Byla 1-134-271/2014

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant prokurorams R.Juodžiui, L. Gružui, kaltinamosios K. S. gynėjui advokatui V.Vaičiūnui, nukentėjusiesiems A. K., A. P. (2013-05-22 teismo posėdyje), civilinio ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2K. S., a.k. ( - ),

3kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 281 str.1d., 144 str.,

Nustatė

4Kaltinamoji K. S. 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54.2 metrai iki Rato g., vairuodama A. P. priklausantį automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) 133 punkto reikalavimus (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), buvo neatsargi ir neatidi, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė suoliuką ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Kaltinamosios veiksmų pasekmėje eismo įvykio metu keleivei, nukentėjusiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, eismo įvykio metu buvo sugadinti: nukentėjusiojo A. P. automobilis Mazda MX-3, valstybinis numeris ( - ) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausantis suoliukas.

5Be to, kaltinamoji K. S. 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54,2 metrai iki Rato g., vairuodama automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris ( - ) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. K. sveikata. Įvykus kelių eismo įvykiui kaltinamoji K. S., pati sukėlusi pavojų ir turėdama pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu bei galimybę suteikti reikiamą pagalbą, pažeisdama KET 231.4, 231.5 punktų reikalavimus (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jai pačiai; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) nepasiliko įvykio vietoje, nukentėjusiajai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai ir greitajai pagalbai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos.

6Kaltinamoji K. S., pagarsinus kaltinamąjį aktą, nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo faktą pripažįsta iš dalies - visiškai pripažįsta kaltę dėl avarijos padarymo, tačiau nepripažįsta kaltės dėl nukentėjusiosios A. K. palikimo nesuteikus jai pagalbos. Teismo proceso metu ji parodė, kad nukentėjusioji A. K. yra jos artima draugė. 2012 m. lapkričio 2 d. ryte A. P. pasiėmė jas abi nuo Forum Palace, automobiliu jie važiavo į Valakampių paplūdimį. Automobilį vairavo Antanas. Buvo apie 9 val. ryto. Paplūdimyje praleido apie 5 valandas, bendravo, kalbėjo, A. P. ir Alisa vartojo alkoholinius gėrimus - brendį su coca-cola. Ji alkoholio nevartojo. Matėsi, kad Alisa buvo apsvaigusi. Prie jų automobilio privažiavo A. P. pažįstami, tuomet jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link jų, žadėjo greitai grįžti. Ji liko automobilyje su Alisa. Pastaroji sugalvojo pasišalinti, paprašė jos išvažiuoti iš tos vietos, todėl ji sėdo už vairo ir pajudėjo. Nukentėjusioji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Negali pasakyti, ar ji buvo prisisegusi saugos diržu. Greitis buvo apie 80 km/val., kelio vingyje ji nesuvaldė automobilio, kuris pradžioje atsitrenkė į suoliuką, po to - į stulpą. Įvykus avarijai ne viską atsimena. Po įvykio išlipo iš automobilio pro Alisos pusę, kraujo ant jos kūno nematė, buvo šoko būsenoje. Kraujo galėjo ant jos kūno nepamatyti dėl patirto šoko ir dar todėl, kad Alisa pirmoji paliko automobilį. Todėl ji ir nekvietė pagalbos. Bėgo link miško, matė bėgančią nukentėjusiąją, tačiau, kas vyko toliau, kaip jos išsiskyrė, neatsimena. Pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, todėl nežinojo, kaip reikia elgtis. Sužalojimų avarijos metu ji pati negavo. Avarijos metu jos automobilio vairavimo stažas buvo apie pusę metų. Atsiprašo už savo veiksmus nukentėjusiosios. Sutinka atlyginti padarytą žalą savivaldybei už sugadintą suoliuką, A. P. žalą už automobilio apgadinimą atlygino. Jos manymu, nukentėjusiosios paprašyta 30.000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, nes ji nedirba, pajamų neturi, ketina mokytis.

7Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2012 m. lapkričio 2 d. A. P. ją bei K. S. pasiėmė į automobilį ankstų rytą nuo Forum Palace Vilniuje. Trise nuvažiavo į Valakampius. Automobilyje ji su Antanu vartojo alkoholinius gėrimus. Kad Karolina vartotų alkoholį, ji nematė. Po kurio laiko, apie 14 val. atvažiavo Antano draugai ir jis paliko automobilį. Kadangi Antano ilgokai nebuvo, ji paprašė Karolinos išvažiuoti iš tos vietos. Žinojo, kad automobilis priklauso ne Karolinai, tačiau jai tiesiog reikėjo pasišalinti. Saugos diržą buvo prisisegusi. Draugė nesuvaldė automobilio, jis skrido šonu, atsitrenkė į stotelę, po to į stulpą. Po gautų sužalojimų tolimesnių įvykių neatsimena. Vėliau jai aiškino liudininkai, kad ji išlipo ir bėgo. Veidas buvo kraujuotas, nes kraujas bėgo iš antakio, buvo ant drabužių. Avarijos metu dėl traumos gavo akies išsiliejimą, akiduobės kaulo lūžį, žandikaulio lūžį, smegenų sutrenkimą, sužalota buvo ausis. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kalto asmens 30.000 Lt, kadangi dėl patirtų sveikatos sutrikdymų ir pasekmių iki šiol jaučia nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, ją kamuoja fiziniai skausmai, pablogėjo regėjimas, ant veido liko randas.

8Nukentėjusysis A. P. parodė, kad įvykio rytą jis paėmė merginas (K. S. bei A. K.) nuo Forum palace, nuvažiavo į Valakampių pliažą, kur buvo pakankamai ilgai. Bendravo, kalbėjo. Jis su Alisa vartojo brendį, Karolina negėrė. Buvo 0,5 litro butelis. Nežinojo, kad Alisai nėra 18 metų. Pritrūko benzino, paprašė draugų atvežti ir jie atvažiavo. Nuėjo prie jų, pokalbio su jais metu pamatė, kad jo automobilis išvažiuoja. Nežinojo, kas vairuoja automobilį, stabdyti nenorėjo, kad iš baimės nepradėtų bėgti ir nepadarytų avarijos. Su draugais išvyko iš tos vietos, važiuodami jie pastebėjo, kad jo automobilis sudaužytas avarijoje. Pribėgo prie automobilio, kuris buvo įsirėžęs į stulpą, tačiau merginų automobilyje nerado. Skambino, bet abiejų telefonas neveikė. Galvoja, kad Karolina nepasirinko saugaus greičio ir tai buvo avarijos priežastimi. Pridavė automobilį į sąvartyną, žala atlyginta, pretenzijų K. S. neturi.

9Liudytojas J. U. parodė, kad avarijos dieną jis vairavo automobilį Toyota Corolla ir važiavo Lizdeikos gatvės link. Lijo, kelias buvo slidus. Važiuodamas nurodyta kryptimi pamatė, kad jam iš paskos važiuoja raudonos spalvos lengvasis automobilis Mazda, kuris pradėjo jį lenkti. Minėto automobilio greitis buvo apie 70/80 km/h, o priekyje buvo kelio vingis į dešinę. Mazda aplenkė jo automobilį ir tuo pat metu pradėjo slysti į dešinę, automobilį „nešė“ ir jis nuvažiavo nuo kelio, kliudė suoliuką ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą vairuotojo puse. Sustojo ir pribėgo prie to automobilio. Ten rado dvi merginas, atpažįsta jas teismo posėdžių salėje: viena (rodo į K. S.) sėdėjo už vairo, kita (rodo į A. K.) – šalia vairuotojos, keleivio vietoje. Transporto priemonė buvo aplankstyta. K. S. išlipo pro keleivės pusę, nes per vairuotojo pusę išlipti nebuvo galima dėl apgadinimų. Keleivė sėdėjo, jos veidas buvo kruvinas, atrodė, kad ji stipriai sužalota, nekalbėjo. Vairuotoja sužalota nebuvo, kalbėjo su juo. Automobilio salone jautėsi alkoholio kvapas. Skambino 112 numeriu, atsisukęs nustebo, nes pamatė, kad vairuotoja pradėjo bėgti nuo automobilio link miško. Išlipo ir nukentėjusioji, tačiau ji nebėgo, svirduliavo, atrodė, kad tuoj ji nugrius. Jam buvo netikėta, kad po tokios avarijos žmogus gali judėti. Netrukus privažiavo gaisrininkai ir policijos darbuotojai, o jis iš avarijos vietos išvyko.

