Byla 2K-320/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas J. S. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šiuo nuosprendžiu iš J. S. buvo priteista už neturtinę žalą 20 000 Lt nukentėjusiajam V. P. ir 14 000 Lt nukentėjusiajai J. Š..

3Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartis, kuria nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestas, o Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: nukentėjusiajam V. P. priteista už neturtinę žalą 19 114,80 Lt iš J. S. ir 885,20 Lt iš UADB „Ergo Lietuva“; nukentėjusiajai J. Š. priteista už neturtinę žalą 13 379,85 Lt iš J. S. ir 620,15 Lt iš UADB „Ergo Lietuva“; nukentėjusiajai B. Š. priteista už neturtinę žalą 4778,95 Lt iš J. S. ir 221,05 Lt iš UADB „Ergo Lietuva“.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5J. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d., apie 8.47 val., pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 60, 164 punktų reikalavimus, kelyje, esančiame ( - ), nesaugiu greičiu vairavo techniškai netvarkingą automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu V. P. vairuojamu automobiliu. Dėl šio eismo įvykio V. P. ir jo vairuojamo automobilio keleivei J. Š. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o šio automobilio keleiviams B. Š., B. Š. ir S. Š. – nežymūs sveikatos sutrikdymai.

6Kasaciniame skunde J. S., neginčydamas kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtos bausmės, prašo pakeisti teismų sprendimus sumažinant nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį. Kasatorius, teigdamas, kad iš jo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, nurodo, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neteisingai taikė BPK 109 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai, spręsdami nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos klausimą, neatsižvelgė į visas šios bylos aplinkybes, nepakankamai analizavo įstatyme nurodytus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos sumažinimui. Kasatoriaus nuomone, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis neturi jokio turto, gauna mažas pajamas, augina du neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Be to, eismo įvykio padariniams turėjo įtakos ir nukentėjusiųjų padaryti KET 64 ir 98 punktų pažeidimai, o ši aplinkybė yra vienas iš kriterijų, leidžiančių sumažinti neturtinės žalos dydį.

7Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė R. Kriščiūnaitė prašo nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti. Jos nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį buvo įvertintos visos bylos aplinkybės, tarp jų – susijusios su J. S. šeimine bei turtine padėtimi, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismai pažeidė kasaciniame skunde nurodytus teisės aktus.

8Atsiliepimais į kasacinį skundą nukentėjusieji V. P. ir J. Š. prašo nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusieji, atkreipdami dėmesį į eismo įvykio padarinius, nurodo, kad mažinti jiems priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Kiti kasacinio skundo teiginiai, tarp jų – dėl nukentėjusiųjų elgesio eismo įvykio metu, jų nuomone, nėra teisingi.

9Kasacinis skundas atmestinas.

10J. S. neginčyja savo kaltės dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio, kurio metu V. P. ir jo vairuojamo automobilio keleivei J. Š. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o šio automobilio keleiviams B. Š., B. Š. ir S. Š. – nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kasatorius neginčyja ir savo veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtos bausmės. Jo teiginiai dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos yra atmestini.

11Dėl neturtinės žalos

12BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

13Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14Iš šios bylos matyti, kad dėl pirmiau nurodyto eismo įvykio nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, kuriais, be kita ko, buvo prašoma iš J. S. priteisti už neturtinę žalą 30 000 Lt V. P., 20 000 Lt J. Š. ir 10 000 B. Š.. Pirmosios instancijos teismas už neturtinę žalą iš J. S. priteisė 20 000 Lt nukentėjusiajam V. P. ir 14 000 Lt nukentėjusiajai J. Š.. Apeliacinės instancijos teismas sumažino šias sumas ta dalimi, kuri priteistina pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą iš UADB „Ergo Lietuva“, ir iš dalies patenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo B. Š., jai už neturtinę žalą iš J. S. priteisdamas 4778,95 Lt. Taigi iš J. S. teismai priteisė mažesnį, nei prašė nukentėjusieji, neturtinės žalos dydį.

15Kasatorius, teigdamas, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas, nurodo, jog teismai, spręsdami nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos klausimą, neatsižvelgė į visas šios bylos aplinkybes ir nepakankamai analizavo įstatyme nurodytus kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos sumažinimui, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir neteisingai taikė BPK 109 straipsnio bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kolegija laiko, kad šie J. S. teiginiai nepagrįsti.

16Iš teismų sprendimų matyti, kad šioje byloje buvo išsamiai išanalizuotos visos įstatyme nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teismai atsižvelgė į eismo įvykio padarinius, J. S. kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir, vadovaudamiesi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat konstatavę, kad J. S. turtinė padėtis nėra tokia gera, kuri leistų besąlygiškai tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Nustatydami iš J. S. priteistiną neturtinės žalos dydį teismai įvertino ir tai, kad J. S. neturi nekilnojamojo turto, gauna mažas pajamas ir kad jo šeimoje auga du neįgalūs vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl kasatoriaus argumentai šiuo klausimu nėra teisingi. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą buvo atsižvelgta ir į V. P. ir J. Š. elgesį eismo įvykio metu.

17Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Kolegija laiko, kad šioje byloje nustatant iš J. S. priteistinos neturtinės žalos dydį buvo racionaliai vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat – atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Todėl pripažinti kasatoriaus motyvus, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo, teisingais, kolegija neturi pagrindo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti.