. Šis kelias atitinka prie ieškinio pridedamoje schemoje Nr. 1 ir schemoje Nr. 2 nurodytas provėžas, kuriose, ieškovės teigimu, yra sunaikinta miško paklotė. Iš sklypo, kuriame buvo vykdomi kirtimai, mediena buvo išgabenta pasirinkus vienintelį galimą variantą – medieną gabenant miške esančiu pravažiavimu, kuris jau buvo suformuotas proskynoje tarp sklypų ribų bei tęsėsi ir tarp kitiems asmenims priklausančių miško sklypų, nors kelio servitutas ir nėra įregistruotas. Jokio kito suformuoto kelio, kuriuo mediena galėjo būti išvežta, nebuvo. Pravažiavimas buvo akivaizdus, nes jame neaugo jokie medžiai, nebuvo senų kelmų, jį atsakovės darbuotojas nustatė vizualiai. Toks pravažiavimas miške, kuriuo buvo vežama mediena, laikytinas senu valksmu. Pagal Miško kirtimų taisykles važiuoti medveže tokioje situacijoje nėra draudžiama. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė suformavo naują valksmą svetimame sklype. Valstybinei miškų tarnybai atliekant matavimus ir nustatant išvažinėtą teritoriją, nedalyvavo atsakovės darbuotojas, kuris patvirtintų, kad matavimai buvo daromi teisingai ir tiksliai. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl Valstybinės miškų tarnybos nustatyto sunaikintos miško paklotės ploto ir tariamai padarytos žalos aplinkai skaičiavimo tikslumo ir pagrįstumo. Administracinio teisės pažeidimo protokolo T. V. ir nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje negalima vertinti kaip atsakovo pripažinimo dėl žalos aplinkai padarymo. Darbuotojas nutarimu paskirtos baudos neskundė tik dėl laiko stokos, teisinio neišprusimo ir mažo baudos dydžio. Trečiasis asmuo T. V. nurodė, kad pats susirado kelią, kuriuo ištraukė medieną, tačiau šiuo keliu jau buvo prieš tai traukiama mediena, o kito kelio darbams atlikti nebuvo.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo – atsakovės darbuotojas T. V. pažeidė teisės aktus ir dėl to buvo nubaustas administracine tvarka, jo veiksmų neteisėtumas jau yra nustatytas administracinėje byloje. Atsakovo argumentai dėl valksmų ir suformuoto kelio yra nepagrįsti, kadangi Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) 44 punkte, esančiame VI skyriuje, kur numatyti pagrindinių miško kirtimų vykdymo ir kirtaviečių valymo darbų reikalavimai, numatyta, kad važiuoti ne valksmais draudžiama, išskyrus avarinio ar technologinio būtinumo atvejus. Tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos, ypač atsižvelgiant, kad paskyrus baudą T. V. medienos traukimo darbus pradėjo organizuoti kitu būdu. Nurodytos taisyklės atsakovei traukiant medieną buvo privalomos, nes, vadovaujantis šių taisyklių 1 punktu, būtent šios taisyklės nustato ir medienos ištraukimo miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus. Teiginys, kad ieškovės minimi taisyklių punktai reglamentuoja miško kirtimo vykdymo ir kirtavietės tvarkymo darbams keliamus reikalavimus, bet ne medienos išgabenimą iš kirtavietės, yra nepagrįstas, nes nurodytos taisyklės atskiros tvarkos medienos traukimui nenustato, tačiau yra suskirstytos skyriais pagal atliekamų kirtimų pobūdį (pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir kt.) ir atitinkamai visi specialieji reikalavimai miško kirtimams numatyti pagal atliekamo miško kirtimo pobūdį. Nors atsakovė ginčijo nustatytos žalos dydį, tačiau trečiasis asmuo – atsakovės darbuotojas T. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad su tikrinimo rezultatais sutinka. Tikrinimo rezultatai užfiksuoti 2015 m. vasario 6 d. padarytos žalos aplinkai žemės sklypuose, kurių kadastriniai numeriai yra Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ( - ) savivaldybėje, medveže sunaikinus miško paklotę, skaičiavimo lape. Aplinkybės, kuria rėmėsi atsakovė, kad sklypuose yra nustatyti servitutai, nepatvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys, todėl laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog sunaikintos miško paklotės dydis nustatytas netinkamai. Šiuo atveju motyvai, kad nuobaudos skyrimas nebuvo ginčijamas dėl baudos dydžio ir atsakovės darbuotojo teisinio neišprusimo, negali būti laikomi teisiškai pagrįstais, nes būtent atsakovei taikoma civilinė atsakomybė už jos darbuotojų veiksmais padarytą žalą. Be to, šie atsakovės atsikirtimai negali paneigti CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Eigila“ atstovaujama advokatės Ingos Blaževičienės prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas žalą iš atsakovės priteisė neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovė medienos traukimo darbus vykdė vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais bei Miško darbų saugos taisyklėmis ir žalos gamtai nepadarė. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, savo išvadas motyvavo pavieniais įrodymais, kurie laikytini ne neginčijamus faktus patvirtinančiais duomenimis, o tik deklaratyviomis prielaidomis, neatitinkančiomis įrodymams keliamų reikalavimų. Teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus pagrindžiančius duomenis, dalį atsakovės įrodymų atmetė visiškai nemotyvuotai, sprendimą iš esmės grindė tuo, kad UAB „Eigila“ darbuotojui T. V., kuris atlikinėjo medienos traukimo darbus, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų, kodėl T. V. paskirta administracinė nuobauda nebuvo apskųsta ir turėtų būti vertinama kritiškai. Be to, nei teismas sprendime, nei Valstybinė miškų tarnyba, skirdama nuobaudą, nepašalino T. V. ir P. B. paaiškinimuose esančių nesutapimų. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl valksmų ir suformuoto kelio. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad valksmos ar kelias nebuvo suformuotas, o atsakovė suformavo naują valksmą svetimame sklype. Atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei žalos faktas nėra įrodytas. Teismas išėjo už ieškovės reikalavimo ribų, kadangi ieškovė reikalavimą atsakovei reiškia, vadovaudamasi civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis civilinio kodekso normomis, tačiau ieškinyje nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovės žalą kaip iš juridinio asmens už žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, taikyti 30 dienų senaties terminą apeliaciniam skundui paduoti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apeliantė yra praleidusi skundo padavimo terminą, o jo atnaujinti neprašė. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Padaryta žala aplinkai 2015 metų vasario 2-4 dienomis UAB „Eigila“ dirbančio medvežės operatoriaus T. V., važiuojant neįšalusiu gruntu, pažeidžiant teisės aktus, sunaikinant jaunus miško medelius ir sugadinant 580 m2 miško paklotės yra visiškai įrodyta civilinėje byloje pateiktais dokumentais. Atsakovė privalėjo vadovautis ne tik Miškų darbų saugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Dl-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, ką patvirtino ir teismas skundžiamame sprendime. Atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp tokių veiksmų ir žalos atsiradimo yra visiškai įrodyti byloje pateiktais rašytiniais dokumentais; žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis kompetentingos institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, parengta žalos apskaičiavimo metodika. Teismas vadovavosi ne tik administracinio teisės pažeidimo byla, bet byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma. Kitų atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Dėl termino skundui paduoti

14Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė taikyti 30 dienų senaties terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2016 m. gegužės 9 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad apeliacinis skundas teismui išsiųstas 2016 m. birželio 8 d. 23:40 val. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Atsakovei pateikus žyminio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, teismas 2016 m. birželio 17 d. rezoliucija apeliacinį skundą priėmė. Esant šioms aplinkybės, ieškovės prašymas taikyti senaties terminą netenkintinas. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2015 metų vasario 2-4 dienomis atsakovė UAB „Eigila“ pagal nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15/01/01-2 su UAB „Ama Forest“ iš ( - ). esančios privačios miško valdos, kadastrinis žemės sklypo Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančios UAB „Ama Forest“, ištraukinėjo pagamintą medieną prie kelio. Darbus atliko ieškovės UAB „Eigila“ darbuotojas – medvežės operatorius T. V.. Mediena buvo traukiama per žemės sklypus (kadastriniai numeriai – Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), esančius ( - ). Byloje taip pat nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas vyr. specialistas K. B. 2015 m. vasario 6 d. nustatė, kad atliekant medienos traukimo buvo padaryta žala aplinkai sunaikinant miško paklotę ir jaunuolyną, kuri užfiksuota 2015 m. vasario 6 d. padarytos žalos aplinkai žemės sklypuose skaičiavimo lape. UAB „Eigila“ medvežės operatoriui T. V. 2015 m. kovo 2 d. už miško paklotės sugadinimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 20,00 Eur piniginė bauda pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 68 straipsnį pažeidus LR miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 4K-06-03 AM 086687). T. V. pažeidimo neginčijo ir baudą sumokėjo. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė yra nustatyti, kokiu pagrindu atsakovei kilo pareiga atlyginti gamtai padarytą žalą, taip pat nustatyti ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino įrodymus. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės kaip juridinio asmens žalą, padarytą dėl jos darbuotojo kaltės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl darbdavio deliktinės civilinės atsakomybės už joje dirbančių darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą pacientams sąlygų (CK 6.246 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs darbdaviui ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Pažymėtina, kad CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pažymėtina, kad ieškinyje aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės – t. y. žala buvo padaryta atsakovės darbuotojo medvežės operatoriaus veiksmais, nurodytos teisės normos, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinio pagrindas, ir dalykas bei teisinis reglamentavimas atsakovei buvo žinomas nuo pat bylos iškėlimo. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad būtent atsakovė UAB „Eigila“ sudarė nenukirsto miško pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Ama Forest“, pasirašė 2015 m. vasario 27 d. prekių perdavimo – priėmimo aktą apie darbus atliktus 2015 m. vasario mėnesį. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad darbus atliko atsakovės darbuotojas T. V., dirbdamas su atsakovei priklausančia medveže. Tai patvirtina ir 2015 m. vasario 5 d. T. V. teiktas paaiškinimas Valstybinei miškų tarnybai. Nors byloje nėra pateikta trečiojo asmens T. V. pareiginių nuostatų, duomenų apie jo darbo laiką, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad nurodytas darbuotojas medienos ištraukimo darbus vykdė darbo metu, darbdavio nurodymu, darbui naudojant atsakovės darbdavio UAB „Eigila“ priklausiančias darbo priemones. Sprendžiant dėl darbuotojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis darbuotojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo asmuo, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014-08-12 iki 2015-09-30) 44 punkte nustatyta, kad važiuoti ne valksmais draudžiama, išskyrus avarinio ar technologinio būtinumo atvejus. Tokių atvejų nebuvo nustatyta. Iš 2015 m. kovo 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 4K-06-03 nustatyta, trečiasis asmuo surašant protokolą paaiškino, jog važiavo ne valksmais, o per greta esančius sklypus, nes ten buvo geresnis kelias. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatyti neteisėti T. V. veiksmai (buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų), kas sudarė sąlygas žalai kilti. Nustatant faktinį priežastinį ryšį turi būti nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ir ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Byloje atsakovė teigė, kad atsakovas ištraukė medieną per jau susiformavusias valksmas ir naujų valksmų svetimuose sklypuose neformavo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiems argumentams pagrįsti apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, o byloje esantys įrodymai – paties T. V. parodymai, kad važiavo per kaimyninius sklypus, kad taip buvo patogiau, kad jam skambino vadybininkė, jog kilo ginčas su žemės sklypo savininku dėl važiavimo per jo sklypą, 2015 m. vasario 6 d. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 4K-06-04, ištraukos iš kadastro žemėlapių, žemės sklypo savininko P. B. 2015 m. vasario 12 d. paaiškinimas – leidžia daryti priešingą išvadą, jog tarp neteisėtų T. V. veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgus į tai, kad pagal visas bylos aplinkybes žala gamtai buvo padaryta vykdant darbdavio nurodymus ir veikiant darbdavio interesais, o ne veikiant savo asmeniniais interesais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 str.) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad teismas, įvertinęs įrodymus, padarė kitokią išvadą, nei tikėjosi atsakovė, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

16Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.