10Liudytojas P. D. parodė, kad avarijos dieną jis buvo Valakampių pliaže, matė automobilį, kuris vėliau pateko į avariją, matė, kad jis išvažiuoja. Po 5 minučių jis taip pat pajudėjo ir pakeliui pamatė, kad automobilis įvažiavo į stulpą. Sustojo, nes galvojo, jog prireiks pagalbos. Prie to sudaužyto automobilio buvo jau žmonių, vienas iš jų skambino policijai, greitajai. Iš kalbų suprato, kad automobiliu važiavo dvi merginos, kurios po avarijos iš įvykio vietos pasišalino.

11Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2012-11-02 protokole užfiksuota, kad lyja, kelio danga-asfaltas, šlapia. Automobilis Mazda MX3, valstybinis numeris ( - ) stovi nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkęs į apšvietimo stulpą. Šalia automobilio guli lenta nuo suoliuko (t.1 b.l.10-16).

12Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole aprašyti automobilio apgadinimai, paimti kraujo pėdsakai nuo sėdynės (t.1 b.l. 23-24, 31-46).

13Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot nurodė, kad A. K. nustatyta – minkštųjų audinių patinimas veido kairėje, kairės ausies plėštinė žaizda, kairės akies sužalojimas: akies obuolio plyšimas, tinklainės atšokimas, akies stiklakūnio ir rainelės iškritimas; daugybiniai veido kaulų lūžimai: kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, nosies kaulų, abipusis apatinio žandikaulio, dešinės pusės kampo ir 31, 41 dantų srityje, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai pagal šiuo metu turimus duomenis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 90).

14Teismo proceso metu atliktos teismo medicinos ekspertizės išvada Nr.EKG 44(120)/14(01) nustatyta, kad nukentėjusiajai A. K. po 2012-11-02 eismo įvykio nustatyti kūno sužalojimai tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal pasekmes atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, kadangi galimos suminės sužalojimų pasekmės – 20 procentų (dėl kairės akies regėjimo sumažėjimo 10 procentų ir dėl kairės ausies kaušelio galimo rando 10 procentų) nesiektų 30 procentų bendro darbingumo netekimo. Susiformavę randai negali būti pašalinti be pėdsakų. Pažymėtina, kad A. K. randai veide yra pooperaciniai ir kaip sužalojimo pasekmės nevertinami (t.2 b.l.112-115).

15Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10256/12 nurodyta, kad A. K. kraujyje rasta 0,74 promilių etilo alkoholio (t.1, b.l. 77).

16Tyrimo metu buvo atliktas auto techninis tyrimas, kurio išvadoje Nr. 11-2921 (12) nurodyta, kad automobilio Mazda MX-3, valstybinis numeris ( - ) vairavimo ir stabdžių sistemos prieš eismo įvykį buvo veikiančios, šių sistemų gedimų, galėjusių atsirasti prieš eismo įvykį ir turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui, nenustatyta (t.1, b.l. 50-53).

17Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

18Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sudėtis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kadangi šioje įstatymo normoje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, asmens atsakomybei atsirasti ir veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir įvykusių pasekmių.

19Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai A. K. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos gt. 54.2 metrai iki Rato gt. sukėlė kaltinamosios K. S. veiksmai, kuomet jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į suoliuką, o po to į apšvietimo stulpą. Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamosios K. S. kaltumo yra tai, jog kaltinamoji pažeidė KET 133 punkto reikalavimus: neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (lijo, kelio danga buvo slidi), nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė suoliuką ir po to atsitrenkė į stulpą, ko pasekmėje buvo sutrikdyta keleivės A. K. sveikata. Kaltinamoji kaltę pripažino, aiškina, kad buvo dar nepatyrusi vairuotoja, nepasirinko tinkamo greičio, todėl kelio vingyje nesuvaldė automobilio. Todėl jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1d.

