Byla 1-373-957/2018
Dėl negautų pajamų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant ieškovui E. R., atsakovams L. S., A. G., E. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams L. S., A. G., E. Š. dėl negautų pajamų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. S., A. G. ir E. Š. 1600 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio UAB „G.“ jis ėjo vyr. orlaivio palydovo pareigas. 2015 m. gegužės 16 d. įvykusio konflikto metu E. Š., L. S. ir A. G. nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, už ką jie buvo nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį. Minėtu teismo nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuspręsta pripažinti jam teisę į civilinio ieškinio dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, 2015 m. gegužės 24 d. jis turėjo išskristi į suplanuotą komandiruotę į Graikijos Respubliką, tačiau dėl atsakovų sukeltų traumų neišskrido, todėl neteko 1600 Eur planuotų pajamų. Ieškovo teigimu, į Graikiją jis išskrido tik 2015 m. liepos 1 d., t. y. po 37 dienų, o jo pateikiama UAB „G.“ 2017 m. lapkričio 17 d. pažyma patvirtina, kad jo negautos pajamos yra 1600 Eur. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jam kilusių neigiamų padarinių, t. y. negautų pajamų (3 t., b. l. 104-110).

5Atsakovai E. Š., L. S., A. G. analogiško turinio atsiliepimais prašo atmesti E. R. ieškinį.

6Atsiliepimuose nurodoma, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui beveik analogišką reikalavimą, koks jau buvo reiškiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017, t. y. priteisti 1600 Eur negautų pajamų, tačiau su šiuo reikalavimu jie nesutinka dėl kelių priežasčių.

7Pirma, ieškovo reikalavimas pasikeitė, kadangi baudžiamojoje byloje jis reiškė 1605 Eur dydžio reikalavimą dėl negautų pajamų, o šiame ieškinyje reiškia 1600 Eur dydžio reikalavimą. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė jokiais įrodymais nepagrįstą negautų pajamų sumą, todėl reikalavimo keitimas neturėjo jokios reikšmės, kadangi vis tiek ši suma yra pačio ieškovo išgalvota.

8Antra, ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl reikalaujamos negautų pajamų sumos priteisimo jau sprendžiant šį klausimą baudžiamojoje byloje, tačiau to nepadarė, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo kaltės. Atsakovų teigimu, ieškovas neturėtų prašyti jam padengti bylinėjimosi išlaidas, kurių galėjo ir nekilti, jeigu pats ieškovas būtų pateikęs teismo prašomus įrodymus baudžiamojoje byloje.

9Trečia, ieškovo pateikta UAB „G.“ parengta pažyma neįrodo aplinkybės, jog ieškovas tikrai turėjo vykti į Graikiją darbiniais tikslais, kadangi tokią pažymą pagal darbuotojo prašymą gali parengti visos įmonės. Be to, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis tuo metu ir dabar dirba pažymą parengusioje įmonėje ir kad jis iš tiesų buvo suplanavęs vykti į minėtą kelionę darbiniais reikalais.

10Ketvirta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo ieškovui 153,90 Eur jo turtinei žalai, patirtai dėl laikinojo nedarbingumo, atlyginti (skaičiuojant gautas pajamas už paskutinius tris mėnesius), taigi ieškovui buvo beveik pilnai kompensuotas jo nedarbingumo laikotarpis. Atsakovų manymu, ieškovo teiginiai, kad neva jis uždirba pajamas tiktai vasarą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

11Penkta, ieškovui baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017 buvo priteista visa apimtimi ne tik turtinė žala, tačiau ir neturtinė, todėl šiuo atveju ieškovas gavo pakankamą ir teisingą atlygį už patirtą traumą (3 t., b. l. 123-125, 127-129, 130-132).

12Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė pareikštą ieškinį jame nurodytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog prašo priteisti apie 1600 Eur, paklaida dvidešimt keli eurai, savo prašymą grindžia įmonės pateiktais įrodymais. Pajamas jis prarado dėl atsakovų kaltės. Papildomai paaiškino, kad į Graikiją jis turėjo išskristi 2015 m. gegužės 24 d., tačiau susiklosčius ieškinyje nurodytai situacijai, į Graikiją jis išskrido liepos 1 d. Nurodė, jog dienpinigiai buvo skiriami ne vien maitinimo išlaidoms padengti, šiuos pinigus jie galėjo leisti eidami kažkur po darbo.

13Atsakovai posėdžio metu palaikė savo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog sutinka atlyginti kažkokią trūkstamą sumą, susijusią su prarastu darbo užmokesčiu, tačiau nesutinka su ieškovo prašomais priteisti dienpinigiais.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Dėl negautų pajamų

16Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

17Šioje byloje ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. S., A. G. ir E. Š. 1600 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti, kurias jis patyrė dėl atsakovų prieš jį padaryto nusikaltimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

18Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

20Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

21Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad L. S., A. G. ir E. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl ieškovo E. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (3 t., b. l. 47-75). Iš bylos medžiagos (specialisto išvados) matyti, kad ieškovas E. R. dėl atsakovų padarytos nusikalstamos veikos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. birželio 29 d. (1 t., b. l. 56). Taigi šiuo laikotarpiu ieškovas negalėjo dirbti savo darbovietėje UAB „G.“ pagal 2015 m. vasario 27 d. sudarytą darbo sutartį (2 t., b. l. 54-58) ir jam suplanuotą darbo grafiką, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. liepos 1 d. jam detalizuotas planuojamų skrydžių laikas, trukmė, darbo naktį laikas, darbo švenčių dienomis laikas (3 t., b. l. 193). Taip pat šios bendrovės pateiktas darbo užmokesčio paskaičiavimas pagal grafiką patvirtina, kad esant darbo grafike minėtam darbo laikui E. R. būtų buvę išmokėta 378,08 Eur pagrindinės algos, 43,98 Eur už darbą naktį, 11,27 Eur už darbą švenčių dienomis, 1295 Eur dienpinigių į Graikijos Respubliką už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. birželio 29 d. Viso atskaičius mokesčius suplanuota E. R. išmokėti 1624,33 Eur (3 t., b. l. 194). Taigi, pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad minėtos ieškovo E. R. pajamos buvo numatytos gauti iš anksto ir ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis tokias pajamas gauti esant normaliai jo darbinei veiklai. Tokia išvada darytina ir įvertinus paties ieškovo E. R. pateiktas pažymas apie vėlesniais laikotarpiais jo iš UAB „G.“ gautas pajamas už 2015 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, atitinkamai 1563,94 Eur, 1041,84 Eur ir 1300,45 Eur (2 t., b. l. 59-60), kurios nėra pernelyg nutolusios nuo jo prašomos priteisti negautų pajamų sumos.

22Byloje pateikta UAB „G.“ pažyma apie E. R. pajamas patvirtina, kad už 2015 metų gegužės mėnesį jam nieko neišmokėta, o už birželio mėnesį išmoka nenurodyta (3 t., b. l. 188). Pats ieškovas E. R. apklausiamas teisme nurodė, kad už nedarbingumo laikotarpį jam išmoką išmokėjo tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri jam priskaičiavo 153,90 Eur ligos pašalpos bei išmokėjo 121,57 Eur (1 t., b. l. 65), kas matyti ir iš E. R. sąskaitos išrašo (2 t., b. l. 59). Taigi, akivaizdu, kad E. R., išskyrus socialinio draudimo išmoką, daugiau jokio darbo užmokesčio nedarbingumo laikotarpiu negavo, o tai sugretinus su pirmiau nurodytomis jo nedarbingumo priežastimis rodo, kad jis patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl padarinių, kilusių dėl atsakovų L. S., E. Š. bei A. G. neteisėtų veiksmų (t. y. dėl pastarųjų padarytos nusikalstamos veikos). Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovai yra atsakingi už padarytą žalą bei turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

23Nustatant negautų pajamų dydį teismas pažymi, kad ieškovas E. R. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti jam 1600 Eur dydžio negautas pajamas ir būtent tokio dydžio ieškinį palaikė teismo posėdžio metu. Tokia suma remiantis UAB „G.“ pateiktu paskaičiavimu atitinka ieškovui E. R. suplanuotų darbų apimtis (3 t., b. l. 191-194, 197-198). Šiame kontekste pažymėtina, kad esminę negautų pajamų dalį sudaro E. R. numatyti išmokėti dienpinigiai į Graikijos Respubliką, kurie sudaro 1295 Eur (3 t., b. l. 194). Būtent su dienpinigių suma iš esmės nesutinka atsakovai, nes, pasak jų, nėra pagrindo negautų dienpinigių pripažinti negautomis pajamomis, kadangi jie nėra darbo užmokestis, nuo jų nėra mokami mokesčiai, o E. R. nebuvo išvykęs į Graikiją, tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo ieškovui išmokėta išmoka už nedarbingumo laikotarpį rodo, kad E. R. darbo užmokestis yra gerokai mažesnis.

