Byla 2K-350/2012
Dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

4nuteistajam J. T.,

5nuteistojo gynėjui advokatui Vladislovui Latušinskiui,

6nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. I.,

7nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Arvydui Milučiui,

8civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei Jurgitai Putrimienei,

9teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. I. (J. I.) bei jo atstovo advokato Arvydo Milučio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties.

10Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu J. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. I. priteista solidariai iš UAB „Vilniaus autobusai“ (dabar – UAB „Vilniaus viešasis transportas“) ir AB „Lietuvos draudimas“ 472,51 Lt turtinei žalai ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. I. – 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tokiomis dalimis: solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Vilniaus autobusai“ 4316 Lt, iš UAB „Vilniaus autobusai“ – 7684 Lt, taip pat solidariai iš UAB „Vilniaus autobusai“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 599,54 Lt turtinei žalai bei 7553,64 Lt negautoms pajamoms atlyginti.

11Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi nukentėjusiojo J. I. apeliacinis skundas atmestas.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo atstovės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

13J. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 7 d., apie 15.48 val., Vilniuje, S. Batoro g., „Rudens“ stotelėje, vairuodamas autobusą „Volvo B10L“ (valst. Nr. ( - ), priklausantį UAB „Vilniaus autobusai“, važiuodamas ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 106 punktų reikalavimus, t. y. buvo neatidus ir neatsargus, prieš pradėdamas važiuoti iš „Rudens“ stotelės, neįsitikino, jog tai daryti saugu, uždarydamas autobuso duris prispaudė išlipusio keleivio J. I., kuris tuo metu laikė ant rankų mažametę A. I., sportinio krepšio rankeną ir pajudėjo iš stotelės tempdamas J. I., o autobusas galiniu dešiniu ratu pervažiavo parkritusių J. I. bei A. I. rankas; dėl to jiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

14Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. I. bei jo atstovas advokatas Arvydas Milutis prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka, priteisti iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 38 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

15Skunde kasatoriai ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Jie nurodo, kad dėl neteisėtų J. T. veiksmų nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė rankos sužalojimą. Nusikalstama veika buvo pradėta tirti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. 2010 m. kovo 23 d. nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau vėliau 2010 m. balandžio 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad jis neteko 50 proc. darbingumo. Šiuo metu toks netekto darbingumo lygis pratęstas iki 2012 m. balandžio 26 d. (darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0603484), nes dešinės rankos plaštaka ir toliau lieka paralyžiuota, nepaisant to, kad jau buvo padarytos dvi operacijas. Kasatoriai pažymi, kad, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, toks sužalojimas vertintinas kaip sunkus (sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 proc. ir daugiau – bendro darbingumo). BK XVIII skyriaus „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ 141 straipsnyje „Sąvokų išaiškinimas“ nurodyta, kad šio skyriaus 135, 138, 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Kasatorių nuomone, vertinant BK normas sistemiškai, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės turi galioti ir nustatant sveikatos sutrikdymo mastą esant sužalojimams eismo įvykio metu. Taigi šiuo atveju J. T. nusikalstama veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį arba byla turėjo būti sustabdyta iki bus baigtas nukentėjusiojo gydymas ir nustatytas tikrasis sveikatos sutrikdymo mastas, nes tik jį nustačius galimas tinkamas veikos kvalifikavimas. Teismas savo nutartyje rėmėsi specialisto V. Kolomieco parodymais, kad tik baigus gydymą įmanomas tinkamas sveikatos sutrikdymo masto nustatymas, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad veika būtų kvalifikuota tinkamai.

16Kasaciniame skunde taip pat pasisakoma neturtinės žalos atlyginimo klausimu. Kasatoriai nurodo, kad nukentėjusiojo išgyvenimus labai didina ne tik tai, kad jis pats suluošintas, jam padarytos jau dvi operacijos, o gydytojai neduoda jokios garantijos, jog rankos funkcijos atsigaus, bet ir tai, kad jis negali dėl to susirasti jokio darbo, o tai labai atsiliepia šeimos materialinei padėčiai. Nukentėjusysis negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, t. y. teikti jai tokį išlaikymą, kad ji galėtų kaip ir kiti jos bendraamžiai tinkamai vystytis bei tobulėti. Kasatoriai mano, kad teismas, vietoj prašytų 50 000 Lt priteisdamas 12 000 Lt, į visas šias aplinkybes (nukentėjusiojo sveikatos būklę, sužalojimų pobūdį, sveikatos grąžinimo metodų taikymą, liekamuosius reiškinius bei negalėjimą tinkamai pasirūpinti artimaisiais) neatsižvelgė, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį. Be to, teismas netinkamai taikė teismų praktiką, nes rėmėsi tomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose situacijos nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui. Teismo nurodytose bylose buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas netinkamai. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, kurioje nukentėjusiajai, netekusiai 50 proc. profesinio (net ne bendrojo) darbingumo, buvo priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

17Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. I. ir jo atstovo advokato Arvydo Milučio kasacinis skundas netenkintinas.

18Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnį ir neturtinės žalos apskaičiavimo

19Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. BK 281 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, diferencijuojama ir pagal kilusius sveikatos sutrikdymo padarinius: nesunkų (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys) ir sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal teismų praktiką BK 281 straipsnio 1–4 dalyse numatyti padariniai – nesunkus ir sunkus sveikatos sutrikdymai – nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – Taisyklės), nes BK 281 straipsnis traktuojamas kaip specialioji nusikalstamų veiksmų, kuriomis kėsinamasi į žmogaus sveikatą, norma, o Taisyklių taikymą nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais reglamentuoja BK 141 straipsnis.

20Kasaciniame skunde J. T. veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad buvo padaryta BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, ginčijamas motyvuojant tuo, jog byloje buvo netinkamai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Remdamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotomis darbingumo lygio pažymomis, patvirtinančiomis 50 proc. netekto darbingumo, bei Taisyklių 6.11 punktu, nustatančiu sunkų sveikatos sutrikdymą tuo atveju, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau proc. – bendrojo darbingumo, kasatorius tvirtina, kad jam buvo padarytas sunkus, o ne nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip konstatavo teismai. Šie kasacinio skundo argumentai laikyti nepagrįstais.

21Pagrindiniai bylos duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo J. I. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą šioje byloje, yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G958/10(01), šią išvadą pateikusio specialisto V. Kolomieco paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, bei nukentėjusiojo pateikti ir nurodyti duomenys apie jam po eismo įvykio nustatytą darbingumo lygį. Teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajam J. I. nustatyti dešinės plaštakos suspaudimas su žaizdomis IV, V pirštuose, III piršto pamatinio pirštakaulio bei V delnakaulio lūžiai, kurie specialisto įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas patvirtino savo duotą išvadą ir atsakė į iškilusias abejones dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Specialistas pažymėjo, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato ne Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, bet teismo ekspertai (Taisyklių 2 punktas), o nukentėjusiajam buvo nustatytas laikinas nedarbingumas (iki 2012 m. balandžio 26 d.), kuris neturi įtakos sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui ir nelemia išvadų pasikeitimo. Taigi, remiantis bylos duomenų visuma, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šiuo atveju negalima išvada, kad nukentėjusiojo dešinės rankos funkcijos galutinai sutriko ir jis neteko 50 proc. darbingumo, nes nukentėjusiojo gydymas tęsiamas, o nustatytas darbingumo lygis yra laikinas (terminuotas). Tą įrodo ir kasacinio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012 m. balandžio 30 d. Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0669348, patvirtinanti mažesnį, palyginus su pradiniu, terminuotą nukentėjusiojo netekto darbingumo lygį (45 proc.). Be to, priklausomai nuo nukentėjusiojo darbingumo lygio kitimo rankos gydymo metu bei dėl to patirtos žalos, galimas ir žalos išieškojimas civilinio proceso tvarka, nekeičiant dėl to J. T. veikos kvalifikavimo. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus padarinius, nuteistojo J. T. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

22Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai ginčijamas neturtinės žalos apskaičiavimo klausimas, CK 6.250 straipsnio pažeidimą motyvuojant tuo, kad teismai neatsižvelgė į tam tikras reikšmingas bylos aplinkybes, be to, nesilaikė teismų praktikos dėl priteistinų neturtinės žalos piniginių dydžių analogiškose bylose, t. y. kuriose nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

23Kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos apskaičiavimo klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą bei nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo esmingai pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priešingai nei teigia kasatoriai, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą dėl patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų ir taikydamas CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kaip žalos dydžio nustatymo kriterijus įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pripažinus tai, kad teismai teisingai nustatė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, kasacinio skundo argumentas dėl neteisingo vadovavimosi teismų praktika atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas kaip precedentais rėmėsi tose baudžiamosiose bylose priimtais sprendimais, kuriose nukentėjusieji eismo įvykio metu buvo patyrę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Taigi, atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad teismai nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nustatė tinkamai vadovaudamiesi CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. I. bei jo atstovo advokato Arvydo Milučio kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,... 4. nuteistajam J. T.,... 5. nuteistojo gynėjui advokatui Vladislovui Latušinskiui,... 6. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. I.,... 7. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Arvydui Milučiui,... 8. civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovei Jurgitai... 9. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 10. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu... 11. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 13. J. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 7... 14. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. I. bei jo atstovas... 15. Skunde kasatoriai ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Jie nurodo, kad... 16. Kasaciniame skunde taip pat pasisakoma neturtinės žalos atlyginimo klausimu.... 17. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. I. ir jo atstovo advokato Arvydo... 18. Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, veikos kvalifikavimo pagal BK 281... 19. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo... 20. Kasaciniame skunde J. T. veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį,... 21. Pagrindiniai bylos duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo J. I. sveikatos... 22. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai ginčijamas neturtinės žalos... 23. Kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos apskaičiavimo klausimus... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. I. bei jo atstovo advokato Arvydo...