20Taip pat abejonių nekyla, kad K. S., sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. K. sveikata, pažeidė KET 231.4 punkto (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam), 231.5 punkto (imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) reikalavimus. Šioje kaltinimo dalyje kaltinamoji K. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad eismo įvykio vietoje po įvykdytos avarijos nepasiliko todėl, kad buvo šoko būsenoje, be to ji nesuvokė, kad draugė Alisa nukentėjo ir kad reikalinga pagalba. Tai pirmoji jos avarija, pasimetė, nežinojo, ką ir daryti, todėl ir pasišalino iš avarijos vietos. Matė, kad iš automobilio išlipo ir nukentėjusioji, kraujo ir sužalojimų ant jos kūno nematė.

21Nors kaltinamoji neigia nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. padarymą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad K. S. veikoje yra minėtos nusikalstamos veikos sudėtis:

22Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t.y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

23Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota A. K., ji nukentėjusiajai nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino, kad kiti nugabentų nukentėjusiąją į ligoninę. Kaltinamoji iš automobilio, kaip parodė pirmas į avarijos vietą atvykęs liudytojas J. U., išlipo pro keleivę, nes vairuotojos pusės durys buvo užblokuotos. Tuo tarpu nukentėjusioji kurį laiką liko sėdėti, jos veidas buvo kruvinas, iš lūpų bėgo kraujas. Ji nekalbėjo. Tačiau kaltinamoji nesidomėjo ja, neapžiūrėjo, t. y. pati neįsitikino Karolinai padarytų sužalojimų sunkumu ir galimos grėsmės gyvybei buvimu. Priešingai, ji prašė liudytojo nekviesti policijos (t.1 b.l.64-67), pati pabėgo į mišką. Šiuo atveju kaltininkės atsakomybės dėl pagalbos nukentėjusiajai nesuteikimo nepašalina ta aplinkybė, kad vėliau paaiškės, jog nukentėjusiajai buvo padaryti veido sužalojimai, bei tai, kad pati nukentėjusioji netrukus išlipo iš automobilio ir svirduliuodama ėjo nuo automobilio. Atvykus policijai ir greitajai nukentėjusioji skubiai buvo išgabenta į ligoninės reanimacijos skyrių, kur jai operatyviai buvo suteikta reikiama medicinos pagalba (t.1 b.l.4). Kaltinamoji negalėjo nematyti, kad automobilis stipriai apgadintas, kad keleivė nesikelia nuo kėdės, kraujuoja. Pažymėtina, kad būtent kaltinamoji sukėlė pavojų nukentėjusiajai. Teismas nenustato jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kaltininkei suteikti pagalbą nukentėjusiajam, t. y. nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų. Nustatyta, kad eismo įvykio metu K. S. sužalojimų padaryta nebuvo, ji buvo sąmoninga, taigi turėjo realią galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajai: kviesti greitąją pagalbą, pagelbėti nukentėjusiajai. Kaltinamosios nurodoma aplinkybė, kad tai buvo pirmoji jos avarija, ji buvo šoke, nepašalina jos atsakomybės.

24Pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Kaip ir tai, kad, kitiems asmenims iškvietus medikus ir suteikus reikiamą pagalbą nukentėjusioji išvengė sunkių pasekmių sveikatai.

25Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, sukėlusi pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir turėdama pareigą jai padėti, K. S. šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdama, kad A. K. reikalinga pagalba, kad jai gresia pavojus gyvybei, bei turėdama galimybę jai padėti, todėl jos veika kvalifikuojama pagal BK 144 straipsnį.

26Bausmės skyrimas

27Kaltinamosios K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam A. P. (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1d. 3p.). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

28Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Kaltinamoji padarė du nusikaltimus: nesunkų tyčinį ir neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitam žmogui sveikata. Kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji anksčiau neteista, administracinių nuobaudų neturi, iki 2014-05-01 dirbo, šiuo metu registruota darbo biržoje), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (atsiprašė nukentėjusiosios, yra jauno amžiaus, vairavo svetimą automobilį nukentėjusiosios prašymu).

29Teismas laiko, kad, remiantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 55 str., 61 str. taisyklėmis, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai baudą. Baudos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį, amžių, skirtinas mažesnis negu įstatymo numatytas už padarytas veikas šios bausmės rūšies vidurkis. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. reikalavimai dėl bausmių dalinio subendrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji ką tik baigė mokyklą, darbo neturi, yra registruota darbo biržoje, jai nustatomas ilgesnis (šešių mėnesių) baudos sumokėjimo terminas.