24Teismas tokius ieškovų argumentus atmeta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kalbant apie bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimą ne kartą pasisakyta, kad nors dienpinigiai ir nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Taigi dienpinigių netekimas taip pat gali būti pripažintas negautomis pajamomis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad E. R. dienpinigiai apskaičiuoti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto „Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo“, kuriame nustatyta, kad Graikijos Respublikoje maksimalus vienos dienos dienpinigių dydis yra 35 eurai. Apskaičiuotų dienpinigių dydis tris kartus viršija jo pagrindinę algą, t. y. būtent dienpinigiai sudaro esminę jo mėnesinių pajamų dalį ir laikytini pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu. Pažymėtina, kad tokią išvadą stiprina ir UAB „G.“ pateiktas 2018 m. balandžio 19 d. atsakymas į paklausimą Nr. 2018-01-19/1, kuriame nurodoma, kad nepaisant to, jog dienpinigiai E. R. buvo mokami padengti padidėjusias išlaidas komandiruotėse, tačiau objektyviai įmonė komandiruotės metu darbuotojui suteikia apgyvendinimą, pasirūpina jo transportavimu, o visi dienpinigiai iš esmės skirti maitinimosi išlaidoms padengti (3 t., b. l. 197-198).

25Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškinys dėl ieškovo E. R. 1600 Eur negautų pajamų, jų tarpe ir dienpinigių, priteisimo tenkintinas, tačiau iš šios sumos atskaitytini 121,57 Eur, kuriuos už nedarbingumo laikotarpį jam kaip nedarbingumo išmoką išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (1 t., b. l. 65). Todėl ieškovui E. R. iš atsakovų E. Š., L. S. ir A. G., priteistini 1478,43 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti (1600-121,57=1478.43). Šiuo atveju taikytina solidari atsakovų atsakomybė, kadangi nusikalstama veika padaryta bendrais jų veiksmais ir būtent bendri jų veiksmai nulėmė žalos atsiradimą.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų ir metinių palūkanų

27Ieškovo E. R. prašymas priteisti iš E. Š., L. S. ir A. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 48 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 109).

28Šie ieškinio reikalavimai atmestini.

29Pagal Lietuvos Rerspublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tuo tarpu CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo; ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

30Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieškovas E. R. šiuo atveju nepagrįstai sumokėjo 48 Eur žyminį mokestį, todėl šis mokestis gražintinas ieškovui.

31Ieškovo E. R. prašymas priteisti iš E. Š., L. S. ir A. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010). Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato penkių procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę, kylančią iš sutartinių teisinių santykių, praleidimą, o šiuo atveju nuteistųjų atsakovų E. Š., L. S. ir A. G. piniginė prievolė yra kilusi ne iš sutarties, o iš delikto. CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies.

34Priteisti solidariai iš atsakovų L. S., asmens kodas ( - ), E. Š., asmens kodas ( - ) ir A. G., asmens kodas ( - ) ieškovui E. R., asmens kodas ( - ) vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 43 centus turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti.

35Grąžinti ieškovui E. R., asmens kodas ( - ) sumokėtą 48 eurų žyminį mokestį (2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymas, AB SEB bankas) išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

36Atmesti ieškovo E. R. prašymą priteisti iš E. Š., L. S. ir A. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti... 5. Atsakovai E. Š., L. S., A. G. analogiško turinio atsiliepimais prašo atmesti... 6. Atsiliepimuose nurodoma, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui... 7. Pirma, ieškovo reikalavimas pasikeitė, kadangi baudžiamojoje byloje jis... 8. Antra, ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl reikalaujamos... 9. Trečia, ieškovo pateikta UAB „G.“ parengta pažyma neįrodo aplinkybės,... 10. Ketvirta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo ieškovui... 11. Penkta, ieškovui baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-957/2017 buvo priteista visa... 12. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė pareikštą ieškinį jame nurodytais... 13. Atsakovai posėdžio metu palaikė savo atsiliepimuose nurodytas aplinkybes.... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Dėl negautų pajamų... 16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 17. Šioje byloje ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 18. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis,... 20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 21. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad L. S., A. G. ir E. Š.... 22. Byloje pateikta UAB „G.“ pažyma apie E. R. pajamas patvirtina, kad už... 23. Nustatant negautų pajamų dydį teismas pažymi, kad ieškovas E. R.... 24. Teismas tokius ieškovų argumentus atmeta. Pažymėtina, kad teismų... 25. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškinys dėl... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir metinių palūkanų... 27. Ieškovo E. R. prašymas priteisti iš E. Š., L. S. ir A. G. 5 procentų... 28. Šie ieškinio reikalavimai atmestini.... 29. Pagal Lietuvos Rerspublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 79... 30. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieškovas E. R. šiuo atveju... 31. Ieškovo E. R. prašymas priteisti iš E. Š., L. S. ir A. G. 5 procentų... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Priteisti solidariai iš atsakovų L. S., asmens kodas ( - ), E. Š., asmens... 35. Grąžinti ieškovui E. R., asmens kodas ( - ) sumokėtą 48 eurų žyminį... 36. Atmesti ieškovo E. R. prašymą priteisti iš E. Š., L. S. ir A. G. 5... 37. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...