30Taip pat kaltinamajai K. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas jai naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui, kadangi ji, naudodamasi šia teise, padarė nusikalstamas veikas (BK 68 str.). Tokia bausmė, teismo vertinimu, atgrasins kaltinamąją ateityje daryti nusikalstamas veikas.

31 Dėl civilinių ieškinių

32Vilniaus teritorinės ligonių kasos 3208,29 Lt dydžio civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas.

33Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 869,86 Lt dydžio civilinis ieškinys už viešojo transporto Rato stotelės suolo sugadinimą įrodytas ir tenkintinas. Prie bylos yra pridėti ieškinio dydį pagrindžiantys įrodymai, dokumentai dėl suoliuko atstatymo darbų. Kaltinamoji su ieškiniais sutiko, jų dydžio neginčija. LESTO dėl apšvietimo stulpo apgadinimo nurodė, kad žala bendrovei nepadaryta ir ieškinio nereikš (t.1 b.l.155).

34Dėl neturtinės žalos

35Nukentėjusioji A. K. pateikė 30.000 Lt dydžio civilinį ieškinį kaltinamajai K. S. neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio pareiškime teismui bei parodymuose teismo proceso metu nukentėjusioji nurodo, kad autoavarijos metu patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo operuota, pašalinti lūžgaliai, kaukolės lūžiai sujungti mini plokštele. Dėl patirtų sveikatos sutrikdymų iki šiol jaučia nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, patiria dvasinius išgyvenimus ir didelius nepatogumus dėl pasikeitusios išvaizdos. Pablogėjo regėjimas, ant veido liko randai.

36Ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

37Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

38Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

39Kaltinamoji K. S. neginčija, kad turi atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau prašo mažinti priteisiamos žalos dydį, nurodo, kad šiuo metu ji nedirba, jos turtinė padėtis sunki, ketina mokytis. Nukentėjusiąją eismo įvykio dieną vežė jos pačios prašymu.

40Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama nukentėjusiosios teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ginčijamas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų vertinimas ir tuo pagrindu nustatytas neturtinės žalos dydis.

41Šioje byloje yra nustatyta, kad automobilis Mazda MX-3, valstybinis numeris ( - ) kurį vairavo kaltinamoji K. S., nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo kompanija ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informavo, kad pagal nukentėjusiosios A. K. pranešimą dėl 2012-11-02 avarijos, kurios metu jai buvo sutrikdyta sveikata, buvo atlikta žalos reguliavimo procedūra. Draudimo bendrovė, veikdama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu (pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str.1d.1p. būtent Draudikų biuras moka išmokas nukentėjusiesiems eismo įvykiuose asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę) apskaičiavo neturtinę žalą, kuri turi būti išmokama nukentėjusiajai – 8632,00 Lt (t.2 b.l.32-33). 2012-12-28 pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį apdraustajai A. K. dėl traumų, patirtų avarijos metu, Draudimo bendrovės ERGO buvo išmokėta 4454,11 Lt draudimo išmoka (t.2 b.l.86).

42Civilinį ieškinį nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl K. S. padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė kūno sužalojimus, dėl ko iki šiol jaučia neigiamas sužalojimo pasekmes – padidėjusį jautrumą, nemigą, baimę dėl savo sveikatos. Visi šie veiksniai apsunkino jos bendravimą su aplinkiniais, riboja laisvę gyventi taip, kaip iki įvykio. Todėl prašo priteisti 30.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

43Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, šią žalą padariusio asmens kaltę, jos turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Į tai, kokia neturtinės žalos atlyginimo suma yra nustatyta išmokėti nukentėjusiajai draudimo bendrovės, veikiančios Draudikų biuro vardu.

44Byloje nustatyta, kad K. S. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje bei 144 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Nusikalstamais veiksmais kaltinamoji nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų apžiūros protokolo, teismo proceso metu atliktos ekspertizės išvados matyti, kad suminės sužalojimų pasekmės sudaro 20 procentų bendro darbingumo netekimo. Nors veidas nebuvo subjaurotas, ekspertai daro išvadą, kad susiformavę veido randai negali būti pašalinti be pėdsakų.

45Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamosios K. S. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol: pablogėjo regėjimas, liko randai veide. Pasekmės sveikatai ilgalaikės. Nukentėjusiosios laukia naujos operacijos.

46Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, negalėjo pilnavertiškai leisti laiko pagal savo pageidavimus, privalėjo laikinai nutraukti mokslą, yra jauna, patyrė veido, akies, ausies sužalojimus. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje. Šios kaltinamąją apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vadovaujasi susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-350/2012, 2K-353/2013), kita vertus įvertina ir tai, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 30.000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos iš kaltininkės neturtinės žalos dydį – 17.000 Lt.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.str., teismas

Nutarė

48K. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 20 MGL dydžio bauda;

49K. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį ir nubausti 30 MGL dydžio bauda.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę nuteistajai nustatyti 35 MGL (4550 Lt) baudą.

51Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

52Lietuvos Respublikos BK 68 str. pagrindu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti K. S. naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

53Priteisti iš K. S. :

  1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiosios gydymą 3208,29 Lt;
  2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 869,86 Lt turtinei žalai atlyginti.

54Priteisti iš K. S. nukentėjusiosios A. K. naudai 17.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

55Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą - K. S. palikti galioti iki nuosprendžio pateikimo vykdyti.

56Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant... 2. K. S., a.k. ( - ),... 3. kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK... 4. Kaltinamoji K. S. 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54.2 metrai... 5. Be to, kaltinamoji K. S. 2012-11-02 apie 14.23 val. Vilniuje, Lizdeikos g. 54,2... 6. Kaltinamoji K. S., pagarsinus kaltinamąjį aktą, nurodė, kad nusikalstamų... 7. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2012 m. lapkričio 2 d. A. P. ją bei K. S.... 8. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad įvykio rytą jis paėmė merginas (K. S.... 9. Liudytojas J. U. parodė, kad avarijos dieną jis vairavo automobilį Toyota... 10. Liudytojas P. D. parodė, kad avarijos dieną jis buvo Valakampių pliaže,... 11. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2012-11-02 protokole užfiksuota, kad... 12. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole... 13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 14. Teismo proceso metu atliktos teismo medicinos ekspertizės išvada Nr.EKG... 15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 16. Tyrimo metu buvo atliktas auto techninis tyrimas, kurio išvadoje Nr. 11-2921... 17. Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas... 18. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sudėtis nustato... 19. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus... 20. Taip pat abejonių nekyla, kad K. S., sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo... 21. Nors kaltinamoji neigia nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos 22. Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje nustatyta... 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo... 24. Pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to,... 25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja,... 26. Bausmės skyrimas... 27. Kaltinamosios K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad... 28. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų... 29. Teismas laiko, kad, remiantis Lietuvos Respublikos BK 41... 30. Taip pat kaltinamajai K. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė –... 31. Dėl civilinių ieškinių ... 32. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 3208,29 Lt dydžio civilinis ieškinys... 33. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 869,86 Lt dydžio civilinis... 34. Dėl neturtinės žalos... 35. Nukentėjusioji A. K. pateikė 30.000 Lt dydžio civilinį ieškinį... 36. Ieškininiai reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš... 37. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad... 38. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį... 39. Kaltinamoji K. S. neginčija, kad turi atlyginti nukentėjusiajai neturtinę... 40. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama nukentėjusiosios teisė... 41. Šioje byloje yra nustatyta, kad automobilis Mazda MX-3, valstybinis numeris (... 42. Civilinį ieškinį nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl K. S. padarytos... 43. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes... 44. Byloje nustatyta, kad K. S. padarė BK 281 straipsnio 1... 45. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamosios K. S.... 46. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307... 48. K. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281... 49. K. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 144... 50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo... 51. Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius... 52. Lietuvos Respublikos BK 68 str. pagrindu taikyti... 53. Priteisti iš K. S. :
  1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos... 54. Priteisti iš K. S. nukentėjusiosios A. K. naudai 17.000 Lt neturtinei žalai... 55. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento... 56. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...